eA-1334-502/2025

Administracinė byla Nr. eA-1334-502/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05742-2024-9 Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 19 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

1.    Pareiškėjas I. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2024 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 24S223766 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pastaba: teismo sprendime antrasis skundo reikalavimas nėra minimas, bet Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti visa apimtimi), bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.    Pareiškėjas, kuris yra Ukrainos pilietis, skunde nurodė, kad:

2.1.    pareiškėjas gyvena ir dirba Lietuvoje nuo 2010 metų. Vėliausias leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – leidimas Nr. 760181638, galiojęs iki 2024 m. rugsėjo 9 d. Pareiškėjo darbdavys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mabrocona“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į Departamentą su 2024 m. liepos 15 d. prašymu skubos tvarka pratęsti pareiškėjui išduoto leidimo galiojimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsniu. Departamentas 2024 m. spalio 3 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti viešajai tvarkai;

2.2.    Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau –ir VAĮ) 3 straipsnio 4 ir 9 punktuose įtvirtintų principų bei 10 straipsnio reikalavimų, nes jame tinkamai neįvertinta pareiškėjo individuali situacija. Sprendime tik remiamasi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Policijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 14 d. išvada Nr. 5-S-27598 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei;

2.3.    vien faktas, kad pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 184 straipsnio 3 dalį, savaime nėra pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, o priešingu atveju yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Be to, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-0005-22 buvo pradėtas 2022 metais ir iki šiol nėra užbaigtas. Minėtas ikiteisminis tyrimas galbūt yra nesąžiningos konkurencijos rezultatas, nes pareiškėjo konkurentai siekia jį diskredituoti. Ikiteisminio tyrimo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo apklaustas dėl konkrečių buhalterinių operacijų (tai nėra jo darbo funkcijos), jis neturi kontrolinio UAB „Mabrocona“ akcijų paketo, vienašališkai nepriima bendrovės valdymo sprendimų ir nėra duomenų, kad pareiškėjas kišasi į bendrovės direktoriaus vadovavimą;

2.4.    pareiškėjui yra pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Neaišku, kaip pareiškėjas turėtų vykdyti šią kardomąją priemonę, jeigu jis prarastų įstatyminį pagrindą būti Lietuvoje;

2.5.    nurodyti pareiškėjo administraciniai nusižengimai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija; toliau – ir KET) pažeidimai, kai pareiškėjas, skubėdamas į oro uostą, viršijo leistiną greitį arba blogai pastatė automobilį. Šie pažeidimai neturėtų būti vertinami kaip sukeliantys grėsmę viešajai tvarkai, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neginčijo jam skirtų baudų ir jas iškart sumokėjo, neturi skolų valstybės biudžetui.

3.    Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4.    Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.    išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, buvo padaryta atsižvelgiant į pareiškėjui pareikštus įtarimus dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą teikimu, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir (arba) organizavimu bei turto švaistymu (BK 184, 220 ir 222 str.; 2 sunkūs nusikaltimai ir 1 apysunkis nusikaltimas), atliktų pareiškėjui būnant UAB „Mabrocona“ faktiniu vadovu, taip pat į tai, kad pareiškėjas 2023–2024 metais 14 kartų buvo baustas už įvairius administracinius nusižengimus (iš jų 11 kartų – už greičio viršijimą);

4.2.    atsakovas, spręsdamas dėl galimybės pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, atsižvelgė į Išvadoje nurodytas aplinkybes ir Policijos departamento vertinimą. Atsakovas pagal kompetenciją atliko savarankišką vertinimą, kurio metu įvertino pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, jo socialinius ir ekonominius ryšius. Atsakovas nustatė, be kita ko, kad pareiškėjas dirba Lietuvoje nuo 2010 m. kovo 10 d. (su pertraukomis), Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė, nepilnametis sūnus ir pilnametė duktė. Atsakovas taip pat įvertino Sprendimo proporcingumą;

4.3.    pareiškėjo teiginiai, kad Departamentai netinkamai vertino pareiškėjo individualią situaciją, nepagrįsti. Departamentas atliko individualų pareiškėjo vertinimą ir konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, nes pareiškėjas yra įtariamas padaręs du sunkius nusikaltimus ir sistemingai daro administracinius nusižengimus. Pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika negali būti pripažinti prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei viešoji tvarka;

4.4.    Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos priemonės yra motyvuotos. Motyvų išdėstymas Sprendime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

5.    Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6.    Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1.    Policijos departamentas, įvertinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre esančią informaciją apie pareiškėją, t. y. apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) atliekamą ikiteisminį tyrimą, kuriame pareiškėjas yra pripažintas įtariamuoju, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei;

6.2.    Išvada yra teisinga ir pagrįsta. Išvadoje pateiktas vertinimas nepreziumuoja pareiškėjo kaltės baudžiamojoje byloje, todėl nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeistas.

II.

7.    Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendime atmetė pareiškėjo I. P. skundą.

8.    Teismas nustatė, kad:

8.1.    pareiškėjui nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. liepos 26 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. kovo 7 d. buvo išduotos 2 nacionalinės vizos, o nuo 2010 metų iki šiol – 9 leidimai laikinai gyventi. Pareiškėjas su pertraukomis dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2010 m. kovo 10 d.;

8.2.    2022 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760181638, galiojęs iki 2024 m. rugsėjo 9 d. (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. pagrindais);

8.3.    UAB „Mabrocona“ 2022 m. balandžio 1 d. sudarė su pareiškėju darbo sutartį, pagal kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti gamybos direktoriumi. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 25 d. savo vardu įgijo 238 iš 680 Bendrovės akcijų. Bendrovė 2024 m. liepos 15 d. pateikė prašymą Departamentui dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo skubos tvarka pareiškėjui Įstatymo 44 straipsnio pagrindu;

8.4.    Policijos departamentas pateikė Departamentui 2024 m. rugpjūčio 14 d. išvadą Nr. 5-S-27598, kurioje pateiktas vertinimas, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Išvadoje nurodyta, kad FNTT Specialiųjų užduočių valdyba 2022 m. liepos 18 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-6-0005-22 pagal BK 220 straipsnio „Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas“ 2 dalį („padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydis) arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje“) (1 dalyje atsakomybė nustatyta tam, kas, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai) (straipsnio redakcija iki 2023 m. birželio 1 d.), BK 222 „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“ 1 dalį („apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“) (straipsnio redakcija iki 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 184 straipsnio „Turto iššvaistymas“ 3 dalį („kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą“) (straipsnio redakcija iki 2023 m. birželio 27 d.). Pareiškėjas 2024 m. sausio 18 d. šiame tyrime pripažintas įtariamuoju. Įtariama, kad jis, kaip UAB „Mabrocona“ faktinis vadovas, veikdamas organizuotoje grupėje, nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. organizavo neteisingų duomenų apie Bendrovės pajamas ir pelną pateikimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir iššvaistė didelės vertės svetimą turtą – 4 322 788 Eur piniginių lėšų. Pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos, už kurias atsakomybė nustatyta BK 220 straipsnio 2 dalyje ir BK 184 straipsnio 3 dalyje, pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalį yra kvalifikuojamos kaip sunkūs nusikaltimai, o nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį yra kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms, finansų sistemai bei valdymo tvarkai kelia realią grėsmę ir daro didelę žalą visuomenei bei šalies ekonomikai. Be to, Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas 2023–2024 metais 14 kartų buvo baustas už įvairius administracinius nusižengimus: 11 kartų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 2 dalį, 2 kartus pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir 1 kartą pagal ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį;

8.5.    Departamentas, vadovaudamasis Išvada, 2024 m. spalio 3 d. priėmė Sprendimą.

9.    Teismo apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, Įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Leidimų išdavimo tvarkos aprašas) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Išvados rengimo tvarkos aprašas) nuostatas) ir jį aiškinančią teismų praktiką.

10.  Teismas, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus, pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nevertinamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumas. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, nurodė, kad, priimant Sprendimą, neturėjo būti nustatyta, kad pareiškėjas buvo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Pareiškėjui taikomos priemonės, numatytos Įstatyme, neprilygsta priemonėms, numatytoms BK, o priemonių taikymas nepreziumuoja pareiškėjo kaltės baudžiamojoje byloje. Užsieniečio grėsmės vertinimas yra administracinės procedūros dalis, o ne baudžiamojo proceso dalis.

11.  Teismas akcentavo, kad šiuo atveju apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas ir neaišku, ar jis bus priimtas, tačiau tai nereiškia, jog vien esant pareikštiems įtarimams dėl sunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymo Policijos departamentas neturėjo pakankamo pagrindo pateikti išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Teismas atkreipė dėmesį į 1990 m. birželio 19 d. konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, nuostatas, pagal kurias grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. Teismas nurodė, jog tol, kol ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo tebėra vykdomas ir pareiškėjui taikomos kardomosios priemonės, laikytina, kad įtarimai pareikšti pagrįstai.

12.  Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimus, yra taikomos specialaus įstatymo (Įstatymo) nuostatos, reglamentuojančios šiuos teisinius santykius, t. y. nenagrinėjami ir nesprendžiami klausimai, kuriuos reglamentuoja BK nuostatos. Nei atsakovas, nei teismas, nagrinėdami leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimą, nesprendžia, ar asmuo (užsienietis) yra padaręs nusikaltimą(us), o jei yra padaręs, – ar kompetentingos institucijos teisingai įvertino šių nusikaltimų sudėtį ir ar pagrįstai yra vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas. Atsakovas Sprendime nenagrinėjo pareiškėjo kaltumo / nekaltumo dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo klausimo ir nekonstatavo, kad pareiškėjas yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, nenustatė pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

13.  Teismas nurodė, jog tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti viešąją tvarką, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo neteisėtumą ar neproporcingumą. Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti / pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, jeigu toks leidimo išdavimas / pakeitimas neatitinka valstybės viešosios tvarkos interesų.

14.  Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo tyčinės ir neatliktos spontaniškai ar dėl nežinojimo, pareiškėjas galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suvokti jų pasekmes. Pareiškėjas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi (darbo Bendrovėje pagrindu). Kartu tai reiškia, jog pareiškėjas, turėdamas dokumentą, suteikiantį teisę dirbti, gyventi Lietuvos Respublikoje bei keliauti po Šengeno valstybių teritorijas, piktnaudžiavo įgyta teise būti Lietuvos Respublikoje, šią teisę išnaudojo nusikalstamoms veikoms atlikti. Tai itin neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę ir leidžia konstatuoti, kad jis nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Šį įtarimą sustiprina ir pareiškėjo sistemingai daromi administraciniai nusižengimai: jis 2023–2024 metais 14 kartų buvo baustas už įvairius administracinius nusižengimus, daugiausiai už greičio viršijimą. Tai rodo, jog pareiškėjas ignoruoja jam taikomas administracines poveikio priemones, rodo nepagarbą valstybės, kurioje jis apsigyveno, visuomenei bei teisinei sistemai. Teismas akcentavo, jog teisėtas Lietuvos visuomenės interesas yra, kad į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai būtų nepriekaištingos reputacijos, jų atlikti veiksmai nesudarytų prielaidų įtarimams, jog, būdami Lietuvoje, jie galėtų nesilaikyti Lietuvos įstatymų ir savo veiksmais galėtų sukelti pavojų Lietuvos visuomenės nariams. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas bei viešosios tvarkos laikymasis, o, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę.

15.  Teismas konstatavo, kad atsakovas, įvertinęs gautą Išvadą, kuri nėra nuginčyta, yra galiojanti ir teisėta, taip pat įvertinęs pareiškėjo socialinius, šeiminius bei kitus ryšius su Lietuvos Respublika, pagrįstai nusprendė, kad leidimo gyventi neišdavimas yra proporcinga ir būtina priemonė siekiamam tikslui (užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą), ir Sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais, atsakovo disponuojamais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, taikomos priemonės motyvuotos (motyvai išdėstyti pačiame Sprendime), todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus.

16.  Teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo panaikinti Sprendimą, todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas. Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nėra esminiai ir niekaip nekeičia teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų nepasisakė.

III.

17.  Pareiškėjas I. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

18.1.    teismas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo esminių pareiškėjo skundo argumentų, ginčo aplinkybių bei įrodymų, galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti;

18.2.    teismas nepatikrino pareiškėjo argumentų, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl konkurencijos laivų remonto srityje. Ikiteisminiame tyrime yra nepripažįstamos Bendrovės išlaidos, susijusios su darbuotojų samdymu atlikti laivų remontą pagal užsakymus. Šios aplinkybes turi įtakos vertinant, ar pareiškėjo veikloje yra reali grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei;

18.3.    pareiškėjas yra ne tik Bendrovės akcininkas, bet ir gamybos direktorius, nuo kurio techninių žinių priklauso Bendrovės sėkmė. Jo veikla Lietuvoje, kaip gamybos direktoriaus ir akcininko, duoda daugiau teigiamo nei neigiamo (Bendrovė sukūrė darbo vietas, moka mokesčius, turi teigiamą vystymo dinamiką);

18.4.    Bendrovės veikla yra nepagrįstai kriminalizuojama, o pareiškėjui nepagrįstai pareikšti įtarimai. Aptariamas ikiteisminis tyrimas vyksta jau trejus metus, bet su pareiškėju nėra atliekami jokie procesiniai veiksmai. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl jo;

18.5.    pareiškėjui yra pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Departamentui atsisakius pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas atsidūrė tarp vienas kitam prieštaraujančių sprendimų. Nei atsakovas, nei teismas nepasisakė dėl šios aplinkybės;

18.6.    atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į konstitucines garantijas, susijusias su nekaltumo prezumpcija;

18.7.    nei atsakovas, nei teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais panašaus pobūdžio bylose, ir neįvertino pareiškėjo individualios situacijos.

19.  Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

20.  Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas pakartoja savo poziciją, jog ikiteisminio tyrimo faktas yra pakankamas Sprendimui priimti, o pareiškėjo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : IV.

21.  Nagrinėjamoje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti prašymą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

22.  Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23.  Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas turėjo teisinį ir faktinį pagrindus atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, pareiškėjui pritaikyta priemonė yra laikytina proporcinga siekiamam tikslui, o Sprendimo turinys atitinka VAĮ keliamus reikalavimus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, kad jo individuali situacija nebuvo išnagrinėta visapusiškai ir išsamiai, be kita ko, nebuvo įvertintos su ikiteisminiu tyrimu susijusios aplinkybės. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su tikrinamu teismo sprendimu, pripažįsta tikslinga tik papildyti šio teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, taip pat pataisyti netinkamus teismo sprendimo motyvus.

24.  Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai yra išvardyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.).

25.  Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

26.  Leidimų išdavimo tvarkos aprašo (2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija) 71 punkte įtvirtinta, kad jeigu nagrinėjamas užsieniečio prašymas pakeisti leidimą ar prašymas išduoti leidimą, kai užsienietis turi galiojantį leidimą laikinai gyventi ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ir nustatoma, kad yra šio aprašo 64.4.1 punkte nurodytų duomenų apie perspėjimą dėl asmens atsargaus, tikslinio ar konkretaus patikrinimo arba perspėjimą dėl asmens, ieškomo norint jį suimti perdavimo ar ekstradicijos tikslu, šio aprašo 64.4.3 punkte nurodytų duomenų apie užsieniečio padarytus administracinius teisės pažeidimus ar nusižengimus, šio aprašo 64.4.4 punkte nurodytų duomenų apie užsieniečio pripažinimą įtariamuoju, kaltinamuoju ar jo teistumą arba šio aprašo 64.4.5, 64.4.6 ir (ar) 64.4.7 punkte nurodytų duomenų, tai Migracijos departamentas per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą priėmimo Migracijos departamente dienos per MIGRIS (Lietuvos migracijos informacinę sistemą) policijai išsiunčia paklausimą, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Policija, patikrinusi turimus duomenis apie užsienietį, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos Migracijos departamentui pateikia per MIGRIS ar raštu išvadą, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Jeigu policija dėl svarbių priežasčių negali pateikti išvados per nustatytą terminą, tai apie tai per MIGRIS ar raštu informuoja Migracijos departamentą. Bendras policijos išvados pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos. Kai nustatoma, kad policija vertinimą, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai arba užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, atliko išduodant ar keičiant šio užsieniečio leidimą laikinai gyventi, o atlikus šio aprašo 64.4.1, 64.4.3–64.4.7 punktuose nurodytus patikrinimus naujų duomenų apie šį užsienietį nenustatyta, šiame punkte nurodytas reikalavimas išsiųsti paklausimą nevykdomas.

27.  Vadovaujantis Leidimų išdavimo tvarkos aprašu, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus pareigūnas arba valstybės tarnautojas, gavęs šio aprašo 10 punkte nurodytą informaciją, atlieka šio aprašo 6.1–6.3 punktuose nurodytus veiksmus, be kita ko, – pagal paklausime nurodytus užsieniečio duomenis patikrina Policijos registruojamų įvykių, Administracinių nusižengimų, Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų (per šį registrą – Interpolo duomenų bazėje ir Šengeno informacinėje sistemoje), Prevencinių poveikio priemonių taikymo, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registruose, ar užsienietis nėra pripažintas įtariamuoju, kaltinamuoju, ar jis nebuvo teistas, ar nėra paskelbta jo tarptautinė ar nacionalinė paieška, ar jam nebuvo taikytos prevencinės poveikio priemonės, ar jis nebuvo padaręs administracinių nusižengimų. Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus pareigūnas arba valstybės tarnautojas, nustatęs, kad užsienietis, kuriam išduotas teisę atvykti ir (ar) gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantis ar patvirtinantis dokumentas, ar kitas užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, parengia išvadą dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir ją teikia Migracijos departamentui (Leidimų išdavimo tvarkos aprašo 11.1 p.).

28.  Informacijos vertinimo kriterijai yra išvardyti Leidimų išdavimo tvarkos aprašo 12 ir 13 punktuose. Pagal šio aprašo 12 punktą, užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų, tarp jų – jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (12.4 p.). Pagal šio aprašo 13 punktą, užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad, be kita ko, jis įtariamas padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (13.2 p.); jis sistemingai darė ir (ar) daro tos pačios rūšies administracinius nusižengimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius nusižengimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis nusižengimas (13.4 p.).

29.  Nagrinėjamu atveju Policijos departamentas Išvadoje pateikė vertinimą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Šis vertinimas grindžiamas tuo, kad FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime pareiškėjas 2024 m. sausio 18 d. buvo pripažintas įtariamuoju, pareiškėjui yra inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį (sunkūs nusikaltimai) bei 222 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas), ir pareiškėjui yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat jis 2023–2024 metais 14 kartų buvo baustas už įvairius administracinius nusižengimus, iš jų – 11 kartų dėl greičio viršijimo (žr. šios nutarties 8.4 p.). Byloje nėra ginčo dėl šių faktinių aplinkybių.

30.  Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime nepagrįstai akcentavo tai, kad Išvada nėra nuginčyta, yra galiojanti ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepateikė motyvų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog Išvada gali būti ginčo administraciniame teisme objektu, tokių priežasčių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

31.  Pažymėtina, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis Policijos departamento išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2022 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1134-415/2022). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas dėl leidimo gyventi nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

32.  Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019).

33.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (žr., pvz., 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4634-520/2020, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5037-624/2020, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-277-629/2022, 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1771-463/2024). Tačiau kartu pažymėtina, jog faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, yra vertintinas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).

34.  Nagrinėjamu atveju Departamentas Sprendime atsižvelgė į Išvadoje pateiktą informaciją apie pareiškėjo daromas (jam inkriminuojamas) teisei priešingas veikas (nusikaltimus ir administracinius nusižengimus), taip pat į kompetentingos institucijos – Policijos departamento – pateiktą šių veikų vertinimą, be kita ko, kad nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms, finansų sistemai bei valdymo tvarkai kelia realią grėsmę ir daro didelę žalą visuomenei bei šalies ekonomikai (aptariamu atveju pareiškėjui pareikšti įtarimai, jog jis, kaip UAB „Mabrocona“ faktinis vadovas, veikdamas organizuotoje grupėje, nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. organizavo neteisingų duomenų apie Bendrovės pajamas ir pelną pateikimą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir iššvaistė daugiau nei 4 mln. Eur vertės svetimą turtą). Atsakovas, vertindamas Policijos departamento pateiktą informaciją, nustatė, kad pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, neatliktos spontaniškai ar dėl nežinojimo, taip pat kad pareiškėjas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė turėdamas darbo Bendrovėje pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2023–2024 metais 14 kartų buvo baustas už įvairius administracinius nusižengimus, daugiausiai už greičio viršijimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, prieina prie išvados, kad atsakovas Sprendime neapsiribojo fakto, kad pareiškėjas sistemingai daro administracinius nusižengimus, taip pat jam buvo pareikšti įtarimai dėl 2 sunkių nusikaltimų ir 1 apysunkio nusikaltimo padarymo, konstatavimu, bet įvertino šioje konkrečioje byloje surinktų duomenų, charakterizuojančių pareiškėją, visumą ir tuo pagrindu nurodė, jog pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

35.  Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui, be kita ko, išrašus iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Administracinių nusižengimų registro. Iš išrašo iš Administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad pareiškėjas 2023–2024 metais padarė 12 administracinių nusižengimų (neskaitant administracinio nusižengimo, padaryto po Sprendimo priėmimo 2024 m. spalio 3 d.), visais atvejais buvo viršytas leistinas greitis. Administracinio nusižengimo protokolai dėl kai kurių administracinių nusižengimų, padarytų 2022 metais (leistino greičio viršijimas, kelio ženklo Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ nesilaikymas), buvo surašyti 2023 metais. Taigi, atsakovo pateikti duomenys patvirtina nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas sistemingai daro administracinius nusižengimus.

36.  Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo daromų administracinių nusižengimų pobūdis (vairuodamas automobilį dažnai keliolika ar daugiau km/h viršija leistiną didžiausią arba vidutinį greitį, įskaitant gyvenviečių teritorijose) ir dažnumas savaime sudaro pakankamą pagrindą išvadai apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4823-525/2019). Nei pareiškėjo nurodytos administracinių nusižengimų padarymo priežastys (pvz., skubėjo į oro uostą), nei jam paskirtų baudų sumokėjimo faktas nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo daromų teisei priešingų veiksmų pavojingumą. Be to, iš atsakovo pateiktų duomenų apie pareiškėjui pritaikytą atsakomybę pagal ANK matyti, jog pareiškėjo daromų administracinių nusižengimų dažnumas po leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760181638 išdavimo 2022 m. rugsėjo 9 d. toliau didėjo, pavyzdžiui, jis už leistino greičio viršijimą buvo baustas 2020 metais – 1 kartą, 2021 metais – 1 kartą, 2022 metais – 8 kartus, 2023 metais – 11 kartų. Nors 2024 metais (iki Sprendimo priėmimo) buvo užfiksuoti 2 leistino greičio viršijimo atvejai, ši aplinkybė, vertinant ją informacijos apie pareiškėją visumoje, nesudaro pagrindo charakterizuoti pareiškėją kitaip nei tai padarė atsakovas.

37.  Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo nepagrįstumo neturi esminės teisinės reikšmės, nes šioje administracinėje byloje nevertinamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumas. Pareiškėjas, nesutikdamas su vykdomu ikiteisminiu tyrimu arba su tam tikrais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais (neveikimu, vilkinimu atlikti veiksmus), savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus gali ginti teisės aktuose (pirmiausiai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse) nustatyta tvarka. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde užsiminė, jog jis naudojasi tokiomis savo teisėmis, t. y. pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl ikiteisminio tyrimo dėl pareiškėjo nutraukimo, tačiau tokie jo prašymai nebuvo patenkinti.

38.  Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nelaikytina kliūtimi Departamentui atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Primintina, kad Sprendimu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra ginčijami šioje administracinėje byloje, buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, juo nepriimti sprendimai dėl pareiškėjo išsiuntimo ar grąžinimo. Pagal Įstatymo 124 straipsnio 3 dalį, užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kurios apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokiu atveju atsakingos institucijos nepriima sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo, išsiuntimo ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o jeigu tokie sprendimai jau priimti, sustabdo jų vykdymą tol, kol išnyks šioje dalyje nurodytos priežastys. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl vienas kitam prieštaraujančių valstybės institucijų sprendimų yra atmestini.

39.  Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, spręsdamas dėl konkrečios priemonės taikymo pareiškėjui, Sprendime taip pat nustatė ir įvertino kitas su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes: leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduodami nuo 2010 metų, jis su pertraukomis dirba Lietuvoje nuo 2010 m. kovo 10 d., jis nuo 2013 metų iki 2022 m. gruodžio 14 d. (kai buvo pritaikyta kardomoji priemonė) valstybės sieną kirto 98 kartus (t. y. pareiškėjas nepertraukiamai negyvena Lietuvoje); Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami nuo 2020 m. sausio 15 d. (sutuoktinei – darbo pagrindu, sūnui – mokslo pagrindu), taip pat pilnametė duktė, kuri Lietuvoje gyvena nuo 2020 m. vasario 1 d. (leidimas laikinai gyventi išduotas darbo pagrindu), todėl atsisakymas pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi neturės įtakos jo šeimos narių teisinei padėčiai Lietuvos Respublikoje; pareiškėjas Lietuvoje nėra įsigijęs nekilnojamojo turto; jei pareiškėjui nėra saugu grįžti į jo nuolatinę gyvenamąją vietą Ukrainoje, jis gali pasinaudoti teise apsigyventi kitoje Ukrainos vietoje, gauti viduje persikėlusio asmens statusą ir naudotis šio statuso suteikiamomis teisėmis. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde neginčijo šių Sprendime nustatytų aplinkybių ir pateikto jų vertinimo.

40.  Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas, Sprendime nustatęs pareiškėjo teisei priešingų veikų (administracinių nusižengimų) padarymo faktą, dėl kurio pareiškėjas yra laikytinas keliančių grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Atsakovo išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, papildomai pagrindžia ta aplinkybė, jog pareiškėjui yra pareikšti įtarimai dėl nusikaltimų padarymo.

41.  Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl tinkamai įvertino Sprendimo atitiktį VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimams bei pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

42.  Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                                        Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė