2K-76-648/2023

Baudžiamoji byla Nr. 2K-76-648/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20688-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 17 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistosios K. B. gynėjui advokatui Dariui Staškevičiui, nukentėjusiajam S. K. (vaizdo konferencijos būdu), viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nutarties. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu K. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. gegužės mėn. viduryje) laisvės apribojimo bausme aštuoniems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. birželio 11 d.) laisvės apribojimo bausme vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimu būdu ir K. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, K. B. paskirti įpareigojimai: penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Priteista iš K. B. nukentėjusiajam S. K. 13 244,95 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 13 744,95 Eur, ir penki procentai nuo šios sumos metinių palūkanų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nutartimi nukentėjusiojo S. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, nuteistosios gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   K. B. nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. gegužės mėn. viduryje, tiksli data ir laikas nenustatyti, iš UAB „S“ nerakinamo kabineto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), stalčiuje rastu raktu atrakinusi seifą, pagrobė svetimą S. K. priklausantį turtą: 3 vnt. 31,10 g investicinių aukso luitų PAMP (praba Au 999,9), 4569,69 Eur bendros vertės (1 vnt. vertė 1523,33 Eur), 1 vnt. 10 g investicinio aukso luito PAMP (praba Au 999,9), 489,82 Eur vertės, 2 vnt. po 1000 g sidabrinių monetų (praba Ag 999), 1446,30 Eur bendros vertės (1 vnt. vertė 723,15 Eur), iš viso pagrobė svetimo nukentėjusiajam S. K. priklausančio turto už 6505,81 Eur.

2.   Taip pat K. B. nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. birželio 11 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, iš UAB „S“ nerakinamo kabineto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), stalčiuje rastu raktu atrakinusi seifą, pagrobė svetimą S. K. priklausantį turtą: 3 vnt. 31,10 g investicinių aukso luitų PAMP (praba Au 999,9), 4569,69 Eur bendros vertės (1 vnt. vertė 1523,23 Eur), ir 3 vnt. po 1000 g sidabrinių monetų (praba Ag 999), 2169,45 Eur bendros vertės (1 vnt. vertė 723,15 Eur), iš viso pagrobė svetimo nukentėjusiajam S. K. priklausančio turto už 6739,14 Eur.

II. Kasacinio skundo argumentai

3.   Kasaciniu skundu nukentėjusysis S. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Bylą nagrinėję tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteistosios K. B. nusikalstamų veiksmų nepagrįstai nepripažino viena tęstine nusikalstama veika ir nepagrįstai nekvalifikavo jų pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad K. B. veiksmuose, vykdant jai svetimo turto vagystes, nėra tęstinei veikai privalomo subjektyviojo požymio – bendros tyčios. Byloje neginčijamai nustatyta, kad K. B. nuo 2021 m. gegužės mėn. vidurio iki 2021 m. birželio 11 d. su savo darbinėmis funkcijomis nesusijusiose patalpose ieškojo paslėpto seifo, radusi seifą tris kartus į jį įsibrovė, o pagrobtus nukentėjusiajam priklausančius brangiuosius metalus pardavė už keturis kartus mažesnę nei rinkos kainą. Tokie nuteistosios veiksmai vertintini kaip intensyvūs. Teismai, vertindami šias aplinkybes kartu su tuo, kad K. B. neatskleidė nei asmens, kuriam pardavė pagrobtą turtą, nei to, kur panaudojo už parduotus daiktus gautus pinigus, turėjo pagrindą nuteistosios veiksmus kvalifikuoti kaip padarytus turint vieną sumanymą pagrobti didelės vertės svetimą nukentėjusiojo turtą, įgyvendintą per trumpą laikotarpį.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, taip padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Kasatorius plačiai aptaria byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš esmės kartoja tai, ką jau buvo nurodęs savo apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, dėstydamas argumentus dėl nuteistosios K. B. veiksmų (tyčios) pasisavinti didelės vertės nukentėjusiojo turtą kryptingumo, jos nusikalstamų veiksmų planavimo, nuteistosios parodymų apie nusikalstamos veikos padarymo, pagrobto turto realizavimo aplinkybes, apie tai, kad ji neva nesuvokė grobiamo turto vertės, prieštaringumo ir jų vertinimo, ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai K. B. parodymus vertino kaip patikimus, nuoseklius, jais rėmėsi ir padarė objektyviais bylos duomenimis nepagrįstas, nelogiškas išvadas dėl nuteistosios atliktų veiksmų teisinio vertinimo kaip padarytų pavienių nusikalstamų veikų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.   Nukentėjusiojo S. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nusikalstamos veikos tęstinumo

5.   Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajai K. B. inkriminuoti veiksmai, atitinkantys vagystės požymius, pripažintini viena tęstine nusikalstama veika. Pažymėtina, kad šis klausimas taip pat buvo keliamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir abiejų instancijų teismai jį sprendė vienodai. Teismai konstatavo, kad nuteistosios veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti kaip dvi nusikalstamos veikos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, neturi pagrindo kitaip vertinti situaciją ir daryti kitokias išvadas, negu padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

6.   BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007).

7.   Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021). Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2008, 2K-12/2009, 2K-122-693/2015, 2K-211-788/2021 ir kt.).

8.   Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. B. 2021 m. gegužės mėn. viduryje ir laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. birželio 11 d. du kartus iš tos pačios vietos – nukentėjusiojo S. K. darbo kabinete esančio seifo pagrobė šiam nukentėjusiajam priklausantį turtą – pirmuoju atveju pagrobė 4 vnt. investicinių aukso luitų ir 2 vnt. sidabrinių monetų, kurių vertė 6505,81 Eur, ir antruoju atveju pagrobė 3 vnt. investicinių aukso luitų ir 3 vnt. sidabrinių monetų, kurių vertė 6739,14 Eur (bendra pagrobto turto vertė – 13 244,95 Eur). Tokie nuteistosios veiksmai teismų buvo kvalifikuoti kaip dvi nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

9.   Pirmosios instancijos teismas sprendimą nuteistosios K. B. veiksmus pripažinti dviem atskiromis pavienėmis nusikalstamomis veikomis motyvavo tuo, kad nors šiuo atveju grobiamo turto šaltinis ir turto pagrobimo būdas buvo tokie patys, tačiau nusikalstamos veikos epizodus skyrė pakankamai ilgas laiko tarpas. Be to, pati nuteistoji viso proceso metu teigė, kad tam tikrą laiką tikslo grobti svetimą turtą neturėjo, po pirmos vagystės vogti dar kartą neplanavo, o antrą vagystę padarė tik dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiam vertinimui ir pažymėjo, kad iš nuteistosios viso proceso metu duotų parodymų, jos sumanymo, raidos ir struktūros turinio visumos matyti, jog nuteistosios veiksmų nejungė bendra tyčia ir ji savo veiksmus suvokė kaip atskiras nusikalstamas veikas.

10. Kasaciniame skunde K. B. padarytų svetimo turto grobimų atitiktis tęstinės veikos požymiams grindžiama tuo, kad nuteistoji turėjo vieną sumanymą pagrobti didelės vertės nukentėjusiojo turtą ir veikė bendra tyčia, kurios buvimą patvirtina tai, kad ji iš anksto planavo savo veiksmus, nukentėjusiojo darbo kabinete ieškojo, surado nukentėjusiajam priklausantį seifą ir per trumpą laikotarpį tris kartus į jį įsibrovė, iš šio seifo pagrobtus brangiuosius metalus pardavė už kelis kartus mažesnę nei rinkos kainą, be to, neatskleidė nei asmens, kuriam pardavė pagrobtą turtą, nei kur panaudojo gautus pinigus. Kasatorius teigia, kad teismai nuteistosios parodymus nepagrįstai vertino kaip patikimus, nuoseklius ir jais rėmėsi.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nepakanka išvadai, kad nagrinėjamoje byloje teismai, nenustatę pagrindo kvalifikuoti nuteistosios K. B. padarytus du svetimo turto grobimo atvejus kaip vieną tęstinę veiką, netinkamai įvertino įrodymus (iš jų nuteistosios parodymus) ir padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad bendros tyčios dėl abiejų vagystės iš seifo atvejų nebuvimą teismai pagrindė tuo, jog K. B. po pirmosios vagystės dar kartą vogti neplanavo, tačiau, pavykus pirmajai vagystei ir susidarius palankioms aplinkybėms, antrąją vagystę padarė spontaniškai, viena likusi biure, todėl nuteistosios tyčia dėl kiekvienos vagystės formavosi atskirai. Priešinga kasatoriaus pozicija iš esmės pagrįsta kitokiu faktinių bylos aplinkybių vertinimu, o ne įtikinamais argumentais, iš kurių būtų galima spręsti apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai, pripažindami, jog nebuvo bendros tyčios, jungiančios atskirus K. B. nusikalstamus veiksmus, daugiausia rėmėsi pačios nuteistosios parodymais, kaip ji suvokė savo veiksmus. Tačiau teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo veikimo ar neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir pan., bet tiriant ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-7-386-746/2015, 2K-202-303/2017, 2K-201-1073/2018).

13. Nagrinėjamoje byloje iš nuteistajai pareikšto kaltinimo matyti, kad jos nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingu laiku, o nuteistosios veiksmus skyrė pakankamai ilgas laiko tarpas – daugiau nei dvi savaitės. K. B. elgesys po pirmosios vagystės padarymo patvirtina, kad nuteistoji toliau kaip įprastai ėjo į darbą ir tik po kurio laiko supratusi, jog vagystės faktas liko nepastebėtas, ir, kaip pati nurodė, esant pinigų trūkumui, būdama viena biure, spontaniškai nusprendė savo nusikalstamus veiksmus pakartoti. Byloje nenustatyta, kad nuteistoji pirmąjį kartą braudamasi į nukentėjusiojo darbo kabinete esantį seifą jau žinojo apie jame laikomas konkrečias vertybes. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad du atskirus vagysčių veiksmus jungė nuteistosios bendras sumanymas ir kad pirmąjį kartą pagrobdama dalį seife esančių vertybių (investicinius aukso luitus bei sidabrines monetas) ji jau turėjo kitą sumanymą dar pagrobti to paties turto. Priešingai, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistosios sumanymas įvykdyti antrąją vagystę kilo iš naujo, t. y., sėkmingai įvykdžius pirmąją vagystę, jai susiformavo nauja tyčia. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad nuteistoji nepateikė išsamių duomenų apie asmenį, kuriam pardavė pagrobtą turtą, kur konkrečiai panaudojo už pagrobto turto realizavimą gautus pinigus, ar kad buvo įsibrovusi į seifą dar ir trečią kartą, kurio metu nieko nepagrobė, jos veiksmų vertinimui kaip tęstinės nusikalstamos veikos esminės reikšmės neturi.

14. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teismai K. B. padarytų dviejų nusikalstamų veikų – vagysčių pagrįstai nepripažino viena tęstine nusikalstama veika.

15. Darytina bendra išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių BPK pažeidimų, todėl keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo S. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                   Algimantas Valantinas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Pažarskis