TA-518-520/2021

Administracinė byla Nr. TA-518-520/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01349-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 37.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.    Pareiškėjas E. Č. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 69-227 (toliau – ir Nutarimas) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 2S-2337 (toliau – ir Sprendimas).

2.    Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda dėl to, jog atsisakė vykdyti administracijos reikalavimą – tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas pagal patvirtintą grafiką, kurių pagrindas – Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 13 d. įsakymas Nr. V-578 (toliau – ir Įsakymas), tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3.    Pareiškėjo teigimu, Įsakymas parengtas vadovaujantis BVK 134 straipsniu, kuris nustato nuteistųjų įtraukimą į nemokamus darbus. Įsakymas galėtų būti pripažintas teisėtu tik tokiu atveju, jeigu neprieštarautų nuteistųjų įtraukimo į darbus sąlygoms, kurios įtvirtintos BVK 125 straipsnyje bei iš dalies BVK 128 straipsnio 5 dalyje. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas sąlygas, kurių pagrindu nuteistieji gali (arba negali) būti įtraukiami į darbus pataisos namuose, nurodo, kad nuteistieji gali būti įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą. Be to, BVK 128 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas turi būti organizuojamas remiantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais. Šiuo atveju Pravieniškių PN-AK, neatsižvelgusi į pareiškėjo fizines galimybes, norėjo jį neteisėtai įtraukti į nemokamus darbus, tokiu būdu pažeidė bausmių vykdymo teisėtumo principą, dėl to jam skirta drausminė nuobauda yra nepagrįsta.

4.    Pareiškėjas paaiškino, kad nuo gimimo serga (duomenys neskelbtini) ir turi itin didelę (duomenys neskelbtini), todėl bet koks kontaktas su dulkėmis, cheminiais jutiminiais kvapais jam gali sukelti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad negali ilgai stovėti, nes dėl (duomenys neskelbtini) problemų tinsta kojos, jis nuolat turi nešioti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jaučia (duomenys neskelbtini) skausmus, negali lankstytis, nes patiria didelį skausmą, jo sveikatos būklė Pravieniškių PN-AK administracijai buvo seniai žinoma. Pareiškėjo sveikatos būklė dėl darbingumo Pravieniškių PN-AK pirmą kartą buvo nustatyta dar 2018 m. kovo 5 d., išduota pažyma Nr. 81 (1) 97. Taip pat Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje pareiškėjo darbingumą dar papildomai vertino 2018 m. rugsėjo 11 d. ir kitas specialistas bei išdavė dar vieną papildomą pažymėjimą dėl darbingumo Nr. 81 (2) /625. Pareiškėjui atvykus į Pravieniškių PN-AK 3-ią sektorių, jam buvo nedviprasmiškai pasakyta, kad jo pažymos čia nieko nereiškia ir nepriklausomai nuo to, jog Įsakyme nurodytų pareigų jis negali atlikti dėl sveikatos būklės, jam bus skiriamos drausminės nuobaudos.

5.    Pareiškėjas teigė, kad visus kartus atsisakydamas tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas administracijai nurodydavo, jog to padaryti negalės dėl savo sveikatos būklės – negalėjimo turėti kontaktų su dulkėmis, dėl (duomenys neskelbtini) skausmų. Pareiškėjo sveikatos būklė Pravieniškių PN-AK buvo vertinta ne kartą ir nustatyta, kad jis negali būti aplinkoje, kurioje yra dulkių, negali daryti lenkiamųjų ir sukamųjų judesių, šios išvados suformuluotos 2018 m. rugsėjo 11 d. pažymoje Nr. 81 (2)/625, prieš pareiškėjui skiriant pirmą nuobaudą dėl atsisakymo dirbti nemokamus darbus.

6.    Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į 3-iame sektoriuje dirbančią bendrosios praktikos gydytoją su prašymais atleisti nuo pareigų, numatytų Įsakyme, vykdymo, tačiau gydytoja atsakydavo, jog šiame sektoriuje viską „sprendžia administracija“. Po kurio laiko pareiškėjas pareikalavo gydytojos išrašyti siuntimą į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL). Pareiškėjui grįžus iš LAVL, 2019 m. gegužės 15 d. buvo išduota pažyma Nr. 81(3)-387 atleisti jį nuo Įsakyme nurodytų pareigų vykdymo neribotam laikui.

7.    Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8.    Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 28 d. apie 8.20 val. atsisakė tvarkyti 11–12 būrių bendrojo naudojimo patalpas pagal patvirtintą grafiką. Pareiškėjas pasiaiškinime nurodė, kad susitvarkyti bendrojo naudojimo patalpų negalėjo dėl sveikatos būklės ir dėl jo darbingumo yra gydytojo pažyma. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Įsakymą. Dėl to pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – uždrausta vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pareiškėjas nei Pravieniškių PN-AK Drausmės komisijai, kuri siūlo įstaigos direktoriui skirti ar neskirti nuteistajam nuobaudą, nei kitiems pataisos įstaigos pareigūnams nepateikė jokių dokumentinių įrodymų (medicininės pažymos ar kt.), patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl blogos sveikatos būklės. Atsakovas teigė, kad paskirdamas pareiškėjui nuobaudą, veikė teisėtai ir nepažeisdamas galiojančių teisės aktų.

II.

9.    Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo E. Č. skundą, t. y. panaikino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 69-227 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 2S-2337 „Dėl E. Č. skundo išnagrinėjimo“.

10.  Teismas nustatė, kad Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda (uždrausta vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje) dėl to, kad 2019 m. sausio 28 d. apie 8.20 val. rytinio patikrinimo metu atsisakė vykdyti duotą nurodymą tvarkyti 11–12 būrių bendrojo naudojimo patalpas pagal patvirtintą grafiką, tuo pažeisdamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Įsakymą, kurio pagrindu parengtas 11–12 būrių bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo grafikas Nr. 63-4644. Pareiškėjas paskirtą nuobaudą apskundė Kalėjimų departamentui išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau Pravieniškių PN-AK Nutarimas buvo paliktas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestas.

11.  Teismas aptarė BVK 5 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies, 11 ir 12 straipsnių, 110 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų, 110 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nurodė, kad aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, jog nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka. Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis, kurio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

12.  Teismas nustatė, kad byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina, jog pareiškėjas 2019 m. sausio 28 d. nevykdė pareigūnų nurodymų – atsisakė sutvarkyti bendrojo naudojimo patalpas. Pareiškėjas 2019 m. sausio 29 d. pasiaiškinime nurodė, kad sutvarkyti bendrojo naudojimo patalpų negalėjo dėl sveikatos būklės, taip pat, jog dėl jo darbingumo yra gydytojo pažyma.

13.  Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pataisos namų administracija būtų atlikusi išsamesnį pareiškėjo elgesio tyrimą prieš konstatuodama bausmės atlikimo režimo pažeidimą, Nutarimas dėl pareiškėjo nubaudimo priimtas vadovaujantis tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais, konstatavus, jog pareiškėjas atsisakė vykdyti duotą nurodymą sutvarkyti bendrojo naudojimo patalpas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo pasiaiškinime nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle, buvo išsamiau tiriamos (vertinami pareiškėjo medicininiai dokumentai, gauti pareiškėją gydančių gydytojų paaiškinimai dėl ginčo situacijos ar pan.). Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sveikatos būklės patvirtina medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyta, kad jis serga (duomenys neskelbtini), jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini), darbingumas yra ribotas, jis negali dirbti sunkaus fizinio darbo, taip pat darbo, susijusio su liemens perlenkimais, ilgu stovėjimu, svorio kėlimu, negali dirbti, kai darbo aplinkoje yra cheminių jautrinančių medžiagų, dulkių.

14.  Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą, ir taikyti jam drausminę atsakomybę. Teismas sprendė, kad vien pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys nelaikytini pakankamu pareiškėjo veiksmų neteisėtumo įrodymu, kad pareiškėjui aiškiai pasiaiškinime nurodžius savo veiksmų (atsisakymo atlikti nurodymą) priežastis, buvo būtina atlikti išsamų pareiškėjo nurodytų aplinkybių patikrinimą. Teismas atsakovo argumentą, kad pareiškėjas nei pataisos namų Drausmės komisijai, nei kitiems pareigūnams nepateikė jokių dokumentinių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl prastos sveikatos būklės, vertino kritiškai. Teismas nurodė, kad  atsakovas neabejotinai disponavo informacija apie pareiškėjo sveikatos būklę, medicininiais dokumentais, kurie išduoti Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos ir buvo pareiškėjo sveikatos istorijoje, kuriais pareiškėjas grindžia skundą. Be to, Regionų apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-5050-423/2019, kurioje pareiškėjas ginčijo 2018 m. gruodžio 7 d. paskirtą nuobaudą iš esmės už analogišką bausmės atlikimo režimo pažeidimą. Paskirtos nuobaudos nepagrįstumą pareiškėjas taip pat grindė savo sveikatos būkle, t. y. negalėjimu tvarkyti bendrojo naudojimo patalpų. Teismas sprendė, kad atsakovui turint pareiškėjo sveikatos istoriją, pareiškėjas atsakovui neturėjo papildomai teikti dokumentų apie savo sveikatos būklę.

15.  Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, nesant objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, panaikino Nutarimą ir Sprendimą.

III.

16.  Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl padarytų esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų.

17.  Atsakovas nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas ir neteisėtas. Nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą teismas padarė proceso ir materialiosios teisės normų esminių pažeidimų: visapusiškai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl kurių neteisingai nustatė faktines aplinkybes, buvo pasyvus, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, apibrėžiančias sunkaus darbo sąvoką.

18.  Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 ir 6 dalių, 57 straipsnio 6 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ir teigia, kad teismas privalo rinkti įrodymus arba savo iniciatyva, arba įpareigodamas ginčo šalis pateikti papildomus dokumentus, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ABTĮ reikalavimų nesilaikė.

19.  Atsakovas nurodo, kad byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas pagal iš anksto patvirtintą ir paskelbtą grafiką 2019 m. sausio 28 d. privalėjo tvarkyti nuteistųjų bendrojo naudojimo patalpas, tačiau netvarkė, todėl pareigūnai A. P. ir V. D. pareiškėjui davė teisėtą nurodymą vykdyti jam pavestas pareigas, tačiau pareiškėjas atsisakė ne tik dirbti grafike nustatytus darbus, bet ir vykdyti pareigūnų teisėtus nurodymus, atsisakymą formaliai motyvuodamas savo sveikatos būkle ir esančia gydytojo pažyma, kurios pareigūnams nepateikė.

20.  Atsakovas teigia, kad patalpų tvarkymo grafikas buvo sudarytas ir paskelbtas skelbimų lentoje, pareiškėjas iš anksto su juo buvo susipažinęs, tačiau nesikreipė į administraciją atleisti jį nuo patalpų tvarkymo grafike numatytą dieną, nesikreipė dėl pažymos atleisti jį nuo darbo išdavimo. Pareiškėjo pateiktuose medicininiuose pažymėjimuose neapibrėžta sunkaus darbo sąvoka bei imperatyviai nenurodyta, kad jis negali tvarkyti nuteistųjų bendrojo naudojimo patalpų.

21.  Atsakovas nurodo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priskirtų teisės aktų fizinio darbo apibrėžtys pagal kategorijas yra pateiktos tik Lietuvos higienos normoje HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-770. Šiame teisės akte nurodytos darbo sunkumo kategorijos. Fizinis darbas, kaip profesinės rizikos veiksnys, yra įvertinamas atliekant darbuotoją veikiančių profesinės rizikos veiksnių vertinimą. Fizinio darbo vertinimui yra naudojamasi Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais. Išsamiau dėl fizinio darbo sunkumo įvertinimo gali pasisakyti Valstybinės darbo inspekcijos specialistai, kadangi jų kompetencijai yra priskirta profesinės rizikos veiksnių vertinimo priežiūra.

22.  Atsakovas teigia, kad Pravieniškių PN-AK administracija nuobaudos skyrimo momentu žinojo, jog pareiškėjas negalėjo dirbti sunkaus fizinio darbo, tačiau neturėjo jokių duomenų, kad jis negali atlikti lengvo ar vidutinio sunkumo kategorijos fizinių darbų. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Nuteistųjų bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbai akivaizdžiai nereikalauja didelės nuolatinės fizinės įtampos vaikštant, perkeliant ir pernešant krovinį virš 10 kg masės, dirbant tokį darbą žmogaus energijos sąnaudos nesudaro daugiau kaip 1 040 kJ/h. Bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbų apimtis ir pobūdis yra išnešti šiukšles, drėgnuoju būdu plauti grindis, kitus paviršius ir pan. Valstybės ar savivaldybės įstaigose, įmonėse, verslo subjektuose tokius darbus be jokių problemų dirba pensinio amžiaus moterys, turinčios rimtesnių sveikatos problemų, ir dirba 8 valandas per dieną, o pareiškėjas turėjo pareigą dirbti ne daugiau 2 valandų. Pareiškėjui nenustatytas neįgalumas, nedarbingumo ar jo dalies netekimas ar laikinas nedarbingumas teisės aktuose nustatyta tvarka. Pravieniškių PN-AK administracija įvertino faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, medicininių dokumentų duomenis ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas be faktinio ir teisinio pagrindo atsisakė vykdyti grafike nustatytą pareigą, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, dėl to jam pagrįstai skirta drausminė nuobauda. Teismas šių aplinkybių nevertino, todėl skundžiamas sprendimas yra ne tik neteisėtas, bet ir ydingas socialine prasme.

23.  Atsakovas nurodo, kad teismas akcentavo, jog pareiškėjui aiškiai pasiaiškinime nurodžius savo veiksmų (atsisakymo atlikti nurodymą) priežastis, buvo būtina atlikti išsamų nurodytų aplinkybių patikrinimą, tačiau teismas nepaaiškino, kokį patikrinimą ir kokius patikrinimo veiksmus Pravieniškių PN-AK privalėjo atlikti. Pareiškėjo medicininiuose dokumentuose, kuriuo turėjo atsakovas, buvo tik duomenys, kad pareiškėjas negali atlikti sunkaus darbo, bet nebuvo jokių konkrečių duomenų, kad jis negali tvarkyti nuteistųjų bendrojo naudojimo patalpų. Išsamiai atsakyti į klausimą, ar pareiškėjas dėl sveikatos būklės galėjo / negalėjo atlikti nuteistųjų bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbus, galėjo tik kvalifikuoti specialistai-ekspertai, turintys atitinkamą kvalifikaciją ir specialiųjų žinių medicinos mokslo bei darbo medicinos srityse. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, Pravieniškių PN-AK neturėjo teisės skirti teismo medicininę ekspertizę pareiškėjo sveikatos būklei įvertinti, taip pat neturėjo teisės prievarta nukreipti pareiškėją į medicinos įstaigą dėl jo sveikatos būklės papildomo patikrinimo ar įvertinimo. Pareiškėjas savo iniciatyva jau po nuobaudos paskyrimo kreipėsi į medicinos įstaigą, buvo konsultuotas LAVL specialistų. Pareiškėjui 2019 m. gegužės 14 d. išduotame medicininiame pažymėjime Nr. 81(3)-384 nurodytos jo ligos, o 2019 m. gegužės 15 d. medicininiame pažymėjime Nr. 81 (3)-387 nurodyta, kad jis atleistas nuo sunkaus fizinio darbo, nuo darbo dulkėtoje patalpoje. Tačiau šiuose dokumentuose nenurodyta konkreti data, kada jam diagnozuotos ligos, nuo kada jis negali dirbti sunkaus darbo dulkėtoje aplinkoje, o svarbiausia – neapibrėžta, kas yra sunkus darbas, nenurodyta, kad pareiškėjas atleistas būtent nuo nuteistųjų bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbų. Atsakovo teigimu, paminėti medicininiai dokumentai nepaneigia drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo, t. y. nepaneigia išvados, kad pareiškėjas pagal sveikatos būklę galėjo atlikti bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbus.

24.  Atsakovas nurodo, kad nors pareiškėjo medicininiuose dokumentuose pareiškėjui diagnozuoti susirgimai ir ligos, tačiau jis teismo nėra pripažintas negalinčiu atlikti laisvės atėmimo bausmės dėl sveikatos būklės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnyje nustatytais pagrindais. Nuobaudos skyrimo metu nebuvo gauta gydytojų komisijos išvada tuo klausimu ir nebuvo pradėta Baudžiamojo proceso kodekso 359 straipsnyje numatyta procedūra dėl jo atleidimo nuo bausmės dėl ligos. Pareiškėjas pagal sveikatos būklę lygiomis sąlygomis su visais kitais nuteistaisiais privalėjo vykdyti nuteistojo pareigas, inter alia (be kita ko) pagal grafiką nustatytą dieną 2 valandas privalėjo dirbti darbą – tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas. Teismas šių aplinkybių netyrė, nevertino ir nekvalifikavo pagal materialiosios teisės normas.

25.  Atsakovas teigia, kad teismui buvo žinomi visi teisės aktai, reglamentuojantys nuteistųjų privalomą darbą tvarkant pataisos įstaigų patalpas, higienos normos, tačiau teismas jais nesivadovavo, nevertino, ar bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbai priskirtini sunkaus darbo, nuo kurio pareiškėjas buvo atleistas, kategorijoms. Teismas nepasisakė, kas yra sunkus darbas, ar bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbai priskirtini sunkaus darbo kategorijoms, nors esminis ginčas šioje byloje yra kilęs būtent dėl sunkaus darbo sąvokos turinio išaiškinimo.

26.  Atsakovo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėdamas šią administracinę bylą ir tirdamas įrodymus, teismas buvo aktyvus, tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, kurios buvo pagrindas priimti sprendimą pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, sprendime išdėstė aiškius ir išsamius argumentus bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Bylą nagrinėjant iš naujo teismas privalėtų pareikalauti Valstybinės darbo inspekcijos specialistų atlikti bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbų rizikos veiksnių vertinimą ir pateikti išvadą, ar šie darbai priskirtini lengvo, vidutinio ar sunkaus darbo kategorijoms. Taip pat turėtų būti paskirta pareiškėjo sveikatos būklės teismo medicininė ekspertizė nustatyti, ar pareiškėjas pagal sveikatos būklę 2019 m. sausio 28 d. galėjo atlikti lengvo, vidutinio ar sunkaus darbo kategorijoms priskirtą darbą ir konkrečiai – bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbus. Nesant šių išvadų neįmanoma teisingai išspręsti kilusį ginčą šioje byloje.

27.  Atsakovas teigia, kad nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, Nutarime skirti nuobaudą nustatyti visi privalomieji padaryto pažeidimo sudėties požymiai, skiriant nuobaudą nepadaryta proceso teisės pažeidimų, tinkamai pritaikytas įstatymas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio ar faktinio pagrindo panaikinti Nutarimą.

28.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

29.  Bylos esminis dalykas – atsakovo Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 69-227, kuriuo pareiškėjui E. Č. paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas taip pat skundu prašė panaikinti Kalėjimų departamento 2019 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 2S-2337, kuriuo atmestas jo (pareiškėjo) skundas dėl Nutarimo panaikinimo.

30.  Byloje nustatyta, kad Nutarimu pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda dėl to, jog 2019 m. sausio 28 d. apie 8.20 val. rytinio patikrinimo metu jis atsisakė vykdyti duotą nurodymą tvarkyti 11–12 būrių bendrojo naudojimo patalpas pagal patvirtintą grafiką, tuo pažeisdamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. V-578, kurio pagrindu parengtas 11–12 būrių bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo grafikas Nr. 63-4644. Pareiškėjas tiek atsakovui 2019 m. sausio 29 d. teiktame pasiaiškinime, tiek skunde nurodė, kad jis negalėjo tvarkyti bendrojo naudojimo patalpų dėl sveikatos būklės.

31.  Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sveikatos būklės patvirtina pateikti medicininiai dokumentai (b. l. 6, 7, 8), kuriuose konstatuota, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini), darbingumas yra ribotas, jis negali dirbti sunkaus fizinio darbo, taip pat darbo, susijusio su liemens perlenkimais, ilgu stovėjimu, svorio kėlimu, negali dirbti, kai darbo aplinkoje yra cheminių jautrinančių medžiagų, dulkių.

32.  Pirmosios instancijos teismas panaikino Nutarimą, pripažinęs, kad atsakovas, paskirdamas drausminę nuobaudą, neatliko išsamaus pareiškėjo pasiaiškinime nurodytų aplinkybių patikrinimo, nepateikė objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę.

33.  Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ l40 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad BVK 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 2  punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

34.  BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos nuteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.).

35.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016).

36.  Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis, t. y. BVK 142 straipsnis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

37.  Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pripažįstant, kad pareiškėjo nurodytą aplinkybę, dėl kurios jis atsisakė tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

38.  Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

39.  Pagal BVK 143 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.) skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

40.  Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nuobaudų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skyrimo, taip pat akcentuoja, jog nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

41.  Įvertinus Nutarime nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, pareiškėjo pateiktus įrodymus apie jo sveikatos būklę, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog atsakovas neatliko išsamaus padaryto pažeidimo aplinkybių vertinimo, nenagrinėjo pareiškėjo nurodomų aplinkybių apie jo (pareiškėjo) nurodytas priežastis, dėl kurių jis negali tvarkyti bendrojo naudojimo patalpų, apie jo sveikatos būklę, skirdamas nuobaudą rėmėsi iš esmės tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais.

42.  Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovui buvo sudarytos visos galimybės pateikti įrodymus, kad jis, priimdamas Nutarimą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo pasiaiškinime nurodytas aplinkybės, susijusias su jo sveikatos būkle, t. y. vertino medicininiuose dokumentuose nurodytą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, bei pasitelkęs specialistus aiškinosi, ar pareiškėjo sveikatos būklė leidžia pareiškėjui atlikti atsakovo nurodytus patalpų tvarkymo darbus. Atsakovas tokių įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnyje ir teismų praktikoje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

43.  Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo sveikatos būkle, dėl kurių pareiškėjas galėjo atlikti jam pavestą darbą, nes jis nebuvo sunkus, ir pan., tačiau tokio pobūdžio aplinkybės turėjo būti nurodytos priimant Nutarimą, taip pat ir nurodytos pirmosios instancijos teisme.

44.  Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

45.  Kaip minėta, būtent pataisos įstaiga, skirianti drausminę nuobaudą nuteistajam, turi įrodyti pažeidimą padariusio asmens kaltę. Tai šiuo nebuvo padaryta. Be to, ir bylą nagrinėjant teisme, kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą (ABTĮ 56 str. 4 d.). Kaip jau minėta, atsakovui buvo sudaryta galimybė teikti įrodymus ir įrodinėti Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas dėl to, jog ex officio (pagal pareigas) nebuvo išreikalauti įrodymai, neapklausti liudytojai, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus.

46.  Akcentuotina, kad analogiška situacija dėl kitos pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos, pareiškėjui atsisakius tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas dėl sveikatos būklės, yra išnagrinėta kitoje administracinėje byloje ir nustatyta, jog taip pat nuobauda paskirta neteisėtai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3076-662/2020).

47.  Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas bei trečiojo suinteresuoto asmens prisidėjimas prie atsakovo apeliacinio skundo atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie atsakovo apeliacinio skundo atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.  Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius   Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė