2AT-22-511/2023

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-22-511/2023 Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00174-2021-2               Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4343-2021 A. J. už administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, skirta 60 Eur dydžio bauda; už administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje, skirta 1300 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. J. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 25 mėnesiams. 1.1. A. J. nubaustas už tai, kad, būdamas Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojas, kaip bendrininkas kartu su kitu būrelio medžiotoju S. Š. 2020 m. lapkričio 10 d. 18.00–19.00 val. dalyvavo medžioklėje (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete ir jos metu S. Š. neteisėtai sumedžiojo (pribaigė) sužeistą tauriojo elnio patiną. A. J. kartu su S. Š. pargabeno neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną su A. J. priklausančia priekabėle į A. J. priklausančią lupyklą (nepatvirtintą dorojimo vietą), ten A. J. kartu su S. Š. žvėrį išdorojo. Tauriojo elnio nugarinę sušėrė savo šunims, visa kita kartu su S. Š. išvežė į mišką ir sudegino, sunaikindami įrodymus, galėjusius padėti išaiškinti įvykių eigą. A. J. medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas nebuvo. A. J., būdamas medžiotojas ir žinodamas medžioklės taisyklių reikalavimus, sąmoningai kartu su S. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 22, 24.13, 58.2.3, 74.1 punktų reikalavimus ir taip padarė administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnio 7 dalyje. 2.   Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi A. J. skundas tenkintas iš dalies; Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 21 d. nutarimas pakeistas ir priimtas nutarimas – A. J. už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 50 Eur dydžio bauda; už nusižengimo, nurodyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, padarymą jam skirta 1000 Eur dydžio bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. J. paskirta subendrinta 1000 Eur dydžio bauda. 3.   Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2022 m. liepos 19 d. nutartimi A. J. atstovo advokato D. Vaičiulio apeliacinis skundas netenkintas ir Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartis palikta iš esmės nepakeista. Patikslintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 21 d. nutarimas ir Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartis, A. J. iš kaltinimo pašalinant nurodytą Medžioklės taisyklių 24.13 punkto pažeidimą. 4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atstovo advokato D. Vaičiulio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.   Pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį bei Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. J. nutraukti nenustačius jo veiksmuose nusižengimo sudėties. Pareiškėjas prašyme nurodo: 5.1. A. J. nepagrįsti inkriminuoti veikos, nurodytos ANK 290 straipsnio 7 dalyje, požymiai; taikant administracinę atsakomybę nebuvo nustatyta subjektyvioji jo padaryto nusižengimo pusė – kaltė, todėl nėra ir ANK 290 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindų. Apeliacinės ir pirmosios instancijos teismai netinkamai aiškino įstatymą, dėl to padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas. 5.2. Pagalba gabenant žvėrį ar sudarant sąlygas jį doroti, nesant duomenų, kad A. J. žinojo, jog žvėris sumedžiotas neteisėtai, ir neįrodžius šio fakto, negali užtraukti administracinės atsakomybės ANK 290 straipsnio pagrindu. Esminis atsakomybę kvalifikuojantis požymis – ne bet koks žvėries gabenimas, bet tik neteisėtai sumedžioto žvėries. Byloje nenustatyta nė vieno veiksmo, kad A. J. būtų pribaigęs ar prisidėjęs pribaigiant žvėrį arba būtų besąlygiškai žinojęs apie tokį veiksmą ir neteisėtą S. Š. veikimą. Pats žvėries gabenimo ir dorojimo veiksmas nėra draudžiamas, veikos neteisėtumas susietas tik su neatliktu įrašu medžioklės lape, kurį privalėjo pildyti S. Š.. Jei S. Š. būtų atlikęs įrašą medžioklės lape, administracinė atsakomybė A. J. nebūtų galima. Kritusio ar sužaloto žvėries, kuris nukentėjo nuo nežinomo šaulio (medžiotojo), paieška neatitinka dalyvavimo medžioklėje kategorijos ir teismo išvada, kad A. J. tokiu būdu dalyvavo medžioklėje, nepagrįsta. Nebuvo nustatyta kriterijų, pagal kuriuos A. J. turėjo būti įrašytas į medžioklės lapą ir kuriuo momentu jo veiklą galima buvo priskirti medžioklei. Įstatymai nedraudžia kartu su medžiotoju būti kitiems asmenims, net jei šie turėtų teisę medžioti, tai per se (savaime) nedaro šių asmenų medžioklės dalyviais ar medžiotojais. 5.3. Faktas, kad A. J. papildomai nepasidomėjo, ar S. Š. pranešė aplinkos apsaugos tarnybai apie žvėrį ir ar atliko įrašus medžioklės lape, neužtraukia atsakomybės pagal jam inkriminuotas veikas. A. J. pareigų neapėmė nei pranešimo teikimas aplinkos apsaugos tarnybai, nei žvėries žymėjimas medžioklės lape, nes tai buvo kito specialiojo subjekto – S. Š. pareiga. Taigi, nenustatyta, kokias teisines pareigas A. J. pažeidė, kad būtų turėjęs ir privalėjęs papildomai domėtis, ar gabenamas ir dorojamas žvėris sumedžiotas teisėtai, jeigu jis asmeniškai jo nemedžiojo ir to negalėjo padaryti (byloje buvo nurodyti duomenys, kad A. J. neturi ginklų). 5.4. Sistemingai taikant tuo metu galiojusį ANK 290 straipsnio 11 punktą (arba dabartinį 19 punktą), atsakomybė pagal bylos medžiagą pirmiausia kilo S. Š., kadangi buvo konstatuota, jog nustatyta tvarka medžioklės lape jis nepažymėjo surasto (sumedžioto) tauriojo elnio, o ši aplinkybė buvo fiksuota tik tuomet, kai S. Š. medžioklės lapą pateikė būrelio pirmininkui. T. y. administracinės atsakomybės pagrindai ir pasekmės A. J. taikyti dėl kito subjekto netinkamų veiksmų, kuriems jis niekaip negalėjo daryti įtakos, ir tokia pareiga jam įstatymais nustatyta nebuvo, kaip ir nebuvo pareigos kontroliuoti medžioklės vadovo veiksmų pildant medžioklės lapą ir atliekant jame vienokius ar kitokius įrašus. Ši aplinkybė reikšminga dėl to, kad, atlikus minėtą įrašą medžioklės lape, pačiam S. Š. nebūtų buvę galima taikyti ANK 290 straipsnio nuostatų, atitinkamai tokia situacija nebūtų galima ir dėl A. J.. 5.5. ANK 290 straipsnio 1 ir 7 dalių sudėtys reikalauja tiesioginės tyčinės kaltės formos, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn būtina pagrįsti ir ANK 8 straipsnio 2 dalies nuostatas – kad asmuo, darydamas administracinį nusižengimą, suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti bei jį darydamas suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, ir jų norėjo. Aiškinant minėtą normą sistemingai, buvo būtina nustatyti ne tik tai, ar įvykio metu pareiškėjas buvo asmuo, turintis teisę medžioti ar ne, bet ir tai, ar jis žinojo, kad gabenamas, dorojamas neteisėtai sumedžiotas žvėris. Abiejų instancijų teismai A. J. kaltės – tiesioginės tyčios jam inkriminuotų veikų aspektu nenustatė ir nepagrindė, vadovavosi tik prielaidomis, o tai viešoje teisėje yra draudžiama – negalima priimti nutarimo, esant abejonių dėl asmens kaltės, įvykdžius nusižengimą. Pareiškėjas nesutinka, kad A. J. kaltė galėjo pasireikšti neatsargia forma dėl jam inkriminuotų veikų. 5.6. Teismo išvada dėl neteisėtai sumedžioto žvėries paremta išimtinai S. Š. veiksmų analize ir jo teiktomis žinutėmis būrelio pirmininkui, teigiant, kad būtent jis nušovė žvėrį, tačiau byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kad, nepaisant skirtingų vykusios situacijos versijų, A. J. kokiais nors veiksmais būtų prisidėjęs prie žvėries pribaigimo ar būtų žinojęs apie neteisėtus S. Š. veiksmus, už kuriuos šis buvo patrauktas atsakomybėn. Teismai nepašalino abejonių dėl A. J. kaltės, nevertino fakto, jog jis tik vėliau patrauktas administracinėn atsakomybėn, nors, sprendžiant S. Š. atsakomybės klausimą už tą pačią veiką, A. J. nebuvo patrauktas atsakomybėn kaip bendrininkas. 5.7. Taikant ANK 290 straipsnio 7 dalį, buvo privaloma nustatyti, kad A. J. medžiojo arba buvo medžioklės zonoje su tam skirtais įrankiais (priemonėmis) kaip neturintis teisės medžioti asmuo. Byloje nebuvo nustatyta, kad A. J. įvykio dieną būtų prilygintas teisės medžioti neturinčiam subjektui, dalyvavusiam medžioklėje, kad turėjo kokių nors medžioklei skirtų priemonių ir kad tokiu būdu dalyvavo medžioklėje. Esminė aplinkybė, daranti ANK 290 straipsnio 7 dalies taikymą negalimą, – A. J. nuo 2013 m. gegužės 20 d. turi medžiotojo bilietą, todėl negalėjo būti vertinamas kaip teisės medžioti neturintis asmuo. Teismai nevertino, kad pagal inkriminuotus požymius A. J. galėjo būti laikomas specialiuoju subjektu – medžiotoju, o įvertinus, kad ginčo gyvūnas buvo taurusis elnio patinas, jis patenka į specialią gyvūnų, kurių medžioklė limituota, grupę, todėl net ir šiuo aspektu pareiškėjo veika neatitinka ANK 290 straipsnio 7 dalies nuostatų. 5.8. Esminė aplinkybė, būtina ANK 290 straipsnio 1 ir 7 dalims teisingai taikyti, yra tai, ar A. J. asmeniškai medžiojo ir pribaigė tauriojo elnio patiną ar prisidėjo prie šių veiksmų atlikimo. Išskyrus žvėries gabenimo ir atvežimo į lupyklą faktą, jokių kitų duomenų dėl A. J. nenustatyta ir to nepakanka kaltei pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 7 dalis konstatuoti. Pagal nustatytas veikas, A. J. atsakomybė galima tik už konkrečių teisinių pareigų pažeidimą ir nevykdymą ir negalima atsakomybės grįsti prielaidomis, kaip asmens pareiga papildomai pasidomėti medžioklės lapo pildymu, pranešimu aplinkos apsaugos tarnybai, faktu, ar žvėris nėra sumedžiotas neteisėtai ir kt. Neįrodžius A. J. subjektyviosios pusės bei kaltės ANK 290 straipsnio 1 ir 7 dalių aspektu, nepagrįstas kaltės inkriminavimas dėl neteisėtai sumedžioto žvėries gabenimo ir lupimo. 6.   Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Kęstutis Dičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį bei Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį nepakeistas ir pareiškėjo A. J. advokato D. Vaičiulio prašymo netenkinti. Atsiliepime į prašymą nurodoma: 6.1. Pareiškėjo argumentai, kad priekaba, kuria buvo pargabentas elnias, nepriklauso A. J. ir kad jis nedorojo elnio, vertintini tik kaip jo gynybinė pozicija. A. J. 2020 m. gruodžio 9 d. departamentui pateiktame paaiškinime nurodoma: „Elnio ieškojome su džipu, radus žvėris buvo negyvas; akys įkritusios, sudžiūvęs; su S. Š. grįžome ir pasiėmėme mano priekabėlę gabenti žvėriui; pargabenę žvėrį lupome man priklausančioje lupykloje.“ Šiuo A. J. paaiškinimu yra patvirtinami pažeidimo padarymo momentai: elnio gabenimas jam priklausančia automobilio priekaba ir A. J. tiesioginis prisipažinimas, kad jis dalyvavo dorojant elnią. Nors pareiškėjas skunde ir nurodo, kad priekaba priklauso S. Š., bet skunde nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Apie elnio pargabenimą į A. J. fermą savo 2020 m. gruodžio 9 d. rašytame ir departamentui pateiktame paaiškinime nurodo ir A. J. žmona S. J.. 6.2. Teismai priimtose nutartyse išsamiai pasisakė dėl ANK 290 straipsnio 7 dalies taikymo. Teismų nutartys priimtos išsamiai ir nešališkai ištyrus visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, o A. J. pagrįstai buvo pripažintas padaręs jam inkriminuotus ANK 290 straipsnio 1 ir 7 dalyse nurodytus administracinius nusižengimus, už šiuos jam skirta 1000 Eur bauda. A. J. nuobaudos dydis buvo paskirtas atsižvelgiant į tuo metu pagal galiojančias nuobaudų skyrimo nuostatas, kai tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. A. J., pagal ANR sistemoje pateikiamus duomenis, 2020 m. kovo 3 d. buvo priimtas nutarimas, kai nesurašomas protokolas, ir, vadovaujantis ANK 290 straipsnio 1 dalimi, už analogišką pažeidimą paskirtas įspėjimas. A. J. nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 21 d. apie 9.30 val. Radviliškio rajone prie (duomenys neskelbtini) kaimo esančiame (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete jis su kitais asmenimis ant lauko rado negyvą vyresnį nei antrametį šerno patiną. A. J., nepranešęs apie rastą negyvą šerno patiną medžioklės plotų naudotojui bei Aplinkos apsaugos departamentui ir negavęs leidimo pasiimti gyvūną, su kitais asmenimis jį pasikrovė į automobilį, parsivežė į namus ir išdorojo. Atsižvelgiant į tai, galima traktuoti, kad A. J. nepasitaisė ir nepadarė teigiamų išvadų po jam skirtos nuobaudos ir yra linkęs toliau daryti administracinius pažeidimus. 6.3. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis), o tenkinus vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus – panaikinti nutartį ir administracinę bylą jam nutraukti – konkrečiu atveju akivaizdžiai nebūtų pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Be to, asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Vien tai, kad pareiškėjas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį panaikinti ar pakeisti.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atstovo advokato D. Vaičiulio prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ANK 290 straipsnio taikymo

8.    Pareiškėjas nurodo, kad A. J. nepagrįsti inkriminuoti veikos, nurodytos ANK 290 straipsnio 7 dalyje, požymiai; taikant administracinę atsakomybę nebuvo nustatyta subjektyvioji jo padaryto nusižengimo pusė – kaltė, todėl nėra ir ANK 290 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindų. 9.    A. J. pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį nubaustas už neteisėtą tauriojo elnio patino medžioklę, padarant pažeidimą, nustatytą Taisyklių 22 punkte. 10.  Veikų padarymo metu galiojusios redakcijos ANK 290 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse nurodytus pažeidimus. 11. Bylai aktualios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-631 patvirtintos redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d., Medžioklės taisyklių 22 punkte nustatyta, kad, prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Taigi, tokiu atveju medžioklės neteisėtumą, padarant žalos gamtai, lemia ne pats gyvūno sumedžiojimo faktas, bet nustatyta tvarka į medžioklės lapą neįrašymas atitinkamų duomenų apie sumedžiotus gyvūnus prieš juos išgabenant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant jų dorojimą. 12. Medžioklės taisyklių 23 punkte nustatyta, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Šiame punkte nustatyta pareiga medžiotojui – apie sumedžiotą gyvūną informuoti medžioklės vadovą. 13.  Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad medžioklės, kurioje dalyvavo A. J., metu buvo sumedžiotas sužeistas tauriojo elnio patinas, tačiau apie gyvūno sumedžiojimą nustatyta tvarka nebuvo įrašyta į medžioklės lapą. A. J., būdamas medžiotojas, nebuvo šios medžioklės vadovas, be to, nepaneigta ir ta aplinkybė, kad jis medžioklėje dalyvavo neturėdamas šaunamojo ginklo. Medžioklės vadovas buvo S. Š., kuris pagal byloje nustatytus duomenis medžiokliniu šaunamuoju ginklu pats ir sumedžiojo sužeistą tauriojo elnio patiną, pats buvo prie sumedžioto gyvūno, taigi apie šį atvejį žinojo; būtent jam kilo pareiga tinkamai užpildyti medžioklės lapą. Tokiu atveju nėra pagrindo teigti, kad A. J. turėjo pareigą informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą gyvūną ir kad šios pareigos jis neįvykdė. Taigi, pagal Taisyklių 23 punkto nuostatas už nesilaikant Taisyklių 22 punkto reikalavimų medžioklės lapo užpildymą atsakingas būtent medžioklės vadovas, o ne medžiotojas A. J.. Todėl Taisyklių 22 punkto reikalavimų pažeidimo, nurodyto Institucijos nutarime ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nutartyse, A. J. nepadarė, atitinkamai pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį už tai jis nubaustas nepagrįstai ir ši administracinio pažeidimo bylos dalis jam nutrauktina. 14.  ANK 290 straipsnio 7 dalyje nustatyta atsakomybė už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą. 15. Kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį A. J. nubaustas už neteisėtai sumedžioto tauriojo elnio gabenimą ir dorojimą, nesilaikant Taisyklių 58.2.3 ir 74.1 punktų reikalavimų. 16. Taisyklių 71.1 punkte nustatyta, kad šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.5 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai. Pažymėtina, kad pastarasis punktas aktualus, pvz., sprendžiant leidimų ginklams išdavimo klausimus (pvz., Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 10 punktas), tačiau tai neturi jokios įtakos kvalifikuojant veiką pagal ANK 290 straipsnį. Taigi šiuo atveju bylai aktualus Taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimų pažeidimas. 17. Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkte nustatyta, kad draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Neteisėtu gyvūno sumedžiojimu laikytini atvejai, kai gyvūnas sumedžiojamas pažeidžiant Medžioklės taisyklių reikalavimus, kaip antai gyvūnų medžiojimo terminus, limitus, medžiojimo būdus, leistinas medžioti teritorijas. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad prie šių atvejų priskirtini ir tie atvejai, kai sumedžiotas gyvūnas gabenamas ar dorojamas nesilaikius Taisyklių 22 punkte nustatytos medžioklės lapo pildymo tvarkos. 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad iš ANK 290 straipsnio 7 dalies dispozicijos matyti, jog į ją perkeltos išimtinai asmenims, neturintiems teisės medžioti, taikomos Medžioklės taisyklių 58.1.1 ir 58.1.2 punktų nuostatos, pagal kurias šiems asmenims draudžiama medžioti arba medžioklės plotuose naudoti medžioklės įrankius (šaunamuosius ginklus, spąstus) ar medžioklės priemones, doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Ši aplinkybė suponuoja įstatymo leidėjo valią ANK 290 straipsnio 7 dalyje nustatyti administracinę atsakomybę už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą tik asmenims, neturintiems teisės medžioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-719/2022). 19. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 18 punktą medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje. Pagal Medžioklės taisyklių 2.10 punktą teisė medžioti – asmens įgyta teisė, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius Medžioklės egzaminą ir gavus Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietą; šios teisės turėjimas nesiejamas su prievole nustatyta tvarka atlikti saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą. 20. Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, A. J. jam inkriminuotų nusižengimų padarymo metu buvo Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojas, turintis nustatyta tvarka išduotą medžiotojo bilietą. Ši aplinkybė nėra ir nebuvo ginčijama. Taigi, A. J. kaip asmuo, turintis teisę medžioti, nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, subjektas ir atitinkamai jo veika buvo kvalifikuota nepagrįstai. 21. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Tokiu atveju svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. 22. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą teisę medžioti turintiems asmenims nustatyta ANK 290 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-719/2022). 23. Nagrinėjamu atveju pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes abu medžioklėje dalyvavę asmenys, taigi, ir A. J., nuo pat medžioklės pradžios siekė nuslėpti elnio sumedžiojimo faktą, A. J. suprato, kad neteisėtai sumedžiotą gyvūną gabeno ir dorojo, todėl veikė tyčia. Pažymėtina, kad nors pareiškime ši teismo nustatyta aplinkybė ginčijama, tačiau nenurodoma ir nepateikiama jokių argumentų, kad teismas įrodymus įvertino ir šią aplinkybę nustatė pažeisdamas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Todėl tai nėra atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau, nors ir pagal byloje nustatytas aplinkybes A. J. Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimus pažeidė veikdamas tyčia, nagrinėjamu atveju perkvalifikuoti A. J. veiką pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį negalima. Nuo 2021 m. liepos 1 d. galiojančios 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3197 redakcijos ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Tačiau įvykio metu galiojusioje ANK 290 straipsnio 8 dalies redakcijoje teisę medžioti turintiems asmenims buvo nustatyta atsakomybė ne už bet kokio neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą, o konkrečiai tik už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno. Tuo tarpu licencijavimo tvarka medžiojant laukinius gyvūnus nagrinėjamos veikos padarymo metu nebegaliojo, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-365 patvirtintais Medžioklės taisyklių pakeitimais, nuo 2018 m. gegužės 15 d. licencijos buvo panaikintos. Nepaisant to, ANK 290 straipsnio 8 dalies nuostatos tuo metu nebuvo pakeistos, o minėta nauja šio straipsnio redakcija įsigaliojo tik 2021 m. liepos 1 d. Taigi, veikų, už kurias yra nubaustas A. J., padarymo metu teisės aktuose, reglamentuojančiuose medžioklę, nebuvo nuostatų dėl gyvūnų medžioklės licencijavimo. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto, kuris draudžia gabenti neteisėtai sumedžiotą kanopinį gyvūną, nuostatų pažeidimas atitiko visus veikos padarymo metu galiojusios redakcijos ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytos veikos objektyviuosius požymius, konkrečiai – dalyką, kas ne kartą išaiškinta teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2020, 2AT-24-648-2021 ir kt.). 24. Kadangi byloje nustatyta, kad A. J. gabeno ir dorojo jam žinomai neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną, taip pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimus, be to, šį pažeidimą padarė, bylos duomenimis, būdamas 2020 m. kovo 3 d. baustas už ANK 290 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį pažeidimą, t. y. pakartotinai, jo veika kvalifikuotina pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį. 25. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl A. J. padarytų Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimo nesikeičia, nubaustojo teisinė padėtis nėra pabloginama, priešingai – atsakomybė už ANK 290 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą žymiai švelnesnė nei pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, be to, nėra pagrindo manyti, kad A. J. gynyba dėl Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimo šią veiką perkvalifikuojant iš ANK 290 straipsnio 7 dalies į to paties straipsnio 2 dalį būtų kitokia. Todėl ši pareiškėjo veika perkvalifikuotina pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį ir už šią veiką paskirtina nuobauda, atsižvelgiant į žemesniųjų instancijų teismų nustatytas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 21 d. nutarimą ir Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. bei Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartis, kuriomis pakeistas nutarimas.

Panaikinti nutarimo dalį dėl A. J. nubaudimo pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šios dalies jam nutraukti.

Panaikinti pagal ANK 38 straipsnį paskirtą galutinę 1000 Eur baudą.

A. J. veiką, kvalifikuotą pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, perkvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį ir paskirti 200 Eur baudą.

Kitas nutarimo ir nutarčių dalis palikti nepakeistas.

      Teisėjai       Artūras Ridikas           Rima Ažubalytė           Eligijus Gladutis