eA-198-525/2022

Administracinė byla Nr. eA-198-525/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03999-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litico“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litico“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litico“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13891 (toliau – ir Nutarimas); 2) teismui išnagrinėjus skundą ir patvirtinus nelegalaus darbo faktą, pakeisti Nutarimą, t. y. skirti pareiškėjui minimalią baudą už kiekvieną teismo nustatytą / patvirtintą nelegaliai dirbusį asmenį. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog sutinka su pažeidimo faktu, bet nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, ir prašė pakeisti Nutarimą, t. y. skirti pareiškėjui minimalią baudą už kiekvieną teismo nustatytą / patvirtintą nelegaliai dirbusį asmenį.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimu jam skirta 9 400 Eur bauda iš esmės už tai, kad jis nesilaikė darbo sutarties sudarymo taisyklių (darbo sutartys su trimis nepilnamečiais asmenimis sudarytos tik po kelių dienų nuo jų darbo pradžios, o su kitais dviem nepilnamečiais – išvis nesudarytos), apie šių darbuotojų įdarbinimą ne vėliau nei viena diena iki numatomos darbo pradžios nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Pareiškėjas apžvelgė jam priklausančios kavinės darbo organizavimo 2020 m. gegužės–liepos mėn. aplinkybes, tvirtino, kad atsakovas neteisingai nustatė ginčui reikšmingus faktus, pavyzdžiui, kad M. K. ir E. B. realiai dirbo pareiškėjo kavinėje. Pareiškėjas taip pat teigė, kad, atsakovui atliekant patikrinimą, pareiškėjas negalėjo užduoti klausimų asmenims, kurie neva pas jį dirbo nelegaliai, teikti įrodymus ir pan. (be kita ko, dėl to, kad jis neturi pakankamų kontaktinių duomenų apie minėtus nepilnamečius asmenis, jų įstatyminius atstovus).

3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai skyrė jam penkių Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytos sankcijos vidurkių dydžio baudą. 3 760 Eur suma atmestina, nes, kaip minėta, du iš penkių nepilnamečių faktiškai nedirbo pareiškėjo kavinėje. Su kitais trimis asmenimis darbo sutartys buvo sudarytos, apie jų darbą savalaikiai pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Atsakovas nepagrįstai nustatė dienas, kai šių asmenų nurodytos darbo Bendrovėje dienos nesutapo su VSDFV nurodytomis jų darbo dienomis. Kita vertus, net jei teismas pripažintų, jog L. T. 2020 m. liepos 3–5 d., I. I. 2020 m. birželio 17–18 d. ir G. M. 2020 m. liepos 17–19 d. iš tikrųjų dirbo Bendrovėje, nors šiais laikotarpiais darbo sutartys su jomis dar nebuvo sudarytos ir (ar) jau buvo nutrauktos bei VSDFV teritorinis skyrius nebuvo informuotas apie jų darbą šiais laikotarpiais, aptarti laikotarpiai vertintini kaip itin trumpi. Pareiškėjas manė, kad, skiriant baudą dėl tokio pobūdžio pažeidimų, taikytinos ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatos, reglamentuojančios skiriamos baudos dydžio parinkimą (be kita ko, ANK 34 str. 2 d.). Pagal ANK 25 straipsnio 2 dalį, asmeniui gali būti skirta ne didesnė nei 6 000 Eur bauda, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 4 dalį, juridiniam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama minimali 7 800 Eur bauda. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui skirta bauda laikytina neproporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir sunkumui, neteisinga ir neprotinga. Be to, pareiškėjas pabrėžė, kad skundo padavimo metu dėl COVID-19 pandemijos jo veikla (viešojo maitinimo įstaigų veikla) yra itin apribota, t. y. leidžiama gaminti ir tiekti maistą tik išsinešimui, tačiau Bendrovė tokių paslaugų neteikia ir todėl negauna jokių pajamų, taigi, ginčijamo dydžio baudos sumokėjimas lemtų Bendrovės bankrotą.

4. Pareiškėjas patikslintame skunde papildomai prašė atsižvelgti į tai, jog jis anksčiau neturėjo kitų administracinių ar mokestinių nuobaudų, nebuvo įtrauktas į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Dėl epidemiologinės situacijos šalyje Bendrovė jau ilgai nevykdo jokios ūkinės veiklos, jos metinės pajamos nesiekia 10 000 Eur. Pareiškėjui skyrus baudą už konstatuotą pažeidimą, jis bus įrašytas į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą ir praras galimybę gauti valstybės paramą dėl COVID-19 pandemijos.

5. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimuose į skundą ir į patikslintą skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Atsakovas teigė, kad atliekant patikrinimą surinktų duomenų pakako Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pažeidimui konstatuoti. Atsakovas apžvelgė nepilnamečių asmenų paaiškinimus ir tvirtino, jog jų paaiškinimai tarpusavyje suderinami, detalūs, papildo vieni kitus, atitinka gautą medžiagą. Pareiškėjo atstovas buvo pasirašytinai supažindintas su pažeidimo protokolu, jis jam išverstas į suprantamą (rusų) kalbą, jam buvo žinoma apie Užimtumo įstatymo pažeidimo bylos nagrinėjimo datą ir laiką, jam išaiškintos ANK 577 straipsnyje išdėstytos atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos. Pareiškėjas buvo pateikęs paaiškinimus, tačiau neprašė papildomai apklausti minėtų darbuotojų.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija dėl baudos dydžio. Pažymėjo, kad bauda pareiškėjui skirta už sisteminius pažeidimus, susijusius su žmogaus socialinių teisių pažeidimais. Nustatyti nelegalaus darbo laikotarpiai negali būti vertinami kaip itin trumpi ir nereikšmingi, nes pareiškėjo veiksmai buvo tyčiniai, nukreipti į finansinės naudos, gaunamos iš nepilnamečių nelegalaus darbo, gavimą ir vengimą mokėti privalomus mokesčius už darbuotojus. Pareiškėjas pasinaudojo nepilnamečių asmenų gyvenimiškos patirties stoka, jų nesubrendimu, juos ekonomiškai išnaudojo, sudarė prielaidas susiformuoti netinkamam jaunų asmenų požiūriui į būtinumą laikytis visuotinai pripažintų teisėto elgesio normų ir modelių, sudarant (sukuriant) darbinius santykius, ir pan. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo argumentai dėl ANK ir Baudžiamajame kodekse įtvirtintų baudų dydžių nesusiję su nagrinėjama byla, pareiškėjui skirta bauda nėra administracinė nuobauda. Bauda pareiškėjui skirtina pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies 3 punkto nuostatas. Atsakovas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo poziciją (neprisipažino padaręs pažeidimus, pažeidimų padarymo laikotarpį ir kiekį, jų sistemiškumą, nenustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jis pagrįstai skyrė pareiškėjui sankcijos vidurkį atitinkančią baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

II.

8.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo UAB „Litico“ skundą, t. y. išdėstė sprendimo vykdymą, nustatydamas pareiškėjui įpareigojimą per vienerių metų laikotarpį sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos paskirtą 9 400 Eur baudą, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. iki kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės dienos sumokant po 783,33 Eur (9 400 Eur / 12 mėn.) baudos dalį.

9.  Teismas nustatė, kad atsakovas ginčijamu 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 13891 skyrė pareiškėjui 9 400 Eur baudą už Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 patvirtinto Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 ir 13 punktų nuostatas. Nutarime konstatuota: 1) esant darbo sutarčių požymiams, pareiškėjas nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; 2) pasinaudodamas asmenų iki aštuoniolikos metų ir vaikų amžiumi ir gyvenimiškos patirties stoka, pareiškėjas nelegaliai įdarbino ir leido jo naudai dirbti penkioms nepilnametėms; 3) pareiškėjo vardu veikusi T. M. susitarė su G. M., I. I., L. T., M. K. ir E. B. dėl jų darbinių funkcijų atlikimo, nustatė jų darbo grafikus, aptarė atlygį už atliktą darbą; 4) pareiškėjas nesilaikė darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes darbo sutartys su G. M., I. I., L. T. buvo pasirašytos tik po kelių dienų nuo jų darbo pradžios.

10.  Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde sutiko su nustatytais pažeidimais, bet prašė sumažinti jam skirtos baudos dydį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, skirdamas sankcijos vidurkį atitinkančią baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją, t. y. 9 400 Eur (5 x 1880 Eur), nenustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Atsakovas įvertino tai, kad pareiškėjas neigia nelegalaus darbo buvimo faktą, kad nusižengimas padarytas pažeidus darbo įstatymų reikalavimus penkių nepilnamečių darbuotojų atžvilgiu, nusižengimas vertintinas kaip tyčinis ir sąmoningas, padarytas pasinaudojus asmenų iki aštuoniolikos metų gyvenimiškos patirties stoka, jų nesubrendimu. Pareiškėjas pateikė teismui Bendrovės direktoriaus 2021 m. kovo 9 d. pažymą, iš kurios matyti, kad pareiškėjo pajamos 2020 metais sudarė 30 000 Eur, ir kitus dokumentus apie jo finansinę padėtį. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo skirti jam mažesnę baudą nei sankcijoje nustatytas baudos vidurkis. Atsakovas, skirdamas baudą, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingą bei proporcingą baudą. Pareiškėjo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pakeisti Nutarimu paskirtos baudos dydį ir skirti mažesnę baudą. Tačiau teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas išdėstyti baudos sumokėjimą 1 metų laikotarpiui.

III.

11.  Pareiškėjas UAB „Litico“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą, t. y. pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13891 ir sumažinti pareiškėjui skirtą baudą iki 4 340 Eur, o sprendimo vykdymą išdėstyti, nustatant pareiškėjui įpareigojimą per vienerių metų laikotarpį sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą paskirtą 4 340 Eur baudą, iki kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės dienos lygiomis dalimis mokant po 361,67 Eur (4 340 Eur / 12 mėn.), paskirtos baudos mokėjimą pradedant vykdyti nuo teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus šį apeliacinį skundą, įsigaliojimo mėnesio.

12.  Pareiškėjas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, be kita ko, jog bauda turėjo būti skirta atsižvelgiant į ANK nuostatas, ANK ir Baudžiamajame kodekse numatyti mažesni baudų dydžiai, pareiškėjas patyrė finansinių sunkumų dėl COVID-19 pandemijos (Bendrovės apyvarta per 2020 metus buvo 31 073,20 Eur, 2021 metais Bendrovė dar nevykdė jokios veiklos ir negavo pajamų), dėl konstatuoto pažeidimo (įsigaliojus teismo sprendimui) pareiškėjas neteks dėl COVID-19 pandemijos suteiktų lengvatų, pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, jam nebuvo pritaikytos mokestinio pobūdžio prievartos priemonės. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į sunkią pareiškėjo finansinę padėtį, menką galimybę sumokėti paskirtą baudą per teismo nustatytą terminą, į tai, kad pareiškėjas pripažino Nutarime įvardytus pažeidimus ir gailėjosi dėl jų padarymo, neįvertino skirtos baudos dydžio protingumo ir proporcingumo aspektu, nepagrįstai nepasinaudojo teismui suteikta teise mažinti institucijos paskirtos baudos dydį. Jei baudos dydis pareiškėjui būtų apskaičiuotas pagal Įstatyme įtvirtintą minimalų baudos dydį, bendra suma būtų 4 340 Eur, tokia bauda vis tiek būtų didelė, tačiau mažesnė nei ANK 25 straipsnio 2 dalyje ir Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 4 dalyje nurodyti dydžiai. Skyrus minėtą mažesnę baudą, būtų pasiekti visi baudos skyrimo tikslai, pareiškėjas būtų nubaustas tikrai griežtai, o tuo pačiu būtų sudaryta galimybė jam realiai sumokėti baudą, realiai jo nesužlugdant.

13.  Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

14.  Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, kad pareiškėjas patikslintame skunde pripažino pažeidimo padarymo faktą tik todėl, kad, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dėl G. M., kaip liudytojos apklaustos E. B., I. I., G. M. ir T. M. patvirtino nelegalaus darbo faktus. Pareiškėjo prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes jis yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas tik kaip siekis minimizuoti neigiamas pasekmes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

15.  Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13891, kuriuo pareiškėjui paskirta 9400 Eur bauda už Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 patvirtinto Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo 7 ir 13 punktų pažeidimus.

16.  Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir išdėstė sprendimo vykdymą, nustatydamas pareiškėjui įpareigojimą per vienerių metų laikotarpį sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos paskirtą 9 400 Eur baudą, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. iki kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės dienos sumokant po 783,33 Eur (9 400 Eur / 12 mėn.) baudos dalį.

17.  Pareiškėjas apeliaciniu skundu padaryto pažeidimo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, prašo ją mažinti iki 4 340 Eur ir jos mokėjimą išdėstyti.

18.  Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas, esant darbo sutarčių požymiams, nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pasinaudodamas asmenų iki aštuoniolikos metų ir vaikų amžiumi ir gyvenimiškos patirties stoka, nelegaliai įdarbino ir leido pareiškėjo naudai dirbti penkioms nepilnametėms, pareiškėjo vardu veikusi T. M. susitarė su G. M., I. I., L. T., M. K. ir E. B. dėl jų darbinių funkcijų atlikimo, nustatė jų darbo grafikus, aptarė atlygį už atliktą darbą, taip pat pareiškėjas nesilaikė darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes darbo sutartys su G. M., I. I., L. T. buvo pasirašytos tik po kelių dienų nuo jų darbo pradžios. Tokiomis veikomis pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 patvirtinto Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo 7 ir 13 punktų reikalavimus, už ką pareiškėjui atsakovo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 13891 paskirta 9400 Eur bauda.

19.  Teisėjų kolegija pažymi, jog Užimtumo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2019m. liepos 16d.) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 (minimali bauda) iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

20.  Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

21.  Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 str. 4 d.).

22.  Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad skiriant jam baudą turėjo būti vadovaujamasi Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, kad paskirta bauda yra aiškiai per didelė ir dėl ekonominės padėties pareiškėjas negali jos sumokėti.

23.  Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus nurodytus apelianto argumentus. Administracinių nusižengimų kodeksas nereglamentuoja sankcijų taikymo juridiniams asmenims, sankcijų už nelegalų darbą pagrindus, dydį, skyrimo tvarką nustato Užimtumo įstatymas, todėl nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo kuriuo nors aspektu taikyti Administracinių nusižengimų kodekso kurias nors nuostatas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų sunkią pareiškėjo ekonominę padėti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo aspektu pareiškėjui paskirta aiškiai per didelė bauda. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytų Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje numatytų pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl darytina išvada, jog pagrindo mažinti paskirtą baudą nėra.

24.  Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litico“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė