2K-122-697/2023

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-122-697/2023 Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00102-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.1; 1.2.18.10; 1.2.19.2.1; 1.2.19.4.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 23 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui, nuteistajam J. R., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nuteistajam K. R., jo gynėjui advokatui Edmundui Kisieliui, nuteistajam V. P., jo gynėjai advokatei Simonai Pukienei, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalies, kuria suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai V. P. baudžiamoji byla nutraukta, ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalies, kuria V. P. nuteistas ir šiam baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, nuteistojo K. R. ir jo gynėjo advokato Edmundo Kisieliaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalies, kuria K. R. nuteistas ir šiam baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, ir nuteistojo J. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalies, kuria J. R. nuteistas ir šiam baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu:

V. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį (dėl laiptų gamybos S. M.) baudžiamoji byla, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, nutraukta; V. P. dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl veikos gaminant baldus T. S.), 184 straipsnio 1 dalį (dėl E. K. priklausančio namo stogo keitimo), 182 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (pagal tęstinės nusikalstamos veikos visus 3 epizodus) išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; J. R. dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl laiptų gamybos S. M.) baudžiamoji byla, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, nutraukta; J. R. dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl baldų gamybos T. S.), 184 straipsnio 1 dalį (dėl baldų gamybos E. T.), 184 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, susijusios su medžioklės bokšteliais), 184 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, susijusios su policijos komisariato baldais), 184 straipsnio 1 dalį (dėl E. K. priklausančio namo stogo keitimo), 226 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (pagal tęstinės nusikalstamos veikos visus 7 epizodus) išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; K. R. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 226 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; iš V. P. ir J. R. solidariai priteista VĮ „Mūsų amatai“ 3003 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžiu: Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria J. R. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (pagal tęstinės nusikalstamos veikos visus 7 epizodus), BK 226 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – J. R. nuteistas: -   pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba keičiant E. K. priklausančio namo stogą) 22 MGL (828,52 Eur) dydžio bauda; -   pagal BK 226 straipsnio 1 dalį 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda; -   pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba gaminant baldus E. T.) 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda; -   pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba gaminant biuro baldus V. A.) 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda; -   pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba gaminant medžioklės bokštelius S. Z.) 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda; -   pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl piktnaudžiavimo tarnyba keičiant E. K. priklausančio namo stogą) ir BK 226 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, subendrintos taikant bausmių apėmimą ir J. R. paskirta 22 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi (redakcija nuo 2007 m. liepos 21 d.), ši subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl piktnaudžiavimo tarnyba gaminant baldus E. T.), BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl piktnaudžiavimo tarnyba gaminant biuro baldus V. A.) ir BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl piktnaudžiavimo tarnyba gaminant medžioklės bokštelius S. Z.) nurodytas nusikalstamas veikas, iš dalies jas sudedant, ir J. R. skirta 34 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta už BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, taikant bausmių apėmimą, ir J. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 34 MGL (1280,44 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas J. R. suėmimo nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2013 m. vasario 28 d. laikas (17 parų), tai atitinka 34 MGL dydžio baudą, ir laikyta, jog paskirtą baudą J. R. yra sumokėjęs; J. R. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba gaminant bei įrengiant laiptus S. M.), 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba perduodant medžioklės bokštelį B. B.), 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba gaminant baldus T. S.), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria J. R. dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl laiptų gamybos ir įrengimo S. M.) baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – J. R. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl laiptų gamybos ir įrengimo S. M.), nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria J. R. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl baldų gamybos E. T.), BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl medžioklės bokštelių S. Z. ir B. B.), BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl biuro baldų gamybos V. A.), BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl E. K. priklausančio namo stogo dangos keitimo), BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – baudžiamosios bylos dalis dėl J. R. pareikšto kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl baldų gamybos E. T.), BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl medžioklės bokštelių S. Z.), BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl biuro baldų gamybos V. A.), BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl E. K. priklausančio namo stogo dangos keitimo), BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; J. R. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl medžioklės bokštelio B. B.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria V. P. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (pagal tęstinės nusikalstamos veikos visus 3 epizodus), BK 226 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – V. P. nuteistas: -   pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba gaminant bei įrengiant laiptus S. M.) 15 MGL (564,9 Eur) dydžio bauda; -   pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba keičiant E. K. priklausančio namo stogą) 22 MGL (828,52 Eur) dydžio bauda; -   pagal BK 226 straipsnio 1 dalį 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda; -   pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl piktnaudžiavimo tarnyba keičiant E. K. priklausančio namo stogą) ir BK 226 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, subendrintos taikant bausmių apėmimą ir V. P. skirta 22 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta už BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl piktnaudžiavimo tarnyba gaminant bei įrengiant laiptus S. M.) nurodytą nusikalstamą veiką, iš dalies jas sudedant, ir V. P. skirta 30 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta už BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, taikant bausmių apėmimą, ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas V. P.suėmimo nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2013 m. vasario 26 d. laikas (15 parų), tai atitinka 30 MGL dydžio baudą, ir laikyta, jog paskirtą baudą V. P. yra sumokėjęs; V. P. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba gaminant baldus T. S.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria V. P. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl E. K. priklausančio namo stogo dangos keitimo), BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – baudžiamosios bylos dalis dėl V. P. pareikšto kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl E. K. priklausančio namo stogo dangos keitimo), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų klastojimo gaminant ir įrengiant laiptus S. M.), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų klastojimo keičiant E. K. priklausančio namo stogo dangą) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria K. R. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 226 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – K. R. nuteistas: -   pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda; -   pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 226 straipsnio 1 dalį 5 MGL (188,3 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimą ir K. R. paskirta 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria K. R. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – baudžiamosios bylos dalis dėl K. R. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Iš kaltinimų J. R. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl E. K. priklausančio namo stogo dangos keitimo, dėl baldų gamybos E. T., dėl biuro baldų gamybos V. A., dėl medžioklės bokštelių S. Z.) pašalinta aplinkybė, jog Pravieniškių valstybės įmonės turtas buvo patikėtas J. R.. Iš kaltinimo J. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pašalintos aplinkybės, susijusios su lauko baldų gamyba T. S., su laiptų pagaminimu ir įrengimu S. M. bei su medžioklės bokštelio perdavimu B. B.. Patikslintas laikotarpis, kuriuo J. R. apgaulingai tvarkė Pravieniškių valstybės įmonės apskaitą ir kuriuo negalima iš dalies nustatyti Pravieniškių valstybės įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nustačius, kad šis laikotarpis – nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Iš kaltinimų V. P. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl laiptų gamybos ir įrengimo S. M., dėl E. K. priklausančio namo stogo dangos keitimo) pašalinta aplinkybė, jog Pravieniškių valstybės įmonės turtas buvo patikėtas V. P.. Iš kaltinimų V. P. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (dėl laiptų gamybos ir įrengimo S. M.) pašalinta aplinkybė, jog šios veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupe su J. R.. Patikslintas kaltinimas V. P. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl laiptų gamybos ir įrengimo S. M.) nurodžius, jog buvo iššvaistyta 11 426,38 Lt (3309,31 Eur) Pravieniškių valstybės įmonės lėšų suma. Patikslintas kaltinimas V. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų klastojimo gaminant ir įrengiant laiptus S. M.) nurodžius, jog Pravieniškių valstybės įmonės lėšomis UAB „IB“ sumokėta 2012 m. gruodžio 5 d. Iš kaltinimų V. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pašalintos aplinkybės, susijusios su lauko baldų gamyba T. S., bei aplinkybė, jog laiptų pagaminimas ir įrengimas S. M. įvykdytas veikiant bendrininkų grupe su J. R.. Patikslintas laikotarpis, kuriuo V. P. apgaulingai tvarkė Pravieniškių valstybės įmonės apskaitą ir kuriuo negalima iš dalies nustatyti Pravieniškių valstybės įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nustačius, kad šis laikotarpis – nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis dėl VĮ „Mūsų amatai“ civilinio ieškinio pakeista – VĮ „Mūsų amatai“ iš V. P. priteista 3003,35 Eur turtinei žalai atlyginti, iš J. R. priteista 635,70 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   V. P. baudžiamoji byla nutraukta dėl veikos, nustatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su laiptų gamyba bei įrengimu S. M.), suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, nustačius, kad V. P. pagrįstai buvo kaltinamas tuo, jog būdamas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų (toliau – ir Pravieniškių VĮ arba Įmonė) direktoriaus pavaduotojas ir nuo 2012 m. lapkričio 27 d. nuolat eidamas šios Įmonės direktoriaus pareigas, tyčiniais tęstiniais veiksmais, turėdamas tikslą Pravieniškių VĮ lėšomis sumokėti pagal verslo liudijimą dirbančiam G. Š. už pastarojo atliekamus V. P. su užsakovu S. M. neoficialiai sutartus laiptų pagaminimo ir įrengimo darbus, iššvaistė Pravieniškių VĮ 11 426,38 Lt (3309,31 Eur) lėšas, būtent: 2012 m. lapkričio 19 ir 20 d. G. Š. po apžiūros nusprendus, kad Pravieniškių VĮ turima mediena netinkama kokybiškiems laiptams gaminti, bei dėl to paprašius V. P. išmokėti 7000 Lt (2027,34 Eur) dydžio avansą, reikalingą medienai įsigyti, V. P. pavedė J. R., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, iš Pravieniškių VĮ lėšų išmokėti G. Š. prašomą sumą pinigų. J. R., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, turėdamas V. P. žodinį pritarimą, žinodamas, kad Pravieniškių VĮ iš G. Š. jokių medienos gaminių neketina įgyti, šią faktinę aplinkybę nuslėpdamas, pavedė Pravieniškių VĮ vyriausiosios buhalterės pavaduotojai R. K. iš Įmonės lėšų sumokėti G. Š. 7000 Lt (2027,34 Eur) dydžio avansą už Pravieniškių VĮ įgyjamus medienos gaminius ir kartu su Ekonomikos ir marketingo skyriaus vadybininku A. P. įforminti ir pasirašyti tam reikiamus apskaitos dokumentus. G. Š. išrašius 2012 m. lapkričio 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 8760369, A. P., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, įrašius šiame kvite save kaip Pravieniškių VĮ atstovą – pirkėją, R. K., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, iš Pravieniškių VĮ 2012 m. lapkričio 20 d. elektroniniu banko pavedimu pervedė G. Š. į jo nurodytą elektroninę banko sąskaitą 7000 Lt (2027,34 Eur), kuriuos pastarasis panaudojo ąžuolinei medienai, kuri reikalinga laiptams gaminti, įsigyti, o pagal fiktyvų 2012 m. gruodžio 1 d. pajamavimo aktą Nr. 8760369 Pravieniškių VĮ užpajamuoti realiai nesantys medienos gaminiai (2 vnt. po 3500 Lt), gavėja nurodant E. K.. V. P. 2012 m. gruodžio 5 d., G. Š. UAB „IB“ išsirinkus laiptams gaminti reikiamas metalines detales (912,95 Lt (264,41 Eur)), davė nurodymą pagal UAB „IB“ išrašytą Pravieniškių VĮ PVM sąskaitą faktūrą Įmonės vyr. buhalterės pavaduotojai R. K. apmokėti sąskaitą, ir ši elektroniniu banko pavedimu iš Įmonės pervedė 912,95 Lt į UAB „IB“ sąskaitą pagal 2012 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ITA, Nr. 5453773, už tariamai Pravieniškių VĮ reikmėms įgytas medžiagas, kurios Įmonėje pagal E. K., nesuvokiančios, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje, pasirašytą fiktyvų 2012 m. gruodžio 5 d. pajamavimo aktą Nr. 5453773 užpajamuotos Metalo dirbinių cecho atsargose, nors realiai panaudotos G. Š. gaminant laiptus S. M. ir G. M.. 2012 m. gruodžio mėn., ne vėliau kaip gruodžio 21 d., tiksliau nenustatytu metu G. Š. įrengus ąžuolinius laiptus S. M. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), V. P. susitikimo su G. Š. metu sutarė jam sumokėti likusią atliktų laiptų įrengimo darbų sumą – 9457 Lt (2738,94 Eur) grynaisiais. G. Š. pateikė 2012 m. gruodžio 12 d. datos surašytą prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 8760374, kuriame įrašė žinomai melagingą informaciją, kad G. Š. pardavė, o Pravieniškių VĮ nupirko 1,8 kub. m dvigubo pjovimo šlifuotų lentų ir medienos gaminių komplektus (2 vnt.), kurių bendra vertė 9457 Lt. Tą pačią dieną G. Š. pateikus kvitą Nr. 8760374 Pravieniškių VĮ vyr. buhalterės pavaduotojai R. K., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, pastaroji, vykdydama V. P. žodinį nurodymą, pagal jį iš Įmonės kasoje esančių lėšų išmokėjo G. Š. grynaisiais 9457 Lt ir tuoj po to kartu su A. P., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, pagal šį kvitą užpildė ir pasirašė V. P. nurodytus buhalterinės apskaitos dokumentus – 2012 m. gruodžio 12 d. prašymą išmokėti avansą, 2012 m. gruodžio 12 d. kasos išlaidų orderį Nr.119, 2012 m. gruodžio 12 d. avanso apyskaitą už prekes, kurių Pravieniškių VĮ realiai neketino iš G. Š. įgyti ir jų neįgijo. V. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad Pravieniškių VĮ neoficialiai per G. Š. gaminant, įrengiant S. ir G. M. laiptus yra patyrusi 17 211,50 Lt (7000 + 9457 + 754,50) išlaidų, 2013 m. sausio 10 d. davė nurodymą Pravieniškių VĮ Ekonomikos ir marketingo skyriaus pardavimų vadybininkei E. K., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, Pravieniškių VĮ vardu G. M. kaip pirkėjai 2013 m. sausio 10 d. data išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už medinius laiptus sąmoningai mažesne negu realiai Pravieniškių VĮ patirtos išlaidos, t. y. 7000 Lt, kaina, dėl to E. K. 2013 m. sausio 10 d. data išrašius PVM sąskaitą faktūrą, serija VIB, Nr. 019881, G. M. 2013 m. sausio 11 d. į Pravieniškių VĮ kasą įnešė tik 7000 Lt sumą. Tokiais veiksmais V. P., duodamas nurodymus pavaldiems asmenims, Pravieniškių VĮ lėšomis 2012 m. lapkričio 20 d. sumokėjo 7000 Lt (2027,34 Eur) dydžio avansą Įmonėje nedirbančiam staliui G. Š. už realiai Įmonės neketinamus įgyti ir neįgytus medienos gaminius, pagal fiktyvius dokumentus už realiai G. Š. reikmėms laiptų gamyboje iš UAB „IB“ įsigytas metalines detales nepagrįstai Pravieniškių VĮ lėšomis sumokėjo 912,95 Lt (iš jų 158,45 Lt PVM) ir už tariamą šlifuotų lentų ir medienos gaminių pirkimą iš G. Š. nepagrįstai pastarajam papildomai sumokėjo 9457 Lt, taip iš viso išleisdami su laiptų gamyba ir įrengimu susijusių 17 211,505 Lt (neskaičiuojant susigrąžinamo pirkimo PVM) Pravieniškių VĮ lėšų. V. P., žinodamas, kad Pravieniškių VĮ neoficialiai per G. Š. įrengiant S. M. ir G. M. laiptus yra patyrusi 17 211,505 Lt išlaidų, davė nurodymą pavaldžiai vadybininkei už jų pagaminimą, užsakovu nurodant G. M., išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, fiksuojant joje sąmoningai mažesnę nei realiai Pravieniškių VĮ patirtos išlaidos laiptų kainą 7000 Lt (5785,12 Lt be PVM). Taip V. P. iššvaistė svetimas 11 426,38 Lt (3309,31 Eur) Pravieniškių VĮ jo žinioje esančias lėšas.

2.   V. P. baudžiamoji byla nutraukta dėl veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su laiptų gamyba bei įrengimu S. M.), suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, nustačius, kad V. P. pagrįstai buvo kaltinamas tuo, jog 2012 m. gruodžio 21 d. Pravieniškių valstybės įmonės patalpose, esančiose Kaišiadorių rajone, Pravieniškių II kaime, susitikimo su G. Š. metu, siekdamas Pravieniškių VĮ lėšomis sumokėti G. Š. 9457 Lt (2738,94 Eur), t. y. likusią dalį pinigų už G. Š. pagamintus ir įrengtus laiptus S. M. ir G. M. gyvenamojoje vietoje, bendromis su G. Š. (atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) pastangomis atgaline 2012 m. gruodžio 12 d. data užpildė prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 8760374, jame įrašė žinomai melagingą informaciją, neva G. Š. pardavė, o Pravieniškių VĮ nupirko 1,8 kub. m dvigubo pjovimo šlifuotų lentų ir medienos gaminių komplektus (2 vnt.), kurių bendra vertė 9457 Lt (2738,94 Eur), taip suklastodami šį tikrą dokumentą, ir jį per G. Š. panaudojo perduodami Pravieniškių VĮ vyr. buhalterės pavaduotojai R. K., kuri, vykdydama V. P. nurodymą, vadovaudamasi šiuo suklastotu kvitu, Įmonės kasoje turimais pinigais sumokėjo G. Š. 9457 Lt (2738,94 Eur) už S. ir G. M. pagamintus ir įrengtus laiptus. Be to, tam, kad atliktų šią kasos operaciją, R. K. kartu su Pravieniškių VĮ Ekonomikos ir marketingo skyriaus vadybininku A. P., kurie nesuvokė dalyvaujantys nusikalstamoje veikoje, pagal šį suklastotą kvitą parašė ir pasirašė kitus V. P. nurodytus buhalterinės apskaitos dokumentus – 2012 m. gruodžio 12 d. prašymą išmokėti avansą, 2012 m. gruodžio 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 119, 2012 m. gruodžio 12 d. avanso apyskaitą, kuriuos vėliau kaip Įmonės vadovas pasirašė ir pats V. P., užfiksuodamas juose žinomai melagingą informaciją, neva A. P. Įmonės grynaisiais pinigais nupirko iš G. Š. su V. P. suklastotame kvite Nr. 8760374 nurodytas prekes, taip šiuos tikrus dokumentus taip pat suklastodamas ir panaudodamas Pravieniškių VĮ veikloje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P. 2012 m. gruodžio 21 d. to paties susitikimo su G. Š. metu priėmė iš G. Š. UAB „IB“ 2012 m. gruodžio 5 d. data išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ITA, Nr. 5453773, pagal kurią V. P. 2012 m. gruodžio 5 d. Pravieniškių VĮ lėšomis sumokėjo bendrovei „IB“ už G. Š. įgytas metalines detales, kurias G. Š. panaudojo S. M. ir G. M. laiptų gamyboje, ir šioje žinomai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje pasirašė, taip fiktyviai patvirtindamas joje nurodytų ir Įmonėje realiai negautų metalinių detalių gavimą, taip pat fiktyviai pavizavo negautas prekes Pravieniškių VĮ Metalo apdirbimo cecho viršininkui A. A., taip suklastodamas šį tikrą dokumentą. Be to, V. P., siekdamas nuslėpti apmokėjimo Pravieniškių VĮ lėšomis bendrovei „IB“ faktą, panaudojo šį žinomai suklastotą buhalterinės apskaitos dokumentą, perduodamas jį Pravieniškių VĮ Ekonomikos ir marketingo skyriaus vadybininkei E. K. ir nurodydamas jai įregistruoti minėtą sąskaitą faktūrą Įmonės buhalterinės apskaitos registruose, o realiai neįgytas prekes priskirti A. A. kaip materialiai atsakingam asmeniui. E. K., nesuvokdama dalyvaujanti nusikalstamoje veikoje, vykdydama V. P. nurodymą, Pravieniškių VĮ patalpose, esančiose Kaišiadorių rajone, Pravieniškių II kaime, Įmonės elektroniniame buhalterinės apskaitos registre įregistravo 2012 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ITA, Nr. 5453773, ir joje nurodytas prekes kaip Įmonėje gautas ir priskyrė jas A. A., kaip materialiai už jas atsakingam asmeniui.

3.   V. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (veika, susijusi su laiptų gamyba bei įrengimu S. M.) už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – Pravieniškių VĮ direktoriaus pavaduotojas – ir nuo 2012 m. lapkričio 27 d. nuolat eidamas Įmonės direktoriaus pareigas, vadovaudamas šiai Įmonei, kurios pagrindinis tikslas tenkinti viešąjį interesą – įdarbinti nuteistuosius, siekiant išsaugoti ir ugdyti jų darbo įgūdžius bei parengti darbinei veiklai išėjus į laisvę, vykdant įstatymų neuždraustą ūkinę veiklą ir iš to gaunant pajamas ir pelną, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu turėdamas administracinius įgaliojimus organizuoti Įmonės veiklą ir veikti Įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis, vienvaldiškai sudaryti sandorius, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 8 ir 9 punktų, Įmonės įstatų 21.1, 21.8, 21.9 punktų ir Įmonės direktoriaus pareigybės aprašo 6.1, 6.3, 10.1, 10.8 punktų pagrindu būdamas atsakingas už Įmonės veiklos organizavimą, nuteistųjų įdarbinimą, turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2013 m. sausio 11 d., tiksliau nenustatytu laikotarpiu, tyčiniais tęstiniais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl to didelę žalą patyrė juridinis asmuo Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų, jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir valstybė. 2012 metais, nuo spalio 17 d. iki lapkričio 20 d., tiksliau nenustatytu metu, V. P. S. M. prašymu pažadėjo pagaminti ir įrengti medinius laiptus jo ir sutuoktinės G. M. gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). V. P., siekdamas asmeninės naudos, turėdamas tikslą išlaikyti su S. M. – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadu – dėl pastarojo einamų pareigų gerus asmeninius santykius, sustiprinti pastarojo palankumą, kartu siekdamas šiam asmeniui, su kuriuo siejo draugystės ryšiai, turtinės naudos, kad pastarasis išvengtų dalies asmeninių išlaidų už ketinamus įsigyti asmeninėms reikmėms ąžuolinius laiptus, suplanavo S. M. neoficialiai užsakytus laiptus pavesti pagaminti pagal verslo liudijimą dirbančiam G. Š. ir jam apmokėti Pravieniškių valstybės įmonės lėšomis, nesudarant su juo ar tikruoju darbų užsakovu rašytinės sutarties ar kitokio rašytinio dokumento, kuriame būtų nurodyta darbų kaina, neapskaitant laiptų įrengimo darbų ir lėšų panaudojimo pagrįstumo vedamoje Pravieniškių VĮ buhalterinėje apskaitoje, taip iš esmės užmaskuojant darbų atlikimo tikrąsias išlaidas. Laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 12 d. iki 2012 m. lapkričio 19 d. G. Š. padėjus S. M. ir jo sutuoktinei G. M. išsirinkti pageidaujamą laiptų dizainą, taip pat atlikus laiptų gamybai reikalingus matavimus ir apskaičiavus, kad laiptų pagaminimas ir įrengimas kainuos apie 14,5 tūkst. Lt, V. P. susitarė su G. Š., kad pastarajam duos laiptams gaminti reikiamas medžiagas iš Pravieniškių VĮ turimų resursų, ir apie tai informavo J. R., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, paprašydamas jį teikti G. Š. Įmonėje turimas medžiagas ir kitą reikalingą pagalbą. 2012 m. lapkričio 19 ir 20 d. G. Š. po apžiūros nusprendus, kad Pravieniškių VĮ turima mediena netinkama kokybiškiems laiptams gaminti, bei dėl to paprašius V. P. išmokėti 7000 Lt (2027,34 Eur) dydžio avansą, reikalingą medienai įsigyti, V. P. pavedė J. R., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, iš Pravieniškių VĮ lėšų išmokėti G. Š. prašomą sumą pinigų. J. R., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, savo darbo vietoje, esančioje Pravieniškių II k., Kaišiadorių r. sav., V. P. pavedimu 2012 m. lapkričio 20 d. susitiko su G. Š. ir išklausęs pastarojo prašymą išmokėti 7000 Lt (2027,34 Eur) dydžio avansą, reikalingą įsigyti ąžuolo medienai G. M. laiptų gamybai, pavedė Pravieniškių VĮ vyriausiosios buhalterės pavaduotojai R. K. iš Įmonės lėšų sumokėti G. Š. 7000 Lt (2027,34 Eur) dydžio avansą už Pravieniškių VĮ įgyjamus medienos gaminius ir kartu su Ekonomikos ir marketingo skyriaus vadybininku A. P. įforminti ir pasirašyti tam reikiamus apskaitos dokumentus. Tuoj po to, G. Š. išrašius 2012 m. lapkričio 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 8760369 ir jame įrašius „7000 Lt avansas už medienos gaminių pagaminimą“, A. P., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, įrašius šiame kvite save kaip Pravieniškių VĮ atstovą – pirkėją, R. K., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, iš Pravieniškių VĮ 2012 m. lapkričio 20 d. elektroniniu banko pavedimu pervedė G. Š. į jo nurodytą elektroninę banko sąskaitą 7000 Lt (2027,34 Eur), šiuos pinigus pastarasis panaudojo ąžuolinei medienai, kuri reikalinga laiptams gaminti, įsigyti, o pagal fiktyvų 2012 m. gruodžio 1 d. pajamavimo aktą Nr. 8760369 Pravieniškių VĮ užpajamuoti realiai nesantys medienos gaminiai (2 vnt. po 3500 Lt), gavėja nurodant E. K.. 2012 m. gruodžio 5 d. G. Š. atvykus į UAB „IB“ Kauno filialą, (duomenys neskelbtini), ir išsirinkus laiptams gaminti reikiamas metalines detales, 912,95 Lt (264,41 Eur) su PVM vertės, ir apie tai informavus V. P., pastarasis telefoninių pokalbių su UAB „IB“ Kauno filialo darbuotoju V. K. metu susitarė, kad Pravieniškių VĮ sumokės už G. Š. išsirinktas prekes pagal UAB „IB“ išrašytą Pravieniškių VĮ PVM sąskaitą faktūrą, ir, vykdydamas susitarimą, tą pačią dieną, pasitelkęs Įmonės vyr. buhalterės pavaduotoją R. K., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, elektroniniu banko pavedimu iš Įmonės pervedė į UAB „IB“ sąskaitą pagal 2012 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ITA, Nr. 5453773, 912,95 Lt (iš jų 158,45 Lt PVM) už tariamai Pravieniškių VĮ reikmėms įgytas medžiagas, kurios Įmonėje pagal E. K., nesuvokiančios, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje, pasirašytą fiktyvų 2012 m. gruodžio 5 d. pajamavimo aktą Nr. 5453773 užpajamuotos Metalo dirbinių cecho atsargose, nors realiai panaudotos G. Š. gaminant laiptus S. M. ir G. M.. 2012 m. gruodžio mėn., ne vėliau kaip gruodžio 21 d., tiksliau nenustatytu metu, G. Š. įrengus ąžuolinius laiptus S. M. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), V. P. savo darbo vietoje, esančioje Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., 2012 m. gruodžio 21 d. susitikimo su G. Š. metu sutarė jam sumokėti likusią atliktų laiptų įrengimo darbų sumą – 9457 Lt (2738,94 Eur) grynaisiais ir šiuo tikslu tą pačią dieną bendrais su G. Š. veiksmais atgaline 2012 m. gruodžio 12 d. data surašė prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 8760374, kuriame įrašė žinomai melagingą informaciją, kad G. Š. pardavė, o Pravieniškių VĮ nupirko 1,8 kub. m dvigubo pjovimo šlifuotų lentų ir medienos gaminių komplektus (2 vnt.), kurių bendra vertė 9457 Lt. Tą pačią dieną G. Š. suklastotą kvitą Nr. 8760374 pateikus Pravieniškių VĮ vyr. buhalterės pavaduotojai R. K., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, pastaroji, vykdydama V. P. žodinį nurodymą, pagal jį iš Įmonės kasoje esančių lėšų išmokėjo G. Š. grynaisiais 9457 Lt ir tuoj po to kartu su A. P., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, pagal šį kvitą užpildė ir pasirašė V. P. nurodytus buhalterinės apskaitos dokumentus – 2012 m. gruodžio 12 d. prašymą išmokėti avansą, 2012 m. gruodžio 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 119, 2012 m. gruodžio 12 d. avanso apyskaitą už prekes, kurių Pravieniškių VĮ realiai neketino iš G. Š. įgyti ir jų neįgijo. V. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad Pravieniškių VĮ neoficialiai per G. Š. gaminant, įrengiant S. M. ir G. M. laiptus yra patyrusi 17 211,50 (7000 + 9457 + 754,50) Lt išlaidų, 2013 m. sausio 10 d. tyčia davė nurodymą Pravieniškių VĮ Ekonomikos ir marketingo skyriaus pardavimų vadybininkei E. K., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, Pravieniškių VĮ vardu G. M. kaip pirkėjai 2013 m. sausio 10 d. data išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už medinius laiptus sąmoningai mažesne negu realiai Pravieniškių VĮ patirtos išlaidos kaina, t. y. 5785,12 Lt (be PVM) , dėl to E. K. 2013 m. sausio 10 d. data išrašius PVM sąskaitą faktūrą, serija VIB, Nr. 019881, G. M. 2013 m. sausio 11 d. į Pravieniškių VĮ kasą įnešė tik 7000 Lt (iš jų 1214,88 PVM) sumą. Šiais savo tyčiniais veiksmais V. P., duodamas nurodymus pavaldiems asmenims, Pravieniškių VĮ lėšomis 2012 m. lapkričio 20 d. sumokėjo 7000 Lt (2027,34 Eur) dydžio avansą Įmonėje nedirbančiam staliui G. Š. už realiai Įmonės neketinamus įgyti ir neįgytus medienos gaminius, pagal fiktyvius dokumentus už realiai G. Š. reikmėms laiptų gamyboje iš UAB „IB“ įsigytas metalines detales nepagrįstai Pravieniškių VĮ lėšomis sumokėjo 912,95 Lt (iš jų 158,45 Lt PVM) ir už tariamą šlifuotų lentų ir medienos gaminių pirkimą iš G. Š. nepagrįstai pastarajam papildomai sumokėjo 9457 Lt, taip iš viso išleisdamas su laiptų gamyba ir įrengimu susijusių 17 211,50 Lt (neskaičiuojant susigrąžinamo pirkimo PVM) Pravieniškių VĮ lėšų. V. P., žinodamas, kad Pravieniškių VĮ neoficialiai per G. Š. įrengiant S. M. ir G. M. laiptus yra patyrusi 17 211,50 Lt išlaidų, davė nurodymą pavaldžiai vadybininkei už jų pagaminimą, užsakovu nurodant G. M., išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, fiksuojant joje sąmoningai mažesnę nei realiai Pravieniškių VĮ patirtos išlaidos laiptų kainą (5785,12 Lt be PVM). Taip piktnaudžiaudamas pareigomis, veikdamas priešingai tarnybos interesams, iššvaistė svetimas 11 426,38 Lt (17 211,50 – 5785,12) (3309,31 Eur) Pravieniškių VĮ jo žinioje esančias lėšas, tyčia Pravieniškių VĮ apskaitoje neapskaitė S. M. ir G. M. gaminamų laiptų ir G. Š. išmokėto avanso bei kitų išmokėtų sumų tikrosios paskirties, klastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus bei apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą Įmonės buhalterinę apskaitą. Taip V. P. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktuose nustatytas valstybės tarnautojo pareigas, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus – 1 punkte visuomeninės naudos principą, 2 punkte efektyvumo principą, 3 punkte racionalumo principą, 4 punkte viešosios teisės principą, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintas prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 3 straipsnyje nurodytą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintą pareigą sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu, nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, 12 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintą nuostatą, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatą. Šiais savanaudiškais ir akivaizdžiai neteisėtais veiksmais, tiesiogiai naudodamas savo aukštas pareigas, vykdant BK 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui Pravieniškių VĮ, jo steigėjui bei savininko teises įgyvendinančiai institucijai – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir valstybei, nes iššvaistė Įmonei ir kartu valstybei kaip vieninteliam Įmonės savininkui priklausančias lėšas, naudojant jas ne Įmonės naudai, padarė 11 426,38 Lt (3309,31 Eur) turtinę žalą, apgaulingai tvarkė Įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, jo veiksmais buvo iškraipyta valstybės įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas ir tenkinančios viešąjį interesą, normali, veiksminga, autoritetinga, Konstituciją, įstatymus, Įmonės vidinius teisės aktus bei teisinės valstybės siekį atitinkanti veikla ir pagrindinis jos tikslas vykdyti įstatymų neuždraustą ūkinę veiklą, siekiant įdarbinti nuteistuosius ir išsaugoti bei ugdyti jų darbo įgūdžius, parengti darbinei veiklai išėjus į laisvę, kartu tokiais veiksmais diskredituotas ir pažemintas Pravieniškių VĮ direktoriaus, taip pat valstybės tarnautojui prilyginto asmens Pravieniškių VĮ direktoriaus pavaduotojo, kaip viešąsias paslaugas ir viešąjį interesą tenkinančios Įmonės vadovų, vardai, sumenkintas pačios valstybės įmonės bei jos steigėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, o kartu ir valstybės autoritetas ir įvaizdis Įmonėje dirbančių ir kitų nuteistųjų, pačių Įmonės darbuotojų bei visuomenės akyse, nes dėl pažeistų valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principų kilo rezonansas visuomenėje.

4.   V. P. baudžiamoji byla nutraukta dėl veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su E. K. namo stogo dangos keitimu), suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui nustačius, kad V. P. pagrįstai buvo kaltinamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupe su UAB „S“ generalinio direktoriaus pavaduotoju B. M. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), siekdamas, kad B. M. UAB „S“ lėšomis sumokėtų UAB „Infantas“ už V. P. reikiamas stogo dengiamąsias medžiagas ir jų transportavimo paslaugas, 2012 m. spalio 1 d. susitikimo su B. M. metu savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas tuo, kad B. M. prašymu kartu su J. R. nuo 2012 m. spalio 2 d. įdarbino B. M. dukterį I. M. Įmonės Ekonomikos ir marketingo skyriaus ekonomiste, ir taip įgijęs B. M. dėkingumą, paprašė B. M., kad suorganizuotų UAB „S“ vardu bendrovėje „Infantas“ užsakytų prekių ir paslaugų įgijimą bei apmokėjimą bendrovės „S“ lėšomis, žinodamas ir suvokdamas, kad B. M. tai atliks suklastodamas ir panaudodamas tikrą buhalterinės apskaitos dokumentą, ir taip B. M. sukurstė, taip pat susitarė su B. M. bendromis pastangomis parengti formalią Pravieniškių VĮ ir UAB „S“ pirkimo–pardavimo sutartį ir suklastoti bei panaudoti tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal kuriuos Įmonės lėšomis elektroniniais banko pavedimais bus padengtos bendrovei „S“ susidarysiančios išlaidos. Pravieniškių VĮ Teisės ir personalo skyriaus viršininkui D. K., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2012 m. spalio 29 d. vykdant V. P. netiesiogiai per J. R. perduotą nurodymą, bendrai su UAB „S“ atstovais parengus formalią 2012 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, V. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2012 m. spalio 29 d. telefoninių pokalbių su B. M. metu, taip pat 2012 m. spalio 9 d. susitikimo su B. M. metu UAB „S“ patalpose, (duomenys neskelbtini), pakartotinai paprašė ir paragino B. M. organizuoti UAB „S“ lėšomis apmokėjimą UAB „Infantas“, žinodamas ir suvokdamas, kad UAB „S“ stogo konstrukcinių medžiagų realiai neįgis ir jos nebus naudojamos šios bendrovės vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje bei jos reikmėms, dėl to B. M. 2012 m. spalio 29 d. savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), vykdydamas susitarimą su V. P., gavęs paštu UAB „Infantas“ 2012 m. spalio 24 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija NFA, Nr. 0004267, pasirašė joje kaip asmuo, turintis teisę veikti UAB „S“ vardu ir priimti šios bendrovės vardu perkamas prekes ir įgyjamas paslaugas, taip patvirtindamas joje nurodytus jam žinomai melagingus duomenis, neva UAB „S“ iš UAB „Infantas“ nupirko ir priėmė 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM vertės stogo dangos, lietvamzdžių sistemos ir komplektuojamųjų detalių bei transporto paslaugas ir taip suklastojo tikrą dokumentą. Tą pačią dieną, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, piktnaudžiaudamas pavaldumo ir pasitikėjimo santykiais, susiklosčiusiais tarp UAB „S“ darbuotojų, pateikė šį suklastotą dokumentą kitiems UAB „S“ darbuotojams, nežinojusiems apie fiktyvų šios sąskaitos faktūros pobūdį ir dėl to nesantiems kaltiems, kad pastarieji nusistovėjusia bendrovėje tvarka pasirašytų, įregistruotų ją ir joje nurodytas statybines medžiagas įtrauktų į UAB „S“ buhalterinės apskaitos registrus bei pervestų atitinkamas lėšas bendrovei „Infantas“, taip žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudodamas. Tęsdamas nusikalstamą veiką V. P., turėdamas tikslą padengti 2012 m. spalio 24 d. išrašytos suklastotos PVM sąskaitos faktūros, serija NFA, Nr. 0004267, pagrindu UAB „S“ tariamai iš UAB „Infantas“ įgytų stogo dangos, lietvamzdžių sistemos ir komplektuojamųjų detalių bei transporto paslaugų įgijimo 9222,43 Lt (2671 Eur) vertės išlaidas, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2012 m. spalio 31 d. telefoninių pokalbių su B. M. metu bendromis pastangomis suplanavo parengti fiktyvią ūkinę operaciją tarp Pravieniškių VĮ, kaip tariamo prekių pirkėjo, ir UAB „S“, kaip tariamo tų pačių prekių pardavėjo, ir tokiu nusikalstamu būdu sudaryti pagrindą pervesti lėšas iš Pravieniškių VĮ į UAB „S“ už realiai neparduotas ir neįgytas prekes, 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM sumos, ir tuo tikslu susitarė tęstiniais tyčiniais veiksmais suklastoti tikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras. B. M., vykdydamas savo iš anksto sutartų veiksmų dalį, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2012 m. spalio 31 d., pasinaudodamas savo vadovaujamomis pareigomis ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimo santykiais su UAB „S“ buhaltere R. I., nurodė jai UAB „S“, kaip pardavėjo, vardu parengti du PVM sąskaitos faktūros egzempliorius pirkėjui Pravieniškių valstybės įmonei prie pataisos namų, įrašant joje su V. P. sutartų statybinių medžiagų pavadinimus ir kainas, o R. I., nesuvokdama, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir dėl to nėra kalta, vykdydama B. M. nurodymą, 2012 m. spalio 31 d. UAB „S“ patalpose, (duomenys neskelbtini), parengė du PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005669 egzempliorius, kuriuose, to nežinodama, B. M. nurodymu įrašė žinomai melagingą informaciją, t. y. kad UAB „S“ Pravieniškių VĮ parduoda „armatūros tinklą, metalo gaminius, plokštę OSB-3, laminuotą fanerą“ už 7832,06 Lt su PVM vertės, ir taip suklastojo tikrus dokumentus, kuriuos tuoj po to, pasitelkdamas tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2012 m. lapkričio 12 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, panaudojo pateikdamas tariamam prekių pirkėjui – Pravieniškių valstybės įmonei prie pataisos namų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. P., vykdydamas iš anksto sutartų savo veiksmų dalį, pasitelkęs Pravieniškių VĮ Ekonomikos ir marketingo skyriaus pardavimų vadybininkę sandėlio vedėją E. K., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, nurodydamas jai pasirašyti dokumentuose, taip, veikdamas per tarpinius vykdytojus, patvirtino PVM sąskaitose faktūrose Nr. SR0 0005669 įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad Pravieniškių VĮ suklastotoje 2012 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SR0 0005669 nurodytas prekes gavo, bei vieną suklastotos PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005669 egzempliorių laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2012 m. lapkričio 12 d., tiksliau nenustatytu tyrimo laiku, pasitelkdamas Įmonės vyriausiąją buhalterę O. M., vyr. buhalterės pavaduotoją R. K., kurios dėl nusikalstamos veikos nėra kaltos, panaudojo įtraukdamas į Pravieniškių VĮ buhalterinės apskaitos registrus, o kitą nurodytos suklastotos PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005669 egzempliorių tyrimo metu nenustatytu būdu laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2012 m. lapkričio 12 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, grąžindamas bendrovei „S“, panaudojo. Taip, veikdamas bendrininkų grupe su B. M., V. P., Pravieniškių VĮ ir UAB „S“ ūkinėje finansinėje veikloje panaudodamas žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras Nr. SR0 0005669, sukūrė Pravieniškių VĮ prievolę šios Įmonės lėšomis sumokėti 7832,06 Lt su PVM bendrovei „S“ už realiai negautas prekes. B. M., vykdydamas savo iš anksto sutartų veiksmų dalį, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d., pasitelkdamas UAB „S“ buhalterę R. I., kuri nesuvokė, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir dėl to nėra kalta, 2012 m. lapkričio 30 d. UAB „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), parengė du PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005747 egzempliorius, kuriuose nurodė žinomai melagingą informaciją, t. y. kad UAB „S“ Pravieniškių VĮ parduoda „akmens vatą ir plokštę OSB-3“, 1390,37 Lt su PVM vertės, ir taip per tarpinę vykdytoją suklastojo tikrus dokumentus. Tuoj po to, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, žinomai suklastotus tikrus dokumentus – du PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005747 egzempliorius, pasitelkdamas tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, panaudojo pateikdamas tariamam prekių pirkėjui – Pravieniškių valstybės įmonei prie pataisos namų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. P., vykdydamas savo iš anksto sutartų veiksmų dalį, pasitelkęs Įmonės Ekonomikos ir marketingo skyriaus pardavimų vadybininkę E. K., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, nurodydamas pasirašyti dokumentuose ir taip veikdamas per tarpinius vykdytojus, patvirtino PVM sąskaitose faktūrose Nr. SR0 0005747 įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad Pravieniškių VĮ suklastotoje 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SR0 0005747 nurodytas prekes gavo, bei vieną suklastotos PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005747 egzempliorių laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., tiksliau nenustatytu tyrimo laiku, pasitelkdamas Įmonės vyriausiąją buhalterę O. M., vyr. buhalterės pavaduotoją R. K., kurios dėl nusikalstamos veikos nėra kaltos, panaudojo įtraukdamas į Pravieniškių VĮ buhalterinės apskaitos registrus, o kitą nurodytos suklastotos PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005747 egzempliorių tyrimo metu nenustatytu būdu laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, grąžindamas bendrovei „S“, panaudojo. Taip veikdamas bendrininkų grupe su B. M. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), V. P., Pravieniškių VĮ ir UAB „S“ ūkinėje finansinėje veikloje panaudodamas žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras Nr. SR0 0005747, sukūrė Pravieniškių VĮ prievolę jos lėšomis sumokėti likusius sutartus 1390,37 Lt su PVM už UAB „S“ realiai negautas prekes.

5.   V. P. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, eidamas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigas, nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. laikinai eidamas Įmonės direktoriaus pareigas, o nuo 2012 m. lapkričio 27 d. nuolatos eidamas Įmonės direktoriaus pareigas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 5, 6 punktų pagrindu būdamas atsakingas už Įmonės veiklos organizavimą, Įmonės dokumentų ir kitos informacijos apie Įmonę saugojimą, Įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu būdamas atsakingas už Įmonės apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, taip pat pagal Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 4 punktą būdamas atsakingas už Įmonės apskaitos organizavimą, 6 punktą – užtikrindamas, kad būtų laiku priimami sprendimai, susiję su buhalterine apskaita, 6.1 ir 6.5 punktus – nustatydamas Įmonės darbuotojų atsakomybę už ūkinių operacijų atlikimą, jų įforminimą, taip pat buhalterinei apskaitai ir kontrolei reikalingų dokumentų perdavimą apskaitą tvarkantiems darbuotojams, 6.7 punktą – užtikrinimą, kad priimti sprendimai dėl valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, taip pat dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims pagal kompetenciją būtų derinami su darbuotoju, atsakingu už išankstinę finansų kontrolę, veikdamas bendrininkų grupe su Pravieniškių VĮ direktoriaus pavaduotoju, nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. laikinai ėjusiu Įmonės direktoriaus pareigas J. R., laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. veikdami per Pravieniškių VĮ buhalteres, kurios dėl nusikalstamų veikų nėra kaltos, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų buhalterinę apskaitą. V. P. 2012 m. lapkričio 20 d. per J. R., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, iš Pravieniškių VĮ lėšų sumokėjo pagal verslo liudijimą dirbančiam staliui G. Š. 7000 Lt (2027,34 Eur) dydžio avansinę išmoką už S. M. ir G. M. asmeninėms reikmėms pagamintus ir įrengtus laiptus, pagal bendrai su V. P. sutartą ir G. Š. išrašytą 2012 m. lapkričio 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 8760369, kuriame G. Š. įrašė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją, neva Pravieniškių VĮ nupirko iš G. Š. medienos gaminius, dėl to Pravieniškių VĮ darbuotojai, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, vykdydami J. R., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, nurodymą ir vadovaudamiesi Įmonėje nusistovėjusia tvarka, išmokėdami G. Š. 7000 Lt, įregistravo kvitą Nr. 8760369 Įmonės buhalterinės apskaitos registruose. Taip pat V. P., 2012 m. gruodžio 5 d. G. Š. UAB „IB“ Kauno filiale išsirinkus laiptams gaminti reikiamas metalines detales, 912,95 Lt (264,41 Eur) su PVM vertės, pagal bendrai su UAB „IB“ Kauno filialo darbuotoju V. K., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, sutartą ir sumokėti už metalines detales 2012 m. gruodžio 5 d. data Pravieniškių VĮ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ITA, Nr. 5453773, pasitelkęs Pravieniškių VĮ vyr. buhalterės pavaduotoją R. K., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, elektroniniu banko pavedimu iš Pravieniškių VĮ sąskaitos pervedė 912,95 Lt (iš jų 158,45 Lt PVM) į UAB „IB“ sąskaitą už tariamai Pravieniškių VĮ reikmėms įgytas medžiagas, kurios Įmonėje pagal E. K., nesuvokiančios, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje, pasirašytą fiktyvų 2012 m. gruodžio 5 d. pajamavimo aktą Nr. 5453773 užpajamuotos Metalo dirbinių cecho atsargose, nors realiai panaudotos G. Š. gaminant laiptus S. M. ir G. M.. Taip pat V. P. 2012 m. gruodžio 21 d. iš Pravieniškių VĮ lėšų sumokėjo likusią 9457 Lt vertės sumą G. Š. pagal bendrai su G. Š. suklastotą 2012 m. gruodžio 12 d. kvitą Nr. 8760374, kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis, neva Pravieniškių VĮ iš G. Š. nupirko 1,8 kub. m dvigubo pjovimo lentas ir 2 medienos gaminių komplektus, dėl to Pravieniškių VĮ darbuotojai, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, vykdydami V. P. nurodymą ir vadovaudamiesi Įmonėje nusistovėjusia tvarka, išmokėjo G. Š. 9457 Lt grynaisiais ir įregistravo kvitą Nr. 8760374 Įmonės buhalterinės apskaitos registruose bei šio kvito pagrindu išrašė kitus buhalterinei apskaitai tvarkyti reikšmingus dokumentus. V. P., laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., veikdamas bendrininkų grupe su J. R., suorganizavo Pravieniškių VĮ darbuotojų (nuteistųjų) 636,82 Lt (184,43 Eur) vertės neteisėtus ir neoficialius stogo dengimo darbus, kuriuos nuteistieji, nesuvokdami, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje, atliko (duomenys neskelbtini), ir tyčia neįformino šių darbų atlikimo jokiuose dokumentuose ir neapskaitė Įmonės buhalterinės apskaitos registruose. Taip pat V. P., veikdamas bendrai su B. M., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, veikdami per asmenis, kurie nesuprato, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje, UAB „S“ lėšomis sumokėjo UAB „Infantas“ 9222,43 Lt (2671 Eur) už naujas stogo dengimo medžiagas ir jų transporto paslaugas, skirtas namui, (duomenys neskelbtini), dengti, ir po to Pravieniškių VĮ lėšomis pagal V. P. ir B. M. bendrai suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. 2012 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SR0 0005669 ir 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SR0 0005747, kuriose įformintos realiai neįvykusios operacijos, sumokėjo 9222,43 Lt (2671 Eur) bendrovei „S“ už realiai neįgytas prekes, taip padengdami UAB „S“ susidariusias išlaidas dėl stogo medžiagų pirkimo savo asmeninėms reikmėms. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P. žinomai suklastotą 2012 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SR0 0005669 ir žinomai suklastotą 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SR0 0005747 perdavė pavaldiems Pravieniškių VĮ darbuotojams, nežinantiems apie jų fiktyvumą, pastarieji jas įregistravo Įmonės buhalterinės apskaitos registruose ir realiai Įmonėje neįgytas prekes nurašė kaip panaudotas Įmonės veikloje kartu su kitomis sunaudotomis medžiagomis. Tokiais savo veiksmais V. P. tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-405 patvirtintų Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių 55 punkte nurodytą nuostatą, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 2 dalių ir 4 dalies nuostatas, taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis. Dėl tokių V. P. savarankiškų nusikalstamų veiksmų, taip pat dalyje veikiant bendrininkų grupe su J. R., panaudojant tarpines vykdytojas – Pravieniškių VĮ buhalteres, nesuvokiančias, kad dalyvauja nusikalstamose veikose, iš dalies negalima nustatyti Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

6.   J. R. ir V. P. nuteisti pagal BK 226 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, padedami K. R., siekdami, kad A. V., eidamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viceministro ir VĮ Turto banko valdybos pirmininko pareigas, pasinaudodamas Finansų ministerijos viceministro ir VĮ Turto banko valdybos pirmininko visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka, turima Finansų ministerijai ir VĮ Turto bankui bei jų valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų Finansų ministeriją ir jos valstybės tarnautojus taip, kad pastarieji, vykdydami įgaliojimus, inicijuotų teisės aktų parengimą dėl Pravieniškių VĮ pelno įmokos už 2011 metus sumažinimo ar visiško atleidimo nuo jos, taip pat atitinkamai VĮ Turto bankas ir šio banko valstybės tarnautojams prilyginti asmenys įdarbintų V. P. sūnų M. P. VĮ Turto banke – jis būtų paskirtas į gerai mokamas nekonkretintas pareigas, 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 9 d., susitarė su K. R. neatlygintinai Pravieniškių VĮ lėšomis A. V. motinai S. V. ir seseriai E. K. neatlygintinai nupirkti naują stogo dangą, lietvamzdžių sistemą, komplektuojamąsias detales ir neatlygintinai, panaudojant Pravieniškių VĮ dirbančių nuteistųjų darbo jėgą, įgytomis medžiagomis uždengti namo, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio E. K., stogą. J. R. su V. P. ir K. R., gavę B. M. (atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) sutikimą, bendrai sutarė stogo dangos pirkimo sandoriui ir apmokėjimui naudoti juridinį asmenį UAB „S“, o šiam už faktiškai jų asmeninėms reikmėms įgytas ir šio juridinio asmens lėšomis apmokėtas stogo dangos medžiagas atsiradusią žalą (įsiskolinimą) artimiausiu metu atlyginti Pravieniškių valstybės įmonės lėšomis, imituojant tarp Pravieniškių VĮ ir UAB „S“ fiktyvias pirkimo–pardavimo operacijas. 2012 m. spalio 29 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, B. M., vykdydamas susitarimą su V. P. ir J. R., gavęs paštu iš UAB „Infantas“, veikiančios V. P. prašymu, 2012 m. spalio 24 d. bendrovei „S“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija NFA, Nr. 0004267, ją patvirtino savo parašu, taip UAB „S“ vardu nupirkdamas J. R., K. R. ir V. P. asmeniniams interesams ir reikmėms 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM vertės stogo dangos, lietvamzdžių sistemos ir komplektuojamųjų detalių bei jų transportavimo paslaugas. 2012 m. spalio 30 d. statybines medžiagas transportavus prie namo, (duomenys neskelbtini), K. R., veikdamas pagal susitarimą su bendrininkais, žinodamas, kad 2012 m. spalio 24 d. data išrašytame UAB „Ruukki Lietuva“ krovinio važtaraštyje Nr. 3207720 nurodytas medžiagų gavėjas UAB „Infantas“ stogo dangą realiai yra pardavęs UAB „S“, suvokdamas, kad jis nėra nė vieno iš šių juridinių asmenų teisėtas atstovas ir transportuotų medžiagų šios bendrovės realiai neįgyja, nes jos pagal susitarimą bus naudojamos asmeninėms jo ir bendrininkų V. P., J. R. reikmėms, veikdamas kaip tariamas UAB „Infantas“ atstovas, šios bendrovės vardu priėmė atgabentas statybines medžiagas 2012 m. spalio 30 d. pasirašydamas 2012 m. spalio 24 d. data išrašytame UAB „Ruukki Lietuva“ krovinio važtaraštyje Nr. 3207720 grafoje „gavėjas“. Tęsdami nusikalstamą veiką, J. R. 2012 m. spalio 30 ir 31 d., taip pat 2012 m. lapkričio 2, 5 d., V. P. 2012 m. lapkričio 7 d., 2012 m. lapkričio 9, 22, 23, 27 d. jų nurodymu Ekonomikos ir marketingo skyriaus vadybininkas A. P., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, pasirašė tarnybinius pranešimus ir paskyras dėl nuteistųjų išvedimo į darbą, adresuotus Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, dėl leidimo nuteistiesiems vykti dirbti Pravieniškių valstybės įmonės veiklai reikalingų darbų, dėl to, padedant K. R., kuris statybos darbų vietoje davė nurodymus dėl atgabentų medžiagų iškrovimo, uždėjimo, taip pat veikiant per vairuotoją-tiekėją R. R., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, bendromis bendrininkų pastangomis panaudodami nuteistuosius A. Š., V. S., K. N., J. M., V. G., nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. nemokamai uždengė namo, (duomenys neskelbtini), stogą nauja danga, taip Pravieniškių valstybės įmonės resursais suteikė kaip kyšį nemokamus 636,82 Lt (184,43 Eur) vertės darbus. Tokiomis aplinkybėmis J. R. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, padedami K. R., pagal bendrą susitarimą davė tretiesiems asmenims S. V. ir E. K. 9859,25 Lt (2855,44 Eur) vertės dydžio kyšį – stogo dangą, lietvamzdžių sistemą, komplektuojamąsias detales ir jų transportavimo paslaugas, 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM vertės, ir nemokamą jų sumontavimą, 636,82 Lt (184,43 Eur) vertės, siekdami, kad A. V. veiktų jų bendrais asmeniniais interesais.

7.   J. R. ir V. P. nuteisti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (veikos, susijusios su E. K. namo stogo dangos keitimu) už tai, kad J. R., būdamas statutinis valstybės tarnautojas – Pravieniškių VĮ direktoriaus pavaduotojas, laikinai nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. eidamas direktoriaus pareigas, o V. P. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – Pravieniškių VĮ direktoriaus pavaduotojas, laikinai nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. eidamas direktoriaus pareigas, taip pat nuo 2012 m. lapkričio 27 d. eidamas Įmonės direktoriaus pareigas, veikdami bendrininkų grupe, padedant Įmonės Ekonomikos ir marketingo skyriaus vadybininkui K. R., vadovaudami šiai Įmonei, kurios pagrindinis tikslas yra tenkinti viešąjį interesą – įdarbinti nuteistuosius, siekiant išsaugoti ir ugdyti jų darbo įgūdžius bei parengti darbinei veiklai išėjus į laisvę, vykdant įstatymų neuždraustą ūkinę veiklą ir iš to gaunant pajamas ir pelną, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu turėdami administracinius įgaliojimus organizuoti Įmonės veiklą ir veikti Įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis, vienvaldiškai sudaryti sandorius, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 8 ir 9 punktų, Įmonės įstatų 21.1, 21.8, 21.9 punktų ir Įmonės direktoriaus pareigybės aprašo 6.1, 6.3, 10.1, 10.8 punktų pagrindu būdami atsakingi už Įmonės veiklos organizavimą, nuteistųjų įdarbinimą, turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, iki 2012 m. gruodžio 31 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl to didelę žalą patyrė juridinis asmuo Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų, jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir valstybė. J. R. ir V. P., K. R. pranešus, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viceministro ir VĮ Turto banko valdybos pirmininko A. V. artimieji ketina nauja stogo danga perdengti (duomenys neskelbtini) esantį namą, siekdami naudos sau ir K. R., t. y. užsitikrinti sėkmingą tolesnį vadovaujamų pareigų atlikimą ir karjerą, įdarbinti V. P. sūnų M. P. VĮ Turto banke, užsitikrinti bet kokį kitokį A. V. dėl pastarojo einamų pareigų palankumą ir gerų asmeninių santykių palaikymą, 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 9 d., su K. R. susitarė Pravieniškių VĮ lėšomis A. V. motinai S. V. ir seseriai E. K. neatlygintinai nupirkti naują stogo dangą, lietvamzdžių sistemą, komplektuojamąsias detales ir neatlygintinai, panaudojant Pravieniškių VĮ dirbančių nuteistųjų darbo jėgą, įgytomis medžiagomis uždengti namo, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio E. K., stogą, taip jiems suteikti nepagrįstą ir neteisėtą turtinę naudą. Taip bendrai suplanavo duoti kyšį S. V. ir E. K. už tai, kad A. V., pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka, turima Finansų ministerijai ir VĮ Turto bankui bei jų valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų Finansų ministeriją ir jos valstybės tarnautojus taip, kad pastarieji veiktų jų interesais – inicijuotų teisės aktų parengimą dėl Pravieniškių VĮ dalies pelno įmokos už 2011 metus sumažinimo ar visiško atleidimo nuo jos, o atitinkamai VĮ Turto bankas ir šio banko valstybės tarnautojams prilyginti asmenys įdarbintų V. P. sūnų M. P. VĮ Turto banke. Vykdydami susitarimą, J. R. ir V. P. nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, iki 2012 m. spalio 30 d. Pravieniškių valstybės įmonės patalpose, esančiose Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., duodami nurodymus pavaldiems darbuotojams Ekonomikos ir marketingo skyriaus vadybininkui A. P., vairuotojui-tiekėjui R. R., kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, padedami K. R., atliekant paruošiamuosius stogo dengimo darbus, neteisėtai naudojo bausmes Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje atliekančius nuteistuosius – A. Š., V. S., K. N., J. M., V. G.. Vykdydamas bendrininko K. R. žodinius nurodymus, nuteistasis A. Š. nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su K. R. nuvyko prie namo, (duomenys neskelbtini), kur įvertino stogui dengti būtinų paruošiamųjų darbų mastą, preliminarų prireiksiančių medžiagų, darbo įrankių ir darbo jėgos kiekį, po to J. R. asmeniškai arba V. P. asmeniškai, atskirais atvejais A. P., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais pasirašytų tarnybinių pranešimų ir paskyrų dėl nuteistųjų išvedimo į darbą, adresuotų Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, pagrindu dėl leidimo nuteistiesiems vykti dirbti Pravieniškių valstybės įmonės veiklai reikalingų darbų, nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. spalio 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis, A. Š., V. S., K. N., J. M. ir V. G., vykdydami R. R. tiesioginius žodinius nurodymus, nuardė seną namo stogo dangą, atliko grebėstavimo darbus, uždėjo difuzinę plėvelę. Tęsiant nusikalstamą veiką, nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d., tiksliau nenustatytu laiku, dar nebaigus stogo dengimo paruošiamųjų darbų, V. P. iš padėjėjo K. R. gavo informaciją apie S. V., E. K., A. V. pageidaujamą įsigyti stogo dangos rūšį „Rannila“ ir dėl jos kiekio, kainos susitarė su UAB „Infantas“ atstovais. V. P., žinodamas, kad Pravieniškių VĮ, nesudariusi dėl stogo darbų atlikimo darbų atlikimo sutarties, nėra gavusi oficialaus užsakymo atlikti darbus, suvokdamas, jog dėl šių priežasčių ir suplanuotos neteisėtos veikos tikslo – medžiagas ir darbus suteikti nemokamai už ketinamas iš UAB „Infantas“ įsigyti statybines medžiagas Pravieniškių valstybės įmonės lėšomis tiesiogiai atsiskaityti negalės, 2012 m. spalio 1 d. savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kartu su J. R., K. R. ir UAB „S“ generalinio direktoriaus pavaduotoju B. M. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) aptarė jo užsakytos stogo dangos apmokėjimo veiksmus. B. M. sutikimu J. R. su V. P., K. R. sutarė stogo dangos pirkimo sandoriui ir apmokėjimui naudoti juridinį asmenį UAB „S“, o šiam už faktiškai jų asmeninėms reikmėms įgytas ir šio juridinio asmens lėšomis apmokėtas stogo dangos medžiagas atsiradusią žalą (įsiskolinimą) artimiausiu metu atlyginti Pravieniškių valstybės įmonės lėšomis, imituojant tarp Pravieniškių VĮ ir UAB „S“ fiktyvias pirkimo–pardavimo operacijas. Šiuo tikslu V. P. per bendrininką J. R., o J. R. asmeniškai nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2012 m. spalio 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pravieniškių valstybės įmonės Teisės ir personalo skyriaus viršininkui D. K. nurodė parengti Pravieniškių valstybės įmonės ir UAB „S“ pirkimo–pardavimo sutartį, nuslėpdamas nuo D. K. tikruosius ketinimus – panaudoti šią sutartį ateityje būsimiems apsimestiniams sandoriams tarp šių įmonių pateisinti, po to, D. K. parengus 2012 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 14/03-176 du egzempliorius, iki 2012 m. spalio 29 d. pasirašė abu šios sutarties egzempliorius, juos per B. M. pateikė patvirtinti UAB „S“ vadovui G. V.. G. V., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, sutarčių egzempliorius pasirašius, J. R. sudarė sąlygas teisiškai pagrįsti būsimus apsimestinius įmonių tarpusavio sandorius ir taip žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo Pravieniškių VĮ veikloje. 2012 m. spalio 29 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, B. M. (nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą), vykdydamas susitarimą su V. P. ir J. R., gavęs paštu iš UAB „Infantas“, veikiančios V. P. prašymu, 2012 m. spalio 24 d. bendrovei „S“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija NFA, Nr. 0004267, ją patvirtino savo parašu, taip UAB „S“ vardu nupirkdamas J. R., K. R. ir V. P. asmeniniams interesams ir reikmėms 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM vertės stogo dangos, lietvamzdžių sistemos ir komplektuojamųjų detalių bei jų transportavimo paslaugas. 2012 m. spalio 30 d. statybines medžiagas transportavus prie namo, (duomenys neskelbtini), K. R., veikdamas pagal susitarimą su bendrininkais, žinodamas, kad 2012 m. spalio 24 d. data išrašytame UAB „Ruukki Lietuva“ krovinio važtaraštyje Nr. 3207720 nurodytas medžiagų gavėjas UAB „Infantas“ stogo dangą realiai yra pardavęs UAB „S“, suvokdamas, kad jis nėra nė vieno iš šių juridinių asmenų teisėtas atstovas ir transportuotų medžiagų šios bendrovės realiai neįgyja, nes jos pagal susitarimą bus naudojamos asmeninėms jo ir bendrininkų V. P., J. R. reikmėms, veikdamas kaip tariamas UAB „Infantas“ atstovas, šios bendrovės vardu priėmė atgabentas statybines medžiagas 2012 m. spalio 30 d. pasirašydamas 2012 m. spalio 24 d. data išrašytame UAB „Ruukki Lietuva“ krovinio važtaraštyje Nr. 3207720 grafoje „gavėjas“. Tęsdami nusikalstamą veiką, J. R. 2012 m. spalio 30 ir 31 d., taip pat 2012 m. lapkričio 2, 5 d., V. P. 2012 m. lapkričio 7 d., 2012 m. lapkričio 9, 22, 23, 27 d. jų nurodymu Ekonomikos ir marketingo skyriaus vadybininkas A. P., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, pasirašė tarnybinius pranešimus ir paskyras dėl nuteistųjų išvedimo į darbą, adresuotus Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, dėl leidimo nuteistiesiems vykti dirbti Pravieniškių valstybės įmonės veiklai reikalingų darbų, dėl to, padedant K. R., kuris statybos darbų vietoje davė nurodymus dėl atgabentų medžiagų iškrovimo, uždėjimo, taip pat veikiant per vairuotoją-tiekėją R. R., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, bendromis bendrininkų pastangomis, panaudodami nuteistuosius A. Š., V. S., K. N., J. M., V. G., nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. nemokamai uždengė namo, (duomenys neskelbtini), stogą nauja danga, taip padarydami Pravieniškių valstybės įmonei dėl darbuotojų (nuteistųjų) darbo jėgos naudojimo ne Įmonės interesams tenkinti bendrą 636,82 Lt (184,43 Eur) vertės žalą. Vykdydamas bendrininkų susitarimo dalį dėl 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM įsiskolinimo, atsiradusio už UAB „S“ iš UAB „Infantas“ jo ir bendrininkų naudai 2012 m. spalio 10 d. avansiniu mokėjimu ir 2012 m. spalio 29 d. galutiniu mokėjimu nupirktas stogo dangos, lietvamzdžių sistemos ir komplektuojamųjų detalių bei jų transporto paslaugas, V. P., veikdamas kartu su B. M., naudodamiesi J. R., kaip Pravieniškių VĮ direktoriaus, su UAB „S“ sudaryta fiktyvia 2012 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 14/03-176, 2012 m. spalio 31 d. parengė du PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005669 egzempliorius. Juose V. P. su B. M., veikdami per asmenis, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, įrašė žinomai melagingą informaciją, t. y. kad UAB „S“ parduoda Pravieniškių valstybės įmonės armatūros tinklą, metalo gaminius, plokštę OSB-3, laminuotą fanerą, bendros 7832,06 Lt su PVM vertės, ir taip suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms patvirtinti, dėl to sudarė būtiną pagrindą 2012 m. lapkričio 12 d. banko pavedimu iš Pravieniškių valstybės įmonės į UAB „S“ sąskaitą už realiai neparduotas prekes pervesti 7832,06 Lt, tai ir buvo atlikta. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, V. P. kartu su B. M. 2012 m. lapkričio 30 d. parengė du PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005747 egzempliorius, kuriuose, veikdami per asmenis, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, įrašė žinomai melagingą informaciją, kad UAB „S“ Pravieniškių VĮ prie pataisos namų pardavė akmens vatą ir plokštę OSB-3, bendros 1390,37 Lt su PVM vertės, ir taip suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms patvirtinti, dėl to sudarė būtiną pagrindą 2012 m. gruodžio 31 d. banko pavedimu iš Pravieniškių VĮ į UAB „S“ sąskaitą už realiai neparduotas prekes pervesti 1390,37 Lt ir taip pervedus šią pinigų sumą galutinai panaikino bendrą 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM žalą, atsiradusią UAB „S“. Tokiomis aplinkybėmis J. R. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, padedami K. R., kuris nusikalstamai veikai vykdyti tarp bendrininkų ir A. V. atliko informacijos, pavedimų, siekių perdavimo funkciją, taip pat davė patarimus bendrininkams, naudodamiesi savo tiesioginėmis pareigomis su bendrininkais klastojo ir Pravieniškių VĮ ūkinėje komercinėje veikloje bei vedamoje buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, kuriuose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, apgaulingai vedė buhalterinę Pravieniškių VĮ apskaitą ir taip piktnaudžiaudami savo pareigomis ir įgaliojimais, veikdami priešingai tarnybos interesams, iššvaistė jų žinioje esančias Pravieniškių VĮ 9222,43 Lt (2671 Eur) lėšas ir 636,82 Lt (184,43 Eur) vertės nuteistųjų darbo jėgą, kartu šias svetimas lėšas ir neatlygintinę darbo jėgą, bendros 9859,25 Lt (2855,44 Eur) vertės, tretiesiems asmenims davė kaip nepagrįstą ir neteisėtą materialinę naudą, siekdami A. V., kaip Finansų ministerijos viceministro ir VĮ Turto banko valdybos pirmininko, palankumo ir veikimo jų interesais. Taip J. R. ir V. P., be to, kad darė atskiras nusikalstamas veikas, taip pat kartu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktuose nustatytas valstybės tarnautojo pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba (tik J. R.), taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus – 1 punkte visuomeninės naudos principą, 2 punkte efektyvumo principą, 3 punkte racionalumo principą, 4 punkte viešosios teisės principą, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintas prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą pareigą sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu, nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai, pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-405 patvirtintų Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių 55 punkto nuostatą (tik V. P.), pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą (tik J. R.), 12 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, 12 straipsnio 4 dalies nuostatą (tik V. P.), nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis. Šiais savanaudiškais ilgą laiką trukusiais ir akivaizdžiai neteisėtais veiksmais, tiesiogiai naudodami savo aukštas pareigas, vykdydami BK 184 straipsnio 1 dalyje (iššvaistymą), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų klastojimą), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingą apskaitos tvarkymą), 226 straipsnio 1 dalyje (prekybą poveikiu) nurodytas veikas, padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui Pravieniškių VĮ, jo steigėjui bei savininko teises įgyvendinančiai institucijai – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir valstybei, nes iššvaistė Įmonei ir kartu valstybei kaip vieninteliam Įmonės savininkui priklausančias lėšas, naudojant jas ne Įmonės naudai, taip pat naudojant Įmonės darbuotojus (nuteistuosius) ne Įmonės naudai, padarė 9859,25 Lt turtinę žalą, apgaulingai tvarkė Įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip buvo iškraipyta valstybės įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas ir tenkinančios viešąjį interesą, normali, veiksminga, autoritetinga, Konstituciją, įstatymus, Įmonės vidinius teisės aktus bei teisinės valstybės siekį atitinkanti veikla ir pagrindinis jos tikslas vykdyti įstatymų neuždraustą ūkinę veiklą, siekiant įdarbinti nuteistuosius ir išsaugoti bei ugdyti jų darbo įgūdžius, parengti darbinei veiklai išėjus į laisvę, kartu tokiais veiksmais diskredituotas ir pažemintas statutinio valstybės tarnautojo bei Pravieniškių VĮ direktoriaus, taip pat valstybės tarnautojui prilyginto asmens Pravieniškių VĮ direktoriaus pavaduotojo, kaip viešąsias paslaugas ir viešąjį interesą tenkinančios Įmonės vadovų, vardai, sumenkintas pačios valstybės įmonės bei jos steigėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, o kartu ir valstybės autoritetas ir įvaizdis Įmonėje dirbančių ir kitų nuteistųjų, pačių Įmonės darbuotojų bei visuomenės akyse, nes dėl pažeistų valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principų kilo rezonansas visuomenėje.

8.   J. R. ir V. P. baudžiamoji byla dėl veikos, nustatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje (veikos, susijusios su E. K. namo stogo dangos keitimu), nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui nustačius, kad jie pagrįstai buvo kaltinti tuo, kad J. R., eidamas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigas ir kartu laikinai eidamas Įmonės direktoriaus pareigas, o V. P. eidamas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus pavaduotojo ir direktoriaus pareigas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pagrindu turėdami įgaliojimus organizuoti Įmonės veiklą, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 8 ir 9 punktų, Pravieniškių valstybės įmonės įstatų 21.1, 21.8, 21.9 punktų pagrindu ir Įmonės direktoriaus pareigybės aprašo 6.1, 6.3, 10.1, 10.8 punktų pagrindu būdami atsakingi už Įmonės veiklos organizavimą, nuteistųjų įdarbinimą, turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, veikdami bendrininkų grupe su padėjėju Įmonės Ekonomikos ir marketingo skyriaus vadybininku K. R., tyčiniais tęstiniais veiksmais, turėdami tikslą Pravieniškių VĮ lėšomis A. V. motinai S. V. ir seseriai E. K. neatlygintinai nupirkti naują stogo dangą, lietvamzdžių sistemą, komplektuojamąsias detales ir neatlygintinai, panaudojant Pravieniškių VĮ dirbančių nuteistųjų darbo jėgą, įgytomis medžiagomis uždengti namo, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio E. K., stogą, iššvaistė jų žinioje esančias Pravieniškių VĮ lėšas ir darbo jėgą. V. P. nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš padėjėjo K. R. gavo informaciją apie S. V., E. K., A. V. pageidaujamą įsigyti stogo dangos rūšį „Rannila“ ir dėl jos kiekio, kainos susitarė su UAB „Infantas“ atstovais. V. P., žinodamas, kad Pravieniškių VĮ, nesudariusi dėl stogo darbų atlikimo darbų atlikimo sutarties, nėra gavusi oficialaus užsakymo atlikti darbus, suvokdamas, jog dėl šių priežasčių ir suplanuotos neteisėtos veikos tikslo – medžiagas ir darbus suteikti nemokamai už ketinamas iš UAB „Infantas“ įsigyti statybines medžiagas Pravieniškių valstybės įmonės lėšomis tiesiogiai atsiskaityti negalės, 2012 m. spalio 1 d. savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kartu su J. R., K. R. ir UAB „S“ generalinio direktoriaus pavaduotoju B. M. (atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) aptarė jo užsakytos stogo dangos apmokėjimo veiksmus. B. M. sutikimu J. R. su V. P., K. R. sutarė stogo dangos pirkimo sandoriui ir apmokėjimui naudoti juridinį asmenį UAB „S“, o šiam už faktiškai jų asmeninėms reikmėms įgytas ir šio juridinio asmens lėšomis apmokėtas stogo dangos medžiagas atsiradusią žalą (įsiskolinimą) artimiausiu metu atlyginti Pravieniškių valstybės įmonės lėšomis, imituojant tarp Pravieniškių VĮ ir UAB „S“ fiktyvias pirkimo–pardavimo operacijas. Šiuo tikslu J. R. nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2012 m. spalio 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pravieniškių valstybės įmonės Teisės ir personalo skyriaus viršininkui D. K. nurodė parengti Pravieniškių valstybės įmonės ir UAB „S“ pirkimo–pardavimo sutartį, nuslėpdamas nuo D. K. tikruosius ketinimus – panaudoti šią sutartį ateityje būsimiems apsimestiniams sandoriams tarp šių įmonių pateisinti, po to, D. K. parengus 2012 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 14/03-176 du egzempliorius, iki 2012 m. spalio 29 d. pasirašė abu šios sutarties egzempliorius ir juos per B. M. pateikė patvirtinti UAB „S“ vadovui G. V.. G. V., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, sutarčių egzempliorius pasirašius, J. R. sudarė sąlygas teisiškai pagrįsti būsimus apsimestinius įmonių tarpusavio sandorius ir taip žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo Pravieniškių VĮ veikloje. 2012 m. spalio 29 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, B. M. (nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą), vykdydamas susitarimą su V. P. ir J. R., gavęs paštu iš UAB „Infantas“, veikiančios V. P. prašymu, 2012 m. spalio 24 d. bendrovei „S“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija NFA, Nr. 0004267, ją patvirtino savo parašu, taip UAB „S“ vardu nupirkdamas J. R., K. R. ir V. P. asmeniniams interesams ir reikmėms 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM vertės stogo dangos, lietvamzdžių sistemos ir komplektuojamųjų detalių bei jų transportavimo paslaugas. 2012 m. spalio 30 d. statybines medžiagas transportavus prie namo, (duomenys neskelbtini), K. R., veikdamas pagal susitarimą su bendrininkais, žinodamas, kad 2012 m. spalio 24 d. data išrašytame UAB „Ruukki Lietuva“ krovinio važtaraštyje Nr. 3207720 nurodytas medžiagų gavėjas UAB „Infantas“ stogo dangą realiai yra pardavęs UAB „S“, suvokdamas, kad jis nėra nė vieno iš šių juridinių asmenų teisėtas atstovas ir transportuotų medžiagų šios bendrovės realiai neįgyja, nes jos pagal susitarimą bus naudojamos asmeninėms jo ir bendrininkų V. P., J. R. reikmėms, veikdamas kaip tariamas UAB „Infantas“ atstovas, šios bendrovės vardu priėmė atgabentas statybines medžiagas 2012 m. spalio 30 d. pasirašydamas 2012 m. spalio 24 d. data išrašytame UAB „Ruukki Lietuva“ krovinio važtaraštyje Nr. 3207720 grafoje „gavėjas“. Tęsdami nusikalstamą veiką, J. R. 2012 m. spalio 30 ir 31 d., taip pat 2012 m. lapkričio 2, 5 d., V. P. 2012 m. lapkričio 7 d., 2012 m. lapkričio 9, 22, 23, 27 d. jų nurodymu Ekonomikos ir marketingo skyriaus vadybininkas A. P., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, pasirašė tarnybinius pranešimus ir paskyras dėl nuteistųjų išvedimo į darbą, adresuotus Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, dėl leidimo nuteistiesiems vykti dirbti Pravieniškių valstybės įmonės veiklai reikalingų darbų, dėl to, padedant K. R., kuris statybos darbų vietoje davė nurodymus dėl atgabentų medžiagų iškrovimo, uždėjimo, taip pat veikiant per vairuotoją-tiekėją R. R., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, bendromis bendrininkų pastangomis panaudodami nuteistuosius A. Š., V. S., K. N., J. M., V. G., nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. nemokamai uždengė namo, (duomenys neskelbtini), stogą nauja danga, taip padarydami Pravieniškių valstybės įmonei dėl darbuotojų (nuteistųjų) darbo jėgos naudojimo ne Įmonės interesams tenkinti bendrą 636,82 Lt (184,43 Eur) vertės žalą. Vykdydamas bendrininkų susitarimo dalį dėl 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM įsiskolinimo, atsiradusio už UAB „S“ iš UAB „Infantas“ jo ir bendrininkų naudai 2012 m. spalio 10 d. avansiniu mokėjimu ir 2012 m. spalio 29 d. galutiniu mokėjimu nupirktas stogo dangos, lietvamzdžių sistemos ir komplektuojamųjų detalių bei jų transporto paslaugas, V. P., veikdamas kartu su B. M., naudodamiesi J. R., kaip Pravieniškių VĮ direktoriaus, su UAB „S“ sudaryta fiktyvia 2012 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 14/03-176, 2012 m. spalio 31 d. parengė du PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005669 egzempliorius. Juose V. P. su B. M., veikdami per asmenis, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, įrašė žinomai melagingą informaciją, t. y. kad UAB „S“ parduoda Pravieniškių valstybės įmonės armatūros tinklą, metalo gaminius, plokštę OSB-3, laminuotą fanerą, bendros 7832,06 Lt su PVM vertės, ir taip suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms patvirtinti, dėl to sudarė būtiną pagrindą 2012 m. lapkričio 12 d. banko pavedimu iš Pravieniškių valstybės įmonės į UAB „S“ sąskaitą už realiai neparduotas prekes pervesti 7832,06 Lt, tai ir buvo atlikta. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, V. P. kartu su B. M. 2012 m. lapkričio 30 d. parengė du PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005747 egzempliorius, kuriuose, veikdami per asmenis, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, įrašė žinomai melagingą informaciją, kad UAB „S“ Pravieniškių VĮ prie pataisos namų pardavė akmens vatą ir plokštę OSB-3, bendros 1390,37 Lt su PVM vertės, ir taip suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms patvirtinti, dėl to sudarė būtiną pagrindą 2012 m. gruodžio 31 d. banko pavedimu iš Pravieniškių VĮ į UAB „S“ sąskaitą už realiai neparduotas prekes pervesti 1390,37 Lt ir taip pervedus šią pinigų sumą galutinai panaikino bendrą 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM žalą, atsiradusią bendrovei „S“. Taip J. R. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, padedant K. R., iššvaistė jų žinioje esančias svetimas Pravieniškių VĮ 9222,43 Lt (2671 Eur) lėšas ir 636,82 Lt (184,43 Eur) vertės nuteistųjų darbo jėgą, t. y. 9859,25 Lt (2855,44 Eur) vertės turtą.

9.   J. R. baudžiamoji byla dėl veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui nustačius, kad J. R. pagrįstai buvo kaltinamas tuo, jog nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2012 m. spalio 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad Pravieniškių VĮ iš UAB „S“ realiai nesiruošia įsigyti jokių prekių ar bendradarbiauti komercinėje veikloje, Pravieniškių valstybės įmonės Teisės ir personalo skyriaus viršininkui D. K. nurodė parengti Pravieniškių valstybės įmonės ir UAB „S“ pirkimo–pardavimo sutartį, nuslėpdamas nuo jo tikruosius ketinimus – panaudoti šią fiktyvią sutartį ateityje būsimiems apsimestiniams sandoriams tarp šių įmonių pateisinti, po to, D. K. parengus 2012 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr.14/03-176 du egzempliorius, jis iki 2012 m. spalio 29 d. pasirašė abu šios sutarties egzempliorius, juos per B. M. pateikė patvirtinti UAB „S“ vadovui G. V.. G. V., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, sutartį pasirašius, J. R. suklastojo tikrą dokumentą ir sudarė sąlygas teisiškai pagrįsti būsimus apsimestinius įmonių tarpusavio sandorius ir taip žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo Pravieniškių VĮ ūkinėje komercinėje veikloje.

10. J. R. baudžiamoji byla dėl veikos, nustatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su baldų gamyba E. T.), nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui nustačius, kad J. R. pagrįstai buvo kaltinamas tuo, jog eidamas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigas ir kartu laikinai eidamas Įmonės direktoriaus pareigas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pagrindu turėdamas įgaliojimus organizuoti Įmonės veiklą, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 8 ir 9 punktų, Pravieniškių valstybės įmonės įstatų 21.1, 21.8, 21.9 punktų pagrindu ir Įmonės direktoriaus pareigybės aprašo 6.1, 6.3, 10.1, 10.8 punktų pagrindu būdamas atsakingas už Įmonės veiklos organizavimą, nuteistųjų įdarbinimą, turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, Pravieniškių VĮ darbuotojams, vykdantiems jo nurodymus iš Įmonėje turimų medžiagų, 2012 m. rugpjūčio mėn. iki rugsėjo mėnesio 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, pagaminus baldus – vieną dvigulę lovą su dviem spintelėmis ir dvi viengules lovas, atskaičius užsakovo pateiktos ąžuolo medienos išlaidas, bendros 1009,62 Lt (292,41 Eur) su PVM vertės, siekdamas nuslėpti baldų pagaminimo naudojantis Įmonės ištekliais faktą ir jų neatlygintinį perleidimą fiziniam asmeniui, pagamintų baldų tyčia neapskaitė buhalterinėje Įmonės apskaitoje, tyčia neatliko veiksmų, būtinų pardavimo PVM sąskaitai faktūrai išrašyti, ir davė neteisėtą nurodymą Pravieniškių VĮ vairuotojui-tiekėjui E. K. šią produkciją iš Įmonės patalpų, esančių Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., pakrauti ir Pravieniškių valstybės įmonės transportu pristatyti į jo nurodytą vietą, dėl to 2012 m. rugsėjo 21 d. E. K. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Įmonės darbuotojais, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, Įmonei priklausančia transporto priemone „VW LT-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baldus iš Pravieniškių valstybės įmonės, esančios Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., nuvežė ir iškrovė palikdami nuolat naudoti E. T. ir I. T. jungtinės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, (duomenys neskelbtini). Taip J. R. iššvaistė svetimą, jo žinioje esantį 1009,62 Lt (292,41 Eur) vertės Pravieniškių valstybės įmonei priklausantį turtą.

11. J. R. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (veika, susijusi su baldų gamyba E. T.) už tai, kad, būdamas statutinis valstybės tarnautojas – Pravieniškių VĮ direktoriaus pavaduotojas, laikinai nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. eidamas direktoriaus pareigas, vadovaudamas šiai Įmonei, kurios pagrindinis tikslas yra tenkinti viešąjį interesą – įdarbinti nuteistuosius, siekiant išsaugoti ir ugdyti jų darbo įgūdžius bei parengti darbinei veiklai išėjus į laisvę, vykdant įstatymų neuždraustą ūkinę veiklą ir iš to gaunant pajamas ir pelną, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu turėdamas administracinius įgaliojimus organizuoti Įmonės veiklą ir veikti Įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis, vienvaldiškai sudaryti sandorius, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 8 ir 9 punktų, Įmonės įstatų 21.1, 21.8, 21.9 punktų ir Įmonės direktoriaus pareigybės aprašo 6.1, 6.3, 10.1, 10.8 punktų pagrindu būdamas atsakingas už Įmonės veiklos organizavimą, nuteistųjų įdarbinimą, turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki rugsėjo 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laikotarpį, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl to didelę žalą patyrė juridinis asmuo Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų, jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir valstybė. 2012 m. kovo–balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, M. K. T., žinodamas, kad J. R. vadovauja Pravieniškių VĮ, paprašė jo kaip Įmonės atstovo pagaminti baldus savo sūnui E. T.. J. R. sutikus, 2012 m. kovo–balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš M. K. T. priėmė ąžuolo medieną, kurią pastarasis su savo broliu B. T. pristatė į Pravieniškių VĮ, esančią Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., taip pat atskiro susitikimo su E. T. ir pastarojo sutuoktine I. T. metu priėmė iš jų nuotraukas, kuriose atvaizduotus gaminius pažadėjo naudoti kaip pavyzdį gaminant užsakytus baldus. J. R., siekdamas asmeninės naudos, turėdamas tikslą išlaikyti su E. T. – Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Vilniaus apskrities PGV) viršininko pavaduotoju – dėl pastarojo einamų pareigų gerus asmeninius santykius, sustiprinti pastarojo palankumą, kartu siekdamas šiam asmeniui, su kuriuo siejo draugystės ryšiai, turtinės naudos, kad pastarasis išvengtų asmeninių išlaidų už ketinamus įsigyti asmeninėms reikmėms baldus, su užsakovu nesudaręs rašytinės sutarties ar kitokio rašytinio dokumento, 2012 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki rugsėjo 17 d., pavedė Pravieniškių VĮ pavaldiems darbuotojams, naudojant M. K. T. atvežtą ąžuolo medieną ir Pravieniškių valstybės įmonės medžiagas, technines priemones, darbo jėgos išteklius, pagaminti pagal E. ir I. T. pateiktas nuotraukas jose pavaizduotus baldus ir per pavaldžius Pravieniškių valstybės įmonės darbuotojus šiuo laikotarpiu koordinavo jų gamybos procesą. Pravieniškių VĮ darbuotojams ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d. pagaminus vieną dvigulę lovą su dviem spintelėmis ir dvi viengules lovas, atskaičius pateiktos ąžuolo medienos išlaidas, bendros 1009,62 Lt (292,41 Eur) su PVM vertės, J. R., siekdamas nuslėpti baldų pagaminimo naudojantis Įmonės ištekliais faktą ir jų neatlygintinį perleidimą fiziniam asmeniui, pagamintų baldų tyčia neapskaitė buhalterinėje Įmonės apskaitoje, tyčia neatliko veiksmų, būtinų pardavimo PVM sąskaitai faktūrai išrašyti, ir davė neteisėtą nurodymą Pravieniškių VĮ vairuotojui-tiekėjui E. K. šią produkciją iš Įmonės patalpų, esančių Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., pakrauti ir Pravieniškių valstybės įmonės transportu pristatyti į jo nurodytą vietą, turint tikslą neatlygintinai perduoti E. T.. Dėl šių J. R. veiksmų 2012 m. rugsėjo 21 d. E. K. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Įmonės darbuotojais, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, Įmonei priklausančia transporto priemone „VW LT-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintus baldus iš Pravieniškių valstybės įmonės, esančios Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., nuvežė ir iškrovė palikdami nuolat naudoti E. T. ir I. T. jungtinės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, (duomenys neskelbtini). Taip J. R., piktnaudžiaudamas savo pareigomis ir įgaliojimais, veikdamas priešingai tarnybos interesams, neatlygintinai perleisdamas Įmonėje pagamintus baldus E. T., iššvaistė svetimą, jo žinioje esantį 1009,62 Lt (292,41 Eur) vertės Pravieniškių VĮ priklausantį turtą, tyčia neapskaitydamas baldų pagaminimo, perdavimo tretiesiems asmenims ūkinių operacijų, kartu apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą Įmonės buhalterinę apskaitą ir taip šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktuose nustatytas valstybės tarnautojo pareigas, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 1–4 principus, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintas prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, nustatantį, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą pareigą sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu, nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai, pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. lK-405 patvirtintų Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių 55 punkte nurodytą nuostatą, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis. Šiais savanaudiškais ir akivaizdžiai neteisėtais veiksmais, tiesiogiai naudodamas savo aukštas pareigas, vykdant BK 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui Pravieniškių VĮ, jo steigėjui bei savininko teises įgyvendinančiai institucijai – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir valstybei, nes iššvaistė Įmonei ir kartu valstybei kaip vieninteliam Įmonės savininkui priklausančius, naudojant nuteistųjų darbo jėgą, sukurtus gaminius, padarydamas 1009,62 Lt (292,41 Eur) turtinę žalą, apgaulingai tvarkė Įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip buvo iškraipyta valstybės įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas ir tenkinančios viešąjį interesą, normali, veiksminga, autoritetinga, Konstituciją, įstatymus, Įmonės vidinius teisės aktus bei teisinės valstybės siekį atitinkanti veikla ir pagrindinis jos tikslas vykdyti įstatymų neuždraustą ūkinę veiklą, siekiant įdarbinti nuteistuosius ir išsaugoti bei ugdyti jų darbo įgūdžius, parengti darbinei veiklai išėjus į laisvę, kartu tokiais veiksmais diskredituotas ir pažemintas statutinio valstybės tarnautojo bei Pravieniškių VĮ direktoriaus, kaip viešąsias paslaugas ir viešąjį interesą tenkinančios Įmonės vadovo, vardas, sumenkintas pačios valstybės įmonės bei jos steigėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, o kartu ir valstybės autoritetas ir įvaizdis Įmonėje dirbančių ir kitų nuteistųjų, pačių Įmonės darbuotojų bei visuomenės akyse, nes dėl pažeistų valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principų kilo rezonansas visuomenėje.

12. J. R. baudžiamoji byla dėl veikos, nustatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su biuro baldų gamyba V. A.), nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui nustačius, kad J. R. pagrįstai buvo kaltinamas tuo, jog eidamas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigas ir kartu laikinai eidamas Įmonės direktoriaus pareigas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pagrindu turėdamas įgaliojimus organizuoti Įmonės veiklą, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 8 ir 9 punktų, Pravieniškių valstybės įmonės įstatų 21.1, 21.8, 21.9 punktų pagrindu ir Įmonės direktoriaus pareigybės aprašo 6.1, 6.3, 10.1, 10.8 punktų pagrindu būdamas atsakingas už Įmonės veiklos organizavimą, nuteistųjų įdarbinimą, turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, Pravieniškių VĮ darbuotojams, vykdantiems jo nurodymus, iš Įmonėje turimų medžiagų 2012 m. rugsėjo–spalio mėn. ne vėliau kaip 2012 m. spalio 9 d. pagaminus vieną biuro baldų komplektą, susidedantį iš trijų spintų, trijų antresolių, vieno stalo, vieno stalčių bloko, vieno procesoriaus vežimėlio, bendros 1053,91 Lt (305,23 Eur) su PVM vertės, siekdamas nuslėpti baldų pagaminimo naudojantis Įmonės ištekliais faktą ir jų neatlygintinį perleidimą fiziniam asmeniui, pagamintų baldų tyčia neapskaitė buhalterinėje Įmonės apskaitoje, tyčia neatliko veiksmų, būtinų pardavimo PVM sąskaitai faktūrai išrašyti, ir davė neteisėtą nurodymą Pravieniškių VĮ vairuotojui-tiekėjui R. R. šią produkciją iš Įmonės patalpų, esančių Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., pakrauti ir Pravieniškių valstybės įmonės transportu pristatyti į jo nurodytą vietą, dėl to 2012 m. spalio 9 d. R. R. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Įmonės darbuotojais, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, Įmonei priklausančia transporto priemone „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), biuro baldus iš Pravieniškių valstybės įmonės, esančios Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., nuvežė ir iškrovė palikdami nuolat naudoti V. A. į jo darbo kabinetą, esantį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patalpose, Chemijos g. 4B, Kaune. Taip J. R. iššvaistė svetimą, jo žinioje esantį 1053,91 Lt (305,23 Eur) vertės Pravieniškių valstybės įmonei priklausantį turtą.

13. J. R. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (veika, susijusi su biuro baldų gamyba V. A.) už tai, kad, būdamas statutinis valstybės tarnautojas – Pravieniškių VĮ direktoriaus pavaduotojas, laikinai nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. eidamas direktoriaus pareigas, vadovaudamas šiai Įmonei, kurios pagrindinis tikslas yra tenkinti viešąjį interesą – įdarbinti nuteistuosius, siekiant išsaugoti ir ugdyti jų darbo įgūdžius bei parengti darbinei veiklai išėjus į laisvę, vykdant įstatymų neuždraustą ūkinę veiklą ir iš to gaunant pajamas ir pelną, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu turėdamas administracinius įgaliojimus organizuoti Įmonės veiklą ir veikti Įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis, vienvaldiškai sudaryti sandorius, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 8 ir 9 punktų, Įmonės įstatų 21.1, 21.8, 21.9 punktų ir Įmonės direktoriaus pareigybės aprašo 6.1, 6.3, 10.1, 10.8 punktų pagrindu būdamas atsakingas už Įmonės veiklos organizavimą, nuteistųjų įdarbinimą, turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki spalio 9 d., tiksliau nenustatytą laikotarpį, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl to didelę žalą patyrė juridinis asmuo Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų, jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir valstybė. 2012 metais, nuo rugsėjo mėn. iki spalio 9 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje V. A., žinodamas, kad J. R. vadovauja Pravieniškių VĮ, paprašė jį kaip Įmonės atstovą pagaminti vieną biuro baldų komplektą jo sūnui V. A. pagal sūnaus nubraižytus baldų brėžinius. J. R., siekdamas asmeninės naudos, turėdamas tikslą išlaikyti su buvusiu kolega V. A., dirbusiu Valstybės įmonėje prie Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktoriumi, draugiškus santykius, taip pat siekdamas su pastarojo sūnumi V. A.– Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vadu – dėl pastarojo einamų pareigų palaikyti gerus asmeninius santykius, sustiprinti palankumą, kartu siekdamas V. A., su kuriuo jį siejo draugystės ryšiai, ir pastarojo sūnui V. A. turtinės naudos, kad pastarieji išvengtų asmeninių išlaidų už ketinamus įsigyti asmeninėms reikmėms biuro baldus, nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. spalio 9 d., tiksliau nenustatytu metu, nesudaręs su užsakovu rašytinės sutarties ar kitokio rašytinio dokumento, pavedė Pravieniškių valstybės įmonės darbuotojams, naudojant Pravieniškių VĮ medžiagas, technines priemones ir darbo jėgos išteklius, neapskaitant Įmonės vedamoje apskaitoje, pagaminti V. A. pageidaujamus biuro baldus ir per Pravieniškių valstybės įmonės darbuotojus šiuo laikotarpiu koordinavo jų gamybos procesą. Pravieniškių VĮ darbuotojams iš Įmonėje turimų medžiagų ne vėliau kaip 2012 m. spalio 9 d. pagaminus biuro baldus – tris spintas, tris antresoles, vieną stalą, vieną stalčių bloką, vieną procesoriaus vežimėlį, bendros 1053,91 Lt (305,23 Eur) su PVM vertės, J. R., siekdamas nuslėpti baldų pagaminimo naudojantis Įmonės ištekliais faktą ir jų neatlygintinį perleidimą fiziniam asmeniui, pagamintų baldų tyčia neapskaitė buhalterinėje Įmonės apskaitoje, tyčia neatliko veiksmų, būtinų pardavimo PVM sąskaitai faktūrai išrašyti, ir davė neteisėtą nurodymą Pravieniškių VĮ vairuotojui-tiekėjui R. R. šią produkciją iš Įmonės patalpų, esančių Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., pakrauti ir Pravieniškių valstybės įmonės transportu pristatyti į jo nurodytą vietą bei neatlygintinai perduoti V. A.. Dėl šio neteisėto nurodymo 2012 m. spalio 9 d. R. R. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Įmonės darbuotojais, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, Įmonei priklausančia transporto priemone „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), biuro baldus iš Pravieniškių valstybės įmonės, esančios Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., nuvežė ir iškrovė palikdami nuolat naudoti V. A. į jo darbo kabinetą, esantį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patalpose, Chemijos g. 4B, Kaune. Taigi J. R., piktnaudžiaudamas savo pareigomis ir įgaliojimais, veikdamas priešingai tarnybos interesams, neatlygintinai perleisdamas Įmonėje pagamintus baldus V. A., iššvaistė svetimą, jam patikėtą ir jo žinioje esantį 1053,91 Lt (305,23 Eur) vertės Pravieniškių VĮ priklausantį turtą, tyčia neapskaitydamas baldų pagaminimo, perdavimo tretiesiems asmenims ūkinių operacijų, kartu apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą Įmonės buhalterinę apskaitą ir taip šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktuose nustatytas valstybės tarnautojo pareigas, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 1–4 punktų principus, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintas prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, nustatantį, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą pareigą sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu, nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai, pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-405 patvirtintų Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių 55 punkto nuostatą, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis. Šiais savanaudiškais ir akivaizdžiai neteisėtais veiksmais, tiesiogiai naudodamas savo aukštas pareigas, vykdant BK 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui Pravieniškių VĮ, jo steigėjui bei savininko teises įgyvendinančiai institucijai – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir valstybei, nes iššvaistė Įmonei ir kartu valstybei kaip vienintelei Įmonės savininkei priklausančius, naudojant nuteistųjų darbo jėgą, sukurtus gaminius, padarydamas 1053,91 Lt (305,23 Eur) turtinę žalą, apgaulingai tvarkė Įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip buvo iškraipyta valstybės įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas ir tenkinančios viešąjį interesą, normali, veiksminga, autoritetinga, Konstituciją, įstatymus, Įmonės vidinius teisės aktus bei teisinės valstybės siekį atitinkanti veikla ir pagrindinis jos tikslas vykdyti įstatymų neuždraustą ūkinę veiklą, siekiant įdarbinti nuteistuosius ir išsaugoti bei ugdyti jų darbo įgūdžius, parengti darbinei veiklai išėjus į laisvę, kartu tokiais veiksmais diskredituotas ir pažemintas statutinio valstybės tarnautojo bei Pravieniškių VĮ direktoriaus, kaip viešąsias paslaugas ir viešąjį interesą tenkinančios Įmonės vadovo, vardas, sumenkintas pačios valstybės įmonės bei jos steigėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, o kartu ir valstybės autoritetas ir įvaizdis Įmonėje dirbančių ir kitų nuteistųjų, pačių Įmonės darbuotojų bei visuomenės akyse, nes dėl pažeistų valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principų kilo rezonansas visuomenėje.

14. J. R. baudžiamoji byla dėl veikos, nustatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su medžioklės bokšteliais S. Z.), nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui nustačius, kad J. R. pagrįstai buvo kaltinamas tuo, jog, eidamas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigas ir kartu laikinai eidamas Įmonės direktoriaus pareigas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pagrindu turėdamas įgaliojimus organizuoti Įmonės veiklą, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 8 ir 9 punktų, Pravieniškių valstybės įmonės įstatų 21.1, 21.8, 21.9 punktų pagrindu ir Įmonės direktoriaus pareigybės aprašo 6.1, 6.3, 10.1, 10.8 punktų pagrindu būdamas atsakingas už Įmonės veiklos organizavimą, nuteistųjų įdarbinimą, turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, Pravieniškių VĮ darbuotojams, vykdantiems jo nurodymus, iš Įmonėje turimų medžiagų nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2012 m. spalio 16 d., tiksliau nenustatytu metu, pagaminus du medžioklės bokštelius, bendros 2194,94 Lt (635,70 Eur) su PVM vertės, siekdamas nuslėpti bokštelių pagaminimo naudojantis Įmonės ištekliais faktą ir jų neatlygintinį perleidimą fiziniam asmeniui, pagamintų bokštelių tyčia neapskaitė buhalterinėje Įmonės apskaitoje, tyčia neatliko veiksmų, būtinų pardavimo PVM sąskaitai faktūrai išrašyti, ir davė neteisėtą nurodymą Pravieniškių VĮ darbuotojams šią produkciją iš Įmonės patalpų, esančių Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., pakrauti į S. Z. specialiai į Įmonę atsiųstą transporto priemonę išvežti, dėl to 2012 m. spalio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti Įmonės darbuotojai, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, du medžioklės bokštelius pakrovė į S. Z. atsiųstą krovininę transporto priemonę, vairuojamą A. Č.. A. Č., vykdydamas S. Z. nurodymą, nuvežė juos į (duomenys neskelbtini), ir čia juos iškrovė palikdamas S. Z. nuolat naudoti medžioklėse. Taip J. R. iššvaistė svetimą, jo žinioje esantį 2194,94 Lt (635,70 Eur) vertės Pravieniškių valstybės įmonei priklausantį turtą.

15. J. R. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (veika, susijusi su medžioklės bokšteliais S. Z.) už tai, kad, būdamas statutinis valstybės tarnautojas – Pravieniškių VĮ direktoriaus pavaduotojas, laikinai nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. eidamas direktoriaus pareigas, vadovaudamas šiai Įmonei, kurios pagrindinis tikslas yra tenkinti viešąjį interesą – įdarbinti nuteistuosius, siekiant išsaugoti ir ugdyti jų darbo įgūdžius bei parengti darbinei veiklai išėjus į laisvę, vykdant įstatymų neuždraustą ūkinę veiklą ir iš to gaunant pajamas ir pelną, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu turėdamas administracinius įgaliojimus organizuoti Įmonės veiklą ir veikti Įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis, vienvaldiškai sudaryti sandorius, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 8 ir 9 punktų, Įmonės įstatų 21.1, 21.8, 21.9 punktų ir Įmonės direktoriaus pareigybės aprašo 6.1, 6.3, 10.1, 10.8 punktų pagrindu būdamas atsakingas už Įmonės veiklos organizavimą, nuteistųjų įdarbinimą, turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2012 m. spalio 16 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl to didelę žalą patyrė juridinis asmuo Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų, jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir valstybė. 2012 m. spalio 3 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, telefoninio pokalbio metu S. Z., žinodamas, kad J. R. vadovauja Pravieniškių VĮ, paprašė jį kaip Įmonės atstovą pagaminti du medinius medžioklės bokštelius. J. R., siekdamas asmeninės naudos, turėdamas tikslą išlaikyti su S. Z. – praktikuojančiu advokatu, kuris tuo metu Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo gynė jo sūnų I. R., gerus asmeninius santykius, sustiprinti pastarojo palankumą, kartu siekdamas šiam asmeniui, su kuriuo taip pat siejo ir asmeninės pažinties ryšiai, turtinės naudos, kad pastarasis išvengtų asmeninių išlaidų už ketinamus įsigyti asmeninėms reikmėms du medinius medžioklės bokštelius, nuo 2012 m. spalio 3 d. iki spalio 16 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytomis dienomis, su užsakovu nesudaręs rašytinės sutarties ar kitokio rašytinio dokumento, pavedė Pravieniškių valstybės įmonės darbuotojams, naudojant Pravieniškių VĮ medžiagas, technines priemones ir darbo jėgos išteklius, neapskaitant Įmonės vedamoje apskaitoje, pagaminti S. Z. pageidaujamus medžioklės bokštelius ir per pavaldžius Pravieniškių valstybės įmonės darbuotojus šiuo laikotarpiu koordinavo jų gamybos procesą. Pravieniškių VĮ darbuotojams iš Įmonėje turimų medžiagų nuo 2012 m. spalio 3 d. iki spalio 16 d., tiksliau nenustatytu metu, pagaminus du medinius medžioklės bokštelius, bendros 2194,94 Lt (635,70 Eur) su PVM vertės, siekdamas nuslėpti baldų pagaminimo naudojantis Įmonės ištekliais faktą ir jų neatlygintinį perleidimą fiziniam asmeniui, pagamintų bokštelių tyčia neapskaitė buhalterinėje Įmonės apskaitoje, tyčia neatliko veiksmų, būtinų pardavimo PVM sąskaitai faktūrai išrašyti, ir davė neteisėtą nurodymą Pravieniškių VĮ darbuotojams neatlygintinai pakrauti šią produkciją išvežti į specialiai S. Z. į Įmonės cechų teritoriją atsiųstą krovininę transporto priemonę „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą A. Č.. Dėl šių neteisėtų nurodymų 2012 m. spalio 16 d. tyrimo metu nenustatyti Įmonės darbuotojai, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, du medinius medžioklės bokštelius pakrovė į S. Z. atsiųstą krovininę transporto priemonę, vairuojamą A. Č., kuris, vykdydamas S. Z. nurodymą, nuvežė juos į (duomenys neskelbtini), ir čia juos iškrovė palikdamas S. Z. nuolat naudoti medžioklėse. Taip J. R., piktnaudžiaudamas savo pareigomis ir įgaliojimais, veikdamas priešingai tarnybos interesams, neatlygintinai perleisdamas Įmonėje pagamintus medžioklės bokštelius S. Z., iššvaistė svetimą, jo žinioje esantį 2194,94 Lt (635,70 Eur) vertės Pravieniškių VĮ priklausantį turtą, tyčia neapskaitydamas bokštelių pagaminimo, perdavimo tretiesiems asmenims ūkinių operacijų, kartu apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą Įmonės buhalterinę apskaitą ir taip šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktuose nustatytas valstybės tarnautojo pareigas, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 1–4 punktuose nurodytus principus, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintas prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą pareigą sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu, nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai, pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. lK-405 patvirtintų Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių 55 punkte nurodytą nuostatą, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis. Šiais savanaudiškais ir akivaizdžiai neteisėtais veiksmais, tiesiogiai naudodamas savo aukštas pareigas, vykdant BK 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui Pravieniškių VĮ, jo steigėjui bei savininko teises įgyvendinančiai institucijai – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir valstybei, nes iššvaistė Įmonei ir kartu valstybei kaip vieninteliam Įmonės savininkui priklausančius, naudojant nuteistųjų darbo jėgą, sukurtus gaminius, padarydamas 2194,94 Lt (635,70 Eur) turtinę žalą, apgaulingai tvarkė Įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip buvo iškraipyta valstybės įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas ir tenkinančios viešąjį interesą, normali, veiksminga, autoritetinga, Konstituciją, įstatymus, Įmonės vidinius teisės aktus bei teisinės valstybės siekį atitinkanti veikla ir pagrindinis jos tikslas vykdyti įstatymų neuždraustą ūkinę veiklą, siekiant įdarbinti nuteistuosius ir išsaugoti bei ugdyti jų darbo įgūdžius, parengti darbinei veiklai išėjus į laisvę, kartu tokiais veiksmais diskredituotas ir pažemintas statutinio valstybės tarnautojo bei Pravieniškių VĮ direktoriaus, kaip viešąsias paslaugas ir viešąjį interesą tenkinančios Įmonės vadovo, vardas, sumenkintas pačios valstybės įmonės bei jos steigėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, o kartu ir valstybės autoritetas ir įvaizdis Įmonėje dirbančių ir kitų nuteistųjų, pačių Įmonės darbuotojų bei visuomenės akyse, nes dėl pažeistų valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principų kilo rezonansas visuomenėje.

16. J. R. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad J. R., eidamas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigas ir kartu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. laikinai ėjęs Įmonės direktoriaus pareigas, nuo 2012 m. lapkričio 27 d. nuolat eidamas Įmonės direktoriaus pavaduotojo pareigas ir vadovaudamas Įmonės gamybinei ūkinei veiklai, koordinuodamas ir kontroliuodamas jam pavaldžių Įmonės struktūrinių padalinių (cechų bei barų) gamybinę veiklą, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 5, 6 punktų pagrindu būdamas atsakingas už Įmonės veiklos organizavimą, Įmonės dokumentų ir kitos informacijos apie Įmonę saugojimą, Įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu būdamas atsakingas už Įmonės apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, taip pat pagal Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 4 punktą būdamas atsakingas už Įmonės apskaitos organizavimą, 6 punktą – užtikrindamas, kad būtų laiku priimami sprendimai, susiję su buhalterine apskaita, 6.1 ir 6.5 punktus – nustatydamas Įmonės darbuotojų atsakomybę už ūkinių operacijų atlikimą, jų įforminimą, taip pat buhalterinei apskaitai ir kontrolei reikalingų dokumentų perdavimą apskaitą tvarkantiems darbuotojams, 6.7 punktą – užtikrinimą, kad priimti sprendimai dėl valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, taip pat dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims pagal kompetenciją būtų derinami su darbuotoju, atsakingu už išankstinę finansų kontrolę, veikdamas bendrininkų grupe su V. P., nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. ėjusiu Pravieniškių VĮ direktoriaus pavaduotojo pareigas, nuo 2012 m. lapkričio 27 d. ėjusiu Įmonės direktoriaus pareigas, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. tęstinias tyčiniais veiksmais, veikdami per Pravieniškių VĮ buhalteres, kurios dėl nusikalstamų veikų nėra kaltos, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų buhalterinę apskaitą. J. R. laikotarpiu nuo 2012 metų pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2012 m. rugsėjo 19 d. savarankiškais nusikalstamais veiksmais neatlygintinai pagamino ir 2012 m. rugsėjo 21 d. perdavė E. T. asmeniškai naudoti 1009,62 Lt (292,41 Eur) su PVM vertės baldus (tris lovas ir dvi spinteles), kuriuos jo nurodymu pagamino Pravieniškių VĮ darbuotojai iš dalies iš Įmonės medžiagų, panaudojant Įmonės technines priemones, ir tyčia neįformino šių baldų pagaminimo bei perdavimo jokiais dokumentais bei neapskaitė Pravieniškių VĮ buhalterinės apskaitos registruose. J. R. laikotarpiu nuo 2012 metų pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2012 m. spalio 9 d. savarankiškais nusikalstamais veiksmais neatlygintinai pagamino ir 2012 m. spalio 9 d. perdavė V. A. asmeniškai naudoti 1053,91 Lt (305,23 Eur) su PVM vertės baldus – vieną rašomąjį stalą ir tris spintas, kuriuos jo nurodymu pagamino Pravieniškių VĮ darbuotojai iš Įmonės medžiagų, panaudojant Įmonės technines priemones, ir tyčia neįformino šių baldų pagaminimo bei perdavimo jokiais dokumentais bei neapskaitė Pravieniškių VĮ buhalterinės apskaitos registruose. J. R. laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2012 m. spalio 16 d. savarankiškais nusikalstamais veiksmais neatlygintinai pagamino ir 2012 m. spalio 16 d. perdavė S. Z. asmeniškai naudoti 2194,94 Lt (635,70 Eur) su PVM vertės du medžioklės bokštelius, kuriuos jo nurodymu pagamino Pravieniškių VĮ darbuotojai iš Įmonės medžiagų, panaudojant Įmonės technines priemones, ir tyčia neįformino šių bokštelių pagaminimo ir perdavimo jokiais dokumentais bei neapskaitė Pravieniškių VĮ buhalterinės apskaitos registruose. J. R. laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., veikdamas bendrininkų grupe su V. P., suorganizavo Pravieniškių VĮ darbuotojų (nuteistųjų) 636,82 Lt (184,43 Eur) vertės neteisėtus ir neoficialius stogo dengimo darbus, kuriuos nuteistieji, nesuvokdami, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje, atliko (duomenys neskelbtini), ir tyčia neįformino šių darbų atlikimo jokiuose dokumentuose ir neapskaitė Įmonės buhalterinės apskaitos registruose. Taip pat V. P., veikdamas bendrai su B. M., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, veikdami per asmenis, kurie nesuprato, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje, UAB „S“ lėšomis sumokėjo UAB „Infantas“ 9222,43 Lt (2671 Eur) už naujas stogo dengimo medžiagas ir jų transporto paslaugas, skirtas namui, (duomenys neskelbtini), dengti, ir po to Pravieniškių VĮ lėšomis pagal V. P. ir B. M. bendrai suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. 2012 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SR0 0005669 ir 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SR0 0005747, kuriose įformintos realiai neįvykusios operacijos. Šių fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu sumokėjo 9222,43 Lt (2671 Eur) bendrovei „S“ už realiai neįgytas prekes, taip padengdami UAB „S“ susidariusias išlaidas dėl stogo medžiagų pirkimo savo asmeninėms reikmėms. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P. žinomai suklastotą 2012 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SR0 0005669 ir žinomai suklastotą 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SR0 0005747 perdavė pavaldiems Pravieniškių VĮ darbuotojams, nežinantiems apie jų fiktyvumą, šie jas įregistravo Įmonės buhalterinės apskaitos registruose ir realiai Įmonėje neįgytas prekes nurašė kaip panaudotas Įmonės veikloje kartu su kitomis sunaudotomis medžiagomis. Tokiais savo veiksmais J. R. tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. lK-405 patvirtintų Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių 55 punkte nurodytą nuostatą, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis. Dėl tokių J. R. savarankiškų nusikalstamų veiksmų, taip pat dalyje veikiant bendrininkų grupe su V. P., panaudojant tarpines vykdytojas – Pravieniškių VĮ buhalteres, nesuvokiančias, kad dalyvauja nusikalstamose veikose, iš dalies negalima nustatyti Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

17. K. R. baudžiamoji byla dėl veikos, nurodytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui nustačius, kad K. R. pagrįstai buvo kaltinamas tuo, jog 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 9 d., asmens, veikiančio A. V., S. V. ir E. K. interesais, paprašytas organizuoti namo, (duomenys neskelbtini), stogo dangos nupirkimą ir uždengimą, su J. R. ir V. P. susitarė neatlygintinai Pravieniškių VĮ lėšomis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viceministro ir kartu einančio VĮ Turto banko valdybos pirmininko pareigas A. V. motinai S. V. ir seseriai E. K. nupirkti naują stogo dangą, lietvamzdžių sistemą, komplektuojamąsias detales ir neatlygintinai, panaudojant Pravieniškių VĮ dirbančių nuteistųjų darbo jėgą, įgytomis medžiagomis uždengti namo, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio E. K., stogą. Vykdydamas suplanuotą nusikalstamą sumanymą, K. R. ir bendrininkai J. R., V. P. su UAB „S“ generalinio direktoriaus pavaduotoju B. M. (nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu pagal laidavimą), ne vėliau kaip 2012 m. spalio 2 d. susitarė, kad V. P. iš UAB „Infantas“ užsakytoms stogo dengimo medžiagoms įgyti ir lėšoms apmokėti kaip pirkėjas bus panaudotas juridinis asmuo UAB „S“, nors faktiškai įgyjamomis medžiagomis bus disponuojama bendrininkų V. P. ir J. R. nuožiūra, ir tuoj po to šiam juridiniam asmeniui už realiai neįgytas, bet apmokėtas statybines medžiagas atsiradusią žalą (įsiskolinimą) atlyginti Pravieniškių VĮ lėšomis, imituojant tarp įmonių pirkimo–pardavimo operacijas, kurios būtų pagrindas iš Pravieniškių VĮ į UAB „S“ sąskaitą už realiai Pravieniškių VĮ nenupirktas, o UAB „S“ neparduotas prekes pervesti lėšas UAB „S“ ta apimtimi, koks bus įsiskolinimas už UAB „S“ bendrininkų V. P. ir J. R. interesams tenkinti nupirktas stogo dangos medžiagas. K. R., vykdydamas suplanuotą ir suderintą su V. P. ir J. R. nusikalstamą veiką, nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2012 m. spalio 9 d., tyrimo metu nenustatytose vietose ir tiksliau nenustatytu metu, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, veikiančio A. V., S. V. ir E. K. interesais, gavęs nurodymą apie A. V., S. V. ir E. K. ketinamą įgyti stogo dangą „Rannila“, atitinkamus patarimus dėl šios stogo dangos įgijimo perdavė bendrininkams V. P. ir J. R., be to, nurodytu laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pravieniškių VĮ dirbančiam nuteistajam A. Š. parodė namo, (duomenys neskelbtini), buvimo vietą, V. P. sutikimu davė A. Š. nurodymus dėl stogui dengti būtinų paruošiamųjų darbų masto, preliminariai prireiksiančių medžiagų, darbo įrankių ir darbo jėgos kiekio įvertinimo, po to šią preliminarią informaciją apie būtinas medžiagas ir darbinius pajėgumus perdavė bendrininkams V. P. ir J. R.. 2012 m. spalio 30 d. statybines medžiagas transportavus prie namo, (duomenys neskelbtini), K. R., veikdamas pagal susitarimą su bendrininkais, žinodamas, kad 2012 m. spalio 24 d. data išrašytame UAB „Ruukki Lietuva“ krovinio važtaraštyje Nr. 3207720 nurodytas medžiagų gavėjas UAB „Infantas“ stogo dangą realiai yra pardavęs UAB „S“, suvokdamas, kad nėra nė vieno iš šių juridinių asmenų teisėtas atstovas ir transportuotų medžiagų šios bendrovės realiai neįgyja, nes jos pagal susitarimą bus naudojamos asmeninėms jo ir bendrininkų V. P., J. R. reikmėms, veikdamas kaip tariamas UAB „Infantas“ atstovas, šios bendrovės vardu priėmė atgabentas statybines medžiagas 2012 m. spalio 30 d. pasirašydamas 2012 m. spalio 24 d. data išrašytame UAB „Ruukki Lietuva“ krovinio važtaraštyje Nr. 3207720 grafoje „gavėjas“. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, K. R., 2012 m. spalio 30 d. duodamas nurodymus Pravieniškių VĮ vairuotojui-tiekėjui R. R. ir Pravieniškių VĮ dirbantiems nuteistiesiems A. Š., V. S., K. N., J. M., V. G., nesuvokiantiems dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, neteisėtai naudodamas šių nuteistųjų darbo jėgą, vadovavo stogo dengimo medžiagų iškrovimo ir pradiniams stogo dengimo įgytomis medžiagomis darbams ir viso statybos darbų proceso nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. metu per bendrininkus V. P. ir J. R. gautą informaciją apie statybos darbų eigą ir rezultatus veikdamas kaip tarpininkas perdavinėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, veikiančiam A. V., S. V. ir E. K. interesais. Tęsdami nusikalstamą veiką, bendrininkai V. P. su J. R., žinant apie tai ir K. R., vykdydami susitarimo dalį dėl 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM įsiskolinimo, atsiradusio už UAB „S“ iš UAB „Infantas“ nupirktas stogo dangos, lietvamzdžių sistemos ir komplektuojamųjų detalių bei jų transporto paslaugas, padengimo, 2012 m. spalio 31 d. parengė du PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005669 ir atitinkamai du 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005747 egzempliorius, kuriuose V. P. nurodymu įrašius žinomai melagingą informaciją, kad UAB „S“ parduoda Pravieniškių VĮ įvairias statybines medžiagas, ir taip suklastodami tikrus dokumentus bei juos panaudodami realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms patvirtinti, sudarė būtiną pagrindą 2012 m. lapkričio 12 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. banko pavedimais iš Pravieniškių VĮ į UAB „S“ sąskaitą už realiai neparduotas prekes pervesti ir taip iššvaistyti bendros 9222,43 Lt (2671 Eur) vertės Pravieniškių VĮ lėšas. Taip nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gruodžio 31 d. K. R., būdamas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų Ekonomikos ir marketingo skyriaus vadybininkas, veikdamas kaip tarpininkas tarp bendrai veikiančių J. R., nurodytu laiku ėjusio Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigas ir tuo pat metu iki 2012 m. lapkričio 26 d. laikinai ėjusio Įmonės direktoriaus pareigas, ir V. P., iki 2012 m. lapkričio 26 d. ėjusio Įmonės direktoriaus pavaduotojo pareigas, nuo 2012 m. lapkričio 27 d. – Įmonės direktoriaus pareigas, kurių žinioje buvo Įmonės turtas, bei A. V., kurio naudai buvo švaistomas Pravieniškių VĮ turtas, atlikdamas informacijos, pavedimų ir siekių perdavimo funkciją, taip pat duodamas patarimus bendrininkams V. P. ir J. R. ir nurodymus Pravieniškių VĮ dirbantiems nuteistiesiems, padėjo V. P. ir J. R. iššvaistyti svetimą, jų žinioje esantį Pravieniškių VĮ turtą, bendros 9859,25 Lt (2855,44 Eur) vertės turtą – stogo dangą, lietvamzdžių sistemą, komplektuojamąsias detales ir jų transportavimo paslaugas atitinkančią 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM pinigų sumą bei dangos sumontavimo darbus, bendros 636,82 Lt (184,43 Eur) vertės.

18. K. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 226 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrai su V. P. ir J. R., siekdamas, kad A. V., eidamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viceministro ir VĮ Turto banko valdybos pirmininko pareigas, pasinaudodamas Finansų ministerijos viceministro ir VĮ Turto banko valdybos pirmininko visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka, turima Finansų ministerijai ir VĮ Turto bankui bei jų valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų Finansų ministeriją ir jos valstybės tarnautojus taip, kad pastarieji, vykdydami įgaliojimus, teisėtai inicijuotų teisės aktų parengimą dėl Pravieniškių VĮ pelno įmokos už 2011 metus sumažinimo ar visiško atleidimo nuo jos, taip pat atitinkamai VĮ Turto bankas ir šio banko valstybės tarnautojams prilyginti asmenys, teisėtai veikdami, įdarbintų V. P. sūnų M. P. – šis būtų paskirtas į VĮ Turto banko gerai mokamas nekonkretintas pareigas, 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 9 d., susitarė su V. P. ir J. R. neatlygintinai Pravieniškių VĮ lėšomis tretiesiems asmenims – A. V. motinai S. V. ir seseriai E. K. neatlygintinai nupirkti naują stogo dangą, lietvamzdžių sistemą, komplektuojamąsias detales ir neatlygintinai, panaudojant Pravieniškių VĮ dirbančių nuteistųjų darbo jėgą, įgytomis medžiagomis uždengti namo, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio E. K., stogą, taip jiems kaip tretiesiems asmenims duoti kyšį. K. R. su V. P. ir J. R., gavę UAB „S“ generalinio direktoriaus pavaduotojo B. M. (atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) sutikimą, bendrai ne vėliau kaip 2012 m. spalio 2 d. susitarė stogo dangos pirkimo sandoriui ir apmokėjimui naudoti juridinį asmenį UAB „S“, o šiam už faktiškai jų asmeninėms reikmėms kyšiui duoti įgytas ir šio juridinio asmens lėšomis apmokėtas stogo dangos medžiagas atsiradusią žalą (įsiskolinimą) artimiausiu metu atlyginti Pravieniškių valstybės įmonės lėšomis, imituojant tarp Pravieniškių VĮ ir UAB „S“ fiktyvias pirkimo–pardavimo operacijas. K. R., vykdydamas suplanuotą ir suderintą su V. P. ir J. R. nusikalstamą veiką, nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2012 m. spalio 9 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, veikiančio A. V., S. V. ir E. K. interesais, gavęs informaciją apie A. V., S. V. ir E. K. ketinamą įgyti stogo dangą „Rannila“, atitinkamus patarimus dėl šios stogo dangos įgijimo perdavė bendrininkams V. P. ir J. R.. Nurodytu laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio pradžios iki 2012 m. spalio 9 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pravieniškių VĮ dirbančiam nuteistajam A. Š. parodė namo, (duomenys neskelbtini), buvimo vietą ir V. P. sutikimu davė A. Š. nurodymus dėl stogui dengti būtinų paruošiamųjų darbų masto, preliminariai prireiksiančių medžiagų, darbo įrankių ir darbo jėgos kiekio įvertinimo, po to šią preliminarią informaciją apie būtinas medžiagas ir darbinius pajėgumus perdavė bendrininkams V. P. ir J. R.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. R. 2012 m. spalio 30 d., būdamas (duomenys neskelbtini), jo ir bendrininkų V. P. ir J. R. nusikalstamais veiksmais suplanuotai pirkimo ūkinei operacijai atlikti panaudojus kitą juridinį asmenį UAB „S“ ir taip užmaskavus tikruosius medžiagų įgijėjus, šio juridinio asmens vardu nupirktas stogo dangos, lietvamzdžių sistemos, komplektuojamąsias detales, bendros 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM vertės, atgabenus autotransportu prie namo, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jų tikrasis įgijėjas yra V. P. su J. R. ir kad už jas nusikalstamu būdu imituojant ūkines operacijas UAB „S“ suplanuota atlyginti Pravieniškių VĮ lėšomis, žinodamas, kad nėra UAB „S“ atstovas, šios bendrovės vardu priėmė statybines medžiagas 2012 m. spalio 30 d. pasirašydamas 2012 m. spalio 24 d. UAB „Ruukki Lietuva“ išrašytą krovinio važtaraštį Nr. 3207720. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, duodamas nurodymus Pravieniškių VĮ vairuotojui-tiekėjui R. R. ir Pravieniškių VĮ dirbantiems nuteistiesiems A. Š., V. S., K. N., J. M., V. G., nesuvokiantiems dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, neteisėtai naudodamas šių nuteistųjų darbo jėgą, vadovavo stogo dengimo medžiagų iškrovimo ir pradiniams stogo dengimo įgytomis medžiagomis darbams ir viso statybos darbų proceso nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. metu per bendrininkus V. P. ir J. R. gautą informaciją apie statybos darbų eigą ir rezultatus, veikdamas kaip tarpininkas, perdavinėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, veikiančiam A. V., S. V. ir E. K. interesais. Tęsdami nusikalstamą veiką, bendrininkai V. P. su J. R., žinant apie tai ir K. R., vykdydami susitarimo dalį dėl 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM įsiskolinimo, atsiradusio už UAB „S“ iš UAB „Infantas“ nupirktas stogo dangos, lietvamzdžių sistemos ir komplektuojamųjų detalių bei jų transporto paslaugų padengimo, 2012 m. spalio 31 d. parengė du PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005669 ir atitinkamai du 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005747 egzempliorius, kuriuose V. P. nurodymu įrašius žinomai melagingą informaciją, kad UAB „S“ parduoda Pravieniškių VĮ įvairias statybines medžiagas, ir taip suklastodami tikrus dokumentus bei juos panaudodami realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms patvirtinti, sudarė būtiną pagrindą 2012 m. lapkričio 12 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. banko pavedimais iš Pravieniškių VĮ į UAB „S“ sąskaitą už realiai neparduotas prekes pervesti ir taip Pravieniškių VĮ lėšomis padengti UAB „S“ 9222,43 Lt (2671 Eur) vertės įsiskolinimą. Tokiomis aplinkybėmis K. R., būdamas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų Ekonomikos ir marketingo skyriaus vadybininkas, veikdamas kaip tarpininkas tarp bendrai veikiančių J. R., nurodytu laiku ėjusio Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigas ir tuo pat metu iki 2012 m. lapkričio 26 d. laikinai ėjusio Įmonės direktoriaus pareigas, ir V. P., iki 2012 m. lapkričio 26 d. ėjusio Įmonės direktoriaus pavaduotojo pareigas, nuo 2012 m. lapkričio 27 d. – Įmonės direktoriaus pareigas, kurių žinioje buvo Įmonės turtas, bei A. V., kurio artimųjų naudai Pravieniškių VĮ turtu buvo duodamas kyšis, atlikdamas informacijos, pavedimų ir siekių perdavimo funkciją, taip pat duodamas patarimus bendrininkams V. P. ir J. R. ir nurodymus Pravieniškių VĮ dirbantiems nuteistiesiems, padėjo V. P. ir J. R. Pravieniškių valstybės įmonės turtu ir resursais tretiesiems asmenims – S. V. ir E. K. duoti kyšį – 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM vertės stogo dangos, lietvamzdžių sistemos ir komplektuojamųjų detalių bei jų transportavimo paslaugas bei 636,82 Lt (184,43 Eur) vertės stogo uždengimo darbus siekdamas, kad A. V. veiktų jo ir bendrininkų asmeniniais interesais.

19. K. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad siekdamas, jog Pravieniškių valstybės įmonei prie pataisos namų būtų sumažinta mokestinė prievolė – pelno įmoka į Lietuvos Respublikos biudžetą arba Įmonė būtų visiškai nuo jos atleista, taip pat turtinės naudos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viceministrui ir VĮ Turto banko valdybos pirmininkui A. V., jo motinai S. V. ir seseriai E. K., kad pastarieji išvengtų asmeninių išlaidų už namo, (duomenys neskelbtini), stogo medžiagų įgijimą ir paties stogo uždengimo darbus, taip pat kitokios asmeninės naudos bendrininkui V. P., t. y. kad pastarojo sūnus M. P. būtų įdarbintas VĮ Turto banke, 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 9 d., su statutiniu valstybės tarnautoju J. R. bei valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu V. P. susitarė Pravieniškių VĮ lėšomis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viceministro ir kartu einančio VĮ Turto banko valdybos pirmininko pareigas A. V. motinai S. V. ir seseriai E. K. neatlygintinai nupirkti naują stogo dangą, lietvamzdžių sistemą, komplektuojamąsias detales ir neatlygintinai, panaudojant Pravieniškių VĮ dirbančių nuteistųjų darbo jėgą, įgytomis medžiagomis uždengti namo, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio E. K., stogą, taip jiems duoti kyšį svetimu Pravieniškių VĮ priklausančiu turtu, kartu šį turtą iššvaistyti neatlygintai perleidžiant A. V. artimiesiems ir šeimos nariams, t. y. tretiesiems asmenims. Vykdydamas suplanuotą nusikalstamą sumanymą, K. R. ir bendrininkai J. R., V. P. su UAB „S“ generalinio direktoriaus pavaduotoju B. M. (atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) ne vėliau kaip 2012 m. spalio 2 d. susitarė, kad V. P. iš UAB „Infantas“ užsakytoms ir ketinamoms kaip kyšis duoti naujoms stogo dengimo medžiagoms įgyti ir lėšoms apmokėti kaip pirkėjas bus panaudotas juridinis asmuo UAB „S“, nors faktiškai įgyjamomis medžiagomis bus disponuojama bendrininkų V. P. ir J. R. nuožiūra ir interesais, bei tuoj po to šiam juridiniam asmeniui už realiai neįgytas, bet apmokėtas statybines medžiagas atsiradusią žalą (įsiskolinimą) susitarė atlyginti Pravieniškių VĮ lėšomis, imituojant tarp įmonių pirkimo–pardavimo operacijas, kurios būtų pagrindas iš Pravieniškių VĮ į UAB „S“ sąskaitą už realiai Pravieniškių VĮ nenupirktas, o UAB „S“ neparduotas prekes pervesti lėšas UAB „S“ ta apimtimi, koks bus įsiskolinimas už UAB „S“ bendrininkų V. P. ir J. R. interesams tenkinti nupirktas stogo dangos medžiagas. K. R., vykdydamas suplanuotą ir suderintą su V. P. ir J. R. nusikalstamą veiką, nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2012 m. spalio 9 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, veikiančio A. V., S. V. ir E. K. interesais, gavęs informaciją apie A. V., S. V. ir E. K. ketinamą įgyti stogo dangą „Rannila“, atitinkamus patarimus dėl šios stogo dangos įgijimo perdavė bendrininkams V. P. ir J. R.. Nurodytu laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2012 m. spalio 9 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pravieniškių VĮ dirbančiam nuteistajam A. Š. parodė namo, (duomenys neskelbtini), buvimo vietą ir V. P. sutikimu davė A. Š. nurodymus dėl stogui dengti būtinų paruošiamųjų darbų masto, preliminariai prireiksiančių medžiagų, darbo įrankių ir darbo jėgos kiekio įvertinimo, po to šią preliminarią informaciją apie būtinas medžiagas ir darbinius pajėgumus perdavė bendrininkams V. P. ir J. R.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. R. 2012 m. spalio 30 d., būdamas (duomenys neskelbtini), jo ir bendrininkų V. P. ir J. R. nusikalstamais veiksmais suplanuotai pirkimo ūkinei operacijai atlikti panaudojus kitą juridinį asmenį UAB „S“ ir taip užmaskavus tikruosius medžiagų įgijėjus, šio juridinio asmens vardu nupirktas stogo dangos, lietvamzdžių sistemos, komplektuojamąsias detales, bendros 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM vertės, atgabenus autotransportu prie namo, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jų tikrasis įgijėjas yra V. P. su J. R. ir kad už jas nusikalstamu būdu imituojant ūkines operacijas UAB „S“ suplanuota atlyginti Pravieniškių VĮ lėšomis, taip pat žinodamas, kad UAB „Infantas“ stogo dangą realiai yra pardavęs UAB „S“, suvokdamas, kad jis nėra nė vieno iš šių juridinių asmenų teisėtas atstovas ir transportuotų medžiagų šios bendrovės realiai neįgyja, nes jos pagal susitarimą bus naudojamos asmeninėms jo ir bendrininkų V. P., J. R. reikmėms, veikdamas kaip tariamas UAB „Infantas“ atstovas, šios bendrovės vardu priėmė atgabentas statybines medžiagas 2012 m. spalio 30 d. pasirašydamas 2012 m. spalio 24 d. data išrašytame UAB „Ruukki Lietuva“ krovinio važtaraštyje Nr. 3207720 grafoje „gavėjas“. Po to 2012 m. spalio 30 d. tęsdamas nusikalstamus veiksmus, duodamas nurodymus Pravieniškių VĮ vairuotojui-tiekėjui R. R. ir Pravieniškių VĮ dirbantiems nuteistiesiems A. Š., V. S., K. N., J. M., V. G., nesuvokiantiems dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, neteisėtai naudodamas šių nuteistųjų darbo jėgą, vadovavo stogo dengimo, medžiagų iškrovimo ir pradiniams stogo dengimo įgytomis medžiagomis darbams ir viso statybos darbų proceso nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. metu per bendrininkus V. P. ir J. R. gautą informaciją apie statybos darbų eigą ir rezultatus veikdamas kaip tarpininkas perdavinėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, veikiančiam A. V., S. V. ir E. K. interesais. Tęsdami nusikalstamą veiką, bendrininkai V. P. su J. R., žinant apie tai ir K. R., vykdydami susitarimo dalį dėl 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM įsiskolinimo, atsiradusio už UAB „S“ iš UAB „Infantas“ nupirktas stogo dangos, lietvamzdžių sistemos ir komplektuojamųjų detalių bei jų transporto paslaugas, padengimo, 2012 m. spalio 31 d. parengė du PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005669 ir atitinkamai du 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SR0 0005747 egzempliorius, kuriuose V. P. nurodymu įrašius žinomai melagingą informaciją, kad UAB „S“ parduoda Pravieniškių VĮ įvairias statybines medžiagas, ir taip suklastodami tikrus dokumentus bei juos panaudodami realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms patvirtinti, sudarė būtiną pagrindą 2012 m. lapkričio 12 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. banko pavedimais iš Pravieniškių VĮ į UAB „S“ sąskaitą už realiai neparduotas prekes pervesti ir taip iššvaistyti bendros 9222,43 Lt (2671 Eur) vertės Pravieniškių VĮ lėšas. Taip K. R. nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gruodžio 31 d., būdamas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų Ekonomikos ir marketingo skyriaus vadybininkas, veikdamas kaip tarpininkas tarp bendrai veikiančių J. R., nurodytu laiku ėjusio Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigas ir tuo pat metu iki 2012 m. lapkričio 26 d. laikinai ėjusio Įmonės direktoriaus pareigas, su V. P., iki 2012 m. lapkričio 26 d. ėjusiu Įmonės direktoriaus pavaduotojo pareigas, nuo 2012 m. lapkričio 27 d. – Įmonės direktoriaus pareigas, kurių žinioje buvo Įmonės turtas, bei A. V., kurio artimųjų naudai Pravieniškių VĮ turtu, jį iššvaistant, buvo duodamas kyšis, atlikdamas informacijos, pavedimų ir siekių perdavimo funkciją, taip pat duodamas patarimus bendrininkams V. P. ir J. R. ir nurodymus Pravieniškių VĮ dirbantiems nuteistiesiems, padėjo V. P. ir J. R. iššvaistyti svetimą jų žinioje esantį Pravieniškių VĮ bendros 9859,25 Lt (2855,44 Eur) vertės turtą – stogo dangą, lietvamzdžių sistemą, komplektuojamąsias detales ir jų transportavimo paslaugas atitinkančią 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM vertės pinigų sumą bei jų sumontavimo darbus, bendros 636,82 Lt (184,43 Eur) vertės, ir kartu tokiu būdu taip pat padėjo J. R. ir V. P. piktnaudžiauti tarnyba bei duoti kyšį tretiesiems asmenims, siekiant A. V. palankumo įgyvendinant savo asmeninius interesus. Šiais savo veiksmais K. R., nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2012 m. gruodžio 31 d. padėdamas J. R. piktnaudžiauti statutinio valstybės tarnautojo statusu ir Pravieniškių VĮ direktoriaus bei pavaduotojo, t. y. vadovaujančio asmens, statusu ir įgaliojimais, taip pat V. P. piktnaudžiauti valstybės tarnautojui prilyginto asmens – Pravieniškių VĮ pavaduotojo ir direktoriaus statusu ir įgaliojimais, rengiant ir darant šiems vykdytojams atskiras nusikalstamas veikas, nurodytas BK 184 straipsnio 1 dalyje (iššvaistant svetimą turtą), BK 226 straipsnio 1 dalyje (prekiaujant poveikiu, t. y. svetimą turtą duodant kaip kyšį), padarė bendromis pastangomis turtinę 9859,25 Lt (2855,44 Eur) dydžio žalą Pravieniškių valstybės įmonei prie pataisos namų, jos savininkei valstybei ir savininko teises bei pareigas įgyvendinančiai įstaigai – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, be to, tęstiniais tyčiniais veiksmais bendromis su bendrininkais J. R. ir V. P. pastangomis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas valstybės tarnautojo pareigas, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus – 1 punkte visuomeninės naudos principą, 2 punkte efektyvumo principą, 3 punkte racionalumo principą, 4 punkte viešosios teisės principą, šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintas prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, nustatantį, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą pareigą sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu, nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė juridinis asmuo – Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų, nes buvo iškraipyti šios valstybinės įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas, tikslai įdarbinti nuteistuosius, siekiant išsaugoti ir ugdyti jų darbo įgūdžius bei parengti darbinei veiklai išėjus į laisvę, vykdant įstatymų neuždraustą ūkinę veiklą, funkcijos, veiklos principai, sumenkintas valstybinės įmonės autoritetas ir įvaizdis Įmonėje dirbančių ir kitų nuteistųjų, pačių Įmonės darbuotojų bei visuomenės akyse, pažemintas ir diskredituotas statutinio valstybės tarnautojo Pravieniškių valstybės įmonės direktoriaus ir jo pavaduotojo vardas, taip pat padaryta didelė neturtinė žala Įmonės savininkui – valstybei ir savininko teises įgyvendinančiai valstybinio valdymo institucijai – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas J. R. ir V. P. išteisinamąjį nuosprendį, nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrai pateikė argumentus dėl vienos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, atskirai argumentų, kodėl ši veika turėtų būti laikoma tęstine, nepateikdamas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje sprendimas išteisinti priimtas vėlgi dėl vienos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, kartu pažymint, kad išteisinama pagal tęstinės nusikalstamos veikos visus epizodus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog sprendimas išteisinti dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo nepakankamai argumentuotas (teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos atskiros nusikalstamos veikos turėtų būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė nuskalstama veika), be to, faktiškai priimtas ne dėl visų nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinant baudžiamojon atsakomybėn patrauktus asmenis byla perduota teismui.

21. Apeliacinės instancijos teismas dėl veikų, susijusių su laiptų gamyba bei įrengimu S. M., nurodė:

21.1. Dėl Pravieniškių VĮ turto iššvaistymo – apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad, 2013 m. sausio 10 d. išrašant sąskaitą už laiptų gamybą S. M., joje buvo nurodyta mažesnė suma, nei faktiškai Pravieniškių VĮ patyrė išlaidų, organizuodama šių laiptų gamybą ir įrengimą, tai yra mokėdama už darbų atlikimą G. Š., pirkdama atitinkamas detales laiptams įrengti iš UAB „IB“. Taip buvo iššvaistytas Pravieniškių VĮ turtas. Tačiau J. R. vaidmuo laiptų gamybos S. M. procese buvo epizodinis, apimantis tik trumpą laikotarpį, be to, net ir tuo laikotarpiu, kai bendravo su G. Š., J. R. vykdė V. P. nurodymus (tiek dėl mokėtino avanso, tiek dėl naudotinos laiptų gamybai medienos). Bylos duomenų visuma nepatvirtino, kad J. R. žinojo visas laiptų gaminimo detales, t. y. žinojo ir suprato, jog už laiptų pagaminimą ir įrengimą bus visa apimtimi atsiskaitoma Pravieniškių VĮ lėšomis, o sąskaita faktūra už šią paslaugą išrašoma dėl mažesnės sumos, nei faktiškai patirtos išlaidos, tai nagrinėjamu atveju sudaro inkriminuotų veiksmų esmę. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad dėl šio kaltinimo J. R. turi būti išteisintas, iš kaltinimo V. P. buvo pašalinta aplinkybė, jog įrengiant laiptus S. M. Pravieniškių VĮ turtas iššvaistytas veikiant bendrininkų grupe su J. R..

21.2. Dėl dokumentų klastojimo – bylos įrodymai patvirtino, kad sandoris tarp Pravieniškių VĮ ir G. Š. nebuvo toks, koks jis pavaizduotas 2012 m. gruodžio 12 d. kvite, taigi kvitas buvo suklastotas. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nustatė, kad V. P. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius. Teismas taip pat pažymėjo, kad kaltinime padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką netiksliai nurodyta, jog UAB „IB“ sąskaita buvo apmokėta 2015 m. gruodžio 5 d., nors iš tikrųjų mokėjimas atliktas 2012 m. gruodžio 5 d. Šis netikslumas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra akivaizdus rašymo apsirikimas, todėl šiuo atveju kaltinimas patikslintas nurodant, jog Pravieniškių VĮ lėšomis bendrovei „IB“ sumokėta 2012 m. gruodžio 5 d.

21.3. Dėl piktnaudžiavimo tarnyba – V. P. atitiko specialiojo nusikalstamos veikos, nurodytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, subjekto požymius, kadangi šio iki 2012 m. lapkričio 26 d. eitos direktoriaus pavaduotojo pareigos suteikė jam valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusą, kaip tai nurodyta BK 230 straipsnio 3 dalyje. Nuo 2012 m. lapkričio 27 d., kai buvo paskirtas direktoriumi, V. P. įgijo valstybės tarnautojo statusą. Apeliacinės insntancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog didelė žala nei Pravieniškių VĮ, nei Kalėjimų departamentui, nei valstybei padaryta nebuvo (tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs Pravieniškių VĮ statusą, kuris, kaip pažymėjo Kauno apygardos teismas, nėra reikšmingas, Įmonės veiklos sritis siaura, o apie jos veiklą žinojo tik nuteistieji ir jų artimieji). Teismas pažymėjo, kad tiek Pravieniškių VĮ statusas bei specifinis šios Įmonės veiklos tikslas, tiek atsakomybėn patraukto asmens eitos aukštos pareigos patvirtino, jog V. P., iššvaistydamas Pravieniškių VĮ turtą pagaminant ir įrengiant laiptus S. M. namuose, klastodamas dėl to dokumentus, pažeidė aprašytus Pravieniškių VĮ, kaip valstybės įmonės, veiklos principus, Pravieniškių VĮ turtą valdė neefektyviai ir netikslingai, Įmonės lėšas skirdamas savo asmeniniams interesams tenkinti, nesivadovavo atitinkamais teisės aktuose įtvirtintais valstybės tarnybos veiklos principais, dėl to didelę žalą patyrė tiek Pravieniškių VĮ, tiek šios Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinantis Kalėjimų departamentas, tiek valstybė. V. P., vykdydamas savo tiesiogines pareigas, klastojo dokumentus ir švaistė Pravieniškių VĮ turtą, be to, jis taip pat padarė tyčinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Didelės žalos požymį patvirtino ir aplinkybė, jog V. P. veiksmais buvo padaryta ir tam tikro dydžio turtinė žala, kuri, nors ir nesiekia didelės turtinės žalos dydžio, vis dėlto yra aktuali vertinant jo veiksmus BK 228 straipsnio prasme ir kitų aptartų veiksmų kontekste. Be to, kadangi teisėjų kolegija pripažino, jog dėl kaltinimo padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką (dėl piktnaudžiavimo tarnyba gaminant bei įrengiant laiptus S. M.) J. R. turi būti išteisintas, iš kaltinimo V. P. pašalinta aplinkybė, jog įrengiant laiptus S. M. Pravieniškių VĮ turtas iššvaistytas veikiant bendrininkų grupe su J. R..

22. Apeliacinės instancijos teismas dėl veikų, susijusių su E. K. namo stogo dangos keitimu, nurodė:

22.1. Dėl Pravieniškių VĮ turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo – pirmosios instancijos teismo argumentacija išteisinant J. R. ir V. P. dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 184 straipsnio 1 dalyje (K. R. – padėjus padaryti šią nusikalstamą veiką), yra nelogiška. Nors teismas akcentavo, kad veiksmai, kurių neva buvo prašoma už neatlygintinį stogo pakeitimą, atlikti nebuvo, tai yra V. P. sūnus neįdarbintas VĮ Turto banke, Pravieniškių VĮ pelno įmoka nesumažinta, nurodytos aplinkybės, iššvaistant Pravieniškių VĮ turtą, atsakomybėn patrauktiems asmenims ir nebuvo inkriminuojamos – aprašant BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybes akcentuojamas tik pats neatlygintinis stogo dangos nupirkimas bei jos pakeitimas, su tuo susiję konkretūs J. R., V. P. ir K. R. veiksmai, tai yra konkrečios stogo dangos parinkimas, susitikimas su B. M. ir susitarimas stogo dangos pirkimą vykdyti naudojant UAB „S“, siekis pateisinti šį pirkimą klastojant dokumentus. Taigi priežastys, dėl kurių stogas buvo keičiamas neatlygintinai, kvalifikuojant veiką pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, reikšmės neturi. Asmens veikimo paskatos jo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Padarius išvadą, jog dalis pirmosios instancijos teismo argumentacijos priimant išteisinamąjį nuosprendį dėl veikos, nurodytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, yra nesusijusi su šios nusikalstamos veikos požymiais, vienintelis argumentas, kuriuo remdamasis teismas nusprendė išteisinti atsakomybėn patrauktus asmenis, lieka aplinkybė, jog už stogo dangos keitimo darbus D. J. K. galiausiai vis dėlto sumokėjo. Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas aplinkybę, jog už stogo keitimo darbus D. J. K. atsiskaitė, tai yra žala Įmonei nepadaryta, visiškai ignoravo tokio atsiskaitymo laiką, kuris, sprendžiant atsakomybėn patrauktų asmenų kaltės klausimą, yra itin reikšmingas. Aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju buvo iššvaistytas Pravieniškių VĮ turtas, patvirtina ne tik tai, kad už stogo dangos keitimo darbus D. J. K. neatsiskaitė iš karto po jų atlikimo, bet ir telefoninių pokalbių turinys, paties užsakymo pateikimo, naujos stogo dangos įsigijimo aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas kontatavo, jog V. P. ir J. R. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamų veikų, nurodytų BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 184 straipsnio 1 dalyje, požymius. K. R. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje, požymius. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šių veikų yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, ši baudžiamosios bylos dalis buvo nutraukta. Papildomai teismas pažymėjo, kad, kaip ir S. M. laiptų gamybos epizode, kaltinimas iššvaisčius turtą nėra tikslus, kadangi jame nurodyta, jog V. P. ir J. R. Pravieniškių VĮ lėšos ir darbo jėga buvo patikėtos ir buvo jų žinioje. Nagrinėjamu atveju turtas buvo V. P. ir J. R. žinioje (pagal atitinkamas direktoriaus bei direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo nuostatas), todėl ši kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl E. K. namo stogo dangos keitimo) dalis tikslinta, iš jos pašalinus aplinkybę, jog turtas J. R. ir V. P. buvo patikėtas.

22.2. Dėl prekybos poveikiu – pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė dėl neva nelogiško kaltinimo, kai kaltinimai nebuvo pareikšti S. V., E. K. ar A. V., kaip kyšio gavėjams, J. R., V. P. ir K. R. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi – šioje baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas būtent pastarųjų, o ne galimų kyšio gavėjų atsakomybės klausimas, aplinkybė, jog valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras dėl šios dalies galimai nesurinko pakankamai duomenų, būtinų siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, nešalina J. R., V. P. ir K. R. veiksmų pavojingumo. Aplinkybę, jog neatlygintinai stogo danga buvo keičiama siekiant V. P. sūnaus M. P. įdarbinimo VĮ Turto banke, patvirtino užfiksuotų pokalbių turinys. Visi trys baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys suprato veikiantys neteisėtai ir norėjo taip veikti. Pagrindiniai nusikalstamo veikimo elementai, sudarantys kaltinimų pagal BK 226 straipsnio 1 dalį esmę, buvo aptarti V. P. ir K. R. dar 2012 m. rugpjūčio 9 d. pokalbio metu, tai yra jog, siekiant pelno įmokos sumažinimo bei M. P. įdarbinimo VĮ Turto banke, reikės neatlygintinai pakeisti stogo dangą finansų viceministro A. V. seseriai E. K. priklausančiame name, kuriame, be kita ko, gyveno ir pastarųjų motina S. V.. Keičiant stogo dangą viena ar kita apimtimi dalyvavo tiek J. R., tiek V. P., tiek K. R., jų tarpusavio pokalbiai patvirtina, kad visi jie žinojo šių darbų atlikimo tikrąsias priežastis, savo veiksmų neteisėtumą, prieštaravimą Pravieniškių VĮ veiklos tikslams. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, jog J. R. ir V. P. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, o K. R. padėjo šią veiką padaryti. Būtent K. R. tiesiogiai bendravo su A. V., kurio įtakos atliekant kaltinime įvardytus veiksmus, tai yra suteikiant Pravieniškių VĮ pelno įmokos sumažinimą bei įdarbinant V. P. sūnų M. P. VĮ Turto banke, buvo siekiama, taigi jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip padėjėjo.

22.3. Dėl piktnaudžiavimo tarnyba – teismas nagrinėjamu atveju įvertino, ar J. R. ir V. P., organizuodami neatlygintinį E. K. priklausančio namo stogo dangos keitimą, ir K. R., padėdamas jiems, padarė didelę žalą Pravieniškių VĮ, Kalėjimų departamentui ir valstybei, taip pat ar atlikdami minėtus veiksmus jie siekė turtinės bei kitokios asmeninės naudos. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad neatlygintinai stogo danga buvo keičiama siekiant A. V. palankumo, kuris inkriminuojamų veikų laikotarpiu ėjo finansų viceministro pareigas, taip pat ėjo VĮ Turto banko valdybos pirmininko pareigas. Kaip ir epizode dėl laiptų pagaminimo ir įrengimo S. M., stogo keitimo darbai buvo atliekami aukštas pareigas valstybės tarnyboje einančiam asmeniui, o juos organizavo kiti taip pat aukštas pareigas einantys asmenys. Taigi ir šiuo atveju buvo iškreipta valstybės tarnybos esmė, pažeistas tarnavimo visuomenės interesams principas. J. R. ir V. P., turėję rodyti pavyzdį bausmę atliekantiems nuteistiesiems, dirbusiems Pravieniškių VĮ, skatinti juos daugiau nenusikalsti, pakeisti savo gyvenimo būdą, elgesio modelį, išmokyti juos gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, pasielgė atvirkščiai, pademonstravo neteisėtą, nusikalstamą veikimo būdą. Tokią išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad žiniasklaidoje ne kartą buvo publikuoti kritinio pobūdžio straipsniai apie šią bylą. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju siekis įdarbinti M. P. VĮ Turto banke kaip kitokios asmeninės naudos siekis pagrįstai inkriminuotas visiems trims baudžiamojon atsakomybėn patrauktiems asmenims. Tiek BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika, tiek BK 226 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika buvo padarytos J. R., V. P. ir K. R. veikiant bendrininkų grupe.

23. Apeliacinės instancijos teismas dėl veikų, susijusių su baldų gamyba E. T., nurodė:

23.1. Dėl Pravieniškių VĮ turto iššvaistymo – apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad aplinkybė, jog pagal 2013 m. kovo 14 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už baldus (jų gamybos paslaugą bei pristatymą) sumokėjo M. K. T., leidžia daryti išvadą, kad J. R. nepadarė veikos, nurodytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, kadangi už E. T. pagamintus baldus buvo sumokėta, patys baldai pagaminti iš jo tėvo pateiktų medžiagų, taigi Pravieniškių VĮ turtas neiššvaistytas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad baldai E. T. buvo pagaminti ir išgabenti dar 2012 m. rugsėjo 21 d., o PVM sąskaita faktūra už šių baldų gamybą bei jų pristatymą išrašyta ir iš M. K. T. gautas mokėjimas už baldus tik 2013 m. kovo 14 d., tai yra po baldų pristatymo E. T. praėjus beveik pusei metų. PVM sąskaita faktūra už šiuos baldus buvo išrašyta ne tuo metu, kai buvo suteikta jų gamybos paslauga, o daug vėliau, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu E. T. baldų gamyba buvo įvertinta 1009,62 Lt (292,41 Eur) suma, o 2013 m. kovo 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta baldų gamybos kaina yra 701,80 Lt su PVM (atskaičius transportavimą). Faktiškai baldų gamyba buvo įvertinta beveik pusantro karto daugiau, nei nurodyta 2013 m. kovo 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje, tai rodo, kad dėl konkrečios baldų pagaminimo kainos nebuvo tartasi, išrašant PVM sąskaitą faktūrą praėjus pusei metų po paslaugos suteikimo, joje darbų kainą tiesiog bandyta atspėti. Išvežant baldus iš Pravieniškių VĮ teritorijos, leidime išgabenti produkciją buvo nurodytas ne E. T. gyvenamosios vietos adresas, kur baldai pristatyti, o Pravieniškių VĮ sandėlis. Taigi E. T. baldų užsakymas buvo vykdomas nefiksuojant to jokiuose Įmonės dokumentuose, neišrašant už suteiktas paslaugas PVM sąskaitos faktūros, tai yra bandant nuslėpti neatlygintinį baldų gamybos procesą bei šių baldų pateikimą E. T.. J. R., nurodydamas baldus pagaminti neatlygintinai, šiuos darbus atliekant Pravieniškių VĮ dirbantiems nuteistiesiems, kuriems buvo mokamas darbo užmokestis, jų gamyboje naudojant ne tik M. K. T. pristatytą medieną, bet ir Pravieniškių VĮ priklausančias medžiagas, pagrįstai buvo kaltinamas iššvaistęs jo žinioje esantį Pravieniškių VĮ priklausantį turtą. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad kaltinimas iššvaisčius turtą gaminant baldus E. T. nėra tikslus, kadangi jame nurodyta, jog J. R. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį turtą. Pravieniškių VĮ direktoriaus pareigybės aprašymo 10.8 punkte buvo nurodyta, jog Įmonės direktorius atsako už Įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatymuose ir įstatuose įtvirtinta tvarka ir sąlygomis, taigi nagrinėjamu atveju Pravieniškių VĮ turtas buvo J. R. žinioje, todėl ši kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl baldų gamybos E. T.) dalis tikslinama, iš jos šalinant aplinkybę, jog turtas J. R. buvo patikėtas.

23.2. Dėl piktnaudžiavimo tarnyba – veikimo principas, kai pažeidžiant valstybės tarnybos esmę buvo nuolat tenkinami asmeniniai (taip pat ir darbiniai) interesai, siekiama vienokios ar kitokios naudos, Įmonės turtas naudojamas aiškiai priešingai jos veiklos tikslams, tokius veiksmus atliekant aukščiausias pareigas valstybinėje įmonėje einančiam asmeniui, patvirtina, jog neatlygintinai pagaminant baldus E. T. ne tik buvo piktnaudžiaujama tarnyba, bet ir šiais veiksmais padaryta didelė žala Pravieniškių VĮ, jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – Kalėjimų departamentui bei valstybei. J. R. inkriminuotas turtinės ir kitokios asmeninės naudos siekimas, t. y. kad jis, neatlygintinai atlikdamas aptartus veiksmus, siekė išlaikyti su E. T. dėl pastarojo einamų pareigų gerus asmeninius santykius, sustiprinti pastarojo palankumą, kartu siekė šiam asmeniui, su kuriuo siejo draugystės ryšiai, turtinės naudos, kad pastarasis išvengtų asmeninių išlaidų už ketinamus įsigyti asmeninėms reikmėms baldus. Nagrinėjamu atveju buvo siekiama ir turtinės naudos E. T. – neatlygintinai pagaminus baldus Pravieniškių VĮ, pastarasis išvengė šių baldų įsigijimo išlaidų. Ir nors E. T. tėvas jau po ikiteisminio tyrimo pradėjimo apmokėjo dalį pagamintų baldų vertės, ši aplinkybė gali būti aktuali nagrinėjant civilinio ieškinio ir jo dydžio, o ne kaltinimo pagrįstumo klausimą.

24. Apeliacinės instancijos teismas dėl veikų, susijusių su biuro baldų gamyba V. A., nurodė:

24.1. Dėl Pravieniškių VĮ turto iššvaistymo – pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas sumokėjimo už baldus faktą, visiškai ignoravo tokio mokėjimo laiką. Mokėjimas už baldus buvo atliktas tik 2016 m. kovo 18 d., tai yra po baldų pristatymo, kuris įvyko 2012 m. spalio 9 d., praėjus daugiau nei trejiems metams, jau atlikus ikiteisminį tyrimą ir šią baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teisme. Taigi ši aplinkybė gali būti aktuali nagrinėjant civilinio ieškinio ir jo dydžio, o ne kaltinimo pagrįstumo klausimą. Nors teismas pažymėjo, neva Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Kauno apskrities VPK) neturėjo lėšų baldams įsigyti, tokia išvada prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog J. R. veiksmai buvo atlikti kryptingai, veikiant tiesiogine tyčia, ir atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, požymius.

24.2. Dėl piktnaudžiavimo tarnyba – J. R. neteisėtais veiksmais, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo padaryta didelė žala ne tik Pravieniškių VĮ, bet ir Kalėjimų departamentui bei valstybei. Vertinant J. R. veikimo paskatas, itin svarbus pastarojo pokalbis su V. A. 2012 m. spalio 9 d. Šis patvirtino asmenų draugiškus santykius. J. R., organizuodamas neatlygintinį baldų pagaminimą ir jų pristatymą į V. A. darbo vietą, naudodamas šiems veiksmams atlikti Pravieniškių VĮ turtą, siekė asmeninės naudos – draugiškų santykių ne tik su buvusiu kolega V. A. palaikymo, bet ir tokių pat draugiškų santykių su jo sūnumi Vaidu dėl pastarojo einamų pareigų.

25. Apeliacinės instancijos teismas dėl veikų, susijusių su medžioklės bokšteliais S. Z., nurodė:

25.1. Dėl Pravieniškių VĮ turto iššvaistymo – nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog 2012 m. spalio 16 d. iš Pravieniškių VĮ teritorijos į (duomenys neskelbtini) buvo išvežti du medžioklės bokšteliai (skirti S. Z.). Jokių dokumentų dėl šių bokštelių užsakymo, gaminimo ar sumokėjimo už juos Pravieniškių VĮ rasta nebuvo, netgi bokštelių pristatymas S. Z. organizuotas taip, kad galutinis šių objektų gavėjas nebūtų aiškus. Taigi pirmosios instancijos teisme S. Z. nurodyta aplinkybė, neva J. R. jam sakė turintis kelis medžioklės bokštelius, kurie skirti parodoms ir kurie neva buvo pristatyti S. Z., yra paneigta jų tarpusavio pokalbiais, kurių metu buvo tariamasi dėl bokštelių gamybos, o ne dėl jau pagamintų bokštelių pristatymo. Aplinkybę, jog medžioklės bokšteliai S. Z. buvo gaminami pagal konkretų jo užsakymą, patvirtino ir šių bokštelių komplektacija. S. Z. nugabenti medžioklės bokšteliai su visais priedais, tai yra kojomis ir kopėčiomis, buvo pagaminti Pravieniškių VĮ 2012 m. spalio mėn., praėjus daugiau nei mėnesiui nuo paskutinio bendrovės „V“ bokštelių užsakymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kaltinimas J. R. iššvaisčius turtą gaminant medžioklės bokštelius S. Z. nėra tikslus, kadangi jame nurodyta, jog J. R. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį turtą. Nagrinėjamu atveju Pravieniškių VĮ turtas buvo J. R. žinioje, todėl ši kaltinimo dalis pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl medžioklės bokštelių S. Z.) tikslinama, iš jos šalinant aplinkybę, jog turtas J. R. buvo patikėtas.

25.2. Dėl piktnaudžiavimo tarnyba – teismas konstatavo, kad J. R. veiksmais buvo padaryta didelė žala ne tik Pravieniškių VĮ, bet ir Kalėjimų departamentui bei valstybei. Taip pat J. R. pagrįstai inkriminuotas asmeninės bei turtinės naudos siekimas. Inkriminuojamos veikos laikotarpiu S. Z. gynė J. R. sūnų baudžiamojoje byloje, tai yra teikė jam advokato paslaugas. Be to, kaip matyti iš šių asmenų telefoninių pokalbių turinio, J. R. ir S. Z. siejo tam tikri ryšiai, neatlygintinai perduodant pastarajam du medžioklės bokštelius, S. Z. sutaupė lėšų, taigi J. R. pagrįstai kvalifikuotas turtinės naudos (S. Z.) siekimas.

26. Apeliacinės instancijos teismas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nustatė, kad J. R. nurodymu buvo pagaminta produkcija net keliems fiziniams asmenims – E. T., V. A. ir S. Z.. J. R., veikdamas kartu su V. P., taip pat organizavo neatlygintinį E. K. priklausančio namo stogo keitimą, o V. P., veikdamas savarankiškai, – laiptų pagaminimą ir įrengimą S. M.. Nurodytais atvejais operacijos į buhalterinę apskaitą buvo arba visiškai neįtrauktos (baldų ir medžioklės bokštelių gaminimo atvejais), arba įtraukiamos netiksliai, slepiant tikrąjį jų turinį, nurodant jas kaip visai kito pobūdžio operacijas, nei jos iš tikrųjų buvo (laiptų gaminimo ir įrengimo bei stogo keitimo atvejais). Be to, pateisinant tam tikrų piniginių pervedimų ar jų išmokėjimo grynaisiais operacijas, atskirais atvejais klastoti buhalterinės apskaitos dokumentai. Tiek J. R., tiek V. P. žinojo tikrąjį vykdomų operacijų turinį, tačiau tyčia buhalterinėje apskaitoje jų arba išvis nefiksavo, arba fiksavo netinkamai. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog nurodymus buhalterėms dėl suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimo į apskaitą, dėl mokėjimų pagal šias sąskaitas davė būtent J. R. ir V. P.. O produkcijos pagaminimas ir pristatymas E. T., V. A. ir S. Z. buvo apskritai nefiksuoti Įmonės vidinėje apskaitoje ir būtent toks veikimo modelis pasirinktas J. R. iniciatyva, būtent jis, eidamas Įmonės direktoriaus pareigas, nurodęs išvežti iš Pravieniškių VĮ tam tikrą produkciją, turėjo duoti nurodymą už šią produkciją išrašyti ir PVM sąskaitas faktūras, tačiau to tyčia nepadarė, kadangi jo siekis buvo visai kitas – Pravieniškių VĮ produkciją perleisti neatlygintinai. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju buvo tyčia apgaulingai tvarkoma Pravieniškių VĮ buhalterinė apskaita ir dėl to kilo BK 222 straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai.

26.1. Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad kaltinimai apgaulingai tvarkius Pravieniškių VĮ buhalterinę apskaitą yra neatsiejamai susiję su kitais J. R. ir V. P. veiksmais, t. y. su įvairios produkcijos gamyba, nefiksuojant jos jokiuose Įmonės dokumentuose, už atliktus darbus ar pagamintą produkciją neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, tačiau dėl tam tikrų veiksmų J. R. ir V. P. buvo arba išteisinti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (J. R. ir V. P. – dėl baldų gamybos T. S.), arba išteisinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu (J. R. – dėl laiptų įrengimo S. M., dėl medžioklės bokštelio B. B.). Kadangi J. R. išteisinamas dėl laiptų pagaminimo ir įrengimo S. M., iš kaltinimo V. P. dėl šios dalies atitinkamai pašalintas veikimas bendrininkų grupe su J. R..

26.2. Pašalinus dalį veiksmų iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, buvo patikslintas ir nusikalstamos veikos darymo laikotarpis. J. R. buvo kaltinamas apgaulingai tvarkęs Pravieniškių VĮ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. iki 2013 m. sausio 26 d. Kaltinime buvo taip pat pažymėta, jog dėl J. R. veiksmų negalima iš dalies nustatyti Pravieniškių VĮ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki 2013 m. sausio 31 d. Laikotarpis, kai buvo apgaulingai tvarkoma Pravieniškių VĮ apskaita, bei laikotarpis, kuriuo negalima nustatyti Įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, skiriasi. Atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinimo J. R. yra šalinami veiksmai, susiję su medžioklės bokšteliu B. B., jis taip pat išteisinamas dėl veiksmų, įrengiant laiptus S. M., be to, tiek jis, tiek V. P. yra išteisinti dėl veiksmų pristatant lauko baldus T. S., atitinkamai pagal specialisto išvadas tikslinamas laikotarpis, kai dėl J. R. ir V. P. veiksmų negalima iš dalies nustatyti Pravieniškių VĮ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir kurį buvo apgaulingai tvarkoma Pravieniškių VĮ buhalterinė apskaita: laikotarpis, kai dėl J. R. veiksmų negalima iš dalies nustatyti Pravieniškių VĮ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kai buvo apgaulingai tvarkoma Pravieniškių VĮ buhalterinė apskaita, nustatomas nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. (kai buvo nugabenti baldai E. T.) iki 2012 m. gruodžio 31 d. (paskutinė mokestinio laikotarpio, kai buvo atliktas mokėjimas už stogo dangą UAB „S“, diena); laikotarpis, kai dėl V. P. veiksmų negalima iš dalies nustatyti Pravieniškių VĮ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kai buvo apgaulingai tvarkoma Pravieniškių VĮ buhalterinė apskaita, nustatomas nuo 2012 m. spalio 31 d. (kai į Pravieniškių VĮ buhalterinę apskaitą įtraukta pirmoji suklastota 2012 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra stogo dengimo epizode) iki 2012 m. gruodžio 31 d. (paskutinė mokestinio laikotarpio, kai buvo atliktas mokėjimas už stogo dangą UAB „S“, diena).

27. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad klausimas dėl VĮ „Mūsų amatai“ civilinio ieškinio pagrįstumo šioje byloje gali būti sprendžiamas. Dėl V. P. veiksmų, kai jam piktnaudžiaujant tarnyba laiptai S. M. buvo pagaminti ir įrengti ženkliai mažesne kaina, nei faktiškai Pravieniškių VĮ patyrė išlaidų gamindama bei įrengdama šiuo laiptus, Įmonė patyrė turtinę žalą, kuri nagrinėjamu atveju lygi skirtumui tarp realios laiptų kainos bei Įmonei G. M. sumokėtos sumos už laiptus – 11 426,38 Lt (3309,31 Eur). VĮ „Mūsų amatai“ prašė priteisti mažesnę sumą, nei faktiškai patirta turtinė žala, tai yra 10 369,95 Lt (3003,35 Eur). Ši suma yra padarytos žalos dydis, neįvertinus PVM mokėjimo taisyklių, įtvirtintų atitinkamose Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatose. Civilinis ieškinys tenkintas pagal paduoto ieškinio ribas ir civiliniam ieškovui priteista prašoma suma. Nors nurodytą sumą VĮ „Mūsų amatai“ prašė priteisti solidariai iš J. R. ir V. P., teisėjų kolegija išteisino J. R. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su laiptų gamyba bei įrengimu S. M., todėl ši suma priteisiama tik iš V. P.. J. R. šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu piktnaudžiavęs tarnyba gaminant ir neatlygintinai perleidžiant du medžioklės bokštelius S. Z.. Neatlygintinai perleidus du medžioklės bokštelius S. Z., šiuos bokštelius pagaminus Pravieniškių VĮ, naudojant šios Įmonės medžiagas, darbus atliekant nuteistiesiems, už kurių darbą sumokėjo Pravieniškių VĮ, Įmonė patyrė turtinę žalą, kurios dydis atitinka nustatytą medžioklės bokštelių vertę – 2194,94 Lt (635,70 Eur) (1 097,47 x 2). J. R. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba neatlygintinai perleidžiant šiuos medžioklės bokštelius S. Z., todėl medžioklės bokštelių vertę atitinkanti pinigų suma priteisiama iš jo.

III. Kasacinių skundų argumentai

28. Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. ir jo gynėjas advokatas M. Vasiliauskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalį, kuria V. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2 epizodai); 226 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; baudžiamoji byla V. P. dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje (dėl E. K. priklausančio namo stogo dangos keitimo), BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumentų klastojimo gaminant ir įrengiant laiptus S. M.), BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumentų klastojimo keičiant E. K. priklausančio namo stogo dangą), nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, taip pat panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria baudžiamoji byla V. P. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje (S. M. laiptų gamyba) suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, nutraukta, bei dėl šios dalies priimti naują sprendimą – V. P. išteisinti ir baudžiamąją bylą V. P. nutraukti, taip pat civilinės ieškovės UAB „Mūsų amatai“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasatoriai skunde nurodo:

28.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas V. P. apkaltinamąjį nuosprendį (dalį bylos nutraukdamas dėl senaties), netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Be to, pirmosios instancijos teismas V. P., J. R. atliktus veiksmus kvalifikavo tarsi vieną tęstinę veiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas, tiesiog nurodydamas, kad kaltinimas buvo reiškiamas dėl atskirų veikų, panaikino tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė kaltinimo aplinkybes, padidino tariamai padarytos žalos dydį, taip pažeidė V. P. teisę į teisingą procesą ir gynybą, be to, peržengė apeliacinio skundo ribas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai V. P. pripažino kaltu pagal BK 226 straipsnį.

28.2. Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su laiptų gamyba bei įrengimu S. M.), nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamu nuosprendžiu atmetė V. P. skundą, tačiau, net ir nesant prokuroro skundo, priėmė sprendimą V. P. padėtį bloginančiomis aplinkybėmis, t. y. padidino tariamai iššvaistyto turto dydį nuo 3003,35 Eur iki 3309,31 Eur. Dėl to buvo pažeista V. P. teisė į gynybą. Šiuo atveju už turto iššvaistymą V. P. nuteistas dėl to, kad neva S. M. namuose įrengė laiptus, kurių vertė buvo 17 369,95 Lt, tačiau S. M. (G. M.) buvo sumokėta tik 7000 Eur, todėl likusi suma (skirtumas) ir laikytina iššvaistyto turto suma. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė V. P. nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad Pravieniškių VĮ buvo perduota mediena, 1800 Lt vertės, taip pat S. M. padarė nuolaidą Pravieniškių VĮ įsigytam kamufliažiniam audiniui. Aplinkybę, kad Pravieniškių VĮ buvo perduotos lentos laiptams įrengti, patvirtino ne tik V. P., tačiau ir R. B. (kuris realiai sprendė klausimus, susijusius su laiptų gamyba), ir S. M.. Teismai nepagrįstai atmetė V. P. ir J. R. poziciją, kad laiptų kaina buvo mažinama ir kamufliažinės medžiagos iš Baltarusijos kaina, kuri buvo sumažinta dėl S. M., taip sutaupytos įmonės lėšos ir joks nuostolis įmonei nebuvo padarytas. Teismas, darydamas išvadą, kad S. M. sandoris buvo pelningas, neįvertino visų medžiagos atvežimo sąnaudų, muitinės mokesčių, transportavimo kainos ir pan. Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė matematiniais skaičiavimais, tačiau, kasatoriaus įsitikinimu, jie netgi nėra teisingi, kadangi teismas nuolaidos sumą skaičiavo neatskaitęs PVM (kaina nurodoma be PVM). Teismai, suabsoliutindami G. Š. parodymus, pažeidė tiek rungimosi principą, tiek teisės į teisingą procesą principą.

28.3. Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su laiptų gamyba bei įrengimu S. M.), nurodė, kad teismo išvados yra prieštaringos. Nors prekės ir nebuvo fiziškai pateiktos Pravieniškių VĮ, tačiau prekės buvo panaudotos gaminant laiptus, už jas Pravieniškių VĮ išrašė PVM sąskaitą faktūrą G. M., todėl prekių įsigijimas turėjo būti užfiksuotas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Už sąskaitų pateikimą ir išrašymą yra atsakingas sąskaitas išrašantis, o ne gaunantis asmuo, todėl V. P. negali būti atsakingas už G. Š. sąskaitų išrašymą.

28.4. Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje (veika, susijusi su laiptų gamyba bei įrengimu S. M.), nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nustatyto didelės žalos požymio. Pirma, V. P. tiesiogiai jokio kontakto su kaliniais neturėjo ir jokio neteisėto pavyzdžio jiems nerodė. Antra, kaliniams apie S. M. laiptų gamybą nebuvo žinoma, todėl jokios įtakos kalinių elgesiui negalėjo padaryti. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad didelę žalą pagrindžia visuomenėje kilęs rezonansas, tačiau byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių kilusį rezonansą. Teismo išvados, kad V. P. siekė turtinės naudos S. M., taip siekdamas išlaikyti gerus asmeninius santykius, nepagrįstos. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog V. P. pagarbiai bendravo su S. M., priešingai nei nurodė teismas, patvirtina, kad tarp V. P. ir S. M. nebuvo susiklostę jokie artimi, draugiški santykiai. Be to, realiai už S. M. laiptus buvo visiškai atsiskaityta ir Pravieniškių VĮ jokia žala nepadaryta. Jeigu S. M. ir suteikta nuolaida laiptais, tai ji suteikta tik R. B. perduotų lentų sąskaita bei S. M. padarytos nuolaidos sąskaita, o tai reiškia, kad realią finansinę naudą S. M. gavo ne iš Pravieniškių VĮ ir juo labiau ne iš V. P.. V. P. priimant užsakymą gaminti laiptus nesiekė jokios nei asmeninės, nei turtinės naudos nei sau, nei kitiems, todėl BK 228 straipsnio 2 dalis jam inkriminuota nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies nemotyvavo, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo veikos vertintos kaip viena tęstinė veika, o ne kaip atskiri epizodai, savaime nėra neteisingas.

28.5. Dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (veikos, susijusios su E. K. namo stogo dangos keitimu), pažymėjo, kad teismo argumentas, jog nėra ginčo dėl darbų atlikimo, yra neteisingas, kadangi tiek V. P., tiek J. R. ir K. R. laikėsi pozicijos, kad darbai nėra baigti, kadangi uždėta stogo danga turi trūkumų, kuriuos bus galima taisyti tik pavasarį, atšilus orams. Nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo teiginiais, kad nepaisant to, jog už stogo keitimą buvo atsiskaityta, tačiau už stogo dangą atsiskaityta jau po bylos iškėlimo, todėl tai gali daryti įtaką tik civilinio ieškinio ir jo dydžio klausimui, o ne kaltinimų pagrįstumo klausimui. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino, kodėl S. K. ar D. J. K. neatsiskaitė už stogo dengimo darbus, t. y. nevertino fakto, kad darbai nebuvo baigti, darbai buvo nekokybiški. Vien ta aplinkybė, kad V. P. buvo žinoma apie stogo dangos keitimą, tai, kad jis ieškojo rėmėjų, kurie prisiimtų atsakomybę, jeigu stogo danga būtų uždėta nekokybiškai, dar nereiškia, kad jis atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus ar siekė iššvaistyti turtą. Pažymėtina, kad iš esmės su D. J. K. dėl stogo uždengimo tarėsi K. R. ir J. R.. V. P. susitarime nedalyvavo, todėl nepagrįstai pripažinta, kad V. P. kaltinimai pasitvirtino. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad V. P. nepriėmė asmeniškai jokių sprendimų, susijusių su stogo dengimu, todėl negali būti laikoma, kad jis yra atsakingas už tariamą turto iššvaistymą. Taip pat V. P. realiai neklastojo jokių dokumentų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad V. P. sutarties nepasirašinėjo, todėl jos suklastoti negalėjo. PVM sąskaitas faktūras išrašė UAB „S“ ir V. P. neturėjo įtakos sąskaitų faktūrų turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad pasitvirtino V. P. inkriminuoti kaltinimai.

28.6. Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su E. K. namo stogo dangos keitimu), akcentavo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad bent vienas iš kaltinamųjų, įskaitant ir V. P., būtų taręsis su A. V. ar su juo susijusiais asmenimis (S. V., E. K.) dėl kyšio davimo. Nagrinėjamoje byloje įrodymais nepagrindžiamas joks tarimasis dėl kyšio davimo, naudos siekimo ar siekis neteisėto (ar teisėto) A. V. veiksmų atlikimo, todėl neįmanoma daryti patikimos išvados, kad vos keliomis pokalbio frazėmis tarp kaltinamųjų, kurios pasakomos perkeltine prasme juokaujant, buvo realiai susitarta dėl neteisėto ar nepagrįsto atlygio (kyšio) už poveikį siekimo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo siekiama A. V. palankumo, nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo tartasi stogo dangą dengti neatlygintinai, nėra duomenų, kad V. P. būtų prisidėjęs ar dalyvavęs tokiuose susitarimuose.

28.7. Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje (veika, susijusi su E. K. namo stogo dangos keitimu), pažymėjo, kad stogo dengimas nebuvo neatlygintinis sandoris, už stogo dangą buvo atsiskaityta, už stogo dangą neatsiskaityta iki 2012 m. gruodžio 31 d. tik dėl to, kad darbai turėjo trūkumų ir buvo nebaigti, tai patvirtina byloje esanti medžiaga. V. P. nepažinojo nei A. V., nei jo artimųjų ir jokio palankumo jam nesiekė, pats asmeniškai nebendravo nei su A. V., nei su S. V., nei su E. K., nei su D. J. K. ir jokio minėtų asmenų palankumo V. P. nesiekė. Byloje nėra absoliučiai jokių straipsnių ar kitokių įrodymų, patvirtinančių teismo išvadas dėl rezonansinio atgarsio visuomenėje.

28.8. Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtų kilę teismo nurodyti padariniai. Dėl kaltinimo dėl E. K. stogo keitimo, tai kaltinimas dėl apgaulingos apskaitos tarsi grindžiamas PVM sąskaitų faktūrų dėl stogo dangos įtraukimu į apskaitą nurodant, kad realiai stogo dangos nepirko. Tačiau stogo danga buvo įgyta dengiant stogą, už stogo dengimą buvo atsiskaityta, todėl stogo dangos įgijimas niekaip neiškreipė buhalterinės apskaitos. Taip pat dėl laiptų S. M. įrengimo ir su laiptų įrengimu susijusių buhalterinių dokumentų apskaitymo, kurių buvo vos keli, negalėjo kilti padarinių – negalėjimo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

28.9. Dėl pareikšto civilinio ieškinio pažymėjo, kad šiuo atveju civilinis ieškinys dėl turtinės žalos padarymo buvo grindžiamas turto iššvaistymu, todėl nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje turėjo būti paliekamas nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas, nepanaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria tenkintas civilinis ieškinys, nukrypo nuo teismų praktikos.

28.10. Papildomai pažymima, kad baudžiamoji byla truko labai ilgą laiko tarpą – apie 10 metų, V. P. iš esmės apkaltinamasis nuosprendis priimtas praėjus 10 metų po tariamai padarytų nusikalstamų veikų. Dėl pareikštų įtarimų ir kaltinimų V. P. prarado darbą, buvo pažeminta jo nepriekaištinga reputacija, dėl to turėjo atsisakyti ir direktoriaus pareigų UAB „J“. Iš V. P. ikiteisminio tyrimo metu, kratų metu buvo paimti pinigai, šie per 10 bylos nagrinėjimo metų nuvertėjo. Taip pat jam buvo taikomos ir kardomosios priemonės. Šios aplinkybės patvirtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo paskirta bausmė V. P., nors ir buvo sudengta su taikyto suėmimo laiku, yra per griežta.

29. Kasaciniu skundu nuteistojo J. R. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalį, kuria tenkintas prokuroro apeliacinis skundas dėl kaltinamojo J. R., ir dėl tos dalies palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

29.1. Dėl veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje (veikos, susijusios su baldų gamyba E. T.), nurodė, kad J. R. parodymai, jog baldai buvo pagaminti iš paties užsakovo medžiagos (medienos), o už pačią jų gamybą buvo sumokėta, jokia žala valstybės įmonei nebuvo padaryta, neturėjęs jokios asmeninės naudos ar tikslo, kaip deklaruojama kaltinime, nebuvo paneigti. Ta aplinkybė, kad už baldų gamybą buvo sumokėta vėliau, niekaip nepatvirtina ir negali patvirtinti kaltinimo, nes pradėjus šios bylos procesą tuo metu buvo sulaikyti įmonės vadovai. Jeigu J. R. nebūtų netikėtai sulaikytas ir suimtas, jis būtų sutvarkęs visą reikiamą dokumentaciją, užsakovo apmokėjimo klausimus, nes baldai buvo pagaminti 2012 metų antroje pusėje, negana to, rudenį, o pareikalautas mokėjimas už baldus atliktas 2013 m. kovo 14 d. d., visa tai – dvylikos mėnesių laikotarpiu. Pagal atitinkamą finansinio asmenų režimo reglamentavimą per dvylika mėnesių po ūkinės operacijos galima koreguoti atskiras atskaitomybes. J. R. veikos motyvai taip pat yra tik spėjami, neįrodyti.

29.2. Dėl veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje (veikos, susijusios su baldų gamyba V. A.), pažymėjo, kad J. R. parodė, jog niekada su niekuo nebuvo tartasi ar žadėta, kad tie baldai bus pagaminti veltui. J. R. nesiekė išlaikyti su V. A. jokių draugiškų santykių, taip pat nesiekė su pastarojo sūnumi V. A.. Šie parodymai nebuvo paneigti bylos duomenimis. Svarbu tai, kad A. patvirtino, jog jų atsiskaitymą už baldus įmonei trukdė būtent Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Teismo neįvertinama, jog buvęs Pravieniškių VĮ vadovas dar 2013 m. pradžioje buvo sulaikytas, suimtas, nušalintas nuo pareigų, po to jau niekaip nepriėjo prie įmonės dokumentacijos, antspaudo ir pan., negalėjo išrašyti jokių sąskaitų. Slaptas pokalbių klausymasis neįrodo J. R. kaltės, pokalbiai – ištraukos iš bendravimo konteksto – gali sudaryti tik prielaidas įtarimams. Iš šio kaltinimo epizodo išplauktų, jog J. R., dirbdamas kaltinime nurodomos konkrečios valstybės įmonės vadovu, iššvaistė pastarosios valstybės įmonės turtą, jį perduodamas kitai valstybės įmonei, todėl šiuo atveju, atmetus net įrodymų klausimą, yra abejotina teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, nurodyta BK 184 straipsnio 1 dalyje. Abejotina, kad perduodant to paties savininko turtą tam pačiam savininkui, t. y. iš valstybės – valstybei, galima tą turtą iššvaistyti.

29.3. Dėl veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje (veikos, susijusios su medžioklės bokšteliais), pažymėta, jog šiuose epizoduose yra labai svarbūs liudytojo J. Kl. parodymai. Šis liudytojas visiškai patvirtino J. R. parodymus apie tai, kad UAB „V“, kurios pagrindinis vadovas buvo J. Kl., turėjo sutartį su Pravieniškių VĮ ir pagal šią sutartį tam tikru laiku naudojosi Pravieniškių VĮ teritorija, šioje turėjo įsikūrusi savąjį cechą, ten laikė savuosius įrenginius, dirbo medžio darbus, gamino medžio gaminius, tarp jų medžioklės bokštelius. J. R. vienu metu buvo prašęs paimti keletą įmonės UAB „V“ pagamintų medžioklės bokštelių, nes jie voliojosi Pravieniškių VĮ teritorijoje, J. Kl. tam neprieštaravo, ir tokiu būdu to keleto bokštelių UAB „V“ taip ir neatsiėmė iš Pravieniškių VĮ. Taigi tokių bokštelių perdavimu J. R. nei Pravieniškių VĮ padarė kokios žalos, nei suklastojo kokių nors pastarosios dokumentų, nei piktnaudžiavo tarnyba, pagaliau tai nereiškia ir apgaulingo Pravieniškių VĮ buhalterijos vedimo.

29.4. Dėl veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje (veikos, susijusios su E. K. namo stogo dangos keitimu), pažymėta, kad J. R. įtikinamai paneigė kaltinimą. Jo parodymus patvirtina atskiri kiti bylos duomenys, tarp jų kitų kaltinamųjų V. P., K. R. parodymai, taip pat liudytojų S. V., E. K., D. K., A. V. parodymai. Kaltintojų nurodomi, deklaruojami motyvai apie tai, kad kaltinamieji siejo dideles viltis, kad per A. V. įtaką bus galima pasiekti Pravieniškių VĮ pelno įmokos už 2011 m. sumažinimo ar visiško atleidimo nuo jos, kad esą buvo norima darant nusikaltimus įdarbinti V. P. sūnų VĮ Turto banke, tėra prokurorų prielaidos, jos neįrodytos.

29.5. Dėl veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo pažymi, kad ši kaltinimo dalis buvo bandoma pagrįsti LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės išvada, tos specialistės parodymais, duotais teismo posėdyje. Išvada duota specialistės, kuri būtent padėjo suformuluoti pačius tuometinius įtarimus, t. y. pati specialistė, būdama LR VRM institucijos darbuotoja, iš esmės ir tegalėjo padėti ikiteisminio tyrimo institucijai iškelti atskirus įtarimus, tačiau besąlygiškai remtis ta išvada niekaip negalima. Ir taip yra todėl, kad būtent tik daug vėliau šios bylos procese buvo gauta itin daug reikšmingų faktinio pobūdžio duomenų, kurių ta specialistė neturėjo tuo metu, kai rengė ir davė savąją išvadą. Tariamo apgaulingo apskaitos vedimo turinį pagal suformuotą kaltinimą iš esmės sudaro prokuroro tariamų iššvaistymų, dokumentų klastojimų požymiai. Todėl tuo atveju, esant pagrindui J. R. išteisinti dėl tariamo turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo, J. R. negali būti nuteistas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Slapto pokalbių klausymosi duomenys taip pat nepaneigia kaltinamųjų parodymų, nepatvirtina kaltinimų. Kyla pagrįstų abejonių dėl tų operatyvių veiksmų atlikimo teisėtumo, pagrįstumo, nes jų atlikimo metu nebuvo pagrindo manyti esant daromus labai sunkius ar sunkius, ar net ir apysunkius nusikaltimus. Itin svarbu ir tai, kad vis dėlto nebuvo pakankamo faktinio pagrindo atlikti tuos veiksmus. Nė iš vieno prokuroro pristatytų slapta įrašytų pokalbių neišplaukia, kad tuose pokalbiuose dalyvaujantys asmenys būtų darę nusikaltimus. Be to, negalima iš tuose pokalbiuose dalyvavusių asmenų reikalauti, kad jie bendrautų aiškiai, suprantamai, atitrauktai nuo jų kitų pokalbių turinio, todėl yra svarbu vadovautis būtent tų asmenų parodymais, duotais teismo posėdyje.

29.6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 2 straipsnio nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendžio dalį, nuosprendyje nenurodė, kokius baudžiamuosius ir baudžiamojo proceso įstatymus buvo pažeidęs pirmosios instancijos teismas, inkriminavo J. R. kaltinimus, išeidamas iš prokuroro suformuoto kaltinimo ribų.

30. Kasaciniu skundu nuteistasis K. R. ir jo gynėjas advokatas E. Kisielius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalį, kuria K. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 226 straipsnio 1 dalyje, bei baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį dėl K. R. be pakeitimų. Kasatoriai skunde nurodo:

30.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies, taip pat ir 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus. Iš byloje esančių garso įrašų, liudytojų parodymų konteksto yra ištrauktos atskiros aplinkybės ir tik jos vertintos bei iš dalies cituotos. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, peržengė apeliacinio skundo ribas. Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, – nukrypo nuo gausios, nuoseklios ir išplėtotai formuojamos praktikos dėl asmens telefoninių pokalbių vertinimo, t. y. kaltinimas negali būti grindžiamas keliomis ištrauktomis iš konteksto pokalbio frazėmis. Tuo labiau kad kriminalinės žvalgybos duomenys nuosprendyje naudoti kaip neginčijami įrodymai, nors jie nebuvo išnagrinėti teisme.

30.2. Analizuojant apeliacinės instancijos teismo iš esmės patenkintą apeliacinį skundą pažymėtina, kad prokuroro apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje prokuroras prašo panaikinti tik priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl J. R. ir V. P.. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nėra prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl K. R. veikų. Tačiau prokuroras prašė pripažinti K. R. kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 226 straipsnio 1 dalį, ir pagal apeliacinio skundo kontekstą galima suprasti, kad prašė už pakartotinai jam inkriminuojamas veikas skirti baudas. Tai esmingai pažeidžia BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, nepagrįstai ir neteisėtai apsunkinant išteisintojo K. R. padėtį.

30.3. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis piktnaudžiavimą kaip nusikalstamą veiką, yra didelės žalos požymis. K. R. byloje nagrinėjamu laiku buvo įmonės „Mūsų amatai“ Ekonomikos ir komercijos skyriaus eilinis vadybininkas, nieko, kas sukeltų tokias pasekmes, nepadarė. Teisminio proceso pirmosios instancijos teisme metu nei kaltinimas, nei civilinis ieškovas, nei liudytojai negalėjo paaiškinti, kaip ir kuo konkrečiai dėl konkrečiai jo veiksmų ar jam padedant pasireiškė tokia žala. Pažymėtina, kad neturtinė žala, kurią iš K. R. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo reikalaujama atlyginti, įvertinta simboliškai – vienu euru. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl K. R. veiksmų buvo sukeltas rezonansas visuomenėje. Šio nusikaltimo sudėtis reikalauja labai konkrečiai nurodyti ir įrodyti, kokius konkrečiai teisės aktus, piktnaudžiaudamas tarnyba arba viršydamas įgaliojimus, K. R. pažeidė. Skundžiamame nuosprendyje teismas neakcentavo nė vieno konkretaus įrodymo. Byloje taip pat nėra liudytojų parodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Nebuvo konstatuota, kad K. R. BK 320 straipsnio prasme gali būti laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

31. Nuteistojo V. P. ir jo gynėjo advokato M. Vasiliausko, nuteistojo K. R. ir jo gynėjo advokato E. Kisieliaus bei nuteistojo J. R. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

32. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

33. Kaip matyti iš kasacinių skundų turinio, dalis juose nurodytų įstatymų pažeidimų argumentuojama ginčijant nuteistųjų kaltę dėl šiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nesutinkant su žemesnės instancijos teismų atliktu tam tikrų įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu. Kasatorių kasaciniuose skunduose dalis teiginių yra sąlygoti būtent įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo klausimais – kasatoriai savaip interpretuoja pačių kaltinamųjų V. P., J. R. bei K. R. parodymus, taip pat perteikia R. B., S. M., A. M., A. M., E. K., D. J. K., E. T., V. A., S. Z., J. Kl. ir kitų asmenų nurodytas aplinkybes suponuodami savas išvadas, nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl telefoninių pokalbių vertinimo. Tačiau įrodymų vertinimo rezultatas, teismų sprendimų atitiktis ar neatitiktis faktinėms bylos aplinkybėms yra fakto, o ne teisės klausimas. Minėta, kad kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nagrinėti fakto klausimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir nustatyti įrodytomis pripažintų ar nepripažintų bylos aplinkybių. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019 ir kt.). Dėl to kasatorių teiginiai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, taip pat pateikiamu įrodymų vertinimu, bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl BK 184 straipsnio 1 dalies taikymo (laiptų gamyba ir įrengimas S. M.)

34. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-152-303/2017, 2K-241-942/2022). Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-241-942/2022).

35. Vien tik neteisėtas bendrovės vadovo disponavimas jam patikėtu ar esančiu jo žinioje turtu dar nereiškia, jog buvo padaryta BK 184 straipsnyje nurodyta veika. Būtinasis turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis – turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant šiuo turtu buvo padaryta turtinė žala. Nusikalstami padariniai šiuo atveju yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-234-942/2015).

36. V. P. ir jo gynėjo kasaciniame skunde akcentuojama, jog Pravieniškių VĮ žala nebuvo padaryta, kadangi teismų konstatuotas likęs įmokos skirtumas, nesumokėtas S. M., kuris ir laikytas iššvaistyto turto suma, padengtas Pravieniškių VĮ perduotos medienos verte bei S. M. (S. M. draugo) padaryta nuolaida įsigyjant kamufliažinį audinį.

37. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. sausio 10 d. buvo įrengti laiptai S. M. namuose. Šių laiptų įrengimo darbus atliko G. Š., o šiam už juos sumokėjo Pravieniškių VĮ – 2012 m. lapkričio 20 d. 7000 Lt (2027 Eur) avansą banko pavedimu ir 2012 m. gruodžio mėn. likusią laiptų gamybos kainą – 9457 Lt (2738 Eur) grynaisiais. Laiptų gamybai Pravieniškių VĮ taip pat nupirko priedus iš UAB „IB“ už 912,95 Lt (264 Eur), nurodytų 2012 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje. Atitinkamai G. M. 2013 m. sausio 10 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra už medinius laiptus, pagal ją G. M. Pravieniškių VĮ sumokėjo 7000 Lt (2027 Eur). Taip pat teismo nustatyta, kad paslaugų iš G. Š. užsakymu, apmokėjimu rūpinosi V. P..

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsižvelgė ir išnagrinėjo kasatorių nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės turtinės žalos atsiradimo, kaip turto iššvaistymo, požymiui konstatuoti, t. y. įvertintos tariamos perduotos medienos bei suteiktos nuolaidos audiniui įsigyti versijos.

39. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į R. B. ir V. P. pokalbių turinį, jame V. P. teiraujasi S. M. pavaldinio R. B. apie išrašomą sąskaitos sumą, kokia ji turėtų būti, nors, pats organizavęs laiptų gamybą, žinojo, kiek faktiškai Pravieniškių VĮ lėšų buvo išleista. Atsižvelgta ir į S. M. bei R. B. parodymus, tačiau šių, dėl medienos įvežimo ar gavimo, nepatvirtino jokie Pravieniškių VĮ dokumentai. Antra, liudytojų parodymai dėl audiniui įsigyti padarytos nuolaidos taip pat nepatvirtinti bylos duomenimis. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pagal importo deklaracijos duomenis įvertino audinio savikainą, vertę, įskaitant ir mokesčius. Atsižvelgta ir į logistikos ypatumus – prekė nebuvo sandėliuojama, atstumas santykinai nedidelis (audinys įsigytas Baltarusijos Respublikoje). Konstatuota, kad A. M. sandoris parduodant audinį Pravieniškių VĮ buvo pelningas. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad kasaciniame skunde dėstomos tezės apie tai, jog A. M. sandorio pelningumas nepaneigia tariamos pritaikytos nuolaidos galimumo, paneigtos apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl A. M. pozicijos prieštaringumo, t. y. šis teigė, kad sandoris nebuvo pelningas. Be kita ko, teismas atliko ir preliminarius audinio kainos nuolaidos skaičiavimus, nulemtus V. P. nurodytos pradinės kainos. Tai leido padaryti išvadą, kad net esant pritaikytai nuolaidai nuo, V. P. teigimu, pradinės kainos, laiptų įrengimo darbų kainos skirtumas nuo tikrosios darbų kainos yra kur kas didesnis nei tariamos nuolaidos suma. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, iš teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas neatmeta galimos parodymuose nurodomos kainos paklaidos ir skaičiavimuose naudoja abi V. P. nurodytas pradines medžiagos kainas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas apie kaltinimo pagrįstumą nusprendė ne vien atliktų preliminarių skaičiavimų pagrindu – atsižvelgta į S. M. parodymus, kuriuose aplinkybių apie nuolaidą nenurodoma. Taip pat akcentuoti specialistės paaiškinimai, kad aptarta nuolaida Pravieniškių VĮ dokumentuose taip pat neatsispindi. Remtasi ir objektyviomis sandorio laiko sudarymo aplinkybėmis – audinys į Lietuvą įvežtas 2013 m. sausio 21 d., Pravieniškių VĮ parduotas 2013 m. sausio 23 d., o sąskaita G. M. už laiptų pagaminimą ir įrengimą išrašyta dar 2013 m. sausio 10 d., taigi konkreti tariamos nuolaidos suma, kuria esą sumažinta laiptų įrengimo darbų kaina, negalėjo būti žinoma.

40. Įvertinus apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, motyvus, konstatuotina, kad pateiktos išvados dėl turtinės žalos kilimo yra nuoseklios, logiškos ir aiškiai pagrįstos. Nepagrįstai kasaciniame skunde teigiama, kad duomenys, esą paneigiantys turtinės žalos padarymą, buvo ignoruoti, – šie ištirti ir įvertinti.

41. Bylos įrodymais yra patikimai nustatyta aplinkybė, kad, 2013 m. sausio 10 d. išrašant sąskaitą už laiptų gamybą S. M., joje buvo nurodyta mažesnė suma, nei faktiškai Pravieniškių VĮ patyrė išlaidų, organizuodama šių laiptų gamybą ir įrengimą, t. y. su įmonės interesais nesutampančio, ekonomiškai nepagrįsto bei nelogiško sandorio sudarymas leidžia konstatuoti realios žalos Pravieniškių VĮ dėl V. P. veikos padarymą. Taigi, baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai (BK 184 straipsnio 1 dalis).

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo (laiptų gamyba ir įrengimas S. M.)

42. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

43. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-697/2020).

44. Nuteistojo V. P. ir jo gynėjo kasaciniame skunde neigiama, kad V. P. klastojo dokumentus. Taip pat akcentuojama, kad pastarasis negali būti atsakingas už G. Š. sąskaitų išrašymą, nes už pirkimo–pardavimo kvito išrašymą atsakingas jį išrašantis, o ne jį gaunantis asmuo.

45. Nagrinėjant BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualu, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog, siekiant pateisinti mokėjimą G. Š. už laiptų įrengimą, 2012 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo kvite Nr. 8760374 įrašyta, kad G. Š. pardavė Pravieniškių VĮ 1,8 kub. m lentų bei medienos gaminių komplektus (2 vnt.) už bendrą 9457 Lt (2738 Eur) sumą. Vadovaujantis V. P. ir G. Š. užfiksuotu pokalbio turiniu, kurio metu aptartas kvito turinys bei skaičiuojama galutinė laiptų pagaminimo ir įrengimo kaina, G. Š. parodymais, kuriais patvirtinta, kad išrašius aptariamą kvitą jam sumokėta už darbus pagaminant ir įrengiant laiptus S. M., konstatuota, kad sandoris tarp Pravieniškių VĮ ir G. Š. nebuvo toks, koks jis pavaizduotas 2012 m. gruodžio 12 d. kvite, t. y. jame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija. Be to, aptariamas kvitas buvo panaudotas – šį pateikus, vadovaujantis V. P. nurodymu, G. Š. išmokėta 9457 Lt (2738 Eur) grynaisiais iš Pravieniškių VĮ kasos. Taigi, esant nustatytoms šioms faktinėms aplinkybėms, suklastojus tikrą dokumentą ir jį panaudojus, V. P. veika atitiko BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

46. Nors 2012 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo kvite Nr. 8760374 kaip prekių pardavėjas pasirašęs G. Š., o kaip prekių (paslaugų) pirkėjas įrašytas A. P. (be parašo), kasatorių nurodoma aplinkybė, kad V. P. pats kvito neklastojo, t. y. jo neišrašė, nėra reikšminga sprendžiant dėl jo atsakomybės už tikro dokumento suklastojimą. Byloje nustatyta, kad V. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė kartu su bendrininku G. Š., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o tokiu atveju, esant susitarimui su bendrininkais ir tyčiai, baudžiamajai atsakomybei pagrįsti pakanka, kad veiką tiesiogiai įvykdytų bent vienas iš bendrininkų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-223-696/2017). Šiuo atveju V. P. tiesioginė tyčia apėmė G. Š. veiksmus, kuriais pastarasis realizavo nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymius, todėl baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, pripažįstant V. P. pagrįstai kaltintu dėl 2012 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo kvito Nr. 8760374 suklastojimo, nepadaryta.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo (laiptų gamyba ir įrengimas S. M.)

47. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnis) yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šios nusikalstamos veikos esmė yra tai, kad nors valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir valstybės autoritetas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302/2011).

48. V. P. ir jo gynėjo kasaciniame skunde ginčijamas nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, didelės žalos požymis. Skunde pažymima, kad V. P. jokio kontakto su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis neturėjo, todėl nerodė jiems pavyzdžio, šie nežinojo apie laiptų gamybą, todėl tas faktas ir įtakos jų elgesiui neturėjo. Taip pat nepagrįstas rezonansą sukėlusio atvejo motyvas. Šie kasatorių teiginiai nepagrįsti.

49. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Didele žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šis požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdį, trukmę), į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, į kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui, nukentėjusiųjų skaičių bei kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019).

50. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės didelės žalos požymį konstatavo esant nusikaltimu sukelta neturtinio pobūdžio žala. Teismas, apibūdindamas neturtinės žalos dydį ir nusikaltimu padarytos žalos pobūdį, tinkamai atsižvelgė į įmonės specifiką – įvertinta Pravieniškių VĮ veiklos apimtis, pobūdis, tikslas, t. y. įmonė turėjo kelis filialus, vykdė veiklą Pravieniškėse, Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje, veikla glaudžiai siejosi su laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų resocializacija, išmokant gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Dėl šių priežasčių teismas padarė logišką ir nuoseklią išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymo faktas iškreipė valstybės tarnybos, ypač įmonės, deklaruojančios resocializacijos tikslus, įvaizdį – joje valstybės tarnyboje dirbantys asmenys privatiems interesams suteikia prioritetą prieš viešuosius, darydami tai nusikalstamu veikimo būdu. Ypač atsižvelgiant į tai, kad V. P., eidamas aukštas vadovaujamas pareigas, privalėjo rūpintis ne tik valstybės tarnybos veiklos principų, bet ir visuomenei svarbių terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų reintegracijos tikslų įgyvendinimu. Tai leido teigti, kad didelę žalą patyrė tiek Pravieniškių VĮ, tiek šios įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinantis Kalėjimų departamentas, tiek valstybė.

51. Pažymėtina, kad V. P. ir jo gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai susieja didelės žalos padarymo požymį vien su tiesioginiu poveikiu laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims. Toks nusikalstama veika sukeltos žalos išimtinai kaip lokalią reikšmę turinčių padarinių vertinimas, atskiriant nusikaltimo visuomeninio pobūdžio aspektą, t. y. kad tokios veikos pakerta visuomenės resocializacijos sistema, bausmėmis siekiamų tikslų įgyvendinimą, yra ydingas, nes neatspindi žalos pobūdžio bei laipsnio. Juolab kasatorių teiginiai dėl nuteistųjų nežinojimo apie laiptų gamybą ir įrengimą S. M. nėra objektyviai pagrįsti.

52. Be kita ko, rezonansas (atgarsis) nėra būtinasis aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, tačiau į jį gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo. Šiuo konkrečiu atveju kasatoriaus nusikalstami veiksmai buvo aprašyti žiniasklaidoje, tačiau šios aplinkybės nebuvo esminės konstatuojant kasatoriaus kaltę. Apeliacinės instancijos teismas žiniasklaidos dėmesį nagrinėjamai bylai vertino kaip papildomą, antraeilį požymį, nes kasatoriaus veiksmų neteisėtumą vertino jo konkrečiai atliktų nusikalstamų veikų kontekste.

53. Pažymėtina, kad savo tezę V. P. ir jo gynėjas grindžia prielaida, jog nepadarė BK 184 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų. Atmetus šias kasacinio skundo dalis kaip nepagrįstas, minėta tezė nepagrindžia ir šios kasacinio skundo dalies dėl didelės žalos požymio netinkamo nustatymo (BK 228 straipsnio 2 dalis). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką piktnaudžiavimo atveju neturtinė žala paprastai vertinama kaip didelė, kai piktnaudžiavimas yra susijęs ir su kitos nusikalstamos veikos padarymu (mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-401-222/2015, 2K-18-976/2015, 2K-177-677/2016, 2K-52-648/2017, 2K-87-303/2022).‏‏‎ Tai šioje byloje ir yra nustatyta.

54. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėčiai privalomą objektyviosios pusės požymį – didelę žalą.

55. Kasatorių teiginiai dėl piktnaudžiavimą kvalifikuojančio, t. y. asmeninės bei kitam asmeniui siekiamos naudos, požymio netinkamo nustatymo taip pat paneigti bylos įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad Pravieniškių VĮ sąskaita buvo sutaupytos S. M. asmeninės išlaidos dėl šio atitinkamų poreikių, V. P. siekis įgyti S. M. palankumą yra natūrali suteiktos turtinės naudos išdava. Juolab apeliacinės instancijos teismas nustatė Pravieniškių VĮ ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, kuriai vadovavo S. M., bendradarbiavimo faktą. Kaip matyti iš teismo pateiktų motyvų, V. P. ir S. M. pokalbio turinys tik sustiprino teismo įsitikinimą, paremtą objektyviais bylos įrodymais.

56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad BK 228 straipsnio 2 dalis buvo inkriminuota pagrįstai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai.

Dėl BK 184 straipsnio 1 dalies taikymo (E. K. namo stogo dangos keitimas)

57. Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 29 d. B. M., gavęs paštu iš UAB „Infantas“ 2012 m. spalio 24 d. įmonei UAB „S“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija NFA, Nr. 0004267, ją patvirtino savo parašu, taip UAB „S“ vardu nupirkdamas 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM vertės stogo dangos, lietvamzdžių sistemos ir komplektuojamųjų detalių bei jų transportavimo paslaugas. 2012 m. spalio 30 d. statybines medžiagas transportavus prie namo, (duomenys neskelbtini), K. R., veikdamas kaip tariamas UAB „Infantas“ atstovas, šios bendrovės vardu priėmė atgabentas statybines medžiagas 2012 m. spalio 30 d. pasirašydamas 2012 m. spalio 24 d. data išrašytame UAB „Ruukki Lietuva“ krovinio važtaraštyje Nr. 3207720 grafoje „gavėjas“. Pasitelkus nuteistuosius A. Š., V. S., K. N., J. M., V. G., nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. nemokamai uždengtas E. K. namo stogas nauja danga. Dėl 9222,43 Lt (2671 Eur) su PVM įsiskolinimo, atsiradusio už UAB „S“ iš UAB „Infantas“ jo ir bendrininkų naudai 2012 m. spalio 10 d. avansiniu mokėjimu ir 2012 m. spalio 29 d. galutiniu mokėjimu nupirktas stogo dangos, lietvamzdžių sistemos ir komplektuojamųjų detalių bei jų transporto paslaugas, V. P., veikdamas kartu su B. M., naudodamiesi J. R., kaip Pravieniškių VĮ direktoriaus, su UAB „S“ sudaryta fiktyvia 2012 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 14/03-176, 2012 m. spalio 31 d. parengė PVM sąskaitos faktūros egzempliorius ir juos panaudojo realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms patvirtinti, t. y. sudarė būtiną pagrindą banko pavedimais iš Pravieniškių valstybės įmonės į UAB „S“ sąskaitą už realiai neparduotas prekes pervesti 9222,43 Lt (2671 Eur) sumą. Taip buvo panaudotos Pravieniškių VĮ 9222,43 Lt (2671 Eur) lėšos ir 636,82 Lt (184,43 Eur) vertės nuteistųjų darbo jėga, t. y. 9859,25 Lt (2855,44 Eur) vertės turtas.

58. V. P. ir J. R. bei jų gynėjų kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog už stogo dengimo darbus nebuvo iki galo atsiskaityta, šie nebuvo baigti, buvo nekokybiški. Taip pat nepagrįstai nurodoma, kad V. P. nedalyvavo dengiant stogą, su niekuo nesitarė, todėl jis neatsakingas už turto iššvaistymą.

59. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose esančiu UAB „Infantas“ direktoriaus ir V. P. pokalbių turiniu, nustatė, kad būtent V. P. bendravo su UAB „Infantas“ atstovais dėl stogo dangos užsakymo, jos pristatymo. Konstatuota, kad užfiksuotuose J. R., V. P. ir K. R. pokalbiuose yra aptarinėjamas pats stogo dangos keitimo procesas, šio proceso pabaiga, darbų pobūdis. Taigi, nors medžiagos stogui dengti buvo perkamos UAB „S“ vardu, faktiškai jomis disponavo ir nurodymus dėl jų davė V. P.– užsakinėdamas medžiagas, J. R. ir V. P. – duodami nurodymus dėl medžiagų spartesnio pristatymo, stogo dengimo darbų atlikimo naudojant šias medžiagas, K. R. – priimdamas šias medžiagas, pasirašydamas važtaraštyje dėl medžiagų pristatymo.

60. Kasaciniuose skunduose atkartojama kasatorių versija dėl neatsiskaitymo už stogo dengimo darbus esą dėl darbų nebaigtumo, jų broko išsamiai paneigta apeliacinės instancijos teismo išdėstytais argumentais ir išvadomis, paremtomis byloje esančiais įrodymais. Dėl stogo dengimo darbų atlikimo, sąskaitos už šiuos darbus išrašymo D. J. K. į Pravieniškių VĮ kreipėsi praėjus daugiau nei pusei metų nuo darbų pabaigos, o pats apmokėjimas atliktas dar vėliau, 2013 m. antroje pusėje – jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, po 2013 m. vasario 12 d. atliktų D. J. K. ir E. K. apklausų, kuriose apie jokius darbų trūkumus ar broką apklausti asmenys taip pat nenurodė. J. R., V. P. ir K. R. pokalbiuose taip pat neminimas darbų brokas. Priešingai – 2012 m. lapkričio 28 d. telefoninio pokalbio tarp J. R. ir K. R. metu aiškiai kalbama, kad stogas dengiamas neatlygintinai.

61. Teisėjų kolegijai abejonių dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nekelia ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Dėl nuteistųjų išvykimo dirbti iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos privalėjo būti pildomi tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodomas darbo pobūdis bei darbo vieta. Nuteistiesiems vykstant atlikti E. K. namo stogo dengimo darbų, tarnybiniuose pranešimuose klaidingai buvo nurodoma minėta vieta ir darbo pobūdis, taip slepiant nuteistųjų darbo naudojimo stogo dengimo darbams faktą. Šios nutarties 58 punkte išdėstytos aplinkybės apie stogo dengimo darbams reikalingų medžiagų įgijimą per tarpininką, t. y. pasinaudojant UAB „S“ bendrove, taip pat byloja apie sąmoningą ir tikslingai siektą tikslą, t. y. sudaryti kliūtis identifikuoti tikruosius ketinimus.

62. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad BK 184 straipsnio 1 dalis buvo inkriminuota pagrįstai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo (E. K. namo stogo dangos keitimas)

63. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. R. inkriminuotas Pravieniškių VĮ direktoriaus su UAB „S“ sudarytos 2012 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 14/03-176 suklastojimas bei šios sutarties panaudojimas. Atitinkamai V. P. inkriminuotas minėtos sutarties suklastojimas.

64. J. R., V. P. ir jų gynėjų kasaciniuose skunduose pažymima, jog tarp Pravieniškių VĮ ir UAB „S“ sudaryta 2012 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis atitiko šalių tikrąją valią, ši sutartis nebuvo suklastota, kadangi ji buvo skirta įvairioms statybinėms medžiagoms pirkti, ne tik stogo dangai pirkti.

65. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų tarp B. M. ir V. P. pokalbių, tariantis dėl minimos sutarties pasirašymo, derinamu PVM sąskaitų faktūrų turiniu, savo sprendime paneigė šias kasatorių prielaidas. J. R., kaip nustatyta, Pravieniškių VĮ vardu sutartį pasirašęs 2012 m. spalio 29 d., taip pat žinojo apie šios fiktyvumą – kaip minėta, 2012 m. lapkričio 28 d. telefoniniu pokalbiu nustatyta, jog J. R. žinojo apie stogo dengimą neatlygintinai, nefiksavo vidiniuose Pravieniškių VĮ dokumentuose E. K. stogo dengimo darbų. Be kita ko, įsigytos stogo dangos vertė visiškai atitiko pinigų sumą, kurią Pravieniškių VĮ pervedė UAB „S“ už neva įsigytas prekes.

66. V. P. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentas, kad pats nuteistasis sutarties nepasirašė, neužkerta veikos kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. V. P., veikdamas bendrininkų grupe su UAB „S“ generalinio direktoriaus pavaduotoju B. M., susitarė bendromis pastangomis parengti formalią Pravieniškių VĮ ir UAB „S“ pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat netiesiogiai per J. R. perdavė nurodymą D. K. parengti minėtą sutartį. Šiuo aspektu taip pat aktuali šioje nutartyje paminėta kasacinio teismo praktika – esant susitarimui su bendrininkais ir tyčiai, baudžiamajai atsakomybei pagrįsti pakanka, kad veiką tiesiogiai įvykdytų bent vienas iš bendrininkų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-223-696/2017). Taigi, V. P. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymius įgyvendino per bendrininkus ir šiam pavaldžius asmenis.

Dėl BK 226 straipsnio 1 dalies taikymo (E. K. namo stogo dangos keitimas)

67. Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Taigi prekyba poveikiu reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį siūloma, žadama, susitariama duoti ar jis duodamas už poveikį atitinkamai institucijai, įstaigai ar organizacijai, valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, pasinaudojant savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka jiems, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

68. Asmens veiką kvalifikuojant pagal BK 226 straipsnį, reikia nustatyti, kad toks asmuo veikė tiesiogine tyčia. Savo ruožtu tarpininkaujantis kyšininkas turi suvokti, kad jis, turėdamas galimybę pasinaudoti savo įtaka ir paveikti atitinkamą valstybės ar savivaldybės instituciją arba valstybės tarnautoją, neteisėtai, t. y. už kyšį, pažada kyšio davėjo interesais paveikti tokią valstybės ar savivaldybės instituciją arba valstybės tarnautoją ir tai nori daryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2011).

69. Siekiant nustatyti prekybai poveikiu būdingų veikų realumą ir sandėrio tyčią šias veikas padaryti, aktualios teismų praktikos nuostatos dėl papirkimą sudarančių veikų turinio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021). Tokiais atvejais reikia ne tik įvertinti tai, kaip paperkančio asmens veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016).

70. V. P. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, jog bent vienas iš nuteistųjų būtų taręsis su A. V. ar S. V. bei E. K.. Byloje nepagrįstos tarimosi dėl kyšio, asmeninės naudos ir A. V. palankumo siekimo aplinkybės. Atitinkamai K. R. ir jo gynėjo kasaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis nepagrįstai įvardijamas kaip tarpininkas duodant kyšį. Abiejuose kasaciniuose skunduose taip pat akcentuojama ir tai, kad A. V. nebuvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

71. Nuteistiesiems, padavusiems kasacinius skundus, šioje byloje inkriminuota tai, kad V. P. ir J. R., veikdami bendrininkų grupe, padedami K. R., davė 9859,25 Lt (2855,44 Eur) vertės kyšį, t. y. stogo dangos medžiagas bei nemokamą jų sumontavimą, tretiesiems asmenims (S. V. ir E. K.), siekdami, kad A. V. (atitinkamai minėtų asmenų sūnus ir brolis) veiktų jų bendrais asmeniniais interesais – eidamas Lietuvos Respublikos finansų viceministro ir VĮ Turto banko valdybos pirmininko pareigas, pasinaudodamas savo padėtimi, dėl einamų pareigų paveiktų Finansų ministeriją ir jos valstybės tarnautojus taip, kad pastarieji inicijuotų teisės aktų parengimą dėl Pravieniškių VĮ pelno įmokos už 2011 metus sumažinimo ar visiško atleidimo nuo jos, taip pat VĮ Turto banko ir šio banko valstybės tarnautojams prilyginti asmenys įdarbintų V. P. sūnų M. P. VĮ Turto banke – šis eitų gerai mokamas nekonkretintas pareigas.

72. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. P. sūnus nebuvo įdarbintas VĮ Turto banke, Pravieniškių VĮ nebuvo atleista nuo pelno įmokos už 2011 metus mokėjimo, ši įmoka taip pat nebuvo sumažinta. Tačiau teismas pagrįstai pažymėjo, kad BK 226 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta formalioji nusikalstamos veikos sudėtis, taigi padariniai, šiuo atveju siekiamas rezultatas įdarbinti M. P. bei sumažinti Pravieniškių VĮ pelno įmokos mokėjimą arba nuo šio mokėjimo atleisti, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-58-697/2019).

73. Minėtų kasatorių netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo argumentų kontekste pažymėtina, kad V. P. bei K. R. veiksmai, sudarantys objektyviąją aptariamos nusikalstamos veikos sudėties pusę, nustatyti pokalbių turiniu, liudytojų parodymais. Liudytojas R. Ž. patvirtino apie pokalbius dėl M. P. įdarbinimo galimybių su pačiu M. P. bei tai, kad pastarasis dalyvavo keliuose pokalbiuose. Tai, kad stogo danga buvo keičiama siekiant M. P. įdarbinimo VĮ Turto banke, pasitelkiant A. V. ir jo turimą įtaką, patvirtina 2012 m. lapkričio 21 d., 2012 m. lapkričio 28 d., 2013 m. sausio 8 d. užfiksuotų pokalbių turinys. 2012 m. rugpjūčio 9 d. pokalbiu tarp K. R. ir V. P. nustatyta, kad K. R. buvo susitikęs su A. V., kuris biudžeto klausimą turėtų spręsti ministerijoje, galbūt inicijuoti įstatymų pataisas, taip pat pažymėjo, kad M. P. CV atiduotas VĮ Turto bankui. To paties pokalbio metu aptarta, kad reikėtų nuvykti apžiūrėti stogo darbų. Akivaizdžiai stogo darbų tikslas atskleidžiamas 2012 m. lapkričio 28 d. telefoninio pokalbio tarp J. R. ir K. R. metu, šiuo pokalbiu nustatyta, jog A. V. už pažadų nevykdymą reikėtų pateikti sąskaitą už stogo dangos keitimą.

74. Taip pat pažymėtina, kad apie subjektyviųjų požymių, inter alia, tyčios, buvimą asmens veikoje sprendžiama pagal veikos objektyviuosius požymius: veiksmų pobūdį, mastą, kryptingumą, neveikimo turinį ir pan. V. P. bei K. R. nustatyti veiksmai ir šių motyvai patvirtina, kad pastarieji suprato savo neteisėtą veikimą, suvokė, kad A. V., pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis, kita tikėtina įtaka, už suteiktą kyšį padės įdarbinti M. P., atleisti Pravieniškių VĮ nuo pelno įmokos mokėjimo arba ją sumažinti.

75. Tie kasatorių teiginiai, kad V. P. nepažinojo A. V., iš esmės ir atskleidžia byloje nustatytą prekybos poveikio schemą, t. y. veikimą per tarpininką K. R., kuris tiesiogiai ir bendravo su A. V.. Taigi, ši aplinkybė neturi reikšmės V. P. veikos kvalifikavimui, taip pat pagrindžia K. R. bendrininkavimo vaidmenį – šio veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip padėjėjo. Be kita ko, tai, kad nėra duomenų apie A. V. pradėtą baudžiamąjį persekiojimą, taip pat neturi jokios reikšmės nustatytam V. P. bei K. R. veikų kvalifikavimui – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

76. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatorių skundų argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 226 straipsnio 1 dalis) teisės taikymo požiūriu nepagrįsti.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo (E. K. namo stogo dangos keitimas)

77. V. P. ir jo gynėjo, K. R. ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose ginčijamas apeliacinės instancijos teismo nustatytas didelės žalos požymis (BK 228 straipsnio 2 dalis). Skunduose nurodoma, kad V. P. nebuvo teisiamas už kalinių išnaudojimą, byloje nėra duomenų, patvirtinančių teismo išvadas dėl didelio atgarsio visuomenėje.

78. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad V. P. ir jo gynėjo kasaciniame skunde didelės žalos požymio nustatymo nepagrįstumas grindžiamas prielaidomis, jog V. P. nepadarė nusikalstamų veikų, susijusių su turto iššvaistymu, dokumentų klastojimu, prekyba poveikiu. Atsižvelgiant į tai, kad šios kasatorių keliamos sąlygos yra paneigtos šios nutarties 58–77 punktuose, dėl šių teiginių plačiau nebus pasisakoma.

79. Apeliacinės instancijos teismas aptariamą didelės žalos požymį konstatavo atsižvelgdamas į nuteistųjų einamas aukštas pareigas valstybės tarnyboje, Pravieniškių VĮ pobūdį, darbo specifiką, kuri yra ne tik nesuderinama su nusikalstamų veikų darymu, bet ir visiškai tam priešinga, VĮ „Mūsų amatai“ civiliniame ieškinyje pateiktas aplinkybes dėl žiniasklaidoje publikuotų straipsnių, kuriuose reiškiama kritika tokiems nuteistųjų veiksmams. Taip pat atsižvelgta į šiomis veikomis padarytas kitas nusikalstamas veikas (BK 184 straipsnio 1 dalis, 226 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), kas, kaip jau minėta, dera su teismų praktikos nuostatomis, kad neturtinė žala paprastai vertinama kaip didelė, kai piktnaudžiavimas yra susijęs ir su kitos nusikalstamos veikos padarymu (mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-401-222/2015, 2K-18-976/2015, 2K-177-677/2016, 2K-52-648/2017, 2K-87-303/2022). Pagrįstai pažymėta ir tai, kad į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas ir kitas asmuo, t. y. B. M., padaryta turtinė žala didesnė nei laiptų gaminimo ir įrengimo procese S. M. iššvaistyto turto vertė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Be kita ko, atgarsio visuomenėje vertinimas nėra suabsoliutintas kaip pagrindinis vertinimo aspektas, nulėmęs neturtinės žalos svarbą, šią pripažįstant didele žala.

80. K. R. baudžiamosios atsakomybės nešalina ir kasaciniame skunde dėstoma pozicija, kad jis BK 230 straipsnio prasme negali būti laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Nusikaltimo, nurodyto BK 228 straipsnyje, subjektas yra specialiojo subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Kai BK 228 straipsnyje nurodytas piktnaudžiavimo nusikaltimas padaromas bendrininkų grupe, jo vykdytojais pripažįstami tik specialiojo subjekto požymius turintys asmenys – valstybės tarnautojai arba jiems prilyginti asmenys, o nusikalstamos veikos bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais) – ir neturintys specialiojo subjekto požymių asmenys. Taigi, K. R. veiksmus kvalifikavus kaip padėjimą piktnaudžiauti, šiam nėra būtinas specialiojo subjekto požymių inkriminavimas.

81. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamasis įstatymas (BK 228 straipsnio 2 dalis bei BK 24 straipsnio 6 dalis ir 228 straipsnio 2 dalis) pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 184 straipsnio 1 dalies, 228 straipsnio 2 dalies taikymo (baldų gamyba E. T., V. A., medžioklės bokštelių gamyba S. Z.)

82. J. R. gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nepadarė BK 184 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų, kadangi E. T. bei V. A. atvejais turtas nebuvo iššvaistytas, už baldų gamybą buvo sumokėta, tai nebuvo padaryta iš karto dėl ikiteisminio tyrimo institucijų intervencijos į įmonės veiklą, S. Z. atveju – turtas nepriklausė Pravieniškių VĮ, šis buvo UAB „V“ nuosavybė. Akcentuojama, kad perduodant pagamintus baldus V. A. turtas negalėjo būti iššvaistytas ir dėl to, jog J. R. vienos valstybinės įmonės turtą perdavė kitai valstybės įstaigai, taigi iš esmės J. R. veiksmais perduotas turtas tam pačiam savininkui – valstybei. Be to, nė vienu atveju nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, pateiktos pretenzijos.

83. Byloje nustatyta, kad baldai E. T. buvo pagaminti ir išgabenti 2012 m. rugsėjo 21 d., o PVM sąskaita faktūra už šių baldų gamybą bei jų pristatymą išrašyta ir iš M. K. T. gautas mokėjimas už baldus tik 2013 m. kovo 14 d., t. y. praėjus beveik pusei metų. Pagal PVM sąskaitos faktūros datą, liudytojos R. K. parodymus konstatuota, kad minėta PVM sąskaita faktūra išrašyta ne tuo metu, kai buvo suteikta jų gamybos paslauga, o daug vėliau, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu E. T. baldų gamyba buvo įvertinta 1009,62 Lt (292,41 Eur) suma, o minėtoje 2013 m. kovo 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta baldų gamybos kaina yra 701,80 Lt su PVM (atskaičius transportavimą). J. R. buvo sulaikytas 2013 m. vasario 12 d., iš suėmimo jis paleistas 2013 m. vasario 28 d., taigi PVM sąskaita faktūra už baldų gamybos paslaugą buvo išrašyta jau po J. R. sulaikymo. Taip pat nerasta ir dokumentų, susijusių su baldų E. T. užsakymu, o išvežant baldus iš Pravieniškių teritorijos, buvo nurodytas ne E. T. gyvenamosios vietos adresas, o Pravieniškių VĮ sandėlio adresas. Už paslaugą atlygino ne E. T., tiesioginis jos gavėjas, o jo tėvas M. K. T..

84. Baldų gaminimo V. A. atveju nustatyta, kad mokėjimas už baldus buvo atliktas tik 2016 m. kovo 18 d., t. y. po baldų pristatymo, kuris įvyko 2012 m. spalio 9 d., praėjus daugiau nei trejiems metams, jau atlikus ikiteisminį tyrimą ir šią baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teismui. Baldai buvo pagaminti iš Pravieniškių VĮ priklausančių medžiagų, naudojant laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų darbą, tuomet pristatyti į V. A. darbo vietą, visi šie darbai atlikti neatlygintinai. Už baldus neišrašyta PVM sąskaita faktūra, Pravieniškių VĮ negavo pajamų.

85. Medžioklės bokštelių gamybos S. Z. atveju nustatyta, kad 2012 m. spalio 16 d. iš Pravieniškių VĮ teritorijos į (duomenys neskelbtini) buvo išvežti du medžioklės bokšteliai, skirti S. Z.. Dokumentų dėl šių bokštelių užsakymo, gaminimo ar sumokėjimo už juos Pravieniškių VĮ rasta nebuvo, leidimuose išvežti produkciją kaip gavėjas nurodytas „Sandėlis“. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad bendrovė „V“ 2012 m. iš Pravieniškių VĮ medžioklės bokštelių gaminimo paslaugą pirko du kartus – 2012 m. gegužės 22 d. bei 2012 m. rugpjūčio 31 d. Iš užfiksuotų pokalbių, vykusių tarp J. R. ir S. Z., nustatyta, kad medžioklės bokšteliai S. Z. buvo gaminami 2012 m. spalio mėn. – 2012 m. spalio 3 d., 2012 m. spalio 12 d., 2012 m. spalio 16 d. užfiksuotų pokalbių turinys patvirtino, jog medžioklės bokšteliai S. Z. buvo gaminami būtent tuo metu, kai J. R. dėl bokštelių bendravo su S. Z.. Aplinkybę, kad medžioklės bokšteliai S. Z. buvo gaminami pagal konkretų jo užsakymą, patvirtino ir šių bokštelių komplektacija.

86. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad J. R. gynėjo kasaciniame skunde nepagrįstai neigiamas J. R. inkriminuotas neteisėtas ir neatlygintinas pastarojo žinioje esančio turto perdavimas tretiesiems asmenims.

87. Aplinkybės, kad už baldų gaminimą tiek vienu, tiek kitu atveju buvo atsilyginama jau po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, byla nagrinėta teisme, rodo, kad toks ne laiku mokėjimas Pravieniškių VĮ vertintinas kaip nesavanoriška aktyvi atgaila, kuri turi reikšmės sprendžiant bausmės skyrimo, bet ne J. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Kasatoriaus teiginius, kad tinkamai atsiskaityti sutrukdė ikiteisminio tyrimo institucijos intervencija, paneigia, kaip matyti, J. R. veiksmų sistema – nustatytas nevienkartinis delsimas išrašyti PVM sąskaitas faktūras ne iškart pateikus prekes, suteikus paslaugas, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tokio pobūdžio veikimas, kaip matyti, kartojosi keletą kartų. Be to, siekį apsunkinti paslaugos gavėjo identifikavimą ir taip sudaryti prielaidas neatlygintinai perleisti turtą patvirtina su užsakymais susijusių dokumentų stygius, klaidingai įmonės vidiniuose dokumentuose pildoma informacija.

88. Bylos duomenims prieštarauja kasatoriaus pozicija, kad S. Z. neatlygintinai perleisti bokšteliai priklausė UAB „V“. Pažymėtina, kad paskutiniai medžioklės bokšteliai minėtai bendrovei buvo pagaminti 2012 m. rugpjūčio mėn., taigi 2012 m. spalio mėn. pagaminti bokšteliai priklauso Pravieniškių VĮ.

89. Kasatoriaus argumentai, kad perduodant pagamintus baldus V. A. turto savininkas iš esmės nepasikeitė, taip pat neatitinka bylos duomenų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pravieniškių VĮ turtas perleistas V. A. šio tėvo užsakymu. Ta aplinkybė, kad pagaminti baldai buvo pristatyti į V. A. darbovietę, t. y. Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, joje naudojami, nesudaro prielaidų teigti, kad minėta biudžetinė įstaiga įgijo aptartus baldus nuosavybės teise. Papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – VSĮĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, valstybės įmonė – tai iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Valstybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus (VSĮĮ 2 straipsnio 3 dalis), todėl jai perduotas valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) nustatyta tvarka (VSTVNDĮ 1 straipsnio 1 dalis), bei laikantis įstatyme įtvirtintų principų. Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo valstybės įmonės, kurios turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu įstatymai nenustato kitaip (VSTVNDĮ galiojusio nusikalstamos veikos metu redakcijos 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas,  9 straipsnio 3 dalis). Inter alia, disponuojant turtu turi būti laikomasi ir visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais, kurie reiškia, kad naudojantis turtu turi būti siekiamas užtikrinti visuomenės interesų tenkinimas, maksimali nauda visuomenei, valstybės turtas turi būti tausojamas, o sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais (VSTVNDĮ 81 straipsnis). Taigi, pažymėtina, kad turtas valstybės įmonės disponuojamas turtas negali būti laisvais perleidžiamas kitam, netgi ir valstybės biudžeto subjektui, nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Net ir perleidžiant iš vieno valstybės subjekto priklausanti turta kitam, nesilaikant nustatytos tvarkos yra švaistomas turtas, daroma žala, nes šiuo konkrečiu atveju, buvo naudojami gamybiniai ištekliai, darbo jėga, įranga reikalinga tam turtui pagaminti, o išlaidos nebuvo kompensuojamos, kartu buvo pažeista ir turto apskaitos tvarka. Atitinkamai kasatoriaus teiginiai nepaneigia turto iššvaistymo J. R. veikoje sudėties požymių.

90. Be kita ko, baudžiamosiose bylose dėl turto iššvaistymo žalai konstatuoti neturi įtakos tai, kad byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys jai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2011, 2K-64-1073/2022). Todėl tai, kad šioje byloje nepareikšti civiliniai ieškiniai dėl turto iššvaistymo patirtai turtinei žalai atlyginti, savaime tokio pobūdžio žalos šiai bendrovei fakto nepaneigia.

91. Aptariamame J. R. gynėjo kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad prielaidomis grįstas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl asmeninės naudos siekio požymio nustatymo (BK 228 straipsnio 2 dalis). Šie teiginiai nepagrįsti.

92. Telefoninio pokalbio, vykusio 2012 m. lapkričio 23 d., turiniu nustatyta, kad J. R. aktualus gerų asmeninių santykių su E. T. palaikymas profesine prasme – Pravieniškių VĮ laimėjimą Vilniaus apskrities PGV vykdomame viešajame pirkime nuteistasis siejo su gerais asmeniniais santykiais būtent su E. T., kuris buvo atsakingas už viešųjų pirkimų kontrolę Vilniaus apskrities PGV. 2012 m. spalio 9 d. užfiksuotu pokalbio turiniu nustatytas J. R. siekis palaikyti draugiškus santykius ne tik su buvusiu kolega V. A., bet ir su jo sūnumi V. A. dėl pastarojo einamų pareigų (Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos būrio vadas) – pokalbio metu palaikomas laisvas bendravimo tonas, aptarus aplinkybes dėl baldų pristatymo, pareikalaujamos vizitinės kortelės, kurių tikslas įvardijamas kaip priemonė siekiant išvengti nubaudimo dėl galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Nusikalstamos veikos gaminant bokštelius S. Z. atveju byloje nustatytos aplinkybės, kad inkriminuojamos veikos laikotarpiu S. Z. teikė J. R. sūnui advokato teisines paslaugas baudžiamojoje byloje.

93. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su minėto kasatoriaus argumentais dėl nepagrįsto didelės žalos požymio nustatymo (BK 228 straipsnio 2 dalis).

94. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas įvertino svarbias, šiam aptariamam nusikalstamos veikos sudėties požymiui konstatuoti įrodinėtinas aplinkybes – įvertintos eitos J. R. pareigos, dėl nusikalstamų veikų žiniasklaidoje kilęs atgarsis, aplinkybė, kad J. R., piktnaudžiaudamas tarnyba, atliko veiksmus, atitinkančius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, ir kitos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, o tokie neteisėti veiksmai nebuvo vienkartiniai. Išvada, kad didelę žalą patyrė Pravieniškių VĮ, Kalėjimų departamentas bei valstybė, padaryta nuosekliai ir išsamiai įvertinus byloje esančius įrodymus.

95. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad baudžiamasis įstatymas (BK 184 straipsnio 1 dalis, 228 straipsnio 2 dalis) pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

96. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

97. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta tam, kad būtų gauta informacija ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į specialiuosius teisės aktus, kurių pagrindinio – nusikalstamų veikų metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) – 4 straipsnis nustato reikalavimus apskaitos informacijai: ji turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, turi būti įtraukiami į apskaitą ir pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose turi būti daromi tik pagal apskaitos dokumentus (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis). Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-123-1073/2020).

98. V. P. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog yra kilę BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, šie nurodyti formaliai.

99.   Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas. Savo ruožtu apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-33-303/2017, 2K-139-628/2019).

100. Tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug BAĮ pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019).

101. Priešingai nei teigiama V. P. ir jo gynėjo kasaciniame skunde, baudžiamojoje byloje BK 222 straipsnio 1 dalies taikymui reikšmingi padariniai nustatyti 2014 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/14, 2014 m. vasario 14 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. 5-2/27 bei 2014 m. sausio 24 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. 5-2/10 dėl Pravieniškių VĮ namų ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Šiomis išvadomis atitinkamai konstatuota, kad Pravieniškių VĮ buhalterinė apskaita tapo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, dėl to tam tikrais laikotarpiais negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

102. Apeliacinės instancijos teismas tik minėtomis specialisto išvadomis neapsiribojo – laikydamasis aptartų kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuotų nuostatų, teismas įvertino apgaulingos apskaitos tvarkymo intensyvumą, dažnumą, t. y. operacijos, kurios į buhalterinę apskaitą buvo visiškai neįtraukiamos arba įtraukiamos netiksliai, slepiant tikrąjį jų turinį, nurodant kaip visai kito pobūdžio operacijas, apgaulingai buvo tvarkomos gaminant produkciją net keliems fiziniams asmenims – E. T., V. A. ir S. Z. J. R. nurodymu, E. K., J. R. kartu veikiant su V. P., bei S. M., savarankiškai veikiant V. P.. Pažymėta ir tai, kad galėjimą nustatyti įmonės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą apsunkino buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimas (BK 300 straipsnio 1 dalis). Visa tai J. R. bei V. P. darė tiesiogine tyčia, stengdamiesi užtikrinti švaistomo turto neatlygintiną perleidimą tretiesiems asmenims.

103. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų padarinių kilimą.

104. Pažymėtina, kad tiek V. P., tiek J. R. ir jų gynėjų kasaciniuose skunduose daromos išvados dėl nepadarytų apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikalstamų veikų pagal prielaidas, kad nebuvo padarytos J. R., V. P. inkriminuotos kitos nusikalstamos veikos, t. y. turto iššvaistymas, piktnaudžiavimas, dokumentų klastojimas. Nenustačius baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo atvejų, šios kasatorių prielaidos netenka reikšmės, todėl atmetamos.

105. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas kasatoriams apkaltinamąjį nuosprendį, baudžiamojo įstatymo (BK 222 straipsnis) taikymo klaidos nepadarė.

Dėl nurodytų BPK pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3, 4 dalys, 331 straipsnio 2 dalis)

106. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas padarius esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimus. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinių skundų argumentais nesutinka.

107. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai, kad apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

108. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Iš bylos duomenų ir skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal prokuroro, J. R. ir V. P. apeliacinio skundo argumentus, išsamiai išnagrinėjo visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Priešingai nei teigia kasatoriai, šios instancijos teismas nurodė aiškius, konkrečius motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė ar kitaip įvertino apskųsto išteisinamojo nuosprendžio įrodymus. Byloje buvo įvertinta surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pačių nuteistųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados dėl bendrovių ūkinės finansinės veiklos tyrimo, telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotos aplinkybės ir kt.), o ne, priešingai kaip teigia kasatoriai, selektyviai, suteikiant prioritetinę reikšmę prokuroro apeliacinio skundo argumentams. Teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo išvadų argumentavimu.

109. Papildomai pažymėtina, kad kasaciniuose skunduose pateikiami tvirtinimai, jog Pravieniškių VĮ bendrovės turtas buvo panaudotas bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo iššvaistytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymai gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Dėl to kasatorių tvirtinimai dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).

110. Visuose kasaciniuose skunduose grindžiant poziciją dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų vertinant asmenų telefoninių pokalbių turinį teigiama, kad teismas vadovavosi tik ištraukomis iš konteksto, o kriminalinės žvalgybos duomenys naudoti kaip neginčijami įrodymai, nors jie nebuvo išnagrinėti teisme. Iš tiesų, kaip ir ne kartą įvardinta šiose atskirose nutarties dalyse, pasisakant dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, operatyvinių bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai šioje byloje yra itin svarbus duomenų šaltinis, turėjęs reikšmės reikšmingų faktininų aplinkybių konstatavimui. Atsakant į šiuos kasacinių skundų argumentus pažymėtina, kad aptariamu aspektu aktualios BPK 290 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pagal BPK 290 straipsnio 1 dalį įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Kai tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai ištirti, nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai ar jų dalys paskelbiami perskaitant ir apžiūrimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, 2020 m. spalio 19 d., 2021 m. kovo 12 d. ir 2021 m. kovo 26 d. vykusiuose teismo posėdžiuose išvardijo byloje esančius dokumentus, tarp kurių buvo ir aptariami užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. Be kita ko, šie buvo išvardyti ir ankstesniu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu – 2016 m. birželio 6 d., 2016 m. spalio 13 d., 2016 m. spalio 20 d., 2016 m. lapkričio 7 d. posėdžiuose. Nors šie dokumentai tiesiogiai nebuvo perskaityti, tai nereiškia, kad minėtas procesinis veiksmas buvo atliktas pažeidžiant įrodymų tyrimo tvarką. Pažymėtina, kad nei gynėjai, nei nuteistieji teismui pagal BPK 290 straipsnio nuostatas nereiškė pageidavimo, kad operatyvinių bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai būtų perskaityti, šie teismo posėdžio metu neginčijo konkretaus šių bylos dokumentų turinio, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai galėjo šiuos įrodymus nagrinėti ir jais remtis.

111. Nepasitvirtino ir kiti kasaciniuose skunduose nurodyti Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai. Antai K. R. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas ne iki galo išnagrinėjo apeliacinį skundą, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, taip padarydamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimus, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad K. R. net nebuvo padavęs apeliacinio skundo.

112. Nepadaryti ir BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimo pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį pažeidimai – tiek dėl K. R., tiek dėl V. P. apeliacinės instancijos teisme buvo paduoti prokuroro apeliaciniai skundai jų padėtį bloginančiais pagrindais. Dėl V. P. atvejo, kuriuo teismo patikslintas kaltinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iššvaistyto Pravieniškių VĮ turto vertė gaminant bei įrengiant laiptus S. M. buvo 11 426,38 Lt (3309,31 Eur), ne 10 369,95 Lt (3003,35 Eur), papildomai pažymėtina, kad prokuroro apeliaciniame skunde išreiškiamas prašymas V. P. baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje (dėl laiptų gamybos S. M.), nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, taip pat dėl šios dalies iššvaistyto turto vertė įvardijama būtent 11 426,38 Lt (3309,31 Eur) suma. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas akcentavo, jog abi sumos, t. y. tiek 11 426,38 Lt (3309,31 Eur), tiek 10 369,95 Lt (3003,35 Eur), kaip iššvaistytos turto vertės, buvo nurodytos kaltinime, taigi, patikslinus tikrąją iššvaistyto turto vertę, panaikintas netikslumas, bet nepabloginta V. P. padėtis. Atitinkamai dėl K. R. argumentų, pažymėtina, kad nors prokuroro apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje K. R. atžvilgiu nėra prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šio išteisinimo ir priimti naują nuosprendį (tai prašoma padaryti tik dėl J. R. ir V. P. nuosprendžio dalių), vis tik matyti, kad toks prašymas iš esmės suformuotas apeliacinio skundo turinyje, juolab, kad K. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymas kvalifikuotas veikiant padėjėjo vaidmenyje, taigi yra neatsiejamai susijęs su V. P. ir J. R. nusikalstamomis veikomis, dėl kurių prokuroras iš esmės ir prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį bei priimti naują.

113. BPK 331 straipsnyje nenurodyta jokių specifinių naujo nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau naujame apkaltinamajame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019).

114. Kasacinių skundų argumentai dėl BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui ir iš esmės yra pagrįsti vien subjektyviu kasatorių nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos. Priešingai nei teigiama, iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog teismo sprendime aiškiai įvardytos pirmosios instancijos teismo padarytos įrodymų vertinimo klaidos bei trūkumai (J. R. ir jo gynėjo kasacinis skundas). Taip pat teismas savo sprendimo 39 punkte aiškiai išdėstė argumentus, kodėl nusikalstamas veikas, nustatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, nagrinės atskirai, t. y. taip, kaip jos yra nurodytos kaltinamajame akte, bet ne kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, ką nemotyvuotai atliko pirmosios instancijos teismas (V. P. ir jo gynėjo kasacinis skundas).

115. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, nurodytų kasaciniame skunde, o šio teismo priimto procesinio dokumento – apkaltinamojo nuosprendžio – turinys atitinka BPK 331 straipsnio 2 dalies turinio reikalavimus.

Dėl per griežtos bausmės

116. V. P. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad dėl nepateisinamai ilgai užtrukusio proceso, nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta.

117. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022).

118. Teismų praktikoje viena iš tokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių įgyvendinti bausmės paskirtį ir suteikiančių pagrindą švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), yra pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014, 2K-281-746/2016, 2K-107-489/2017, 2K-179-719/2022). Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti EŽTT jurisprudencijoje, paprastai yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas, ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecijos teisė ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017, 2K-107-489/2017, 2K-281-942/2018, 2K-189-1073/2019, 2K-269-719/2019, 2K-179-719/2022).

119. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios nuostatos ir bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismui sprendžiant bausmės klausimą, neliko neįvertintos – atsižvelgta, kad byla nėra itin didelės apimties ar išskirtingai sudėtinga, o proceso trukmė nepagrįstai ilga. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013 m. sausio 9 d., byla su kaltinamuoju aktu perduota į pirmosios instancijos teismą 2015 m. liepos 23 d., o pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2021 m. gruodžio 10 d. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ne kartą darytos ilgos pertraukos tarp teisiamųjų posėdžių. Objektyvių priežasčių dėl kurių procesas galėjo užsitęsti nenustatyta, išskyrus kiek vėliau dėl prasidėjusios pandemijos paskelbtą karantiną, dėl kurio negalėjo vykti teismo posėdžiai. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo laikotarpis pernelyg ilgas, jo negalima pateisinti. Verta pažymėti, kad atsižvelgiant į minėtą išvadą dėl baudžiamojo proceso trukmės, V. P. paskirtos bausmės itin artimos sankcijos intervalo minimumui, t. y. už apysunkius nusikaltimus skirta 10 MGL dydžio bauda, už sunkius – 15 ir 22 MGL dydžio baudos (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio redakcija numatė baudos skyrimo dydžius nuo 1 MGL atitinkamai už apysunkius iki 1000 MGL, o už sunkius iki 1500 MGL). Savo ruožtu, apeliacinės instancijos teisme gauti apeliaciniai skundai 2022 m. gruodžio 29–30 dienomis, o nuosprendis priimtas 2022 m. liepos 13 d., t. y. bylos nagrinėjamas šioje instancijoje užtruko kiek daugiau nei pusmetį. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta operatyviai, be nepateisinamų delsimų. Dėl šios priežasties nėra pagrindo kasatoriui dar labiau švelninti paskirtas bausmes.

120. Nenustačius, kad baudžiamasis įstatymas kasatoriams pritaikytas netinkamai, nėra teisinio pagrindo teigti, kad V. P. paskirta bausmė yra per griežta ir atitinkamai švelninti nuteistąjam paskirtą bausmę (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

121. V. P. ir jo gynėjo kasaciniame skunde pažymima, kad civilinis ieškinys priteisiant iš V. P. 3003,35 Eur turtinei žalai atlyginti turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

122. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Be to, pažymėtina, kad pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Šis straipsnis suponuoja ir tai, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, turi būti nustatyta, kokia turtinė žala buvo patirta dėl nusikalstamos veikos, už kurią asmuo teisiamas, padarymo, ir turi būti priimtas sprendimas šią žalą atlyginti.

123. Kasaciniame skunde teisingai nurodomos kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos nuostatos, kad, priėmus teismo sprendimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Taigi asmens atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, t. y. negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. Todėl, nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260/2006, 2K-216/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-46-699/2018).

124. Nepaisant to, kasatoriai nepagrįstai akcentuoja vien tik baudžiamosios bylos nutraukimo dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino suėjimo dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, faktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tiksliai atkreipė dėmesį, jog V. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (laiptų gaminimas bei įrengimas S. M.), o būtinoji sąlyga atsakomybei pagal BK 228 straipsnį kilti yra didelės žalos požymio nustatymas – aprašant piktnaudžiavimo tarnyba veiksmus, be padarytos neturtinės žalos, taip pat įvardijama ir konkretaus dydžio turtinė žala, kurią patyrė Pravieniškių VĮ dėl laiptų pagaminimo bei įrengimo S. M.. Taigi turtinė žala buvo padaryta ne vien tik nuteistojo neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais turto iššvaistymu, kartu žalos atsiradimą lėmė neteisėti veiksmai, pasireiškę piktnaudžiavimu.

125. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, BPK reikalavimų nepažeidė, nurodė išsamius tokio sprendimo motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo šį sprendimą naikinti ar keisti. Klausimas dėl VĮ „Mūsų amatai“ civilinio ieškinio spręstas pagrįstai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. P. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko, nuteistojo J. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus bei nuteistojo K. R. ir jo gynėjo advokato Edmundo Kisieliaus kasacinius skundus.

Teisėjai                                                                                                Algimantas Valantinas

Tomas Šeškauskas

Alvydas Pikelis