A-251-552/2023

Administracinė byla Nr. A-251-552/2023 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01220-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.  Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) Veiklos skyriaus 2021 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 21-IL-85-00197-e „Prašymo neigiamas sprendimas“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

2.  Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti jo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendime jo priėmimo teisiniu pagrindu yra nurodomas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, tačiau Sprendime išdėstytos aplinkybės neatitinka minėtos teisės normos turinio.

3.  Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime išimtinai remiamasi aplinkybe, jog Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-439/2017 (toliau – ir Nuosprendis) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas. Sprendime Nuosprendis buvo cituojamas selektyviai, neužsimenama apie bylos aplinkybes, kurios, nepaisant priimto apkaltinamojo nuosprendžio, nebuvo paneigtos. Nuosprendžiu buvo paskirta 150 MGL dydžio bauda, kuri yra sumokėta, t. y. bausmė yra atlikta.

4.  Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendime cituojamas tik Nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė jau yra atlikta, tačiau neatsižvelgta į tai, kad nei anksčiau, nei po to pareiškėjas kitų nusikalstamų veikų nėra įvykdęs, taip pat nėra baustas administracine tvarka, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių dėl kurių nebūtu galima išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

5.  Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6.  Atsakovas paaiškino, kad 2021 m. liepos 1 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei išdavimo. Išnagrinėjus prašymą bei atlikus patikrinimą policijos informacinėje sistemoje nustatyta, kad pareiškėjas turėjo Tauragės AVPK išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris panaikintas 2018 m. sausio 10 d. Leidimas panaikintas gavus Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. patvarkymą „Dėl nuosprendžio vykdymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-439/2017“.

7.  Atsakovas nurodė, kad Nuosprendyje nustatyta, jog pareiškėjas žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo bei sunaikino svetimą turtą. Pareiškėjas, būdamas medžiotojų klubo nariu, 2016 m. rugsėjo 27 d., medžioklės metu būdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pagėgių rinktinės saugomame pasienio ruože, stovėdamas ant miško kelio su legaliai laikomu užtaisytu graižtviniu šautuvu, tykodamas žvėries, pastebėjęs keliu bėganti VSAT Pagėgių rinktines tarnybinį šunį, pažymėtą specialia liemene su skiriamaisiais ženklais ir atšvaitais, tyčia, demonstruodamas nepateisinamą negailestingumą ir savivalę, be jokios pateisinamos priežasties, šovė į VSAT priklausantį tarnybinį šunį, dėl ko gyvūnas žuvo. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas nusprendė pareiškėją pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį bei paskyrė pareiškėjui galutinę bausmę – 146 MGL dydžio baudą. Teismo sprendimu dėklas su medžiokliniu šautuvu buvo konfiskuotas ir perduotas Lietuvos Respublikos ginklų fondui. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis ir GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, buvo priimtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

8.  Atsakovas paaiškino, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. GŠKĮ nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus bei šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

9.  Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas yra įvykdęs du nesunkius tyčinius nusikaltimus, savo veiksmais taip pat padarė šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą t. y. turėdamas teisę medžioti, sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės. Nusikaltimai įvykdyti naudojant šaunamąjį ginklą, jie visuomenėje sukėlė didelį atgarsį bei susidomėjimą. Atsakovo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas teisės aktų normomis ir surinkta medžiaga.

II.

10.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

11.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 1 d. Tauragės AVPK pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

12.       Teismas nustatė, kad Sprendimo priėmimo teisiniu pagrindu yra nurodomas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas – pareiškėjo asmenybės vertinimas, grindžiamas aplinkybėmis, nustatytomis Nuosprendyje, konstatuojant, kad pareiškėjas, turėdamas teisę medžioti, sumedžiojo gyvūną, kurio medžioti neturėjo teisės. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Sprendime nurodyta, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas savo veiksmais gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2021 m. liepos 1 d. prašymo.

13.       Teismas apžvelgė GŠKĮ nuostatas (1 str. 2 d., 17 str. 1 d. 10 p.), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.51 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

14.       Teismas pabrėžė, kad pretenduojančio gauti ar turinčio leidimą turėti ginklus asmens patraukimo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn faktai reikšmingi asmens nepriekaištingos reputacijos turėjimo ar jos neturėjimo prasme. Teismas nurodė, kad GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalyje yra išsamiai nurodyti konkretūs atvejai, kai asmens patraukimas baudžiamojon ar (ir) administracinėn atsakomybėn nėra suderinamas su jo nepriekaištingos reputacijos turėjimu. Nepriekaištingos reputacijos neturėjimas yra nurodytas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip vienas iš savarankiškų (t. y. su kitais šioje straipsnio dalyje nurodytais pagrindais nesietinų) pagrindų taikyti asmeniui paminėtą apribojimą. Teismas padarė išvadą, kad tokio pobūdžio faktinės aplinkybės (asmens patraukimo baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn faktai) gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik GŠKĮ 18 straipsnio (GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto) taikymo kontekste, tačiau GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės jos neturi. Jos gali turėti tik tam tikrą papildomą, kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kitais duomenimis apie norintį įsigyti ginklus asmenį), įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę.

15.       Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjas, būdamas medžiotojų klubo nariu, medžioklės metu 2016 m. rugsėjo 27 d. VSAT Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos saugomame pasienio ruože, miško masyve, stovėdamas ant miško kelio su legaliai laikomu užtaisytu graižtviniu šautuvu, tykodamas žvėries, pastebėjęs keliu bėganti VSAT tarnybinį šunį, pažymėta specialia liemene su skiriamaisiais ženklais ir atšvaitais, su kuriuo VSAT specialistas persekiojo iš įvykio vietos pabėgusius du asmenis, tyčia, demonstruodamas nepateisinamą negailestingumą ir savivalę, be jokios pateisinamos priežasties, šovė į VSAT priklausantį šunį, dėl ko gyvūnas žuvo. Tokiu būdu pareiškėjas žiauriai elgėsi su gyvūnu bei sunaikino VSAT priklausantį turtą. Nuosprendyje teigiama, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas numatytas Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje. Taip pat pareiškėjas padarė šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą, t. y. turėdamas teisę medžioti, sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės.

16.       Teismas pabrėžė, kad Nuosprendis priimtas baudžiamojoje byloje nėra savarankiškas teisinis pagrindas atsisakyti išduoti leidimą ginklui, tačiau teismas konstatavo, kad Nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, susijusios su asmenybės vertinimu – požiūriu į visuotinai pripažintas bendražmogiškas vertybes, atsakomybės suvokimą asmeniui įgijus specialiąją teisę medžioti ir neatsakingas naudojimasis šia teise būtent ir yra vertinimo dalykas. Teismas vertino, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo asmenybe ir pagrįstai padarė išvadą dėl pareiškėjo pavojingumo kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

17.       Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas pateikė teigiamą jo charakteristiką iš darbo, tačiau, teismas vertino, kad teigiamai charakterizuojanti medžiaga nėra pakankama teigti, jog pareiškėjo požiūris į medžioklės taisykles ir atsakingą elgesį su šaunamaisiais ginklais iš esmės pasikeitė, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2021 m. liepos 2 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį esanti informacija prarado savo aktualumą.

18.  Teismas, nenustatęs Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundą atmetė.

III.

19.  Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

20.  Pareiškėjas pažymi, kad Sprendime buvo remtasi tik pačiu faktu, kad pareiškėjas buvo nuteistas pagal Nuosprendį, tai pripažino atsakovas teismo posėdyje, detalesnio vertinimo nebuvo atlikta.

21.  Pareiškėjas akcentuoja, kad jokių kitų aplinkybių, išskyrus Nuosprendį, kurios patvirtintų pareiškėjo grėsmę visuomenei (kitų asmenų sveikatai ir gyvybei), nėra.

22.  Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, pabrėžia, kad, priimant Sprendimą, buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad nebuvo atlikęs jokių nusikalstamų veikų, išskyrus Nuosprendyje konstatuotą nusikalstamą veiką, nebuvo baustas administracine tvarka.

23.  Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24.  Atsakovas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo pateiktus duomenis, tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui, vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

26.  Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes (Nuosprendį, Sprendimą, pareiškėjo pateiktą charakteristiką), taip pat atsižvelgęs į teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad pareiškėjas nusikalstamas veikas padarė medžioklės metu, šiurkščiai pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nusikalstamos veikos padarytos tyčia, savo ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei nuosavybei pavojingu būdu, panaudojant šaunamąjį ginklą, o tai įrodo, jog pareiškėjas yra linkęs pažeisti medžiokles taisykles, neatsakingai elgtis su šaunamaisiais ginklais. Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nesigailėjo dėl padarytų nusikalstamų veikų.‘

27.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas netinkamai atliko pareiškėjo asmenybės vertinimą, pareiškėjas nebuvo atlikęs jokių nusikalstamų veikų, išskyrus Nuosprendyje konstatuotą nusikalstamą veiką, nebuvo baustas administracine tvarka, todėl leidimas laikyti (nešiotis) ginklą jam neišduotas nepagrįstai.

28.  ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29.  GŠKĮ 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Sprendimo teisinis pagrindas yra GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

30.     Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog  ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia, nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo ( Konstitucinio teismo 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimai).

31.     Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 9 d.  nutarime konstatavo, jog pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų inter alia sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (inter alia nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai).

32.     Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą konstatavo, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

33.          Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, yra pažymėjęs, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-143-974-14).

34.     Nagrinėjamo ginčo kontekste akcentuotina, kad taikant GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

35.     Teisėjų kolegija pažymi, kad surinktų tiek teigiamų, tiek neigiamų duomenų, charakterizuojančių pareiškėją, visumos teisinis įvertinimas suponuoja bendrą teisinį įsitikinimą dėl asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, inter alia atsižvelgiant ir į teisinės tvarkos bei teisėtumo reikalavimus. Surinkti duomenys apie pareiškėją rodo, jog pareiškėjas iki šiol nekritiškai vertina savo elgesį su šaunamuoju ginklu, kuris buvo aprašytas Nuosprendyje, taigi toliau gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.

36.     Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog atsakovas Sprendimą priėmė remdamasis tik pačiu faktu, kad pareiškėjas buvo nuteistas pagal Nuosprendį, yra nepagrįsti. Iš Sprendimo matyti, kad buvo įvertintas ne tik teistumo faktas, bet ir nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas pareiškėjas pobūdis, jų grėsmė visuomenės saugumui ir tvarkai, pareiškėjo asmenybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

37.     Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl jį teigiamai charakterizuojančių duomenų nesuponuoja priešingų, nei nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime ir atsakovo Sprendime, išvadų. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka GŠKĮ keliamų reikalavimų.

38.     Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė