2K-65-976/2025

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-65-976/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16347-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.9.2.1; 2.1.7.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams trims mėnesiams, kartu paskiriant intensyvią priežiūrą. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, kuria nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti R. J. ir N. R.. Dėl jų nuteisimo kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   A. B. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. J. ir N. R., pagal bendrą susitarimą visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą – nukentėjusiajai E. G. priklausantį turtą – automobilį „Mercedes Benz ML350“, kurio vertė 20 020 Eur, su jo viduje esančiais R. R. priklausančiais daiktais ir pinigais, kurių vertė 1036,03 Eur, ir sugadino svetimą – E. G. priklausantį turtą: automobilį „Kia Sedona“, padarydamas 849 Eur dydžio turtinę žalą, gyvenamojo namo tvorą ir privatų kelio ženklą, padarydamas 906,56 Eur dydžio turtinę žalą, tokiomis aplinkybėmis:

1.1. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio mėn. iki gegužės 20 d. A. B. R. J. prašymu pagamino tiksliai nenustatytą nuotolinį belaidį valdymo prietaisą ir jį ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 20 d. perdavė R. J.. R. J. 2021 m. gegužės 21 d. apie 2.29 val., siekdamas sunaikinti ir sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, atgabeno savadarbio, uždegamojo poveikio sprogmenį, pripildytą savadarbės sprogstamosios medžiagos užtaiso, ir šį sprogmenį padėjo po automobiliu „Mercedes Benz ML350“, stovinčiu gatvėje šalia gyvenamojo namo. Po to pagal išankstinį bendrą susitarimą N. R. 2.32 val., elektriniu paspirtuku privažiavęs arčiau ir iš tolo panaudodamas A. B. pagamintą ir R. J. N. R. perduotą nuotolinį belaidį valdymo prietaisą, nuotoliniu būdu mėgino aktyvuoti po automobiliu padėtą sprogstamąjį užtaisą, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nusikaltimo pabaigti nepavyko, nes A. B. pagamintas nuotolinis belaidis valdymo prietaisas nesuveikė ir sprogimas neįvyko.

1.2. Po to A. B. 2021 m. gegužės 21 d., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, pataisęs nuotolinį belaidį valdymo prietaisą, ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 21 d. jį perdavė R. J.. R. J. 2021 m. gegužės 22 d. apie 1.35 val., siekdamas sunaikinti ir sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, atgabeno savadarbio, uždegamojo poveikio sprogmenį, pripildytą savadarbės sprogstamosios medžiagos užtaiso, ir šį sprogmenį padėjo po automobiliu „Mercedes Benz ML350“, stovinčiu gatvėje šalia gyvenamojo namo. Po to pagal išankstinį bendrą susitarimą N. R. apie 3.00 val. elektriniu paspirtuku pravažiavo pro minėtą automobilį ir, panaudodamas A. B. pagamintą ir R. J. jam (N. R.) perduotą nuotolinį belaidį valdymo prietaisą, nuotoliniu būdu aktyvavo po automobiliu padėtą sprogstamąjį užtaisą, dėl to įvyko sprogimas ir automobilis „Mercedes Benz ML350“ užsidegė. Dėl šios priežasties jis visiškai sudegė su viduje esančiais nukentėjusiajai R. R. priklausančiais daiktais ir pinigais. Taip pat dėl šio sukelto gaisro buvo apgadintas šalia stovintis E. G. priklausantis automobilis „Kia Sedona“, gyvenamojo namo tvora ir privatus kelio ženklas.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.   Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta nusikalstama veika, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta jokių tiesioginių ar išvestinių duomenų, patvirtinančių, kad A. B. žinojo ar galėjo žinoti tai, jog jo parduotas aparatas (modifikuotas nuotolinis durų skambutis) galėtų būti panaudotas neteisėtai veikai daryti. Abiejų instancijų teismai padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes vadovavosi tik abstrakčiais telefoninio pokalbio įrašo fragmentais.

2.2. Byloje nustatyta, kad A. B. R. J. pardavė nuotoliniu būdu valdomą aparatą – durų skambutį, kuris neveikė tokiu atstumu, kokiu norėjo R. J.. Dėl šios priežasties nuteistasis jį modifikavo – padidino veikimo nuotolį. Jokiuose pokalbiuose ar kituose bylos duomenyse nėra užfiksuota, kad buvo tariamasi dėl nuotoliniu būdu veikiančio padegamojo (sprogstamojo) aparato sukūrimo. Teismai nusprendė, kad 2021 m. gegužės 21 d. telefoninio pokalbio iškarpa, kurioje fiksuotas R. J. iniciatyva vykęs pokalbis su A. B. (A. B. nurodė, kad jis viską padarė, patikrino, prikabino kontrolinį, o R. J. nurodė, kad, paspaudus vieną kitą kartą, visą laiką turi suveikti, A. B. nurodė, kad esmė yra laikas, kai paspaudi, jis turi pradėti veikti, o R. J. nurodė, kad viską gerai žino ir kad penktą valandą ryto nuėjo miegoti), grindžia A. B. kaltę. Nėra aišku, iš kurios šio pokalbio vietos nuteistasis turėjo suprasti, kad jo modifikuotas skambutis bus panaudotas kaip sprogstamojo (padegamojo) užtaiso aktyvatorius. Šis telefoninio pokalbio fragmentas yra vienintelė teismų nustatyta aplinkybė, neva pagrindžianti nuteistojo žinojimą apie nusikalstamą veiką. Nei minėtame telefoniniame pokalbyje, nei kituose byloje esančiuose įrodymuose nebuvo užfiksuota jokių nuteistojo sąsajų su nusikaltimo galimu padarymu ar bent žinojimu apie tokio nusikaltimo planavimą.

2.3. Teismai nuteistojo žinojimą apie modifikuoto durų skambučio naudojimą atliekant nusikalstamą veiką grindė abstrakčiu telefoninio pokalbio fragmentu, kuriame nėra nieko paminėta apie padegimo (sprogmens) aktyvavimą nuotoliniu būdu, jame nėra nieko kalbama apie sprogmenis, jame girdėti tik nuteistojo paaiškinimas, kad ilgiau paspaudus mygtuką aparatas turi suveikti. Tokia abstrakti formuluotė, kuri tinka durų skambučio principo veikimui apibūdinti, negali būti vienintelė priežastis, lėmusi išvadą, kad nuteistasis neabejotinai žinojo apie savo modifikuoto skambučio panaudojimą vykdant nusikalstamą veiką. Teismai paviršutiniškai įvertino byloje surinktas aplinkybes ir neįsitikinę nuteistojo kaltumu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

2.4. A. B. visą gyvenimą dirbo elektrotechniku, kūrė ir remontavo įvairaus pobūdžio elektros prietaisus. Pastaruoju metu jis daugiausia dirbo su ryšio blokatoriais, GPS imtuvais, radijo stotelėmis ir kitais belaidžiais aparatais. A. B. R. J. pažįsta iš anksčiau, žino jo draugą N. R.. Šie asmenys ne kartą iš A. B. yra įsigiję elektros prietaisų: ryšio blokatorių, GPS imtuvą, kuris panaudotas elektriniame paspirtuke, belaidį skambutį. Taip pat A. B. yra teikęs elektros prietaisų remonto paslaugas, todėl nuteistųjų bendravimas elektros prietaisų įsigijimo ir remonto klausimais nebuvo neįprastas dalykas. Kadangi A. B. R. J. ir N. R. yra pardavęs ne vieną elektroninį aparatą, jis tiksliai nesuprato, dėl kurio aparato pardavimo yra kaltinamas, todėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pardavė nuotoliniu būdu valdomą durų skambutį, o teisiamajame posėdyje parodė, kad pardavė ryšio blokatorių. Tačiau jis nepardavė ar nesukūrė jokių aparatų, su kuriais nuotoliniu būdu būtų galima inicijuoti degimą (sprogimą).

2.5. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242-495/2019, 2K-297-458/2020). Jokie byloje surinkti duomenys nepatvirtina A. B. žinojimo, kad jo modifikuotas skambutis galėjo būti naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o visos šios abejonės, vadovaujantis in dubio pro reo principu, turėjo būti aiškinamos nuteistojo naudai. Vis dėlto teismai absoliučiai ignoravo tiek logikos neatitikimus (nuotolinio sprogdinimo / padegimo pultelis padarytas tik už 20 Eur, nuteistasis vyresnio amžiaus, neteistas), tiek akivaizdžias įrodymų pakankamumo spragas.

2.6. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 187 straipsnio 2 dalį. Šioje BK 187 straipsnio dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik tyčia. Nuteistojo veiksmuose nėra tyčios, nes jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kam galėjo būti naudojamas jo modifikuotas durų skambutis. Teismai visiškai nesiaiškino nuteistojo kaltės formos, o tik konstatavo, kad jis turėjo suprasti parduodamo modifikuoto aparato panaudojimo tikslą. Nei iš kokių aplinkybių, nei iš kokių techninių parametrų ar kitų nuteistųjų veiksmų A. B. turėjo suprasti, kad jo modifikuotas skambutis gali būti panaudotas sprogstamajam užtaisui aktyvuoti, teismai nenurodė. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistasis neatliko jokių BK 187 straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų. Nuteistasis tik pardavė modifikuotą nuotolinį durų skambutį, kurį kiti nuteistieji panaudojo nusikalstamai veikai padaryti. Nuteistasis niekada nesitarė, nederino, nekurstė ir nežinojo apie kitų nuteistųjų planus durų skambutį panaudoti tam, kad būtų sunaikintas turtas. Jokie telefoniniai pokalbiai nepagrindžia, kad jis žinojo apie nusikalstamą veiką ar buvo bendrininkas.

2.7. Teismai netinkamai taikė BK 24 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2025 buvo nustatytos analogiškos faktinės aplinkybės, o asmuo nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį. Taikant BK 187 straipsnį, turi būti įvertintas asmens, sukūrusio nuotolinį sprogdinimo aparatą, vaidmuo bendrininkų grupėje ir pritaikytos šiam asmeniui atitinkamos BK 24 straipsnio nuostatos. Nors nuteistasis ir nepripažįsta, kad buvo nusikalstamos veikos bendrininkas ar žinojo apie savo modifikuoto skambučio panaudojimo tikslą, teismai nesiaiškino jo vaidmens bendrininkų grupėje ir nekvalifikavo jo veiksmų pagal BK 24 straipsnį.

3.   Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Venskūnas atsiliepimu į nuteistojo A. B. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Abiejų instancijų teismai įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, A. B. kaltė pagrįsta ne tik jo skunde minimo 2021 m. gegužės 21 d. telefoninio pokalbio dalimi. Tiek A. B., tiek kitų nuteistųjų kaltė pagrįsta atidžiai ir kruopščiai išnagrinėjus netiesioginių įrodymų visumą, sugretinus juos vienus su kitais ir sujungus juos į nuoseklią ir logišką grandinę. Surinkti įrodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo, bendrininkavimo formos yra teismų išsamiai išanalizuoti tiek atskirai, tiek atsižvelgiant į bendrą surinktų, patikrintų ir įrodymais pripažintų duomenų kontekstą. Apeliacinės instancijos teismo atlikta įrodymų patikrinimo ir įvertinimo analizė yra pakankama, o padarytos išvados yra patikimos, sudarančios nuoseklią ir logišką grandinę A. B. kaltei nustatyti ir pagrįsti.

3.2. Teismai visapusiškai išnagrinėjo ir paneigė nuteistojo A. B. gynybinę versiją, kad jis R. J. pardavė nuotoliniu būdu valdomą durų skambutį, tačiau šis netenkino R. J. poreikių (veikimo nuotolio), todėl jį modifikavo. Tokių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys. Be to, R. J. parodė, kad jis iš A. B. įsigijo ne nuotolinį durų skambutį ar blokatorių, o nuotoliniu būdu valdomą prietaisą, galintį jo automobilyje aktyvuoti oro pagalvės išsiskleidimą. Pagrįstai buvo atsižvelgta ir į tai, kad atliktų kratų metu nei R. J. gyvenamojoje vietoje, nei jo automobilyje tokio įrenginio, apie kokį jis davė parodymus, nebuvo rasta. Kratų metu nebuvo surastas ir nuteistojo A. B. parodymuose minimas prietaisas. Esant tokiems prieštaravimams, teismai pagrįstai visų nuteistųjų parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovavo.

3.3. A. B. versiją, kad jam nebuvo žinoma R. J. užsakyto, o jo pagaminto tiksliai nenustatyto radioelektroninio prietaiso, galinčio nuotoliniu būdu aktyvuoti sprogstamąjį-padegamąjį savadarbį užtaisą, paskirtis, paneigia telefoninių pokalbių tarp kasatoriaus ir nuteistojo R. J. turinys. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 22 d. nuteistasis R. J. intensyviai bendravo su nuteistuoju A. B.. Jų tarpusavio pokalbių turinys, kurį nuteistieji aiškino skirtingai, patvirtina, kad A. B. R. J. užsakymu padėjo pagaminti, sureguliuoti ir tinkamai suderinti radioelektroninio prietaiso techninius parametrus. Po nepavykusio pasikėsinimo įvykdyti automobilio padegimą dėl netinkamai veikusio iš A. B. gauto prietaiso R. J. pirmiausia, 2021 m. gegužės 21 d. 9.58 val. įjungęs savo telefoną, paskambino A. B. ir derino su juo susitikimą. 2021 m. gegužės 21 d. 18 val. 1 min. 30 sek. pokalbio metu A. B. nurodė, kad jis viską padarė, patikrino ir prikabino kontrolinį, o R. J. nurodė, kad, paspaudus vieną kartą, kitą kartą, visą laiką turi suveikti; A. B. nurodė, kad esmė yra laikas, kai paspaudi, jis turi pradėti veikti, o R. J. nurodė, kad viską gerai žino, kad penktą ryto nuėjo miegoti, kad atvažiuos pas A. B. ir apie viską pakalbės. Iš šio pokalbio dalies vienareikšmiškai darytina išvada, kad A. B. buvo aiškiai žinoma ir suprantama jo gaminamo (remontuojamo) prietaiso paskirtis, kad R. J. 2021 m. gegužės 21 d. naktį nemiegojo iki 5.00 val. ryto, kad neveikiantį radioelektroninį prietaisą A. B. sutvarkė pagal R. J. poreikį.

3.4. Visi nuteistieji konkliudentiniais veiksmais pritarė bendrininkų nusikalstamiems sumanymams ir veiksmams ir suvokė, kad kartu su kitais bendrininkais dalyvauja sunaikinant ar sugadinant svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, kartu siekė bendro rezultato, suprato savo vaidmenį bendrame nusikaltime ir visi nuteistieji veikė kaip bendravykdžiai, todėl atsako už tą pačią nusikalstamą veiką, jų veiksmai turi visus nusikaltimo, nurodyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymius.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.   Nuteistojo A. B. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5.   Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Susipažinus su nuteistojo A. B. kasaciniu skundu, A. B. apeliaciniu skundu, jo ir gynėjos apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu išsakytais argumentais, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi, nustatyta, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl netinkamo BK 24 straipsnio taikymo nebuvo skųsti ir nagrinėti apeliacine tvarka. Atitinkamai šis skundo argumentas kasacine tvarka nenagrinėtinas.

6.   Nagrinėjamoje byloje teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), tikrinant skundžiamus abiejų instancijų teismų baigiamuosius aktus, yra tikrinama, ar, nustatant A. B. kaltę, padarius nusikaltimą, nurodytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, t. y. veikimą tyčia, nebuvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi ir BK 187 straipsnio 2 dalies taikymo

7.   Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai padarė esminį įrodymų vertinimo pažeidimą, kuris lėmė netinkamą BK 187 straipsnio 2 dalies pritaikymą. Kasatorius nurodo, kad teismai, nesilaikydami netiesioginių įrodymų vertinimo taisyklių, nepagrįstai nustatė nuteistojo A. B. tyčią.

8.   BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tik tyčia – tiesiogine arba netiesiogine. Taigi turi būti nustatyta, kad asmuo, darydamas šį nusikaltimą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK nurodytų padarinių, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba kad asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK nurodytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Bet kuriuo atveju asmens veikimas tyčia privalo būti įrodytas teismo ištirtais ir įrodymais pripažintais duomenimis, o ne prielaidomis ir spėjimais.

9.   Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-200-697/2023).

10. BPK 44 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-529/2013, 2K-41-648/2019, 2K-234-489/2022, 2K-78-1073/2023). Nuosprendyje daromos išvados turi būti grindžiamos ne prielaidomis, savaip interpretavus įrodymų turinį, o įrodymais, kurių turinys nėra iškreipiamas ir pritaikomas pagal poreikį konkrečioje situacijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149-648/2023, 2K-1-813/2025).

11. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti nuosprendžio, taip pat ir apkaltinamojo, netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021, 2K-116-719/2023, 2K-30-976/2025).

12. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. B. pagamino tiksliai nenustatytą nuotolinį belaidį valdymo prietaisą ir jį perdavė R. J., o pastarasis atgabeno savadarbio, uždegamojo poveikio sprogmenį, pripildytą savadarbės sprogstamosios medžiagos užtaiso, ir šį sprogmenį padėjo po automobiliu, o N. R., panaudodamas A. B. pagamintą ir R. J. perduotą nuotolinį belaidį valdymo prietaisą, nuotoliniu būdu aktyvavo po automobiliu padėtą sprogstamąjį užtaisą, dėl to įvyko sprogimas. Šie visų trijų nuteistųjų tarpusavyje suderinti ir vienas nuo kito neatsiejami veiksmai lėmė pavojingus padarinius – sunaikintą ir sugadintą turtą. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad visuotinai pavojingu būdu buvo sunaikintas ir sugadintas svetimas – nukentėjusiosioms priklausantis – turtas, nėra. Tačiau nuteistasis A. B. neigia žinojęs ir galėjęs žinoti, kam bus naudojamas, kaip jis teigia, modifikuotas durų skambutis, pagamintas R. J..

13. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad teismai iš esmės laikėsi įrodinėjimo taisyklių, vertindami byloje surinktų įrodymų, taip pat ir netiesioginių, visumą, ir tinkamai nustatė visus BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius nuteistojo A. B. veikoje.

13.1. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nei aprašydamas įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, nei skirdamas bausmę nedetalizavo nuteistojo kaltės formos ir rūšies, o šio nuosprendžio motyvavimo trūkumo nepašalino ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 43–44 lapuose pateiktų argumentų, kuriais grindžiama nuteistojo A. B. kaltė, ir iš apeliacinės instancijos teismo nutarties 26–29 punktuose išdėstytų argumentų akivaizdu, kad A. B. nusikalstamas veikimas pasireiškė tyčine kaltės forma.

13.2. Teismai pagrįstai konstatavo, kad netiesioginių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis A. B., turėdamas tinkamų žinių ir reikiamų gebėjimų bei patirties, R. J. prašymu pagamino ir jam perdavė tiksliai nenustatytą radioelektroninį prietaisą, kuriuo nuotoliniu būdu aktyvuojamas sprogstamasis-padegamasis savadarbis užtaisas, žinodamas ir suprasdamas savo gaminto, o vėliau remontuojamo prietaiso paskirtį (nuosprendžio 44 lapas, nutarties 28 punktas).

13.3. Nuteistojo A. B. veikimas tyčia, visų pirma, yra grindžiamas jo ir R. J. intensyviu bendravimu telefonu laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 22 d., t. y. tos nakties, kai įvyko sprogimas; taip pat jo ir R. J. 2021 m. gegužės 21 d. įvykusiu telefoniniu pokalbiu, kuriame aptariamas prietaiso veikimo mechanizmas. Iš jųdviejų bendravimo nustatyta, kad A. B. R. J. prašymu pagamino, sureguliavo ir tinkamai suderino nenustatyto radioelektroninio prietaiso techninius parametrus. Vis dėlto šis prietaisas, kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų viseto, 2021 m. gegužės 21 d. naktį nesuveikė – po automobiliu padėtas sprogmuo nesprogo. Tos pačios dienos ryte, kai naktį neįvyko sprogimas, R. J. vos įsijungęs telefoną (nustatyta, kad naktį telefonas buvo išjungtas) skambino A. B. ir derino su juo susitikimą, nurodydamas, kad viską papasakos, ir vyko su juo susitikti. Iš tos pačios dienos jų vėlesnio pokalbio, įvykusio 18 val. 1 min. 30 sek., t. y. jau po jųdviejų susitikimo, turinio matyti, kad, kaip teigė A. B., jis viską padarė, patikrino ir kad paspaudus prietaisas turi veikti. R. J. pokalbio metu nurodė, kad viską žino ir kad nuėjo miegoti 5 val. ryto. Sugretinę šių nuteistųjų pokalbių turinį ir jų veiksmus su objektyviais duomenimis (nuteistųjų R. J. ir N. R. pokalbių turiniu, vaizdo įrašais, kuriuose fiksuoti šių nuteistųjų veiksmai prieš sprogimą ir po jo), iš kurių neabejotinai nustatyta, jog 2021 m. gegužės 21 d. nuteistieji R. J. su N. R., panaudodami belaidį valdymo prietaisą, nuotoliniu būdu bandė aktyvuoti po automobiliu padėtą sprogstamąjį užtaisą, tačiau sprogimui neįvykus jį pasiėmė ir pasitraukė iš įvykio vietos paryčiui, teismai pagrįstai nusprendė, kad, būtent A. B. prietaisui, kuris buvo perduotas R. J., nesuveikus, R. J. tą pačią dieną informavo apie jo nesuveikimą A. B., nuvežė jį pataisyti ir tos pačios dienos vakare buvo A. B. patikintas, kad prietaisas suveiks. Kaip matyti iš bylos, 2021 m. gegužės 22 d. naktį, nuotoliniu būdu panaudojus valdymo prietaisą, N. R. aktyvavo po automobiliu padėtą sprogstamąjį užtaisą.

13.4. Antra, A. B. kaltę, abiejų instancijų teismų nuosekliu vertinimu, grindžia ir tai, kad nuteistųjų parodymai, susiję su prietaiso užsakymu, gamyba, remontu, nesutampa. Sugretinus A. B. ir R. J. parodymus, pasakojant apie pirmiau aptarto pokalbio turinį, matyti, kad jie tarpusavyje vieni kitų nepatvirtina, nes nuteistieji skirtingai nurodo pokalbyje minimą prietaisą (pasak A. B. – tai buvo signalo blokatorius, skirtas apsaugos signalizacijai, pasak R. J. – tai buvo nuotoliniu būdu valdomas prietaisas, kuris jo automobilyje aktyvuotų oro pagalvės išsiskleidimą). Be to, pats A. B. nebuvo nuoseklus duodamas parodymus apie prietaisą, kurį iš jo įsigijo R. J., – ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tai buvo nuotolinis durų skambutis (šios pozicijos laikosi ir kasaciniame skunde), o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad tai buvo signalo blokatorius, skirtas apsaugos signalizacijai.

13.5. Trečia, abiejų instancijų teismai atkreipė dėmesį ir į tai, kad, atlikus kratas tiek A. B. gyvenamojoje vietoje, tiek R. J. gyvenamojoje vietoje ir automobilyje, nebuvo rasti jokie nuteistųjų A. B. ir R. J. nurodomi prietaisai. O tai tik sustiprino teismų daromą išvadą, kad A. B. modifikuotas prietaisas su jo žinia buvo panaudotas įvykdant sprogdinimą.

13.6. Taigi abiejų instancijų teismai, vertindami įrodymų visumą, laikėsi įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais taisyklių. Teismai tarpusavyje sugretino nuteistųjų A. B. ir R. J. parodymus, konstatavo jų prieštaravimą tarpusavyje; įvertino nenuoseklią paties A. B. poziciją dėl R. J. perduoto prietaiso; itin didelį dėmesį skyrė intensyviam jųdviejų bendravimui, jį gretindami ne tik su 2021 m. gegužės 21 d. neįvykusiu sprogimu ir gegužės 22 d. įvykusiu sprogimu, bet ir su R. J. bei kito nuteistojo N. R. pokalbių turiniu. Be to, teismai ginčijamame 2021 m. gegužės 21 d. A. B. ir R. J. pokalbyje užfiksuotas aplinkybes detaliai susiejo su kitomis nustatytomis aplinkybėmis; vertindami nuteistųjų parodymų patikimumą dėl įvairių prietaisų gamybos, juos gretino su kratos rezultatais. Taigi nors byloje išties nėra nė vieno tiesioginio A. B. kaltę grindžiančio įrodymo, tačiau netiesioginių įrodymų visetas yra pakankamas jo kaltei, t. y. veikimui tiesiogine tyčia, konstatuoti.

14. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nuteistojo A. B. kaltė dėl to, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, abiejų instancijų teismų grindžiama netiesioginiais įrodymais, juos tinkamai susiejus į nuoseklią ir logišką grandinę. Toks įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais nagrinėjamu atveju atitinka pirmiau nurodytoje teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Todėl pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo A. B. kaltė grindžiama prielaidomis ir spėjimais, t. y. pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalį, nėra. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad teismai netinkamai pritaikė BK 187 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. B. kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė