2K-185-489/2022

Baudžiamoji byla Nr. 2K-185-489/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57296-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 13 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   M. B. nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą tokiomis aplinkybėmis: jis, nuo 2002 m. vasario 6 d. būdamas UAB „E“ direktorius ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui; už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus (14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 1, 2 dalys); pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už privataus juridinio asmens veiklos ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka reikiamą laiką, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. kovo 31 d. UAB „E“ neišsaugojo apskaitos dokumentų dėl 1201 vnt. „King Meiler“ padangų įsigijimo 2016 metais (979 vnt. II rūšies padangų + 138 vnt. padangų „205/60 R16 NF3“ + 45 vnt. padangų „185/55 R15 PIL“ + 39 vnt. padangų „185/65 R14 DOOSOL“) už 21 261,30 Eur (2016 metų vidutinė įsigijimo vertė, 17,7030 Eur x 1201 vnt.), dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, ar 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „E“ realiai buvo inventorizacijos aprašuose įrašytas 10 121 vnt. padangų už 179 171,76 Eur (įsigijimo vidutinė kaina, 17,7030 Eur x 10 121 vnt.) kiekis, ar buvo kitas kiekis padangų ir už kitą sumą, iš ko ir už kokią pinigų sumą 2016 metais UAB „E“ įsigijo 1201 vnt. „King Meiler“ padangų, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „E“ 2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.   Kasaciniu skundu nuteistojo M. B. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą M. B. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 11 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, pažeidė ultima ratio (paskutinė priemonė) principą ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

2.2. Teismai, pripažindami M. B. kaltu ir nuteisdami pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, neįvertino, kad baudžiamoji teisė yra ne formali ir kad ne bet koks buhalterinės apskaitos tvarkymo ar buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos pažeidimas siekia tokį pavojingumo laipsnį, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Šioje byloje kilo klausimas dėl 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ metodinių rekomendacijų, patvirtintų Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. VAI-55 (toliau – Rekomendacijos), IX skirsnio „Atsargų sunaudojimo (pardavimo) apskaitos būdai“ ir Rekomendacijų 40 punkto aiškinimo ir taikymo. Šiomis rekomendacijomis rėmėsi UAB „E“ bei nuteistasis, kaip bendrovės vadovas, nes jos leido pasirinkti vieną iš galimų atsargų apskaitymo būdų, o ekonomiškai naudingesnės alternatyvos pasirinkimas niekaip negalėjo būti kriminalizuotas. Teismai, atmetę Rekomendacijų teisinę reikšmę, pripažino nusikalstamu teisėtą elgesį, o tai prieštarauja nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo) principui. Bendrovės buhalterė A. S. teisme paaiškino, kad bendrovėje buvo ekonomiškai netikslinga nuolat apskaityti atsargas, todėl buvo patvirtintas periodiškai apskaitomų atsargų būdas. Esant tokiai situacijai, teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, išplėtė BK 223 straipsnio 1 dalies teisinį reguliavimą, reikalaudami iš M. B. tokių veiksmų, kurių įstatymas nereikalauja, taip pažeidė ir lex non cogit ad impossibilia (teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų) principą.

2.3. BK 223 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad šiuo atveju bendrovė būtų privalėjusi apskaityti ne tik padangų (kuriomis prekiavo) atsargų skaičių, bet ir kiekvienos padangos konkretų gamintoją. Įstatymų leidėjas šią normą nustatė tam, kad bendrovės apskaita būtų informatyvi bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir (ar) įsipareigojimų dydžiui ir struktūrai nustatyti. Nė vienam trečiajam asmeniui, įskaitant ir mokesčių administratorių, tokie duomenys, kaip konkretus kiekvienos padangos gamintojas, nėra aktualūs, nes kitų bendrovės buhalteriniuose dokumentuose apskaitomų duomenų visiškai pakako BK 223 straipsnio 1 dalies objektyviąją pusę apibūdinantiems požymiams (bendrovės veiklai, turtui, nuosavam kapitalui ir įsipareigojimams) nustatyti, taip pat ir mokesčiams sumokėti. Periodiškai apskaitomų atsargų būdui būdinga tai, kad sąskaitose registruojamos tik atsargų pirkimo operacijos, o atsargų likučiai nustatomi pagal inventorizacijos duomenis. Teismai be jokio pagrindo nesusiejo periodiškai apskaitomų atsargų būdo su tuo, kad bendrovėje buvo atliekamos inventorizacijos, kurių aprašuose matyti faktinis padangų likutis ir jų vertė.

2.4. Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį būtina patikrinti, ar buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams – negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros. Teismai, pripažindami M. B. kaltu dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, apsiribojo vien formaliu buhalteriniu vertinimu, neanalizavo nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumo ir preziumavo, kad būtent dėl jo padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai.

2.5. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės jau yra įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismų praktikoje konstatuota, kad jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti tik apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018, 2K-203-495/2021). Šiuo atveju M. B., kaip įmonės vadovas, tinkamai ir efektyviai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, aprūpino įmonės buhalterę reikiamomis priemonėmis.

2.6. Teismai neįvertino, kad už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą yra nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, jeigu per tikrinamą laikotarpį dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo sumokėta tam tikra suma mokesčių, o baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 223 straipsnį kyla tada, kai dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, tik kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei išvada dėl šių aplinkybių gali būti padaryta tik po to, kai buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, atliktas ikiteisminis tyrimas ar pan., tokiu atveju laikoma, kad baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai kilo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-7-176/2015, 2K-335-648/2016).

2.7. Teismai įrodymus vertino pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2013, 2K-67-746/2015, 2K-268-697/2018, 2K-224-942/2016), o skundžiami teismų sprendimai neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje, 332 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

2.8. M. B. nepagrįstai nuteistas už tai, kad neišsaugojo apskaitos dokumentų dėl 1201 vnt. „King Meiler“ padangų įsigijimo 2016 metais už 21 261 30 Eur, nes 2016 m. pabaigoje padangų likutis sudarė 10 121 vnt. ir tai matyti iš 2016 m. pabaigos inventorizacijos akto. Todėl kasatoriui nesuprantama, kaip buvo nustatytas 1201 vnt. neapskaitytų padangų.

2.9. Pagal teismų praktiką, jeigu specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos teisme metu nepašalinamos kilusios abejonės ar yra pagrindas abejoti pateikto ekspertizės akto (specialisto išvados) išsamumu ar pagrįstumu, skiriama ekspertizė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018). Specialistas D. Marcinkevičius teisiamojo posėdžio metu faktiškai paneigė savo išvadoje minimą padangų skaičių pagal atskirus jų pavadinimus ir matmenis, todėl teismai negalėjo specialisto išvados vertinti atsietai nuo specialisto paaiškinimų ir turėjo tokius duomenis vertinti kitų bylos duomenų kontekste. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nors ir vertino specialisto D. Marcinkevičiaus paaiškinimus dėl padangų įsigijimo ir buhalterinės apskaitos bei skirtingų apskaitos vedimo metodų, vienu atveju konstatavo neatitikimus ir pažeidimus, kitu – sutiko, kad viskas buvo suskaičiuota gerai. Nepašalinęs tokių prieštaravimų, apeliacinės instancijos teismas privalėjo skirti pakartotinę ekspertizę. Panaši situacija buvo spręsta ir kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-697/2020, kurioje privalomasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymis – padariniai – nebuvo nustatytas tinkamomis baudžiamojo proceso priemonėmis.

3.   Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jūratė Radišauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Priešingai nei teigia kasatorius, tiek kilę padariniai – negalimumas iš dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2016 metais, tiek priežastinis ryšys tarp nuteistojo M. B. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių, Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 13 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų ir kilusių padarinių teismų yra nustatyti ir atitinkamos išvados grindžiamos teismų ištirtais įrodymais.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad M. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, grindė UAB „E“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada, specialistų D. Marcinkevičiaus, N. Gustaitienės paaiškinimais, lygino juos su nuteistojo M. B., liudytojų D. K. ir A. S. parodymais teisme, esminių prieštaravimų nenustatė, argumentuotai pasisakė dėl teismų nustatytų faktinių aplinkybių teisinės reikšmės ir nustatė, kad nuteistojo M. B. parodymai ir pozicija jo kaltės nepaneigia.

3.3. Tai, kad būtent dėl M. B. padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, pasireiškusių aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – negalimumas iš dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2016 metais, nustatyta teismams išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisines išvadas dėl nuteistojo kaltės teismai padarė remdamiesi nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o neaiškumų, kurių nebuvo galima patikrinti baudžiamojo proceso priemonėmis, nekilo. Kasacinio skundo teiginiai, kad teismų baigiamieji sprendimai buvo priimti remiantis prielaidomis, o ne įrodymais, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, nepagrįsti.

3.4. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis turi visus įstatyme nustatytus privalomus elementus, teismų sprendimai yra aiškūs, argumentuoti, juose išsamiai išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Teismai įrodymų visumos pagrindu nustatė, kad M. B. veikoje yra visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, ir jo padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.   Nuteistojo M. B. gynėjo advokato L. S. Bagdono kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5.   Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

6.   Nuteistojo M. B. gynėjo kasaciniame skunde, be kita ko, kartojama dalis apeliacinio skundo argumentų, ginčijamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teigiama, jog UAB „E“ savo veikloje taikė bendrovėje esamų atsargų periodinį apskaitos būdą, taigi jau tai lemia, kad jokių apskaitos tvarkymo pažeidimų nebuvo padaryta, o M. B. tinkamai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nesutinkant su teismų atliktu įrodymų vertinimu, pateikiamas jų savas vertinimas (dėl specialisto išvados, specialisto paaiškinimų). Tačiau, kaip minėta, kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos įrodymų, ypač jų pakankamumo ir patikimumo aspektais, nesant esminių BPK pažeidimų, nevertina. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad dėl specialisto išvados, specialisto D. Marcinkevičiaus paaiškinimų reikšmės, kitų bylos įrodymų, panaudotų M. B. kaltei pagrįsti, pakankamumo buvo išsamiai pasisakyta. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

7.   Pagal šiuo metu galiojančią BK 223 straipsnio 1 dalį (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

8.   Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje aktualioje bylai BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką.

9.   Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros). Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018, 2K-109-942/2019, 2K-237-303/2021 ir kt.).

10. Teisingai kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kita vertus, teismų praktikoje konstatuota ir tai, kad jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018, 2K-133-697/2019, 2K-203-495/2021 ir kt.).

11. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje M. B. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas ne už tai, kad bendrovėje parinko konkretų buhalterinės apskaitos būdą, tačiau už dalies buhalterinės  apskaitos dokumentų nesaugojimą, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB „E“ direktorius ir būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, neužtikrino, kad bendrovėje būtų išsaugoti 2016 m. dokumentai, patvirtinantys 1201 vnt. „King Meiler“ padangų už 21 621,30 Eur įsigijimą, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „E“ 2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B., kaip UAB „E“ vadovas, nesilaikė su apskaitos dokumentų išsaugojimu susijusių teisės aktų reikalavimų (Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalys, Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 2 dalis) ir neužtikrino, kad įmonės apskaitos dokumentai būtų išsaugoti (saugomi teisės aktuose nustatytą laiką). Antai, šioje byloje atlikus UAB „E“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, 2018 m. lapkričio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-33-12731, kurią teisme patvirtino ir šią išvadą pateikęs specialistas D. Marcinkevičius, konstatuota, jog bendrovėje nebuvo išsaugoti apskaitos dokumentai dėl 1201 vnt. padangų „King Meiler“ įsigijimo 2016 metais už 21 261,30 Eur, dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, ar 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „E“ realiai buvo inventorizacijos aprašuose įrašytas 10 121 vnt. padangų už 179 171,76 Eur kiekis, ar buvo kitas kiekis padangų ir už kitą sumą, iš ko ir už kokią sumą 2016 m. UAB „E“ įsigyta 1201 vnt. „King Meiler“ padangų, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „E“ 2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes M. B. neįgyvendino jam, kaip įmonės direktoriui, kylančios pareigos nustatytą laiką (iš)saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus ir numatyti tam skirtas priemones, pirmiau minėti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai dėl reikšmingos tokiai apskaitai dalies padangų, kurių vertė 21 261,30 Eur ir kurios įgytos 2016 metais, nebuvo išsaugoti.

13. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, be baudžiamosios, nustatyta ir administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnis). Tačiau, priešingai nei teigia kasatorius, dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo šioje byloje atribojimo pasisakyta ir padarytos pagrįstos išvados apeliacinės instancijos teismo nutarties 19–20 punktuose. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai per tikrinamą laikotarpį dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo sumokėta tam tikra suma mokesčių, o baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 223 straipsnį kyla tada, kai dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, kilus baudžiamajame įstatyme nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje dėl BK 223 straipsnio taikymo ne kartą yra nurodyta, jog asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei išvada dėl šių aplinkybių gali būti padaryta tik po to, kai buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, atliktas ikiteisminis tyrimas ar pan., tokiu atveju laikoma, kad baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai kilo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176/2015, 2K-335-648/2016, 2K-356-689/2018 ir kt.).

14. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (specialisto išvada, specialisto paaiškinimais) nustatyta, kad dėl neišsaugotų UAB „E“ buhalterinės apskaitos dokumentų kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – iš dalies negalima nustatyti bendrovės „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2016 metais. Abiejų teismų sprendimuose nurodyta, kodėl prieita prie išvados, kad M. B. turėjo pareigą išsaugoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir kokią reikšmę turi tokių dokumentų nebuvimas vertinant inventorizacijos aktus ir bendrovėje vykusią prekybinę ūkinę veiklą.

15. Kasaciniame skunde teigiama, kad, nepašalinus prieštaravimų tarp specialisto išvados ir specialisto D. Marcinkevičiaus paaiškinimų, byloje turėjo būti skirta ekspertizė. Šie argumentai nepagrįsti. Pirmiausia pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nei nuteistasis M. B., nei jo gynėjas prašymo skirti ekspertizę, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp specialisto išvados ir specialisto paaiškinimų, nepareiškė. O apeliacinės instancijos teismas, tenkinęs nuteistojo M. B. ir jo gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausęs specialistą D. Marcinkevičių, jokių esminių prieštaravimų tarp specialisto išvados ir specialisto paaiškinimų, kitų bylos duomenų nenustatė.

16. Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama aplinkybėms dėl UAB „E“ veikoje taikyto periodinio atsargų apskaitos būdo, plačiai aiškinami šio būdo taikymo principai ir tariama nauda įmonei, taip dar kartą siekiant paneigti įmonėje nustatytus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus. Pažymėtina, kad dėl iš esmės analogiškų argumentų išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 18 punkte. Šis teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybės dėl bendrovėje taikyto periodinio atsargų apskaitos būdo buvo žinomos dar ikiteisminio tyrimo metu ir buvo įvertinos UAB „E“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu teikiant išvadas, tačiau esminės reikšmės M. B. veiksmų teisiniam vertinimui tai neturėjo ir neturi, nes įmonėje pasirinktas atsargų apskaitos būdas M. B. atsakomybės už buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą nešalina.

17. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes BK 223 straipsnio 1 dalies nuostatos M. B. pritaikytos tinkamai.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

18. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, priimdami skundžiamus nuosprendį ir nutartį, padarė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus, tačiau šie teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

19. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas išsamiai patikrino apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, įvertino, ar pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, turinčias įtakos teismo išvadoms, ar išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms pagrįsti, ar šie įrodymai yra teisingai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės nepažeisdamas kasatoriaus nurodomų kaip pažeistų BPK straipsnių, tinkamai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, šioje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bylai reikšmingi faktai būtų nustatyti nesilaikant BPK 20 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo tvarkos. Antai kasaciniame skunde keliami įrodymų vertinimo aspektai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo išnagrinėti ir skundžiamuose teismų sprendimuose aptarti. Kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiamas įstatymo reikalavimų, keliamų nuosprendžiui ir apeliacinės instancijos teismo nutarčiai, nesilaikymas, prieštarauja skundžiamų teismų sprendimų turiniui. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų, visi įrodymai, kuriais grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nuosprendyje nurodyti (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), motyvai, paaiškinantys, kodėl nuteistojo M. B. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

20. Taigi, darytina bendra išvada, kad bylą nagrinėję teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, tiek BK bendrosios dalies, tiek specialiosios dalies normas taikė tinkamai, todėl naikinti ar keisti priimtus nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra teisinių pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. B. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                              Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė

Tomas Šeškauskas