TA-25-575/2025

Administracinė byla Nr. TA-25-575/2025 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02420-2023-9 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.    Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.    Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. kovo 8 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-20-1699 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) padarytos klaidos. Pareiškėjas paaiškino, kad Socialinio tyrimo išvadoje buvo klaidingai nurodyta, jog pareiškėjas yra padaręs nusikaltimą su broliu. Vėliau, pareiškėjui siekiant, kad klaida būtų pašalinta, su skundais kreipėsi į Marijampolės kalėjimo direktorių ir į Tarnybą, tačiau skundai netenkinti. Atsakymuose pareiškėjui buvo nurodyta, kad suklysta nurodant šeimos narį, t. y., kad jis nusikaltimą padarė ne su broliu, o su tėvu, tačiau tokie duomenys buvo vis tiek neteisingi. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nėra padaręs nusikaltimo su šeimos nariu, todėl tokį specialistų darbą ir atsisakymą Socialinio tyrimo išvadoje ištaisyti padarytą klaidą pareiškėjas įvertino kaip didelį pažeminimą, šmeižtą, kas gali atsiliepti pareiškėjui jį vertinant dėl lygtinio paleidimo. Pareiškėjas buvo įžeistas, jautė vidinį diskomfortą, siekdamas klaidos pašalinimo patyrė stresą, nes turėjo teikti skundus, kurie nebuvo tenkinami. Tokiu būdu pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Eur suma.

3.    Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.    Atsakovo atstovas nurodė, jog, atliekant pareiškėjui vertinimus pagal „OASys“ metodiką, ryšiai su artimais šeimos nariais nebuvo įvertinti kaip rizikos faktorius ir nebuvo nurodyti kaip kriminogeninis veiksnys. Taigi, tokia korektūros klaida pareiškėjui nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Socialinio tyrimo išvados yra talpinamos dokumentų valdymo sistemoje ir jos prieinamos tik kalėjimų darbuotojams, jos nepatenka į viešą erdvę, todėl nei pareiškėjo broliui, nei tėvui nekilo ir negali kilti jokių neigiamų pasekmių dėl nurodytos korektūros klaidos.

5.    Atsakovo atstovas nurodė, jog Socialinio tyrimo išvadoje buvo padaryta korektūros klaida, nurodant, kad nusikaltimas padarytas su broliu. Atsakovo vertinimu, ši klaida nesukėlė teisinių pasekmių, kadangi korektūros klaida negali būti vertinama kaip „šmeižtas“. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir minima klaida buvo ištaisyta.

6.    Atsakovo atstovo įsitikinimu, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių ir neteisėtų atsakovo atstovo pareigūnų veiksmų (neveikimo), kurie realiai (objektyviai) pareiškėjui galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias būtų galima įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmens kankinimą ir kad tai būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, atlyginimo.

II.

7.    Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8.    Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, t. y. dėl atsakovo atstovo pareigūnų padarytos klaidos Socialinio tyrimo išvadoje ir delsimo ją ištaisyti, atlyginimo.

9.    Remiantis byloje pateiktais duomenimis, teismas nustatė šias bylai svarbias faktines aplinkybes:

9.1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-184/2008 nurodė, kad D. B. ir S. B. buvo nuteisti už tai jog, veikdami bendrininkų grupėje, suklastodami tikrus dokumentus ir suklastotus dokumentus panaudodami, juos įtraukdami į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą, didelės vertės turtą.

9.2. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. spalio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-562-350/2009 panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria S. B. ir D. B. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje dėl pasikėsinimo apgaule savo naudai įgyti didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – S. B. ir D. B. išteisino, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžio dalį, kuria S. B. ir D. B. pripažinti kaltais padarius pasikėsinimą apgaule savo naudai išvengti turtinės prievolės valstybei, panaikino, ir šią bylos dalį nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Nuosprendžiu D. B. pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo vieneriems metams bausmę pakeitė į 100 MGL baudą. Panaikino nuosprendžio dalį D. B. paskirti subendrintą bausmę.

9.3. Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriuje 2023 m. kovo 8 d. buvo priimta Socialinio tyrimo išvada, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjas „vieną nusikaltimą įvykdęs su broliu“.

9.4. Pareiškėjas, pastebėjęs, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra aiški klaida, nurodant, kad jis nusikaltimą įvykdė su broliu, 2023 m. gegužės 8 d. su skundu kreipėsi į Marijampolės kalėjimo viršininką, nurodydamas klaidą ir prašydamas pakeisti vertintoją.

9.5. Tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininkas 2023 m. birželio 7 d. išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. gegužės 8 d. skundą ir nurodė, jog Socialinio tyrimo išvadoje buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas vieną nusikaltimą yra atlikęs su šeimos nariu ir buvo padaryta korektūros klaida, nurodant, kad pareiškėjas nusikaltimą atliko su broliu, nors jį atliko su kitu šeimos nariu, t. y. su tėvu. Pažymėjo, kad tokia klaida negali būti traktuojama kaip šmeižtas, jokių neigiamų teisinių pasekmių nesukelia pareiškėjui ar jo artimiesiems, todėl pareiškėjo prašymas dėl vertintojo pakeitimo nebus tenkinamas.

9.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su gautu Marijampolės kalėjimo viršininko atsakymu, 2023 m. birželio 12 d. jį apskundė Tarnybai, kuri 2023 m. liepos 13 d. raštu (toliau – ir Raštas) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Rašte nurodė, kad 2023 m. birželio 7 d. Tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko atsakymas pareiškėjui yra pagrįstas ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

9.7. Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriuje 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo surašyta Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-20-6029 (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. Socialinio tyrimo išvada), kurioje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų padaręs nusikalstamą veiką su šeimos nariu.

9.8. Atsakovas į bylą pateikė Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. spalio 17 d. pažymą Nr. RV-20-8040 „Dėl informacijos pateikimo apie nuteistojo D. B. Socialinio tyrimo išvadą“ (toliau – ir 2023 m. spalio 17 d. Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus pažyma), kurioje vis tiek teigia, kad, vertinant 2009 m. spalio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje pateiktą informaciją, jog „D. B. ir S. B. nuteisti už tai, kad pasikėsino apgaule savo naudai išvengti turtinės prievolės valstybei“, buvo atsižvelgta į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas su šeimos nariu, tai yra tėvu, nepaisant to, kad Socialinio tyrimo išvadoje buvo padaryta korektūros klaida, nurodant, kad nusikaltimas padarytas su broliu. Ši klaida nesukėlė teisinių pasekmių, kadangi korektūros klaida negali būti vertinama kaip „šmeižtas“. 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir minima klaida buvo ištaisyta.

10.  Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovo atstovo pareigūnų neteisėtų veiksmų, įrašant neteisingus duomenis apie jį Socialinio tyrimo išvadoje, bei vėliau, jam teikiant prašymus šią klaidą ištaisyti, jo argumentus neigiant ir netaisant nurodytos klaidos pagal pareiškėjo prašymus. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad, nepriklausomai nuo to, jog 2023 m. rugpjūčio 1 d. Socialinio tyrimo išvadoje nebėra duomenų, kad pareiškėjas yra padaręs nusikalstamą veiką su šeimos nariu, atsakovo atstovas vėlesniuose dokumentuose (2023 m. spalio 17 d. Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus pažymoje) vis tiek teigia, kad socialinio tyrimo išvados buvo ruošiamos tinkamai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra padaręs nusikaltimą su šeimos nariu (t. y. tėvu).

11.  Įvertinęs VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, byloje pateiktus duomenis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad pareigūnai netinkamai įgyvendino savo pareigas, neatidžiai ir nepakankamai rūpestingai tikrino duomenis, reikalingus Socialinio tyrimo išvadai surašyti, o, būdami informuoti apie esančią akivaizdžią klaidą Socialinio tyrimo išvadoje, nerūpestingai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nepagrįstai neigė klaidą ir vengė ją nedelsiant ištaisyti, dėl ko pareiškėjo skundai (tiek Marijampolės kalėjimo viršininkui, tiek Tarnybai) buvo atmesti ir prašymas ištaisyti klaidą netenkintas. Atsakovo atstovas, teismui teikdamas 2023 m. spalio 17 d. Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus pažymą, vis tiek teigia, kad tokia socialinio tyrimo išvada buvo pagrįstai priimta neva teisingai remiantis 2009 m. spalio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje pateikta informacija.

12.  Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas, nors 2023 m. rugpjūčio 1 d. Socialinio tyrimo išvadoje pats nebenurodo duomenų, kad pareiškėjas yra padaręs nusikaltimą su šeimos nariu, teikdamas duomenis teismui, vis tiek remiasi klaidingu Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 30 d. nuosprendžio interpretavimu.

13.  Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas savo nuosprendžiu pareiškėjo tėvą išteisino arba nutraukė jam bylą pagal visus kaltinimus, pagal kuriuos jį buvo nuteisęs Panevėžio miesto apylinkės teismas, o nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje tik citavo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-184/2008, kur buvo nurodyta, jog pareiškėjas su tėvu padarė nusikaltimą. Tačiau teismas nurodė, kad, įvertinus tai, jog Panevėžio apygardos teismas panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, Socialinio tyrimo išvadą rengęs pareigūnas turėjo vadovautis Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio rezoliucine dalimi, kurioje nėra pripažinta, kad pareiškėjas nors vieną nusikaltimą būtų padaręs su šeimos nariu. Atitinkamai tokie duomenys negalėjo būti įrašyti į Socialinio tyrimo išvadą, o po to, kai šią klaidą ištaisyti paprašė pareiškėjas, turėjo būti nedelsiant pašalinti iš šios išvados. Tačiau tai buvo padaryta tik 2023 m. rugpjūčio 1 d., kai buvo parengta nauja Socialinio tyrimo išvada.

14.  Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas, tiek surašydamas Socialinio tyrimo išvadą, tiek spręsdamas pareiškėjo pateiktus skundus dėl klaidos joje ištaisymo, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeidė bendruosius gero administravimo bei atsakingo valdymo principus ir nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., beveik penkis mėnesius, neteisėtai traktavo pareiškėją kaip asmenį, padariusį nusikaltimą su šeimos nariu. Dėl to yra pagrindas pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė perteklinius nepatogumus ir išgyvenimus.

15.  Marijampolės kalėjimo 2023 m. spalio 17 d. Resocializacijos skyriaus pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl padarytos klaidos Socialinio tyrimo išvadoje į psichologus nesikreipė, todėl teismas įvertino, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo patirtą fizinį skausmą, ar itin sunkius dvasinius išgyvenimus, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas visiškai, nes tai yra neproporcingai didelė suma. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmių), pripažino, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjas patyrė atitinkamų neigiamų dvasinių išgyvenimų, papildomą diskomfortą, nes jo asmenybė oficialiame dokumente buvo atvaizduota iš dalies neteisingai, jį žeidė jo šeimos narių paminėjimas neigiamame kontekste, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Dėl padaryto pažeidimo ir delsimo ištaisyti klaidą pareiškėjas patyrė neteisingumo ir nusivylimo jausmą, buvo priverstas teisiniu būdu gintis ir skirti tam savo laiką, kurį būtų galėjęs išnaudoti kitu būdu. Šių išgyvenimų ir nepatogumų pareiškėjas nebūtų patyręs, jeigu pareigūnai būtų tinkamai atlikę savo pareigas ir jo teikti prašymai būtų išnagrinėti atidžiai ir rūpestingai. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau ne tokio dydžio, kokią pareiškėjas prašė priteisti.

16.  Įvertinęs nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, ginamų vertybių pobūdį, į aplinkybę, kad klaida galiausiai buvo ištaisyta, įvertinęs bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuris laikytinas adekvačia ir teisinga kompensacija.

III.

17.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo tenkinti skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18.  Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismui skiriant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgta į aplinkybę, jog viso neteisminės mediacijos proceso metu atsakovo atstovo administracija neigė aplaidumą darbe, kiek tai susiję su juridiniais dokumentais.

19.  Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo.

20.  Atsakovo atstovas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, mano, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų vertybių atkūrimą, kurių pareiškėjas neįrodė. Atsakovo atstovo vertinimu, vien ta priežastis, jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui, nes neturtinė žala nėra bet koks pasipiktinimas ar sukeltas nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d.).

21.  Atsakovo atstovo įsitikinimu, Marijampolės kalėjimas veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ar priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

22.  Atsakovo atstovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

23.  Atsakovo atstovas teigia, kad Socialinio tyrimo išvadoje buvo padaryta korektūros klaida, kurią Marijampolės kalėjimas pripažino ir ištaisė. Marijampolės kalėjimas nesiekė išvengti korektūros klaidos ištaisymo ir specialiai nevilkino laiko klaidos taisymui. Socialinio tyrimo išvadoje padaryta klaida pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, tokia korektūros klaida negali būti vertinama kaip šmeižtas. Pareiškėjas su vertinimu buvo supažindintas pasirašytinai ir jokių pretenzijų neturėjo, dabartiniai ryšiai su artimais giminaičiais nebuvo įvertinti kaip rizikos faktorius, ar nurodyti kaip kriminogeninis veiksnys. Resocializacijos skyriaus Vertinimo ir analizės grupės specialistai atitinka bendruosius ir specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus, todėl savo pareigas visuomet stengiasi atlikti nepriekaištingai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Marijampolės kalėjimo vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad psichologai būtų nustatę neigiamą poveikį pareiškėjo psichinei sveikatai.

24.  Atsakovo atstovas teigia, kad byloje nenustatyta, jog pažeidimai padarė ilgalaikį poveikį pareiškėjo sveikatai. Byloje nenustatyta ir tai, kad Marijampolės kalėjimo pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

25.  Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo, atsižvelgus į jo pateiktą apeliacinį skundą, pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti prašomą neturtinę žalą.

26.  Pareiškėjas prašo pridėti į bylą 2024 m. vasario 25 d. skundą Marijampolės kalėjimo viršininkui ir Tarnybos 2024 m. vasario 29 d.  raštą Nr. 2S-845 „Dėl atsakymo į skundą“.

27.  Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovo pateikti argumentai nepaneigia faktinių aplinkybių, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Atsakovo atstovas aplaidžiai vykdė įstatyme numatytas pareigas, nebuvo imtasi priemonių, siekiant ištaisyti Socialinio tyrimo išvadoje padarytą klaidą. Pareiškėjas pažymi, kad komisija, sprendžianti dėl lygtinio paleidimo, priimdama atitinkamą sprendimą, remiasi pateiktos informacijos visetu. Pareiškėjas nurodo, kad buvo užregistruotas jo prašymas kreiptis pas psichologą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

28.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, t. y. dėl atsakovo atstovo pareigūnų padarytos klaidos Socialinio tyrimo išvadoje ir delsimo ją ištaisyti, atlyginimo.

29.  Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas, tiek surašydamas Socialinio tyrimo išvadą, tiek spręsdamas pareiškėjo pateiktus skundus dėl klaidos ištaisymo, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeidė bendruosius gero administravimo bei atsakingo valdymo principus ir nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., beveik penkis mėnesius, neteisėtai traktavo pareiškėją kaip asmenį, padariusį nusikaltimą su šeimos nariu. Pripažinęs atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė perteklinius nepatogumus ir išgyvenimus, įvertinęs, kad šių išgyvenimų ir nepatogumų pareiškėjas nebūtų patyręs, jeigu pareigūnai būtų tinkamai atlikę savo pareigas ir pareiškėjo teikti prašymai būtų išnagrinėti atidžiai ir rūpestingai, teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

30.  Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pareiškėjui iš atsakovo atstovo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, apeliaciniame skunde prašo priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

31.  Pareiškėjas prašo pridėti į bylą 2024 m. vasario 25 d. skundą Marijampolės kalėjimo viršininkui ir Tarnybos 2024 m. vasario 29 d.  raštą Nr. 2S-845 „Dėl atsakymo į skundą“. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atsisako priimt naujus įrodymus, nes nenustatė priežasčių, kodėl šie rašytiniai paaiškinimai negalėjo būti pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui.

32.  Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

33.  Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

34.  Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

35.  Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo pareigūnai netinkamai įgyvendino savo pareigas, neatidžiai ir nepakankamai rūpestingai tikrino duomenis, reikalingus Socialinio tyrimo išvadai surašyti. Atsakovo atstovo pareigūnai, būdami informuoti apie esančią akivaizdžią klaidą Socialinio tyrimo išvadoje, nerūpestingai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nepagrįstai neigė klaidą ir vengė ją nedelsiant ištaisyti, dėl ko pareiškėjo skundai (tiek Marijampolės kalėjimo viršininkui, tiek Tarnybai) buvo atmesti ir prašymas ištaisyti klaidą netenkintas. Pažymėtina, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo parengta nauja Socialinio tyrimo išvada, kurioje nebėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų padaręs nusikalstamą veiką su šeimos nariu, tačiau 2023 m. spalio 17 d. Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus pažymoje vis tiek nurodoma, kad socialinio tyrimo išvados buvo ruošiamos tinkamai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra padaręs nusikaltimą su šeimos nariu (t. y. tėvu). Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas, spręsdamas pareiškėjo pateiktus skundus dėl klaidos ištaisymo Socialinio tyrimo išvadoje, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeidė bendruosius gero administravimo bei atsakingo valdymo principus ir beveik penkis mėnesius neteisėtai traktavo pareiškėją kaip asmenį, padariusį nusikaltimą su šeimos nariu.

36.  Dėl to yra pagrindas pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė perteklinius nepatogumus ir išgyvenimus.

37.  Teisėjų kolegija pripažįsta, kad konstatuoti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, kuriais buvo delsta ištaisyti Socialinio tyrimo išvadoje padarytą klaidą, dėl to pareiškėjui gali kilti tam tikrų nepatogumų, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė tokio pobūdžio neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kurie leistų daryti išvadą, jog jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais.

38.  Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju fakto, kad atsakovo atstovas, surašydamas Socialinio tyrimo išvadą ir spręsdamas pareiškėjo pateiktus skundus dėl klaidos joje ištaisymo, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeidė bendruosius gero administravimo bei atsakingo valdymo principus, konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu pažeidimo pripažinimas (satisfakcija) yra adekvatus pareiškėjo teisių gynimo būdas ir šiuo požiūriu yra teisingas.

39.  Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo atstovo apeliacinį skundą tenkinti – pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatyti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą prašymo nagrinėjimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą tenkinti. Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Pareiškėjo D. B. skundą tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. B. teisė į tinkamą prašymo nagrinėjimą. Kitą skundo dalį atmesti.“ Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                               Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius