2K-203-976/2023

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-203-976/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37812-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 28 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalies dėl E. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalinio vykdymo atidėjimo panaikinimo. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu E. Ž. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 ir 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 641 straipsniu, E. Ž. paskirta subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė, o ją sumažinus vienu trečdaliu nustatyta laisvės atėmimo dvejiems metams aštuoniems mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2, 3 dalimis, ši sumažinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, paskirta trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda, ir E. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams dviem mėnesiams ir 372,54 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta vienerių metų šešių mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis, taip pat nustatytas dvejų metų šešių mėnesių likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas ir E. Ž. įpareigotas dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis dėl E. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalinio vykdymo atidėjimo, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl šios bausmės subendrinimo su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda, nustatant, kad galutinė subendrinta bausmė E. Ž. yra laisvės atėmimas ketveriems metams dviem mėnesiams. Šioje byloje taip pat nuteisti R. V. ir K. G., o A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šios teismų sprendimų dalys kasacine tvarka neapskųstos. Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   E. Ž. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad subūrė organizuotą grupę, kurioje veikė jis pats, R. V., K. G., D. E. ir M. E. (dėl pastarųjų dviejų asmenų priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 391 straipsnio pagrindu), šiai grupei vadovavo bei koordinavo jos narių veiklą, taip pat kai kuriems veiksmams atlikti pasitelkė organizuotai grupei nepriklausantį A. K. ir kartu su R. V. bei K. G. įgijo ir realizavo didelės vertės turtą (transporto priemones), žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

2.   Be to, E. Ž. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas kaip nusikalstamos veikos organizatorius, duodamas nurodymus organizuotos grupės nariams D. E. ir M. E., laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, organizavo neteisėtą transporto priemonių (jų dalių) identifikavimo numerių sunaikinimą.

3.   E. Ž. taip pat nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas kaip nusikalstamos veikos organizatorius, kartu su organizuotos grupės nariais D. E. ir M. E., taip pat su organizuotai grupei nepriklausančiu K. A. (dėl jo ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, suorganizavo netikro dokumento – asmens tapatybės kortelės – pagaminimą bei panaudojimą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo E. Ž. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies atidėjo E. Ž. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. netinkamai taikė BK 75 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 5, 6 ir 8 punktų nuostatas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Kasaciniu skundu nuteistasis E. Ž. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendį: 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalis dėl E. Ž. paskirtos ketverių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo dalinio atidėjimo, ir palikti galioti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį; 2) į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti E. Ž. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendis. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo E. Ž. Spręsdamas E. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalinio vykdymo atidėjimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas didžiausią dėmesį skyrė kasatoriaus asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms. Nuolatinis šių aplinkybių akcentavimas, išskyrimas iš kitų, E. Ž., kaip pavojingo visuomenei asmens, apibūdinimas nepagrįstai užgožė jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad būtina įvertinti visas tiek neigiamai, tiek teigiamai charakterizuojančias asmenį aplinkybes, apsiribojo tik daliniu teigiamai E. Ž. charakterizuojančių aplinkybių išvardijimu ir nepateikė jokios išsamesnės jų analizės.

5.2. E. Ž. apeliaciniame skunde buvo prašoma įvertinti aplinkybes, susijusias su jo elgesiu iki kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų pabaigos ir elgesiu po beveik septynių mėnesių, praleistų suėmimo vietoje, t. y. visapusiškai įvertinti E. Ž. elgesio ir asmenybės pokyčius ne tik nusikalstamų veikų darymo metu, bet ir po jų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teigiamu E. Ž. elgesio ir asmenybės pokyčiu po suėmimo, ir net neanalizavo E. Ž. savanoriškos resocializacijos veiksmų visumos bei jų reikšmės tolesnei E. Ž. resocializacijai dalinio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nepastebėti kardinalaus E. Ž. elgesio pasikeitimo po suėmimo apeliacinės instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo: būdamas suimtas, E. Ž. jau patyrė, ką reiškia laisvės atėmimo bausmės sukeliamos pasekmės; paleistas iš suėmimo jis netęsė nusikalstamų veikų, o pradėjo dirbti; E. Ž. gyvena šeimoje, auklėja ir išlaiko vienturtę dukterį, šiai 2020 m. pradėjus mokytis Vilniaus universitete su šeima persikėlė gyventi į Vilnių ir susirado dar vieną darbą, kad galėtų dar labiau prisidėti ne tik prie dukters išlaikymo ir visapusiško šeimos gerovės užtikrinimo, bet ir prie nukentėjusiojo šioje byloje patirtos žalos visiško atlyginimo; paleistas iš suėmimo E. Ž. sutiko padėti ikiteisminiam tyrimui ir atskleisti visas savo padarytas nusikalstamas veikas, o tai neabejotinai leido greičiau užbaigti ikiteisminį tyrimą ir nenaudoti valstybės resursų ilgai trunkantiems procesiniams veiksmams, tos pačios pozicijos jis laikėsi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; E. Ž. pirmasis iš visų nuteistųjų pradėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ir šiuo metu yra vienintelis, atlyginęs dalį jos; E. Ž. padarė išvadas dėl ankstesnio savo elgesio, pasitaisė ir pakeitė gyvenimo būdą, naujų nusikaltimų nepadarė, taip pat nepažeidė kardomųjų priemonių sąlygų; nėra duomenų apie tai, kad E. Ž. būtų linkęs smurtauti, turi ar anksčiau turėjo polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis priemonėmis; visi E. Ž. padaryti nusikaltimai susiję tik su neteisėtomis ekonominio pobūdžio veiklomis (supirkinėjo vogtų automobilių detales ir jas perpardavinėjo), kurios nėra tokios pavojingos visuomenei kaip smurtiniai nusikaltimai, disponavimas uždraustomis medžiagomis, ginklais ir pan. Pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo išimtinai teigiamus E. Ž. elgsenos ir asmenybės pokyčius bei pasiryžimą toliau išlikti socialiai orientuotu visuomenės nariu, o ne kelti jai pavojų. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo jų neanalizuoti, nevertinti ir laikyti jas mažiau reikšmingomis nei E. Ž. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes.

5.3. Nevisapusišką aplinkybių vertinimą įrodo ir apeliacinės instancijos teismo neteisingas kai kurių aplinkybių formulavimas. Nuosprendžio 10.8 punkte teismas nepagrįstai ir klaidingai nurodė, kad E. Ž. turėjo darbą ir darydamas nusikalstamas veikas, tačiau tai jo nesustabdė nuo jų darymo. Byloje pateiktos dvi UAB „E“ ir UAB „V“ charakteristikos, iš jų matyti, kad E. Ž. UAB „E“ pradėjo dirbti 2020 m. vasario 17 d., o UAB „V“ – 2021 m. kovo 25 d. Šie duomenys patvirtina, kad būtent paleistas iš suėmimo E. Ž. dėjo maksimalias pastangas siekti legalaus darbo rezultatų ir gyventi tik iš legalaus pragyvenimo šaltinio. Nevisiškai nuosekliai apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir apie E. Ž. probacijos laikotarpį. Teismas turėjo įvertinti tai, kad nuteistojo dalyvavimas organizuotos grupės veikloje prasidėjus probacijai truko neilgai (šiek tiek daugiau kaip tris mėnesius), beveik visos atskirais epizodais inkriminuotos veikos buvo padarytos dar iki probacijos. Tačiau svarbiausia, kad suėmimo metu ir paleistas iš suėmimo E. Ž. nesiėmė jokios nusikalstamos veiklos ir visą likusį probacijos laikotarpį, trukusį ne vienerius metus, vykdė visus jam nustatytus įpareigojimus bei tinkamai užbaigė probaciją (byloje pateikta probacijos įvykdymo pažyma). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo išvada, kad E. Ž. probacijos laikotarpis neturėjo jokios teigiamos įtakos, neatitinka bylos duomenų.

5.4. Kaip minėta, E. Ž. iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dirbo dviejuose darbuose, papildomai vykdė individualią veiklą, turi aukštąjį išsilavinimą, taigi ir žinių, norą ir sugebėjimų, kurie gali būti naudingai pritaikyti veiksmingai atlyginant padarytą turtinę žalą, todėl E. Ž. panaikintas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas visuomeniniu požiūriu sukels daugiau žalos, nei duos naudos. Byloje nukentėjusiuoju pripažintas asmuo nėra suinteresuotas, kad E. Ž. būtų paskirtas realus bausmės atlikimas net ketverių metų dviejų mėnesių laikotarpiui, nukentėjusysis yra suinteresuotas, kad E. Ž. turėtų visas galimybes kaip įmanoma greičiau atlyginti visą žalą. Apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad E. Ž. nedėjo pakankamai pastangų žalai atlyginti, nes iki šiol nukentėjusiajam sugebėjo sumokėti tik 400 Eur, negali būti laikoma neigiamai charakterizuojančia aplinkybe, kadangi E. Ž. žalą pradėjo atlyginti savanoriškai, tai daro pagal realias finansines galimybes ir vienintelis iš visos buvusios organizuotos grupės narių. Pažymėtina ir tai, kad kitų nukentėjusių asmenų, kurių interesus reikėtų apginti, siekiant izoliuoti E. Ž. nuo visuomenės, nėra, todėl akivaizdu, kad bausmės tikslai efektyviai gali būti pasiekti paliekant pirmosios instancijos teismo nustatytą dalinį bausmės vykdymo atidėjimą.

5.5. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik siunčiant E. Ž. į laisvės atėmimo vietą, neatitinka ir aukštesnių teismų dėl nuteistojo suformuotos pozicijos ankstesnėje byloje, kurioje priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendis, iš dalies pakeistas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu. Minėtoje byloje E. Ž. nuteistas už sunkius nusikaltimus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir teismai tuomet įžvelgė galimybę atidėti jam bausmės vykdymą, nesiunčiant į laisvės atėmimo vietą, nors jis ir neprisipažino padaręs jam inkriminuotų nusikaltimų, nevertino savo elgesio kritiškai ir neparodė konkrečių savanoriškos resocializacijos veiksmų. Tuo tarpu šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nusprendė taikyti E. Ž. nepalyginti sunkesnes teisines pasekmes už lengvesnius nusikaltimus. Tokia teismo pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa.

5.6. Taip pat pažymėtina, kad, bendrindami E. Ž. šioje byloje paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, teismai neatkreipė dėmesio, jog pastarajame nuosprendyje nebuvo išspręstas E. Ž. suėmimo laiko įskaitymo į laisvės atėmimo bausmę klausimas, todėl ankstesnėje baudžiamojoje byloje paskirto suėmimo laikas nebuvo įskaitytas į šioje byloje paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Tokia situacija nesiderina su teisinės valstybės principu, baudžiamojo įstatymo reikalavimu dėl suėmimo laiko įskaitymo į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, taip pat pamatinėmis žmogaus teisėmis, todėl ji turi būti ištaisyta išnagrinėjus šį kasacinį skundą.

6.   Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad visos kasaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, reikšmingos dalinio bausmės vykdymo atidėjimo klausimui išspręsti, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje buvo įvertintos tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų. O kitas kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl E. Ž. suėmimo laiko įskaitymo į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę buvo išspręstas Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi – į paskirtą bausmę įskaitytas E. Ž. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d. (52 dienos).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7.   Nuteistojo E. Ž. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 75 straipsnio 3 dalies (dalinio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo) taikymo

8.   Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismas pagal BPK neturi galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-132-976/2023 ir kt.). Tokia pati kompetencija kasacinės instancijos teismui nustatyta ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo srityje – nuspręsti, ar priimant sprendimą dėl šio instituto taikymo buvo tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas.

9.   Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Jo 3 dalyje, be kitų požymių, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nustatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 3 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

10. Teismų praktikoje nurodoma, kad materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga – pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023 ir kt.).

12. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į nusikalstama veika padarytos žalos ar jos dalies atlyginimą ar pašalinimą. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip nurodyta teismų praktikoje, tai realus, patikrinamas ir tikrą nuteisto asmens požiūrį į savo veiksmų pasekmes parodantis kriterijus. Tokie veiksmai, kaip visos ar dalies turtinės žalos atlyginimas ar susitarimas dėl jos atlyginimo, rodo nuteistojo siekį pašalinti savo veiksmų pasekmes, atkurti buvusią nukentėjusio asmens padėtį, o kartu ir nuoširdų apgailestavimą dėl savo veiksmų, klaidų supratimą, atsakomybės nevengimą ir siekį ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023).

13. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

14. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu E. Ž. paskirtos ketverių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo iš dalies atidėtas, t. y. nustatyta, kad E. Ž. po nuosprendžio įsiteisėjimo turi iš karto atlikti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusi laisvės atėmimo bausmės dalis atidėta dvejiems metams šešiems mėnesiams. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo E. Ž. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies atidėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. netinkamai taikė BK 75 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 5, 6 ir 8 punktų nuostatas, ir nustatė, kad galutinė subendrinta bausmė E. Ž. yra laisvės atėmimas ketveriems metams dviem mėnesiams.

15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamąjį įstatymą, t. y. bausmės skyrimo normas ir BK 75 straipsnio taikymo praktikoje formuojamas taisykles, tinkamai taikė apeliacinės instancijos teismas.

16. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas, įvertinęs nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, priėmė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog, pirma, laisvės atėmimo bausmė, artima vidurkiui, atitinka BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį ir yra proporcinga; antra, bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

16.1. Nuteistasis E. Ž. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių (BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalys, 25 straipsnio 3 dalis ir 189 straipsnio 2 dalis bei BK 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalis ir 300 straipsnio 2 dalis) ir viena – nesunkių (BK 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalis ir 3061 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms.

16.2. Teismas taip pat įvertino, kad byloje nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: tai, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistasis įvykdė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje, probacijos laikotarpiu, t. y. būdamas teistas iš esmės už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, tai neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, ‏‎2K-64-495/2020). Taigi, jeigu asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimą (naujų atsiradimą), kuris sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad nusikalstama veika, nustatyta BK 24 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje, buvo vykdoma kelerius metus, per šiuos metus nuteistasis įgijo ir realizavo daugiau nei penkiasdešimt transporto priemonių, žinodamas, kad jos gautos nusikalstamu būdu, nusikaltimai buvo vykdomi organizuotos grupės, o nuteistasis buvo jos organizatorius, t. y. jo nusikalstami veiksmai atitiko didžiausią pavojingumo laipsnį iš visų organizuotos grupės narių.

16.3. Teismas įvertino ir dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi jas įvykdęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir tai, kad savo noru atlygino dalį padarytos žalos civiliniam ieškovui (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka buvo gauta informacija, jog nuteistasis po apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlygino visą žalą nukentėjusiajam, tačiau tai nekeičia kasacinės instancijos teismo bendro vertinimo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, dėl kurios nusprendė apie negalimumą taikyti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo dalinio atidėjimo.

16.4. Buvo įvertinta ir tai, kad nuteistasis turi šeimą, studijuojančią dukterį, kurią išlaiko, dirba dviejose darbovietėse, kurios nuteistąjį vertina teigiamai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šios nuteistojo asmeninio gyvenimo aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nesulaikė jo nuo nusikaltimų padarymo.

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą teisės aspektu nebuvo nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo taikytą dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismas grindė išvadas byloje surinktais įrodymais, vertino teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, nesuteikė prioritetinės reikšmės nė vienai iš jų, tinkamai motyvavo sprendimą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokią išvadą, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad nuteistajam E. Ž. netaikytinas nei visiškas, nei dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, nes nenustatytas pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, t. y. nenustatyta BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga.

18. Kasaciniame skunde teikiamas prašymas į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti E. Ž. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką kitoje baudžiamojoje byloje, jau išspręstas. Kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties, E. Ž. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d. buvo įskaitytas į Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, paskirtą galutinę subendrintą 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

19. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. Ž. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                Artūras Pažarskis

Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė