eA-1586-1047/2022

Administracinė byla Nr. eA-1586-1047/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01884-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.    Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas, PAGD) direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. TE-5-174 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į tarnybą PAGD Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo pareigose; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo datos iki grąžinimo į tarnybą dienos.

2.    Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas buvo priimtas neįsiteisėjus ikiteisminiame tyrime priimtai nutarčiai, t. y., nesant įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) dėl pareiškėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio. Atsakovas nesiaiškino visų aplinkybių – ar pareiškėjui buvo žinoma apie tokią nutartį, ar jis rengiasi ją skųsti. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas priimtas pažeidžiant pareiškėjo, kaip pareigūno, konstitucinę teisę stoti į valstybinę tarnybą, jo įgytas subjektines teises, neproporcingas ir neatitinkantis konstitucinio teisinės valstybės principo.

3.    Pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 2016 m. rugpjūčio 24 d. Tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) redakcija nenumatė ribojimų, susijusių su pareigūno statusu, jei asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo metu galiojusi Statuto redakcija numatė apribojimus pareigūnams, padariusiems tik tyčinį nusikaltimą ir atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Statuto redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. liepos 1 d., 62 str. 1 d. 8 p.). Priėmimo į tarnybą metu galiojo teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas (Statuto 3 str. 8 d.). Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Statuto redakcija, kurioje numatyta, kad asmuo yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai. Pareiškėjo nuomone, pagal teisėtų lūkesčių apsaugos ir pagarbos įgytoms teisėms principą, teisės aktai, keičiantys ir nustatantys naują teisinį reguliavimą, turėtų būti taikomi tik tiems teisiniams santykiams, kurie atsirado po tokio reguliavimo įtvirtinimo.

4.    Pareiškėjas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Statutas tiesiogiai nenukreipia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 39 straipsnį (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą), Statutą taikantis subjektas turi ne tik atsižvelgti į formalų sprendimą, užbaigusį ikiteisminį tyrimą (šiuo atveju – į nutartį, kuria užbaigiamas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius), bet ir įvertinti visas su nusikalstamos veikos padarymu susijusias aplinkybes. Nuostata „praradusi pavojingumą nusikalstama veika“ yra vertinamoji sąvoka. Statuto 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą taikantis subjektas turi savo diskrecijos ribose įvertinti, ar konkrečioje situacijoje laikytina, kad veika prarado pavojingumą.

5.    Pareiškėjo teigimu, atsakovas neįvertino visų Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje nurodytų reikšmingų aplinkybių: buvo padaryta netyčinė nusikalstama veika, kuri nesusijusi su valstybės tarnyba, nusižengimais valstybės valdymui, tarnybos pareigų atlikimu ar pan. Būtent atsakovas privalėjo išsiaiškinti visas susidariusiai situacijai įvertinti būtinas aplinkybes ir priimti individualiu vertinimu pagrįstą sprendimą.

6.    Pareiškėjas pagal analogiją rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu bei nurodė, kad Statuto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimas, tiek, kiek nenumato asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo už neatsargią nusikalstamą veiką, nesusijusią su valstybės tarnyba, diferencijuoto reguliavimo, lyginant su kitomis nusikalstamomis veikomis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą, asmens konstitucinę teisę stoti į valstybinę tarnybą ir konstitucinį proporcingumo principą. Pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Statuto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto (turėtų būti 2 d. 2 p.) atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), konstituciniams teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principams.

7.    Atsakovas PAGD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8.    Atsakovas nurodė, jog Statuto 72 straipsnio 1 dalis, nustatanti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, įstatymų leidėjo suformuluota imperatyviai ir nesuteikia diskrecijos, o nustato pareigą pareigūną į pareigas vidaus tarnyboje priėmusiam asmeniui jį atleisti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nurodytais atvejais.

9.    Atsakovas iš dalies pagrįstu pripažino pareiškėjo argumentą, kad Įsakymas buvo priimtas neįsiteisėjus ikiteisminiame tyrime priimtai nutarčiai, tačiau, atsakovo teigimu, minėti trūkumai nagrinėjamos bylos kontekste nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovo veiksmai, atleidžiant pareigūną, buvo neteisėti.

10.  Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčija Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, pagal kurią asmuo yra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, jeigu asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą. Tačiau, atsakovo teigimu, BK normas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taiko ikiteisminio tyrimo subjektai, todėl pareiškėjas neteisus teigdamas, kad atsakovas nevertino visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir dėl to netinkamai pritaikė Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Įstatymai nesuteikia atsakovui tokių įgaliojimų.

II.

11.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12.  Teismas nustatė, kad pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje pradėjo dirbti nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. gegužės 5 d. nutarimas, kuriuo prokuroras nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pareiškėją, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiais. Nagrinėjamoje byloje susiklosčius tokiai situacijai, kuri atitinka Statuto 72 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą pareiškėją atleisti iš tarnybos, t. y. pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nėra praėję 3 metai, atsižvelgiant į teisingumo principą ir būtinybę užtikrinti, jog statutinėje įstaigoje eitų pareigas tik Statuto 9 straipsnio reikalavimus atitinkantys asmenys, pareiškėjo atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu, teismo vertinimu, yra pagrįstas ir teisėtas.

13.  Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Įsakymas buvo priimtas dar neįsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gegužės 5 d. nutarčiai, nagrinėjamos bylos kontekste nesudaro pagrindo vertinti, kad Įsakymo priėmimas iš esmės buvo neteisėtas (Statuto 9 str. 2 d. 2 p. numatytas 3 metų terminas, kuriam nesibaigus asmuo negali eiti pareigų vidaus reikalų sistemoje). Pareiškėjas atleidimo iš tarnybos dieną neatitiko imperatyvių Statuto nuostatų, todėl jo argumentai dėl teisėtų lūkesčių vertintini kaip subjektyvus susiklosčiusios situacijos vertinimas ir nepaneigia Įsakymo teisėtumo.

14.  Teismas nurodė, kad iš BK 36 straipsnio nuostatos turinio matyti, kad spręsti, ar asmuo ar veika dėl pasikeitusių aplinkybių tampa nepavojingi, turi teisę teismas. Taigi tam, kad Statutą taikantis subjektas galėtų taikyti Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą išimtį, ši išimtis (išvada dėl asmens ar veikos nepavojingumo) turėtų būti konstatuota teismo. Statutą taikantis subjektas turi teisę tik vadovautis teismo priimta nutartimi, tačiau jam įstatymu nėra suteikta teisė pačiam nuspręsti dėl asmens ar veikos nepavojingumo.

15.  Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas pažymėjo, jog Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu buvo išspręstas klausimas dėl neterminuoto draudimo būti statutiniu valstybės tarnautoju asmeniui, teistam dėl bet kurio tyčinio nusikaltimo. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje taikoma teisės norma (Statuto 9 str. 2 d. 2 p.) nėra neterminuoto veikimo, todėl nesutiktina su pareiškėju, kad ši teisės nuostata pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą, asmens konstitucinę teisę stoti į valstybinę tarnybą ir konstitucinį proporcingumo principą. Teismo vertinimu, pareiškėjo kvestionuojamas teisinis reguliavimas nekelia abejonių, t. y. nelaikytinas neproporcingu ribojimu asmeniui, siekiančiam dirbti vidaus tarnyboje. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

III.

16.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto (apeliaciniame skunde nurodyta 1 dalies 2 punkto, tačiau teisėjų kolegija tai laiko technine klaida) reguliavimo, kuriuo nustatytas nediferencijuojantis ir neproporcingas ribojimas asmenims, atitikimo Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principams.

17.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.  Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų iš esmės nepasisakė arba pasisakė labai lakoniškai, todėl sprendimas yra neargumentuotas ir nepagrįstas.

17.2.  Įsakymas priimtas vadovaujantis neįsiteisėjusia nutartimi atleisti pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Įsakymo priėmimo metu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartis nebuvo įsiteisėjusi, nepagrįstai nepanaikino Įsakymo. Pareiškėjas pabrėžia, kad Įsakymo priėmimo metu esant neįsiteisėjusiai minėtai teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarčiai, jis buvo atleistas nepagrįstai.

17.3.  Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nusikalstamos veikos vertinimas – išimtinai teismo diskrecija. Teismas, spręsdamas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nevertina, ar veika prarado pavojingumą, ir vadovaujasi kitais faktais – kad atlyginta žala nukentėjusiems asmenims, kad asmuo nebuvo baustas ir nėra kitų sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas neatliko jokio pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos vertinimo ir neindividualizavo sprendimo. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, turėjo savo diskrecijos ribose vertinti, ar konkrečioje situacijoje laikytina, kad veika prarado pavojingumą, ar galima taikyti Statute nustatytą išimtį. Konstitucijos 31 straipsnis numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pareiškėjas nebuvo pripažintas kaltu teismo nuosprendžiu. Teismas pareiškėjui pritaikė tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, nesusijusią su teise dirbti darbą ar panašiais apribojimais, kurie neleistų eiti vidaus tarnybos pareigūno pareigų.

17.4.  Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nenagrinėjo skundo argumentų dėl lygiateisiškumo principo, teisinės valstybės principo pažeidimo. Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte (apeliaciniame skunde nurodytas 1 dalies 2 punktas, tačiau teisėjų kolegija tai laiko technine klaida) įtvirtintas reguliavimas nediferencijuoja tyčinių ir neatsargių nusikaltimų, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų, nusikaltimų sunkumo. Toks reguliavimas, kuris nesudaro galimybių individualizuoti sprendimą, lemia tai, kad visi asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, iš esmės yra vertinami nepagrįstai vienodai, nors faktinės aplinkybės reikšmingai skiriasi. Taigi teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo proporcingumo. Pareiškėjas, grįsdamas šiuos teiginius, remiasi Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu. Teismas nevertino to, kad Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto norma vienodai vertina visus asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ir atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės visais pagrindais (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai veika prarado pavojingumą). Nustatyti ribojimai yra pertekliniai. To, kad nepriekaištinga reputacija gali būti prarasta atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nenumato jokie giminingų tarnybų veiklą reguliuojantys teisės aktai. Pareiškėjo, kaip vidaus tarnybos pareigūno, įgaliojimai, nors ir yra svarbūs organizuojant asmenų gelbėjimo darbus, priešgaisrinę apsaugą, tačiau pagal turimų įgaliojimų apimtį, pobūdį negali būti net lyginami su įgaliojimais, pavyzdžiui, teisėjų, prokurorų ar specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų (kurių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad nepriekaištinga reputacija gali būti prarasta atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės). Tai reiškia, kad ribojimai, nustatyti Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tiek, kiek uždraudžia asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, eiti pareigas (ne tik kandidatuoti), yra pertekliniai ir neproporcingi vidaus tarnybos pareigūno įgaliojimams. Aptariamas reguliavimas tiek, kiek nenumato asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo už neatsargią nusikalstamą veiką, nesusijusią su valstybės tarnyba, diferencijuoto reguliavimo lyginant su kitomis nusikalstamomis veikomis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą, asmens konstitucinę teisę stoti į valstybinę tarnybą ir konstitucinį proporcingumo principą. Be to, aptariamas teisinis reguliavimas nediferencijuoja ir vidaus tarnybos pareigūnų, atsižvelgiant į jų vykdomas pareigas, atliekamas funkcijas, turimus įgaliojimus.

18.  Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, be jo atsiliepime į skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų, nurodo, kad:

18.1.  Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas apskundė nutartį, kuria jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, jog ji yra neįsiteisėjusi. Teismas pagrįstai sprendė, kad trūkumas, jog Įsakymas priimtas neįsiteisėjus minėtai nutarčiai, nesudaro pagrindo vertinti, kad Įsakymo priėmimas iš esmės buvo neteisėtas.

18.2.  Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, kad teismas neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Teismas sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais argumentais grindžiamos pirmos instancijos teismo išvados, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo ginčo aplinkybes, o pareiškėjo subjektyvios abejonės nėra pakankamai teisiškai argumentuotos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19.  Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

20.  Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, Įsakymą pripažino teisėtu ir pagrįstu, nes pareiškėjas atleidimo iš tarnybos dieną neatitiko imperatyvių Statuto nuostatų dėl nepriekaištingos reputacijos.

22.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neargumentuotas, nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad Įsakymo priėmimo metu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartis nebuvo įsiteisėjusi ir kad atsakovas nevertino veikos pavojingumo, neindividualizavo Įsakymo, nemotyvuotai atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

23.  Statuto 72 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai atsiranda arba paaiškėja (jei nebuvo žinomos pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą metu) šio statuto 16 straipsnyje nurodytos aplinkybės.

24.  Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) nustatė, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai.

25.  Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija Nr. XIII-1381) 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata „įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniams proporcingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principams.

26.  Konstitucinis Teismas 2022 m. spalio 20 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT130-N13/2022 (toliau – ir 2022 m. spalio 20 d. nutarimas) nutarė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018-07-16, Nr. 12049) 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija, TAR, 2022-01-04, Nr. 64, identifikacinis kodas 2022-00064) 3 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

27.  Konstitucinis Teismas 2022 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją, inter alia (be kita ko) jos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, gali nustatyti ir tokį su šių asmenų reputacija susijusį stojimo į valstybės tarnybą reikalavimą, pagal kurį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą atleisti asmenys tam tikrą laiką negalėtų užimti pareigų valstybės tarnyboje; nustatant tokį reikalavimą turi būti paisoma Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio proporcingumo principo, inter alia turi būti atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, pavojingumą ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, be kita ko, į valstybės tarnautojo einamų pareigų valstybės tarnyboje svarbą, jo vykdomų funkcijų ypatumus, jam tenkančią atsakomybę (2022 m. spalio 20 d. nutarimo 16 ir 19 punktai).

28.  Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas, vairuodamas krovininį automobilį, priklausantį uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Čevaita“, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 9, 15, 127, 128 punktus, 131.3 papunktį, 139 punktą, t. y., sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti vietoje dirbę kelio darbininkai D. D. (kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata), S. B. (kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata) ir A. K. (kuriam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata). Pagrindinis pareiškėjo darbas buvo Panevėžio priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje ugniagesiu-gelbėtoju, tačiau laisvu nuo tarnybos metu jis dirbo UAB „Čevaita“ vairuotoju. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjas buvo įtariamas dėl neatsargumo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje. 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-44322-20 patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui susitaikius su nukentėjusiais asmenimis ir V. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiais A. K., S. B. ir D. D.. Taip pat teismas skyrė pareiškėjui BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai konstatavo, kad V. K. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, padarytą turtinę ir neturtinę žalą byloje atlygino pats arba draudimo bendrovė, civiliniai ieškiniai atsiimti, turtinių pretenzijų nukentėjusieji V. K. neturi. Atsakovas, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 9 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 78 straipsniu, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalimi, PAGD direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 1-51 „Dėl įgaliojimų pasirašyti (tvirtinti) dokumentus suteikimo 1.24.1 papunkčiu, priėmė 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. TE-5-174 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo nusprendė atleisti pareiškėją iš Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio pareigų.

29.  Atsakovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjo atleidimą motyvavo tik tuo, kad pareigūnas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu automatiškai pagal Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o statutinei įstaigai kyla pareiga tokį pareigūną atleisti. Taigi atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, teisiniu reguliavimu vadovavosi interpretuodamas jį taip, kaip Konstitucinis Teismas pripažino prieštaravimą Konstitucijai, neįvertino individualios pareiškėjo situacijos, jo padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumą ir pobūdį, neatsižvelgė į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą. Toks individualus administracinis aktas negali būti pripažintas teisėtu, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.).

30.  Be to, teisėjų kolegija, nutarties 23–24 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą įvertinusi atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarime pateiktus išaiškinimus (nutarties 25–27 punktai), daro išvadą, kad šioje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste (nutarties 28 punktas) pareiškėjas negali būti laikomas nesančiu nepriekaištingos reputacijos. Tokia išvada daroma įvertinus nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavojingumą (dėl neatsargumo eismo įvykio metu buvo sužalota į trijų asmenų sveikata, nežymiai, nesunkiai ir sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl savo elgesio pareiškėjas gailėjosi, kaltę pripažino visiškai, nukentėjusiųjų atsiprašė, žalą atlyginimo), asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą (BK 38 straipsnis), taip pat kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes, t. y. valstybės tarnautojo einamų pareigų valstybės tarnyboje svarba, jo vykdomų funkcijų ypatumai, jam tenkanti atsakomybė (pareiškėjas tarnavo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos budinčios pamainos vyresniuoju ugniagesiu gelbėtoju).

31.  Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kadangi pareiškėjas atitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, jo atleidimas iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra pripažįstamas neteisėtu, pareiškėjo skundas tenkinamas, Įsakymas naikinamas. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą grąžinti jį į tarnybą PAGD Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo datos iki grąžinimo į tarnybą dienos. Atsakovas dėl šių reikalavimų jokių argumentų nepateikė, nors pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovą pateikti atsiliepimą ir bylai reikšmingus įrodymus.

32.  Statuto 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.

33.  Pripažinus pareiškėjo atleidimą iš tarnybos neteisėtu, nesant atsakovo argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo reikalavimo gražinti jį į tarnybą tenkinimo galimybę, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo skundo išvestinį reikalavimą grąžinti į tarnybą.

34.  Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, būtini duomenys apie jo gautą vidutinį darbo užmokestį, kitas svarbias aplinkybes, į kurias gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo (gautos išmokos, įsidarbinimas kitoje darbovietėje ir t.t.). Pirmosios instancijos teismas tokios kategorijos administracinėse bylose (kai prašoma apginti asmens teises dėl neteisėto atleidimo), siekdamas objektyviai išnagrinėti bylą, visais atvejais pasirengimo nagrinėti metu privalo šiuos duomenis išreikalauti į bylą (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p., 80 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį, kitas svarbias aplinkybes ir dėl to šioje bylos dalyje negalėdamas priimti sprendimo, grąžina šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra galimybės išspręsti visus pareikštus reikalavimus (nėra duomenų apie pareiškėjo gautą darbo užmokestį, kt. svarbias aplinkybes), pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tikslinga perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3853-492/2021).

35.  Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

36.  Apibendrinant šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo, susijusio su pareiškėju, esmės yra teisiškai nepagrįstos ir neteisingos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir dėl pareiškėjo skundo priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo reikalavimai dėl Įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą tenkinami, o reikalavimas priteisti jam iš atsakovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.  Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. TE-5-174 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Grąžinti pareiškėją V. K. į tarnybą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo pareigose. Pareiškėjo V. K. reikalavimą priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                                 Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė