TA-148-1188/2025
Šaltinis: Teisės aktų registras (e-tar.lt); tekstas iš TAR atvirųjų duomenų (data.gov.lt, CC BY 4.0). Nuorodos į straipsnius nustatytos automatiškai ir patikrintos pagal taisykles; žmogus jų neperžiūrėjo. Rodomos tik vienareikšmės nuorodos.
Cituojamos nuostatos
Nuoroda į dabartinę straipsnio redakciją — teismas galėjo taikyti kitą redakciją.
Sprendimo tekstas
Administracinė byla Nr. TA-148-1188/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00706-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S) (N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 26 d. Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. (R. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba) (toliau – ir Kalėjimų departamentas, Kalėjimų tarnyba) direktoriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nutraukiama jo apsauga nuo nusikalstamų veikų ir atšaukiamas Kalėjimų departamento 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) skirti priemones apsaugai nuo nusikalstamų veikų ir pareiškėjui nutraukiama apsauga nuo nusikalstamų veikų.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), kurioje jis yra kaltinamasis, jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Skundo padavimo metu pareiškėjas buvo laikomas (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – (duomenys neskelbtini)).
3. (duomenys neskelbtini) administracija pareiškėjui įteikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kalėjimų skyriaus 2021 m. kovo 1 d. raštą (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo (2021 m. vasario 23 d. išrašas Nr. (duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir Raštas), kuriuo pareiškėjas informuotas, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės ir Kalėjimų departamento direktoriaus Sprendimu yra nutraukiama pareiškėjo apsauga nuo nusikalstamų veikų ir atšaukiamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) taikyti apsaugą nuo nusikalstamų veikų, taip pat atšaukiamas Kalėjimų departamento prie direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) skirti priemones apsaugai nuo nusikalstamų veikų ir nutraukiama pareiškėjo apsauga nuo nusikalstamo poveikio.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas motyvuotas tuo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas, neva, nepripažino jam inkriminuojamų kaltinimų, vengė teikti parodymus, iš esmės naudojosi savo, kaip kaltinamojo, teise tylėti ir neliudyti, neatsakinėti į užduodamus klausimus ir taip atsisakė bendradarbiauti su teisingumo ir teisėsaugos įstaigų pareigūnais, t. y. atsisakė pateikti informaciją apie įvykdytas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas.
5. Pareiškėjas vertino, kad ginčijamame Sprendime netinkamai pritaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir taip pažeistos pareiškėjo, kaip kaltinamojo, teisės, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK).
6. Pareiškėjo nuomone, Sprendimo argumentai, kad jis nepripažino jam inkriminuojamų veikų, vengė teikti parodymus, yra nesuderinami su Konstitucijos, BPK ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintomis asmens teisėmis. Be to, pareiškėjas manė, kad ginčijamo Sprendimo argumentai ir nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Teigė, kad Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) vykusiame teismo posėdyje neatsisakė duoti parodymų ir juos teisme davė, nedavė melagingų parodymų ir nesuteikė jokios kitos melagingos informacijos. Teigė, kad Klaipėdos apygardos teisme (duomenys neskelbtini) posėdyje jo duoti parodymai nesudarė jokio pagrindo nutraukti apsaugą nuo galimų nusikalstamų veikų.
7. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisme duodamas parodymus tik iš dalies pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, negali būti pagrindas taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto nuostatą, kadangi ir ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjo pozicija dėl inkriminuojamų kaltinimų buvo ta pati, t. y. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nes nesutiko ir šiuo metu nesutinka su jam inkriminuojamais kaltinimais įvykdžius sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsisakymas bendradarbiauti nepatenka į Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatytas apsaugos nutraukimo sąlygas. Pažymėjo, jog 2018 metais tarp jo ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta dvišalė sutartis (toliau – ir Sutartis), kurios turinys ir sąlygos pareiškėjui nebuvo žinomos. Nurodo, kad jam nebuvo pateiktas šios sutarties nuorašas, nors daug kartų prašė, tačiau buvo informuotas tik apie Sutarties nutraukimą.
8. Pareiškėjas vertino, kad pradinėje ikiteisminio tyrimo bylos stadijoje buvo šiurkščiai pažeistos jo teisės, kriminalinės policijos pareigūnai vykdė apklausas nedalyvaujant advokatui ir vertėjui, darė psichologinį spaudimą, kad pareiškėjas atsisakytų tuo metu gynusio advokato (paaiškino, kad tą ir padarė), vertė duoti parodymus prieš save ir kitus asmenis.
9. Teismo posėdžiuose pareiškėjas palaikė patikslintame skunde išdėstytą poziciją ir prašė skundą patenkinti, panaikinti Sprendimą ir palikti jam apsaugą nuo nusikalstamo poveikio galioti. Papildomai pažymėjo, kad Sutartis su vertimu į latvių kalbą pareiškėjui buvo įteikta tik administracinės bylos nagrinėjimo metu, jam visą laiką nebuvo žinomos Sutarties sąlygos. Manė, kad atsakovai, neįteikdami sutarties su vertimu į jam suprantamą latvių kalbą, šiurkščiai pažeidė jo teises. Pažymėjo, kad nebuvo pagrindo nutraukti pareiškėjui taikytą apsaugą nuo nusikalstamų veikų, nes (duomenys neskelbtini) teisiamajame posėdyje pareiškėjo duoti parodymai nesudarė pagrindo priimti tokį Sprendimą. Patikslino, kad 2018 m. gruodžio mėnesį jis buvo perkeltas į kitas įkalinimo vietos patalpas, jam buvo įteikta tam tikra dokumentacija, paaiškinta, kokios tvarkos jis turi laikytis, jis pasirašė dokumentą. 2024 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje paaiškino, kad bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme jis duoda išsamius parodymus, niekam nekyla klausimų dėl to, kad jis atsisakytų duoti parodymus ar kitaip kenktų tyrimui. Posėdžių metu jam nebuvo nutrauktos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, tebuvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis
10. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Generalinė prokuratūra nurodė, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko 2021 m. vasario 22 d. teikime (duomenys neskelbtini) „Dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nutraukimo“ (toliau – ir Teikimas) buvo įvertinta, kad Klaipėdos apygardos teisme (duomenys neskelbtini) vykusiame viešame teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nepripažino jam pateiktų kaltinimų, vengė duoti parodymus, iš esmės pasinaudojo kaltinamojo teise tylėti ir neduoti parodymų, neatsakyti į užduotus klausimus, taip savo iniciatyva atsisakė tolesnio bendradarbiavimo su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, teikiant informaciją apie padarytas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, kuriuo nutraukta pareiškėjo apsauga nuo nusikalstamo poveikio.
12. Pažymėjo, kad iš Klaipėdos apygardos teisme (duomenys neskelbtini) vykusio teisiamojo posėdžio protokolo nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas apie tam tikras aplinkybes teisme davęs parodymus pareiškė, jog toliau bylos nagrinėjimo metu naudosis savo, kaip kaltinamojo, teise neteikti parodymų prieš save, neatsakinėti į užduodamus klausimus, tačiau pareiškė, kad galbūt vėliau norės pasisakyti.
13. Generalinė prokuratūra tvirtino, kad pareiškėjo, kaip kaltinamojo, teisė neduoti parodymų (įskaitant parodymus prieš save) nei Teikime, nei ginčijamame Sprendime nėra kvestionuojama. Manė, kad atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teisme (duomenys neskelbtini) vykusio viešo teismo posėdžio protokole užfiksuotų pareiškėjo parodymų turinį, pareiškėjo procesinę poziciją, Teikime ir Sprendime buvo pagrįstai įvertinta kaip pareiškėjo vengimas teisme duoti parodymus (atsakinėti į klausimus). Pažymėjo, kad Teikime buvo įvertinta ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2021 m. vasario 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėta slaptumo žyma „Riboto naudojimo“) Kalėjimų departamentui pateikta informacija apie grėsmes pareiškėjo gyvybei ir (ar) sveikatai ir turtui.
14. Teismo posėdyje Generalinės prokuratūros atstovas nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai pažymėjo, kad bylos duomenys aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas aktyviai nebendradarbiavo su teisėsauga, todėl jam pagrįstai buvo nutraukta taikyta apsauga nuo nusikalstamo poveikio. Antras sutarties egzempliorius pareiškėjui nebuvo įteiktas dėl šio dokumento slaptumo. Su Sutartimi jis buvo supažindintas ir ją pasirašė. Grąžinus antrą kartą bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui, teismo posėdyje prokuratūros atstovas pažymėjo, kad pareiškėjui apsauga buvo nutraukta ir dėl to, kad nebuvo poreikio ją taikyti, nebuvo nustatytų įstatyminių pagrindų tokiai apsaugai. Nurodė, kad tai, kad bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme jis pasinaudojo teise tylėti, nebuvo lemianti aplinkybė. Be kita ko, nurodė, kad kaip buvo matoma iš toliau besitęsiančios bylos proceso, pareiškėjas duoda parodymus bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, jam apsauga toliau taikoma.
15. Atsakovas Kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
16. Kalėjimų tarnyba nurodė, kad buvo gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2021 m. sausio 11 d. raštas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad pareiškėjas savo iniciatyva atsisakė duoti parodymus: atsisakė toliau bendradarbiauti su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais ir atsirado Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatyti pagrindai nutraukti taikomas apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones.
17. Kalėjimų tarnyba akcentavo, kad Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad išnykus šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytiems pagrindams arba esant šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytų aplinkybių, apsaugą nuo nusikalstamo poveikio paskyręs pareigūnas (pareigūnai) panaikina savo ankstesnį sprendimą paskirti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkas Teikime įvertino tai, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teisme vykusiame viešame teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas (kaltinamasis) nepripažino jam pateiktų kaltinimų, vengė duoti parodymus, iš esmės pasinaudojo kaltinamojo teise tylėti ir neduoti parodymų, neatsakyti į užduotus klausimus, tad kaltinamasis savo iniciatyva atsisakė tolesnio bendradarbiavimo su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais teikiant informaciją apie padarytas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas. Teigė, kad Teikime taip pat įvertinta ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2021 m. vasario 18 d. raštu Kalėjimų departamentui pateikta informacija apie grėsmes pareiškėjo gyvybei ir (ar) sveikatai ir turtui. Pažymėjo, kad tokios grėsmės nebuvo nustatytos.
18. Kalėjimų tarnyba paaiškino, kad atsižvelgdami į tai, generalinė prokurorė ir Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. vasario 23 d. priėmė ginčijamą Sprendimą nutraukti pareiškėjo apsaugą nuo nusikalstamo poveikio.
19. Teismo posėdyje Kalėjimų tarnybos atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad Sutartis su pareiškėju buvo sudaryta, jis su Sutartimi buvo supažindintas ir ją pasirašė. Sutartis iš Kalėjimų departamento pusės buvo vykdoma, visą Sutarties vykdymo laikotarpį pareiškėjas pretenzijų dėl jos vykdymo nekėlė. Apsauga pareiškėjui buvo panaikinta, nes atsirado Įstatyme įtvirtinti pagrindai.
II.
20. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo R. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
21. Teismas nustatė šias bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes:
21.1. Pareiškėjui apsauga nuo nusikalstamo poveikio buvo pradėta taikyti Generalinei prokuratūrai ir Kalėjimų departamentui priėmus sprendimą (duomenys neskelbtini) taikyti apsaugą nuo nusikalstamo poveikio. Sprendime nurodyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure (duomenys neskelbtini) buvo gautas pareiškėjo prašymas skirti apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, taip pat nurodyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras disponuoja duomenimis, kad bylos baigtimi suinteresuoti asmenys patys ar per kitus asmenis gali daryti nusikalstamą poveikį įtariamajam R. R., kuris padeda ikiteisminiam tyrimui atskleisti įvykdytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, tiesiogiai liudija apie E. M. organizuotus ir jo suburtos organizuotos grupės dalyvių padarytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir jo parodymai yra itin svarbūs baudžiamajame procese.
21.2. Į administracinę bylą pateikta Sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir Kalėjimų departamento (bei jos vertimas į latvių kalbą) (išslaptinta iš dalies 2022 m. sausio 10 d. išslaptinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Sutarties sąlygų matyti, kad vykdytojas įsipareigojo saugomam asmeniui (pareiškėjui) taikyti tokią apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonę – laikiną asmens perkėlimą į saugią vietą. Saugomas asmuo (pareiškėjas) įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų bendrųjų ir specialiųjų nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigų ir draudimų bei pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, su apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones įgyvendinančių pareigūnų žinia aktyviai bendradarbiauti su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, padėti atskleisti nusikalstamą veiką ir teikti vertingą informaciją teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnams.
21.3. 2020 m. gegužės 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybą su pareiškimu, kuriame prašė pateikti dvišalės Sutarties dublikatą, nes nori sužinoti abipuses šalių teises ir pareigas. Kalėjimų departamentas 2020 m. birželio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo“ pareiškėją informavo, kad artimiausiu metu pateiks jam informaciją apie Sutarties šalių teises ir pareigas jam suprantama kalba, kai bus gautas vertimas iš vertimų biuro. 2020 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybą su pareiškimu, kuriame nurodė, kad jam dar nepateiktas Sutarties vertimas, jis pareiškėjui reikalingas nedelsiant. Pareiškime prašė per įstatymuose nustatytą terminą pateikti sudarytos Sutarties dublikatą ir pateikti sudarytos Sutarties vertimą iš karto, kai jis bus gautas iš vertimų biuro. Kalėjimų departamentas, atsakydamas į pareiškėjo atstovo advokato 2020 m. gruodžio 9 d. prašymą, Rašte „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ nurodė, kad negali pateikti 2018 m. sudarytos dvišalės sutarties tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini), kadangi joje pateikiama informacija sudaro valstybės paslaptį .
21.4. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis bei šalių paaiškinimais, Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminis proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje vienas iš kaltinamųjų – R. R., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini).
21.5. Generalinė prokuratūra į nagrinėjamą administracinę bylą pateikė baudžiamojoje byloje vykusių Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teisiamųjų posėdžių protokolų kopijas.
21.6. Iš (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio protokolo nustatyta, kad R. R. teisme išdėstė parodymų fragmentus ir atsisakė atsakyti į proceso dalyvių klausimus. R. R. nurodė, kad „ < ... aš naudosiuosi savo teise neteikti parodymų prieš save ir noriu tylėti, taip pat neatsakinėti į užduodamus klausimus...>, < Jis pasakė tiek, kiek norėjo pasisakyti, šiuo metu jis tylės.>, < Bet kuriuo atveju jis pasirenka poziciją tylėti. Šiuo metu nieko nenoriu pasakyti. Jis perduos vėliau savo gynėjui, tegul jis toliau aiškinasi kaip čia viskas buvo. >, < ...ikiteisminio tyrimo metu buvo naudojamas psichologinis spaudimas nevisai teisėtais metodais, kad aš liudyčiau prieš save ir prieš kitus kaltinamuosius...>“. (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. nurodė, kad pasirenka poziciją tylėti. (duomenys neskelbtini) teisiamojo teismo posėdžio metu R. R. nurodė, kad prašo remtis jo parodymais, duotais teismo posėdyje; kaltinamasis neturi nieko pridurti, pasirenka poziciją tylėti.
21.7. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2021 m. vasario 18 d. rašte (išslaptinta 2021 m. gruodžio 23 d. išslaptintų dokumentų įslaptinimo aktu), kurio kopija pateikta Kalėjimų departamentui, nurodyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2021 m. sausio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė Kalėjimų departamentui turimą informaciją dėl pareiškėjo, kuriam taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio. Pažymėta, kad duomenų apie šiuo metu galimas grėsmes pareiškėjui Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-oji valdyba neturi.
21.8. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos viršininkas Teikime (išslaptinta iš dalies 2021 m. gruodžio 21 d. išslaptinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teisme vykusiame viešame teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nepripažino jam pateiktų kaltinimų, vengė duoti parodymus, iš esmės pasinaudojo kaltinamojo teise tylėti ir neduoti parodymų, neatsakyti į užduotus klausimus, taip kaltinamasis savo iniciatyva atsisakė tolesnio bendradarbiavimo su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais teikiant informaciją apie padarytas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas. Teikime įvertinta Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2021 m. vasario 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) Kalėjimų departamentui pateikta informacija apie grėsmes pareiškėjo gyvybei ir (ar) sveikatai ir turtui, pažymėta, kad tokios grėsmės nenustatytos.
21.9. Generalinė prokuratūra ir Kalėjimų departamentas Sprendimu nusprendė nuo 2021 m. kovo 1 d. panaikinti pareiškėjui apsaugą nuo nusikalstamo poveikio. Sprendime pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nepripažino jam pateiktų kaltinimų, vengė duoti parodymus, iš esmės pasinaudojo kaltinamojo teise tylėti ir neduoti parodymų, neatsakyti į užduotus klausimus, taip kaltinamasis savo iniciatyva atsisakė tolesnio bendradarbiavimo su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais teikiant informaciją apie padarytas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas. Pažymėta, kad pareiškėjas savo iniciatyva atsisakė duoti parodymus, t. y. toliau bendrauti su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, todėl atsirado Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas nutraukti taikomas apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones.
21.10. Kalėjimų departamentas Raštu pareiškėją informavo, kad Sprendimu atšaukiamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti apsaugą nuo nusikalstamų veikų, taip pat atšauktas Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) skirti priemones apsaugai nuo nusikalstamų veikų ir nutraukiama apsauga nuo nusikalstamų veikų. Nurodė, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nagrinėjant bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nepripažino jam pateiktų kaltinimų, vengė teikti parodymus, iš esmės naudojosi kaltinamojo teise tylėti ir neliudyti, neatsakė į užduodamus klausimus, taip atsisakydamas bendradarbiauti su teisingumo ir teisėsaugos įstaigų pareigūnais, pateikiant informaciją apie įvykdytas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas. Dėl to, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, nutraukta pareiškėjui apsauga nuo nusikalstamų veikų.
21.11. Pareiškėjas, nesutikdamas su Generalinės prokuratūros ir Kalėjimų departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas). Teismas, išnagrinėjęs bylą, 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjui sprendimą apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
22. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (toliau – ir Įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.), pacitavo Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnį, 17 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio nuostatas.
23. Teismas, įvertinęs į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio protokolo turinį ir jame esančius pareiškėjo parodymus, sutiko su atsakovų pozicija, kad kaltinamasis savo iniciatyva atsisakė duoti parodymus ir taip atsisakė tolesnio bendradarbiavimo su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, teikiant informaciją apie padarytas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas. Teismas sprendė, kad Sprendime tinkamai įvertinta situacija ir pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas savo iniciatyva atsisakė duoti parodymus, tokiu būdu, bendradarbiauti su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, todėl atsirado Įstatyme numatytas pagrindas nutraukti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones.
24. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad atitinkamos BPK normos nustato įtariamojo ir kaltinamojo teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu, taip pat teisę atsisakyti duoti parodymus, nepripažinti pareikštų kaltinimų, tačiau akcentuotina, kad šios kaltinamojo teisės Sprendime nėra kvestionuojamos. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtino, kad nėra informacijos apie grėsmes pareiškėjo gyvybei ir (ar) sveikatai ir turtui – tai taip pat yra apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių nutraukimo pagrindas (Įstatymo 6 str. 5 p).
25. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog atsirado Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatytas pagrindas pareiškėjui nutraukti taikomas apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui buvo taikyta apsauga nuo nusikalstamo poveikio vadovaujantis specialiu Įstatymu, kuris būtent ir reglamentuoja apsaugos nuo nusikalstamos poveikio skyrimo pagrindus, sąlygas ir panaikinimo pagrindus. Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte yra apibrėžtas apsaugos nuo nuskalstamo poveikio priemonių netaikymo ir nutraukimo pagrindas – po apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių paskyrimo kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme atsisakė, vengė duoti ar davė melagingus parodymus ir suteikė melagingą informaciją. Taigi, į apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nutraukimo pagrindus patenka ir asmens atsisakymas, vengimas duoti parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.
26. Teismas, susipažinęs su pateiktais į bylą minėtais baudžiamosios bylos teisiamųjų posėdžių protokolais darė išvadą, kad pareiškėjas, pasinaudojęs savo teise tylėti, atsisakydamas atsakyti į užduodamus klausimus, suteikė atsakovams pagrindą vertinti, kad atsirado įstatyminis pagrindas pareiškėjo atžvilgiu nutraukti taikomą apsaugą, t. y. taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 punktą.
27. Teismas konstatavo, jog byloje nebuvo ginčo, kad Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus nuosprendį, jį nuteistiesiems apskundus apeliacine tvarka, bylos nagrinėjimui persikėlus į Lietuvos apeliacinį teismą, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nebevengė duoti parodymus, tiek Generalinės prokuratūros, tiek Kalėjimų tarnybos atstovas paaiškino, kad taikoma apsauga jam toliau tęsiama, jokios pareiškėjo teisės ar laisvės, pagal sudarytą sutartį dėl apsaugos, nėra suvaržytos ar atimtos. Tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad nėra jokių duomenų, kad būtų toliau pagrindas tęsti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymą, kadangi nėra duomenų apie kokį nors gresiantį realų pavojų R. R. gyvybei ar sveikatai ar turtui. Tokių aplinkybių ir duomenų nenurodė ir pats pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad jau po skundžiamo Sprendimo priėmimo pareiškėjo atlikti veiksmai toliau besitęsiančiame baudžiamajame procese, jo procesinis elgesys, nagrinėjamu atveju, neturi įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi priimant Sprendimą buvo vertinamos tuo metu egzistavusios aplinkybės, sudariusios pagrindą panaikinti apsaugą pareiškėjui.
28. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo įteikta jo paties pasirašyta Sutartis su vertimu į latvių kalbą, kad jam nebuvo žinomas Sutarties turinys ir sąlygos, iš esmės nėra susiję su Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nes Sprendimu pareiškėjui apsauga nuo nusikalstamo poveikio nutraukta vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu, o ne dėl Sutarties sąlygų nesilaikymo (Įstatymo 6 str. 4 p.). Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo ginčo, jog pareiškėjui apsauga nuo nusikalstamo poveikio buvo taikyta nuo (duomenys neskelbtini), pagal jo paties pasirašytą dvišalę Sutartį. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad per visą apsaugos nuo nusikalstamo poveikio laikotarpį saugomas asmuo būtų skundęs (duomenys neskelbtini) veiksmus (ar neveikimą) dėl Sutarties sąlygų neišaiškinimo, jų nežinojimo ar jų neišvertimo į latvių kalbą, todėl pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo žinomas Sutarties tekstas, teismas vertino kritiškai. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad antrą kartą nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje duodamas paaiškinimus pareiškėjas parodė, jog po apsaugos nuo nusikalstamo poveikio taikymo, dokumentų pasirašymo, jis buvo perkeltas kalėti kitomis sąlygomis, jam buvo paaiškintos taisyklės. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui buvo žinoma, kokių sąlygų jis turi laikytis, kad apsauga galiotų. Teismas akcentavo, kad pateiktuose į bylą dokumentuose yra pareiškėjo parašas ir jo paties įrašas apie tai, kad susipažino su Sutartimi.
29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatas.
30. Teismas, be kita ko, atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, konstatavęs, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, teismui nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas taip pat atmetė ir pareiškėjo prašymą kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, motyvuodamas tuo, kad nenustatė šiai bylai reikšmingų aplinkybių, galinčių suteikti pagrindą manyti, kad pareiškėjas buvo verčiamas duoti parodymus prieš save ar nagrinėjant šią administracinę bylą būtų iškilęs klausimas dėl kurių nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo ar dėl jų aiškinimo ir taikymo.
III.
31. Pareiškėjas R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Sprendimą arba panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, padarė esminius įrodymų tyrimo ir vertinimo tvarkos pažeidimus, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl to netinkamai pritaikė įstatymą. Be to, sprendimas yra nenuoseklus ir prieštaringas, jame išdėstytos išvados yra grindžiamos prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis; byloje esantys įrodymai nebuvo išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti, iškreiptas dalies įrodymų turinys, o teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
33. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ reikalavimų – sprendime surašytos išvados buvo iš esmės nukopijuotos iš atsakovų byloje pateiktų atsiliepimų ir rašytinių paaiškinimų. Teigia, kad teismas neatliko savarankiško įrodymų vertinimo, be to, sprendime neanalizuojami pareiškėjo teiginiai, kurie buvo išsakyti bylos nagrinėjimo metu ir išdėstyti pareiškėjo pateiktuose prašymuose ir dokumentuose.
34. Pareiškėjas, be kita ko, apeliaciniame skunde remiasi EŽTT praktika dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, ir teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad sprendime nėra pateikiama jokia savarankiška teismo betarpiškai ištirtų įrodymų analizė, jokie savarankiški motyvai, darytina išvada, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka turinio ir formos reikalavimų, o aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu buvo atmesti beveik visi prašymai dėl įrodymų tyrimo veiksmų atlikimo, sudaro pagrindą pripažinti, kad nagrinėjant šią bylą ir teismui atsisakius savarankiškai vertinti bylos įrodymus buvo padaryti esminiai pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, be to, pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į teisingą ir nešališką teismą.
35. Pasak pareiškėjo, teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas ir vertinimus. Teikimo, Sprendimo ir Sutarties ištyrimo būtinumas buvo konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė savo pareigos, pareiškėjo skundo ir visos bylos medžiagos išsamiai, objektyviai ir nešališkai neišnagrinėjęs, buvo neteisingai aiškinamos ir taikomos materialinės teisės normos, nebuvo atsižvelgta į visas reikšmingas bylos aplinkybes, jos nebuvo išnagrinėtos, nebuvo ištirti visi byloje esantys pareiškėjo prašymai ir nebuvo visiškai atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimus, susijusiais su apsaugos nuo nusikalstamo poveikio jam skyrimu.
36. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad (duomenys neskelbtini) vykusiame baudžiamosios bylos teismo posėdyje pareiškėjas nepripažino pateiktų kaltinimų, vengė duoti parodymus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėjas iš esmės naudojosi savo, kaip kaltinamojo, teise tylėti ir neliudyti, neatsakinėti į užduodamus klausimus, todėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados nesuderinamos su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintomis asmens teisėmis, BPK 21, 22, 44 straipsniuose numatyta įtariamojo ir kaltinamojo teisių apsauga baudžiamojo proceso metu, taip pat Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.
37. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis atsisakė toliau bendradarbiauti su teisingumo ir teisėsaugos įstaigų pareigūnais teikiant informaciją apie sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas. Atsisakymas bendradarbiauti nepatenka į Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytas apsaugos nutraukimo sąlygas, be to, sąvoka „atsisakymas bendradarbiauti“ yra įrodinėtina aplinkybė, kurią turėjo įrodyti atsakovai, bet tokių duomenų nepateikė, o teismas tokių aplinkybių nesustatė. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto formuluotę, tačiau šios teisės normos nevertino Įstatyme numatytu kitų teisės normų kontekste.
38. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas ir Sutartis teismui buvo pateikti lietuvių kalba ir išslaptinti iš dalies, be to, Sutartis be pareiškėjo parašo, todėl nėra aiškus jos autentiškumas. Šie dokumentai buvo išversti į latvių kalbą ir pateikti pareiškėjui susipažinti tik 2022 m. sausio mėn. Nežinant Sutarties turinio, negalima pažeisti Įstatymo nuostatų, todėl negali kilti atsakomybė už jo nesilaikymą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties turinys ir pareiškėjo supažindinimo su ja aplinkybės nėra susiję su ginčijamo Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, prieštarauja Įstatymui ir Lietuvos policijos generalinio komisaro, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 5-V-532/V- 237/1-123 patvirtintiems Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nuostatams (toliau – ir Nuostatai).
39. Teismas nepagrįstai atribojo Įstatymo, Nuostatų bei Sutarties dėl jam paskirtų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo bei nutraukimo vertinimą, kaip vientisą teisinį procesą, kadangi tokios Sutarties pasirašymas, vykdymas ir jos nutraukimas tiesiogiai reglamentuotas minėtame Įstatyme (17 str. 2 d., 18 str. 2 d., 26 str.) Nuostatuose (9 p., 11 p. ir 12.1 p.). Sutarties 2 punkte su papunkčiais yra numatyti saugomo asmens įsipareigojimai, įskaitant ir pareigą laikytis visų įsipareigojimų, draudimų ir apribojimų, nustatytų sutartyje.
40. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas paaiškino, kad: 1) apsaugos skyrimo metu nei vienas teisingumo ir teisėsaugos pareigūnas nepaaiškino, todėl pareiškėjui tuo momentu nebuvo žinoma kokio Įstatymo pagrindu taikoma apsauga nuo galimo nusikalstamo poveikio ir kad nebuvo žinoma kad egzistuoja Įstatymas, koks yra jo turinys; 2) pareiškėjas buvo pervežtas į kitas įkalinimo patalpas baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu, kuriose toliau buvo užtikrina pareiškėjo apsauga nuo galimo nusikalstamo poveikio; 3) tik po to pas pareiškėją atvyko Kalėjimų departamento pareigūnė, kad pareiškėjas pasirašytų dokumentą lietuvių kalba, kurio turinys pareiškėjui nebuvo suprantamas, žodžiu paaiškino, kad šis dokumentas yra tik įsipareigojimas minėtose patalpose laikytis kalėjimo vidaus kasdieninių buities tvarkos taisyklių, kitų sąlygų ar įstatymų neišaiškino.
41. Pareiškėjas pažymi, kad: 1) 2020 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybą, prašydamas pateikti Sutarties dublikatą, nes nori sužinoti abipuses šalių teises ir pareigas; 2) Kalėjimų departamentas 2020 m. birželio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo“ pareiškėją informavo, kad artimiausiu metu pateiks jam informaciją apie Sutarties šalių teises ir pareigas jam suprantama kalba, kai bus gautas vertimas iš vertimų biuro; 3) 2020 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybą su pareiškimu, kuriame nurodė, kad jam dar nepateiktas Sutarties vertimas, jis pareiškėjui reikalingas nedelsiant. Pareiškime prašė per įstatymuose nustatytą terminą pateikti sudarytos Sutarties dublikatą ir vertimą iš karto, kai jis bus gautas iš vertimų biuro. Minėti prašymai parodo, kad pareiškėjui nebuvo žinomas Sutarties turinys, nebuvo aiškios pareigos ir teisės, kurias jis pageidavo išsiaiškinti.
42. Pareiškėjo teigimu, teismas neanalizavo pareiškėjo užduotų klausimų atsakovams ir gautų / negautų atsakymų, ar pareiškėjui iki (duomenys neskelbtini) buvo išaiškintos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nuostatos ir nutraukimo pagrindas, nebandė išsiaiškinti, kokia apimtimi pareiškėjas įsipareigojo bendradarbiauti su teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnais, kokio pobūdžio / apimties informaciją teikti, todėl nenustatė visų bylai svarbi aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai ir objektyviai, be kita ko, teismas neturi galimybių įsitikinti ar sutarties pasirašymo momentu (ir kokia apimtimi) pareiškėjas buvo supažindintas su Sutarties turiniu.
43. Taip pat, pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl liudytojos apklausos teismo posėdyje, taip pat nepagrįstai atmetė pareiškėjo paaiškinimus, kurie buvo pateikti nagrinėjant bylą ir kurie susiję su galimomis Sutarties pasirašymo aplinkybėmis. Sutarties (taip pat Teikimo ir Sprendimo) ištyrimo būtinumas buvo konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Jis (duomenys neskelbtini) su jokiu dokumentu nebuvo supažindintas ir pasirašęs. Teismui nesupažindinus pareiškėjo su minimu dokumentu ir jo turiniu, pareiškėjui nepatvirtinus savo parašo autentiškumo, teismo tvirtinimas, kad į bylą pateiktuose dokumentuose yra pareiškėjo parašas ir jo paties įrašas apie tai, kad susipažino su Sutartimi, yra nepagrįstas, nes teismas negali žinoti, ar tai yra pareiškėjo parašas, be to, teismas neinformavo pareiškėjo, kad toks teismo paminėtas dokumentas yra disponuojamas teismo, todėl pareiškėjas negalėjo susipažinti su minimu dokumentu ir šiame dokumente neva esančiais įrašais. Toks teismo elgesys yra neteisėtas, nes proceso dalyviai turi teisę susipažinti su byloje esančiais įrodymais ir tokia teisė teismui nenustatyta vienašališkai.
44. Pasak pareiškėjo, Sutarties įteikimas ir jos sąlygų atskleidimas / išaiškinimas pareiškėjui yra tiesiogiai susijęs su Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, (ir su atsakovo neveikimu) ir su Įstatymu. Jei Sutartis pareiškėjui neįteikta, jos turinys ir sąlygos nebuvo atskleidžiamos ir išaiškintos, tai pareiškėjui nebuvo žinomas sutartyje nurodytas Įstatymas, o to nežinant neįmanoma pažeisti Sutartyje pareiškėjui numatytų. Pasak pareiškėjo, jei saugomam asmeniui sutartis neįteikiama, tada pareigūnams, atliekantiems apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, saugomam asmuo pageidaujant, yra privaloma saugomam asmuo išaiškinti jo teises ir pareigas žodžiu. Pareigūnai, atliekantys apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, privalėjo po (duomenys neskelbtini) įvykusio Klaipėdos apygardos teismo posėdžio informuoti pareiškėją apie tokių veiksmų tolimesnes pasekmes.
45. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nurodė papildomą aplinkybę, jog bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nėra informacijos apie grėsmes pareiškėjo gyvybei ir (ar) sveikata ir turtui, ir tai yra taip pat apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių nutraukimo pagrindą. Teismo sprendime nurodyta papildoma aplinkybė yra nepagrįsta, nes šia aplinkybe atsakovai priimdami Sprendimą nesirėmė.
46. Pareiškėjas teigia, jog jis savarankiškai ir laisva valia jau žinodamas apie Įstatymo sąlygas, susipažinęs su administracinėje byloje atsakovų iš dalies išslaptinta Sutartimi, laikėsi Įstatyme ir Sutartyje nustatytų sąlygų, t. y. teisme teikė išsamius parodymus, aktyviai bendradarbiavo ir padėjo atskleisti nusikalstamas veikas bei šis bendradarbiavimas vyko dalyvaujant kitiems priešingą poziciją pasirinkusiems baudžiamojo proceso dalyviams. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog bylos nagrinėjimui persikėlus į Lietuvos apeliacinį teismą, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nebevengė duoti parodymus. Be to, Generalinės prokuratūros atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėjas Lietuvos apeliaciniame teisme patvirtino savo parodymus ir sugrįžo prie ikiteisminio tyrimo metu buvusios procesinės pozicijos baudžiamojoje byloje – taigi stadijoje, kai aktyviai bendradarbiavo su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, padėjo atskleisti nusikalstamą veiklą ir suteikė kitos vertingos informacijos teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnams (apsaugos nuo nusikalstamo poveikio skyrimo pagrindas).
47. Pareiškėjas nurodo, kad Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nėra termino „gali būti taikomos“, bet konkrečiai nustatyta, kad apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės taikomos, jeigu šie asmenys aktyviai bendradarbiauja su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais. Teismas paminėtų aplinkybių nepaneigė, jas patvirtino atsakovai (aktyvaus bendradarbiavimo faktą), todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti pareiškėjo skundo.
48. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai neįvertino ir neatsižvelgė į atsakovų laikui bėgant pasikeitusią procesinių argumentų nuostatą, kuri pasikeitė bylą išnagrinėjus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Atsakovai jau žinodami pareiškėjo procesinę poziciją nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (aktyvų bendradarbiavimą), toliau akcentuoja tik tai, kad nėra jokių duomenų, kad būtų toliau pagrindas tęsti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymą, nes nėra duomenų apie kokį nors gresiantį realų pavojų pareiškėjo gyvybei, sveikatai ar turtui.
49. Pasak pareiškėjo, Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2021 m. vasario 18 d. raštas, kad duomenų apie šiuo metu galimas grėsmes saugomam asmeniui neturi, negalėjo būti priežastimi nutraukti apsaugą nuo nusikalstamo poveikio. Teismas, neištyręs, ar šiame dokumente nurodyti pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, negavus atsakovų paaiškinimų ir neargumentuojant šių aplinkybių teismo sprendime, neatliko visapusiško įrodymų patikrinimo. Atsakovams neįteikiant pilno iš dalies išslaptinto Teikimo turinio, pareiškėjas ir teismas neturi galimybės įvertinti ar šiame dokumente nėra papildomos informacijos, kuri galėtų kelti grėsmę pareiškėjui.
50. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino prie bylos pridėto Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2023 m. gruodžio 22 d. rašto dėl įslaptintos informacijos dalinio išslaptinimo, turinio, kuris paneigia atsakovų argumentus ir pirmosios instancijos teismo motyvus. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismas negalėjo remtis Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2021 m. vasario 18 d. raštu, privalėjo iš atsakovų išreikalauti naujus duomenis pagal Nuostatų 65 straipsnį.
51. Pareiškėjas nurodo, kad jam taikoma apsauga toliau tęsiama dėl to, kad Įstatymas atsakovus įpareigoja tai daryti – apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės taikomos tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių panaikinimo ar jų tolesnio taikymo.
52. Pareiškėjas akcentuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdyje prokuratūros atstovas pažymėjo jog tai, kad bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme pareiškėjas pasinaudojo teise tylėti, nebuvo lemianti aplinkybė, kodėl pareiškėjui buvo nutraukta apsauga. Pareiškėjas nesupranta šios atsakovų argumentacijos ir nurodo, kad tik šis pagrindas nurodytas Sprendime, šiuo argumentu buvo paremti visi iki šiol atsakovų administraciniame teisme pateikti atsiliepimai ir raštiški paaiškinimai. Sprendime nenurodant kitų lemiančių aplinkybių, pareiškėjui nesuteikiama galimybė su jomis susipažinti ir jas užginčyti teisme, be to, tokiu būdu atsakovai klaidina teismą, nenurodydami tikrųjų priežasčių, kodėl buvo priimtas Sprendimas, teismas neturi galimybės ištirti šių neįvardintų aplinkybių. Teismas privalėjo išnagrinėti tokius atsakovų teiginius ir išsiaiškinti kokia aplinkybė buvo lemianti.
53. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas nesikreipti į Konstitucinį Teismą buvo nepagrįstas. Nagrinėjamos bylos aplinkybės ir Įstatymas įpareigoja įtariamuosius ir kaltinamuosius, nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo posėdyje duoti parodymus prieš save, priešingu atveju numatant tarpusavio sutartinių įsipareigojimų nutraukimą ir Įstatyme aptartų sąlygų pakeitimą (nutraukimą), todėl toks Įstatymo teisinis reguliavimas akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas, argumentuodamas prašymą kreiptis į EŽTT, rėmėsi šio teismo praktika dėl pažeidžiamo teisingo proceso principo verčiant duoti parodymus prieš save, todėl prašymas dėl kreipimosi į EŽTT taip pat buvo nepagrįstai atmestas.
54. Pirmosios instancijos teismas iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, pareiškėjui išsiuntė iš atsakovo gautą iš dalies išslaptinto Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2018 m. lapkričio 15 d. teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio taikymo“ išrašą. Minėtas dokumentas nebuvo išverstas į pareiškėjui suprantamą kalbą, taip pat nebuvo išverstas teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu nebuvo ištirtos minėtame teikime nurodytos priežastys / aplinkybės, kokiu pagrindu buvo surašytas šis teikimas dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio ir / ar šios aplinkybės buvo pakitusios Sprendimo priėmimo metu, ir / ar pasikeitė šiuo metu.
55. Sprendimo turinys ir jame nurodyta motyvacija pareiškėjui vis dar nežinoma, jis iki teismo posėdžio nebuvo pateiktas pareiškėjui, nebuvo ištirtas, jo turinys teismo posėdžio metu neperskaitytas.
56. Teismo sprendime nurodyta, kad teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kadangi teisėju kolegijai susipažinimui pateiktuose į bylą dokumentuose yra pareiškėjo parašas ir jo paties įrašas apie tai, kad susipažino su sutartimi. Šio dokumento pilnas turinys su pareiškėjo parašu neišslaptintas (taip pat nepateiktas pareiškėjui), todėl teismo sprendime galimai nurodyti duomenys, kurie paprastai negali būti įrodymais administracinėje byloje. Pranešėjui nežinoma, kokie dokumentai teismui buvo pateikti, nežinomas jų turinys, nesuprantama, pagal kokius parametrus ir kokiu būdu teisėjų kolegija priėjo išvados, kad ant kažkurio dokumento yra paties pareiškėjo parašas. Įstatymas draudžia atsakovams pateikti teismui neišslaptintus dokumentus (netgi su tikslu susipažinti), tuo pačiu teismui draudžiama pagrįsti savo sprendimą remiantis neišslaptintu dokumento turiniu.
57. Teismo sprendime nebuvo atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, neargumentuotas atsakovų neveikimas ir kiti veiksmai iki (duomenys neskelbtini).
58. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdama bylą atvirai skubino bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į artėjančią pietų pertrauką. Minėtas skubinimas sutrikdo psichologinę pusiausvyrą ir neleidžia pilnavertiškai išdėstyti savo argumentų dėl nagrinėjamos bylos.
59. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo protingumo kriterijais, atmesdamas pareiškėjo skundą, nes reikia suprasti, kad negalima Valstybės saugomam asmuo panaikinti apsaugą nuo nusikalstamo poveikio bent tol, kol asmuo yra laisvės atėmimo įstaigoje ir kaip mažų mažiausia papildomai atsižvelgiant su Lietuvos įkalinimo vietose vyraujančią subkultūrą.
60. Pareiškėjas išreiškė prašymą prie bylos pridėti Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos teismo posėdžių protokolus, kurie galėjo patvirtinti pareiškėjo išsakytą poziciją dėl baudžiamosios bylos aplinkybių visapusiško išnagrinėjimo ir galėjo patvirtinti valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro nuomonę, nes šios bylos nagrinėjimo momentu valstybinio kaltinimo palaikytojas byloje buvo užbaigęs savo baigiamąsias kalbas ir buvo išsakęs savo poziciją dėl pareiškėjo duotų parodymų turinio. Pareiškėjui pagal jo prašymą neužtikrinant dalyvavimą teismo posėdyje gyvai buvo suvaržytos jo teisės pateikti byloje įrodymus ir dalyvauti juos tiriant įrodymus. Nepaisant to, pareiškėjas teismui citavo vieno iš teismo protokolo turinio fragmentą, kuris akcentavo valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro nuomonę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Kadangi pareiškėjo parodymų pagrindu valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras siūlo remtis Lietuvos apeliaciniam teismui, akivaizdu, kad pagrindas, kuriuo buvo priimtas sprendimas taikyti apsaugą nuo nusikalstamo poveikio nedingo ir nepasikeitė, netgi padidėjo.
61. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pateikė šiuos prašymus:
61.1. atnaujinti įrodymų tyrimą byloje;
61.2. išreikalauti iš atsakovų teikimą dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio taikymo visiškai išslaptinto teksto turinį;
61.3. išreikalauti iš atsakovų sprendimą taikyti apsaugą nuo nusikalstamo poveikio;
61.4. išreikalauti iš atsakovų Sutarties originalą su pareiškėjo parašu, tirti šiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir tirti ar šios aplinkybės ar motyvai, ko pagrindu buvo priimtas sprendimas taikyti apsaugą nuo nusikalstamo poveikio yra išnykusios ar kitaip pasikeitusios;
61.5. išreikalauti iš atsakovų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nuostatų 65 punkte nustatytą aktualią šios bylos nagrinėjimu metu ir ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius surašytą pažymą apie teisminio nagrinėjimo, kuriame dalyvauja saugomas asmuo, eigą. Taip pat informaciją apie saugumo asmens teisinę padėtį ir jos pasikeitimus, kitą informaciją, turinčios reikšmės apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonėms taikyti ir nutraukti;
61.6. išreikalauti iš atsakovų duomenis, kuri valstybės teisingumo ar teisėsaugos institucija pareiškėjui išaiškino / supažindino su apsaugos nuo nusikalstamo poveikio sąlygomis ir išaiškino panaikinimo pagrindus ir / ar kada tai buvo padaryta;
61.7. tirti, ar atsakovai užtikrino saugumo asmens teises ir teisėtus interesus tuo metu, kai pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą su prašymais sužinoti savo teises ir pareigas;
61.8. įvertinti, ar vykstant ikiteisminiam tyrimui, atsakovams sudarant bet kokio pobūdžio sutartį nereikėjo vadovautis BPK nuostatomis ir užtikrinti advokato ir vertėjo dalyvavimą;
61.9. tirti su ginčo aplinkybėmis susijusius paaiškinimus ir / ar įrodymus bei prašymus;
61.10. kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ir spręsti, ar Įstatymo 6 straipsnio 2 punktas atitinka Konstituciją.
62. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. kovo 4 d. gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą byloje ir prie bylos prijungti bei tirti Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) teismo posėdžių protokolus.
63. Atsakovas Generalinė prokuratūra nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
64. Generalinė prokuratūra nurodo, kad apsauga nuo nusikalstamo poveikio pareiškėjui buvo skirta, taikyta ir nutraukta vadovaujantis Įstatymu. Klaipėdos apygardos teisme (duomenys neskelbtini) nagrinėjant baudžiamąją bylą, pareiškėjui pasirinkus poziciją tylėti, tai pat neatsakinėti į užduodamus klausimus, vertintina, kad skundžiamame Sprendime, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai konstatuotas Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatytas apsaugos priemonių nutraukimo pagrindas. Teigti, kad esant šiai pareiškėjo procesinei pozicijai dar būtina įrodinėti, jog pareiškėjas atsisakė aktyviai bendradarbiauti, pasak atsakovo, nėra faktinio pagrindo. Iš Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktų (duomenys neskelbtini) posėdžių protokolų, akivaizdu, kad pareiškėjo pozicija neatsakinėti į klausimus nesikeitė ir po (duomenys neskelbtini) posėdžio, t. y. pareiškėjas atsisakė, vengė duoti parodymus.
65. Generalinė prokuratūra atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamame sprendime nurodė ir papildomą aplinkybę (kuria nesiremta Sprendime nutraukti apsaugą nuo nusikalstamo poveikio), jog bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nėra informacijos apie grėsmes pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Ši aplinkybė konstatuota administracinėje byloje Nr. I2-3583-631/2024 esančiame Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2021 m. vasario 18 d. rašte, buvo nurodyta ir Teikime, kurio pagrindu Kalėjimų tarnyboje buvo parengtas bendras sprendimas nutraukti apsaugą nuo nusikalstamo poveikio. Tai, kad šį aplinkybė Sprendime nenurodyta kaip savarankiškas Įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nustatytas pagrindas, savaime nevertintina, jog ji nebuvo žinoma Sprendimą priėmusiems subjektams. Minėta aplinkybė aptarta ir įvertinta bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
66. Atsakovas Kalėjimų tarnyba nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
67. Kalėjimų tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių ar nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, dėsto tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui ir kurias teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino priimtame sprendime. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjo manymu, yra neteisingas, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir turi būti naikintinas.
68. Kalėjimų tarnyba remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 ir 147 straipsnių nuostatomis, vertina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą išsamiai išnagrinėjęs ir objektyviai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir visas bylai reikšmingas aplinkybes, remdamasis formuojama teismų praktika, todėl mano, kad tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
69. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Generalinės prokurorės ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo yra nutraukiama pareiškėjo apsauga nuo nusikalstamų veikų ir atšaukiamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) skirti priemones apsaugai nuo nusikalstamų veikų, teisėtumo ir pagrįstumo.
70. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įtariamajam R. R. Kalėjimų departamento 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taikyta apsauga nuo nusikalstamų veikų. Generalinės prokuratūros 2018 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad įtariamasis R. R. bendradarbiauja su policijos pareigūnais ir padeda atskleisti labai sunkių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu gautas įtariamojo prašymas skirti apsaugą, nes jo gyvybei gresia realus pavojus. Pareiškėjui ginčijamu Sprendimu apsauga nuo nusikalstamo poveikio nutraukta dėl to, kad jis Klaipėdos apygardos teisme baudžiamojoje byloje vykusiame (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nepripažino jam pateiktų kaltinimų, vengė duoti parodymus, iš esmės pasinaudojo kaltinamojo teise tylėti ir neduoti parodymų, neatsakyti į užduodamus klausimus.
71. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje baudžiamojoje byloje nusprendus neduoti parodymų, nepripažinti pareikštų kaltinimų, atsakovai teisėtai ir pagrįstai įvertino šią pareiškėjo poziciją kaip apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nutraukimo pagrindą, nustatytą Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikino minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
72. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nusprendęs, kad Sprendime tinkamai įvertinta situacija ir pagrįstai padaryta išvada, jog pareiškėjas savo iniciatyva atsisakė duoti parodymus, tokiu būdu, bendradarbiauti su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, todėl atsirado Įstatyme numatytas pagrindas nutraukti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, taip pat nurodė, kad bylos duomenys patvirtino, kad nėra informacijos apie grėsmes pareiškėjo gyvybei ir (ar) sveikatai ir turtui – tai taip pat yra apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių nutraukimo pagrindas.
73. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, padarė esminius įrodymų tyrimo ir vertinimo tvarkos pažeidimus, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl to netinkamai taikė Įstatymą.
74. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
75. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).
76. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).
77. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo ginčo šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
78. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo motyvus, pareiškėjo apeliacinio skundo ir atsakovų atsiliepimų į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentus, vertina, kad pareiškėjo skundžiamame pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendime tinkamai atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi nurodytus pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės pažeidimus. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 3 d. kreipėsi į atsakovus, prašydamas išspręsti klausimą dėl įslaptintų ir prašomų pateikti į bylą dokumentų išslaptinimo bei jų pateikimo teismui į bylą su galimybe susipažinti proceso šalims/jų atstovams. Teismas atsakovų prašė į nagrinėjamą bylą pateikti šiuos dokumentus: 1) 2018 m. gruodžio 23 d. „Sutartį dėl paskirtų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių“ (duomenys neskelbtini) (originalą, su pareiškėjo R. R. parašu); 2) 2021 m. vasario 23 d. „Sprendimą nutraukti apsaugą nuo nusikalstamo poveikio“ Nr. (duomenys neskelbtini) (visa apimtimi, su pareiškėjo R. R. parašu apie supažindinimą); 3) 2018 m. gruodžio 10 d. bendru generalinio prokuroro ir Kalėjimo departamento direktoriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad Sutarties ir Sprendimo nutraukti apsaugą kopijos (išslaptintos dalys su vertimu į latvių kalbą) byloje buvo ir jų pakartotinai teikti neprašė.
79. Įvertinusi šios nutarties 78 punkte nurodytą aplinkybę, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi, padarytas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs atsakovus į bylą pateikti bylai išnagrinėti būtinus dokumentus ir su jais susipažinęs, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, jas visapusiškai ir objektyviai ištyrė, t. y. atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties motyvus.
80. Nagrinėjamoje byloje ginčo santykius reguliuoja Įstatymas, kuris, be kita ko, apibrėžia pagrindines apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, nustato jų skyrimo pagrindus ir tvarką (Įstatymo 1 str. 1 d.). Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali būti taikomos, jei atliekant kriminalinę žvalgybą ar ikiteisminį tyrimą arba nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl labai sunkių ar sunkių nusikaltimų, taip pat dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba pasibaigus kriminalinei žvalgybai ar baudžiamajam procesui buvo gauta patikrintų duomenų iš viešų ar konfidencialių šaltinių, kad asmenų gyvybei ar sveikatai gresia realus pavojus (Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.); gali būti sunaikintas ar sugadintas asmenų turtas (Įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.).
81. Įstatymo 6 straipsnyje nustatyti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių netaikymo ir nutraukimo pagrindai, t. y. jei asmuo nesutinka su pasiūlymu taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones (1 p.); šio Įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyti asmenys, išskyrus ekspertus, specialistus ir gynėjus (atstovus), po apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių paskyrimo kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme atsisakė, vengė duoti ar davė melagingus parodymus ar suteikė kitą melagingą informaciją (2 p.); saugomas asmuo atsisako jam paskirtų apsaugos priemonių (3 p.); saugomas asmuo nesilaiko šio Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytos sutarties sąlygų (4 p.); išnyko šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (5 p.). Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog su saugotinu asmeniu sudaroma sutartis dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo. Sutarties turinį ir formą nustato Nuostatai. Nuostatų 10.1 punkte (Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) nurodyta, jog saugotinas asmuo privalo pateikti apsaugą nuo nusikalstamo poveikio įgyvendinantiems pareigūnams reikalingą informaciją, 12.1 punkte įtvirtinta, kad jis privalo laikytis sutartyje dėl paskirtų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo (5 priedas) nustatytų sąlygų.
82. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo motyvais, proceso šalių pareiškimais ir byloje esančia medžiaga, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Sprendimu pagrįstai vertinta, kad pareiškėjas savo iniciatyva atsisakė duoti parodymus, t. y. bendradarbiauti su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, todėl atsirado Įstatyme numatytas pagrindas nutraukti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones. Sprendime yra nurodytos ginčui aktualios faktinės aplinkybės, jis (Sprendimas) yra motyvuotas bei pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatas.
83. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui, savo iniciatyva atsisakius duoti parodymus, t. y. atsisakius toliau bendradarbiauti su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, atsirado Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatytas pagrindas nutraukti taikomas apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties 4.2 punkte aiškiai nurodyta, kad Sutartis gali būti nutraukiama, be kita ko, išnykus apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo pagrindams, kaip nustatyta Įstatymo 6 straipsnyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teisme vykusiame viešame teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs savo teise tylėti, atsisakydamas atsakyti į užduodamus klausimus, suteikė atsakovams pagrindą vertinti, kad atsirado įstatyminis pagrindas pareiškėjo atžvilgiu nutraukti taikomą apsaugą, t. y. taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 punktą. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad nekvestionuoja pareiškėjo teisės tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus pagal Konvencijos, Konstitucijos ir BPK nuostatas.
84. Vertindama pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo žinomas ir (ar) išaiškintas Sutarties tekstas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateiktuose į bylą dokumentuose yra pareiškėjo parašas ir jo paties įrašas apie tai, kad susipažino su Sutartimi. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad minėta Sutartis būtų nuginčyta ar negaliojanti.
85. Šiame kontekste (nutarties 84 p.) pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo argumentai šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
86. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktų procesinių prašymų atnaujinti įrodymų tyrimą byloje, išreikalauti iš atsakovų duomenis, tirti ir įvertinti aplinkybes ir dėl Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. kovo 4 d. gauto pareiškėjo prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą byloje ir prie bylos prijungti bei tirti Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) teismo posėdžių protokolus, teisėjų kolegija primena, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrindė naujų įrodymų pateikimo ir paminėtų administracinių bylų prijungimo būtinybės atsiradimo apeliaciniame procese. Atsižvelgiant į tai, paminėti pareiškėjo procesiniai prašymai netenkinami.
87. Nagrinėdama pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija primena, kad teismo teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinimo tvarka reglamentuojama ABTĮ 4 straipsnyje. Paminėto straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teismo pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja administracinėje byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijos nuostatoms. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016). Įvertinus pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti konkrečių teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai ar jose įtvirtintiems principams. Teisėjų kolegija nenustatė būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.
88. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, paaiškinimus, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, iš atsakovų išreikalavęs nagrinėjamai bylai aktualius dokumentus, atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo pateiktus motyvus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino Sprendimą. Teismas ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. R. (R. R.) apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis
.