TA-438-442/2023

Administracinė byla Nr. TA-438-442/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01018-2022-0 Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos.

2.  Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. birželio 1 d. buvo konvojuojamas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Kauno tardymo izoliatorių, Kauno klinikas ir kt. Konvojavimo sąlygos buvo nežmoniškos, visuomet turėjo sėdėti ant mažos, kietos ir slidžios kėdės. Automobiliuose nebuvo saugos diržų, todėl jautėsi nesaugiai ir ne kartą buvo susimušęs įvairias kūno vietas. Kelionės metu būdavo uždaromas į nedidelę patalpą, prilygstančią „gardui“. Pabrėžė, kad jis turi neįgalumą ir dar labiau į viską reaguoja. Tokios sąlygos pareiškėjui sukėlė nežmonišką baimę, stresą, dvasinių kančių, psichologinių problemų, nemigą.

3.  Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl jo konvojavimo abstraktūs. Konvojavimas yra tik ginkluotas asmenų lydėjimas ir pristatymas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą, vykdant kompetentingų įstaigų priimtą sprendimą dėl asmens pristatymo į paskirties punktą, konvojavimo įvykis yra apibrėžtas laike ir erdvėje. Pareiškėjas skunde nenurodė detalizuotų konvojavimo įvykių aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė duomenų. Pareiškėjo konvojavimo metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, kiekvienam konvojavimui skirtam specialiajam automobiliui išduoti jo eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitiktį saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengta tinkama apšvietimo sistema; šildymo sistema; ventiliacijos sistema, tiekianti lauko orą; konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Nenustatyta, kad specialiosios paskirties automobilių kamerų, skirtų konvojuojamiesiems pervežti, aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Prieš pradėdamas konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų nebuvo.

3.2. Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai. Viešojo saugumo tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, įskaitant ir specialųjį transportą, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu, kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turėjo ir turi pirmiau išvardytus dokumentus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurių techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Dėl saugos diržų specialiosios paskirties automobiliuose nebuvimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo.

3.3. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad jis sėdėjo kartu su kitais konvojuojamais asmenimis ant plastikinių kėdžių, tačiau dėl to pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, kadangi specialiųjų automobilių kamerose pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Specialiųjų konvojavimo automobilių kėbulų išorėje yra įrengti atskiri bagažo skyriai. Teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų (normatyvų); vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto ir asmens bagažo pervežimo.

3.4. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, taip apribodamas Viešojo saugumo tarnybai galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes ir įrodymus. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos.

II.

4.  Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.  Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams jį konvojuojant nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. birželio 1 d., atlyginimo.

6.  Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas 2020 m. balandžio 20 d., 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d., 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. balandžio 21 d., 2021 m. rugsėjo 21 d., 2021 m. spalio 6 d., 2022 m. balandžio 27 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. specialiaisiais automobiliais „Volkswagen Crafter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Iveco“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.

7.  Teismas vadovavosi Konvojavimo taisyklių 3, 109 punktais. Teismas į bylą pateiktais kelionių žiniaraščiais, konvojuojamųjų sąrašais, nuteistųjų apskaitos žurnalų išrašais nustatė, jog, konvojuojant pareiškėją, automobilyje konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičius. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga. Nenustačius, kad automobilyje buvo pervežama daugiau asmenų, nei įrengta sėdimų vietų, pareiškėjo argumentai dėl nedidelės pervežimo patalpos atmesti kaip nepagrįsti.

8.  Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo pretenzijų, kad konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų, todėl jis jautėsi nesaugiai ir ne kartą buvo susimušęs įvairias kūno vietas, vadovavosi Konvojavimo taisyklių 146 punktu. Teismas pažymėjo, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, teismas nenustatė Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims.

9.  Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė, kokie įrodymai galėtų patvirtinti, jog konvojavimo automobiliai neatitiko reikalavimų, o Viešojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Teismas pareiškėjo argumentus dėl nepatogių, slidžių, mažų sėdimųjų vietų pripažino subjektyvaus pobūdžio teiginiais ir nevertino kaip pakankamų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

10.  Teismas taip pat akcentavo, kad Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, jog konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų. Konvojavimo taisyklių 137 punkto nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų su skundu ar prašymu kreiptis į konvojų. Konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje duomenų arba atitinkamų įrašų kelionės žiniaraščiuose apie tai, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, sveikatos pablogėjimo būtų kreipęsis į konvojų konvojavimo metu ar iš karto po jo, jog dėl netinkamų konvojavimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų būtų kreipęsis į pataisos įstaigų sveikatos priežiūros specialistus, nėra pateikta. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu pakartotinai akcentavo, kad konvojavimo atveju sąlygos buvo netinkamos, jis patirdavo diskomfortą, nervinį stresą, didžiulę baimę ir pan., tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

11.  Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, jog Viešojo saugumo tarnyba nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, tarp jų kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio nenustatyta. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.

III.

12.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

13.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir neįvertino visų jo išgyvenimų dėl netinkamo konvojavimo (nebuvimo saugos diržų), jo saugumo neužtikrinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

14.  Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15.  Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, materialiosios ir proceso teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia abstraktaus pobūdžio subjektyviomis prielaidomis, klaidinančiomis ir neatitinkančiomis Viešojo saugumo tarnybos vykdyto pareiškėjo konvojavimą objektyvių faktinių aplinkybių. Pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų argumentų, naujų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių skundo reikalavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.

17.  Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

18.  Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir neįvertino visų jo išgyvenimų dėl netinkamo konvojavimo (nebuvimo saugos diržų) ir neturtinės žalos priteisimo.

19.  Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20.  Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

21.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių bylos faktais ir teisės aktais paremtų argumentų, nenurodo įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjo konvojavimo sąlygų vertinimą. Akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų netinkamų konvojavimo sąlygų jis būtų skundęsis Konvojavimo taisyklių nustatyta tvarka konvojaus viršininkui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra reikalavimo specialiajame transporte įrengti saugos diržus. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2017 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-619-552/2017, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016, 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-15-415/2023 ir kt.). Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, jog dėl saugos diržų nebuvimo jis būtų nukritęs, susižalojęs ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių.

22.  Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, o Viešojo saugumo tarnyba pareiškėjo teisių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus, detaliai nurodė teisinį reguliavimą, rėmėsi atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, kurių pareiškėjas kitais objektyviais duomenimis nepaneigė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų, juolab, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kokias jo skunde nurodytas aplinkybes teismas įvertino neteisingai ar apskritai neįvertino.

23.  Byloje nenustačius Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas neturtinės žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinosios deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

24.  Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis