2K-43-495/2024

Baudžiamoji byla Nr. 2K-43-495/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50473-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.1.5.3; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 6 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteisto juridinio asmens UAB „S“ atstovės advokatės Giedrės Subačiūtės-Dulinskienės ir nuteistojo K. L. ir jo gynėjo advokato Viliaus Masiulio kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 30 d. nutarties. Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu K. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda bei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. UAB „S“ nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda bei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „S. G.“ atstovės advokatės Giedrės Subačiūtės-Dulinskienės bei nuteistojo K. L. ir jo gynėjo advokato Viliaus Masiulio apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1.   K. L. ir UAB „S“ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad K. L., būdamas UAB „S“ vienas iš akcininkų bei savininkų ir UAB „S“ vadovas, veikdamas UAB „S“ vardu ir interesais, turėdamas teisę atstovauti UAB „S“ ir priimti sprendimus UAB „S“ vardu bei kontroliuoti UAB „S“ veiklą, turėdamas tikslą išvengti savo vadovaujamos UAB „S“ turtinės prievolės atsiskaityti su buvusiu UAB „S“ darbuotoju G. P., 2020 m. lapkričio 11 d. 8.40 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, el. paštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „Dekanas“, kuri teikia UAB „S“ buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, direktorę J. S. el. paštu (duomenys neskelbtini), prašydamas parengti UAB „S“ kasos išlaidų orderio dėl 1680 Eur atlyginimo išmokėjimo G. P. projektą. Tokį prašymą J. S. įvykdė – 2020 m. lapkričio 11 d. 10.00 val. iš elektroninio pašto info@dekanas.eu į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „S“ kasos išlaidų orderio Nr. KIO-009 projektą K. L., kaip įmonės vadovui, į įmonės el. paštą adresu (duomenys neskelbtini) K. L., turėdamas UAB „S“ kasos išlaidų orderio Nr. KIO-009 projektą, kuriame buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti jo įforminimo data 2020 m. rugpjūčio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2020 m. lapkričio 11 d. 10.00 val. ir ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje sukūrė jame G. P. parašą, taip suklastodamas dokumentą – kasos išlaidų orderį, nes jame buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai: data; 1680 Eur išmokėjimo G. P. faktas; gavėjo G. P. parašas, nors faktiškai tokių pinigų ne tik kad neišmokėjo, bet jų mokėti 2020 m. rugpjūčio 17 d. (atgaline data) negalėjo. Turėdamas tokį suklastotą dokumentą – kasos išlaidų orderį, jo nuorašą: 1) 2020 m. lapkričio 12 d. elektroniniu paštu iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą info@dekanas.eu, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, išsiuntė į UAB „Dekanas“, kuri veiklą vykdo Klaipėdoje, Markučių g. 1-48, ir jis buvo įtrauktas į UAB „S“ apskaitą kaip 2020 m. rugpjūčio 17 d. finansinė operacija, į UAB „S“ kasos knygą, taip nurodė tikrovės neatitinkančią operacijos datą; 2) kaip dokumentą, patvirtinantį atsiskaitymą su G. P., 2020 m. lapkričio 12 d. 9.55 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą kaunasdgk4@vdi.lt, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijai (toliau – ir Darbo ginčų komisija), esančiai Kaune, L. Sapiegos g. 12, nuo 2020 m. spalio 21 d. nagrinėjusiai G. P. skundą dėl nesumokėto 1680 Eur atlyginimo. G. P., iš darbo ginčą nagrinėjančio organo sužinojęs apie minėtą UAB „S“ kasos išlaidų orderį Nr. KIO-009, kuriame nepasirašė ir pagal jį pinigų negavo, 2020 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip K. L., veikdamas UAB „S“ naudai, sudarė sąlygas UAB „S“ išvengti 1680 Eur turtinės prievolės G. P., dėl to nukentėjusysis G. P. patyrė 1680 Eur turtinę žalą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.   Nuteistasis K. L. ir jo gynėjas advokatas V. Masiulis bei nuteisto juridinio asmens UAB „S“ atstovė advokatė G. Subačiūtė-Dulinskienė kasaciniais skundais prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatoriai, kurių skunduose išdėstyti analogiški argumentai, nurodo:

2.1. Teismai, darydami išvadas dėl nuteistųjų kaltės, rėmėsi prielaidomis, selektyviai vertindami įrodymus, kaltinamaisiais įrodymais pripažino nukentėjusiojo G. P. parodymus, specialisto išvadą bei kitus bylos duomenis, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį ir kartu K. L., UAB „S“ netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 1 dalis).

2.2. Teismai, darydami išvadą, kad nuteistasis K. L. nesumokėjo nukentėjusiajam G. P. 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderyje nurodytos sumos (1680 Eur), vadovavosi prieštaringais nukentėjusiojo G. P. parodymais dėl jam darbdavio neišmokėto darbo užmokesčio dydžio (visiško ar dalinio neatsiskaitymo), nepašalino nuteistojo K. L. ir nukentėjusiojo G. P. parodymuose esančių prieštaravimų (dėl atsiskaitymo pagal darbo sutartį apimties, dėl darbo užmokesčio dydžio, dėl kasos išlaidų orderio bei pinigų gavimo kvito pasirašymo aplinkybių ir kt.), kartu neįvertino ir nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų apie tai, kad per susitikimą, įvykusį 2020 m. rugpjūčio 17 d., nuteistasis K. L. su juo atsiskaitė pagal darbo sutartį (sumokėjo jam grynaisiais apie 1500 Eur, tikslios sumos nenurodė), tačiau jokio dokumento apie pinigų gavimą nepasirašė.

2.3. Teismai nepagrįstai kaip bylai reikšmingas aplinkybes įvertino tai, kad į UAB „S“ buhalterinę apskaitą netinkamai buvo įtraukti vadovo K. L. darbuotojui G. P. kaip darbo užmokestis sumokėti grynieji pinigai (1680 Eur), kadangi tai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, į nuteistiesiems pareikštą kaltinimą nepatenka.

2.4. Be kita ko, byloje netinkamai taikyta BK 300 straipsnio 1 dalis. Dokumento klastojimas pasireiškia tikrovės neatitinkančios informacijos įtvirtinimu dokumente, o suklastoto dokumento panaudojimas pasireiškia jo disponavimu prieš trečiuosius asmenis, siekiant pagrįsti teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderyje yra užfiksuota realiai 2020 m. rugpjūčio 17 d. įvykusi ūkinė finansinė operacija, kurios metu UAB „S“ išmokėjo nukentėjusiajam G. P. 1680 Eur darbo užmokesčio grynaisiais pinigais. Taigi, šiame dokumente buvo nurodyti tikrovę atitinkantys duomenys, t. y. data bei nukentėjusiajam išmokėta suma, todėl teismai nepagrįstai jį pripažino suklastotu. Tai, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderį nukentėjusysis pasirašė 2020 m. lapkričio 11 d., nėra dokumento klastojimas, nes, kaip minėta, ūkinė finansinė operacija realiai įvyko būtent jame nurodytą dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 17 d., tik ją patvirtinantis dokumentas buvo pasirašytas vėliau.

2.5. Nepagrįsta ir teismų išvada, kad nuteistasis K. L. suklastojo minėtą kasos išlaidų orderį. Tokia teismo išvada pagrįsta išimtinai tik 2021 m. vasario 12 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog dokumentą pasirašė ne G. P.. Kita vertus, joje nenustatyta, kad šį dokumentą pasirašė nuteistasis K. L.. Esant byloje nustatytoms tokioms aplinkybėms, teismai turėjo laikytis baudžiamojoje teisėje galiojančio principo, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, ir K. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti. Be to, teismai, vertindami specialisto išvadą, neatsižvelgė ir į tai, kad specialistui nebuvo nurodytos aplinkybės, kuriomis nukentėjusysis 2021 m. lapkričio 12 d. pasirašė kasos išlaidų orderį (lauke šaltuoju metų laiku, ant automobilio bagažinės dangčio, galimai neblaivus); specialistui buvo pateikta per mažai laisvųjų rašysenos pavyzdžių (trys). Todėl nenustačius, kad K. L. suklastojo kasos išlaidų orderį, jo veika turėjo būti kvalifikuota tik kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes pasinaudojimas suklastotais dokumentais apima sukčiavimo sudėtį, kaip nusikaltimo padarymo būdas, apgaulės priemonė, siekiant užvaldyti ar įgyti teisę į svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2009, 2K-7-82-699/2018, 2K-7-66-788/2022).

2.6. Pasak kasatorių, teismai pažeidė draudimo du kartus bausti už tą patį teisės pažeidimą (lot. non bis in idem) principą ir K. L. bei UAB „S“ nepagrįstai patraukė baudžiamojon atsakomybėn. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu UAB „S“ vadovas K. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 1 dalį už tai, jog neužtikrino, kad būtų laiku išrašytas 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderis, pildoma kasos knyga ir laiku išmokėti pinigai, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 11, 16, 17 punktų reikalavimus. UAB „S“ vadovui K. L. pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Taigi, už 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderio išrašymą ir įtraukimą į apskaitą ne laiku kaltinamasis K. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Vadinasi, pagal byloje nustatytas aplinkybes abiem atvejais atsakomybė kildinama iš identiškų faktų ir tai leidžia konstatuoti esant pažeidimo tapatumą, todėl nuteistasis K. L. už tą pačią veiką negali būti baudžiamas antrą kartą.

2.7. Nepagrįsta teismų išvada, kad nuteistasis K. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ne dėl pagaminto netikro dokumento bei jo klastojimo, bet dėl finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, kad laiku neišrašė kasos išlaidų orderio ir todėl administracinė atsakomybė negali būti tapatinama su baudžiamąja atsakomybe, nes non bis in idem principo pažeidimui nustatyti nėra būtina, kad teisiškai reikšmingi faktai abiejuose procesuose sutaptų visiškai: pakanka, kad asmuo antrą kartą persekiojamas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas, abiejuose procesuose nustatytos to paties įvykio aplinkybės gali šiek tiek skirtis, jei tokie skirtumai nėra esminiai; viename iš procesų atitinkamos aplinkybės gali sudaryti tik vieną iš teisės pažeidimo sudėties požymių arba asmeniui abiejuose procesuose inkriminuojamas veikos laikotarpis gali sutapti tik iš dalies.

3.   Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimais į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepimuose nurodo:

3.1. Kasaciniame skunde nepagrįstai iškeltos abejonės dėl įrodymų patikimumo bei jų pakankamumo ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

3.2. Kasacinių skundų argumentai, kad teismas netinkamai taikė BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nuteistųjų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos (sukčiavimo) esminio požymio – apgaulės, yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas – sukčiavimą, netikro UAB „S“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderio pagaminimą ir šio žinomai netikro dokumento panaudojimą – nuteistasis K. L. padarė kaip įmonės UAB „S“ vienas iš akcininkų, be to, vienas iš savininkų ir būdamas įmonės direktorius, t. y. eidamas vadovaujamas pareigas nurodytame juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę šiam juridiniam asmeniui atstovauti, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą. Tai leido jam veikti savo nuožiūra ir iniciatyva, t. y. buvo sudarytos visos sąlygos realizuoti nusikalstamus ketinimus.

3.3. Tai, kad nuteistasis K. L. turėjo tikslą išvengti turtinės prievolės atsiskaityti su buvusiu UAB „S“ darbuotoju G. P., patvirtina ir aplinkybė, jog tik tuomet, kai Kauno skyriaus darbo ginčų komisija nagrinėjo G. P. skundą dėl nesumokėto atlyginimo už darbą, K. L. 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi elektroniniu paštu į UAB „Dekanas“, kuri teikia UAB „S“ buhalterines apskaitos tvarkymo paslaugas, prašydamas parengti UAB „S“ kasos išlaidų orderio dėl 1680 Eur atlyginimo išmokėjimo G. P. projektą. Be to, K. L., 2020 m. lapkričio 12 d. pateikdamas Kauno skyriaus darbo ginčų komisijai minėtą kasos išlaidų orderį Nr. KIO-009, žinodamas, jog jame nurodyti neteisingi duomenys, sudarė sąlygas UAB „S“ išvengti 1680 Eur turtinės prievolės G. P., veikdamas UAB „S“ naudai. Kauno skyriaus darbo ginčų komisijoje 2020 m. lapkričio 16 d. buvo priimtas sprendimas dėl G. P. skundo. Šiame sprendime konstatuota, kad, remiantis UAB „S“ pateiktu 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO-009, G. P. darbo užmokestis yra išmokėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo. Taigi K. L. veiksmai, kai jis Darbo ginčų komisijai pateikė žinomai neteisingą kasos išlaidų orderį, lėmė minėto sprendimo priėmimą. Tai leido teismui pagrįstai konstatuoti, kad K. L. ir UAB „S“ inkriminuoti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

3.4. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiu, kad byloje nenustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderio turinys yra netikras (suklastotas) (šis argumentas grindžiamas tuo, kad specialistas netyrė, kokiomis aplinkybėmis (lauke, ant automobilio bagažinės) ir kokios būsenos (būdamas išgėręs) G. P. pasirašė kasos išlaidų orderį). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai konstatavo, jog šie teiginiai yra deklaratyvūs ir negrįsti jokiais faktiniais duomenimis, todėl atmestini. Pažymėtina, kad skunde nurodytos pasirašymo aplinkybės, t. y. oro sąlygos, nukentėjusiojo galimas neblaivumas, bylos duomenimis, nebuvo nustatytos, todėl ir vertinti bei pateikti šiuos duomenis specialistui nebuvo tikslinga. Be to, specialių žinių reikalaujantis rašysenos tyrimas buvo atliktas Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto, turinčio aukštąjį universitetinį išsilavinimą, rašysenos tyrimų specialisto kvalifikaciją ir 28 metų objekto tyrimo stažą; specialisto išvada išsamiai motyvuota. Įvertinęs aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog K. L., veikdamas įmonės UAB „S“ vardu, suvokė, kad pateikia klaidingus duomenis, taip pat suvokė, kad, pateikdamas Darbo ginčų komisijai 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos pajamų orderį, išvengs UAB „S“ turtinės prievolės mokėti G. P. darbo užmokestį, todėl K. L. ir UAB „S“ pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažinti kaltais ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

3.5. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad teismai pažeidė konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtintą non bis in idem principą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apskrities VMI 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu UAB „S“ vadovas K. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį. Kasatorius pažymi, kad non bis in idem principo pažeidimui nustatyti nėra būtina, kad teisiškai reikšmingi faktai abiejuose procesuose sutaptų visiškai: pakanka, kad asmuo antrą kartą persekiojamas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas, abiejuose procesuose nustatytos to paties įvykio aplinkybės gali šiek tiek skirtis, jei tokie skirtumai nėra esminiai: viename iš procesų atitinkamos aplinkybės gali sudaryti tik vieną iš teisės pažeidimo sudėties požymių arba asmeniui abiejuose procesuose inkriminuojamas veikos laikotarpis gali sutapti tik iš dalies. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas nenustatė objektyvaus pagrindo sutikti su šiuo teiginiu. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad K. L. 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, jog jis neužtikrino, kad būtų laiku išrašytas 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderis, pildoma kasos knyga ir laiku išmokėti pinigai; taip pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 11, 16, 17 punktus. Kasos išlaidų orderis negalėjo būti išrašytas 2020 m. rugpjūčio 17 d., t. y. ne laiku buvo registruota ūkinė operacija, kasos išlaidų orderis išrašytas ir į kasos knygą įtrauktas pavėluotai, pinigai gavėjui pagal šį orderį taip pat išmokėti vėliau, nei nurodyta kasos išlaidų orderyje. Direktorius K. L. neužtikrino, kad pinigų priėmimo kvitai būtų registruojami ir išduodami laikantis nustatytos tvarkos, taip pažeidė Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 9, 10, 11 punktų reikalavimus. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad K. L. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį už finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju tiek K. L., tiek UAB „S“ patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad K. L., veikdamas UAB „S“ interesais, sudarė sąlygas UAB „S“ išvengti 1680 Eur turtinės prievolės, t. y. K. L., pagaminęs netikrą dokumentą, žinodamas, jog dokumente yra neteisingi duomenys, jį pateikė Kauno skyriaus darbo ginčų komisijai ir tai buvo G. P. neigiamo sprendimo faktinis pagrindas. Taigi, K. L. ir UAB „S“ inkriminuoti nusikaltimai yra sukčiavimas ir dokumentų klastojimas bei disponavimas suklastotu dokumentu, o administracine tvarka K. L. nubaustas dėl finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju administracinė atsakomybė negali būti tapatinama su baudžiamąja atsakomybe.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.   Nuteisto juridinio asmens UAB „S“ atstovės advokatės G. Subačiūtės-Dulinskienės ir nuteistojo K. L. ir jo gynėjo advokato V. Masiulio kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5.   Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-57-489/2020, 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-7-82-699/2018, 2K-7-104-719/2021 ir kt.).

6.   Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-7-57-648/2021 ir kt.).

7.   Kasaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama įrodymų (nukentėjusiojo G. P., paties nuteistojo K. L. parodymų, specialisto išvados) vertinimui, pateikiama jų įrodomoji reikšmė bei savas jų vertinimas (neva nuteistasis ir nukentėjusysis skirtingai suprato atsiskaitymo pagal darbo sutartį apimtį, keliama versija, kad buvo visiškai atsiskaityta su G. P., kartu plačiai analizuojamas nukentėjusiojo G. P. viso proceso metu duotų parodymų turinys ir kt.). Taigi, kaip matyti, didelė dalis kasacinių skundų teiginių yra susiję ne su teisės taikymo klausimais, o išimtinai tik su įrodymų vertinimo pagrindu nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis teismų išvadomis, kurioms kasatoriai nepritaria. O tai, kaip minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019 ir kt.). Dėl to kasatorių teiginiai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, taip pat įrodymų vertinimu, bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų

8.   Kasaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, motyvuojant tuo, kad prieštaringi nukentėjusiojo G. P. parodymai, specialisto išvada nepagrįstai buvo pripažinti kaltinamaisiais įrodymais, jiems suteikta prioritetinė reikšmė, kartu neįvertinti nuteistojo K. L. parodymai apie kasos išlaidų orderio surašymo bei jo pasirašymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų neištaisė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinių skundų argumentais.

9.   Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią dalį, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-182-495/2023 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021, 2K-63-942/2023, 2K-182-495/2023 ir kt.). Kartu svarbu pažymėti, kad įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-42-507/2017, 2K-365-719/2018 ir kt.).

10. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi teismų sprendimus, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, turinčius reikšmės kaltinime nurodytų aplinkybių teisiniam vertinimui, konstatuoja, kad teismai teisingai nustatė esmines bylos aplinkybes, išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių. Skundžiamuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas trūkumų, kuriuos nurodo kasatoriai, neturi.

11. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, t. y. tiek nuteistuosius teisinančius, tiek juos kaltinančius: kaltinamojo K. L., nukentėjusiojo G. P., liudytojos J. S. parodymus, 2021 m. vasario 12 d. specialisto išvadą, surašytą specialistui atlikus 2020 m. rugpjūčio 17 d. UAB „S“ kasos išlaidų orderio Nr. KIO-009 rašysenos tyrimą; dokumentus – kasos knygą, Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos atlikto G. P. skundo tyrimo bei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų atlikto UAB „S“ operatyvaus patikrinimo medžiagą ir kt. Visus šiuos byloje surinktus ir ištirtus įrodymus teismas įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Priešingai nei teigia kasatoriai, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; tarp jų ir nukentėjusiojo G. P. teisme duoti parodymai, kuriems patikrinti teisiamajame posėdyje perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis), taip pat bylos dokumentai, specialisto išvados ir kt., pateikti jų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymų visetu pagrįstos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir pateiktų duomenų pripažinimo kaltinamaisiais įrodymais. Be kita ko, skundžiamame nuosprendyje ištirta ir motyvuotai atmesta gynybos pateikta versija, jog su nukentėjusiuoju G. P. buvo visiškai atsiskaityta, tik jis, pasak nuteistojo K. L., neteisingai suprato, kokio dydžio darbo užmokestis jam priklauso.

12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo juridinio asmens UAB „S“ ir nuteistojo K. L. bei jo gynėjo apeliacinius skundus, patikrinęs priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą visapusiškai ir objektyviai išanalizavo byloje ištirtus įrodymus (viso baudžiamojo proceso metu duotus nukentėjusiojo G. P. parodymus, taip pat nuteistojo K. L. parodymus; specialisto išvadą bei kitus bylos rašytinius dokumentus). Šios instancijos teismas nenustatė įrodymų tyrimo ir jų vertinimo pažeidimų. Remdamasis įvertintų įrodymų visetu, šios instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nuteistasis K. L. su nukentėjusiuoju G. P. neatsiskaitė pagal darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį 2020 m. rugpjūčio 17 d.; dėl šios priežasties nukentėjusysis su skundu kreipėsi į Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją; o jo darbdavys K. L. 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į UAB „Dekanas“, teikiančią UAB „S“ buhalterinės apskaitos paslaugas, prašydamas 2020 m. rugpjūčio 17 d. data parengti UAB „S“ kasos išlaidų orderio projektą dėl 1681 Eur atlyginimo išmokėjimo G. P.. Tokį atgaline data išrašytą kasos išlaidų orderį, kuriame, kaip nustatyta, buvo suklastotas G. P. parašas, K. L. 2020 m. lapkričio 12 d. pateikė Kauno skyriaus darbo ginčų komisijai. Būtent šio kasos išlaidų orderio pagrindu 2020 m. lapkričio 16 d. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą G. P. skundo netenkinti, konstatavusi, kad darbo užmokestis pagal K. L. pateiktą kasos išlaidų orderį G. P. buvo išmokėtas. Po to G. P., gindamas savo pažeistas teises, pranešė policijos įstaigai apie turtinės prievolės vengimą panaudojant apgaulę, t. y. panaudojant suklastotą kasos išlaidų orderį.

13. Taigi apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, ir motyvuotai argumentavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistųjų kaltės, taip pat įvertino įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo bei jų visumos pakankamumo ir atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių šioje byloje nustatymo teisingumo ir veikų kvalifikavimo tinkamumo.

14. Be kita ko, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl neva nepagrįsto 2021 m. vasario 12 d. specialisto išvados pripažinimo kaltinamuoju įrodymu dėl jame esančio turinio prieštaringumo ir nekonkretumo bei rašysenos tyrimui atlikti nustatytų taisyklių nesilaikymo, pateikiant specialistui per mažai G. P. laisvųjų rašysenos pavyzdžių.

15. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuluojama taisyklė, jog ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Priešingai nei teigia kasatoriai, abiejų instancijų teismai išsamiai tyrė ir vertino specialisto išvadoje pateiktą informaciją, palygino ją su kitais bylos įrodymais ir atitinkamai padarė pagrįstas jos vertinimo išvadas. Be to, kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, specialių žinių reikalaujantį aptariamo kasos išlaidų orderio rašysenos tyrimą atliko reikiamą šios srities išsilavinimą ir darbo praktiką turintis asmuo (Kriminalistinių tyrimų valdybos specialistas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, rašysenos tyrimų specialisto kvalifikaciją ir 28 metų objektų tyrimo stažą), todėl nėra pagrindo abejoti jo kompetencija. Specialistui išdėsčius išsamius motyvus, t. y. tai, kad tarp tiriamojo parašo ir G. P. pateiktų pavyzdžių buvo nustatyti skirtumai ne tik pagal bendruosius požymius (rašysenos išsilavinimą, rašymo tempą, judesių koordinuotumą, dydį, rišlumą), bet ir pagal specialiuosius požymius (judesių formą, kryptį, ištęstumą, sujungimo rūšį ir formą, lokalizaciją), duota išvada, kad yra labai didelė tikimybė, jog tirti pateiktame UAB „S“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderyje pasirašė ne G. P., o kitas asmuo, iš dalies pamėgdžiodamas G. P. parašą. Be to, kasatorių skundų teiginys, kad specialistui buvo pateikta per mažai laisvųjų rašysenos pavyzdžių (trys), yra absoliučiai deklaratyvaus pobūdžio, tai pagrindžiančių argumentų nėra. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti yra kasatorių teiginiai, kad 2021 m. vasario 12 d. specialisto išvada teismų buvo pripažinta įrodymu pažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad byloje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos kasaciniuose skunduose nurodo nuteistieji, neturi. Priešingai, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o skundžiami teismų procesiniai sprendimai atitinka jų turiniui BPK keliamus reikalavimus (BPK 305 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnis).

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

17. Kasaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl netinkamo BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo, nes nuteistojo K. L., veikusio juridinio asmens UAB „S“ vardu, interesais ir naudai, veiksmuose nepagrįstai teismų nustatytas esminis šios nusikalstamos veikos požymis – apgaulė. Sutikti su tokiais skundų argumentais nėra pagrindo.

18. BK 182 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi, apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021 ir kt.). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad kai kaltininkas pateikia suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašo netikrus duomenis, jis ne tik suklaidina dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be baudžiamosios justicijos įsikišimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-32/2015, 2K-304-895/2018, 2K-225-303/2019, 2K-197-719/2022 ir kt.).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. L., būdamas UAB „S“ vienas iš akcininkų bei savininkų ir UAB „S“ vadovas, veikdamas šios bendrovės vardu ir interesais, siekdamas išvengti turtinės prievolės, t. y. išmokėti nukentėjusiajam G. P. 1680 Eur darbo užmokesčio, 2020 m. lapkričio 12 d. Kauno skyriaus darbo ginčų komisijai pateikė suklastotą 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderį, pagal kurį jis neva su G. P. visiškai atsiskaitė pagal darbo sutartį. Minėtas kasos išlaidų orderis buvo pateiktas Darbo ginčų komisijai, sužinojus apie gautą G. P. skundą dėl nesumokėto darbo užmokesčio. Nustatyta, kad UAB „S“ įgalioto asmens K. L. prašymu bendrovė, teikianti UAB „S“ buhalterinės apskaitos paslaugas, 2020 m. lapkričio 11 d. parengė UAB „S“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. data kasos išlaidų orderio projektą dėl 1681 Eur atlyginimo išmokėjimo G. P.. Šį atgaline data išrašytą kasos išlaidų orderį, kuriame buvo suklastotas G. P. parašas, K. L. 2020 m. lapkričio 12 d. pateikus Kauno skyriaus darbo ginčų komisijai, 2020 m. lapkričio 16 d. ir buvo priimtas sprendimas G. P. skundo netenkinti, pagal šį kasos išlaidų orderį nustačius, jog darbo užmokestis G. P. yra išmokėtas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, teismai pagrįstai nustatė apgaulės, kaip sukčiavimo, požymį, G. P. veiksmuose. Apgaulė šiuo atveju buvo esminė, kadangi būtent dėl suklastotame kasos išlaidų orderyje pateiktos informacijos apie pinigų G. P. išmokėjimą Darbo ginčų komisija priėmė nepalankų G. P. sprendimą, taip buvo apsunkintas ir nukentėjusiojo teisių atkūrimas, dėl to jis inicijavo buvusio darbdavio baudžiamąjį persekiojimą.

20. Taigi šioje byloje būtinieji sukčiavimo požymiai – apgaulė (t. y. objektyvios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją ir tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, kad pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie pinigų G. P. išmokėjimą) ir turtinės prievolės išvengimas – teismų nustatyti ir atskleisti. Be to, skundžiamuose teismų sprendimuose nustatyti ir įvertinti visi nuteistojo K. L. nusikalstami veiksmai bei išdėstytos motyvuotos išvados dėl jo panaudotos esminės apgaulės mechanizmo, siekiant išvengti turtinės prievolės jo vadovaujamos UAB „S“ naudai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų padarytomis išvadomis.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad abiejų instancijų teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes K. L. ir UAB „S“ veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojo įstatymo taikymo klaida nepadaryta.

22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kasatorių argumentu dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti materialiųjų padarinių, tačiau padarinių kyla valdymo tvarkai, nustatančiai reikalavimus dokumentų apyvartai. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-277-697/2015, 2K-83-648/2020 ir kt.).

23. Nagrinėjamoje byloje fizinis ir juridinis asmuo nuteisti už tikro dokumento (kasos išlaidų orderio) suklastojimą ir jo panaudojimą, pateikiant jį Darbo ginčų komisijai; inkriminuotos tokios nusikalstamos veikos aplinkybės: „<...> K. L. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki lapkričio 12 dienos 2020 m. rugpjūčio 17 dienos data išrašytame kasos išlaidų orderyje, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie 2020 m. rugpjūčio 17 d. G. P. išmokėtus 1680 Eur, sukūrė G. P. parašą ir šį orderį pateikė Kauno skyriaus darbo ginčų komisijai <...>“. Viena vertus, sutiktina su kasatoriais, kad, atlikus rašysenos tyrimą, nebuvo nustatyta, jog G. P. parašą aptariamame kasos išlaidų orderyje suklastojo būtent K. L.. Tačiau svarbu tai, kad toks klausimas specialistui ir nebuvo užduotas, o tyrimo metu buvo nustatyta, kad vietoj G. P. pasirašė kitas asmuo, pamėgdžiodamas jo parašą. Kita vertus, pažymėtina tai, kad, kaip jau minėta, ši specialisto išvada teismų buvo įvertinta visų bylos ištirtų įrodymų kontekste ir padaryta pagrįsta išvada, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos pajamų orderį Nr. KIO-009 su G. P. parašu sukūrė būtent K. L.. Kaip jau minėta šioje nutartyje, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „S“ įgaliotas atstovas K. L. 2022 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į UAB „Dekanas“, kad ji parengtų kasos išlaidų orderio projektą konkrečia data – 2022 m. rugpjūčio 17 d., nurodydama jame G. P. išmokėtiną 1680 Eur sumą. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis K. L., nurodydamas buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei parengti minėtą kasos pajamų orderį, aiškiai suprato, kad jame bus atvaizduoti realybės neatitinkantys duomenys, ir norėjo taip veikti. Be kita ko, teisiškai reikšminga ir ta aplinkybė, kad K. L. ėmėsi veiksmų tokiam dokumentui suklastoti tik tada, kai Kauno darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjamas G. P. skundas dėl jam nesumokėto darbo užmokesčio. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teismai K. L. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl non bis in idem principo pažeidimo

24. Pasak kasatorių, tiek administracinio nusižengimo, tiek baudžiamojoje byloje atsakomybė K. L. buvo kildinama iš identiškų faktų, todėl UAB „S“ vadovas K. L. ir UAB „S“ už tą pačią veiką negali būti baudžiami antrą kartą. Sutikti su tokiais kasatorių argumentais nėra pagrindo.

25. BK 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (lot. non bis in idem), įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, taip pat BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, pagal kurį baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia, jog, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Šis principas reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, yra ne kartą pažymėjęs, kad administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020 ir kt.). Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10 ir kt.). Taigi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn, t. y. jeigu jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2014, 2K-30-696/2015, 2K-36-697/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-648/2018).

27. Taigi, siekiant tinkamai nustatyti, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti įvertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Laikoma, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, jog asmuo antrą kartą yra baudžiamas iš esmės už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus.

28. Minėta, kad šioje byloje K. L. ir UAB „S“ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, jog K. L., veikdamas UAB „S“ interesais, sudarė sąlygas UAB „S“ išvengti 1680 Eur turtinės prievolės, t. y. nuteistasis K. L., suklastojęs tikrą dokumentą – kasos išlaidų orderį, žinodamas, kad jame užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, neva jis atsiskaitė su nukentėjusiuoju G. P., pateikė minėtą dokumentą Kauno skyriaus darbo ginčų komisijai, o pastaroji šio dokumento pagrindu priėmė G. P. nepalankų sprendimą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo.

29. Be to, K. L. 2021 m. rugsėjo 15 d. VMI nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Tai yra jis pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas dėl to, jog neužtikrino, kad būtų laiku išrašytas 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderis, pildoma kasos knyga ir laiku išmokėti pinigai, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 11, 16, 17 punktų reikalavimus; taip pat neužtikrino, kad pinigų priėmimo kvitai būtų registruojami ir išduodami laikantis nustatytos tvarkos, taip pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 9, 10, 11 punktų reikalavimus.

30. Įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos bei K. L. administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, jam inkriminuotus veiksmus abiejuose procesuose non bis in idem principo aspektu, akivaizdu, kad jie yra skirtingi ir negali būti pripažįstami tapačiais. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį K. L. buvo patrauktas už finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus – darbo užmokesčio neišmokėjimą laiku darbuotojui, laiku neišrašytą 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderį, kasos darbo organizavimo pažeidimus. Tuo tarpu baudžiamojon atsakomybėn nuteistieji patraukti už tai, kad K. L., veikdamas UAB „S“ interesais, sudarė sąlygas UAB „S“ išvengti 1680 Eur turtinės prievolės. K. L., suklastojęs tikrą dokumentą, žinodamas, jog dokumente yra neteisingi duomenys, jį pateikė Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijai ir tai buvo G. P. neigiamo sprendimo faktinis pagrindas. Todėl visiškai pritartina skundžiamuose teismų sprendimuose padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju administracinė atsakomybė negali būti tapatinama su baudžiamąja atsakomybe.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad, priešingai nei teigia kasatoriai, nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai non bis in idem principo pažeidimo nepadarė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteisto juridinio asmens UAB „S“ atstovės advokatės Giedrės Subačiūtės-Dulinskienės ir nuteistojo K. L. ir jo gynėjo advokato Viliaus Masiulio kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                                                                  Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas

Daiva Pranytė-Zalieckienė