eA-341-575/2025

Administracinė byla Nr. eA-341-575/2025 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01868-2023-5 Procesinio sprendimo kategorija 7.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 2 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agvala“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agvala“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Klasmann-Deilmann Šilutė“, M. Š.) dėl administracinių aktų dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.  Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agvala“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Klaipėdos teritorinio skyriaus 2023 m. liepos 10 d. įvykio darbe, įvykusio 2022 m. spalio 20 d. UAB „Agvala“ darbuotojui A. Š., papildomo tyrimo akto (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas) dalį, kuria buvo patikslintas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2023 m. sausio 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 (toliau – Aktas) 10 punktas, bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dėl įvykio darbe, kurio metu 2022 m. spalio 20 d. mirtiną traumą patyrė UAB „Agvala“ darbuotojas A. Š., papildomo tyrimo Nr. SD-129-19256 (toliau – ir Sprendimas) dalį, susijusią su UAB „Agvala“ veiksmų vertinimu.

2.  Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1.    Papildomo tyrimo aktas yra neišsamus, nemotyvuotas, surašytas neatsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas ir kitas tyrimo metus nustatytas aplinkybes.

2.2.    Sprendime nurodyta, kad Sprendimo priėmimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. išvada dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. spalio 20 d., kurio metu mirtiną traumą patyrė UAB „Agvala“ darbuotojas A. Š., papildomo tyrimo Nr. EVD-88 (toliau – ir Papildomo tyrimo išvada), kuri yra surašyta formaliai, joje nepaaiškinama, kodėl buvo panaikinta Akte nurodyta pirmoji priežastis, aiškiai neatsakyta į pareiškėjo keltą klausimą, kas buvo atsakingas už UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ darbuotojų informavimą apie jos teritorijoje atliekamus darbus, nėra aišku, kas buvo atsakingas už saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą – pareiškėjas ar UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“.

2.3.    Pareiškėjas neturėjo prievolės kontroliuoti darbuotojus atsakovo nurodytu būdu, t. y. nepaliekant jų dirbti savarankiškai. Dėl to, kad nukentėjusysis dirbo būtent UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ užsakymu ir jai priklausančioje teritorijoje, būtent UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ privalėjo užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolę, tačiau to nepadarė.

2.4.    Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau  – ir DSSĮ) 25 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, užkraunant pernelyg didelę naštą darbdaviui. DSSĮ 33 straipsnyje įtvirtintos darbuotojo pareigos, kurias apima, įskaitant, bet neapsiribojant: darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus; tinkamai naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones; pagal galimybes ir turimas žinias imtis priemonių pašalinti priežastims, galinčioms sukelti traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ir kt.

2.5.    Pagal teisės aktų reikalavimus pareiškėjas buvo supažindinęs įvykio vietoje dirbusius darbuotojus su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, t. y. įvykdė darbdaviui priskirtas funkcijas. Iš tyrimo medžiagoje esančių įvykio vietos nuotraukų matyti, jog nukentėjusysis buvo su šviesą atspindinčia liemene, apklausiamas liudytoju E. M. parodė, kad darbuotojams buvo žinoma, jog darbo zoną jie privalo apstatyti įspėjamaisiais ženklais, tačiau dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių to nepadarė.

2.6.    Papildomo tyrimo akte ir Sprendime nebuvo įvertinti įvykio vietoje dirbusio pareiškėjo darbuotojo E. M. paaiškinimai. Įvykio vietoje dirbęs pareiškėjo darbuotojas E. M. ir A. Š. jokių įspėjamųjų ženklų nebuvo pasistatę, manydami, jog viską greitai sutvarkys, tačiau įprastai įspėjamuosius ženklus pasistato.

2.7.    Jei yra konstatuota, jog nelaimingą atsitikimą sukėlė darbo vietos neapstatymas įspėjamaisiais ženklais, tokiu atveju nelaimingą atsitikimą sukėlė remonto darbus atlikusios įmonės darbuotojų aplaidus elgesys, priimant sprendimą nepasistatyti įspėjamųjų ženklų, kai jiems buvo žinoma, jog jie yra privalomi.

2.8.    Darbuotojai buvo pristatomi į teritoriją, kurioje dirbo ne pirmą kartą, žinojo visus darbo ypatumus, buvo tinkamai instruktuoti. Jie likdavo dirbti vieni, nes pareiškėjas neturėjo pareigos jų kontroliuoti viso darbo proceso metu. UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ atstovas žinojo apie jų prašymu ir interesais teritorijoje dirbančius kitos įmonės darbuotojus. Dėl to, kad įprastai remonto darbus atliekantys darbuotojai apsitverdavo tvarkomą teritoriją, pareiškėjas neturėjo pagrindo kontroliuoti tinkamai instruktuotų darbuotojų. Atsižvelgdamas į darbo patirtį, nukentėjusysis privalėjo įvertinti riziką ir imtis veiksmų, saugių darbo sąlygų užtikrinimui – būti blaivus darbo vietoje ir apsitverti darbo vietos teritoriją.

2.9.    Nukentėjusysis A. Š. dirbti pradėjo būdamas blaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, nebuvo požymių, galinčių sukelti įtarimą. Darbdavys be pagrindo neturi teisės tikrinti darbuotojų su savimi atsineštų daiktų turinio. Kartu su nukentėjusiuoju įvykio vietoje dirbęs E. M. patvirtino, kad jie su nukentėjusiuoju alkoholio nevartojo, todėl egzistuoja reali tikimybė, kad nukentėjusysis alkoholį vartojo slapta iš su savimi atsinešto termoso, ko realiai darbdavys negalėjo sukontroliuoti.

2.10.  Realu, jog net ir tuo atveju, jei įvykio vieta būtų buvusi apstatyta įspėjamaisiais ženklais, dėl krautuvo gabaritų krautuvo vairuotojas galėjo nepastebėti nukentėjusiojo ar įspėjamųjų ženklų, jei jie ir būtų buvę pastatyti įvykio vietoje.

2.11.  Priežastinis ryšys tarp darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo objektyviai nebuvo nustatinėjamas, t. y. nebuvo nustatyta, ar nesant prievolės darbo vietą apstatyti įspėjamaisiais ženklais, nelaimingo atsitikimo būtų galima išvengti, ar tai buvo pagrindinė priežastis padariniams kilti.

3.  Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.  VDI atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.    Tyrėjas, atlikdamas įvykio darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė A. Š., papildomą tyrimą, visapusiškai įvertino įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė ir Papildomo tyrimo akte įvardino tris priežastis, kurios lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimą darbe, kurio metu žuvo A. Š. Kaip vieną iš priežasčių, tyrėjas įvardino saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą, kuris pasireiškė tuo, kad nekontroliuota, kad darbo zona būtų aptverta įspėjamaisiais ženklais.

4.2.    Darbuotojo, kuris patyrė mirtiną traumą, darbdavys buvo UAB „Agvala“. Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, DSSĮ ir kiti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys norminiai teisės aktai.

4.3.    DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. DSSĮ to paties straipsnio toje pačioje dalyje nurodyta, kad darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos DSSĮ 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos.

4.4.    Tinkamas darbdavio veiksmų įvertinimas yra reikšmingas įvykio darbe tyrimo tikslų įgyvendinimo prasme, nes darbdavio vaidmuo, užtikrinant saugias ir darbuotojų sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, yra esminis, nes nuo jo pareigų, nustatytų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdymo ar nevykdymo priklauso, ar darbuotojai dirba saugiai, ar patenka į tokias situacijas, kurios gali pasibaigti jų žūtimi ar sunkiomis traumomis.

4.5.    Viena iš darbdavio pareigų sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas įvardintų DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 13 punkte, yra ta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

4.6.    Kaip viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių Papildomo tyrimo akte įvardintas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, kuris pasireiškė kontrolės nebuvimu, dėl ko darbo zona nebuvo aptverta įspėjamaisiais ženklais, vieno iš darbuotojų darbo vietoje buvimas neblaiviu. Papildomo tyrimo akte pažymėta, kad pasirinktas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės būdas (darbuotojų palikimas dirbti savarankiškai) neužtikrino, kad darbo zona būtų pažymėta ir darbuotojas dirbtų blaivus.

4.7.    Papildomo tyrimo akte nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, yra svarbi, siekiant pagrindinio įvykių darbe tyrimo tikslo – užtikrinti, kad ateityje panašūs nelaimingi atsitikimai nepasikartotų. Pareiškėjas turi įvertinti įvykio darbe tyrimo išvadas ir numatyti ir įgyvendinti prevencines priemones, kad panašios situacijos nepasikartotų. Priešingu atveju, tokio paties ar panašaus nelaimingo atsitikimo tikimybė yra gana didelė.

4.8.    Papildomas įvykio darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė A. Š., tyrimas atliktas griežtai laikantis įvykių darbe tyrimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai (Sprendimas ir Papildomo tyrimo aktas) surašyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis ir 10 straipsnio 5 dalies reikalavimais ir neprieštarauja gero viešojo administravimo principams.

4.9.    Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje yra nustatytos DSSĮ 30 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.

4.10.  Papildomo tyrimo akte nurodytos trys nelaimingo atsitikimo darbe priežastys –nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ darbuotojo krautuvo vairuotojo neatidumo, dėl UAB „Agvala“ darbuotojų veiksmų (darbuotojai neaptvėrė darbo zonos įspėjamaisiais ženklais, nukentėjusysis buvo neblaivus) ir dėl to, kad nebuvo kontroliuojama, kaip darbuotojai vykdo darbus.

4.11.  Papildomo tyrimo akto 4 punkte pažymėta, kad UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ ir UAB „Agvala“ atstovų susitarimas dėl darbų atlikimo buvo žodinis. Darbus organizavę nurodytų įmonių vadovai neužtikrino, kad būtų garantuota darbuotojų sauga, nebuvo panaudoti saugos ženklai, UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ darbuotojai nebuvo informuoti apie vykdomus darbus. Kadangi abiejų darbdavių bendradarbiavimas, užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, atliekant darbus toje pačioje teritorijoje, nebuvo aptartas, susitarimą įforminant raštu ar parengiant bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą, tokiu būdu aiškiai nustatant abiejų darbdavių darbuotojų saugaus darbo užtikrinimo sąlygas, vadovaujantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais, visų pirma DSSĮ, pareiga užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų saugiai ir nepažeidinėtų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų bei vietinių (lokalinių) teisės aktų reikalavimų, tenka darbdaviui, nes darbdavys yra tas subjektas, kuris pirmiausia turi pasirūpinti savo darbuotojų saugumu. Vadovaujantis DSSĮ 11 straipsnio 1 dalimi, kiekvieno darbdavio pareiga buvo sudaryti savo darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Įvertinus anksčiau įvardintas aplinkybes, buvo konstatuota, jog savo, kaip darbdavio, pareigos užtikrinti, kad darbuotojas dirbtų saugiai, neįvykdė  nelaimingo atsitikimo metu žuvusio A. Š. darbdavys.

4.12.  Akte ir Papildomo tyrimo akte nuosekliai ir išsamiai įvertintos nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo darbuotojas, sąlygos, kurios lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Papildomo tyrimo akte įvardintos nelaimingo atsikimo darbe priežastys bei nurodyti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų bei vietinių (lokalinių) teisės aktų pažeidimai orientuoja darbdavius į darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo sritis, kurias būtina peržiūrėti, sutvarkyti, kad panašių nelaimingų atsitikimų darbe būtų išvengta ateityje.

5.  Atsakovas Skyrius atsiliepime į skundą sutiko su VDI atsiliepime nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti.

II.

6.  Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7.  Teismas, apžvelgęs DSSĮ nuostatas (44 str. 1 d., 7 d.), ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad jog įvykis darbe įvyko 2022 m. spalio 20 d., kai UAB „Agvala“ darbuotojai atliko trinkelių dangos remonto darbus UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ degalinėje ((duomenys neskelbtini), Šilutės raj.), UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ darbuotojui krautuvu užvažiavus ant UAB „Agvala“ darbuotojo A. Š., kuris buvo sužalotas ir nuo patirtų traumų ligoninėje mirė.

8.  Teismas nurodė, kad Akte nustatytos šios nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1) Netinkamas darbų organizavimas: neužtikrinta, kad būtų garantuota darbuotojų sauga, atliekant grindinio remonto darbus dviem darbdaviams, nebuvo panaudoti saugos ženklai, UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ darbuotojai nebuvo informuoti apie degalinės grindinio remonto darbus. Tuo pažeisti DSSĮ 30 str. 1 d. reikalavimai; 2) Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Darbuotojai neaptvėrė darbo zonos įspėjamaisiais ženklais, A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus. Nesilaikyta „Plataus profilio statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 17, patvirtintos UAB „Agvala“ direktoriaus 2022 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. DS-14.1 (toliau – ir Saugos ir sveikatos instrukcija Nr. DS-14.1) 27, 3 punkto reikalavimų; 3) Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Krautuvo vairuotojo neatidumas pažeidžiant „Traktorininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1, patvirtintos 2021 m. liepos 12 d. UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“, (toliau – ir Traktorininko saugos ir sveikatos instrukcija) 4.5 punkto reikalavimus; 4) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Nekontroliuota, kad darbuotojai neaptvėrė darbo zonos įspėjamaisiais ženklais, A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus, tuo pažeisti DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimai.

9.  Teismas nustatė, kad papildomo tyrimo metu pakartotinai išanalizavus įvykio darbe pirminio tyrimo metu sukauptą medžiagą, papildomo tyrimo metu gautus naujus duomenis – UAB „Agvala“ ir UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ raštiškus atsakymus į pateiktus klausimus, susipažinus su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. raštu pateikta medžiaga, su Klaipėdos apygardos prokuratūroje atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga, įvertinus VDI tyrimo metu surinktą informaciją, 2023 m. liepos 10 d. buvo surašytas Papildomo tyrimo aktas, kuriuo buvo patikslintas Akto 10 punktas (Nelaimingo atsitikimo priežastys).

10.     Teismas nurodė, kad Papildomo tyrimo akte nelaimingo atsitikimo priežastys įvardintos taip: 1) Nekontroliuota, kad darbuotojai neaptvėrė darbo zonos įspėjamaisiais ženklais, A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus, tuo pažeisti: DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimai; 2) Krautuvo vairuotojo neatidumas, pažeidžiant Traktorininko saugos ir sveikatos instrukcijos 4.5 punkto reikalavimus; 3) Darbuotojai neaptvėrė darbo zonos ženklais, A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus. Nesilaikyta Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. DS-14.1 reikalavimų (3 p., 27 p.).

11.     Teismas nurodė, kad Sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta Papildomo tyrimo išvada, kurioje konstatuota, jog papildomo tyrimo metu buvo įvertinti pareiškėjo argumentai apie saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje organizavimą bei darbuotojų prievolę patieks įvertinti gręsiančią riziką ir imtis veiksmų saugių darbo sąlygų užtikrinimui.

12.     Teismas pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo darbe apibrėžimas apima ne tik įvykį darbe, bet ir tokio įvykio pasekmes – darbuotojo patirtą žalą sveikatą ar jo mirtį, todėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis laikytinos visos aplinkybės ir darbo sąlygos, nulėmusios tiek patį įvykį darbe, tiek turėjusios reikšmės pasekmių atsiradimui.

13.     Teismas akcentavo, kad ginčo dėl nelaimingo atsitikimo darbe fakto – įvykio ir kilusių pasekmių – byloje nėra.

14.     Apžvelgęs Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija), (toliau – ir Nuostatai) (29 p., 30 p., 31 p., 80 p., 81 p., 82 p., 83 p.), Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 „Dėl įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodinių nurodymų patvirtinimo“(toliau –  Metodiniai nurodymai) nuostatus (18 p.), VAĮ nuostatas (10 str. 5 d. 5 p.), teismas nurodė, kad Papildomo tyrimo akte pažymėta, jog UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ ir pareiškėjo atstovų bendradarbiavimas, užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, atliekant darbus toje pačioje teritorijoje, nebuvo aptartas sudarant raštišką sutartį ar parengiant bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą, tokiu būdu aiškiai nustatant abiejų darbdavių darbuotojų saugaus darbo užtikrinimo sąlygas, kas suponavo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą. Įvertinus tai, jog nelaimingo atsitikimo metu žuvusio asmens darbdavys – pareiškėjas, viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių įvardinta saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės pareiškėjo įmonėje nepakankamumas.

15.     Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas argumentų, kad atitinkamai parinktos asmeninės apsaugos priemonės neturėtų reikšmės nelaimingo atsitikimo darbe pasekmių mastui, nepateikė. Atliekant papildomą tyrimą, buvo nustatinėjamos ne tik esmines nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, bet ir aplinkybės, kurios turėjo įtakos įvykiui, prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti ir pan., įvardyti teisės normų pažeidimai.

16.     Teismas padarė išvadą, kad papildomas tyrimas atliktas, vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, Papildomo tyrimo akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys įvertintos objektyviai.

III.

17.  Pareiškėjas UAB „Aglava“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovų solidariai priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.     Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.  Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Sprendimas grindžiamas deklaratyviomis išvadomis, kad nebuvo išskirtas subjektas pagal Papildomo tyrimo akte nurodytą nelaimingo atsitikimo pirmąją priežastį, kad neribota darbdavio kontrolė negalima, kad esminė nelaimingo atsitikimo priežastis – krautuvo vairuotojo neatidumas.

18.2.  Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe turi būti vertinamos visos aplinkybės, tačiau konkrečios įvykio kilimo priežastys negali apimti visų aplinkybių, kurios buvo nustatytos atliekant tyrimą, kadangi konkretūs pažeidimai turi būti priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su nelaimingo atsitikimo priežastimis.

18.3.  Pareiškėjas įgyvendino savo pareigą instruktuoti darbuotojus dėl su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimu darbo vietoje, o iš nustatytų aplinkybių matyti, kad darbuotojams buvo žinoma prievolė apstatyti darbo zoną įspėjamaisiais ženklais, tačiau dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, darbuotojų prievolė nebuvo įgyvendinta būtent pastarųjų sąmoningais veiksmais. Paties nukentėjusiojo veiksmai darbo vietoje vartoti alkoholį ir neapstatyti darbo vietos įspėjamaisiais ženklas, laikytini kaip jo paties neatsakingo ir savavališko elgesio pasekmė. Įvykio vietoje dirbo 2 darbuotojai, tačiau iš jų nukentėjo tik 1, kas suponuoja išvadą apie pastarojo sąmoningą veikimą, kadangi būtent ir nukentėjo tas darbuotojas, kurio elgesys neatitiko saugos ir sveikatos instrukcijose numatyto draudimo į darbą atvykti neblaiviam ir darbo vietoje vartoti alkoholinius gėrimus.

18.4.  Nepaisant nukentėjusiojo veiksmų, pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo vairuotojo L. P. neatidumas bei sveikatos ir saugos instrukcijų pažeidimas. Jei L. P. būtų buvęs pakankamai atidus ir būtų laikęsis instrukcijų, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.

18.5.  Lemiamoji nukentėjusiojo mirties priežastis buvo tai, kad krautuvo vairuotojas, važiuodamas su krautuvu, užvažiavo ant nukentėjusiojo. Minėtus L. P. veiksmus lėmė jo neatidumas, kadangi jis nepastebėjo dirbančio nukentėjusiojo, todėl, net ir egzistuojant aplinkybėms, jog darbo zona nebuvo aptverta įspėjamaisiais ženklais, jeigu krautuvo vairuotojas būtų pakankamai atidus ir pastebėjęs trinkeles tvarkančius darbuotojus, nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų įvykęs.

18.6.  Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje L. P. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje. L. P. atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl jo kaltė šiuo atveju nespręstina, tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu atsižvelgti į tai, kad L. P. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su A. Š. mirtimi.

18.7.  Jei UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ būtų įgyvendinęs pakankamą kontrolę, t. y. būtų įspėjęs savo darbuotojus, įskaitant ir L. P., apie konkrečioje vietoje vykdomus trinkelių klojimo darbus, L. P. įvykio vietoje galimai būtų buvęs pakankamai atidus ir būtų pastebėjęs nukentėjusįjį taip išvengiant nelaimingo atsitikimo. Pareiškėjas neturėjo nei galimybės, nei pareigos informuoti UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ darbuotojus, kadangi darbų organizavimu ir kontrolės užtikrinimu savo įmonės vietoje šiuo atveju turėjo rūpintis UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“, kuris ir užsisakė rangovo paslaugas.

18.8.  Pareiškėjas užtikrino pakankamą vidinę kontrolę dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, nes darbuotojai buvo instruktuoti ir žinojo apie prievolę darbo zoną apstatyti įspėjamaisiais ženklais, o taip pat ir apie prievolę ateiti į darbą blaiviam bei nevartoti alkoholio darbo metu, tačiau patys sąmoningai jos neįgyvendino. Be to, nei atsakovai, nei teismas neįvertino, kad net ir tuo atveju jei darbo zona būtų buvusi apstatyta įspėjamaisiais ženklais, įvykio nebuvo galima išvengti, nes pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo krautuvo vairuotojo aplaidumas ir Traktorininko saugos ir sveikatos instrukcijos 4.5 punkto reikalavimo pažeidimas.

19.     Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20.     Atsakovas VDI pažymi, kad kaip viena iš priežasčių, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurią ginčija pareiškėjas, įvardyta saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą, vykdant trinkelių dangos remonto darbus UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ degalinėje. Ši priežastis yra susijusi ir su abiejų darbdavių (UAB „Agvala“ ir UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“) veiksmų vertinimu. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas pasireiškė tuo, kad niekas iš darbdavių nekontroliavo, kad darbuotojai dirbo neaptvėrę darbo zonos įspėjamaisiais ženklais, taip pat kad A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus.

21.     Atsakovas VDI akcentuoja, kad pareiškėjo darbuotojai, neaptvėrę darbo zonos ženklais, pažeidė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų konkrečius reikalavimus, kurie nustatyti pareiškėjo vietiniame (lokaliniame) teisės akte, t. y. Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. DS-14.1 27 punktą.

22.     VDI pabrėžia, kad trinkelių dangos remonto darbus organizavo UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ infrastruktūros specialistas P. Olberkis ir UAB „Agvala“ direktoriaus pavaduotojas E. Pašilis, kurie suderino darbų atlikimo vietą ir trukmę. Kadangi darbų apimtys buvo nedidelės, susitarimas tarp bendrovių dėl darbų atlikimo buvo žodinis. Abiejų darbdavių bendradarbiavimas užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, atliekant darbus toje pačioje teritorijoje, nebuvo aptartas sudarant raštišką sutartį, tačiau pareiga užtikrinti, kad darbuotojai, kurie atliko trinkelių dangos remonto darbus kitos įmonės teritorijoje, kaip to reikalauja darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai, dirbtų saugiai ir nekeltų pavojaus nei sau, nei kitiems darbuotojams, darbdaviams, kurie organizavo darbus, niekur nedingo.

23.     VDI pažymi, kad, tenkinus pareiškėjo reikalavimą panaikinti Papildomo tyrimo akte įvardintą nelaimingo atsitikimo darbe priežastį (saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas UAB „Agvala“ atžvilgiu) ir palikus tik UAB „Agvala“ darbuotojų ir krautuvo vairuotojo padarytus pažeidimus, įvykio darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė UAB „Agvala“ darbuotojas A. Š., tyrimas prarastų prasmę dėl ko jis buvo atliekamas ir nebūtų įgyvendintas esminis įvykių darbe tyrimo tikslas - vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją. Tokiu atveju ir toliau darbdavys (UAB „Agvala“), organizuodamas darbus kitos įmonės teritorijoje, nesirūpintų, kad su kitu darbdaviu, kurio teritorijoje atliekami darbai, būtų susitarta organizuoti darbus taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, kaip to reikalauja teisės aktai ir kad būtų užtikrinta darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo kontrolė.

24.     VDI laikosi pozicijos, kad pareiškėjas turi įvertinti įvykio darbe tyrimo išvadas ir numatyti ir įgyvendinti prevencines priemones, kad panašios situacijos nepasikartotų. Priešingu atveju, darbdaviui nepadarius išvadų ir nenumačius bei neįgyvendinus tinkamų prevencinių priemonių, tokio paties ar panašaus nelaimingo atsitikimo tikimybė yra gana didelė.

25.     VDI teigia, kad hipotetiniai pareiškėjo teiginiai, jog lemiamoji nukentėjusiojo mirties priežastis buvo tai, kad krautuvo vairuotojas, važiuodamas su krautuvu Volvo L120H, užvažiavo ant nukentėjusiojo, nėra paremti įvykio darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė UAB „Agvala“ darbuotojas A. Š., tyrimo metu nustatytais faktais ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą konkrečioje situacijoje reglamentuojančių teisės aktų analize bei nėra priimtini įvykių darbe tyrimo tikslų įgyvendinimo prasme.

26.     VDI nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai išnagrinėjo įvykių darbe tyrimo ir nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktų nagrinėjimo reglamentavimą, įvertino visas su ginču susijusias aplinkybes ir padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad tyrėjas tinkamai, vadovaudamasi Nuostatuose nustatytais reikalavimais, atliko įvykio darbe tyrimą, nustatė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir nusprendė pareiškėjo skundą atmesti.

27.     Atsakovas Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pritaria VDI atsiliepimui į apeliacinį skundą.

28.     Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

29.     Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

29.1.  Jei pareiškėjas savo aiškiai žinomą ir pripažįstamą pareigą užtikrinti darbų zonos aptvėrimą ir paženklinimą būtų įvykdęs tinkamai, tiek pareiškėjo, tiek UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ darbuotojai, tiek ir bet kokie kiti į teritoriją patekę asmenys apie atliekamus darbus būtų buvę informuoti (matytų atitinkamus ženklus ir dėl aptvėrimo į darbų vykdymo zoną nebūtų patekę). Jei pareiškėjas darbų zoną būtų tinkamai aptvėręs ir pažymėjęs, krautuvo vairuotojas į darbų zoną nebūtų įvažiavęs ir nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.

29.2.  Pareiškėjo pareigų nevykdymas buvo tie pirminiai ir pradiniai pažeidimai, kurie nulėmė visą tolimesnį įvykį ir atitinkamą jo baigtį. Krautuvas dirba kur kas garsiau, nei lengvasis automobilis (tyrimo metu apklausos protokole nukentėjusiojo kolega patvirtino, kad nukentėjusiojo klausa buvo gera), be to, krautuvas turi švyturėlius ir įvykio vietoje, darant posūkį, važiavo ne didesniu nei 10 km/h greičiu. Taigi, įprastu atveju artėjantį krautuvą blaivus asmuo būtų išgirdęs ir pamatęs bei davęs jam kelią, todėl, jei nukentėjusysis nebūtų buvęs neblaivus, jei nukentėjusiojo darbdavys UAB „Agvala“ būtų kontroliavęs ir užtikrinęs, kad jo darbuotojai laikosi reikalavimų, vairuotojas būtų pastebėjęs aptvertą ir paženklintą darbo zoną, o nukentėjusysis būtų pastebėjęs minėtą lėtai važiuojančią, garsiai ir su šviesos signalais dirbančią transporto priemonę ir nelaimė nebūtų įvykusi.

29.3.  Nors transporto priemonės vairuotojas ir turi būti atidus, visiškas ir absoliutus visų neigiamų padarinių išvengimas vien žmogiškojo atidumo pagalba nėra įmanomas. Reikalaujamas atidumas negali būti beribis ir vairuotojo atidumo pareigos neturėtų būti aiškinamos iki absurdo (pvz., nereikėtų tikėtis ir reikalauti, kad vairuotojas važiuodamas kas kelis metrus išliptų apsidairyti). Priešingu atveju, kiekvienas, dėl kurio veikimo kilo žalos, turėtų būti laikomas kaltu dėl nepakankamo atidumo, nes visuomet galima daryti prielaidas, kad dar didesnis atidumas bei atsargumas būtų galėję padėti išvengti žalos.

29.4.  Netipinėje vietoje buvo būtent nukentėjęs UAB „Agvala“ darbuotojas, kuris apie save eismo dalyvius niekaip tinkamai neinformavo. UAB „Agvala“ darbuotojams neaptvėrus ir nepažymėjus darbų zonos, vairuotojas tiesiog negalėjo tikėtis transporto priemonių judėjimui skirtoje vietoje išvysti žmogų.

29.5.  Krautuvo kaušas netrukdė vairuotojui matyti kelią ir kliūtis; – priešingu atveju vairuotojas net nebūtų atvažiavęs iki kuro kolonėlės. Taip pat paminėtina, kad remiantis tyrimo medžiaga, krautuvas pervažiavo nukentėjusįjį galiniu ratu. Kaip patvirtina pridedami krautuvo techniniai duomenys (matmenys), jo galiniai ratai idealiai seka priekinių ratų vėžes. Taigi, krautuvui neužvažiavus ant nukentėjusiojo priekiniais ratais, be paties nukentėjusiojo papildomo pajudėjimo link ar po transporto priemone, tik po galiniu ratu nukentėjusysis pakliūti negalėjo.

29.6.  Net jei baudžiamojoje byloje vairuotojas L. P. ir būtų pripažintas kaltu dėl atitinkamos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tai niekaip nepašalina pareiškėjo atsakomybės – nei civilinės, nei administracinės, nei baudžiamosios – pagrindų.

29.7.  UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ buvo rangos darbų užsakovas, o pareiškėjas – rangovas. Kadangi darbus atlieka rangovas, būtent rangovui ir tenka pareiga pasirūpinti tinkamu savo darbų organizavimu.

29.8.  UAB „Agvala“ turėjo neginčytiną, jos pačios aiškiai pripažįstamą pareigą aptverti ir pažymėti darbų zoną. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nelaimės dieną kartu su nukentėjusiuoju dirbęs jo kolega taip pat aiškiai patvirtino, kad visus atitvėrimus visada turėdavo su savimi ir apsitverdavo visur, kur tik vykdydavo darbus, ši pareiga jiems buvo labai gerai žinoma; tačiau konkrečioje vietoje, tik dėl to, kad joje tereikėjo pataisyti vos keletą trinkelių, patys savarankiškai nusprendė atitvėrimų nestatyti. Atitinkamai, UAB „Agvala“ darbuotojų veiksmai aiškiai pasireiškė nusikalstamu pasitikėjimu – darbuotojai suprato, kaip reikia veikti, suprato, kad netinkamas veikimas gali sukelti skaudžias pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių pasekmių išvengti. Lygiai taip pat vertintini ir UAB „Agvala“ vadovų veiksmai – puikiai suprato, kad darbuotojų darbą ir jiems išaiškintų pareigų vykdymą būtina kontroliuoti, negalėjo nesuprasti, kad darbuotojų nekontroliavimas gali lemti netinkamą jų veikimą darbo saugos ir sveikatos srityje ir tuo pačiu sukelti skaudžias pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių pasekmių išvengti.

29.9.  UAB „Agvala“ neužtikrino pakankamą vidinę kontrolę dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, nes akivaizdu, kad tokios kontrolės nepakako ir atitinkami saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai nebuvo įvykdyti.

29.10.  Tais aspektais, kuriuos skundžia UAB „Agvala“, tyrimas atliktas ir skundžiami aktai surašyti iš esmės teisingai (tik yra patikslintini, aiškiai nurodant, kad atitinkamos nelaimingo atsitikimo priežastys taikomos tik UAB „Agvala“).

IV.

30.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Papildomo tyrimo akto dalies, kuria buvo patikslintas Akto 10 punktas, ir Sprendimo, kiek jis susijęs su pareiškėjo veiksmais, pagrįstumo ir teisėtumo.

31.  Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, Papildomo tyrimo akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys įvertintos objektyviai, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjo skundą atmetė.

32.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, neįvertino, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis – krautuvo vairuotojo neatidumas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad užtikrino pakankamą vidinę kontrolę dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, o UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ tokios kontrolės neužtikrino (neinformavo savo darbuotojų apie vykdomus darbus).

33.  Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34.  Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

35.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr. pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).

36.  Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

37.  Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

38.  Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

39.  Papildomo tyrimo akte nelaimingo atsitikimo priežastys išdėstytos taip: 1) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Nekontroliuota, kad darbuotojai neaptvėrė darbo zonos įspėjamaisiais ženklais, A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus, tuo pažeisti: DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimai; 2) Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Krautuvo vairuotojo neatidumas, pažeidžiant Traktorininko saugos ir sveikatos instrukcijos 4.5 punkto reikalavimus: „Atliekant manevrą traktoriumi, traktoriumi su prikabinamu mechanizmu / priekaba ar kitomis savaeigėmis mašinomis būtina įsitikinti, kad manevro / darbo metu traktorius, prikabinamas mechanizmas, priekaba ar savaeigė mašina nekliudys žmonių, kitų savaeigių mašinų ar mechanizmų, automobilių, stacionarių ar laikinų statinių, stulpų ar kitų įrenginių <...>“; 3) Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Darbuotojai neaptvėrė darbo zonos ženklais, A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus. Nesilaikyta Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. DS-14.1 reikalavimų (3 p., 27 p.).

40.  Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja DSSĮ ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai.

41.  Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų. Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024).

42.  DSSĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta DSSĮ 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; tvirtina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir (ar) įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigybės aprašymus (instrukcijas); įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

43.  Vadovaujantis DSSĮ 3 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. <...>. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka (DSSĮ 46 str. 1 d.).

44.  Teisėjų kolegija pažymi, kad, tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu (Nuostatų 30.1 p.) ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (Nuostatų 30.2 p.).

45.  Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Akto ir Papildomo tyrimo akto matyti, kad VDI tyrimą atliko vadovaudamasi Nuostatų 29 ir 30 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, nustatinėjo ne tik esmines nelaimingo atsitikimo priežastis, bet ir įvykio darbe metu buvusias ir susidariusias sąlygas, kurios vienaip ar kitaip turėjo įtakos įvykiui, įvardijo teisės normų pažeidimus, pateikė išvadas ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys.

46.  DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos DSSĮ 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Atsižvelgiant į tai, vien aplinkybės, kad pareiškėjas tinkamai instruktavo savo darbuotojus (tarp jų ir A. Š.), nesudaro pagrindo teigti, jog tokių priemonių šiuo atveju pakako, kad būtų išvengta nelaimingo atsitikimo, juolab, kad buvo padaryti keli pažeidimai – A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus ir darbų vieta nebuvo tinkamai atitverta.

47.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas tik formaliai siekė užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, t. y. pasirašytinai supažindindamas darbuotojus su pareigine instrukcija ir vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, tačiau organizuodamas darbus maksimaliai nesistengė laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų (neužtikrino, kad darbų vieta būtų aptverta). Pareiškėjas, teigdamas, kad jo darbuotojų veiksmai buvo nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi, siekia perkelti visą nelaimingo atsitikimo neigiamų pasekmių naštą nukentėjusiam (žuvusiam) darbuotojui, paneigdamas savo, kaip darbdavio, atsakomybę, nors būtent darbdavys turi pareigą ne tik sudaryti saugias darbo sąlygas, bet ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbdavio nurodymų, susijusių su darbų sauga. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktų duomenų visumą, yra pagrindas konstatuoti, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, nes nebuvo kontroliuota, kad aptvertų darbo zoną įspėjamaisiais ženklais, be to, A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus.

48.  Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog esminę reikšmę turėjo krautuvo vairuotojo veiksmai (neatidumas), nėra pagrįsti, kadangi pareiškėjas nagrinėjamu atveju buvo rangovas, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.692 straipsnį rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų. Už šių reikalavimų pažeidimą atsako rangovas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė savo pareigos užtikrinti, kad darbuotojai darbo vietoje būtų blaivūs, taip pat neužtikrino, kad darbų vieta būtų atitverta skiriamaisiais ženklais. Atsižvelgiant į tai, Papildomo tyrimo akte pagrįstai konstatuota, jog nelaimingo atsitikimo priežastys – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas bei saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas.

49.  Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje L. P. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir pagrindinę reikšmę turėjo būtent L. P. veiksmai, teisėjų kolegija pažymi, jog tarp nagrinėjamos bylos ir baudžiamosios bylos nėra prejudicinio ryšio, nes skiriasi įvykio darbe tyrimo tikslai (žr. Nuostatų 29 p.) ir baudžiamosios atsakomybės taikymo tikslai.

50.  Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad papildomas tyrimas buvo atliktas, vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, nelaimingo atsitikimo darbe priežastys įvertintos objektyviai ir yra pagrįstos, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agvala“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                          Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius