eA-1562-520/2023

Administracinė byla Nr. eA-1562-520/2023 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03243-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir tarnybinio atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

1.  Pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1.1.      panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, atsakovas) Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo, laikinai atlikusio rinktinės vado funkcijas, 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. TE-1435 „Dėl G. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas);

1.2.      grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos specialisto pareigas;

1.3.      priteisti pareiškėjui negautą už priverstinės pravaikštos laiką atlyginimą – 2 704 Eur per mėnesį (neatskaičius privalomų mokesčių), nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

2.  Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas atsižvelgiant į VSAT Pasieniečių mokyklos (toliau – ir Pasieniečių mokykla) budėtojo pranešimą apie tai, jog 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 8.15 val., Pasieniečių mokyklos teritorijoje su tarnybine transporto priemone prie budėtojų dalies, neuniformuotas ir ne tarnybos metu privažiavo pareiškėjas, jam nustatytas neblaivumas. Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjas buvo informuotas, jog tokiais veiksmais pažeidė VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 8.1 ir 8.2 punktų reikalavimus. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateiktame paaiškinime nurodė, jog tiriamos aplinkybės įvyko dėl jo neatsargumo, t. y. perdėto pasitikėjimo, nes jis įvykio išvakarėse, po tarnybos, saikingai vartojo tik nestiprų alkoholį ir negalėjo nė įtarti, kad jo (alkoholio) koncentracija organizme kitą dieną viršys leistinąją, o įvykio dieną jis turėjo vykti pasiimti naują tarnybinę uniformą, kadangi turimoji nebuvo tinkamo dydžio. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo priimta VSAT Teisės skyriaus 2022 m. rugsėjo 1 d. išvada Nr. 27-81 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos specialisto G. P. vairavimo tarnybinę transporto priemonę neblaiviam bei Šilgalių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto T. D. ir Viešvilės pasienio užkardos specialistės V. T. buvimo tarnybos metu neblaiviems išvada“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, jog aptarti pareiškėjo veiksmai traktuotini kaip priešingi teisei ir pažeidžiantys Etikos kodekso 8.1, 8.2 ir 8.4 punktus, žeminantys VSAT pareigūno vardą, taip pat autoritetą institucijos, kurioje jis dirba. Išvados pagrindu buvo priimtas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

3.  Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo surinkta tik dalis šiam patikrinimui ir pagrįstam sprendimui priimti reikšmingų duomenų, gautieji duomenys buvo ištirti tik iš dalies, o neteisingas duomenų vertinimas sutrukdė nešališkai ir visapusiškai ištirti, įvertinti ginčo aplinkybes bei padaryti teisingas, pagrįstas išvadas.

4.  Pareiškėjas teigė, kad, atsižvelgiant į jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo pobūdį, tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas iki tol, kol bus užbaigta administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 22177048901 dėl galimo transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 str. 5 d.), kadangi negalima atriboti pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėties nuo šio administracinio nusižengimo sudėties, t. y. visiškai sutampa tiriamos faktinės aplinkybės. Minėtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas dar neužbaigtas, todėl administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo proceso tvarka neįrodyta ir baigiamuoju procesiniu dokumentu nepatvirtinta, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamus teisei priešingus veiksmus.

5.  Pareiškėjas tvirtino, kad nebuvo neabejotinai nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 12 d., 8.15 val., jis vairavo tarnybinę transporto priemonę būdamas neblaivus. Pareiškėjo blaivumas pirmą kartą buvo patikrintas Pasieniečių mokyklos patikros posto budėtojo alkotesteriu 8.15 val. (nustatytas 1,41 promilės neblaivumas), tačiau šis alkotesteris neturėjo galiojančio metrologinės patikros sertifikato (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės) 2.3 p. pažeidimas). Policijos pareigūnų galiojantį metrologinės patikros sertifikatą turinčiu alkotesteriu pareiškėjo blaivumas buvo patikrintas du kartus: 9.36 val. nustatytas 1,07 promilės neblaivumas, 9.54 val. – 0,93 promilės neblaivumas. Tačiau per 1 val. 21 min. laikotarpį tarp pirmo ir antro patikrinimų pareiškėjas budinčiojo nurodymu buvo Pasieniečių mokyklos bendrabučio kambaryje, nestebimas. Pareiškėjas administracinio nusižengimo byloje pateiktame paaiškinime nurodė, kad, būdamas bendrabutyje ir pergyvendamas dėl to, kad dėl nustatyto neblaivumo pažeidė elgesio Pasieniečių mokykloje tvarką ir dėl to bus pradėtas tarnybinis patikrinimas, po kurio jam gali grėsti atleidimas iš tarnybos, bei nežinodamas, kada bus pradėtos tarnybinio patikrinimo procedūros, nebūdamas informuotas, kad apie įvykį pranešta policijai ir todėl reikės pakartotinai pasitikrinti blaivumą, ir pan., stresui apmalšinti išgėrė spiritinio gėrimo – 250 g „Žolynų“. Išvadoje šios aplinkybės nebuvo ištirtos ir dėl jų nepasisakyta, t. y. nebuvo įrodyti pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo – pareigūno vardo pažeminimo požymiai.

6.  Pareiškėjo vertinimu, paskirta tarnybinė nuobauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimas inkriminuoto pažeidimo sunkumui, sukeltiems padariniams bei kitoms teisingai nuobaudai parinkti ir paskirti reikšmingoms aplinkybėms yra grindžiamas tendencingais, deklaratyviais teiginiais bei išvadomis, nesekančiomis iš per tarnybinį patikrinimą surinktų duomenų, todėl tokios nuobaudos paskyrimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Be to, vertinant pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą, atsižvelgtina į tai, jog jis vidaus tarnybą pradėjo 1995 m. liepos 1 d. ir per visą tarnybos laiką buvo skatintas 22 kartus, neturi galiojančių nuobaudų, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos vado yra charakterizuojamas teigiamai. Ši informacija yra nurodyta Išvadoje, bet nepateiktas jos vertinimas.

7.  Atsakovas VSAT atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

8.  Atsakovas nurodė, kad per tarnybinį patikrinimą pareiškėjas pripažino, jog tarnybinį automobilį 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 8.15 val., vairavo neblaivus. Šiuo atveju nustatyti akivaizdūs pareigūno vardą žeminantys požymiai, leidžiantys atriboti šį tarnybinį nusižengimą nuo administracinio nusižengimo, todėl nebuvo pagrindo sustabdyti pareiškėjo tarnybinį patikrinimą iki baigsis bylos dėl administracinio nusižengimo teisena. Baudžiamoji ar administracinė atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė yra atskiros (savarankiškos) teisinės atsakomybės rūšys, todėl pareiškėjo akcentuojamas procedūrinis skirtingos atsakomybės už tą patį elgesį taikymo eiliškumas pats savaime nėra priimtų sprendimų dėl tarnybinės atsakomybės neteisėtumo kriterijus. Vertinant tarnybinės atsakomybės teisėtumą lemiamą reikšmę turi tarnybinio patikrinimo išvadų pagrįstumas, o ne sprendimo atleisti pareigūną priėmimo laikas.

9.  Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti alkotesterio parodymais vien dėl to, kad, tikrinant blaivumą, alkotesteris neturėjo galiojančio metrologinės patikros sertifikato. Ginčo atveju pareiškėjo blaivumas buvo patikrintas tokio sertifikato neturinčiu Pasieniečių mokyklos budėtojo alkotesteriu, gauti duomenys buvo vertinami kartu su kitais per tarnybinį patikrinimą surinktais įrodymais. Be to, pareiškėjas savo poziciją dėl įvykio aplinkybių pakeitė tik 2022 m. rugsėjo 6 d., kai teikė paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje ir kai tarnybinis patikrinimas jau buvo baigtas ir priimtas Įsakymas. Atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo duomenų apie tai, jog pareiškėjas galbūt vartojo alkoholį bendrabutyje, todėl šios aplinkybės ir nebuvo tiriamos. Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjo paaiškinimai, kad, sėsdamas prie tarnybinio automobilio vairo, jis nejautė apsvaigimo nuo alkoholio, nelaikytini reikšmingais, nes tai yra pareiškėjo subjektyvus ir, kaip nustatyta patikrinimais alkotesteriu bei liudytojų parodymais, tikrovės neatitinkantis savo būklės suvokimas.

10.       Atsakovas akcentavo, kad vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis (valstybės sienos apsauga ir kontrole, viešosios tvarkos užtikrinimu, valstybės paslapčių apsauga ir pan.), jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir dėl jiems nepavaldžių asmenų. Todėl teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, yra konstituciškai pagrįstas, o viešasis interesas šiuo atveju laikytinas prioritetiniu. Pareigūnas privalo žinoti, kad jis yra visuomenės stebimas ne tik tarnybos, bet ir ne tarnybos metu.

11.  Atsakovas teigė, kad Išvadoje buvo tinkamai atskleistos visos aplinkybės, kurioms esant galima konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, pavyzdžiui, nustatyta pareiškėjo kaltė dėl veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Nustatyta ir tai, jog pareiškėjo veiksmai sukėlė pasekmes, t. y. akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus.

II.

12.  Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. vasario 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. P. skundą.

13.  Teismas nustatė, kad:

13.1.    Pareiškėjas ėjo VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos specialisto pareigas, t. y. buvo statutinis valstybės tarnautojas.

13.2.    Pasieniečių mokyklos Mokymo organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas A. M. 2022 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13PM-2205 informavo Pasieniečių mokyklos viršininką, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d., vykdydamas Pasieniečių mokyklos budėtojo funkcijas, 8.15 val. patikrino privažiavusio su tarnybiniu automobiliu pareiškėjo blaivumą, naudodamas alkotesterį Drager Alcotest 7510 (Nr. ARJF-0048). Pareiškėjas buvo neuniformuotas, ne tarnybos metu. Per patikrinimą buvo nustatyta 1,41 promilės alkoholio koncentracija iškvėptame ore (alkotesterio patikra buvo pasibaigusi prieš 15 dienų). Pareiškėjas nevartojo alkoholio budėtojo akivaizdoje. Įvykis buvo filmuojamas stebėjimo kameromis. Iškviesti policijos pareigūnai, atlikę patikrą, nustatė 1,07 promilės alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, o po 20 minučių – 0,93 promilės alkoholio koncentraciją iškvėptame ore. Pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

13.3.    VSAT Imuniteto valdybos viršininkas 2022 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13-4936 informavo VSAT vado pavaduotoją, kad iš Pasieniečių mokyklos budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, jog 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 8.15 val., Pasieniečių mokyklos teritorijoje su tarnybine transporto priemone prie budėtojų dalies privažiavo ne tarnybos metu, neuniformuotas pareiškėjas, kuriam nustatytas 1,41 promilės girtumas. Kadangi alkotesterio patikra buvo pasibaigusi, VSAT Imuniteto valdybos pareigūnai pasiūlė iškviesti policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai patikrino pareiškėjo blaivumą: pirmą kartą nustatytas 1,07 promilės girtumas, po 20 minučių – 0,93 promilės girtumas.

13.4.    VSAT vado pavaduotojo A. M. 2022 m. rugpjūčio 16 d. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo tarnybinės transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam. 2022 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjui buvo pasirašytinai įteiktas pranešimas, kuriame aiškiai ir tiksliai išdėstyta, kuo pareigūnas kaltinamas, bei užduoti klausimai. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateikė paaiškinimą.

13.5.    2022 m. rugsėjo 1 d. buvo surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 8.15 val., ne tarnybos metu, neuniformuotas, Pasieniečių mokyklos teritorijoje vairavo tarnybinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis 0,93 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Pareiškėjas priešingais teisei aktyviais veiksmais (veikimu), atliktais po padaryto administracinio nusižengimo, t. y. būdamas statutiniu pareigūnu, keitė parodymus, taip trukdydamas pareigūnams atlikti tyrimą, nustatyti tiesą, klaidino pareigūnus aiškinantis įvykio aplinkybes. Taip pat pareiškėjas elgėsi priešingai vidaus tarnybos interesams, nustatytai tvarkai, nes, kaip statutinis pareigūnas, suprato ir žinojo, kad tokie jo veiksmai yra nesuderinami su pareigūno statusu ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, netoleruotini bei užkertantys kelią nepriekaištingos reputacijos, pareigūno gero vardo bei profesinės garbės išsaugojimui. Išvados rezoliucinėje dalyje siūloma atleisti pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą.

13.6.    VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojas, laikinai atlikęs rinktinės vado funkcijas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu bei atsižvelgdamas į Išvadoje nurodytas aplinkybes, 2022 m. rugsėjo 1 d. priimtu Įsakymu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Su Įsakymu pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2022 m. spalio 12 d.

14.  Teismas dėl pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pažymėjo, kad šis faktas konstatuotas ne tik Išvadoje, bet ir administracinio nusižengimo byloje (ROIK 22177048901). Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d., 10.16 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiasis patrulis surašė pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-29837-2022 (toliau – ir Protokolas) dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Protokole užfiksuota, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 12 d., 8.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,93 promilės girtumas). Protokole taip pat užfiksuota, jog pareiškėjas sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis.

15.  Teismas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, su kuriuo pareiškėjas susipažino pasirašytinai, jame teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 9 val., sutiko su tikrinimo rezultatais, labai gailėjosi dėl savo neatsakingo elgesio. Išvadoje yra konstatuotas tas pats faktas ir nustatyta, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

16.  Teismas konstatavo, kad pirmą kartą pareiškėjo blaivumo patikrinimą atliko A. M. alkotesteriu Drager Alcotest 7510 (Nr. ARJF-0048), nustatyta 1,41 promilės alkoholio koncentracija iškvėptame ore. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog aplinkybės, kad minėto alkotesterio patikra buvo atlikta 2022 m. sausio 27 d. ir galiojo iki 2022 m. liepos 26 d., bei kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. atlikta prietaiso patikra ir nenustatyta matavimo prietaiso gedimų ar neatitikimų, leidžia daryti išvadą, kad alkotesterio Drager Alcotest 7510 (Nr. ARJF-0048) parodymai 2022 m. rugpjūčio 12 d., 8.33 val., vertinant visų įrodymų kontekste, yra patikimi. Tos aplinkybės, kad pareiškėjas Pasieniečių mokyklos teritorijoje buvo 8.15 val., prie išvažiavimo iš teritorijos vartų atvyko 8.22 val., į budėtojų dalį įėjo 8.23 val., o alkotesterio parodymai užfiksuoti 8.33 val., bei kad visą minėtą laiką pareiškėjas buvo stebimas vaizdo sistema bei A. M., leido atsakovui padaryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas prieš blaivumo patikrinimą alkotesteriu nuo 8.15 val. iki 8.33 val., t. y. 18 min., nieko nevartojo, todėl alkotesterio parodymai yra tikslūs ir teisingi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad, tikrinant pareiškėjo blaivumą, minėtas alkotesteris neturėjo galiojančio metrologinės patikros sertifikato, tačiau, atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo pagrindo vien dėl šios aplinkybės nesivadovauti alkotesterio parodymais, juos vertinant kartu su kitais surinktais įrodymais.

17.  Teismas akcentavo, kad administracinio nusižengimo nustatymui buvo panaudota techninė priemonė – alkotesteris Drager Alcotest 7510 (Nr. ARKB0102), patikros sertifikato Nr. 1680197, patikros data 2022 m. balandžio 26 d., matavimo priemonė tinkama naudoti ir patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. spalio 26 d. Atvykę pareigūnai priėmė sprendimą Nr. 10-ANR_T-1167-2022, kuriuo nušalino pareiškėją nuo transporto priemonių vairavimo, nustatę, jog jis neblaivus, taip pat sprendimą Nr. 10-ANR_O-31381-2022, kuriuo sustabdė pareiškėjo teisę vairuoti transporto priemones tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas.

18.  Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė išsamų skaičiavimą apie tai, kaip kito alkoholio koncentracija pareiškėjo iškvėptame ore: 9.36 val. nustatytas 1,07 promilės girtumas, 9.54 val. – 0,93 promilės girtumas, t. y. per 18 min. sumažėjo 0,14 promilės, todėl akivaizdu, kad 8.33 val. alkoholio kiekis iškvėptame turėjo būti didesnis nei 9.36 val. (63 min. : 18 min. = 3,5 karto; 3,5 x 0,14 prom. = 0,49 prom.; 0,49 prom. + 1,07 prom. = 1,56 prom.). Alkoholio kiekio kraujyje bei jo koncentracijos iškvepiamame ore sumažėjimas laikytinas natūralia fiziologinių organizmo procesų pasekme.

19.  Teismo vertinimu, pareiškėjo paaiškinimas, jog jis, būdamas Pasieniečių mokyklos bendrabutyje, vartojo alkoholį, yra visiškai nelogiškas ir laikytinas siekiu išvengti tarnybinės atsakomybės, pasirinkta gynybos taktika. Šis paaiškinimas nepagrįstas jokiais objektyviais bei faktiniais įrodymais. Be to, pagal Pasieniečių mokyklos bendrabučių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 4-483, 1.1 ir 14.2 punktus, bendrabučių gyventojams draudžiama įsinešti į bendrabučių patalpas, laikyti ir vartoti jose svaigiuosius gėrimus, jų tarą, narkotines ir psichotropines medžiagas bei atvykti ir būti bendrabučiuose neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Vadovaujantis atsakovo pateiktu 2022 m. rugpjūčio mėnesio tarnybos grafiku, pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo numatyta 3.30 val. trukmės pamaina nuo 13.50 val. iki 17.20 val., todėl, priešingai nei teigė pareiškėjas, 2022 m. rugpjūčio 12 d. jam nebuvo nedarbo diena.

20.  Teismas atsižvelgė į A. M. 2022 m. lapkričio 21 d. paaiškinimus, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d., 7.50 val., jam vykdant Pasieniečių mokyklos budėtojo funkcijas kartu su apsaugos darbuotoju J. V. (J. V.), į praleidžiamojo punkto budėtojų dalį atėjo pareigūnas B. M. (VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos jaunesnysis specialistas), kuris pranešė, jog jo kolega – pareiškėjas – naktį vartojo alkoholį ir dabar ruošiasi vairuoti tarnybinę transporto priemonę. 2022 m. rugpjūčio 12 d., 8.15 val., tikrindamas vidaus tvarkos reikalavimų laikymąsi ir vykdydamas 2022 metų tarnybinės veiklos užduotis, A. M. patikrino pareiškėjo, privažiavusio prie užtvaro su tarnybiniu automobiliu, blaivumą: nustatyta 1,41 promilės alkoholio koncentracija iškvėptame ore. Pareiškėjas į alkotesterio parodymus reagavo ramiai, bet A. M. pasiteiravo, iš kur jis gavo informacijos ir kodėl įvyko tikrinamas. A. M. informavo pareiškėją, kad apie įvykį bus pranešta mokyklos vadovybei ir bus iškviesta policija antriniam blaivumo patikrinimui.

21.  Teismas priėjo prie išvados, jog byloje nustatytos aplinkybės paneigė pareiškėjo argumentą, kad niekas jo neinformavo, jog apie įvykį buvo pranešta policijai ir todėl neblaivumą gali tekti tikrintis pakartotinai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo vairavimas būnant neblaiviu buvo įrodytas per tarnybinį patikrinimą surinktais duomenimis (administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir joje esančiais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pareigūnų išsamiais paaiškinimais atliekant tarnybinį patikrinimą), kurie yra pakankami pripažinti, kad pareiškėjas automobilį vairavo neblaivus.

22.  Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų dėl procedūrinių pažeidimų (nepagrįstai nesustabdyto tarnybinio patikrinimo, nesurinktų visų reikšmingų duomenų, netinkamai ištirtų duomenų) pagrįstumo, nustatė, kad esminės procedūros šiuo atveju nebuvo pažeistos, nes pareiškėjui įteiktas pranešimas apie galbūt pažemintą pareigūno vardą, suteikta teisė pateikti savo paaiškinimus, jam buvo išaiškintos jo teisės, Įsakymas priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtiname Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nurodytų terminų.

23.  Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo pažeisti Tvarkos aprašo 10 punkto reikalavimai, vadovaudamasis teismų praktika bei pažymėdamas, jog tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė nesprendė pareiškėjo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo klausimo. Tai, kad sutapo tų pačių pareiškėjo veiksmų vertinimas, taikant skirtingas atsakomybės rūšis, nereiškia nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, nes kiekvienas subjektas savo vertinimą atlieka savo kompetencijos ribose, jų nepažeisdamas. Pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos siejamas ne su administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su Išvadoje konstatuotais jo veiksmais, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas. Šie pareigūno veiksmai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo administracinio nusižengimo byloje. Be to, bylos dalykas yra Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne pareiškėjo atsakomybė dėl jo galbūt padaryto administracinio nusižengimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas, ne tarnybos metu vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą. Teismo vertinimu, atliekant tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pritaikytai pareigūno atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo ir nevairavo neblaivus, dėl ko Įsakymas priimtas neturint tam teisinio pagrindo, atmestinas.

24.  Teismas, spręsdamas, ar aptarti pareiškėjo veiksmai buvo pagrįstai traktuoti kaip vidaus tarnybos pareigūno vardo pažeminimas, sudaręs pagrindą atleisti jį iš vidaus tarnybos, pažymėjo, jog vidaus tarnybos pareigūnas, vairuodamas transporto priemonę, visais atvejais yra eismo dalyvis ir jam galioja visi eismą keliuose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą, vairuoti transporto priemonę neblaiviems vairuotojams draudžiama, o atsakomybė už šio draudimo nesilaikymą nustatyta ANK 422 straipsnyje. Pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos pareigūnu, turėdamas pareigą užkirsti kelią kitų neteisėtiems veiksmams, žinodamas, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra grubus teisės pažeidimas, pats tyčia nepaisė teisės aktų reikalavimų ir sąmoningai veikė priešingai nei turi elgtis kiekvienas vairuotojas, juo labiau statutinis pareigūnas. Toks pareiškėjo elgesys rodo ne tik jo asmeninę nepagarbą įstatymams, demonstruoja ypatingą ir pavojingą neatsakingumą, bet ir menkina pareigūno bei visos vidaus tarnybos sistemos, privalančios užkirsti kelią įstatymų pažeidimams, vardą.

25.  Teismas nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėtis pasireiškė tuo, kad jis 2022 m. rugpjūčio 12 d., 8.15 val., vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 0,93 promilės (pritaikius paklaidą – 0,91 promilės) neblaivumas), ir tokia tyčine veika akivaizdžiai pažemino VSAT pareigūno vardą bei autoritetą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, davė priesaiką. Statutas nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. VSAT pareigūno elgesys, kai jis akivaizdžiai ignoruoja draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir, taip elgdamasis, kelia pavojų eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui, yra akivaizdžiai nesuderinamas su tarnyba VSAT ir su pareigūno priesaika. Pareiškėjas neabejotinai pažeidė priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, nes ne tik tyčia grubiai pažeidė įstatymą, bet ir nepateisino visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų kaip asmenų, turinčių užtikrinti, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi.

26.  Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas pareigūnu, vidaus tarnyboje dirbančiu daugiau nei 26 metus, turėjo ir galėjo suvokti, kad vairavimas esant neblaiviam sukels atitinkamas pasekmes, todėl privalėjo taip nesielgti, tačiau savo veiksmų neatsisakė ir sąmoningai leido kilti neigiamoms pasekmėms, prisiimdamas riziką sukelti neigiamus padarinius tiek savo, tiek VSAT autoritetui. Pareiškėjo profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis buvo pakankami suvokti ir įvertinti, kokias pasekmes sukels jo veiksmai. Per tarnybinį patikrinimą nenustatyta objektyvių priežasčių, pateisinančių pareiškėjo poelgį, ir nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kitaip nei reikalauja teisės aktai. Pareiškėjas yra kaltas dėl tokių savo veiksmų. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.

27.  Teismas, vertindamas pareiškėjui paskirtos tarybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos atitiktį teisingumo, protingumo ir kitiems kriterijams, akcentavo, jog pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė netiesiogine tyčia. Pareiškėjui, kaip VSAT pareigūnui, neabejotinai buvo (turėjo būti) žinoma, kad jo elgesys tiek tarnybos metu, tiek ne tarnybos metu turi būti pavyzdys kitiems pareigūnams ir visuomenei. Automobilio vairavimas esant neblaiviam yra akivaizdžiai nesuderinamas su pareigūno gero elgesio standartu, nepriimtinas ir smerktinas, darantis esminę žalą VSAT institucijos vardui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad Įsakymu pareiškėjui pagrįstai ir adekvačiai paskirta griežčiausia drausminė atsakomybė už nustatytą drausmės pažeidimą. Atleidimas iš tarnybos šiuo atveju yra proporcinga nuobauda padarytam pažeidimui ir nėra pagrindo ją švelninti.

28.  Teismas priėjo prie išvados, kad nenustatyta, jog, atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos, buvo pažeistos esminės procedūros, nes Įsakymą dėl atleidimo priėmė kompetentingas pareigūnas, Įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo konstatuotas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Šiuo atveju Statutas nesuteikė vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą nei tas, kuris nurodytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Be to, tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas Įsakymas, buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus, Išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, atmetė ir išvestinius skundo reikalavimus.

III.

29.  Pareiškėjas G. P. apeliaciniame skunde prašo:

30.  panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti Įsakymą, grąžinti jį anksčiau eitas VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos specialisto pareigas, priteisti jam negautą už priverstinės pravaikštos laiką atlyginimą – 2 704 Eur per mėnesį (neatskaičius privalomų mokesčių), nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; nenustačius pagrindo tenkinti reikalavimą panaikinti Įsakymą visa apimtimi, panaikinti jo dalį, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, ir skirti kitą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą arba perkėlimą į žemesnes pareigas; pripažinus pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos neteisėtu, priteisti jam vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 2 704 Eur per mėnesį (neatskaičius privalomų mokesčių), nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo grąžinti į tarnybą įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

31.  Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad byloje esantys duomenys neginčytinai įrodo, jog pareiškėjas vairavo tarnybinį automobilį, būdamas neblaivus, ir tvirtina, kad tiek teismas, tiek tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė surinko tik dalį reikšmingų duomenų, o gautuosius duomenis ištyrė tik iš dalies, panaudodami tik dalį jiems tinkamai ištirti būtinų būdų ir priemonių. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ginčo aplinkybės nebuvo nešališkai ir visapusiškai ištirtos. Taip pat buvo pažeistas in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principas. Be to, teismo bandymas perkelti nekaltumo įrodinėjimo naštą ant traukiamo atsakomybėn asmens pečių yra nepagrįstas, nes tai draudžia įrodinėjimo administraciniame procese taisyklės.

32.  Pareiškėjas iš esmės pakartoja savo argumentus, be kita ko, kad atlikto administracinio nusižengimo tyrimo išvados yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, taip pat kad 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 8.15 val., jo blaivumas buvo patikrintas galiojančio metrologinės patikros sertifikato neturinčiu alkotesteriu, todėl negalima vadovautis šio patikrinimo duomenimis, o vėlesni blaivumo patikrinimai policijos pareigūnų alkotesteriu įvyko po to, kai pareiškėjas, būdamas Pasieniečių mokyklos bendrabutyje, išgėrė spiritinio gėrimo, ir todėl vėlesnieji patikrinimai taip pat nepatvirtina, jog jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Pareiškėjas pažymi, kad dėl aptariamų aplinkybių inicijuota administracinio nusižengimo byla (ROIK 22177048901) buvo nutraukta, nenustačius pakankamai duomenų, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą nusižengimą. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 12 d. alkoholį vartotojo po patikrinimo 8.33 val., nedideliais kiekiais, nes žinojo, jog turi būti tarnyboje tik po pietų, kai jo organizme jau nebebus alkoholio likučių. Teismo motyvas, kad pareiškėjas po pirmo patikrinimo buvo informuotas apie iškviestą policiją, yra grindžiamas tik A. M. paaiškinimais, kurie yra nenuoseklūs: A. M. apie pareiškėjo informavimą užsiminė tik tarnybinį patikrinimą atlikusiai VSAT pareigūnei, bet to nenurodė pirminiame tarnybiniame pranešime.

33.  Pareiškėjas taip pat pakartoja savo poziciją, jog jam paskirta tarnybinė nuobauda neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų, šios tarnybinės nuobaudos skyrimas pagrįstas tendencingais, deklaratyviais teiginiais ir pan. Tiek priimant Įsakymą, tiek priimant teismo sprendimą, nebuvo įvertinti pareiškėją charakterizuojantys duomenys. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra įtvirtintas analogiškas teisinis reguliavimas – atleidimas iš pareigų už pareigūno / teisėjo vardo pažeminimą, tačiau, pavyzdžiui, Teisėjų garbės teismas 2021 m. liepos 17 d. sprendime Nr. 21P-3 teisėjui už vairavimą neblaiviam skyrė tik griežtą papeikimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą atleisti jį iš tarnybos pagal minėtą Statuto normą.

34.  Pareiškėjas teigia, kad, vertinant jam inkriminuojamos veikos pavojingumą, svarbūs šie aspektai: 1) byloje esantys duomenys leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 12 d. Pasieniečių mokyklos teritorijoje, ne tarnybos metu, turėjo alkoholinių gėrimų ir juos vartojo, tačiau nėra pakankami neginčytinai pagrįsti, kad, būdamas neblaivus lygiu, užkertančiu galimybę vairuoti transporto priemonę, jis tai darė; 2) pareiškėjas automobilį vairavo ne tarnybos metu, o institucijos, kurioje jis tarnavo (VSAT), funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su eismo dalyvių ir eismo saugumo kontrole; 3) nenustatyta, kad pareiškėjas vartojo alkoholį tą pačią dieną ar prieš pradėdamas vairuoti, todėl negalima konstatuoti, jog jis akivaizdžiai ir sąmoningai ignoravo visuomenėje priimtas taisykles vairuoti blaiviam (atitinkamai, kyla abejonių dėl teismo išvados, jog pareiškėjas inkriminuojamą pažeidimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, pagrįstumo bei teisingumo); 4) policijos pareigūnų nustatytas neginčijamas pareiškėjo neblaivumo laipsnis (0,93 promilės) nelaikytinas akivaizdžiai dideliu ir todėl lėmusiu padidintą jo pavojingumą aplinkiniams, o aplinkybės, kad jis vairavo transporto priemonę tik mokyklos teritorijoje, t. y. nedalyvavo viešajame eisme, rodo, kad tokiais veiksmais nebuvo sukeltas realus pavojus kitiems eismo dalyviams; 5) VSAT pareigūnams taikytini reikalavimai vertinant, kokio elgesio iš jų tikisi visuomenė, atsižvelgiant į jų statusą, negali būti aukštesni nei reikalavimai teisėjams; be to, pareiškėjo užimtos pareigos nebuvo vadovaujančios; 6) pareiškėjas, kaip VSAT pareigūnas, yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, jis ne kartą buvo paskatintas, tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu neturėjo galiojančių nuobaudų; 7) pareiškėjas įgyvendino ne vieną iniciatyvą, kuria buvo siekdamas gerinti VSAT pareigūnų laisvalaikį bei neformalų bendravimą ne tarnybos metu (pvz., aktyviai dalyvavo įsteigiant „Pasieniečių klubą“, įkūrė Lietuvos pasieniečių muziejų); 8) pareiškėjas iš esmės pripažįsta padarytą pažeidimą ir dėl jo gailisi (nors ir reiškia pagrįstas abejones dėl per pirmą patikrinimą nustatyto neblaivumo laipsnio pagrįstumo ir teisingumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis alkoholį vartojo ne anksčiau nei 9 val. iki patikrinimo), jis nedelsdamas pranešė vadovybei apie padarytą pažeidimą ir nėra duomenų apie pareiškėjo piktnaudžiavimą alkoholiu.

35.  Pareiškėjas taip pat pažymi, jog išvados apie jam inkriminuojamą pažeidimą neišvengiamai turės įtakos jo reputacijai ir vertinimui tarnyboje. Pareiškėjo poelgis buvo vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio, o pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakomybės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant jam pačios griežčiausios tarnybinės atsakomybės priemonės – atleidimo iš pareigų. Šiuo atveju pareiškėjo padarytus veiksmus proporcingai atitiktų griežtas papeikimas arba antra pagal griežtumą po atleidimo iš pareigų einanti nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.

36.  Atsakovas VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

37.  Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, be kita ko, kad nėra pagrindo abejoti A. M. atlikto pareiškėjo blaivumo patikrinimo rezultatais (šiuos rezultatus vertinant nustatytų aplinkybių visumoje). Atsakovas tvirtina, kad administracinio nusižengimo byla (ROIK 22177048901) buvo nutraukta ne dėl to, kad pareiškėjas nepadarė jam inkriminuojamos veikos, o todėl, kad nesurinkta pakankamai įrodymų. Policijos pareigūnai, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą ir žinodami apie VSAT atliekamą tarnybinį patikrinimą, nesikreipė į VSAT dėl tarnybinio patikrinimo medžiagos pateikimo, nebandė pašalinti administracinio nusižengimo byloje esančių prieštaravimų ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pakeitė savo poziciją, t. y. 2022 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas pareigūnams nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais ir kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 9 valandas, ir jis tik 2022 m. rugsėjo 6 d. pateiktame paaiškinime pradėjo teigti, jog 2022 m. rugpjūčio 12 d., 8.20 val., grįžęs į bendrabutį išgėrė spiritinio gėrimo. Be to, aplinkybę, kad pareiškėjas tarp pirmo ir antro blaivumo patikrinimų nevartojo alkoholinių gėrimų, patvirtina ir A. M. paaiškinimai, jog pareiškėjas, informuotas apie policijos pareigūnų iškvietimą, apie 8.25 val. išėjo į bendrabutį laukti atvykstančių pareigūnų, tačiau tam, kad policijos pareigūnams nereikėtų laukti pareiškėjo, jis, nepraėjus nė 10 minučių, nuėjo į bendrabutį pakviesti pareiškėjo; užėjus į kambarį, pareiškėjas gulėjo lovoje, kambaryje nebuvo jokių požymių apie alkoholio vartojimą. Pareiškėjas, paskambinęs savo tiesioginiam vadovui, pats nurodė, kad jį, vairuojant tarnybinę transporto priemonę neblaiviam, sulaikė Pasieniečių mokyklos budėtojas. Atsakovas taip pat akcentuoja, jog 250 g „Žolynų“ spiritinio gėrimo, kurio stiprumas yra 40 laipsnių, nelaikytinas nedideliu kiekiu, tuo labiau žinant, kad tą pačią dieną numatyta tarnyba.

38.  Atsakovas tvirtina, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareigūno vairavimas esant neblaiviam, Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto (ankstesnėje redakcijoje Statuto 53 str. 1 d. 7 p.) taikymo prasme, yra vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012; 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1250-261/2015; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4230-575-2019; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4110-463/2022). Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, todėl nėra pagrindo šiuo atveju abejoti pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu. Apeliaciniame skunde nurodyti teismų savivaldos institucijų išaiškinimai neatitinka nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pareigūno vardo pažeminimo klausimais.

39.  Atsakovas dėl apeliaciniame skunde išvardytų aplinkybių, kurios neva sudaro pagrindą švelninti pareiškėjo atsakomybę, teigia, kad iš Statuto 2 straipsnio 4 dalyje pateikto „pareigūno vardo pažeminimo“ apibrėžimo matyti, jog šiuo atveju teisinės reikšmės neturi nei tai, ar pareiškėjas pareigūno vardą pažemino tarnybos (ne tarnybos) metu, nei tai, ar jis buvo (nebuvo) su uniforma. VSAT pavesta užtikrinti viešąją tvarką, jos veikla tiesiogiai susijusi eismo dalyvių ir eismo saugumo kontrole, t. y. jos veikla tiesiogiai susijusi su teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrole visuomeninių santykių srityje, kurioje pareiškėjas padarė pažeidimą. Pareigūnas, einantis specialisto pareigas, yra skiriamas vadovauti pamainai, atsako už pavaldžių pareigūnų tinkamą tarnybą ir vykdo jų kontrolę, todėl turi rodyti gerą pavyzdį sau pavaldiems pareigūnams. Nors pareiškėjas tvirtina, kad jis alkoholį vartojo prieš 9 valandas iki pirmo patikrinimo ir manė, jog praėjęs laikas yra pakankamas alkoholiui iš organizmo pasišalinti, nesijautė neblaivus, tačiau, atsakovo teigimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas alkoholinius gėrimus vartojo tą pačią dieną, kai vyko neblaivus su tarnybine transporto priemone ir buvo sulaikytas prie išleidžiamųjų iš Pasieniečių mokyklos teritorijos vartų, priešingu atveju pareigūnas B. M. nebūtų ėjęs įspėti A. M., jog pastarasis neleistų išvykti iš teritorijos neblaiviam pareiškėjui.

40.  Atsakovas nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. dar dviem komandiruotiems VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnams buvo nustatytas neblaivumas: T. D. 10.53 val. nustatytas 0,44 promilės girtumas, V. T. 10.40 val. nustatytas 0,17 promilės girtumas (nuo tarnybos pradžios praėjus beveik 3 valandoms), ir tai neabejotinai patvirtina, kad alkoholinius gėrimus pareiškėjas vartojo tą pačią dieną, kai neblaivus vyko tarnybine transporto priemone. Teisiniam padaryto pažeidimo vertinimui neturi įtakos ir tai, ar pareiškėjas vartojo alkoholį tą pačią dieną, ar jos išvakarėse. Pareiškėjui policijos pareigūnų nustatytas neginčijamas neblaivumo laipsnis (0,93 promilės) nelaikytinas mažu (vidurkis – tarp 0,41 ir 1,5 promilės), o tai, kad pareiškėjas neblaivus tarnybinę transporto priemonę vairavo mokyklos teritorijoje, kurioje, kaip matyti iš filmuotos medžiagos, vyksta transporto priemonių judėjimas, niekaip nesušvelnina jo atsakomybės. Pareiškėjas nepagrįstai pabrėžia tą aplinkybę, jog jis informavo vadovus apie pažeidimą, nes, vadovaujantis Statyto 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nagrinėjamu atveju ši aplinkybė negali būti laikoma lengvinančia jo atsakomybę.

41.  Atsakovas nepritaria pareiškėjo argumentas, kad teismas netinkamai nustatė jo kaltės formą, ir akcentuoja, jog ir Išvadoje, ir teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjo padaryto pažeidimo subjektyvioji pusė – netiesioginė tyčia (o ne tiesioginė tyčia, kaip teigiama apeliaciniame skunde). Be to, atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas neteisingai apskaičiavo savo vidutinį darbo užmokestį – 2 704 Eur, nes, pagal VSAT 2023 m. kovo 15 d. pažymą Nr. 13PR-3552, pareiškėjo mėnesio vidurkis yra 2 691,34 Eur (neatskaičius pajamų ir socialinio draudimo mokesčių).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : IV.

42.  Bylos dalykas – atsakovo VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo, laikinai atlikusio rinktinės vado funkcijas, 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. TE-1435, kuriuo pareiškėjas  G. P. (statutinis valstybės pareigūnas (VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos specialistas)) atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą), pagrįstumas ir teisėtumas.

43.  Įsakymas priimtas, remiantis Išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 8.15 val., ne tarnybos metu, neuniformuotas, Pasieniečių mokyklos teritorijoje vairavo tarnybinę transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas 0,93 promilės, pritaikius paklaidą – 0,91 promilės neblaivumas), ir tokia tyčine veika akivaizdžiai pažemino VSAT pareigūno vardą ir autoritetą.

44.  Teisėjų kolegija, tikrindama, ar pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai sprendė, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog statutinė valstybės tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos; iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla jai būdingi bruožai, be kita ko, specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia (be kita ko) susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu); statutinė valstybės tarnyba negali būti vienoda dėl jos funkcijų įvairovės, todėl policijos, vidaus tarnybos, saugumo tarnybos ir kitų statutinių valstybės institucijų pareigūnų statusas turi būti diferencijuotas ir turėti atitinkamuose statutuose nustatytų ypatumų (2012 m. vasario 27 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai). 45.  Statuto 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Teisės aktai taip pat nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, o pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-575/2017; kt.).

46.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti.  Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; kt.).

47.  Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014; kt.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas.

48.  Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2023 m. sausio 19 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, o sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012; kt.).

49.  Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos baigtis nedaro jokios teisinės įtakos atsakovo atliktam tarnybiniam patikrinimui ir nustatytoms aplinkybėms, susijusioms su pareiškėjo atliktais veiksmais, kuriais jis pažemino pareigūno vardą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų, mažiau griežtos įrodinėjimo naštos pagrindu (žr. 2003 m. vasario 11 d. sprendimą byloje Ringvold prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 34964/97).

50.  Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo vairavimas būnant neblaiviam yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, nustatant šią aplinkybę.

51.  Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

52.  Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde akcentuojami atskiri įrodymai, kuriais pareiškėjas neigia minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jo neblaivumo fakto, akcentuotina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

53.  ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

54.  Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjo ginčijama minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą.

55.  Pareiškėjas, nesutikdamas su nustatytu jo neblaivumo faktu, akcentuoja, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d., 8.33 val., jo neblaivumas buvo tikrintas alkotesteriu Drager Alcotest 7510 (Nr. ARJF-0048), kurio metrologinė patikra atlikta praėjus 5 dienoms po jo panaudojimo, todėl gauti neblaivumo rezultatai (1,41 promilės alkoholio koncentracija iškvėptame ore), vertinant visų įrodymų kontekste nepatvirtina pareiškėjo neblaivumo. Pareiškėjas nurodo aplinkybes, kad jis vartojo nestiprų alkoholį (alų) iki patikrinimo ne anksčiau kaip prieš 9 valandas, o iki įsėdimo automobilį jis jokio alkoholio nevartojo. Pareiškėjas pakartoja argumentus, kad jis, būdamas bendrabutyje, išgėrė 250 g „Žolynų“ spiritinio gėrimo, t. y. kad jis šį gėrimą vartojo po to, kai buvo atliktas pirmas patikrinimas.

56.  Teisėjų kolegija, remdamasi atsakovo tarnybinio patikrinimo metu surinktais ir išsamiai pirmosios instancijos teismo sprendime aptartais įrodymais, šių pareiškėjo argumentų nepripažįsta pagrįstais.

57.  Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 8.15 val., (duomenys neskelbtini), Pasieniečių mokyklos teritorijoje su tarnybine transporto priemone prie budėtojų dalies privažiavo pareiškėjas, kuriam 8.33 val. atlikus patikrinimą alkotesteriu Drager Alcotest 7510 (Nr. ARJF-0048) nustatytas 1,41 promilės neblaivumas (girtumas), o kadangi šio alkotesterio patikra buvo pasibaigusi prieš 15 dienų, VSAT Imuniteto valdybos pareigūnai pasiūlė iškviesti policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai 9.36 val. pirmu pūtimu pareiškėjui nustatė 1,07 promilės girtumą, o po 20 minučių nustatė 0,93 promilės girtumą. VSAT vado pavaduotojo 2022 m. rugpjūčio 16 d. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo tarnybinės transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam. Pareiškėjas, gavęs pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo“, pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad įvykio išvakarėse, po tarnybos, saikingai vartojo tik nestiprų alkoholį ir negalėjo net įtarti, kad jo koncentracija jo organizme kitą dieną viršys leistiną normą. Įvykio dieną jis turėjo vykti pasiimti naują tarnybinę uniformą, nes jo turima neatitiko reikiamo dydžio, o kadangi jis jautėsi visiškai blaivus ir buvo įsitikinęs, kad transporto priemonę gali vairuoti, pasiimti uniformos nusprendė vykti automobiliu. Pažymėtina, kad pareiškėjas paaiškinime nenurodė jokių aplinkybių apie jo vartotą alkoholį po atlikto pirmo patikrinimo iki atvyko policijos pareigūnai (apie 250 g „Žolynų“ spiritinio gėrimo vartojimą). Taip pat byloje nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 9 valandas. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu atsakovui nurodė aplinkybes apie „Žolynų“ spiritinio gėrimo vartojimą bendrabutyje.

58.  Byloje nustatyta, kad VSAT Pasieniečių mokyklos Mokymo organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas A. M. 2022 m. lapkričio 21 d. paaiškino, jog 2022 m. rugpjūčio 12 d., 7.50 val., kai jis vykdė VSAT Pasieniečių mokyklos budėtojo funkcijas kartu su apsaugos darbuotoju J. V. (J. V.), į praleidžiamojo punkto budėtojų dalį atėjo pareigūnas B. M. (VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos jaunesnysis specialistas), kuris pranešė, jog pareiškėjas naktį vartojo alkoholį ir ruošiasi vairuoti tarnybinę transporto priemonę. A. M., patikrinęs pareiškėjo blaivumą ir nustatęs 1,41 promilės girtumą, pareiškėją informavo, kad apie įvykį bus pranešta mokyklos vadovybei ir bus iškviesta policija antriniam blaivumo patikrinimui.

59.  Įvertinus tai, kad atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjas atsakovui nenurodė jokių aplinkybių apie „Žolynų“ spiritinio gėrimo vartojimą, dėl kurio, pasak pareiškėjo, policijos pareigūnai 9.36 val. nustatė jam 1,07 promilės neblaivumą (girtumą), o po 20 minučių – 0,93 promilės neblaivumą (girtumą), po pirmo patikrinimo 8.33 val. neginčijo nustatyto neblaivumo fakto, žinojo, jog apie įvykį pranešta policijai ir todėl neblaivumą gali reikėti tikrintis pakartotinai, tai, kad VSAT bendrabučių gyventojams draudžiama įsinešti į bendrabučių patalpas, laikyti ir vartoti jose svaigiuosius gėrimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui 0,93 promilės neblaivumas (girtumas) nustatytas dėl to, kad jis po pirmo patikrinimo išgėrė minėto spiritinio gėrimo. Taip pat darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tiek pirmo patikrinimo, tiek vėlesnių atliktų patikrinimų duomenimis.

60.  Vertindamas pirminio patikrinimo (8.33 val.) gautus duomenis ir vėlesnius duomenis, gautus 9.36 val. ir po 20 minučių (9.54 val.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pirmo patikrinimo duomenimis, nes byloje pateikti įrodymai, kad alkotesterio patikra buvo atlikta 2022 m. sausio 27 d. ir galiojo iki 2022 m. liepos 26 d., 2022 m. rugpjūčio 17 d. atlikta šio prietaiso patikra ir nenustatyti jo gedimai ar neatitikimai.

61.  Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra nustatęs, jog pareiškėjas po pirmo patikrinimo, kol buvo laukiama policijos pareigūnų, bendrabutyje buvo apie 10 minučių, o ne 1 val. 21 min. laiką, per kurį pareiškėjas vartojo „Žolynų“ spiritinį gėrimą ir dėl to 9.36 val. ir po 20 minučių jam buvo nustatytas neblaivumas.

62.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam nepagrįstai skirta griežčiausia tarnybinės atsakomybės priemonė – atleidimas iš pareigų, nors tokia priemonė yra neproporcinga, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, taip pat teismų praktikos (pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-649/2013, kurioje nurodyta, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą.

63.  Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo argumentus, kad jam turėjo būti paskirta kitokio pobūdžio priemonė (švelnesnė), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklioje praktikoje pareigūno vairavimas esant neblaiviam Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto (buvęs Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas) taikymo prasme vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas ir pareigūnams taikoma priemonė – atleidimas iš tarnybos (žr., pvz., 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008; 2009 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-352/2009; 2010 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-272/2010; 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-236/2010; 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1110/2010; 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012; 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-236/2010; 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012; 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1250-261/2015; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4230-575/2019; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3190-415/2020; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-915-556/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4110-463/2022; 2023 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1387-821/2023; kt.).

64.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-649/2013 buvo nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su tarnybinės nuobaudos skyrimu, o nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda, o taikomos Statuto nuostatos, reglamentuojančios pareigūno atsakomybę už pareigūno vardo pažeminimą.

65.  Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Teisėjų garbės teismo 2021 m. liepos 17 d. sprendimu, pažymi, kad Teisėjų garbės teismo praktika nėra laikoma bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1387-821/2023).

66.  Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis nepagrįstai atleistas iš tarnybos už pažemintą pareigūno vardą, kad jam galėjo būti taikyta švelnesnė priemonė, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam yra akivaizdžiai nesiderinantis su pareigūno gero elgesio standartu, nepriimtinas ir smerktinas, darantis esminę žalą VSAT institucijos vardui, kad pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos pareigūnu, turinčiu pareigą užkirsti kelią kitų asmenų neteisėtiems veiksmams, žinodamas, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra grubus teisės pažeidimas, pats tyčia nepaisė teisės aktų reikalavimų ir sąmoningai veikė priešingai nei turi elgtis kiekvienas vairuotojas, o juo labiau statutinis valstybės pareigūnas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas vairavo tarnybinį automobilį.

67.  Byloje nenustatytos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui neturėjo būti taikoma priemonė, nustatyta Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte (atleidimas iš tarnybos).

68.  Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

69.  Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė