eA-1164-629/2022
Šaltinis: Teisės aktų registras (e-tar.lt); tekstas iš TAR atvirųjų duomenų (data.gov.lt, CC BY 4.0). Nuorodos į straipsnius nustatytos automatiškai ir patikrintos pagal taisykles; žmogus jų neperžiūrėjo. Rodomos tik vienareikšmės nuorodos.
Cituojamos nuostatos
Nuoroda į dabartinę straipsnio redakciją — teismas galėjo taikyti kitą redakciją.
Sprendimo tekstas
Administracinė byla Nr. eA-1164-629/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02200-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija 21.3.12 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 28 d. Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas E. T. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2021 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. TE-6-263 „Dėl vidaus tarnybos (duomenys neskelbtini) E. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į tarnybą Departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos skyrininko pareigose; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas nuo atleidimo dienos iki grąžinimo į tarnybą dienos.
2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis buvo atleistas iš tarnybos atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. gegužės 26 d. teismo nutartimi jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto eismo įvykio. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas priimtas pažeidžiant jo konstitucinę teisę stoti į valstybinę tarnybą, įgytas subjektines teises, teisėtus lūkesčius, yra neproporcingas ir neatitinkantis konstitucinio teisinės valstybės principo. Pareiškėjui stojant į tarnybą vidaus reikalų sistemoje 2013 m. gegužės (duomenys neskelbtini), nebuvo ribojimų dėl pareigūno statuso, susijusių su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės. Po pareiškėjo priėmimo į vidaus tarnybą pakeistas (sugriežtintas) teisinis reguliavimas negali būti taikomas anksčiau susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos buvo pritaikytos netinkamai, kadangi minėtoje teisės normoje nėra tiesioginės nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsnį, taigi, minėtą Statuto normą taikantis subjektas turi ne tik atsižvelgti į formalų sprendimą užbaigti ikiteisminį tyrimą, bet ir įvertinti visas su nusikalstamos veikos padarymu susijusias aplinkybes. Be to, Baudžiamajame kodekse nėra tiesiogiai detalizuota, ką apima terminas „praradusi pavojingumą“ nusikalstama veika, tai yra vertinamoji sąvoka, todėl Statuto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto normą taikančio subjekto diskrecijai paliekama teisė nuspręsti dėl veikos pavojingumo. Statuto normas taikantis subjektas privalėjo išsiaiškinti visas susidariusiai situacijai įvertinti būtinas aplinkybes ir priimti sprendimą, pagrįstą individualiu faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo įvertinimu, bet šiuo atveju tai iš esmės nebuvo padaryta. Pareiškėjas kėlė abejones ir dėl Statuto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes, jo įsitikinimu, minėtoje įstatymo normoje nepagrįstai nediferencijuojamos nei nusikalstamos veikos, nei pareigūnai, reguliavimas neproporcingas, numatytas tik Statute (lygiateisiškumo principo ir kt. pažeidimas).
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas tvirtino, kad Statuto 72 straipsnio 1 dalis, nustatanti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, suformuluota imperatyviai ir nustato pareigą pareigūną į pareigas vidaus tarnyboje priėmusiam asmeniui jį atleisti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nurodytais atvejais. Minėtais apribojimais iš esmės siekiama, kad vidaus tarnybos sistemoje nebūtų pareigūnų, kurie dėl tam tikrų aplinkybių Statuto prasme nelaikytini nepriekaištingos reputacijos asmenimis. Atsižvelgiant į teisingumo principą ir būtinybę užtikrinti, jog statutinėje įstaigoje eitų pareigas tik Statuto 9 straipsnio reikalavimus atitinkantys asmenys, pareiškėjo atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu yra teisėtas, pagrįstas ir pateisinamas. Atsakovas pastebėjo, kad pareiškėjas neginčijo fakto, jog atleidimo iš vidaus tarnybos dieną (2021 m. birželio 11 d.) jis neatitiko Statuto 9 straipsnio 2 dalies reikalavimų, bei nenurodė apskundęs 2021 m. gegužės 26 d. teismo nutartį. Atsakovo nuomone, ginčui aktualus teisinis reguliavimas aiškintinas Statuto nuostatų, kuriomis reguliuojamos priėmimo į vidaus tarnybą ir atleidimo iš jos sąlygos, ir Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, bei Baudžiamojo proceso kodekso normų kontekste. Iš minėtų teisės normų nuostatų akivaizdu, kad Baudžiamojo kodekso nuostatas, reglamentuojančias asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, taiko ikiteisminio tyrimo subjektai, todėl pareiškėjo teiginys, kad atsakovas nevertino visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir dėl to netinkamai pritaikė Statuto nuostatas, yra teisiškai nepagrįstas, nes įstatymai nesuteikia atsakovui tokių įgaliojimų. Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos išimties (t. y. jeigu asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) formuluotė atitinka Baudžiamojo kodekso 36 straipsnį, todėl minėta išimtis galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 36 straipsnį ir jei ikiteisminio tyrimo subjektas konstatuotų, kad asmens padaryta nusikalstama veika prarado pavojingumą. Nagrinėjamu atveju susiklostė kitokios aplinkybės. Atsakovas pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą laikė nepagrįstu ir pažymėjo, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais yra konstatuojama, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, taigi, yra įrodyti visi padarytos nusikalstamos veikos požymiai.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo E. T. skundą.
6. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Statuto nuostatas ir padarė išvadą, kad asmuo, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Statuto prasme. Asmens nepriekaištinga reputacija yra viena iš būtinų sąlygų vidaus tarnybos teisiniams santykiams prasidėti ir tęstis, o asmens neatitikimas šiam reikalavimui suponuoja vidaus tarnybos teisinių santykių pabaigą ir tuo atveju, jei jie buvo prasidėję. Statuto 72 straipsnio 1 dalis, nustatanti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, suformuluota imperatyviai ir nesuteikia diskrecijos, o nustato pareigą pareigūną į pareigas vidaus tarnyboje priėmusiam asmeniui jį atleisti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nurodytais atvejais.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje pradėjo dirbti nuo 2013 m. gegužės (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. gegužės 25 d. nutarimas, kuriuo prokuroras nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėją, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis susitaikė su nukentėjusiais. Šios faktinės aplinkybės pagrindu, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 9 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Departamento direktorius Įsakymu atleido pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos skyrininko pareigų. Taigi, aplinkybė, susijusi su pareiškėjo praeityje padaryta baudžiamąja veika ir jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu, tapo pagrindu pareiškėjo atleidimui iš tarnybos. Taigi, pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos (nuo Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties įsiteisėjimo) nėra praėję 3 metai, todėl, atsižvelgiant į teisingumo principą ir būtinybę užtikrinti, jog statutinėje įstaigoje eitų pareigas tik Statuto 9 straipsnio reikalavimus atitinkantys asmenys, pareiškėjo atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam galėjo kilti teisėti lūkesčiai dirbti vidaus tarnyboje ir kad jis negalėjo būti atleistas kaip neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Pareiškėjas atleidimo iš tarnybos dieną neatitiko imperatyvių Statuto 72 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, todėl argumentai dėl teisėtų lūkesčių vertintini kaip subjektyvus susiklosčiusios situacijos vertinimas. Teismas nesutiko ir su pareiškėjo pozicija dėl atsakovo pareigos įvertinti visas su nusikalstamos veikos padarymu susijusias aplinkybes, įskaitant nusikalstamos veikos pavojingumo praradimą. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą, reglamentuoja Baudžiamojo kodekso 36 straipsnis. Šioje teisės normoje nustatyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Iš šios nuostatos turinio matyti, kad išvadą, ar asmuo arba veika dėl pasikeitusių aplinkybių tapo nepavojingi, turi teisę padaryti teismas. Taigi, tam, kad Statutą taikantis subjektas galėtų taikyti Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą išimtį, ši išimtis (išvada dėl asmens ar veikos nepavojingumo) turėtų būti išnagrinėta ir konstatuota teismo. Nagrinėjamu atveju Departamento direktorius neturėjo teisės vertinti ir priimti išvadą dėl pareiškėjo ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.
9. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Statuto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto (manytina, kad pareiškėjas turėjo omenyje 9 str. 2 d. 2 p.) atitikties Konstitucijai įvertinimo, apžvelgė Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarime pateiktus išaiškinimus dėl Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto dalies, kurioje nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nėra laikomas asmuo, kuris pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas. Teismas akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje taikoma teisės norma (Statuto 9 str. 2 d. 2 p.) nėra neterminuoto veikimo, todėl nesutiko su pareiškėju, kad ši teisės nuostata iš esmės pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą, asmens konstitucinę teisę stoti į valstybinę tarnybą ir konstitucinį proporcingumo principą. Pareiškėjo kvestionuojamas teisinis reguliavimas teismui nekėlė abejonių, t. y. nelaikytinas neproporcingu ribojimu asmeniui, siekiančiam dirbti vidaus tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintas.
10. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius skundo reikalavimus dėl įpareigojimo grąžinti pareiškėją į tarnybą bei priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas.
III.
11. Pareiškėjas E. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo, kuriuo nustatytas nediferencijuojantis ir neproporcingas ribojimas asmenims, atitikimo Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui įvertinimo.
12. Pareiškėjas mano, kad teismas iš esmės nepasisakė arba pasisakė labai lakoniškai dėl jo skundo argumentų, todėl sprendimas nepakankamai motyvuotas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad būtent teismas, spręsdamas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, vertina, ar veika prarado pavojingumą. Pareiškėjas nebuvo pripažintas kaltu teismo nuosprendžiu (Konstitucijos 31 str.), nors jam ir buvo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pareiškėjas pakartoja, kad Statuto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra tiesioginės nuorodos į Baudžiamojo kodekso 39 straipsnį, taigi, minėtą Statuto nuostatą taikantis subjektas turi ne tik atsižvelgti į formalų sprendimą užbaigti ikiteisminį tyrimą, bet ir įvertinti visas su nusikalstamos veikos padarymu susijusias aplinkybes; terminas „praradusi pavojingumą“ nusikalstama veika yra vertinamoji sąvoka, todėl įvertinti atitinkamą veiką palikta Statuto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas taikančiam subjektui. Pareiškėjas taip pat pakartoja savo argumentus apie tai, kad Statuto 9 straipsnio 1 dalies (2 dalies) 2 punkto nuostatos prieštarauja Konstitucijai, mano, kad teismas iš esmės neišnagrinėjo jo argumentų dėl lygiateisiškumo pažeidimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad, pagal jo turimų įgaliojimų apimtį, pobūdį, jam suteikti įgaliojimai daug siauresni nei, pavyzdžiui, teisėjų ar prokurorų, Specialiosios tyrimų tarnybos pareigūnų, tačiau, nepaisant to, jam Statute keliami žymiai aukštesni reikalavimai.
13. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
14. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, mano, kad teismas tinkamai įvykdė savo pareigą pagrįsti priimtą sprendimą. Atsakovas nepritaria pareiškėjo prašymui kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymi, kad pareiškėjas šį prašymą grindė tik pakartodamas anksčiau išdėstytus savo argumentus.
IV.
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalį ir 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės (iš jo kylančius proporcingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo) principą.
16. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą Nr. 2/2022-3/2022 pagal pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymus Nr. 1B-1/2022 ir Nr. 1B-4/2022, priėmė 2022 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. KT130-N13/2022 (toliau – ir Konstitucinio Teismo Nutarimas) pripažino, kad: 1) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018 m. liepos 16 d., Nr. 12049) 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija, TAR, 2022 m. sausio 4 d., Nr. 64, identifikacinis kodas 2022-00064) 3 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo grąžinti pareiškėją į pareigas bei užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, Įsakymą pripažino teisėtu ir pagrįstu, nes pareiškėjas atleidimo iš tarnybos dieną neatitiko imperatyvių Statuto nuostatų dėl nepriekaištingos reputacijos.
19. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl šių pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai atsiranda arba paaiškėja (jei nebuvo žinomos pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą metu) šio statuto 16 straipsnyje nurodytos aplinkybės.
22. Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) nustatė, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai.
23. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija Nr. XIII-1381) 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata „įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniams proporcingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principams.
24. Konstitucinis Teismas 2022 m. spalio 20 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT130-N13/2022 (toliau – ir 2022 m. spalio 20 d. nutarimas) nutarė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018 m. liepos 16 d., Nr. 12049) 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija, TAR, 2022 m. sausio 4 d., Nr. 64, identifikacinis kodas 2022-00064) 3 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
25. Konstitucinis Teismas 2022 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją, inter alia (be kita ko) jos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, gali nustatyti ir tokį su šių asmenų reputacija susijusį stojimo į valstybės tarnybą reikalavimą, pagal kurį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą atleisti asmenys tam tikrą laiką negalėtų užimti pareigų valstybės tarnyboje; nustatant tokį reikalavimą turi būti paisoma Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio proporcingumo principo, inter alia turi būti atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, pavojingumą ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, be kita ko, į valstybės tarnautojo einamų pareigų valstybės tarnyboje svarbą, jo vykdomų funkcijų ypatumus, jam tenkančią atsakomybę (2022 m. spalio 20 d. nutarimo 16 ir 19 punktai).
26. Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. balandžio 24 d. pareiškėjas, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tempė priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kroviniu – medine dėže ir pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 9, 18, 208.4, 208.5 ir 209 punktuose nustatytus reikalavimus, t. y., sukėlė eismo įvykį – priekaboje vežamas krovinys – medinė dėžė, iškrito ir atsitrenkė į priešais važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to buvo sužalotas automobilio vairuotojas R. K. ir automobilio keleivė J. K., kuriems nustatyti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjas buvo įtariamas dėl neatsargumo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. gegužės 25 d. nutarimas, kuriuo prokuroras nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėją, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis susitaikė su nukentėjusiais. Taip pat teismas skyrė pareiškėjui BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Aptariamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, padarytą žalą byloje atlygino, neteistas, nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Šios faktinės aplinkybės pagrindu, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 9 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Departamento direktorius Įsakymu atleido pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos skyrininko pareigų. Taigi, aplinkybė, susijusi su pareiškėjo praeityje padaryta baudžiamąja veika ir jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu, tapo pagrindu pareiškėjo atleidimui iš tarnybos.
27. Atsakovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjo atleidimą motyvavo tik tuo, kad pareigūnas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu automatiškai pagal Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o statutinei įstaigai kyla pareiga tokį pareigūną atleisti. Taigi atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, teisiniu reguliavimu vadovavosi interpretuodamas jį taip, kaip Konstitucinis Teismas pripažino prieštaravimą Konstitucijai, neįvertino individualios pareiškėjo situacijos, jo padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumą ir pobūdį, neatsižvelgė į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą. Toks individualus administracinis aktas negali būti pripažintas teisėtu, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.).
28. Be to, teisėjų kolegija, nutarties 21–22 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą įvertinusi atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarime pateiktus išaiškinimus (nutarties 23–25 punktai), daro išvadą, kad šioje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste (nutarties 26 punktas) pareiškėjas negali būti laikomas nesančiu nepriekaištingos reputacijos. Tokia išvada daroma įvertinus nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavojingumą (dėl neatsargumo eismo įvykio metu buvo sužalota dviejų asmenų sveikata, nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl savo elgesio pareiškėjas gailėjosi, kaltę pripažino visiškai, nukentėjusiųjų atsiprašė, žalą atlyginimo), asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą (BK 38 straipsnis), taip pat kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes, t. y. valstybės tarnautojo einamų pareigų valstybės tarnyboje svarba, jo vykdomų funkcijų ypatumai, jam tenkanti atsakomybė (pareiškėjas tarnavo Departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos skyrininku).
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kadangi pareiškėjas atitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, jo atleidimas iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra pripažįstamas neteisėtu, pareiškėjo skundas tenkinamas, Įsakymas naikinamas. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą grąžinti jį į tarnybą Departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos skyrininko pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo datos iki grąžinimo į tarnybą dienos. Atsakovas dėl šių reikalavimų jokių argumentų nepateikė, nors pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovą pateikti atsiliepimą ir bylai reikšmingus įrodymus.
30. Statuto 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.
31. Pripažinus pareiškėjo atleidimą iš tarnybos neteisėtu, nesant atsakovo argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo reikalavimo gražinti jį į tarnybą tenkinimo galimybę, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo skundo išvestinį reikalavimą grąžinti jį į tarnybą.
32. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, būtini duomenys apie jo gautą vidutinį darbo užmokestį, kitas svarbias aplinkybes, į kurias gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo (gautos išmokos, įsidarbinimas kitoje darbovietėje ir t.t.). Pirmosios instancijos teismas tokios kategorijos administracinėse bylose (kai prašoma apginti asmens teises dėl neteisėto atleidimo), siekdamas objektyviai išnagrinėti bylą, visais atvejais pasirengimo nagrinėti metu privalo šiuos duomenis išreikalauti į bylą (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p., 80 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį, kitas svarbias aplinkybes ir dėl to šioje bylos dalyje negalėdamas priimti sprendimo, grąžina šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra galimybės išspręsti visus pareikštus reikalavimus (nėra duomenų apie pareiškėjo gautą darbo užmokestį, kt. svarbias aplinkybes), pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta tikslinga perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3853-492/2021, 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1586-1047/2022).
33. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
34. Apibendrinant šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo, susijusio su pareiškėju, esmės yra teisiškai nepagrįstos ir neteisingos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir dėl pareiškėjo skundo priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo reikalavimai dėl Įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą tenkinami, o reikalavimas priteisti jam iš atsakovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo E. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. TE-6-263 „Dėl vidaus tarnybos (duomenys neskelbtini) E. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Grąžinti pareiškėją E. T. į tarnybą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos skyrininko pareigose. Pareiškėjo E. T. reikalavimą priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė