eA-142-552/2023

Administracinė byla Nr. eA-142-552/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01908-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 11 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė: I.

1.    Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kagneta“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu į teismą kreipėsi, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Inspekcija) 2021 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 19980 (toliau – ir Nutarimas).

2.    Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Įstatymas) 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu ir 5 straipsnio 4 punktu bei įsiteisėjusiu 2021 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-47-1129/2021, Nutarimu pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą – 1736 Eur dydžio baudą.

3.    Pareiškėjas teigė, kad Nutarimas yra neteisėtas, nes Inspekcija pažeidė Įstatymo 56 straipsnio 10 dalies nuostatas, užkertančias kelią neteisėtam dvigubam baudimui – šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Nutarime nurodyta, kad bauda pareiškėjui skirta įsiteisėjusios teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje pagrindu, t. y. Nutarime nurodomi Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimai jau užtraukė atsakomybę fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK).

4.    Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegalus darbas yra, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. H. Z. įdarbintas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, tačiau tik atleistas vėliau, nei pasibaigė jo leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pastarasis paskutinę darbo dieną neatvyko į darbą ir buvo aiškinamasi jo neatvykimo priežastys. Tai reiškia, kad įdarbinimo tvarka nebuvo pažeista ir tokios aplinkybės nenustatytos jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

5.    Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.    Atsakovas nurodė, kad objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, įvertino visas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką panašiose bylose, tinkamai skyrė ekonominę sankciją pareiškėjui.

7.    Atsakovas pabrėžė, kad Įstatymo IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už nelegalų darbą. Juridiniam asmeniui už nelegalų darbą atsakomybė yra numatyta ne ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui, kadangi ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte už nelegalų darbą yra nustatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, o tai nešalina fizinio asmens, atsakingo už tinkamą darbuotojų įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ar aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo.

8.    Atsakovas paaiškino, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog Įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tik tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 2921 straipsnį. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas. ANK 95 straipsnyje bei Įstatymo 56 straipsnyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą, tačiau administracinė nuobauda buvo skirta Bendrovės įgaliotam asmeniui, o ekonominė sankcija – juridiniam asmeniui. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens negali būti laikytinas dvigubu baudimu, todėl, kad vienu atveju nuobauda yra mokama iš juridinio asmens turto, o kitu atveju iš konkretaus fizinio asmens turto.

9.    Atsakovas akcentavo, kad ekonominės sankcijos, kurios yra skiriamos už Įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinės teisės pažeidimą ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms.

II.

10.  Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11.  Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

11.1.  VDI Vyriausiasis darbo inspektorius 2020 m. gruodžio 2 d. R. K., UAB „Kagneta“ vadovui, surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-2082-2020, kuriame nurodyta, kad R. K., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leido dirbti nelegaliai G. J. ir (duomenys neskelbtini) piliečiui H. Z., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus.

11.2.  Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija minėtus R. K. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas).

11.3.  Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-47-1129/2021 konstatavo, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. K., būdamas UAB „Kagneta“ vadovu ir darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leido 2020 m. liepos 7 d. dirbti UAB „Kagneta“ darbuotojui G. J., nesudaręs su juo darbo sutarties bei apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinio skyriaus (pranešta 2020 m. liepos 7 d., 15.33 val.), taip pat R. K., būdamas UAB „Kagneta“ vadovu ir darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leido (duomenys neskelbtini) piliečiui H. Z. dirbti UAB „Kagneta“ nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d., pastarajam neturint leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje t. y., pasibaigus H. Z. turėtos Lietuvos Respublikos nacionalinės (D) vizos galiojimo laikui (galiojusios iki 2020 m. gegužės 19 d.), tuo R. K. leido G. J. ir (duomenys neskelbtini) piliečiui H. Z. dirbti UAB „Kagneta“ nelegaliai, pažeidė DK 42 straipsnio 1  ir 2 dalių, Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas), bei paskyrė jam 1 736 Eur baudą.

11.4.  Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-171-485/2021 nutarė palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato G. D. apeliacinio skundo netenkinti.

11.5.  Atsakovas, atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, 2021 m. liepos 16 d. pareiškėjui surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0809-0013, kuriame nurodyta, kad pagal įsiteisėjusį 2021 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-47-1129/2021 UAB „Kagneta“ pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi nuo 2020 m. liepos 7 d. leido darbuotojui G. J. dirbti nesudarius darbo sutarties bei ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavus VSDFV teritorinio skyriaus; Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi (duomenys neskelbtini) pilietis H. J. nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. dirbo UAB „Kagneta“ neturėdamas leidimo gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Už šiuos pažeidimus numatyta atsakomybė Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte.

11.6.  Inspekcija, remdamasi 2021 m. liepos 16 d. protokole Nr. UĮPPJ 0809-0013 nurodytomis aplinkybėmis, priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjui už Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 5 dalies 4 punkto pažeidimus, vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2–3 punktais paskirta 1736,00 Eur bauda (ekonominė sankcija). Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

12.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi ir Kauno apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-47-1129/2021, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui H. J. buvo leista dirbti UAB „Kagneta“ laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d., pastarajam neturint leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje t. y., pasibaigus H. Z. turėtos Lietuvos Respublikos nacionalinės (D) vizos galiojimo laikui (galiojusios iki 2020 m. gegužės 19 d.). Teismas akcentavo, kad dėl šių aplinkybių ginčas iš esmės baigtas, nes minėtas apylinkės teismo nutarimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos teismui netenkinus R. K. atstovo apeliacinio skundo.

13.  Teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (55 str., 56 str. 1 d. 1–2 p., 4 d., 60 str. 2–4 d.), įvertino Nutarimo turinį ir konstatavo, kad Inspekcija, priimdama Nutarimą, tinkamai taikė Įstatymo 60 straipsnio 2–4 dalyse numatytas teisės normas – skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjas atsakomybėn už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimą buvo patrauktas pirmą kartą, įvertinta, tai, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir buvo nuspręsta skirti minimalaus dydžio baudą (ekonominę sankciją).

14.  Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su non bis in idem principo pažeidimu, teismas apžvelgė Įstatymo 56 straipsnio 10 dalies nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pabrėžė, kad, nors pareiškėjo ir R. K. veiksmai buvo tapatūs ir baudos buvo skirtos dėl tų pačių faktų, tačiau teigti, jog taip buvo pažeistas non bis in idem principas nėra jokio pagrindo, kadangi Nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta pareiškėjui, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje bauda buvo skirta pareiškėjo direktoriui, tuo metu buvusiam atsakingam už pareiškėjo veiklą, todėl analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmuo nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutampantis tiek pažeidimo, tiek finansiniu požiūriu. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas non bis in idem principas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III.

15.  Pareiškėjas UAB „Kagneta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir nurodo identiškus argumentus tiems, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. teigia, kad Inspekcijos nutarimu buvo pažeistas non bis in idem principas.

17.  Pareiškėjo nuomone, esant Įstatyme nustatytam teisiniam reglamentavimui, kad bauda pagal Įstatymą gali būti skiriama tik tuo atveju, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, ir įvertinus, kad pagal ANK juridinio asmens atsakomybė yra negalima, laikytina, kad darbdavio atsakomybė yra eliminuojama visais atvejais, kai už nustatytą konkretų pažeidimą jau yra nubaustas kitas atsakingas fizinis asmuo.

18.  Pareiškėjas teigia, kad, kitaip aiškinant Įstatymo 56 straipsnio 10 dalį, kuomet juridinio asmens atsakomybė pagal ANK negalima, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto principo ir aiškinant Įstatymo 56 straipsnio 10 dalies nuostatas akivaizdu, kad tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, jo atsakomybė nebūtų tokia pati kaip darbdavio, kuris yra juridinis asmuo: nubaudus darbdavį fizinį asmenį pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimą, jo papildoma atsakomybė pagal pirmosios instancijos teismo išaiškinimą tampa negalima, o kai darbdavys yra juridinis asmuo, baudžiami du asmenys: atsakingas fizinis asmuo ir darbdavys - juridinis asmuo. Toks Įstatymo 56 straipsnio 10 dalies aiškinimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygybės prieš įstatymą principo.

19.  Pareiškėjas pažymi, kad Įstatymas pateikia išimtį, kuri nurodo, kad jei padaryta veika užtraukė atsakomybę fiziniam ar juridiniam asmeniui, bauda negali būti skiriama. Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog pareiškėjo direktorius R. K. pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto reikalavimus, remiantis ANK 95 straipsnio 1 dalimi jam skirta 1 736 Eur bauda. Tokio paties dydžio baudą atsakovas skyrė ir pareiškėjui, kaip darbdaviui, remdamasis Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu.

20.  Atsakovas Inspekcija, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas pirmosios instancijos teismo argumentus ir su jais sutikdamas, prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

21.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas ir jam paskirta  piniginė bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

22.  Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo nubaustas pagrįstai, konstatavo, kad Inspekcija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o paskirta Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta bauda proporcinga padarytam pažeidimui. Teismas įvertino, kad Inspekcijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytas teisės aktų nuostatas, nepažeidus non bis in idem principo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

23.  Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo spendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, kad teismas akivaizdžiai netinkamai taikė Įstatymo 56 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo tvirtinimu, susiklosčiusioje situacijoje egzistuoja visos sąlygos taikyti Įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje nurodytą išimtį, kitu atveju būtų pažeistas non bis in idem principas.

24.  Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25.  Teisėjų kolegija nurodo, kad Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 Eur iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 3 p.). Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis numato, jog šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Baudžiamąjį kodeksą .

26.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog buvo pažeistas non bis in idem principas.

27.  Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas non bis in idem principo taikymą, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas, 2009 m. birželio 8 d. nutarimas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011.

28.  Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis, atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją aiškinant non bis in idem principą, aiškintina taip, kad bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK ar Baudžiamąjį kodeksą ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal Įstatymo nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1712-575/2021; 2021 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1438-438/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2705-442/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4027-442/2021; 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-141-756/2022).

29.  Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. K., būdamas UAB „Kagneta“ vadovu ir darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leido 2020 m. liepos 7 d. dirbti darbuotojui G. J. UAB „Kagneta“, nesudaręs su juo darbo sutarties bei apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (pranešta 2020 m. liepos 7 d., 15.33 val.), taip pat R. K., būdamas UAB „Kagneta“ vadovu ir darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leido (duomenys neskelbtini) piliečiui H. Z. dirbti UAB „Kagneta“ nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d., pastarajam neturint leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje t. y., pasibaigus H. Z. turėtos Lietuvos Respublikos nacionalinės (D) vizos galiojimo laikui (galiojusios iki 2020 m. gegužės 19 d.). Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 19 d. priimtu nutarimu, vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, fiziniam asmeniui – R. K. – paskyrė nuobaudą – 1 000 Eur baudą, o ginčijamu Nutarimu paskirta sankcija (1 736 Eur bauda) juridiniam asmeniui – UAB „Kagneta“.

30.  Taigi, nurodytais aktais už aptartą teisės pažeidimą skirtingi asmenys patraukti atsakomybėn, kuri nustatyta net ir skirtinguose teisės aktuose. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad toks teisinis reguliavimas, kai už tam tikras veikas, kuriomis padaromi, pavyzdžiui, darbo, konkurencijos ar kt. teisės pažeidimai, sankcija skiriama tiek juridiniam asmeniui, tiek jo vadovui, atsižvelgiant į siekiamus tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2005-624/2019; 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-141-756/2022 ir kt.), nėra neteisingas.

31.  Nagrinėjamu atveju, pakartotinai nėra baudžiamas tas pats asmuo, taigi, kaip tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Bauda pagal Įstatymo nuostatas skirta UAB „Kagneta“ - juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta R. K. - fiziniam asmeniui.

32.  Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis yra skirta tiems atvejams, kada darbdavys yra fizinis asmuo (pvz. ūkininkas, individualios įmonės savininkas ir pan., kas atsako  pagal prievoles visu fizinio asmens turtu) ir jis yra jau patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio nuostatas. Tokiais atvejais taikyti Užimtumo įstatymo negalima, nes būtų pažeistas non bis in idem principas.

33.  Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo yra nusistovėjusi bei vyraujanti, ja abejoti ar formuoti naujas taisykles nėra pagrindo.

34.  Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas     Ričardas Piličiauskas     Arūnas Sutkevičius