e2AT-25-648/2024

Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-25-648/2024 Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00038-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.9; 12.6.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 8 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   V. N. A. apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį nubaustas 500 Eur bauda už tai, kad 2022 m. spalio 21 d. tyrimų protokole buvo nustatyta, jog iš jo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), po nuotekų valymo iš įrenginio su nuotekomis į aplinką išleidžiamo teršalo BDS7 (organinė tarša) koncentracija – 66 mg/1 02 (leidžiama 40 mg/1 02); V. N. neužtikrino, kad buities metu susidarančios nuotekos būtų išvalytos ir išleidžiamos į aplinką neviršijant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų parametrų, ir taip pažeidė šio reglamento 29 punktą.

2.   Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu V. N. skundas tenkintas, Institucijos 2023 m. balandžio 25 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta; iš Institucijos V. N. priteista 1240 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

3.   Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi Institucijos apeliacinis skundas tenkintas, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas panaikintas ir Institucijos 2023 m. balandžio 25 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą, taip pat atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Apygardos teismas netinkamai aiškino ANK 246 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo kaltės turinį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, net pastangos kreiptis į kompetentingus įmonės asmenis su siūlymu įrengti tinkamus valymo įrenginius ar tobulinti turimus technologinius pajėgumus konstatuotinos kaip tinkamos asmens kaltei paneigti pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-976/2022, 10 punktas). Tuo tarpu, padarydamas išvadą, kad vien įrenginio įsigijimas neatleidžia pažeidėjo nuo administracinės atsakomybės, teismas nepagrįstai sumenkino V. N. pastangas įsigyti naują, brangų, sertifikuotą valymo įrenginį su įrengimo paslauga ir garantija. V. N., sužinojęs, kad jo pastatytas pirmasis nuotekų valymo įrenginys netinkamai išvalo nuotekas, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, ieškojo naujų technologinių sprendimų nuotekoms išvalyti. Jis ne tik kreipėsi į specializuotą įmonę dėl naujo pažangesnės technologijos sertifikuoto nuotekų valymo įrenginio įsigijimo, bet ir nuotekų valymo įrenginį nusipirko, į tai investuodamas dideles asmenines lėšas. Jis dėjo pastangas, kad įsigytas nuotekų valymo įrenginys būtų sertifikuotas ir turėtų visas reikiamas garantijas. Taip pat jis sudarė sutartį su įrenginio rangovu dėl mokamų įrenginio priežiūros paslaugų. Jam buvo pateikti duomenys, kad nuotekų valymo įrenginys sertifikuotas ir atitinka deklaruojamus eksploatacinius rodiklius. Taigi V. N. siekė, kad į gamtą nepatektų neleistinos nuotekos, dėl to apygardos teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo teismų praktikos ir padaryti išvadą, kad jo pastangos nepaneigia kaltės pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį.

5.2. Apygardos teismas netinkamai taikė ir aiškino naujo gaminio garantijos institutą, jį sumenkino, detaliai neatsakė į V. N. argumentus dėl garantijos pagal įstatymą, kurios terminas yra dveji metai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.364 straipsnio 1 dalis), į argumentus dėl prekės trūkumo, paaiškėjusio per vienerius metus nuo jos pristatymo, kuris laikomas buvusiu pristatant prekę (CK 6.364 straipsnio 4 dalis), kaip paneigiančius V. N. kaltę, nes padarinių atsirado ne dėl jo kaltės.

5.3. Vartotojas (šiuo atveju – V. N.) apsaugotas garantija pagal įstatymą, įtvirtinta CK 6.364 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą). V. N. buvo tikras, kad įrenginys veikia tinkamai, nes įrenginį eksploatavo pagal eksploatavimo nuostatas, vizualiai nei jam, nei atvykusiems Institucijos pareigūnams nebuvo matoma, kad išvalytos buitinės nuotekos tinkamai neišvalomos ir jose buvo viršyta BDS7 koncentracija 26 vienetais. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įsigytas naujas valymo įrenginys privalėjo užtikrinti tinkamą funkcijų atlikimą, į tai, kad jis realiai veikė tik puse savo instrukcijose nurodyto galingumo, manytina, kad jeigu ir buvo tarša, tai ji nepriklausė nuo V. N. veiksmų. Įsigytas gaminys galimai turėjo trūkumų, kurie paaiškėjo nepraėjus metams nuo įsigijimo, todėl turėtų būti taikomos CK 6.364 straipsnio 4 dalies nuostatos. Kita vertus, pats įrenginys privalo užtikrinti deklaruojamas eksploatacines savybes pagal eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 1/AF/21, paženklintą CE ženklu (1 t., b. l. 39).

5.4. Apygardos teismas padarė tikrovės neatitinkančias išvadas, kad V. N. laikotarpiu nuo įrenginio pastatymo iki nuotekų valymo įrenginio techninio aptarnavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo nesirūpino tinkama įrenginio eksploatacija. Pažymėtina, kad V. N. tinkamai prižiūrėjo naują gaminį, atliko veiksmus, nurodytus gaminio eksploatavimo instrukcijoje: ne kartą vizualiai apžiūrėjo naują gaminį, ar jis veikia, tikrino, ar neužsikimšę įtakiai ir ištakiai (nuotekų lygis nekilo, tai reiškė, kad neužsikimšę), stebėjo veikliojo dumblo būklę (jokio papilkėjimo nesimatė), blogo kvapo nesijautė, abejonių dėl aerotankio nekilo, todėl mėginys nebuvo pasemtas atskirai. Vizualiai atrodė, kad įrenginys veikia tinkamai. Paslėpto trūkumo – įrenginys, veikdamas 50 procentų pajėgumu (skirtas 4 asmenims, o faktiškai naudojosi 2 asmenys), netinkamai išvalo buitines nuotekas – nesimatė. Visa tai paaiškėjo tik po to, kai Institucijos pavedimu buvo atlikti laboratoriniai tyrimai. V. N. nežinojo, kad pirktas naujas nuotekų valymo įrenginys turi paslėptų trūkumų ir įprastų buitinių nuotekų neišvalo taip, kaip turėtų išvalyti pagal deklaruojamas eksploatacines savybes. Vizualiai to nesimato ir vizualiai to nustatyti neįmanoma. Tai nustatoma tik specialiais laboratoriniais tyrimais. V. N. tinkamai vykdė savo pareigas, prižiūrėjo valymo įrenginį bei juo rūpinosi, kaip tai nustatyta įrenginio eksploatacijos instrukcijoje, ir niekaip negalėjo vizualiai pastebėti ar nustatyti teršalų nuotekose. BDS7 koncentracija pastebima tik atlikus mokamus laboratorinius tyrimus specializuotose laboratorijose. Vartotojams nėra nustatyta pareiga atlikti laboratorinius tyrimus, nusipirkus naują valymo įrenginį. Kadangi vizualiai įrenginys tinkamai veikė, todėl nebuvo jokios būtinybės konsultuotis su įrenginį pastačiusiais darbininkais, kviesti garantinį meistrą, reikalauti pakeisti įrenginį nauju iki to momento, kai iš Institucijos V. N. sužinojo, kad jo pirktas naujas įrenginys netinkamai dirba ir neatitinka deklaruojamų eksploatacinių savybių.

5.5. Apygardos teismas neatsižvelgė į paaiškėjusias naujas aplinkybes, kad nuotekų valymo įrenginys NVB/AF-1A 2021/10/947, pagamintas UAB „Buiteka“, buvo neišbandytas ir nesertifikuotas, pirkėjui (vartotojui) V. N. apgaulingai buvo pateiktas tikrovės neatitinkantis kokybės atitikties dokumentas, konkrečiai – eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 1/AF/21, paženklinta CE ženklu, nurodyta, kad įrenginį notifikavo (sertifikavo) UAB Statybos produkcijos sertifikavimo centras (1 t., b. l. 39). V. N. kaip vartotojas negali atsakyti už nesertifikuoto gaminio su apgaulingai pateiktais kokybės dokumentais darbą.

5.6. Apygardos teismo išvada, kad tuo atveju, jeigu pažeidimo padarymo metu būtų buvusi galiojanti įrenginio priežiūros sutartis, atsakomybė būtų tekusi įrenginio priežiūrą atlikusiai įmonei, nepagrįsta. V. N., kaip vartotojas, pirkdamas naują gaminį, nebuvo informuotas, kad būtina pasirašyti įrenginio priežiūros sutartį, kad esant įrenginio priežiūros sutarčiai jam nebūtų kilusi atsakomybė. Po to, kai Institucija pareikalavo tokios sutarties, V. N. pasirašė 2023 m. kovo 6 d. su įrenginio statytoju nuotekų valymo įrenginio techninio aptarnavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią statytojas įsipareigojo suteikti paslaugas (1 t., b. l. 56–58). Pagal eksploatavimo taisykles, nuotekų iš valymo įrenginio išsiurbti nereikėjo, kadangi dar nebuvo praėję metai nuo jo pastatymo. 2023 m. kovo 21 d., praėjus metams nuo įrenginio naudojimo, mokamos įrenginio priežiūros paslaugos buvo suteiktos, atlikta daug darbų (1 t., b. l. 62–68).

5.7. Nagrinėjamoje byloje Institucija neįrodė priežastinio ryšio tarp V. N. veiksmų ir padarytos žalos viršijant BDS7 koncentraciją. Įvertinant tai, kad įrenginys buvo nesertifikuotas, neišbandytas akredituotos institucijos, negalėjo būti paženklintas CE ženklu, eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 1/AF/21 neatitinka tikrovės, todėl nėra objektyvių duomenų, kad įrenginys veikė tinkamai. V. N. kaip vartotojas negali atsakyti už nesertifikuoto nuotekų įrenginio netinkamą darbą.

5.8.  Apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 246 straipsnio 1 dalį ir Nuotekų tvarkymo reglamento 2, 29 punktus, kadangi šios nuostatos neturėtų būti taikomos fiziniams asmenims, individualių namų savininkams pagal Nuotekų tvarkymo reglamento preambulėje nurodytą įgyvendinamą tarptautinį teisės aktą. Be to, apygardos teismas perfrazavo Nuotekų tvarkymo reglamento 2 punkto nuostatą ir taip nepagrįstai suteikė jai griežtesnio teisinio reglamentavimo prasmę nei pačios nuostatos tekstas.

5.9.  Aplinkos ministro 2019 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. D1-198 Nuotekų tvarkymo reglamentas buvo pakeistas, preambulė išdėstyta nauja redakcija, joje išdėstant įgyvendinamus teisės aktus. Visi preambulėje išvardyti teisės aktai, tarp jų ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (Helsinkio komisijos) 2007 m. lapkričio 15 d. rekomendacijos „Dėl individualių namų, mažų įmonių ir gyvenviečių iki 300 GE nuotekų valymo“ (toliau – Helsinkio komisijos rekomendacija Nr. 28E/6), yra Nuotekų tvarkymo reglamento sudėtinė dalis. Visos Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, susietai su preambulėje išvardytais teisės aktais, jų tekstais. Apygardos teismas Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punktą vertino izoliuotai, paneigdamas sisteminį aiškinimo principą, nesiejo jo su preambulėje nurodytų teisės aktų nuostatomis, neatsižvelgė į jų teisinę galią ir pobūdį, neatsižvelgė į tai, kad tarptautiniu teisės aktu buvo rekomenduojamos švelnesnės priemonės individualių namų savininkams, mažoms įmonėms ir gyvenvietėms iki 300 GE. Be to, Helsinkio komisijos rekomendacija Nr. 28E/6 nėra ratifikuota ir neturi įstatymo galios. Kita vertus, Helsinkio komisijos rekomendacijoje Nr. 28E/6 rekomenduojama susitariančiųjų valstybių vyriausybėms nustatyti tokį reglamentavimą, kad būtų skatinama dokumente nurodyta praktika, skirta nuotekų valymui individualiuose namuose, mažose įmonėse ir gyvenvietės iki 300 GE pažangai. Kaip viena iš alternatyvų nurodyta, jog įrenginys eksploatuojamas taip, kad dėl valymo susidarytų didžiausia BDS 5 koncentracija 40 mg/l valymo įrenginio nuotekose. Šiomis rekomendacijomis nenustatomas privalomas elgesys individualių namų savininkams tvarkant nuotekas. Įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis individualių namų savininkams nustatomas tik rekomenduojamas elgesys, rekomenduojami rodikliai tvarkant nuotekas. Rekomenduotinas elgesys bei nukrypimai nuo jo negali būti baustini. Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punkte nurodyti leistini teršalų reikalavimai neturėtų būti aiškinami ir taikomi atskirai nuo Helsinkio komisijos rekomendacijos Nr. 28E/6, nes Nuotekų tvarkymo reglamentas įgyvendina šį teisės aktą.

5.10. Tai, kad Nuotekų tvarkymo reglamento 2 punkte nurodyta, jog Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, neturėtų reikšti, kad fiziniai asmenys turi būti baudžiami. Fiziniams asmenims, individualių namų savininkams, mažoms įmonėms ir gyvenvietėms iki 300 GE taikomos įgyvendinamos Helsinkio komisijos rekomendacijos Nr. 28E/6 nuostatos, kuriomis nustatomas švelnesnis, rekomenduojamas elgesys, siekiant, kad šie subjektai mažintų aplinkos apsaugos taršą nuotekomis. Nuotekų tvarkymo reglamento 2 punktas turėtų būti aiškinamas susietai su Helsinkio komisijos rekomendacija Nr. 28E/6, kad fizinis asmuo yra individualaus namo savininkas, o ne juridiniam asmeniui atstovaujantis fizinis asmuo.

5.11. Apygardos teismas netinkamai taikė ANK 246 straipsnio 3 dalyje nurodytą kvalifikuojamąjį pakartotinumo požymį, kadangi ankstesnis (pirmasis) administracinis nusižengimas, kai buvo įvykdytas nurodymas ir sumokėta 30 Eur bauda, ir naujas inkriminuojamas administracinis nusižengimas kokybiškai skirtingi pagal įvykių aplinkybes. Pirma, nuotekos buvo išleidžiamos iš skirtingų valymo įrenginių (pirmuoju atveju buvo iš „Bio Seigner“ įrenginio, pirkto Lenkijos Respublikoje, antruoju atveju – iš NVB/AF-1A įrenginio, pirkto Lietuvos Respublikoje), kurie skyrėsi savo eksploatacinėmis savybėmis, valymo principais. Antra, skyrėsi nuotekų įrenginių pastatymo aplinkybėmis (pirmąjį įrenginį statė pats V. N. namų ūkio būdu, antrąjį įrenginį statė specializuotos įmonės specialistai). Trečia, skyrėsi taikoma garantija eksploatuojant (pirmajam įrenginiui garantija nebuvo taikoma, antrajam taikoma įstatymu įtvirtinta garantija įrenginiui ir atliktiems darbams). Apygardos teismas nenagrinėjo ir neatsakė į V. N. argumentus, jog, esant visiškai kokybiškai skirtingoms aplinkybėms, neturėtų būti kvalifikuojamas administracinio nusižengimo padarymo pakartotinumas pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį.

5.12. Nagrinėdamas šią bylą, apygardos teismas padarė ir esminių proceso pažeidimų – nesilaikė ANK 567 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, tinkamai netyrė ir nevertino reikšmingų bylai įrodymų, aplinkybių, skundžiamą nutartį motyvavo prielaidomis, sureikšminęs įrenginio eksploatavimo taisykles ir įrenginių priežiūros aktą. Apygardos teismas netyrė ir nevertino šių įrodymų: 1) 2023 m. gegužės 22 d. UAB Statybos produkcijos sertifikavimo centro (toliau – ir SPSC) rašto, iš kurio matyti, kad V. N. pirktas naujas įrenginys NVB/AF-1A nesertifikuotas ir nebuvo išbandytas SPSC Nuotekų valymo įrenginių laboratorijoje; 2) eksploatacinių savybių deklaracijos 1/AF/21, paženklintos CE ženklu (1 t., b. l. 39), kurioje nurodytas nuotekų valymo rodiklis BDS5 – 16,7 mg/l notifikuotoje įstaigoje nebuvo išbandytas, nors įrenginio pirkimo momentu V. N. buvo deklaruota, kad nuotekų valymo įrenginys sertifikuotas ir išbandytas. eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodyta, kad notifikuojanti įstaiga – UAB Statybos produkcijos sertifikavimo centras, nors pats centras nurodė, kad šio įrenginio nesertifikavo; 3) 2023 m. vasario 3 d. UAB „AFS Baltic“ pažymos (1 t., b. l. 49), kad naujo nuotekų valymo įrenginio garantinis laikotarpis prasideda nuo 2022 m. kovo 10 d., o Institucija nuotekų valymo įrenginį apžiūrėjo ir laboratorinius tyrimus paėmė 2022 m. spalio 12 d. (1 t., b. l. 13), nepraėjus metams nuo prekės įsigijimo; 4) pirmojo nuotekų valymo įrenginio pirkimo dokumentų (2 t., b. l. 149–153, 156–158), išvežtų nuotekų kvitų (2 t., b. l. 182, 183, 184), atliktų papildomų laboratorinių tyrimų (2 t., b. l. 185), parodančių V. N. pastangas ištaisyti pirmąjį pažeidimą, elgtis atsakingai, vykdyti teisės aktų reikalavimus, neteršti gamtos; 5) parengtų projektų, gautų leidimų iš savivaldybės (2 t., b. l. 50–52, 162–171), parodančių V. N. pastangas tinkamai tvarkyti buitines nuotekas, elgtis atsakingai, daryti daugiau, negu reikalaujama teisės aktais; 6) 2023 m. kovo 21 d. suteiktų paslaugų (atliktų darbų) akto, 2023 m. kovo 21 d. nuotekų vežimo važtaraščio Nr. 1485, paslaugų apmokėjimo kvito (1 t., b. l. 62–68), parodančių, kad V. N. laikėsi eksploatavimo taisyklių ir tinkamai eksploatavo įrenginį – po vienerių metų atliko daugiau darbų, negu priklausė pagal taisykles (ne tik išvežė nuotekas, bet dar atliko nuotekų valymo įrenginio techninės priežiūros darbus); 7) liudytojos J. N. parodymų, duotų 2023 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje, kad nuolat bendravo su pardavėju, stebėjo orapūtės darbą, nuotekų drumstumą, jokio blogo kvapo nebuvo, naudojo „Bio“ priemones, kurie patvirtina aplinkybes, kad V. N. tinkamai naudojosi pirktu ir specialistų pastatytu bei sumontuotu įrenginiu; 8) 2022 m. spalio 12 d. apžiūros akto (1 t., b. l. 13–14), iš kurio matyti, kad nuotekų įrenginio apžiūra V. N. namų valdoje buvo atlikta kaip ūkio subjektui, tai yra pagal Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių 6 priedą, patvirtintą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. AD1-182, Institucijos surinkti įrodymai kaip ūkio subjektui V. N. atžvilgiu turėtų būti pripažinti neleistinais įrodymais byloje, kadangi V. N. nevykdė ir nevykdo jokios ūkinės veiklos; 9) 2022 m. spalio 21 d. tyrimų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17–19), kadangi nuotekų įrenginio apžiūra ir pavedimas atlikti laboratorinius tyrimus buvo atlikti kaip ūkio subjektui V. N. namų valdoje, nors V. N. jokios ūkinės veiklos nevykdė ir jokie planiniai ir neplaniniai patikrinimai dėl jo negalimi; Aplinkos apsaugos agentūra taip pat nurodė, kad, atlikdama laboratorinius tyrimus ir vykdydama Institucijos pavedimą, ji vadovavosi Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (1 t., b. l. 26–31); 10) 2022 m. spalio 3 d. pavedimo vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus, atlikti BDS7 valstybinius laboratorinius tyrimus V. N. namų valdoje kaip ūkio subjektui (1 t., b. l. 188), pavedimas išduotas pagal aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. D1-449, 2 punktą, kuriame nurodyta, kad aprašu privalo vadovautis Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra, fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių ūkinės veiklos objekte ar ūkinės veiklos objekto teritorijoje pagal Departamento pavedimą Agentūra atlieka matavimus ir (ar) ima ėminius; pavedimas vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus, atlikti BDS7 valstybinius laboratorinius tyrimus V. N. namų valdoje išduotas negalėjo būti, kadangi jo nuosavybė nėra nei ūkinės veiklos objektas, nei ūkinės veiklos objekto teritorija; 2022 m. spalio 3 d. pavedime nurodytas pagrindas – gautas pranešimas Institucijos nebuvo įrodytas, Institucija byloje nepateikė jos nurodomo „gauto pranešimo“, atitinkančio pavedimo datą ir formalius reikalavimus.

6.   Institucijos atstovė K. Dundulytė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Institucijos atstovė atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Prašyme nepagrįstai teigiama, kad apygardos teismas netinkamai taikė ir aiškino V. N., kaip vartotojo, kaltės turinį pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas tinkamai taikė ANK 246 straipsnio 1 dalį V. N. padarytam pažeidimui kvalifikuoti nurodydamas, kad vien įrenginio įsigijimas neatleidžia pažeidėjo nuo administracinės atsakomybės, kaip ir naujojo įrenginio garantinis laikotarpis nesudaro pagrindo jo neprižiūrėti ir nesirūpinti tinkamu įrenginio veikimu. V. N. laikotarpiu nuo įrenginio pastatymo iki nuotekų valymo įrenginio techninio aptarnavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo privalėjo rūpintis įrenginio tinkama eksploatacija, tačiau, būdamas valymo įrenginio savininkas ir naudotojas, V. N. to neatliko. Kadangi pats buvo prisiėmęs atsakomybę už valymo įrenginio tinkamą eksploataciją bei priežiūrą, vadinasi, savo neveikimu neužtikrino, kad išleidžiamos į aplinką nuotekos neviršytų ribinės vertės. Darytina prielaida, kad jei pažeidėjas V. N. tinkamai būtų vykdęs savo pareigas prižiūrėti ir rūpintis valymo įrenginiu bei išleidžiamomis nuotekomis, dar iki pažeidimo užfiksavimo būtų pastebėjęs netinkamą įrenginio veikimą ir ėmęsis atitinkamų veiksmų (konsultavęsis su įrenginį pastačiusiais darbininkais, kvietęs garantinį meistrą, reikalavęs pakeisti įrenginį nauju ir pan.), aplinkos taršos nebūtų įvykę. V. N. pareigos nebeprižiūrėti valymo įrenginio nutrūko tik tuomet, kai buvo pasirašyta nuotekų valymo įrenginio techninės priežiūros sutartis nuo 2023 m. kovo 6 d.

6.2. Pažymėtina, kad viso proceso metu V. N. teigė, jog turėjo teisę atlikti tik šiuos du veiksmus: 1) atidaryti dangtį ir pažiūrėti, ar dirba orapūtė, ar cirkuliuoja, ar nėra kvapo, ir uždaryti dangtį (šiuos veiksmus atliko vieną kartą per mėnesį); 2) gedimo atveju privalėjo kreiptis į rangovą. Tuo tarpu 2022 m. sausio 12 d. įrenginių perdavimo–priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įrenginio priežiūrą eksploatacijos metu prisiima pats pirkėjas (V. N.), išklausęs įmonės specialistų vestą instruktažą, kuriame jam buvo suteiktos gaminamų buitinių nuotekų valymo įrenginių NVB priežiūrai ir eksploatacijai reikalingos žinios. V. N. patvirtino savo parašu, kad yra susipažinęs su aerobinių buitinių nuotekų valymo įrenginių priežiūros pagrindinėmis nuostatomis, jog sumontuotą ir paleistą UAB „Buiteka“ pagamintą buitinių nuotekų valymo įrenginį reikia nuolat prižiūrėti, už įrenginio tinkamą priežiūrą atsako įrenginio šeimininkas, kuris privalo vykdyti aerobinių nuotekų valymo įrenginių priežiūros pagrindines nuostatas, nurodytas 2022 m. sausio 12 d. įrenginių perdavimo–priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, nuo valymo įrenginio perdavimo V. N. nuosavybėn būtent jis ir privalėjo rūpintis tinkama įrenginio priežiūra.

6.3. Pažymėtina, kad V. N. (kaip vartotojo) turimos pretenzijos nuotekų valymo įrenginio pardavėjui nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokius klausimus sprendžia kitų teisės šakų normos. Aplinkosaugos aspektu būtent V. N. atsakingas už Nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimus, nes yra buitinių nuotekų įrenginio savininkas, naudotojas (valdytojas).

6.4. Prašyme nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Nuotekų tvarkymo reglamento 2, 29 punktų nuostatas. Apygardos teismas teisingai susiejo ANK 246 straipsnio 1 dalį su Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatomis nurodydamas, kad ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos nutarime nurodyta, kad V. N. pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punktą. V. N. yra fizinis asmuo, išleidžiantis nuotekas į gamtinę aplinką, todėl prašymo teiginys, kad fiziniams asmenims netaikytini Nuotekų tvarkymo reglamento 2, 29 punktai, akivaizdžiai prieštarauja nurodytam teisiniam reglamentavimui.

6.5. Prašyme nepagrįstai teigiama, kad apygardos teismas netinkamai taikė ANK 246 straipsnio 3 dalies kvalifikuojamąjį pakartotinumo požymį, kadangi nuotekos buvo tvarkomos skirtingomis aplinkybėmis – skirtingais nuotekų valymo įrenginiais. Atkreiptinas dėmesys, kad V. N. 2022 m. vasario 2 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį. Administracinis nurodymas įvykdytas 2022 m. vasario 7 d. V. N. 2022 m. spalio 21 d. padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 246 straipsnio 1 dalyje, nepraėjus terminui, nurodytam ANK 40 straipsnyje, todėl nusižengimas padarytas pakartotinai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį.

6.6. Prašyme nepagrįstai teigiama, kad apygardos teismas nesilaikė ANK 567 straipsnio reikalavimų visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, tinkamai netyrė ir nevertino reikšmingų bylai įrodymų, aplinkybių. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – buitinių nuotekų, viršijančių Reglamente nurodytas didžiausias leistinas koncentracijas (toliau – DLK), išleidimas į aplinką. Nuotekos išleistos iš valymo įrenginio, kuris nuosavybės teise priklauso V. N.. Vartotojų ginčai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jie sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo teisme metu V. N. iškelta versija, jog valymo įrenginiai neišvalo nuotekų iki Reglamente nustatytų normų, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis (tyrimų protokolais dėl viršijamo BDS7 ar pan.). Priešingai, tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu Institucijoje, tiek bylos nagrinėjimo metu teisme pirminėse stadijose V. N. teigė, kad valymo įrenginys naujas, garantinis ir išvalo nuotekas iki reikalaujamų standartų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad mėginiai sumaišyti, todėl tyrimų rezultatai (BDS7 66 mg/1 O2 iš valymo įrenginio (duomenys neskelbtini) negali būti teisingi. V. N. pateikė bylai savo padarytų tyrimų rezultatus, siekdamas įrodyti būtent tą aplinkybę, kad valymo įrenginys išvalo nuotekas iki Reglamente nurodytų DLK (pagal 2022 m. lapkričio 11 d. UAB „Kėdainių vandenys“ protokolo rezultatus, nustatyta BDS7 14 mg/1 O2). Sudarydamas valymo įrenginio techninės priežiūros sutartį su ta pačia įmone, kuri valymo įrenginį pardavė, V. N. tokiais veiksmais patvirtino, kad valymo įrenginio kokybė jį tenkina. Taip pat valymo įrenginio techniniame pase nurodyta, kad UAB „Buiteka“ NVB/AF nuotekų valymo įrenginiai skirti buitinėms ir joms pagal cheminę sudėtį artimoms nuotekoms išvalyti iki šiuo metu galiojančių nuotekų išvalymo normatyvų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236. Prašyme taip pat nėra pateikta jokių naujų įrodymų (pvz., tyrimo protokolų po to, kai buvo sudaryta techninės priežiūros sutartis). Darytina išvada, kad V. N. valymo įrenginį eksploatuoja ir toliau. Sudarius techninės priežiūros sutartį, valymo įrenginys prižiūrimas tinkamai ir nuotekos išvalomos iki Reglamente nustatytų normų. Departamente nėra gauta naujų pranešimų dėl (duomenys neskelbtini) sklindančių kvapų. Kita vertus, V. N. pozicija, kad galimai valymo įrenginys veikia netinkamai, nenaikina jo atsakomybės už pažeidimo, nustatyto ANK 246 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Visa informacija apie valymo įrenginius V. N. buvo prieinama ir prieš perkant valymo įrenginį, būtent jis sprendė, kokius valymo įrenginius pirkti ir eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju tai, kad V. N. turėjo pareigą ir realią galimybę įgyvendinti Reglamento 29 punkto nustatytus reikalavimus (kad išleidžiamų buitinių nuotekų BDS7 neviršytų 40 mg/1 O2), kartu reiškia ir kaltės jo veikoje buvimą.

6.7. Prašyme taip pat nepagrįstai teigiama, kad apygardos teismas netyrė V. N. nurodytų aplinkybių, jog administracinė teisena jam buvo pradėta kaip ūkio subjektui, kai jis nėra ūkio subjektas, ir nesant pranešimo. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 8 punktą, ūkinė veikla – ūkinė ir kitokia veikla. Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-378, 46.2 papunktyje nurodyta, kad ūkio subjektų veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju V. N. nuosavybės teise valdo nuotekų valymo įrenginį (objektą) ir vykdo nuotekų išleidimą (ūkinė ar kitokia veikla). Patikrinimas buvo pradėtas gavus anoniminį pranešimą dėl sklindančio fekalijų kvapo iš griovio ties (duomenys neskelbtini), V. N. apie patikrinimą buvo pranešta, nuotekų mėginiai paimti dalyvaujant J. N. (V. N. šeimos narei). Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad įrodymai šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti teisėtais būdais. Vien tai, kad V. N. turi asmeninę subjektyvią nuomonę ir nesutinka su apygardos teismo atlikto įrodymų tyrimo apimtimi, padarytomis išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir jų pagrindu byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, iš esmės pažeidžiant ANK nustatytas įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisykles.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. prašymas atmestinas.

Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų

8.   Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal nustatytas teismų aplinkybes sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-13-976/2019, 2AT-23-489/2020, 2AT-39-788/2021 ir kt.).

9.   Pažymėtina, kad dalis pareiškėjo prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentų yra skirta būtent teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ginčyti, pavyzdžiui, pareiškėjas tvirtina tinkamai prižiūrėjęs valymo įrenginį, ne kartą vizualiai apžiūrėjęs jį, stebėjęs veikliojo dumblo būklę, nejautęs blogo kvapo. Tokie argumentai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos ribas, nėra šios atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas. Paliekami nenagrinėti ir pareiškėjo argumentai, susiję su jo kaip vartotojo (pirkėjo) turimomis pretenzijomis nuotekų valymo įrenginio pardavėjui. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija skundžiamus Institucijos ir apygardos teismo sprendimus tikrina tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar Institucija ir apygardos teismas nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtiems sprendimams priimti.

Dėl ANK 246 straipsnio 3 dalies taikymo

10. ANK 246 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba už nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsakomybė už nurodytą administracinį nusižengimą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, keliami nuotekų išleidimui, t. y. nustatyti, kad tinkamai nebuvo vykdomos teisės aktais nustatytos pareigos, nesiimta visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-976/2022). ANK 246 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodytus administracinius nusižengimus, padarytus pakartotinai.

11. Aptariamos normos dispozicija yra blanketinė, dėl to administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra apibrėžti kituose norminiuose teisės aktuose. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad V. N. pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punkto reikalavimus, pagal kuriuos į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumas negali viršyti 2 lentelėje nurodytų DLK (išleidžiamo teršalo BDS7 (organinė tarša) leidžiama koncentracija – 40 mg/1 02).

12. Byloje nustatyta ir pareiškėjas V. N. paduotame prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neginčija, kad iš jo namų valdos po nuotekų valymo iš įrenginio su nuotekomis į aplinką išleidžiamo teršalo BDS7 (organinė tarša) koncentracija – 66 mg/1 02, t. y. į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių nuotekų užterštumas viršijo Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punkto 2 lentelėje nurodytas DLK, tačiau nagrinėdami šią bylą apylinkės ir apygardos teismai pateikė skirtingą V. N. veikos vertinimą ir priėmė skirtingus procesinius sprendimus. Apylinkės teismas administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nesant vieno iš būtinųjų ANK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinio nusižengimo sudėties požymių – kaltės. Teismas šią išvadą argumentavo tuo, kad V. N., įsigydamas naują nuotekų valymo įrenginį su garantija, dėjo pastangas ir pagrįstai manė, kad laikosi nustatytų reikalavimų ir sąlygų, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog įrenginys galimai veikia netinkamai, kad jis nėra atsakingas už netinkamą nuotekų valymo įrenginio darbą ir atitinkamai už tai, kad neužtikrino, jog buitinės nuotekos, išleidžiamos į gamtinę aplinką, neviršytų Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punkto 2 lentelėje nustatytų į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normų. Apygardos teismas konstatavo, kad vien įrenginio įsigijimas neatleidžia V. N. nuo administracinės atsakomybės, kad jis, būdamas valymo įrenginio savininkas ir naudotojas, pasirašytinai prisiėmęs atsakomybę už valymo įrenginio tinkamą eksploataciją ir priežiūrą, net ir įrenginio garantiniu laikotarpiu privalėjo rūpintis tinkamu įrenginio veikimu ir jį prižiūrėti, tačiau to neatliko ir būtent šis neveikimas lėmė tai, kad buvo padarytas pažeidimas. Pareiškėjas nesutinka su šiomis apygardos teismo išvadomis teigdamas, kad teismas nepagrįstai sumenkino jo pastangas įsigyjant naują nuotekų valymo įrenginį, nenustatė priežastinio ryšio tarp jo veikos ir padarinių, netinkamai aiškino ir taikė Nuotekų tvarkymo reglamento 2, 29 punktų nuostatas. Su šiais prašymo argumentais nėra pagrindo sutikti.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. vasario 2 d. kitoje byloje V. N. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį už pažeidimą, padarytą nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. sausio 4 d. Pareiškėjas paskirtą baudą sumokėjo 2022 m. vasario 7 d. 2022 m. sausio 12 d. pareiškėjas įsigijo naują garantinį buitinių nuotekų valymo įrenginį, šis buvo sumontuotas ir pradėjo veikti 2022 m. kovo 10 d. 2022 m. rugsėjo mėn. pareigūnai gavo anoniminį pranešimą, kad sodų bendrijos griovyje (pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu) juntamas fekalijų kvapas. Atlikus patikrinimą pareiškėjo namų valdoje, iš nuotekų vamzdžio po nuotekų valymo iš įrenginio su nuotekomis į aplinką išleidžiamo teršalo BDS7 (organinė tarša) nustatyta koncentracija – 66 mg/1 02 (leidžiama 40 mg/1 02). Nors iš tiesų bylos duomenimis nustatyta, kad V. N., būdamas baustas administracine tvarka už analogišką pažeidimą, t. y. žinodamas, kad jo namų valdos buities metu susidarančios nuotekos nėra tinkamai išvalomos ir dėl to išleidžiamos į aplinką viršijant Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus parametrus, įsigijo naują nuotekų valymo įrenginį, tačiau ši aplinkybė, kaip pagrįstai konstatavo apygardos teismas, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Byloje nustatyta, kad, įsigydamas naują nuotekų valymo įrenginį, pareiškėjas išklausė specialistų vestą instruktažą, kuriame jam buvo suteiktos gaminamų buitinių nuotekų valymo įrenginių NVB priežiūrai ir eksploatacijai reikalingos žinios, taip pat 2022 m. sausio 12 d. įrenginių perdavimo–priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su aerobinių buitinių nuotekų valymo įrenginių priežiūros pagrindinėmis nuostatomis ir kad prisiima šio įrenginio priežiūrą eksploatacijos metu. Tinkama įrenginio priežiūra pasireiškia ne vien vizualiu įrenginio apžiūrėjimu, apygardos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad būtina tikrinti, ar neužsikimšę įtakiai ir ištakiai, pasėmus mėginį tikrinti aerotankio turinį, stebėti veikliojo dumblo būklę (ar nepradeda pilkėti) ir kt., tačiau šių veiksmų V. N. neatliko. Taigi V. N. kaltė įrodyta nustačius, kad jis, įsigijęs naują nuotekų valymo įrenginį, nesiėmė veiksmų, kurių imtis turėjo pareigą ir galimybę, t. y. neprižiūrėjo įsigyto valymo įrenginio ir nesirūpino tinkamu jo veikimu, ir taip neužtikrino, kad būtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų ir buitinės nuotekos, išleidžiamos į gamtinę aplinką, neviršytų nustatytų į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas ne dėl sąmoningo aplinkos teršimo nuotekomis, o dėl nerūpestingo elgesio (neveikimo). Toks jo neveikimas sukėlė inkriminuotus padarinius, t. y. į gamtinę aplinką buvo išleistos nuotekos, kuriose nustatyta didesnė, nei leidžiama, išleidžiamo teršalo BDS7 koncentracija. Taigi tarp V. N. padarytos ANK uždraustos veikos ir dėl neatsargumo sukeltų padarinių yra priežastinis ryšys.

14. Spręsdamas, ar V. N., kaip individualaus namo savininkas, yra tinkamas šio nusižengimo subjektas, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į Nuotekų tvarkymo reglamento 2 punkto nuostatą. Joje nurodyta, kad šio reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, išduodančioms objektų, susijusių su nuotekų išleidimu, projektavimo sąlygas, išduodančioms leidimus išleisti nuotekas, vertinančioms planuojamų išleisti arba išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai ir kitaip reguliuojančioms nuotekų išleidimą. V. N. yra fizinis asmuo, išleidžiantis nuotekas į gamtinę aplinką, dėl to jis pagrįstai pripažintas ANK 246 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektu.

15. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kuriais nesutinkama su nusižengimo pakartotinumu. Pagal ANK 40 straipsnį laikoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per nustatytą terminą (konkrečiu atveju – per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos) padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą. Taigi, bet kurioje aptariamo ANK 246 straipsnio dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas antrą kartą (ar daugiau) ANK 40 straipsnyje aptarto termino laikotarpiu laikytinas pakartotiniu, nepriklausomai nuo to, ar antrą kartą padarytas administracinis nusižengimas yra identiškas pirmajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-628/2024).

16. Byloje nustatyta, kad V. N. 2022 m. vasario 2 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį. Administracinis nurodymas įvykdytas 2022 m. vasario 7 d. V. N. 2022 m. spalio 21 d. padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 246 straipsnio 1 dalyje, nepraėjus terminui, nurodytam ANK 40 straipsnyje, todėl nusižengimas padarytas pakartotinai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį. Tai, kad nuotekos buvo išleidžiamos iš skirtingų valymo įrenginių, kad įrenginiai buvo pastatyti skirtingomis aplinkybėmis ar kad ankstesniam įrenginiui nebuvo taikoma garantija, kaip nurodo pareiškėjas, nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį esminės reikšmės neturi.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal šioje byloje nustatytas ir apygardos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, V. N. įstatymas – ANK 246 straipsnio 3 dalis – pritaikytas tinkamai, esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtai apygardos teismo nutarčiai priimti, nenustatyta, dėl to naikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                            Tomas Šeškauskas

         Algimantas Valantinas

         Artūras Pažarskis