A-2728-629/2025

Administracinė byla Nr. A-2728-629/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03167-2025-9 Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.       Pareiškėjas O. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 25S121571 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti pakartotinai.

2.  Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1.    Ginčijamu Sprendimu nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; asmuo nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo skirtos (skirtų) baudos (baudų).

2.2.    Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, kaip negalintis išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių. Pareiškėjas atsakovui paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) grįžti neturi galimybių, ten nėra darbo ir piniginių lėšų; šiuo metu jis Lietuvoje dirba pagal individualią veiklą, nes darbdavys atsisako tarpininkauti dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu.

2.3.    Pareiškėjas pripažįsta, kad šiuo metu turi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV). Tačiau būdamas (duomenys neskelbtini) pareiškėjas neturės galimybių padengti skolų, jis ketina susirasti nuolatinį darbą Lietuvoje pagal darbo sutartį. Pareiškėjo šeima gyvena Lietuvoje, dukra, kuriai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje iki 2026 m. kovo 4 d., pradės eiti į mokyklą Vilniuje. Draugė, kuriai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje iki 2026 m. kovo 4 d., mokosi lietuvių kalbos. Su (duomenys neskelbtini), kurios pilietis yra, šiuo metu neturi jokių ryšių, išskyrus tai, kad ten gyvena mama, su kuria palaiko glaudų ryšį. Bijo grįžti į (duomenys neskelbtini) (turi leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini)) ir gyventi (duomenys neskelbtini) srityje, kuri nuolat apšaudoma Rusijos karinių pajėgų.

2.4.    Pareiškėjas neneigia Sprendime nurodytų faktų apie padarytas kelias nusikalstamas veikas, apie padarytus administracinius nusižengimus.

2.5.    Jeigu pareiškėjo draugė ir dukra liktų Lietuvoje, o pats pareiškėjas turėtų palikti Lietuvą, tokiu atveju būtų pažeista teisė į šeimos susijungimą (galimybes gyventi kartu, vesti bendrą ūkį, bendrai auklėti vaiką ir pan.).

2.6.    Pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika nėra išimtinai tik ekonominio pobūdžio, nes Lietuvoje gyvena ir savo ateitį planuoja draugė ir bendras vaikas, todėl jo situacija turėtų būti vertinama per šeimos susijungimo principą.

3.  Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1.    Pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikė ir panaudojo galimai suklastotą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, taip pat jis du kartus nuteistas už nedidelės vertės svetimo turto vagystes. Pareiškėjas sistemingai daro administracinius nusižengimus, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.

3.2.    Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2023 m. birželio 27 ir nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2025 m. sausio 5 d. pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą (užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl Įstatymo 1301 straipsnyje nurodytų aplinkybių). Priimant Sprendimą konstatuotos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas vykdo individualią veiklą, šiuo metu išnykusios – VSDFV duomenų apie pareiškėjo vykdomą individualią veiklą nėra.

3.3.    Atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino aplinkybes, kad pareiškėjo dukra ir jos motina turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, bet, konstatavus, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, atsižvelgiant į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) siūlymą uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams, pareiškėjui nustatomas 18 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.

3.4.    Ginčijamame Sprendime pakankamai aiškiai ir suprantamai išdėstytos konstatuotos faktinės aplinkybės bei motyvai, dėl kurių atsakovas priėmė šį sprendimą.

3.5.    Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo įvykdytus teisės pažeidimus (jis pripažintas kaltu ir nuteistas už apysunkį nusikaltimą ir 2 baudžiamuosius nusižengimus), taip pat administracinius nusižengimus (2022–2024 m. asmuo buvo nubaustas už trisdešimt du administracinius nusižengimus, iš kurių 10 – šiurkštūs administraciniai nusižengimai), pritarė Policijos departamento ir VSAT pateiktoms išvadoms dėl asmens keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Asmens keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

3.6.    Nagrinėjamu atveju pareiškėjas darė administracinius nusižengimus ir po to, kai Policijos departamento buvo oficialiai įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio, ir tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Be to, pareiškėjas nėra sumokėjęs 2 282,67 Eur už administracinius nusižengimus jam paskirtų baudų, taigi jis nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, vengti teisės pažeidimų ir laikytis visuomenėje priimtų taisyklių. Vertinant riziką ateičiai, pagrįstai galima teigti, jog yra reali tikimybė, kad pareiškėjas ir ateityje darys teisės pažeidimus bei kels grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

3.7.    Atsakovas įvertino pareiškėjo nurodomas aplinkybes, jog jis bijo grįžti į (duomenys neskelbtini) gyventi, nes jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) srityje ne kartą buvo apšaudoma raketomis, bei nurodė, kad pareiškėjas galėtų pasinaudoti teise apsigyventi kitoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, jei būtų nesaugu grįžti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

3.8.    Pareiškėjui nustatytas 18 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, jis atitinka teisės aktuose įtvirtintus kriterijus.

3.9.    Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, taip pat tai, kad egzistuoja rizika, jog asmuo ateityje gali siekti atvykti į kitas Šengeno valstybes, atsakovas sprendė, kad pareiškėjo duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS.

II.

4.    Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.    Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2023 m. birželio 27 ir nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2025 m. sausio 5 d. pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

5.2. Migracijos departamentas priėmė 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr.25S118305, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai; asmuo yra nesumokėjęs baudos (baudų); turi skolą VMI. Šis sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Pareiškėjo skundo argumentai dėl šio sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo nėra šios bylos nagrinėjo dalykas.

5.3. Skundžiamu atsakovo 2025 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 25S121571 nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikymas Šengeno aquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių.

6.    Teismas įvertino Įstatymo 133 straipsnio 1 ir 5 dalių, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-3 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 37 punkto nuostatas.

7.    Teismas nustatė, kad Policijos departamento pateiktoje 2025 m. kovo 12 d. išvadoje Nr. 5-S-8654 nurodyta, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes asmens elgesys, pasireiškiantis sistemingu nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymu, akivaizdžiai parodo jo nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Pareiškėjui paskirtos bausmės ir baudos asmens elgsenos nepakeitė, jis išvadų nepadarė, nesistengė keisti gyvenimo būdo, nedaryti naujų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų bei gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles, todėl asmuo ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus.

8.    Teismas nurodė, kad VSAT 2025 m. kovo 18 d. išvadoje Nr. 21-19-148 nurodoma, jog asmens buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes asmuo yra teistas už apysunkį nusikaltimą.

9.    Teismas iš ginčijamo Sprendimo turinio nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 25 d. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (vagystė) ir paskirta 500 Eur (10 MGL) bauda, kurią jis privalėjo sumokėti iki 2024 m. vasario 22 d.; 2024 m. sausio 24 d. asmuo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) 2 d. ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, bausmės vykdymą atidedant 5 mėn.; 2024 m. kovo 14 d. asmuo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (vagystė) 5 dalį ir paskirta 700 Eur (14 MGL) bauda, kurią jis privalėjo sumokėti iki 2024 m. lapkričio 8 d.; 2022–2024 m. asmuo buvo baustas už trisdešimt du administracinius nusižengimus. Iš viso asmuo nesumokėjo 2 282,67 Eur jam už administracinius nusižengimus paskirtų baudų, turi 4 008,07 Eur skolą VMI.

10.  Teismas pažymėjo, kad Sprendime tinkamai įvertinta pareiškėjo realiai keliama grėsmė valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiant į jo įvykdytus teisės pažeidimus, nes viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminės vertybės, svarbios visiems visuomenės nariams.

11.  Teismas nurodė, kad Sprendime yra įvertinti pareiškėjo šeiminiai ryšiai (kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo nepilnametė dukra ir jos motina, kurios turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje), darbiniai santykiai (jo darbo Lietuvoje laikotarpis nelaikomas ilgalaikiu ir nepertraukiamu ryšiu). Teismas nustatė, kad šiuo metu pareiškėjas individualios veiklos nevykdo.

12.  Teismas pažymėjo, kad teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, todėl sutiko su atsakovo vertinimu, kad, įvertinus su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, pareiškėjo siekis gyventi Lietuvoje su dukra bei jos motina negali būti vertinamas kaip labiau reikšmingas, nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos užtikrinimas. Asmens, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, kad jis kelia grėsmę visuomenės saugumui, interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo faktu, kad šioje valstybėje gyvena jo šeimos nariai.

13.  Teismas atmetė skunde nurodytą aplinkybę, kad Sprendimas gali būti neteisėtas šeimos susijungimo aspektu, nes leidimo gyventi pareiškėjas prašė ne Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (dėl šeimos susijungimo).

14.  Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo baime grįžti į (duomenys neskelbtini), bei pasisakė dėl pareiškėjo teisės grįžti į (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini)pilietybę (pasą).

15.  Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė tokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendros Kriterijų vertinimo tvarkos, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai, buvo tinkamai įvertinta pareiškėjo individuali situacija.

16.  Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, į VSAT ir Policijos departamento siūlymą uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams, į asmens šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, sprendė, kad jam nustatytas 18 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

17.  Teismas įvertino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 15 punkto, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ir pažymėjo, kad šiuo atveju byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo veiksmai (įvykdyti teisės pažeidimai), nepaisant to, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo įsipareigojimų nevykdymą muitinei, sudaro pagrindą vertinti jį kaip keliantį grėsmę viešajai tvarkai, o tai sudarė pagrindą jo atžvilgiu taikyti atitinkamas teisines priemones.

18.  Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog draudimo įvedimas į SIS būtų neproporcinga ar nepagrįsta priemonė, padarė išvadą, kad Sprendimo dalis dėl perspėjimo įvedimo į SIS 18 mėnesių yra teisėta ir pagrįsta.

19.  Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti pakartotinai.

III.

20.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti pakartotinai.

21.     Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog VSDFV informacinėje sistemoje nėra informacijos apie jo vykdomą individualią veiklą, nes jis šia veikla verčiasi nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki šiol.

22.     Pareiškėjas paaiškina, kad tuo atveju, jei jam būtų suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, jis susirastų darbą, sudarytų VMI ir VSDFV skolų padengimo grafiką, nes šiuo metu jo uždarbis labai mažas ir jis negali sumokėti paskirtų baudų.

23.     Pareiškėjas nurodo su gyvenimo drauge kartu esantis nuo 2017 m., vedantis su ja bendrą ūkį bei turintis dukrą, kuriai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje iki 2026 m. kovo 4 d., nes jai suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje. Pareiškėjas pažymi, kad nors su dukros motina gyvena skirtinguose būstuose, jie dažnai susitinka, taigi yra šeima. Pareiškėjo teigimu, jo šeimai (dukrai ir jos motinai) likus Lietuvoje, o pareiškėjui išvykus, būtų pažeista teisė į šeimos susijungimą.

24.     Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, jog jo ryšiai su Lietuvos Respublika nėra išimtinai tik ekonominio, bet ir šeiminio pobūdžio, be to, (duomenys neskelbtini) kyla tiesioginė grėsmė jo gyvybei.

25.     Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo Regionų administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

25.1.  Pareiškėjas nurodo, kad vykdo individualią veiklą ir pateikia nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą, suformuotą 2025 m. sausio 12 d., tačiau jo leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2025 m. sausio 4 d., todėl, būdamas neteisėtai Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neturi pagrindo teigti, kad jis teistai vykdo individualią veiklą Lietuvoje.

25.2.  Pareiškėjas nurodo, kad, būdamas (duomenys neskelbtini), jis neturės galimybių padengti susikaupusią skolą Lietuvos mokesčių institucijoms, tačiau jis, teisėtai būdamas Lietuvoje, nesiekė padengti skolų, nėra sudaręs su VMI mokestinės paskolos sutarties, todėl pareiškėjo teiginiai dėl skolos mokėjimo tėra pasirinkta gynybinė pozicija, nepagrįsta jokiais įrodymais.

25.3.  Pareiškėjas teigia, kad jis ketina išmokti lietuvių kalbą, susirasti darbą, mokėti skolas ir kt., tačiau ginčijamas Sprendimas buvo priimtas ne tik dėl nesumokėtų baudų, bet konstatavus, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, yra baustas baudžiamąja ir administracine tvarka.

25.4.  Tai, kad pareiškėjas turi lūkesčių toliau gyventi su savo drauge ir dukra Lietuvoje, negali būti vertinama kaip argumentai, svaresni nei viešasis interesas užtikrinti viešąją tvarką ir visos visuomenės saugumą, juo labiau, kad pareiškėjas neneigia fakto, kad jis su savo drauge ir dukra kartu negyvena. Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas sprendimą, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

25.5.  Ginčijamame Sprendime yra aiškiai išdėstyta, kodėl pareiškėjui nustatytas 18 mėnesių draudimo atvykti laikotarpis, ši sprendimo dalis atitinka teisinį reglamentavimą ir individualią pareiškėjo situaciją.

25.6.  Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino su pareiškėju susijusias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

26.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

27.  Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo realiai keliamą grėsmę viešajai tvarkai, atsižvelgiant į jo įvykdytus teisės pažeidimus, taip pat įvertino pareiškėjo šeimines aplinkybes, jo galimybes grįžti į kilmės ar kitą valstybę ir pagrįstai skundžiamu Sprendimu pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 18 mėnesių bei įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 18 mėnesių.

28.  Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, pažymi, kad nebuvo atsižvelgta į jo šeimines aplinkybes.

29.  Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30.  Byloje nustatyta, kad  Migracijos departamentas priėmė 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 25S118305, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai; asmuo yra nesumokėjęs baudos (baudų); turi skolą VMI. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

31.  Skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno aquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių. Sprendimas priimtas remiantis Policijos departamento išvada, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamento vertinimu, asmens elgesys, pasireiškiantis sistemingu nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymu, akivaizdžiai parodo jo nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Padarytų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų pobūdis rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą, o nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų pakartotinumas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai, be to, akivaizdu, kad paskirtos bausmės ir baudos asmens elgsenos nepakeitė, jis išvadų nepadarė, nesistengė keisti gyvenimo būdo, nedaryti naujų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų bei gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles, todėl asmuo ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus.

32.  Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 25 d. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (vagystė) ir jam paskirta 500 Eur (10 MGL) bauda, kuri turėjo būti sumokėta iki 2024 m. vasario 22 d. (bauda iki šiol nesumokėta). 2024 m. sausio 24 d. asmuo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, bausmės vykdymą atidedant 5 mėn. 2024 m. kovo 14 d. asmuo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (vagystė) 5 dalį ir paskirta 700 Eur (14 MGL) bauda, kurią jis privalėjo sumokėti iki 2024 m. lapkričio 8 d. (bauda nesumokėta). Be to 2022–2024 m. asmuo buvo baustas už trisdešimt du administracinius nusižengimus. Iš viso asmuo nesumokėjo 2 282,67 Eur jam už administracinius nusižengimus paskirtų baudų, turi 4 008,07 Eur skolą VMI.

33.  Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

34.  Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.). Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.).

35.  Aiškindamas galimos grėsmės viešajai tvarkai sąvoką analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad formuluotė „<...> „gali kelti grėsmę viešajai tvarkai“, turi būti aiškinamos plačiau, nes, visų pirma, gali apimti ir potencialią grėsmę viešajai tvarkai. Nuoroda į galimą (potencialią) grėsmę viešajai tvarkai <...>, nereikalauja baudžiamojoje teisėje taikomų įrodinėjimo standartų, tačiau bet kuriuo atveju reiškia, kad kompetentingos institucijos turi neprieštaringų, objektyvių ir tikslių duomenų, patvirtinančiųjų jų įtarimus dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019; 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1516-552/2024).

36.  Pažymėtina, kad viešojo saugumo užtikrinimas – tai valstybės funkcija. Viešojo saugumo užtikrinimas – fundamentali žmogaus teisių ir laisvių instituto įtvirtinimo valstybėje sąlyga.

37.  Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, ginčo šalių argumentus bei teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.

38.  Nagrinėjamu atveju byloje yra užsieniečio iš esmės neginčijami duomenys dėl jo padarytų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų: jis pripažintas kaltu ir nuteistas už apysunkį nusikaltimą ir 2 baudžiamuosius nusižengimus, 2022–2024 m. asmuo buvo nubaustas už trisdešimt du administracinius nusižengimus, iš kurių 10 – šiurkštūs administraciniai nusižengimai, jis nesumokėjo 2 282,67 Eur jam už administracinius nusižengimus paskirtų baudų. Taigi, užsieniečio elgesys ir padarytų teisės pažeidimų gausa rodo jo sąmoningą teisės aktų reikalavimų nesilaikymą ir negebėjimą kritiškai vertinti savo veiksmų, antisocialinių nuostatų stiprumą. Tai patvirtina atsakovo Sprendime padarytą ir pirmosios instancijos teismo patikrintą išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai Lietuvos Respublikoje. Ši išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka aktualų teisinį reguliavimą bei yra pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis.

39.  Vertindama pareiškėjo argumentus dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

40.  Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka [Kriterijų vertinimo] Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (Kriterijų vertinimo tvarkos 37.1 p.), užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų vertinimo tvarkos 37.2 p.). Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punkte nurodoma, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Kriterijų vertinimo tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje.

41.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017). Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024).

42.  Nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime įvertino pareiškėjo šeimines aplinkybes (kad pareiškėjo dukra ir jos motina turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kad pareiškėjas negyvena kartu su savo vaiko motina), taip pat ekonominius ryšius (pareiškėjas užsiima individualia veikla); kitas aplinkybes (pareiškėjas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, jis turi Moldavijos Respublikos pilietybę) ir konstatavo, kad, pripažinus, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, asmens socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai nepaneigia nustatytos grėsmės. Pirmosios instancijos teismas pritarė Migracijos departamento vertinimui ir sprendė, kad nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcingas ir nepažeis šeimos interesų.

43.  Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo išvadas dėl nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesto perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių šių sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais bei pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus ir proporcingas, kad perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi būtų įvestas į SIS. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, kartu pažymėdama, kad šie ryšiai nepaneigia ir nenusveria nustatytos ir nepaneigtos pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Apeliaciniame skunde subjektyviai nesutinkama su vertinimu, tačiau nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas gyvena kartu su savo vaiko motina, kad jis išlaiko šeimą ir kt.

44.  Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020 ir kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

45.  Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, savo poziciją motyvavo teisės normomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių byloje esančių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas.

46.  Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, todėl pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 18 mėnesių bei įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 18 mėnesių. Sprendime yra nurodytos ginčui aktualios faktinės aplinkybės, Sprendimas yra motyvuotas bei pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis laikytinas proporcingu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos užtikrinimas. Pabrėžtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

47.  Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. V. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė