2K-93-387/2024

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-93-387/2024       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13941-2022-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 21 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

sekretoriaujant Laurai Giraitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, E. S., viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžio. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu E. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams be intensyvios priežiūros ir jai paskirti įpareigojimai: 1) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiosios A. A., viename iš rajoninių dienraščių paskelbiant atsiprašymo tekstą; 2) toliau tęsti darbą jos vadovaujamoje UAB „A“, o darbo praradimo atveju per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos užsiėmimų kursą; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos žinios. Nuteistajai taip pat uždrausta per visą probacijos laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja A. A.. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalis dėl E. S. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį – pritaikius BK 37 straipsnį, ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla jai nutraukta. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, E. S., prašiusios kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. S. nuteista pagal BK 284 straipsnį už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ji 2022 m. balandžio 22 d. apie 19.19 val., turėdama tikslą pažeminti A. A., Oro Uosto g. 4, Karmėlavoje, Kauno r., priėjusi prie automobilių aikštelėje stovinčio automobilio, kuriame A. A. sėdėjo kartu su savo mažamečiu sūnumi ir E. S. mažamečiu sūnumi, staigiai atidarė priekines automobilio vairuotojo pusės dureles ir, piktybiškai tyčiodamasi, mažamečių vaikų akivaizdoje šaukė ant A. A. bei vieną kartą delnu sudavė jai per skruostą, taip sukėlė fizinį skausmą, o po to nukentėjusiajai grasino fiziniu susidorojimu.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodytomis dalį kaltinime nurodytų aplinkybių, t. y. kad E. S. šaukdama piktybiškai tyčiojosi iš nukentėjusiosios ir grasino jai fiziniu susidorojimu. Be to, bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad E. S. siekė aplinkiniams demonstruoti nepagarbą ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas E. S. veiksmus kaip viešosios tvarkos pažeidimą, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes jos veika – sudavimas delnu nukentėjusiajai į veido sritį – pagal tyčios turinį, kryptingumą ir pasekmes atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pripažino nustatytomis tokias veikos aplinkybes: E. S. 2022 m. balandžio 22 d. apie 19.19 val. Oro Uosto g. 4, Karmėlavoje, Kauno r., priėjusi prie automobilių aikštelėje stovinčio automobilio, kuriame A. A. sėdėjo kartu su savo mažamečiu sūnumi ir E. S. mažamečiu sūnumi, staigiai atidarė priekines automobilio vairuotojo pusės dureles ir vieną kartą delnu sudavė A. A. per skruostą, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Atsižvelgdamas į tai, kad E. S. veika nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas, teismas atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo.

III. Kasacinio skundo argumentai

3.   Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė V. Strokinienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 3 d. nuosprendį ir palikti galioti be pakeitimų Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai E. S. veiksmus perkvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismo išvados neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikos dėl BK 284 straipsnio taikymo. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad E. S. greitas išlipimas iš automobilio, staigus priėjimas prie nukentėjusiosios automobilio, jo durelių atidarymas ir šaukimas sukėlė aplinkiniams šoką bei didelį nustebimą, taip pat didelį išgąstį nukentėjusiosios automobilyje esantiems mažamečiams vaikams – šie matė E. S. patyčias, agresiją ir įžūlų elgesį. Be to, nukentėjusiajai buvo išsakytas grasinimas fiziškai susidoroti. E. S. pasirinkta vieta ir veikimo būdas rodo, kad ji veikė apgalvotai, tyčia siekdama sukelti kuo daugiau skausmo nukentėjusiajai ir šią pažeminti. Veikos pavojingumą rodo ir tai, kad E. S. suvokė, jog po konflikto susijaudinusiai nukentėjusiajai teks vairuoti automobilį, laikomą didesnio pavojaus šaltiniu.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.   Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės V. Strokinienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 284 straipsnio taikymo

5.   Kasaciniu skundu prokurorė ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad E. S. veika neatitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Kasatorės nuomone, tinkamai BK 284 straipsnį šioje byloje taikė apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Pagal kasacinio skundo argumentus patikrinusi skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia kasatorės pozicija.

6.   BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. S. nuteista pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

7.   Įžūlus elgesys teismų praktikoje apibūdinamas kaip agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-719/2012, 2K-159-976/2021, 2K-164-788/2023 ir kt.). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį taikyti būtina nustatyti ir tokiu įžūliu elgesiu sukeltus padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendžiant veikos pavojingumo klausimą, būtina atsižvelgti į jos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013, 2K-171/2015, 2K-198/2015).

8.   Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykio dieną nukentėjusioji A. A. automobiliu nuvežė buvusį E. S. sugyventinį Ž. A. į Karmėlavos oro uostą, nes šis turėjo išskristi į Norvegijos Karalystę. Kartu su jais be E. S. žinios ir sutikimo keliavo ir E. S. bei Ž. A. mažametis sūnus. Tai sužinojusi, E. S. skubiai nuvyko į Karmėlavos oro uostą ir, automobilių aikštelėje pastebėjusi A. A. automobilyje sėdintį savo sūnų, staigiai atidarė priekines vairuotojo pusės dureles bei šaukdama, kad iškvies policijos pareigūnus, nes A. A. pagrobė jos sūnų, vieną kartą delnu sudavė A. A. per skruostą. Tuomet E. S. išsivedė sūnų į savo automobilį ir išvažiavo iš oro uosto teritorijos. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas, turintis kompetenciją galutinai nustatyti bylos faktines aplinkybes, nepripažino įrodytomis aplinkybių, kad E. S. šaukdama piktybiškai tyčiojosi iš nukentėjusiosios ir grasino jai fiziniu susidorojimu.

9.   Įvertinęs pirmiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. S. siekė aplinkiniams demonstruoti nepagarbą ir savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, ir nuosprendžio 17 punkte išdėstė įtikinamus tokią poziciją pagrindžiančius argumentus. Visų pirma teismas nurodė, kad E. S. ir A. A. konfliktas vyko pastarajai būnant automobilyje ir truko tik apie 20 sekundžių, taigi nebuvo intensyvus. Be to, byloje nėra duomenų, kad šį įvykį būtų stebėję ir į E. S. veiksmus kaip nors būtų sureagavę praeiviai ar kituose automobiliuose tuo metu buvę asmenys, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad šiais veiksmais buvo sukelti BK 284 straipsniui taikyti būtini padariniai – t. y. kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Teismas taip pat pagrįstai, nors išsamiau ir nedetalizuodamas, atkreipė dėmesį į tai, kad E. S. elgesio paskatos buvo asmeninio pobūdžio. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė yra svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-367-511/2018). Aptariamu atveju nustatyta, kad nepriimtinus E. S. veiksmus prieš nukentėjusiąją lėmė jos subjektyvus įsitikinimas, kad nukentėjusioji neturi teisės be jos žinios išvykti su jos sūnumi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio konfliktas neperžengė privataus konflikto ribų, juolab kad, kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad į šį konfliktą kaip nors būtų sureagavę aplinkiniai, t. y. kad jie būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti, šokiruoti ar išsigandę arba kad būtų buvusi sutrikdyta jų veikla, kilusi sumaištis ir pan. Vien tai, kad konfliktas kilo automobilyje buvusių mažamečių vaikų, konflikto dalyvių šeimos narių, akivaizdoje, tokios išvados nepaneigia.

10. Kartu pažymėtina, kad išvadą, jog E. S. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė vien prielaida, jog „pasak nukentėjusiosios, konflikto metu E. S. garsiai šaukė, todėl visą konfliktą turėjo girdėti tiek oro uosto teritorijoje takeliais vaikščioję praeiviai, tiek ir automobilių stovėjimo aikštelėje, netoliese viename iš automobilių sėdėjęs langą prasivėręs vyras“ (nuosprendžio 12 lapas). Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021 ir kt.). Šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nesilaikė ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai taikė BK 284 straipsnį. Pirmiau nurodyti pažeidimai buvo tinkamai ištaisyti išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.

11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nenustačius objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) požymių visumos, viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015). Nustatęs, kad dėl E. S. suduoto smūgio į veidą nukentėjusiajai A. A. buvo sukeltas fizinis skausmas, apeliacinės instancijos teismas E. S. veiką perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį ir, pripažinęs ją mažareikšme, atleido E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 37 straipsnis). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jis skirtas tik, prokurorės nuomone, netinkamam BK 284 straipsnio taikymui ginčyti, jokių argumentų dėl E. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo kasatorė nepateikia, todėl, neperžengdama bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų, teisėjų kolegija papildomai šiuo klausimu nepasisako.

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti be pakeitimų pirmosios instancijos teismo nuosprendį kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                Artūras Pažarskis

Tomas Šeškauskas

Algimantas Valantinas