2K-99-628/2025

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-99-628/2025 Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00001-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 13 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui, išteisintajam V. Š., jo gynėjui advokatui Ruslanui Boiko (Ruslan Boiko), išteisintojo R. Z. gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, išteisintosios UAB „Meleksas“ atstovui advokatui Evaldui Skurvydui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Dariaus Valio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalies. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; R. Z. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaičius laikinojo sulaikymo laiką, R. Z. paskirta galutinė bausmė – 196 MGL (9800 Eur) dydžio bauda; UAB „Meleksas“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria V. Š. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, R. Z. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, UAB „Meleksas“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – V. Š. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, R. Z. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, UAB „Meleksas“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat iš valstybės V. Š. priteista 1835,16 Eur, UAB „Meleksas“ – 3267 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms išlaidoms advokato darbui apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Šioje baudžiamojoje byloje taip pat išteisinti N. A., A. Č., M. B., tačiau dėl jų kasacinių skundų nėra gauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi išteisintųjų ir jų gynėjų bei atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   V. Š. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, dirbdamas UAB „Ignalinos vanduo“ direktoriumi – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai pats susitarė priimti ir priėmė bendros ne mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės kyšį iš juridinio asmens UAB „Meleksas“ atstovo direktoriaus R. Z. už neteisėtą veikimą vykdant V. Š., kaip UAB „Ignalinos vanduo“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo, įgaliojimus – už UAB „Meleksas“ direktoriaus R. Z. atstovaujamos bendrovės interesų patenkinimą bei išimtinę padėtį ir palankumą R. Z. bei UAB „Meleksas“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje.

2.   R. Z. ir UAB „Meleksas“ pagal BK 227 straipsnio 2 dalį buvo kaltinami tuo, kad UAB „Meleksas“, kaip juridinis asmuo, atstovaujamas direktoriaus R. Z., einančio vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje – UAB „Meleksas“, kuris dirbdamas direktoriumi, adresas: Parko g. 2, Vidiškių k., Ignalinos r., siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui – UAB „Meleksas“, veikdamas jo naudai ir interesais, kad UAB „Ignalinos vanduo“, kaip užsakovė, teiktų pasiūlymus UAB „Meleksas“ dėl rangos darbų atlikimo, užtikrintų rangos sutarčių sudarymą su UAB „Meleksas“ ir jų vykdymą, tiesiogiai susitarė su UAB „Ignalinos vanduo“ direktoriumi V. Š. – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – duoti ir V. Š. davė kyšį, bendros ne mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės, už V. Š. neteisėtą veikimą, vykdant jo, kaip UAB „Ignalinos vanduo“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo, įgaliojimus, už UAB „Meleksas“ direktoriaus R. Z. atstovaujamos bendrovės interesų patenkinimą bei išimtinę padėtį, palankumą R. Z. bei UAB „Meleksas“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje, būtent:

2.1. 2016 m. UAB „Ignalinos vanduo“ atlikus supaprastinto atviro konkurso „Vandentiekio tinklų rekonstravimas Rimšės miestelyje“ rangos darbų pirkimo procedūras, V. Š. 2016 m. gruodžio 14 d., kaip perkančiosios organizacijos vadovas, pasirašęs rangos darbų sutartį Nr. ST-20 su laimėtoja UAB „Eigesa“, 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. telefoninio pokalbio metu savo naudai tiesiogiai susitarė su UAB „Meleksas“ atstovu direktoriumi R. Z. ir taip iš jo priėmė, o pastarasis davė ne mažesnės nei 1 MGL dydžio, t. y. 997,04 Eur, vertės kyšį – tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus, kuriuos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. sausio 10 d. V. Š. priklausančiame sklype, (duomenys neskelbtini), neatlygintinai R. Z. nurodymu atliko UAB „Meleksas“ darbuotojai, tokiu būdu V. Š. priėmė iš UAB „Meleksas“ atstovo R. Z. tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus. Po to V. Š., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą ir susitarimą, pagal UAB „Ignalinos vanduo“ valdybos 2007 m. birželio 5 d. protokolu Nr. 4 patvirtintų direktoriaus pareiginių nuostatų 8 bei 13 punktus, būdamas perkančiosios organizacijos vadovas, pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais, pagal 2011 m. gruodžio 30 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymą Nr. 1S-204 „Dėl Viešųjų pirkimų gairių perkančiosios organizacijos vadovui patvirtinimo“ būdamas atsakingas už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi perkančiojoje organizacijoje, būdamas atsakingas už jo sudarytos Viešojo pirkimo komisijos veiksmus, tyčia, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 2016 m. gruodžio 14 d. UAB „Ignalinos vanduo“ ir UAB „Eigesa“ rangos sutarties Nr. ST-20 Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto 5 papunktį, Bendrųjų sutarties sąlygų 7 punktą, 15.2 punkto d dalį, sudarydamas R. Z. ir UAB „Meleksas“ išimtinę padėtį, rodydamas jiems palankumą ir palaikydamas gerus santykius, 2018 m. sausio 10 d. Vilniuje (V. Š.) neteisėtai paprašė rangovės UAB „Eigesa“ direktoriaus E. B., kad UAB „Eigesa“ leistų atlikti rangos darbus pagal 2016 m. gruodžio 14 d. UAB „Ignalinos vanduo“ ir UAB „Eigesa“ rangos sutartį Nr. ST-20 „Vandentiekio tinklų rekonstravimas Rimšės miestelyje“ įmonei UAB „Meleksas“, darbų vertė 61 332, 48 Eur. E. B. sutikus, UAB „Eigesa“ neteisėtai 2018 m. kovo 5 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. IGN/RIMŠĖ/001MBI su UAB „Meleksas“, pagal kurią UAB „Eigesa“ perleido pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus „Vandentiekio tinklų rekonstravimas Rimšės miestelyje“ UAB „Meleksas“, darbų vertė 53 000 Eur. Po to laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 18 d., pažeidžiant pirmiau paminėtas 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. ST-20 sąlygas, V. Š. neteisėtai leido UAB „Meleksas“ atlikti pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus „Vandentiekio tinklų rekonstravimas Rimšės miestelyje“.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas V. Š., R. Z. ir UAB „Meleksas“ kaltės klausimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, įvertino tik dalį surinktų įrodymų, be to, ir vertindamas šiuos įrodymus išsamios jų analizės neatliko, darė klaidų dėl jų turinio, nepalygino jų kartu su iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis, neišdėstė įtikinamų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina vienus ar kitus apskųsto nuosprendžio įrodymus, nuosprendį grindė prielaidomis, specialisto išvadai suteikdamas didesnę įrodomąją vertę, o kitus įrodymus vertindamas selektyviai, tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 225 straipsnio 2 dalies, 227 straipsnio 2 dalies) taikymą.

4.   Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais pagrindė BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos būtinąjį požymį – kyšio priėmimą už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus ir palankumą UAB „Meleksas“ bei BK 227 straipsnio 2 dalyje būtinąjį požymį – kyšio davimą už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, siekiant išimtinės padėties ir šio asmens palankumo ateityje, nepagrįstai konstatavo, kad V. Š. veikoje yra visi kyšininkavimo požymiai. Objektyvūs bylos duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą ne tik dėl išskirtinio V. Š. palankumo R. Z. ar jo vadovaujamai UAB „Meleksas“, bet ir atliktų tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbų V. Š. priklausančiame sklype neatlygintinumo faktą.

5.   Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių R. Z. ir V. Š. susitarimą dėl kyšininkavimo, byloje nėra. Nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje nėra nustatyta, kada konkrečiai susitarta dėl kyšio, jo dydžio, priėmimo laiko, būdo, tik nurodyta, jog dėl kyšio davimo tariamai R. Z. su V. Š. susitarė 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. telefoninio pokalbio metu. Tokį susitarimą paneigia byloje esantis šio pokalbio garso įrašas ir kiti bylos įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas telefoninis pokalbis netinkamai įvertintas, iškraipant jo turinį, dėl to buvo padarytos klaidingos išvados.

6.   Detalizuojant šį R. Z. ir V. Š. skundžiamame nuosprendyje pateiktą kaltinimą, jiems inkriminuojama ir tai, kad kyšis duotas už V. Š. palankumą, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje, tai suponuoja išvadą, kad tai turėtų būti nuolatinis ir sistemingas V. Š. veikimas UAB „Meleksas“ naudai ir interesais, tačiau byloje įrodinėjamas tik vienas nusikalstamos veikos epizodas, susijęs su tuo, jog tariamai V. Š. paprašė UAB „Eigesa“ direktoriaus E. B., kad šis leistų darbus atlikti UAB „Meleksas“. Byloje nėra nustatyta kitų epizodų, kad V. Š. veiktų UAB „Meleksas“ naudai ir interesais, todėl nepagrįstai inkriminuotas tariamas nuolatinis ir sistemingas V. Š. veikimas UAB „Meleksas“ naudai ir interesais. Byloje nėra konkrečių duomenų apie tai, kada, kokiu būdu, kokiomis formomis, kokiose bendravimo ar bendradarbiavimo srityse V. Š., kaip UAB „Ignalinos vanduo“ direktoriaus, palankumas R. Z. ar jo vadovaujamai UAB „Meleksas“ galėjo būti išreikštas po to, kai buvo iškastas tvenkinys. Pažymėta ir tai, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. su V. Š. nutraukta darbo sutartis, o surašant kaltinamąjį aktą (2020 m. liepos 24 d.) V. Š. jau buvo senatvės pensininkas, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu V. Š. galėtų ateityje priimti palankius UAB „Meleksas“ sprendimus.

7.   Kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. telefoninio pokalbio metu sudarytas susitarimas dėl tvenkinio kasimo nepagrįstai siejamas su tuo, kad vėliau dėl šio susitarimo UAB „Eigesa“ kaip subrangovę darbams atlikti pasisamdė UAB „Meleksas“, nors tokiam susiejimui nėra jokio faktinio pagrindo. Byloje nėra įrodymų, įskaitant daugybę fiksuotų kaltinamųjų pokalbių garso įrašų, patvirtinančių, kad V. Š. ar R. Z. tiesiogiai ar netiesiogiai būtų nurodę, jog tvenkinys bus iškastas / kasamas / buvo iškastas dėl V. Š. kokių nors konkrečių veiksmų objekte („Vandentiekio tinklų rekonstravimas Rimšės miestelyje“) ar kitokio palankumo juridiniam asmeniui UAB „Meleksas“. Tarp tvenkinio kasimo ir fakto, kad vėliau UAB „Eigesa“ kaip subrangovę pasamdė UAB „Meleksas“, nėra jokio teisiškai reikšmingo ryšio, kuris galėtų patvirtinti kyšininkavimo veikos požymius. V. Š. buvo nuteistas už atlikimą tokių veiksmų, kurių neapėmė jo galimybių ribos (V. Š. buvo UAB „Ignalinos vanduo“ direktorius ir neturėjo įgalinimų veikti UAB „Eigesa“ vardu, su šia bendrove nebuvo susijęs pavaldumo ar kitais santykiais).

III. Kasacinio skundo argumentai

8.   Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Valys prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, susijusią su V. Š., R. Z. bei UAB „Meleksas“ išteisinimu, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį, taip pat panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. Š. ir UAB „Meleksas“ apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo ir palikti kitas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis nepakeistas. Kasatorius skunde nurodo:

8.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes išvados dėl asmenų nepagrįsto pripažinimo kaltais pagal jiems inkriminuotus BK straipsnius nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių dėl V. Š., R. Z. ir juridinio asmens UAB „Meleksas“ veiksmų išnagrinėjimu, taip pat nepateikė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

8.2. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra įrodymų, patvirtinančių V. Š. ir R. Z. susitarimą dėl kyšininkavimo. Atkreiptas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje analizavo kaltinamajame akte nurodytą 2018 m. sausio 5 d. V. Š. ir R. Z. pokalbį. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė motyvą, kad 2018 m. sausio 5 d. pokalbio metu nebuvo paminėti UAB „Ignalinos vanduo“, UAB „Meleksas“ bei vandentiekio tinklų rekonstravimas Rimšės miestelyje, todėl tvenkinio kasimas nėra susijęs su šiomis bendrovėmis ar nurodytais darbais.

8.3. Apeliacinės instancijos teismas patikėjo nuteistųjų V. Š. ir R. Z. parodymais ir nuosprendyje akcentavo, kad tvenkinio kasimo darbai buvo atlikti atlygintinai, nes 2018 m. sausio 5 d. pokalbio metu buvo susitarta dėl atsilyginimo už tvenkinio iškasimą ir 2018 m. gruodžio 3 d. pagal UAB „Meleksas“ PVM sąskaitą faktūrą V. Š. atsiskaitė už šiuos darbus. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, V. Š., iškasus tvenkinį, neatsilygino už atliktus darbus, kadangi jie nebuvo pabaigti. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutinkama. Tai, kad tvenkinio kasimo darbai buvo pabaigti, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtino ne tik liudytojo UAB „Meleksas“ ekskavatorininko A. M., kuris 2018 m. sausio 8–10 d. kasė tvenkinį V. Š. sklype, parodymai, bet ir V. Š. su R. Z. 2018 m. sausio 12 d. vykusio pokalbio turinys. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos įrodymus. Be to, teismas nepagrįstai suabejojo liudytojo A. M. parodymais dėl darbų pabaigimo, nurodydamas, kad šis liudytojas nebuvo apklaustas nei teisme, nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Pažymėta, kad 2021 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pranešta, jog šis liudytojas yra miręs, jo parodymai buvo perskaityti teismo posėdyje. Be kita ko, teismas nepagrįstai rėmėsi apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos R. Š., V. Š. dukters, parodymais, kad tvenkinio kasimo darbai buvo atlikti nekokybiškai ir nebuvo pabaigti, – šie parodymai prieštarauja minėtam 2018 m. sausio 12 d. vykusio V. Š. ir R. Z. pokalbio turiniui.

8.4. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teismo posėdyje nuteistojo V. Š. pateiktos fotonuotraukos paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus apie tinkamą tvenkinio šlaitų sutvarkymą, laikytina deklaratyvia ir prieštaraujančia kitiems įrodymams. Teismas nedetalizavo, kodėl jis nusprendė, kad V. Š. pateiktos fotonuotraukos paneigia skundžiamo nuosprendžio argumentus apie tinkamą tvenkinio šlaitų sutvarkymą. Nepagrįstas ir teismo argumentas, kad vietovės – žemės sklypo apžiūros protokolo fotolentelėje tvenkiniai nufotografuoti pakankamai iš toli, todėl neįmanoma spręsti apie tinkamą tvenkinio šlaitų sutvarkymą.

8.5. Skundžiamame nuosprendyje visiškai nevertinta reikšminga aplinkybė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. V. Š. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl to, jog jis kaip kyšį iš UAB „Meleksas“ direktoriaus R. Z. priėmė tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus, o praėjus 10 dienų po įtarimo pareiškimo V. Š. ir R. Z. 2018 m. lapkričio 30 d. UAB „Meleksas“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Dar po 3 dienų V. Š. ją apmokėjo. Toks veiksmas yra vertintinas kaip siekimas nuslėpti neteisėtus veiksmus.

8.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad tarp tvenkinio kasimo ir fakto, jog vėliau UAB „Eigesa“ kaip subrangovę pasamdė UAB „Meleksas“, nėra jokio teisiškai reikšmingo ryšio, bei tvirtinimas, kad V. Š. buvo nuteistas už atlikimą tokių veiksmų, kurių neapėmė jo galimybių ribos. Apeliacinės instancijos teismas atsietai nuo kitų sutarties nuostatų taikė UAB „Ignalinos vanduo“ ir UAB „Eigesa“ 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. ST-20 Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto 5 papunktį. UAB „Eigesa“ kaip subrangovę pasitelkė UAB „Meleksas“ neteisėtai – nesant pagrindo įtraukti naują subrangovą ir negavusi UAB „Ignalinos vandenys“ sutikimo. Subrangovas turėjo būti išviešintas teikiant pasiūlymą. Subrangovo neišviešinimas prieštarauja ir pirkimo metu galiojusiai Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatai. Pirkimo vykdytojas neužtikrino tinkamo Sutarties vykdymo, faktiškai į Sutartį įtraukęs naują subrangovę ir neįforminęs Sutarties pakeitimo, šio pakeitimo nepaviešino ir taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 11 dalies reikalavimus ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. V. Š. žinojimą, kad darbus atlieka UAB „Meleksas“, akivaizdžiai rodo kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti pokalbiai. V. Š. pozicija dėl šio fakto apklausų metu keitėsi.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9.   Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro D. Valio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl baudžiamojo proceso reikalavimų, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje

10. Nagrinėjamos bylos kasacinis pagrindas susijęs su, kasatoriaus teigimu, BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimais, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas padarė netinkamas išvadas dėl BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymių nustatymo. Kasaciniuose skunduose neretai apeliacinės instancijos teismo išvados ginčijamos pateikiant savo įrodymų vertinimą arba perteikiamos pirmosios instancijos teismo išvados, kurios pristatomos kaip tinkamesnės. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), kasaciniame skunde išdėstyti argumentai bus vertinami tiek, kiek jie yra susiję su kasacinės bylos nagrinėjimo dalyku.

11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis jis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenurodo jokių specifinių naujo (išteisinamojo ar apkaltinamojo) nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau naujame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-1073/2018). Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti aiškiai nurodyti motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas, naujame nuosprendyje negali būti įrodymų vertinimo spragų.

12. Savo ruožtu pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal šį reikalavimą, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo išvados daromos, nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryšio. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, jog iš jo turinio būtų aišku: 1) kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, ir 2) kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir reikšmingais nustatant tiesą byloje nelaiko kitų įrodymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).

13. Vertinant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų aspektu, matyti, kad nuosprendyje nurodytos bylai reikšmingos aplinkybės, taip pat nurodyti teisiniai argumentai, iš kurių aišku, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas, ir motyvuotas BPK 329 straipsnio 1 dalies išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais kitaip įvertinti apskųsto nuosprendžio įrodymai, nuosekliai išplaukia iš teismo ištirtų bylos įrodymų, iš naujo išteisinamojo nuosprendžio aišku, kokios aplinkybės neleidžia nustatyti būtinųjų, šiuo atveju kyšininkavimo bei papirkimo, nusikalstamų veikų sudėties požymių.

14. Aptariamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo taip pat neturi. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl susitarimo dėl kyšio perdavimo, kyšio dalyko, neįvertino visų įrodymų ir bylai reikšmingų aplinkybių, rėmėsi tais įrodymais, kurie yra prieštaringi. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus, dėl bylos įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo iš esmės pažeistos BPK nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės.

15. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu padaryta išvada, kad byloje nėra R. Z. ir V. Š. susitarimą dėl kyšininkavimo patvirtinančių įrodymų. Tokia išvada padaryta pakartotinai atidžiai patikrinus ir įvertinus kaltinime nurodyto, kaip susitarimą patvirtinančio 2018 m. sausio 5 d. telefoninio pokalbio tarp R. Z. bei V. Š. turinį.

16. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad išsamiai išanalizuotas tvenkinio kasimo darbų, kaip kyšio dalyko, atlygintinumo bei kitų bylai reikšmingų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie minėtų asmenų susitarimą dėl kyšio perdavimo už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, kontekstas. Šiuo aspektu kruopščiai įvertinti liudytojų R. L., R. Ž., A. M., R. Š. parodymai, darbų atlikimo dokumentacija (A. M. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, R. L. išduoti automobilio kelionės lapai), ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės K. Grikavičiūtės vietovės – žemės sklypo apžiūros protokolas su fotolentele, V. Š. pateiktos fotonuotraukos. Šių įrodymų pagrindu patvirtintas V. Š. bei R. Z. parodymų patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl kasimo darbų atlygintinumo, įvertino aplinkybių visumą: 2018 m. sausio 5 d. telefoninio pokalbio metu V. Š. siekė nusiderėti darbų kainą, byloje nenustatyta bandymų nuslėpti atliekamus darbus (išrašyti kelionės lapai, užpildytas A. M. darbo laiko apskaitos žiniaraštis), darbai nebuvo užbaigti iki galo (tvenkinys kastas žiemą, papildomi darbai neatlikti ilgą laiko tarpą dėl įrangos trūkumo, šią skiriant kitiems bendrovės darbams). Teismo išvada dėl kyšio dalyko tinkamai argumentuota, t. y. padaryta įvertinus šiai aplinkybei nustatyti svarbius įrodymus.

17. Taip pat, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismas įvertino tiek liudytojo A. M. parodymus dėl darbų baigtumo, tiek atsiskaitymo už darbus jau pradėjus ikiteisminį tyrimą aplinkybes: konstatuota, kad A. M. parodymai pirmosios instancijos teismo buvo vertinti selektyviai, ignoruojant tai, kad tvenkinys buvo kasamas žiemą. Iš pastarojo parodymų nustatyta, kad tvenkinys buvo iškastas, tačiau aplinka tinkamai nebuvo sutvarkyta, nebuvo sutvirtinti šlaitai. Vertinant aplinkybę, kad už darbus atsiskaityta jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, atsižvelgta ir į tai, kad V. Š. dar anksčiau (2017 m.) yra prašęs iškasti jam tvenkinį, tačiau tai nebuvo padaryta dėl technikos stygiaus. Dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo ir tai, kad nesant visiško darbų baigtumo, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio nuostatas, PVM sąskaita faktūra ir neturėjo būti išrašyta.

18. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, visų bylos įrodymų kontekste, nepažeisdamas BPK reikalavimų, vertino apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtus liudytojos R. Š. parodymus bei V. Š. pateiktas fotonuotraukas, kurios paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus apie tinkamą tvenkinio šlaitų sutvarkymą. Kasaciniame skunde dėstomi teiginiai dėl R. Š. parodymų, t. y. kad jie turėtų būti vertinami kritiškai, kaip siekis padėti savo tėvui išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama dėl teismo išvadų, susijusių su V. Š. pateiktų bei žemės sklypo apžiūros protokole esančių fotonuotraukų vertinimu, yra deklaratyvūs, pateikiami siekiant dar kartą vertinti įrodymus kasatoriui palankiu būdu, tačiau, kaip minėta pirmiau, kasacinės instancijos teismas įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

19. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad bylai reikšminga išvada dėl to, jog tarp tvenkinio kasimo ir fakto, kad vėliau UAB „Eigesa“ kaip subrangovę pasamdė UAB „Meleksas“, nėra jokio teisiškai reikšmingo ryšio, padaryta nepažeidus įrodymų vertinimo reikalavimų, įvertinus V. Š. bei R. Z. tarpusavio bendravimo telefoninius pokalbius, 2018 m. sausio 15 d. E. B. ir R. Z. pokalbį (nuosprendžio 13.27–13.28 punktai).

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, reikšmingi tik darant išvadą dėl kyšininkavimą ar papirkimą kvalifikuojančio požymio, t. y. kyšio paėmimo/davimo už neteisėtą veikimą ar neveikimą (BK 225 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 2 dalis), nustatymo. Baudžiamoji atsakomybė galima tik kai nustatomi visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nenustačius kitų būtinųjų minėtuose straipsniuose įtvirtintų nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. susitarimo duoti kyšį, kyšio priėmimo ar perdavimo, nėra pagrindo vertinti už kokį tariamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus buvo tartasi. Atsižvelgiant į tai, dėl kasaciniame skunde dėstomų argumentų, susijusių su teismo išvadomis dėl subrangovo UAB „Meleksas“ išviešinimo procedūrų pažeidimo, nepasisakoma.

21. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis priimtas nepažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, iš jo turinio aišku, kodėl pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas laikomas netinkamu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, iš esmės pažeidė kasatoriaus nurodytas BPK nuostatas.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

22. 2025 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas išteisintojo V. Š. gynėjo advokato R. Boiko prašymas priteisti V. Š. per bylos nagrinėjimą kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

23. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje esančioje teisės normoje tiesiogiai įtvirtinta išteisinto asmens teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-719/2024, 2K-47-648/2024). Taip pat, pagal BPK 106 straipsnio nuostatų prasmę, teismas, kai priima sprendimą dėl advokato darbo apmokėjimo dydžio, nėra varžomas dėl išteisintojo prašyme nurodytų išlaidų sumų, jas nustato atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-489/2024).

24. Kadangi, išnagrinėjus prokuroro kasacinį skundą, kuriuo prašoma palikti V. Š. galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, šis yra atmetamas ir skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. išteisinamasis nuosprendis paliekamas nepakeistas, yra pagrindas spręsti klausimą dėl V. Š. išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo.

25. Iš 2025 m. gegužės 14 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymą matyti, kad V. Š. gynėjui už teisines paslaugas sumokėjo 629,20 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos apimtį ir kasaciniame skunde keliamų klausimų sudėtingumą, tai, kad kasacinis skundas paduotas prokuroro iniciatyva, konstatuoja, kad išteisintojo gynėjo prašoma priteisti 629,20 Eur suma yra proporcinga.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Dariaus Valio kasacinį skundą. Priteisti V. Š. 629,20 Eur (šešių šimtų dvidešimt devynių Eur 20 ct) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės lėšų.

Teisėjai                                                                                                Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė