2K-177-648/2023

Baudžiamoji byla Nr. 2K-177-648/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37209-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 22 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Civilinio ieškovo J. Š. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas ir iš Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro priteista J. Š. 1774,76 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas ir iš civilinio atsakovo A. K. priteista 954,38 Eur turtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi nuteistojo A. K., nukentėjusiosios B. K. ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1.   A. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis ir dėl šio įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 12.28 val. Klaipėdoje Smiltelės gatve vairuodamas automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir važiuodamas keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, įvažiuodamas į šviesoforu reguliuojamą sankryžą su Šilutės plentu, įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, nedavė kelio iš kairės, iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos išvažiuojančiam vilkikui „Scania“ (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „VW Passat“ keleivė B. K., jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu (2018 m. spalio 3 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punktą („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui“) ir 161 punktą („Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius“).

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.   Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes teismų išvados darytos nesiėmus priemonių įrodymų prieštaravimams pašalinti ir teisingoms įvykio aplinkybėms nustatyti. Teismai savo sprendimuose aiškino BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymius, KET 9, 161 punktų reikalavimus, tačiau neatkreipė dėmesio į Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių reikalavimus bei Klaipėdos miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos (toliau – Saugaus eismo komisija) sprendimą, kuriuo sumažintas leistinas važiavimo greitis sankryžoje, kurioje įvyko eismo įvykis, nuo 70 km/val. iki 50 km/val. Nepagrįstai netenkintas prašymas prie bylos pridėti 2020 m. Saugaus eismo komisijos posėdžio protokolo kopiją, galėjusią patvirtinti apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes apie kazuso situacijos buvimą, – taip apeliacinės instancijos teismas padarė esminių įrodymų vertinimo klaidų dėl jų turinio, BPK 332 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktų pažeidimą, suvaržė nuteistojo teisę žinoti, dėl ko jis yra nuteistas.

2.2. 2021 m. spalio 1 d. Saugaus eismo komisijos sprendimas yra vietos savivaldos teisės aktas, kuris nustatė kelių transporto eismo saugumo reikalavimus transporto priemonėms, judančioms kelio atkarpose nuo Vingio g. iki Smiltelės g. bei nuo Šilutės pl. iki Statybininkų pr. Klaipėdoje. Šis teisės aktas turi būti taikomas kartu su KET 161 ir 9 punktų nuostatomis, juolab kad byloje esančioje teismo eksperto V. Mitunevičiaus išvadoje Nr. MV2021-51, Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – ir LTEC) 2020 m. sausio 10 d. ekspertizės akto Nr. 11K-336(19) bei 2021 m. birželio 11 d. LTEC ekspertizės akto Nr. 11-929(21) išvadose nurodyta, kad šviesoforų darbo fazės bylos sankryžoje buvo suderintos netinkamai, tai turėjo įtakos eismo įvykiui kilti – kai leistinas greitis yra 70 km/val., geltono signalo, kai jis įjungiamas pereinant iš žalio signalo į raudoną, trukmė turi būti penkios sekundės, o nustatyta, kad automobiliams, į sankryžą įvažiuojantiems iš Šilutės pl., geltonas šviesoforo signalas dega keturias sekundes. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino papildomų į bylą pateiktų duomenų, kurie patvirtina, kad po šio eismo įvykio Saugaus eismo komisija nustatė 50 km/val. greitį byloje minimuose kelio ruožuose.

2.3. Nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad A. K. įvykio dieną, vairuodamas automobilį „VW Passat“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir, įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, nedavė kelio iš kairės pusės atvažiuojančiai transporto priemonei, dėl to įvyko susidūrimas su sunkvežimiu. A. K. negalėjo ir neturėjo numatyti, kad į jo vairuojamą automobilį, kuris į gatvių sankryžą įvažiavo lėtai ir degant leistinam šviesoforo signalui, atsitrenks sunkvežimis „Scania“, kurio vairuotojas galbūt turėjo galimybę laiku stabdyti transporto priemonę tam, kad būtų išvengta susidūrimo, nes ši sunkiasvorė transporto priemonė į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Nenustatytina A. K. kaltė, įvykis vertintinas kaip kazusas.

3.   Atsiliepimu į nuteistojo A. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo:

3.1. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai, vertindami įrodymus, nepažeidė BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą. Visos bylos aplinkybės ir įrodymai išnagrinėti išsamiai ir nešališkai, vertinant įrodymus kaip visumą. Teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, analizuoti tiek A. K. kaltinantys, tiek ir jį teisinantys įrodymai. Teismai išsamiai ištyrė ir kartu su kitais įrodymais įvertino Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktus, UAB „Impulsana“ eksperto V. Mitunevičiaus 2021 m. rugpjūčio 12 d. išvadą; visos ekspertų išvados yra sąlyginės, nė vienoje nėra nustatyta, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, nes nežinomi tikslūs abiejų transporto priemonių važiavimo greičiai prieš įvykstant eismo įvykiui, taip pat nėra galimybės nustatyti transporto priemonių judėjimo prieš pat jų susidūrimą sąsajos su šviesoforų darbo režimu.

3.2. Teismai motyvuotai konstatavo, kad šviesoforų veikimo tinkamumo ir leistino greičio eismo įvykio vietoje pakeitimų klausimai nėra aktualūs nagrinėjamu atveju, nes net jei šviesoforų veikimas nebuvo tinkamai sureguliuotas ir abu eismo įvykio dalyviai važiavo jiems degant leidžiamiems šviesoforo signalams, tai nesuteikia teisės nepaisyti KET 161 punkte nustatyto reikalavimo. Kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad teismas ignoravo minėtas aplinkybes ir neištyrė bei neįvertino reikšmingų duomenų visumos, yra nepagrįsti ir prieštarauja skundžiamų teismų sprendimų turiniui. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai atskleidė nuteistajam A. K. inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, visų būtinų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentus. Skundžiamoje nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstyti sprendimo motyvai, nurodyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, motyvuotai pašalintos iškeltos abejonės dėl apkaltinamojo nuosprendžio išvadų, susijusių su A. K. kaltės konstatavimu ir jo padarytos veikos kvalifikavimu, pagrįstumo. Apeliacine tvarka byla išnagrinėta, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų. Tai, kad kasatorius kitaip nei teismai vertina bylos įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, jo netenkina teismo išvados, nėra pagrindas pripažinti skundžiamus teismų sprendimus nepagrįstais ir neteisėtais.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.   Nuteistojo A. K. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

5.   Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą ar pažeidimus ir kad dėl būtent šio pažeidimo ar pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi objektyviai BK 281 straipsnio 1 dalis pasireiškia veika (konkrečiais KET pažeidžiančiais veiksmais ar neveikimu), padariniais (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių visumos buvimą. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dispozicija yra blanketinė, t. y. Kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje nustatytos veikos yra padaromos dėl neatsargumo, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti, ar nusikalstamo nerūpestingumo, – nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

6.   Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. K. buvo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis ir dėl šio įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: įvažiuodamas į šviesoforu reguliuojamą sankryžą, įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nedavė kelio iš kairės, iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos išvažiuojančiam vilkikui ir su juo susidūrė; eismo įvykio metu buvo sužalota su A. K. automobiliu važiavusi keleivė B. K., jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. A. K. inkriminuoti KET 9 ir 161 punktų pažeidimai.

7.   KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 161 punktą, įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius. Pagal KET 3.17 punkto nuostatas važiuojamųjų kelio dalių sankirta yra plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.

8.    Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos nesilaikant įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o teismų nuosprendis ir nutartis neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, 332 straipsnio 3 ir 5 dalys).

9.    Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nustatė šias faktines aplinkybes: 1) A. K., įvažiuodamas į šviesoforu reguliuojamą sankryžą, jam degant žaliam šviesoforo signalui, esant geram matomumui, šviesiu paros metu nepamatė ir nepraleido sunkiasvorės jam iš kairės tiesiai sankryža judančios J. Š. vairuojamos transporto priemonės, kuriai turėjo duoti kelią; 2) J. Š. vairuojama sunkiasvorė transporto priemonė į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui; 3) šviesoforo reguliavimo trikdžių eismo įvykio metu nebuvo.

10.  Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie A. K. nusikalstamos veikos sudėties požymius, nurodė, kad nors A. K. manevrą pradėjo degant leidžiamam šviesoforo signalui, t. y. degant žaliai šviesai, jis privalėjo duoti kelią nukentėjusiojo vairuojamai transporto priemonei ir leisti jai pabaigti manevrą (konstatuotas KET 161 punkto pažeidimas). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš A. K. pareikšto kaltinimo esminių faktinių aplinkybių ir teisinio kvalifikavimo akivaizdu, jog teismas turėjo tirti ir vertinti visus bylos duomenis (įrodymus) tam, kad būtų nustatyta ir įrodyta aplinkybė, jog A. K. kilo KET 161 punkte nustatyta pareiga duoti kelią kitai transporto priemonei pabaigti laikantis KET pradėtą manevrą sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtoje. Tai yra, byloje sprendžiant, ar A. K. veiksmai prieštaravo KET 161 punkto reikalavimams, turėjo būti nustatytos ir įrodytos dvi esminės faktinės aplinkybės: 1) A. K. įvažiuojant į sankryžą, kai jam degė leidžiamas šviesoforo signalas, J. Š. vairuojama transporto priemonė buvo sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtoje; 2) J. Š. vairuojama transporto priemonė į sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui.

11. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog abi transporto priemonės į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra prieštaringa ir nelogiška, nes nenustačius šviesoforo gedimo byloje susiklosčiusi faktinė situacija objektyviai nėra įmanoma. Nors teismas nuosprendyje išdėstė įrodymų šaltinius ir jų turinį (kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, ekspertizių ir specialistų išvadas, eksperto paaiškinimus, įvykio apžiūros protokolo, kitų protokolų ir rašytinių įrodymų duomenis), tačiau savo išvadas dėl įvykio faktinių aplinkybių grindė iš esmės tik kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiosios B. K. parodymais (jų pagrindu nustatė aplinkybę, kad A. K. į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui) bei nukentėjusiojo J. Š. ir nepilnametės liudytojos A. M. parodymais (jų pagrindu nustatė aplinkybę, kad J. Š. vairuojamas vilkikas su puspriekabe į sankryžą įvažiavo degant leistinam šviesoforo signalui). Taigi esminės baudžiamosios atsakomybės požiūriu reikšmingos aplinkybės nustatytos asmenų, turinčių tam tikrą suinteresuotumą byloje, parodymais.

12. Kita vertus, teismo nuosprendyje neatskleistas ir lieka neaiškus A. K. inkriminuoto KET 161 punkto pažeidimo turinys. Minėta, kad teismas nustatė kaip įrodytą A. K. suformuluotame kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę, kad jis į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant leidžiamam signalui. Tačiau teismo nuosprendyje nėra išsamiau pasisakyta, kur tuo momentu buvo nukentėjusiojo J. Š. vairuojamas vilkikas su puspriekabe (sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtoje ar ne). Teismo nurodyta aplinkybė, kad ir vilkikas įvažiavo į sankryžą degant leistinam šviesoforo signalui, yra nepakankama, sprendžiant A. K. inkriminuoto KET 161 punkto pažeidimo įrodytumą. Šiuo atveju teismas turėjo konkrečiais įrodymais pagrįsti faktinę aplinkybę, kad nukentėjusiojo vairuojama transporto priemonė jau buvo įvažiavusi į sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtą, kai A. K. važiavimo kryptimi užsidegė leidžiamas važiuoti šviesoforo signalas. Tokio vertinimo nuosprendyje nėra.

13. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino kai kurių bylos įrodymų, kurių vertinimas galėjo turėti reikšmės nustatant faktines bylos aplinkybes ar darant teismo išvadas, būtent išsamiai neįvertinti įvykio vietos apžiūros protokole ir J. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, ekspertų išvados ir jų turinys, šių įrodymų santykis su kitais įrodymais byloje neatskleistas. Pavyzdžiui, teismas nepasisakė ir nevertino: 1) nukentėjusiojo J. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole išfiksuotų parodymų turinio (nukentėjusysis nurodė, kad automobilį „VW Passat“ sankryžoje pamatė likus apie 30 m iki šviesoforo ir realiai dar didesniam atstumui iki sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos) (1 t., b. l. 172–180); 2) ekspertizių aktų išvadų (nors dalis išvadų yra sąlyginės, tačiau teismas aplinkybes, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, gali vertinti ir patvirtinti arba paneigti) dėl J. Š. vairuoto vilkiko „Scania“ su puspriekabe ir A. K. vairuoto lengvojo automobilio judėjimo įvykio metu mechanizmų, jų buvimo vietos atitinkamu laiku; 3) įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos informacijos ir t. t. Taigi pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas A. K. apkaltinamąjį nuosprendį ištirtais teismo posėdyje įrodymais, tinkamai neatskleidė jų turinio, nesugretino įrodymų tarpusavyje, savo išvadas grindė selektyviais įrodymais, o ne jų visuma.

14. Pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų apeliacinės instancijos teismas neištaisė. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinius skundus ir palikdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Teismas, vertindamas bylos įrodymus dėl įvykio faktinių aplinkybių, padarė išvadą, kad „objektyvūs bylos duomenys neatsako, kokie tiksliai šviesoforų signalai degė kiekvieno iš vairuotojų važiuojamąja kryptimi vairuotojams įvažiuojant į sankryžą“ (nutarties 11 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas tik nuteistojo, nukentėjusiųjų ir nepilnametės liudytojos parodymus, padarė analogišką pirmosios instancijos teismui išvadą, kad abi transporto priemonės į sankryžą įvažiavo degant leistinam šviesoforo signalui. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad A. K. įvažiuojant į sankryžą užsidegus žaliam šviesoforo signalui „prie sankryžos artėjo ir į ją įvažiavo sunkiasvorė J. Š. transporto priemonė“ (nutarties 15 punktas). Taigi tokia teismo argumentacija prieštarauja ankstesnei išvadai, taip pat neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusiojo vairuojamas vilkikas, A. K. įvažiuojant į sankryžą, buvo jos važiuojamųjų dalių sankirtoje KET 161 punkto prasme. Taigi apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas kaltinimo A. K. teisėtumą ir pagrįstumą, irgi nesugretino KET 161 punkte nustatytų sąlygų visumos su byloje susiklosčiusia faktine situacija bei savo išvadas padarė neįvertinęs bylos įrodymų taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, o tokia teismo nutartis neatitinka BPK 332 straipsnio nuostatų, keliamų teismo nutarties turiniui.

15. Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nagrinėjamu atveju teismų sprendimuose nurodytas įrodymų vertinimas ir išvados neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad A. K. pareikšto kaltinimo esminės faktinės aplinkybės yra nustatytos ir jo veika atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai patvirtinti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015). Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242-495/2019).

16. Taip pat pažymėtina, kad sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonių, aiškinamų kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas. Šiuo atveju abiejų instancijų teismai abejones dėl faktinių aplinkybių, prieštaringai jas nustatydami, aiškino traukiamo baudžiamojon atsakomybė A. K. nenaudai.

17. Minėti teismų padaryti procesiniai pažeidimai vertinant įrodymus, nustatant faktines aplinkybes, surašant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus pripažintini esminiais, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendis ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis naikintini.

18. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl minėtų procesinių pažeidimų bylos perdavimas iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka galimai pareikalautų faktinių aplinkybių keitimo ar naujų įrodymų rinkimo, o tai neatitiktų rungimosi ir draudimo bloginti asmens teisinę padėtį principų, nesiderintų su kaltinamajam garantuojama teise žinoti apie jam pareikšto kaltinimo turinį ir nuo jo gintis, taip pat teise į kuo trumpesnį bylos išnagrinėjimą. Todėl teisėjų kolegija priima sprendimą A. K. baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį ir baudžiamąją bylą A. K. nutraukti.

Teisėjai                                                                                              Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Pažarskis