eA-2443-629/2023

Administracinė byla Nr. eA-2443-629/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07176-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.; 9.3. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėja T. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. birželio 12 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 23M53769 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.  Pareiškėja nurodė, kad:

2.1. Prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad 1994-1996 m. vykstant karui (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašytojos ir jos vyro namuose (duomenys neskelbtini), kuri yra netoli (duomenys neskelbtini), pradėjo lankytis banditai, kurie reikalavo, kad pareiškėja su vyru prisijungtų prie jų žudyti žmones ir juos plėšti arba mokėti banditams piniginę duoklę. Pareiškėja su savo vyru minėtus banditus apgavo, t. y. sutiko prisijungti prie jų vykdomų nusikalstamų veiksmų, nes atsisakius, juos  būtų nužudę arba sugadinę jų turtą, vėliau pabėgo iš kilmės šalies. Pareiškėja į kilmės valstybę bijo grįžti, kadangi šiuo metu tie banditai yra valdžioje. Pareiškėja ir persekiotojai paskutinį kontaktą turėjo 1997-1998 m., todėl praėjus daugiau nei 20 metų, natūralu, jog persekiotojų tapatybės atskleisti negali, nes neprisimena. Pareiškėja apklausų metu papasakojo, ką prisiminė, jos nurodytos aplinkybės nėra prieštaringos ar nesuderinamos su kilmės valstybės informacija, todėl nėra pagrindo pareiškėjos parodymų laikyti nepatikimu įrodymu. Atsakovas, vertindamas pareiškėjos pasakojimo pagrįstumą ir galimas grėsmes, su kuriomis susidurtų prieglobsčio prašytoja, grįžimo į kilmės valstybę atveju, turėjo atsižvelgti į tai, jog pareiškėjos įvardijamas persekiotojas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) valdžioje, o tokie asmenys (duomenys neskelbtini) turi galimybes vykdyti represijas ir būti nebaudžiami.

2.2. Rašytinių įrodymų neturėjimas nėra neįprasta aplinkybė prieglobsčio prašytojų atveju ir vien tai savaime nesudaro pagrindo pareiškėjos pasakojimą laikyti nepatikimu, juolab, kad prieglobsčio prašytojos pasakojimas apklausų metu buvo neprieštaringas, pareiškėja papasakojo viską, ką prisiminė. Pareiškėjos paaiškinimai yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių, Sprendime nėra nustatyta, kad pareiškėja būtų klaidinusi tyrimą, nenustatyti ir pareiškėjos pasakojimo prieštaravimai kilmės valstybės informacijai, taigi, akivaizdu, jog atsakovas pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvus vertino netinkamai.

2.3. Pareiškėjos persekiotojas yra valdžios atstovas, kuris turi visas galimybes prieš pareiškėją taikyti represijas, susidoroti ir dėl to būti nebaudžiamas, taigi, didelė tikimybė, jog grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju, pareiškėjai kiltų grėsmė būti persekiojamai. Pareiškėjos vertinimu, nurodytos aplinkybės taip pat turi būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

3.  Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.  Atsakovas nurodė, kad vertinant pareiškėjos pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus, padarytos pagrįstos išvados, kad nenustatyta tikimybė, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytojai grėstų persekiojimas, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytoja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjai papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

5.  Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis nepateikė jokių objektyvių pasakojimą patvirtinančių įrodymų, pagrįstai buvo tikimasi, kad jie išsamiai papasakos aplinkybes ir pagrįs prieglobsčio prašymą. Visgi, pareiškėjos ir jos sutuoktinio pasakojimas apie persekiotojus ir persekiojimo veiksmus yra neišsamus ir nedetalus, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Jie aiškiai neįvardija persekiotojų, o juos vadina tik banditais. Į konkrečius klausimus apie persekiotojus atsakinėjo nerišliai, bendrais žodžiais. Apklausos metu paklausus, kas jie (persekiotojai) yra? Pareiškėjos sutuoktinis atsakė, kad „aš dabar neatsimenu jų“. Dar kartą uždavus tą patį klausimą, jis atsakė, kad „tai vieni atvažiavo, tai kiti“. Ir dar kartą paklausus kas juos persekioja? Prieglobsčio prašytojas atsakė, kad „jie niekur nedingo, pusė yra prie valdžios, kita yra pusė taip (nusikalstamos grupuotės), nesuprasi, bet jie vis tiek tarpusavyje yra susiję“. Prieglobsčio prašytoja nurodė, kad banditų siekis kilmės valstybėje buvo įtraukti jos vyrą į jų veiklą, tačiau pareiškėjos sutuoktinis dar iki priimant ginčijamą Sprendimą mirė. Pareiškėja teigė iš esmės net nežinanti kas jos lauktų grįžimo į kilmės valstybę atveju, taigi, ji nesugebėjo įvardinti individualaus persekiojimo motyvų, tuo labiau nesiejo praeities įvykių su nei viena iš penkių Jungtinių Tautų Konvencijos Dėl pabėgėlių statuso saugomų priežasčių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Prieglobsčio prašytojos pasakojimas apie neidentifikuojamų žmonių tariamai vykdomą persekiojimą neturi konteksto, kuris leistų daryti pagrįstas prielaidas dėl tariamų persekiotojų tapatybės. Pareiškėjos abstraktūs teiginiai ir surinkta informacija neleidžia identifikuoti nei tariamų persekiotojų tapatybės, nei jų tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Neidentifikavus potencialaus persekiotojo, neįmanoma įvertinti jam prieinamų persekiojimo priemonių bei, atitinkamai, jų poveikio prieglobsčio prašytojui. Kadangi persekiojimo vykdytojo identifikavimas yra svarbus motyvas vertinant pareiškėjui prieinamą apsaugą, o persekiojimo motyvas yra būtinas „pabėgėlio“ apibrėžimo elementas, nurodyti trūkumai yra esminiai bei turi tiesioginės įtakos sprendimui dėl tarptautinės apsaugos suteikimo.

6.  Atsakovas paaiškino, kad prieglobsčio prašytoja prieglobsčio prašymą pateikė iškart po to, kai pareiškėjos sutuoktinis buvo sulaikytas ir nubaustas už girtumą vairuojant, nors Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašytoja gyvena daugiau nei 22 metų ir čia turi įmonę. Patikrinus VRIS sistemą, nustatyta, kad nors prieglobsčio prašytojai teigė Lietuvoje gyvenantys nuo 1998 m., jiems niekada nebuvo išduoti leidimai gyventi. Pareiškėjos sutuoktiniui, pakliuvus į teisėsaugos akiratį, beveik neabejotina, jog atsižvelgus į prieglobsčio prašytojų ilgalaikį neteisėtą buvimą šalyje, būtų sprendžiamas klausimas dėl jų grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę, todėl, labai tikėtina, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas yra sietinas su prieglobsčio prašytojos siekiu likti (gyventi) Lietuvoje ir išlaikyti savo įmonę, o ne baime grįžti į savo kilmės valstybę. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytojos pasakojimas, kuriuo ji grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, vertintinas kritiškai.

II.

7.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

8.  Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjos sutuoktinis M. K. 2021 m. spalio 21 d. Departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam ir pareiškėjai tuo pagrindu, jog (duomenys neskelbtini) prasidėjo karas, (duomenys neskelbtini) pradėjo masiškai verbuoti žmones į grupuotes, taip pat pareiškėjos sutuoktinį bandė priversti daryti neteisėtus veiksmus.

8.2. Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu skyrė M. K. (M. K.) kardomąsias priemones, t. y. rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šios kardomosios priemonės skirtos dėl to, kad jis 2021 m. spalio 10 d., apie 0.50 val., Eitminų g., Vilniaus m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį Jaguar valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnams tikrinimo metu alkotesterio pagalba pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas ir antruoju pūtimu nustatytas 1,91 promilių girtumas; taip pat jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną; be to, jis, 2021 m. liepos 24 d. 11.40 val., būdamas Kauno m. su V. I., pastarojo vardu užpildė ir už jį pasirašė transporto priemonės Jaguar valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį.

8.3. Pareiškėja 2023 m. kovo 23 d. Departamentui per Migris pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pateiktame prašyme pareiškėja nurodė, kad kai (duomenys neskelbtini) prasidėjo karas pas juos į šalį atvyko banditai. Jie pradėjo verbuoti vyrus, kad šie kartu kariautų, darytų teroristinius išpuolius, grasino nužudyti, jeigu nesutiks. Ji su vyru išsigando, apgavo banditus ir pabėgo iš (duomenys neskelbtini). Ji bijo persekiojimo, represijų, žudynių iš banditų pusės. Pagyvenusi Lietuvoje pareiškėja supranta, kas yra laisvė, ji su sutuoktiniu neturi kur grįžti. Prašo suteikti prieglobstį. Pasiruošusi gyventi pagal teisės aktus, mokėti mokesčius. Nuo 1998 m. iš Vilniaus niekur nebuvo išvykusi. Lietuvoje turi kur dirbti ir gyventi. Prieglobsčio prašytoja taip pat teigė, kad jai nepriimtina (duomenys neskelbtini) ir jo gaujos politika.

8.4. Pareiškėjos sutuoktinis M. K. (duomenys neskelbtini) mirė.

9.    Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį teismas konstatavo, kad sprendimas priimtas vertinant prieglobsčio prašytojų pasakojimus, kilmės valstybės informaciją ir tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjos sutuoktinio atžvilgiu prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra buvo nutraukta, kadangi jis (duomenys neskelbtini) mirė. Tačiau Departamentas buvo atlikęs ne tik pareiškėjos, bet ir jos sutuoktinio apklausas. Iš į bylą pateiktų apklausų matyti, jog pareiškėja nurodo, kad su sutuoktiniu išvyko iš kilmės valstybės 1998 m., kadangi pas juos atvyko banditai, kurie verbavo juos kariauti, o už atsisakymą grasino mirtimi. Šiuo metu banditai yra valdžioje. Pareiškėja su sutuoktiniu nelegaliai atvyko į Lietuvą per Kenos postą, dirbo Gariūnų turgavietėje, sutuoktinis buvo atidaręs įmonę, dokumentacijos tvarkymą buvo patikėjęs advokatui, kuris paėmęs pareiškėjos ir jos sutuoktinio pasus dingo. Pareiškėjos sutuoktinis padarė avariją, po kurios kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas Sprendime nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai kiltų reali inidividualaus persekiojimo rizika ar, kad ji negalėtų pasinaudoti savo valstybės teikiama apsauga nuo jos nuomone jai vykdomo persekiojimo.

10.  Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad prieglobsčio prašytojai prieglobsčio prašymą pateikė iškart po to, kai M. K. buvo sulaikytas ir nubaustas už girtumą vairuojant, nors Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašytojai gyvena daugiau nei 22 metus, turi įkūrę įmonę. Pagal VRIS sistemą, nustatyta, kad nors prieglobsčio prašytojai teigė Lietuvoje gyvenantys nuo 1998 m., jiems niekada nebuvo išduoti leidimai gyventi. Prieglobsčio prašytojai paaiškinimuose teigė, kad bandė legalizuoti savo gyvenimą Lietuvoje, tačiau juos apgavo advokatas, kurio informacijos jie teigė neturintys. M. K. pakliuvus į teisėsaugos akiratį, beveik neabejotina, jog atsižvelgus į prieglobsčio prašytojų ilgalaikį neteisėtą buvimą šalyje, būtų sprendžiamas klausimas dėl jų grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę. Teistumas taip pat apsunkina M. K. galimybes gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ateityje. Todėl, labai tikėtina, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas yra sietinas su prieglobsčio prašytojų siekiu likti (gyventi) Lietuvoje ir išlaikyti savo įmonę, o ne baime grįžti į savo kilmės valstybę.

11.  Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog apklausos metu nei pareiškėja, nei jos buvęs sutuoktinis negalėjo įvardinti, kas yra jų pasakojimuose minimi banditai. Be to ir skunde teismui nėra įvardijami šie asmenys. Pareiškėja gyvena Lietuvoje daugiau nei 20 metų, iš kilmės valstybės išvyko 1998 m., t. y. pareiškėjos įvardijama grėsmė galimai įvyko (jei įvyko) pakankamai seniai, todėl teismas darė išvadą kad šiuo metu jokia grėsmė pareiškėjai jos kilmės valstybėje nekyla. Teismo vertinimu, pareiškėjos pasakojimas yra labai abstraktus, nedetalizuotas, neįvardinti konkretūs asmenys, neįvardinta tiksli šiuo metu kylanti grėsmė kilmės valstybėje. Be to, nuo pareiškėjos pasakojime minimų įvykių praėjo daugiau nei 20 metų, todėl tikėtina, kad pareiškėjos minima grėsmė neegzistuoja, o tuo atveju, jei ir egzistavo, šiuo metu yra išnykusi. Pareiškėja ir teismui pateiktame skunde nenurodė asmenų, dėl kurių jai kilmės valstybėje kyla grėsmė, taip pat nenurodė aplinkybių, dėl kurių gyvendama Lietuvoje daugiau nei 20 metų nesikreipė dėl leidimo gyventi ar pilietybės įgijimo. Nors iš pareiškėjos sutuoktinio prašyme suteikti prieglobstį nurodytų aplinkybių matyti, kad jis nesikreipė dėl leidimo gyventi, kadangi dėl apgaulės neteko savo pasų, tačiau tai nelaikyta aplinkybe, sutrukdžiusia tiek pareiškėjai, tiek jos sutuoktiniui legalizuoti savo buvimą Lietuvoje. Teismo vertinimu, Departamentas atsižvelgė į visas galimas rizikas ir tokių pareiškėjos atžvilgiu nenustatė. Pareiškėja skunde nurodė, kad jos įvardijamas persekiotojas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) valdžioje, tačiau nenurodė tokio asmens nei vardo, nei pavardės, nei individualiai neapibūdino tokio asmens, todėl tokie teiginiai laikyti deklaratyvaus pobūdžio. Tai patvirtina ir pareiškėjos apklausos duomenys, nes Departamento darbuotojui pareiškėja įvardijo, jog nežino, kas yra tie banditai, jų nepažįsta, nežino nei jų vardų, pavardžių, organizacijos, nežino, ar jie yra valdžios atstovai, nežino iš kur jie atėjo. Apklausoje pareiškėja nurodė, kad jie yra susiję su (duomenys neskelbtini), tačiau kitų aplinkybių įvardinti negalėjo.

12.  Teismas vertino, kad Departamentui neturint galimybės identifikuoti pareiškėjos pasakojime minimų asmenų, jos pasakojimas vertintinas kaip nepatikimas ir neturintis įrodomosios galios. Įvertinęs Įstatymo 86-87 straipsniuose, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) įtvirtintą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes teismas darė išvadą, jog pareiškėjos pasakojimas nėra realus, pagrįstas faktiniais duomenimis bei detalizuotas, jog sudarytų pagrindą pripažinti, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Jungtinių Tautų Konvencijos Dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytus reikalavimus, todėl Departamentas pagrįstai pareiškėjai nesuteikė pabėgėlio statuso.

13.  Atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą teismas konstatavo, kad prieglobsčio prašytoja nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jos grąžinimo į kilmės valstybę atveju kyla grėsmė, jog jos teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos, taip pat, kad yra grėsmė jos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą.

III.

14.  Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

15.  Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1.  Pareiškėjos paaiškinimai yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių, pagrindžiančių jai kilmės valstybėje kylančią grėsmę, todėl nesant konkrečių pareiškėjos pasakojimą paneigiančių įrodymų, Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas paaiškinimus turėjo laikyti patikimu įrodymu. Migracijos departamento ir teismo reikalavimas pateikti daiktinius ar dokumentinius įrodymus dėl pareiškėjai kilmės valstybėje kylančios grėsmės yra neproporcingas ir nepagrįstas.

15.2.  Išvada, kad pareiškėja prieglobsčio paprašė vien tam, kad įteisintų savo gyvenimą Lietuvoje, yra tik subjektyvi atsakovo ir teismo prielaida.

15.3.  Atsakovas ir teismas apkritai nevertino situacijos kilmės valstybėje, konkrečiai regione, iš kurio buvo priversta pasitraukti pareiškėja.

15.4.  Pareiškėjos vertinimu, teismas netinkamai įvertino papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, netyrė beatodairiško smurto grėsmės pareiškėjai pavojaus.

16.  Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

17.  Atsakovo vertinimu, Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

IV.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

18.  Bylos dalykas – atsakovo Departamento 2023 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 23M53769, kuriuo netenkintas pareiškėjos T. A. prašymas suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja skunde taip pat yra suformulavusi reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo spręsti pareiškėjos prašymą suteikti jai prieglobstį.

19.  Atsakovo Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų pabėgėlio statuso suteikimo sąlygų ir 87 straipsnyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

20.  Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, atsakovas pagrįstai sprendė, kad nėra nustatyta, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą.

21.  Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtina, kad teismas turėjo jos pasakojimą laikyti patikimu įrodymu, o reikalavimas pateikti daiktinius ar dokumentinius įrodymus dėl pareiškėjai kilmės valstybėje kylančios grėsmės yra neproporcingas ir nepagrįstas.

22.  Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.). Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

23.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

24.  Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

25.  Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

26.  Nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. balandžio 3 d. Departamente vykusioje apklausoje nurodė, jog ji su vyru 1998 m. išvažiavo iš savo kilmės valstybės, kadangi prasidėjus karui (duomenys neskelbtini) banditai, kurių pareiškėja negali konkrečiai įvardinti, pradėjo verbuoti vyriškos lyties gyventojus kartu su jais kariauti, už atsisakymą grasino mirtimi, tie banditai dabar yra valdžioje ir pareiškėja mano, kad jie persekios ją, susidoros.

27.  Atsakovas įvertino surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nurodė, jog banditų siekis kilmės valstybėje buvo įtraukti jos vyrą į neteisėtą veiklą, tačiau pareiškėjos sutuoktinis dar iki priimant ginčijamą Sprendimą mirė. Be to, pareiškėja nesugebėjo įvardinti individualaus persekiojimo motyvų, tuo labiau nesiejo praeities įvykių su nei viena iš penkių Jungtinių Tautų Konvencijos Dėl pabėgėlių statuso saugomų priežasčių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Prieglobsčio prašytojos pasakojimas apie neidentifikuojamų žmonių tariamai vykdomą persekiojimą neturi konteksto, kuris leistų daryti pagrįstas prielaidas dėl tariamų persekiotojų tapatybės. Pareiškėjos abstraktūs teiginiai ir surinkta informacija neleidžia identifikuoti nei tariamų persekiotojų tapatybės, nei jų tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Neidentifikavus potencialaus persekiotojo, neįmanoma įvertinti jam prieinamų persekiojimo priemonių bei, atitinkamai, jų poveikio prieglobsčio prašytojui. Kadangi persekiojimo vykdytojo identifikavimas yra svarbus motyvas vertinant pareiškėjui prieinamą apsaugą, o persekiojimo motyvas yra būtinas „pabėgėlio“ apibrėžimo elementas, nurodyti trūkumai yra esminiai bei turi tiesioginės įtakos sprendimui dėl tarptautinės apsaugos suteikimo.

28.  Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos paaiškinimų abstraktumas, taip pat kilmės valstybės informacija ir kitos bylos faktinės aplinkybės patvirtina Migracijos departamento išvadą, kad pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje yra jos subjektyvi nuomonė, o ne kylanti grėsmė kilmės valstybėje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog jai kilmės valstybėje yra iškilusi reali bei individualaus pobūdžio grėsmė dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Tokios grėsmės pareiškėjai kilmės valstybėje atsiradimo tikimybės nepatvirtino ir tyrimo metu atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija. Šiuo atveju prieglobsčio prašytojos individualios aplinkybės nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Migracijos departamento Sprendimo išvadas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

29.  Pasisakydama dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo, teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nenustatyta, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje esantys atsakovo surinkti duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje yra beatodairiško smurto padėtis dėl šiuo metu vykstančių Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų veiksmų (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

30.  Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas išsamiai įvertino tiek pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, tiek kilmės valstybės informaciją, todėl pareiškėjos argumentai, jog atsakovas nevertino situacijos kilmės valstybėje yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 7 d.) ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas, o pareiškėjos skundas atmestinas.

31.  Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus, taigi nėra pagrindo ir pripažinti, kad pareiškėjos teisės yra pažeistos, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. A. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė