eA-323-815/2025

Administracinė byla Nr. eA-323-815/2025 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00239-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 14.15 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kesandra Group“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kesandra Group“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.  Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kesandra Group“ (toliau – Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimą (toliau – ir Nutarimas) teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J24-851/2022.

2.  Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) pareigūnai atliko Bendrovės planinį patikrinimą, o 2022 m. rugsėjo 8 d. priėmė Nutarimą teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J24-851/2022 bei pareiškėjui skyrė ekonominę sankciją – 22 000 Eur. Nutarime nurodyta, kad patikrinimo metu buvo rasti 6 vienetai metalinių ir plastikinių talpų, kurių vieneto tūris – 200 litrų, laikoma kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva, taip pat aptiktos dvi talpos, užpildytos pilnai, viena talpa – 60 proc. ir trys talpos po 30 proc. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovo pareigūnai atliko vizualų skaičiavimą bei nustatė, kad talpose yra 640 litrų kitos variklių ir greičių dėžių alyvos (atliekos kodas 13 02 08*). Nutarime pažymėta, kad patikrinus atliekų apskaitą vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – ir GPAIS) nustatyta, jog 2021 m. III ketvirčio (2021 m. spalio 25 d.) atliekų tvarkymo apskaitos suvestinėje atliekų kodas 13 02 08* likutis – 0,125 t, o tai sudarytų 515 litrų neapskaitytų atliekų. Pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą (toliau – ir Reglamentas) leidžiamas didžiausias vienu metu laikyti atliekų kiekis – 100 t, o pareiškėjas 1 134,03 t pavojingų atliekų apdorojo neturėdamas tam teisės. Be kita ko, Nutarime nurodyta, kad patikrinimo metu buvo rasta 959 vnt. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – ir ENTP), kuriose demontuotos ar dalinai demontuotos pavojingos sudedamosios dalys ir tai pažymėta skaičiavimo aktuose. Nutarime nurodyta, kad vienos ENTP svoris apskaičiuotas, vadovaujantis pareiškėjo 2021 m. atliekų tvarkymo ataskaitoje GPAIS pateiktais duomenimis, tokiu būdu buvo išvestas vienos ENTP svorio vidurkis – 1,286792 t.

2.2. Atsakovas, atlikdamas patikrinimą ir surašydamas ne tik privalomuosius nurodymus, bet ir nutarimus, vadovavosi pasenusiais duomenimis, kurie neaktualūs ne tik patikrinimo metu, bet ir surašant Nutarimą, be to, jame minimi žemės sklypai, kurių kadastriniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra ne žemės ūkio paskirties, kaip nurodė atsakovas, o komercinės paskirties objektų teritorijos (žemės sklypų naudojimo paskirtis – kita, o žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos).

2.3. Atsakovas patikrinimus atliko aplaidžiai, nukrypstant nuo juos reglamentuojančių taisyklių ir rekomendacijų. Pareiškėjas tvirtino, kad teismo posėdyje 2022 m. liepos 22 d. jo atstovas pateikė klausimus atsakovo atstovui, tačiau į juos nebuvo atsakyta, todėl tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą bei nesudaryta galimybė pasirengti gynybai. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis ENTP tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), prievolės, kad priimamos ENTP svorį būtina nustatyti savo ar kitos įmonės svarstyklėmis, kurios metrologiškai patikrintos Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nustatyta tvarka ir naudojamos laikantis gamintojo parengtu techninio matavimo priemonės aprašu, patikrinimo metu nebuvo, todėl pareiškėjas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų.

2.4. Pareiškėjo atliekų tvarkymo apskaita (priėmimas, tvarkymas, perdavimas) buvo vedama GPAIS, todėl atsakovas turėjo galimybę matyti bei tikrinti naujausius, aktualius, taip pat ir istorinius duomenis, kuriuos sistemingai teikė pareiškėjas, tačiau nei atliekant patikrinimą, nei surašant protokolą bei bylos nagrinėjimo metu, tokiais duomenimis atsakovas nesivadovavo, išvadas teikė tik deklaratyviais teiginiais, remdamasis prielaidomis. Pareiškėjas teigė, kad ENTP svoris gali būti tikslinamas atsižvelgiant į priimamos ENTP komplektaciją, kadangi dažnai ENTP pristatomos ne pilnos komplektacijos, be didelę paklausą rinkoje turinčių detalių.

2.5. Pareiškėjo nuomone, vieno automobilio kėbulo svorį prilyginti 1,286792 t netikslu, nes didžioji dalis demontuotų automobilių kėbulų ar jų dalių gali būti ir yra priskiriami juodiesiems metalams ir / arba tolimesniam naudojimui / pardavimui skirtoms medžiagoms ir detalėms, o jų kiekis įmonėje nėra ribojamas.

2.6. Atsakovas rėmėsi neva atliktu ENTP laikomų skaičiavimo duomenimis, kurie negali būti laikomi tinkamu įrodymu, be to, pateiktuose fiksavimo dokumentuose buvo pateikti tušti sunumeruoti eilės tvarka lapai, kuriuose nenurodyta, kas fiksuojama, pateikta tik nedidelė dalis automobilių VIN numerių, tačiau daugumoje tariamai fiksuotų ENTP nenurodyti jokie identifikaciniai požymiai, neaišku, kokios komplektuojamos dalys yra, o kokių nėra, taip pat neaišku, kas atliko fiksaciją, nes apie tokią fiksaciją pareiškėjas nebuvo informuotas. Pareigūnai atliko vizualų skaičiavimą bei nustatė, kad talpose yra 640 litrų kitos variklių ir greičių dėžių alyvos. Pareiškėjo nuomone, siekiant objektyviai nustatyti talpose buvusį jų turinį, būtina paimti ir atlikti talpų turinio tyrimą, kurio išvadose būtų pateikta informacija, ar talpose buvo laikomos nurodomos atliekos, ar lietaus vanduo, kuris surenkamas į talpas nuo pastato stogo, tačiau toks tyrimas nebuvo atliktas.

2.7. Atsakovo Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius neteisingai išsprendė bylą, netinkamai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus.

3.    Atsakovas atsiliepime prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Departamento Inspekcijos pareigūnai atliko Bendrovės planinį patikrinimą, kurio tikslas buvo nustatyti, ar laikomasi Bendrovei išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (11.2)-33-98/2014 (toliau – TIPK leidimas) reikalavimų ir sąlygų. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ENTP netvarkomos vadovaujantis parengtu ir 2014 m. balandžio 18 d. suderintu su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu Reglamentu, kuriame nurodytas didžiausias vienu metu leidžiamas saugoti atliekų kiekis – 100 t. Atsakovas pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 12 d. Bendrovei buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 85 straipsnio 5 dalyje. 2022 m. rugsėjo 8 d. Departamento Nutarimu perkvalifikavus inkriminuotas veikas pagal AAĮ 81 straipsnio 5 dalį ir 85 straipsnio 2 dalį, Bendrovei buvo paskirta subendrinta 22 000 Eur ekonominė sankcija. Be to, atlikus Bendrovės patikrinimą, medžiaga buvo perduota Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Bendrovės atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnyje, tačiau 2022 m. sausio 25 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikaltimo požymių.

3.2. Bendrovė, vykdydama atliekų naudojimo veiklą kodu R12, R13, 1 134,03 t pavojingų atliekų (kodu 16 02 04*) apdorojo neturėdama tam teisės, todėl, atsakovo nuomone, už tokį pažeidimą turi būti taikoma atsakomybė pagal AAĮ 81 straipsnio 5 dalį. Įvertinus, kad Bendrovei surašytame Protokole nurodyta nusižengimo padarymo vieta, laikas, aprašyta nusižengimo esmė, aplinkybės, teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė juridinis asmuo, straipsnis, dalis, o vienintelis Protokolo trūkumas buvo tas, jog klaidingai inkriminuotas AAĮ 85 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, priimant Nutarimą veikos buvo perkvalifikuotos į AAĮ 81 straipsnio 5 dalį ir 85 straipsnio 2 dalį.

3.3. Atsakovas paaiškino, kad patikrinimo metu fiziškai buvo suskaičiuotos Bendrovės teritorijoje ir už jos ribų (už tvoros) esančios ENTP, o iš viso buvo rasta bei suskaičiuota 959 vnt., be to, skaičiuojant ir apžiūrint kiekvieną ENTP, nustatyta, kuriose jų nedemontuotos arba dalinai demontuotos pavojingos sudedamosios dalys, ir tai pažymėta skaičiavimo aktuose. Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į ENTP kiekį, fiksuotą Bendrovės veiklavietėje patikrinimo metu (959 vnt.), paskaičiuota, kad veiklavietėje patikrinimo metu buvo laikoma ENTP atliekų (kodas 16 01 04*) 1 234,03 t (959*1,286792=1234,03 t), nors Reglamente, nurodytas didžiausias vienu metu leidžiamas saugoti ENTP kiekis yra 100 t. Patikrinimo metu suskaičiuotos ENTP atliekos ir bendras jų svoris, kurios priimamos atliekų naudojimo veiklai R13, t. y. R1–R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymui, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. Patikrinimo akte Nr. (13.2)-PA-7940) (toliau – ir Patikrinimo aktas) buvo nurodyta, kad prie pastato rastose 6 metalinėse ir plastikinėse talpose, kurių vieneto tūris yra 200 litrų, laikoma kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva (atliekos kodas 13 02 08*). Apžiūrėjus talpas, buvo nustatyta, kad dvi talpos užpildytos pilnai, viena talpa – 60 proc. ir trys talpos po 30 proc., taip pat apskaičiuota, kad talpose yra apie 640 litrų kitos variklio, pavarų dėžės ir tepalinės alyvos, kurios nebuvo pažymėtos ženklinimu, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės). Be to, vienos statinės viršus buvo pažeistas ir neapsaugotas nuo atmosferos kritulių, ir visos talpos buvo laikomos atviroje aikštelėje. Atsakovas taip pat akcentavo, kad pareiškėjas anksčiau vykdė ENTP demontavimo veiklą, pažeisdamas AAĮ reikalavimus.

II.

4.  Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.  Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

5.1. Atsakovas, vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 51 straipsniu, nutarė pareiškėjui skirti 22 000 Eur galutinę ekonominę sankciją už pažeidimus, numatytus AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje ir 85 straipsnio 2 dalyje.

5.2. Atsakovo Inspekcijos pareigūnai 2021 m. gruodžio mėnesį atliko Bendrovės, adresu (duomenys neskelbtini), planinį patikrinimą ir 2021 m. gruodžio 21 d. surašė Patikrinimo aktą. Planinis patikrinimas buvo atliktas siekiant nustatyti, kaip laikomasi Bendrovei išduotame TIPK leidime numatytų reikalavimų ir sąlygų. Bendrovės veiklos pobūdis – ENTP demontavimo veikla ir pakartotinai tinkamų panaudoti detalių ir dalių pardavimas. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas turi TIPK leidimą, kuriame nurodyta, kad veiklą leidžiama vykdyti 0,3030 ha ploto žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 833,58 m2 ploto pastate – sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) TIPK leidime numatytos ir paženklintos ENTP tvarkymo zonos: priėmimo ir laikymo, išmontavimo, tinkamų naudoti mazgų ir detalių laikymo, juodojo metalo laužo ir kitų antrinių žaliavų sandėliavimo, spalvotojo metalo laužo laikymo, naudotų padangų laikymo, pavojingų atliekų laikymo, personalo zonos. Leidžiamos naudoti atliekos, atliekos kodas 16 01 04* ENTP R12, R13 būdu, didžiausias leidžiamas naudoti kiekis – 350 t/m. Be to, pareiškėjas 2015 m. gegužės 22 d. yra užsiregistravęs Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre, kodas REOBJ0015073, kaip ENTP, atliekos kodas 16 01 04* tvarkytojas, tvarkymo kodas R12, R13. ENTP apskaita vedama GPAIS.

5.3. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ENTP nėra tvarkomos vadovaujantis parengtu ir 2014 m. balandžio 18 d. suderintu su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, Reglamentu, kuriame nurodytas didžiausias vienu metu leidžiamas saugoti atliekų kiekis – 100 t. GPAIS suvestinėje 2021 m. III ketvirčio duomenimis nurodyta, kad laikoma 95,278 t ENTP. Patikrinimo metu suskaičiavus ENTP, buvo užfiksuota 959 ENTP, iš kurių nedemontuotos arba dalinai demontuotos pavojingos sudedamosios dalys (hidrauliniai amortizatoriai, arba oro pagalvės, arba pavarų dėžės, arba varikliai, arba aušinimo ir stabdžių skysčiai ir kt.). Įvertinus Bendrovės 2021 m. atliekų tvarkymo ataskaitoje priimtų ENTP nurodytą vidutinį svorį 240 priimtų ENTP, bendras svoris 308,83 t, vidutinis ENTP svoris 1,286792 t (paskaičiuota: 959*1,286792=1 234,03 t.), o tai 11,3 karto viršijo Atliekų tvarkymo taisyklių 3 priedo reikalavimais parengto ir suderinto Reglamente nurodytą didžiausią vienu metu leidžiamą saugoti atliekų kiekį – 100 t. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad ENTP demontavimo veikla, pažeidžiant TIPK leidimo sąlygas, vykdoma ir gretimuose Bendrovės direktoriui A. S. priklausančiuose sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (0,1927 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,9284 ha). Teritorija aptverta bendra apie 2 m. aukščio skardine tvora ant smėlio – žvyro dangos. Pagal Bendrovei išduotą TIPK leidimą ūkinei veiklai vykdyti, turėjo būti įrengtos tokios ENTP tvarkymo zonos: ENTP priėmimo ir laikymo, ENTP išmontavimo zona, ENTP tinkamų naudoti mazgų ir detalių laikymo zona, juodojo metalo laužo ir kitų antrinių žaliavų sandėliavimo zona, spalvotojo metalo laužo laikymo zona, naudotų padangų laikymo zona, pavojingų atliekų laikymo zona, personalo zonos, nepavojingų atliekų laikymo zona. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad šalia pastato esančioje teritorijoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri padengta kieta danga, laikomi išmontuotų transporto priemonių varikliai, važiuoklės dalys. Apžiūros metu prie pastato atviroje aikštelėje buvo rasta 6 vienetai metalinių ir plastikinių talpų (statinių), kurių vieneto tūris 200 litrų, talpose laikoma kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva (atliekos kodas 13 02 08*). Apžiūros metu buvo nustatyta, kad dvi talpos užpildytos visiškai, viena talpa 60 proc. ir trys talpos po 30 proc. Vizualiai buvo apskaičiuota, kad talpose yra apie 640 litrų kitos variklių ir greičių dėžių alyvos (atliekos kodas 13 02 08*), talpos nepažymėtos ženklinimu, kaip tai numato Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priede nustatyti reikalavimai. Vienos statinės viršus buvo pažeistas, statinė neapsaugota nuo tiesioginių atmosferos kritulių. Patikrinus atliekų apskaitą GPAIS sistemoje buvo nustatyta, kad 2021 m. III ketvirčio (2021 m. spalio 25 d.) atliekų tvarkymo apskaitos suvestinėje atliekų kodas 13 02 08* (kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva) likutis – 0,125 t, o tai sudarytų 515 litrų neapskaitytų atliekų: kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva, atliekos kodas 13 02 08*. Patikrinimo akte buvo nurodyta, kad pareiškėjo ENTP veikloje susidarančios pavojingos atliekos turi būti rūšiuojamos ir laikomos atskiroje zonoje, tačiau patikrinimo metu rastos talpos su kita variklio, pavarų dėžės ir tepaline alyva, atliekos kodas 13 02 08*, buvo laikomos atviroje aikštelėje, o ne TIPK leidimo sąlygose nurodytoje zonoje. Buvo nustatyta, kad Bendrovės ENTP demontavimo 2, 4, 5, 6, 7 ir 8 zonos neatitiko TIPK leidime nustatytos zonų išdėstymo schemos bei Reglamento reikalavimų. Be to, ENTP nukenksminimas ir demontavimas vykdomas ne tik pastate. Taip pat buvo nustatyta, kad žemės sklype, kurio kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nepadengtame kieta danga demontuojamos ENTP, o po transporto priemonėmis užfiksuota išbėgusių tepalų ant grunto, todėl tokiu būdu buvo pažeisti Taisyklių 18 ir 19 punktų reikalavimai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė: AAĮ 19 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 8 straipsnio 1 dalies, TIPK leidimą, Reglamento 4.1 ir 4.4 papunkčių, Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano 4 punkto, Atliekų tvarkymo taisyklių 86 punkto, 3 ir 4 priedo, Taisyklių 17, 18, 19 punktų reikalavimus.

5.4. 2022 m. gegužės 12 d. Bendrovei surašytas Protokolas už pažeidimą, numatytą AAĮ 85 straipsnio 5 dalyje, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad atsakomybė už viršytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti pavojingų atliekų – kodu 16 02 04* kiekį, o taip pat už pavojingų atliekų – kodu 13 02 08* laikymą, pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, numatyta AAĮ 85 straipsnio 5 dalyje.

5.5. Skundžiamame Nutarime buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas, vykdydamas atliekų naudojimo veiklą kodu R12, R13, 1 134,03 t pavojingų atliekų (kodu 16 02 04*) apdorojo neturėdamas tam teisės, todėl už tokį pažeidimą turi būti taikoma atsakomybė pagal AAĮ 81 straipsnio 5 dalį. Įrodymų visuma patvirtino, kad pareiškėjas patikrinimo metu 1 134,03 t pavojingų atliekų (kodu 16 02 04*) laikė viršijant didžiausią leidžiamą laikyti atliekų kiekį, kai Reglamente didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis – 100 t, t. y. 1 134,03 t pavojingų atliekų apdorojo neturėdamas tam teisės.

5.6. Pareiškėjui surašytame Protokole buvo klaidingai inkriminuotas AAĮ 85 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas. Pareiškėjo kaltė, padarius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įrodyta Protokolu, Patikrinimo aktu, TIPK leidimu ir kita rašytine teisės aktų pažeidimo bylos Nr. J24-851 medžiaga, tačiau Protokole suklysta nurodant straipsnius, kuriuose nustatyta atsakomybė už padarytus pažeidimus. Todėl Protokole nurodyti pažeidimai iš AAĮ 85 straipsnio 5 dalies buvo perkvalifikuoti į AAĮ 81 straipsnio 5 dalį ir 85 straipsnio 2 dalį.

5.7. Kadangi pareiškėjas neginčijo padarytų pažeidimų inkriminavimo pagal AAĮ 85 straipsnio 5 dalį ar pažeidimų perkvalifikavimo į AAĮ 81 straipsnio 5 dalį ir 85 straipsnio 2 dalį, ginčo administracinėje byloje dėl padarytų pažeidimų teisinio kvalifikavimo nėra.

5.8. Departamento Nutarimu perkvalifikavus inkriminuotas veikas pagal AAĮ 81 straipsnio 5 dalį ir 85 straipsnio 2 dalį, pareiškėjui buvo paskirta subendrinta 22 000 Eur ekonominė sankcija.

6.  Teismas, įvertinęs AAĮ ir ATĮ nuostatas, pažymėjo, kad juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus AAĮ 55–128 straipsniuose.

7.  Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad vieno automobilio kėbulo svorį prilyginti 1,286792 t yra netikslu, nes didžioji dalis demontuotų automobilių kėbulų ar jų dalių gali būti ir yra priskiriami juodiesiems metalams (atliekos kodas 160117, vienu metu įmonėje jų galima laikyti iki 100 t) ir / arba tolimesniam naudojimui / pardavimui skirtoms medžiagoms ir detalėms (jų kiekis įmonėje nėra ribojamas). Nurodė, kad patikrinimo metu buvo suskaičiuotos ENTP atliekos ir bendras jų svoris, kurios priimamos atliekų naudojimo veiklai R13, t. y. R1–R12 veikloms naudoti skirtų atliekų laikymui, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo (Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo III skyriaus 5 punkto 2 lentelė). Teismas sprendė, kad patikrinimo metu suskaičiuotos ENTP atliekos, kurios buvo laikomos iki jų demontavimo, o automobilių kėbulų ar jų dalių, taip pat kitų medžiagų ir detalių, skirtų naudojimui ar pardavimui svoris negali būti vertinamas, kol ENTP nėra demontuota ir minėtos dalys nėra atskirtos bei paruoštos naudoti ar parduoti.

8.  Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentus, susijusius su duomenų fiksavimu, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pažymėjo, kad liudytoju apklaustas G. K. paaiškino, jog kartu su vyresniąja specialiste A. Z. atliko Bendrovės patikrinimą, kurio metu skaičiavo jos teritorijoje ir už jos ribų esančias ENTP. Žodinį nurodymą atlikti užduotį davė Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas K. Š.. ENTP skaičiavo dvi dienas, nes buvo didžiulis kiekis, kai kur ENTP sukrautos dviem aukštais. Atvykus į teritoriją, vartai buvo atidaryti, teritorijoje vaikščiojo Bendrovės darbuotojas, tačiau jis nedalyvavo skaičiavime, jo pateikti dokumentų neprašė. Dalis ENTP buvo visiškai išardyta, o kita dalis nebuvo išardyta. VIN kodų nebuvo ant didžiosios dalies ENTP, tačiau žino, kad VIN kodai yra ant transporto priemonės kėbulo. Užlipti ant aukštai sukrautų ENTP nebuvo galimybės, o ENTP nefotografavo, nes nebuvo prasmės to daryti dėl didelio jų kiekio. Dirbo pas atsakovą apie 3 mėnesius ir tai buvo paskutinis jo atliekamas patikrinimas. Teismas nurodė, kad liudytoju apklaustas V. D. paaiškino, jog Bendrovėje patikrinimą atliko kartu su viršininku K. Š., patikrinime dalyvavo ir Bendrovės direktorius, o pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas atsisakė dalyvauti atliekant patikrinimą. Pažeidimai buvo daugiau nei akivaizdūs, t. y. ten, kur turėjo būti laikomos atliekos, buvo tik tuščia tara, o Bendrovės direktorius sutiko, kad statinėse buvo naudota alyva, dėl nieko neprieštaravo, taip pat ENTP buvo ardomos lauke, o ne tam skirtoje patalpoje, ant žvyro, žolėje buvo pripilta tepalų, išardytos ENTP laikomos gretimuose sklypuose, be to, sklypo teritorija išbetonuota, tačiau už jo ribų ENTP laikomos ant grunto, nors TIPK leidimas išduotas vykdyti veiklą tik ant betonuotos teritorijos dangos. ENTP skaičiavimuose jis nedalyvavo. Bendrovės direktorius ant Patikrinimo akto pasirašyti atsisakė, tačiau pastarasis jam buvo išsiųstas elektroniniu paštu.

9.  Teismas akcentavo, kad patikrinimo metu buvo fiziškai suskaičiuotos Bendrovės teritorijoje ir už jos ribų esančios ENTP, ir iš viso rasta bei suskaičiuota 959 vnt. ENTP. Skaičiuojant ir apžiūrint kiekvieną ENTP, buvo nustatyta, kuriose jų nedemontuotos arba dalinai demontuotos pavojingos sudedamosios dalys (hidrauliniai amortizatoriai, arba oro pagalvės, arba pavarų dėžės, arba varikliai, arba aušinimo ir stabdžių skysčiai ir kt.), ir tai pažymėta skaičiavimo aktuose. Teismas vertino, kad iš ENTP skaičiavimo aktų matyti, jog kiekviename skaičiavimo akto lape yra antraštė, joje nurodytas pareiškėjo pavadinimas bei adresas, kur vykdoma jo veikla, be to, kiekvieną skaičiavimo lapą pasirašė pareigūnas, atlikęs skaičiavimą, t. y. G. K. arba A. Z., taip pat nurodyta skaičiavimo atlikimo data. Teismas sprendė, kad iš nurodytų datų yra aišku, jog skaičiavimai buvo atliekami dvi dienas, t. y. 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2021 m. gruodžio 6 d., be to, akivaizdu, kad skaičiavimai buvo atlikti pareiškėjo veiklos teritorijoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodė, jog atliekant ENTP skaičiavimą, jo atstovas nedalyvavo, o teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. K. paaiškino, kad atvykus į teritoriją, kurioje vykdoma pareiškėjo veikla, buvo jo darbuotojas, tačiau ENTP skaičiavime jis nedalyvavo, be kita ko, minėtas liudytojas nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie planinio patikrinimo atlikimą, tačiau atsakovui nežinoma, kodėl jo atstovas patikrinime nedalyvavo.

10.  Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog vieno ENTP svorio vidurkis buvo paskaičiuotas, įvertinus Bendrovės 2021 m. atliekų tvarkymo ataskaitoje GPAIS pateiktus duomenis apie priimtas ENTP, kurioje nurodyta, kad priimta 240 ENTP, o jų bendras svoris – 308,83 t, vidutinis ENTP svoris – 1,286792 t. Nurodė, kad Bendrovė, vesdama apskaitą, ENTP svorį nustato pagal automobilio techninius duomenis. Atsižvelgiant į ENTP kiekį, kuris Bendrovės veiklavietėje fiksuotas patikrinimo metu (959 vnt.), paskaičiuota, kad veiklavietėje patikrinimo metu buvo laikoma ENTP atliekų (kodas 16 01 04*) 1 234,03 t (959*1,286792=1 234,03 t), nors Reglamente nurodytas didžiausias vienu metu leidžiamas saugoti ENTP kiekis – 100 t. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad kitokiomis priemonėmis paskaičiuoti laikomų ENTP svoriui nebuvo galimybės, pavyzdžiui, pasverti, būtent dėl didelio ENTP kiekio ir didelių gabaritų, be to, kaip nurodė liudytojas G. K., ENTP buvo sukrautos net dviem aukštais, todėl fiziškai nebuvo įmanoma prie jų prieiti.

11.  Teismas akcentavo, kad pagal GPAIS 2021 III ketvirčio Bendrovės pateiktą suvestinę ENTP (atliekos kodu 16 01 04*) nurodytas likutis 95,278 t, kadangi, kaip minėta, Bendrovė, vesdama apskaitą, ENTP svorį nustato apytiksliai pagal automobilio techninius duomenis, teismas vertino, kad realus ENTP kiekis ir svoris neatitinka GPAIS sistemoje pateiktų duomenų. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo pastebėjimą, kad net jeigu jo pareigūnai, suskaičiavę visas veiklavietėje užfiksuotas 959 vnt. ENTP, bendram svoriui apskaičiuoti būtų panaudoję minimalų pareiškėjo nurodytą ENTP svorį, t. y. 150 kg (ne vidutinį 1,286792 t), bendras svoris būtų 143,85 t. Kadangi Reglamente nurodytas didžiausias vienu metu leidžiamas saugoti ENTP kiekis – 100 t, todėl 143,85 t vis tiek viršija leistiną svorį. Teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo to, koks vieno ENTP svoris naudojamas (ar GPAIS nurodytas vidutinis ENTP svoris, ar atstovo nurodytas minimalus išardyto / apardyto ENTP svoris), kiekis bus didesnis nei 25 t., o atsakomybė pagal AAĮ 81 straipsnio 5 dalį numatyta už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojama 25 t ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis.

12.  Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad patikrinimo metu rastose 6 metalinėse talpose laikomas skystis, t. y. jo turinys ir kiekis buvo įvertintas vizualiai apžiūrint, neatlikus jokio skaičiavimo, matavimo ar svėrimo, o atsakovo pareigūnai, vertindami talpose esantį turinį bei kiekį, rėmėsi vizualiu skaičiavimo ir talpose esančio turinio įvertinimu, ir kad neva toks mato vienetas bei apskaičiavimo būdas nėra galimas bei reglamentuotas jokiu teisės aktu, yra visiškai netikslus ir neteisingas.

13.  Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad Patikrinimo akte nurodyta, jog prie pastato buvo rastos 6 metalinėse ir plastikinėse talpose, kurių vieneto tūris 200 litrų, laikoma kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva (atliekos kodas 13 02 08*). Apžiūros metu vizualiai apžiūrėjus buvo nustatyta, kad dvi talpos pilnai užpildytos, viena talpa užpildyta 60 proc., trys talpos užpildytos po 30 proc. Patikrinimo metu buvo apskaičiuota, kad talpose yra apie 640 litrų kitos variklių ir greičių dėžių alyvos talpos, su kita variklio, pavarų dėžės ir tepaline alyva (atliekos kodas 13 02 08*), talpos nebuvo pažymėtos ženklinimu, kaip tai nustatyta Atliekų tvarkymo taisyklėse, vienos statinės viršus buvo pažeistas ir neapsaugotas nuo tiesioginių atmosferos kritulių, be to, visos talpos buvo laikomos atviroje aikštelėje, nors Bendrovės ENTP veikloje susidarančios pavojingos atliekos turi būti rūšiuojamos ir laikomos atskiroje zonoje, tačiau patikrinimo metu rastos talpos su kita variklio, pavarų dėžės ir tepaline alyva, atliekos kodas 13 02 08* laikomos atviroje aikštelėje, ne TIPK leidimo sąlygose nurodytoje zonoje.

14.  Teismas nurodė, kad tepalų / alyvos kiekis kilogramais apskaičiuojamas pagal formulę: m = p * V, (m – masė (kg), p – tankis (kg / m3), V – tūris (m3). Akcentavo, kad GPAIS sistemoje 2021 m. III ketvirčio (2021 m. spalio 25 d.) atliekų tvarkymo apskaitos suvestinėje pateiktas atliekų kodu 13 02 08* likutis buvo 0,125 t (kas atitinka 139 l), o tai reiškia, jog šių atliekų turėtų būti mažiau nei viena pilna talpa, kurios tūris 200 litrų. Nors pareiškėjas teigė, jog minimose talpose buvo lietaus vanduo, renkamas nuo pastato stogo, tačiau teismas sprendė, kad iš pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, jog talpos su atliekomis laikomos atviroje vietoje, toliau nuo pastatų, todėl į jas negalėjo būti renkamas nuo stogo bėgantis vanduo, be to, iš nuotraukų matyti, jog minėtos talpos yra uždaros, ir yra tik nedidelė anga talpos turiniui išpilti (įpilti). Teismas akcentavo, kad liudytojas V. D. paaiškino, jog atliekant patikrinimą dalyvavo Bendrovės direktorius, kuris taip pat dalyvavo ir apžiūrint minėtas talpas bei nustatant jose esančių atliekų turinį ir kiekį, bei sutiko, jog talpose laikoma kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva (atliekos kodas 13 02 08*), o ne lietaus vanduo, taip pat sutiko su nustatytu talpų užpildymo kiekiu.

15.  Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad 2022 m. liepos 22 d. vykusio posėdžio metu jis pateikė klausimus bylą nagrinėjančiam atsakovo atstovui, tačiau į klausimus nebuvo atsakyta, todėl tokiu būdu pažeista jo teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą bei galimybę pasirengti gynybai. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog juridinio asmens padaryto pažeidimo byla Nr. J24-851/2022 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo nagrinėjama po pertraukos, kurią nuspręsta daryti 2022 m. liepos 22 d. nutarimu. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad klaidingai inkriminuotas AAĮ 85 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, t. y. protokole aprašyta inkriminuojama veika atitinka AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje ir 85 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, 2022 m. liepos 22 d. buvo priimtas nutarimas daryti pertrauką, ir tokiu būdu sudaryti galimybę Bendrovės atstovui tinkamai pasiruošti gynybai. Teismas nurodė, kad su Bendrovės atstovu buvo suderinta nauja bylos nagrinėjimo data – 2022 m. rugsėjo 8 d. 10:00 val. Kadangi iki bylos nagrinėjimo posėdžio nebuvo gauta jokių Bendrovės ar jos atstovo prašymų nenagrinėti bylos jiems nedalyvaujant, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo tvirtinimas, jog negavus atsakymų į pateiktus klausimus buvo pažeista Bendrovės teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą ir galimybę pasirengti gynybai, yra nepagrįstas. Teismas taip pat akcentavo, kad patikrinimas buvo baigtas ir Patikrinimo aktas surašytas 2021 m. gruodžio 21 d., Protokolas surašytas 2022 m. gegužės 12 d., o 2022 m. birželio 2 d. ir 2022 m. birželio 22 d. Bendrovės atstovo prašymu bylos nagrinėjimai buvo atidėti, ir tik 2022 m. liepos 22 d. byla pradėta nagrinėti.

16.  Teismas vertino, kad iš pateikto 2022 m. sausio 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-jo skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog minėtu nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikaltimo požymių, tačiau nutarime nurodyta, jog už Patikrinimo akte nustatytus pažeidimus yra įtvirtinta administracinė atsakomybė. Todėl teismas sprendė, kad nepagrįstas pareiškėjo tvirtinimas, jog teisėsaugos institucijai atlikto tyrimo metu nenustačius, kad Bendrovė vykdo neteisėtą veiklą ar veiklą vykdo pažeisdama teisės aktus, atsakovas neteisėtai taiko administracinę atsakomybę. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ir anksčiau vykdė ENTP demontavimo veiklą, pažeisdamas AAĮ reikalavimus (žr. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-728-386/2020, Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-8009-386/2021). Be to, Klaipėdos rajono apylinkės teismas tenkino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento prevencinį ieškinį ir uždraudė Bendrovei laikyti pavojingąsias atliekas A. S. priklausančiame 0,3030 ha ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant Bendrovę visas saugomas pavojingąsias atliekas per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dokumentus, įrodančius atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams (žr. 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-587-729/2016).

17.  Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra pakankamai motyvuotas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas, įvertinti pažeidimą pagrindžiantys įrodymai, be to, nenustatyta procedūrinių pažeidimų priimant Nutarimą, o apie bylos nagrinėjimą juridiniam asmeniui buvo pranešta. Nutarimas priimtas laikantis AAĮ 44–51 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, o atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

18.  Teismas vertino, kad skirdamas baudą pareiškėjui, atsakovas vadovavosi AAĮ 51 straipsnio 1 punktu, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai skyrė sankcijoje numatytą artimą minimaliai 22 000 Eur (AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali – 21 000 Eur, maksimali – 35 000 Eur).

III.

19.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20.  Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę ir nurodo, kad su juo nesutinka, mano, jog jis neteisėtas.

21.  Pareiškėjas teigia, kad bylos nagrinėjimo metu jis pagrįstai nurodė, jog atsakovas, atlikdamas tiek planinius, tiek ir neplaninius patikrinimus, privalo vadovautis Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklėmis, patvirtintomis Departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-378 (toliau – ir Patikrinimų taisyklės), taip pat jis nurodė, kokius konkrečiai minėtų taisyklių punktus atsakovas pažeidė. Pareiškėjo nuomone, Nutarimas priimtas vadovaujantis ne tik neaktualiais duomenimis, bet ir tariamais įrodymais, kurių pagrindu skirta sankcija – 22 000 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nevertino, nors priimdamas sprendimą, jis turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

22.  Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytus atliekamo patikrinimo metu padarytus esminius pažeidimus ir papildomai pažymi, kad tariamai užfiksuotos ENTP nebuvo fotografuojamos, o byloje pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina nustatyto kiekio ENTP, tačiau paneigia liudytojo G. K. teiginius, kad ENTP nebuvo galima užfiksuoti, nes jos buvo sukrautos keliais aukštais. Akcentuoja, kad atsakovas negalėjo nurodyti, kokiu teisės aktu remiantis vizualus skaičiavimas yra laikomas tinkamu, taip pat, kodėl nebuvo paimti talpose laikomų skysčių mėginiai, siekiant nustatyti skysčių sudėtį. Tvirtina, kad patikrinimas pradėtas 2021 m. lapkričio 16 d. ir baigtas 2021 m. gruodžio 21 d., t. y. pažeidus Patikrinimų taisyklių 38 punkte nustatytą terminą, o tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

23.  Pareiškėjo teigimu, liudytoju apklaustas G. K. pažymėjo, kad žodiniu pavedimu jam kartu su A. Z. buvo nurodyta atlikti pareiškėjo teritorijoje laikomų ENTP skaičiavimą. Pareiškėjas akcentuoja, jog liudytojas patvirtino, kad jis nežino, kokiu pagrindu dirbo atsakovo įstaigoje, bei ar turėjo teisę atlikti atitinkamus veiksmus. Tokių duomenų byloje taip pat nėra pateikta, be to, minėtas liudytojas neturėjo tarnybinio pažymėjimo. Pareiškėjas tvirtina, kad Patikrinimo taisyklių 26.2 papunktis numato, jog tik pateikęs tarnybinį pažymėjimą, pareigūnas gali atlikti patikrinimą, laisvai įeiti į tikrinamo ūkio subjekto teritoriją, objektą, patalpas darbo metu, tikrinti dokumentus bei kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, turimas patalpas, technines priemones bei materialinę bazę. Be kita ko, Patikrinimo taisyklėse nurodyta, kad atlikti patikrinimą yra pavedama vadovybės, o rašytiniame pavedime atlikti patikrinimą nurodomi pareigūnai, kuriems yra suteikta teisė atlikti patikrinimą bei atlikti su patikrinimu susijusius veiksmus, patekti į teritoriją, vadovautis suteiktomis teisėmis. Pareiškėjo įsitikinimu, tokio pavedimo nebuvo ir byloje jis nebuvo pateiktas, todėl nesant pareigūnui, neturint tarnybinio pažymėjimo, taip pat nesant pavedimui, tiek G. K., tiek A. Z. neturėjo teisės atlikti jokių veiksmų, kadangi jie nebuvo įgalioti atlikti ENTP skaičiavimo ir instruktuoti.

24.  Pareiškėjo vertinimu, liudytojas G. K. apklausos metu teikė paaiškinimus, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys, todėl tokių parodymų įrodomoji galia turėtų būti vertinama kritiškai. Pažymi, kad G. K. nurodė, jog, nors jam buvo žinoma, kad kiekviena ENTP turi VIN numerį, tačiau skaičiavimo akte jis nenurodė tokios informacijos, kadangi neturėjo galimybės, nes ENTP buvo sukrautos keliais aukštais. Pareiškėjas tvirtina, kad tokius teiginius paneigia atsakovo pateiktos fotonuotraukos, iš kurių, nors ir negalima nustatyti, kokia tai teritorija, tačiau akivaizdu, kad liudytojo teiginiai neatitinka tikrovės. Be to, minėto asmens parodymai prieštaringi, nes nors jis teigia, kad neturėjo galimybės įrašyti ENTP VIN numerio dėl keliais aukštais sukrautų ENTP, tačiau skaičiavimo akte visose eilutėse nurodyta, jog pavojingi mazgai / skysčiai nėra pašalinti. Vadovaudamasis Patikrinimo taisyklių 27 punktu, pareiškėjas nurodo, kad nei viena iš jame nurodytų pareigų nebuvo įvykdyta. Nors pareiškėjas tokias aplinkybes nurodė teismo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino.

25.  Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas laikė tinkamu faktu, jog skaičiavimo akte nurodyta, kad skaičiavimas atliekamas Bendrovėje, nors Patikrinimo akte nurodoma, kad ENTP laikymo ir demontavimo veikla vykdoma žemės ūkio paskirties teritorijose (sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,9284 ha ir Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,1927 ha), bei juose neva fiksuotas tariamas ENTP laikymo pažeidimas. Pareiškėjas teigia, kad net jeigu ir būtų atliekamas skaičiavimas, apie tai ne tik kad nebuvo informuotas pareiškėjo įgaliotas asmuo, tačiau, kaip pateikiamuose tariamuose skaičiavimo aktuose matyti, skaičiavimas buvo atliekamas ne vieną dieną, o su kelių dienų pertrauka, o tai reiškia, kad ENTP kiekis negali būti tikslus, kadangi iš teritorijos ENTP buvo įvežamos ir išvežamos į metalo laužą kasdieną. Todėl pareiškėjo nuomone, kyla pagrįsta abejonė dėl pirmosios instancijos teismo tinkamo byloje esančių dokumentų vertinimo ir priimto sprendimo pagrįstumo.

26.  Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ENTP svorio apskaičiavimo, kurį pateikė atsakovas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo nuomone, jog kitokiomis priemonėmis paskaičiuoti laikomų ENTP svoriui nebuvo galimybės, pavyzdžiui, pasverti, būtent dėl didelio ENTP kiekio ir didelių gabaritų. Tačiau byloje buvo atsakovo pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ENTP nėra sukrautos keliais aukštais. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tokius atsakovo argumentus laikė pagrįstais, nepaisant to, kad jie prieštarauja faktinėms aplinkybėms, taip pat pirmosios instancijos teismas galbūt netyrė tokių faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, nevertino pareiškėjo ne tik pateiktų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos išvadų, bet ir paaiškinimų, procesiniuose dokumentuose pateiktos pozicijos, paneigiančios netinkamai daromą prielaidą.

27.  Pareiškėjas akcentuoja, kad jis priima pilnos komplektacijos transporto priemones, o priimdamas vadovaujasi transporto priemonių techniniame dokumente nurodytu jų svoriu. Tačiau vėliau transporto priemonė yra išardoma, pašalinamas variklis, kiti transporto priemonės mazgai ir agregatai, durys, langai, ratai, važiuoklė, todėl, pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad transporto priemonė (ENTP) negali būti laikoma tokio pat svorio kaip pilnos komplektacijos transporto priemonė. Pareiškėjas nurodo, kad jo teiginius patvirtina atsakovo fotonuotraukos, kuriose matyti, jog ENTP, parengtos išvežimui, utilizavimui, perdirbimui, yra ne pilnos komplektacijos, kaip jas įsigyjant. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, jog nepriklausomai nuo to, koks vieno ENTP svoris naudojamas (ar GPAIS nurodytas vidutinis ENTP svoris, ar atstovo nurodytas minimalus išardyto / apardyto ENTP svoris), vis tiek kiekis bus didesnis nei 25 t, patvirtina aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, bei tai, kad pareiškėjui didžiausias vienu metu leidžiamas saugoti ENTP kiekis – 100 t.

28.  Pareiškėjas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su jo argumentais, kad patikrinimo metu rastose 6 metalinėse talpose laikomas skystis, t. y. jo turinys ir kiekis, buvo įvertintas vizualiai apžiūrint, neatlikus jokio skaičiavimo, matavimo ar svėrimo, o atsakovo pareigūnai, konstatuodami talpose esantį turinį bei kiekį, rėmėsi vizualiu skaičiavimo ir talpose esančio turinio įvertinimu. Tačiau pareiškėjo teigimu, toks pirmosios instancijos teismo teiginys kelia pagrįstų abejonių.

29.  Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad duomenų, kuriais remiantis galima manyti, jog pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie pažeidimą padaryti ir skirti sankciją. Pažeidimas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama sankcija. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju matyti, kad tiek ENTP skaičiavimo aktas, tiek talpose esančio skysčio tūris ir sudėtis nėra užfiksuoti ir nustatyti taip, kad dėl tokių duomenų tikrumo nekiltų abejonė, tačiau net ir esant pagrįstoms abejonėms, atsakovas skyrė sankciją – 22 000 Eur.

30.  Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, suprasdamas patikrinimo metu padarytus ne tik procedūrinius pažeidimus, tačiau ir pažeidimų netinkamą fiksavimą, neteikė atsakymų į pateiktus klausimus, kurie buvo užduoti teismo posėdyje, o iš pateiktų atsakymų matyti, jog patikrinimas atliktas pažeidžiant Patikrinimo taisyklėse numatytą patikrinimo terminą, be to, tariamą skaičiavimą ENTP atliko asmuo, kuris pats nežino, kur jis dirbo ir kuo, kokiu pagrindu, talpose buvęs tūris matuotas vizualiai. Taip pat nebuvo neginčijamai nustatyta, kas buvo talpose, nepaimti mėginiai, nors siekiant nustatyti, ar laikomi skysčiai yra pavojingos atliekos, tą būtina padaryti. Pareiškėjo teigimu, atsakovas priėmė skundžiamą Nutarimą ir jo teisėtumo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris netinkamai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, paaiškinimus, neatkreipė dėmesio į pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją, kuri prieštarauja atsakovo teikiamai pozicijai, todėl toks sprendimas naikintinas, kadangi nepagrįstas sprendimas sukeltų finansines pasekmes pareiškėjui.

31.  Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32.  Atsakovas nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir mano, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos medžiagą, tinkamai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei vertino įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

33.  Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikia jokių naujų argumentų ar motyvų, kurių nebūtų nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde ir kurių nebūtų tyręs pirmosios instancijos teismas ar nebūtų pasisakęs atsakovas. Nei skunde, nei apeliaciniame skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui pareiškėjas neginčija padarytų pažeidimų inkriminavimo pagal AAĮ 85 straipsnio 5 dalį ar pažeidimų perkvalifikavimo į AAĮ 81 straipsnio 5 dalį ir 85 straipsnio 2 dalį, todėl, atsakovo nuomone, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dėl padarytų pažeidimų teisinio kvalifikavimo ginčo šioje administracinėje byloje nėra.

34.  Atsakovas teigia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu Bendrovės vadovas ir atstovas žodžiu patvirtino, jog pareiškėjui nebuvo ir nėra išduotas leidimas nei ENTP laikymui, nei jų apdorojimui, nei kitai veiklai vykdyti A. S. priklausančiuose sklypuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (0,1927 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,9284 ha). Pareiškėjui išduotame TIPK leidime numatyta, kad veiklą leidžiama vykdyti 0,3030 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 833,58 m2 ploto pastate-sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nustatyta patikrinimo metu, ir šioje teritorijoje veikla vykdoma pažeidžiant TIPK leidime nustatytas sąlygas bei išplečiant veiklos teritoriją į greta esančius sklypus.

35.  Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentus, susijusius su duomenų fiksavimu, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų duoti parodymai, kadangi šiuo atveju buvo atliekamas planinis pareiškėjo patikrinimas, ir 2021 m. spalio 26 d. išsiųstas pranešimas apie tai, nurodant konkrečius pareigūnus, kurie atliks patikrinimą, o atskiras pavedimas patikrinimui atlikti surašomas prieš atliekant neplaninį patikrinimą. Todėl atsakovas teigia, kad pareiškėjo atstovo tvirtinimas, jog tik esant rašytiniam vadovo pavedimui buvo galima atlikti patikrinimą, yra klaidingas ir nepagrįstas. Be to, planinį pareiškėjo patikrinimą atliko tie pareigūnai, kurie ir buvo nurodyti pranešime, t. y. Departamento Inspekcijos viršininkas K. Š. ir vyresnysis specialistas V. D., o specialistai G. K. ir A. Z. buvo pasitelkti į pagalbą atlikti konkrečią užduotį – suskaičiuoti visas tikrinamoje teritorijoje buvusias ENTP. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas klaidingai nurodo, jog patikrinimas baigtas pažeidžiant Patikrinimo taisyklių 38 punkte nustatytą terminą, nes Patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimas pradėtas 2021 m. lapkričio 25 d. ir baigtas 2021 m. gruodžio 21 d., t. y. baigtas neviršijus 20 darbo dienų.

36.  Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su jo nuomone, jog kitokiomis priemonėmis paskaičiuoti laikomų ENTP svoriui nebuvo galimybės, pavyzdžiui, pasverti, dėl didelio ENTP kiekio ir didelių gabaritų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas vyresnysis specialistas V. D. patvirtino, jog atliekant pareiškėjo patikrinimą dalyvavo Bendrovės direktorius, kuris taip pat dalyvavo ir apžiūrint minėtas talpas bei nustatant jose esančių atliekų turinį ir kiekį. Bendrovės direktorius sutiko, jog talpose laikoma pavojinga atlieka – kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva (atliekos kodas 13 02 08*), o ne lietaus vanduo, taip pat sutiko su nustatytu talpų užpildymu ir paskaičiuotu kiekiu. Be to, liudytojas nurodė, jog jeigu patikrinimo metu Bendrovės direktorius būtų nesutikęs su talpose nustatytu laikomo skysčio turiniu ir kiekiu, pareigūnai būtų ėmęsi kitų veiksmų fiksuojant, kas yra laikoma talpose ir koks kiekis, todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo netikėti pareigūno duotais parodymais. Pareiškėjo vadovas tik apklaustas teisme iškėlė versiją, jog į minėtas talpas buvo surenkamas lietaus vanduo, o vandens alyvos plėvė galėjo susidaryti dėl to, kad anksčiau tose talpose buvo laikoma alyva, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, jog iš byloje pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad talpos su atliekomis laikomos atviroje vietoje, toliau nuo pastatų, todėl į jas negalėjo būti renkamas nuo stogo bėgantis vanduo, be kita ko, iš nuotraukų matyti, kad minėtos talpos yra uždaros, yra tik nedidelė anga talpos turiniui išpilti (įpilti). Atsakovo vertinimu, tai pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, tačiau ją paneigia rašytiniai bylos duomenys bei liudytojo parodymai. Be to, net ir lietaus vanduo, surinktas į talpas, kuriuose anksčiau buvo laikoma alyva, yra pavojinga atlieka (vanduo susimaišęs su alyva), o tokia pavojinga atlieka privalo būti laikoma vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytų reikalavimų.

37.  Atsakovas laikosi pozicijos, kad Nutarimas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįsti, teisėti, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas, įvertinti pažeidimą pagrindžiantys įrodymai, todėl nėra teisinio pagrindo jų panaikinti pareiškėjo nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

38.  Byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti Nutarimą.

39.  Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį naikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Nutarimas priimtas vadovaujantis ne tik neaktualiais duomenimis, bet ir tariamais įrodymais, kurių pagrindu skirta sankcija – 22 000 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nevertino, nors priimdamas sprendimą jis turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Pabrėžia, kad pažeidimas negalėjo būti nustatytas, nenufotografavus ENTP, be to, duomenys, kuriais įrodinėjamas teisės pažeidimas, surinkti pažeidžiant procedūras, numatytas teisės aktuose. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju matyti, kad tiek ENTP skaičiavimo aktas, tiek talpose esančio skysčio tūris ir sudėtis nėra užfiksuoti ir nustatyti taip, kad dėl tokių duomenų tikrumo nekiltų abejonė, tačiau net ir esant pagrįstoms abejonėms, atsakovas skyrė sankciją. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, suprasdamas patikrinimo metu padarytus ne tik procedūrinius pažeidimus, bet ir pažeidimų netinkamą fiksavimą, neteikė atsakymų į pateiktus klausimus, kurie buvo užduoti teismo posėdyje, o iš pateiktų atsakymų matyti, jog patikrinimas atliktas pažeidžiant Patikrinimo taisyklėse numatytą patikrinimo terminą, be to, tariamą skaičiavimą ENTP atliko asmuo, kuris pats nežino, kur jis dirbo ir kuo, kokiu pagrindu, talpose buvęs tūris matuotas vizualiai. Taip pat nebuvo neginčijamai nustatyta, kas buvo talpose, nepaimti mėginiai, nors siekiant nustatyti, ar laikomi skysčiai yra pavojingos atliekos, tą būtina padaryti. Pareiškėjo teigimu, atsakovas priėmė skundžiamą Nutarimą ir jo teisėtumo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris netinkamai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, paaiškinimus, neatkreipė dėmesio į pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją, kuri prieštarauja atsakovo teikiamai pozicijai, todėl toks sprendimas naikintinas, kadangi nepagrįstas sprendimas sukeltų finansines pasekmes pareiškėjui.

40.  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

41.  Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas nubaustas pagal AAĮ 81 straipsnio 5 dalį, t. y. pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dvidešimt vieno tūkstančio iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų, ir 85 straipsnio 2 dalį, t. y. pavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų; atitinkamai, Bendrovei buvo paskirta subendrinta 22 000 Eur ekonominė sankcija. Pareiškėjas nesutinka su padarytais pažeidimais, mano, kad įrodymai surinkti ir fiksuoti aplaidžiai, padarius procedūrinius pažeidimus, todėl pažeidimai konstatuoti netinkamai įvertinus įrodymus.

42.  Dėl pareiškėjo pateiktų abejonių, kad atsakovo pareigūnai netinkamai atliko patikrinimą, pažeisdami Patikrinimo taisyklių 26.2 papunktį ir 27 punktą, t. y. atlikdami procedūrinius pažeidimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šios Patikrinimo taisyklių nuostatos negalėjo būti pažeistos, nes patikrinimą atliko liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas Departamento pareigūnas V. D. kartu su viršininku K. Š., patikrinime dalyvavo ir Bendrovės direktorius, o pareiškėjo atstovas, advokato padėjėjas, atsisakė dalyvauti atliekant patikrinimą (liudytojo V. D. parodymai, taip pat žr. Patikrinimo aktą). Kiti Departamento tarnautojai / darbuotojai G. K. ir A. Z. atliko ne patikrinimą, o tik ENTP skaičiavimą, kaip pagalbinę funkciją patikrinimo procese. Kadangi G. K. net nebuvo pareigūnas, jam Patikrinimo taisyklių 26.2 papunkčio ir 27 punkto nuostatos apskritai netaikytinos, todėl jų jis negalėjo pažeisti.

43.  Dėl įrodymų fiksavimo pažymėtina, kad liudytojas V. D., dalyvavęs patikrinime ir dirbantis apie dvidešimt metų aplinkos apsaugos pareigūnu (pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas), pirmosios instancijos teisme nurodė, jog pažeidimai buvo daugiau nei akivaizdūs, t. y. ten, kur turėjo būti laikomos atliekos, buvo tik tuščia tara, o Bendrovės direktorius sutiko, kad statinėse buvo naudota alyva, dėl nieko neprieštaravo, taip pat ENTP buvo ardomos lauke, o ne tam skirtoje patalpoje, ant žvyro, žolėje buvo pripilta tepalų, išardytos ENTP laikomos gretimuose sklypuose, be to, sklypo teritorija išbetonuota, tačiau už jo ribų ENTP laikomos ant grunto, nors TIPK leidimas išduotas vykdyti veiklą tik ant betonuotos teritorijos dangos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teisme teiktus V. D. paaiškinimus (jų įrašą), pažymi, kad netikėti tokiais paaiškinimais nėra jokio pagrindo; juolab, kad minėtas liudytojas pagal specialybę yra mechanikas, todėl jis tikrai galėjo atskirti naudotą variklių alyvą nuo vandens. Be to, liudytojo parodymus patvirtina ir bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos Nr. 17 ir Nr. 18, iš kurių matyti, kad ant grunto yra tepalo žymių. Vadinasi, pareiškėjo keliamos abejonės, esą pareigūnas negalėjo vizualiai nustatyti, ar statinėse buvo alyva, ar vanduo, nėra pagrįstos. Pareiškėjo keliami reikalavimai, kad turėjo būti atliekami minėto skysčio laboratoriniai tyrimai, nėra pagrįsti teisės aktų reikalavimais. Juos apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kaip neproporcingą įrodinėjimo standartą.

44.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ENTP skaičiavimą galėjo atlikti ir ne aplinkos apsaugos pareigūnai, o atsakovo tarnautojai / darbuotojai, be kita ko G. K., nes matematinių žinių suskaičiuoti iki 959 turi turėti bet kuris asmuo, turintis pagrindinį išsilavinimą. Tai, kad nebuvo surašyti visų automobilių kėbulų visi numeriai, atskirai nenufotografuoti visi automobiliai, nedaro ENTP skaičiaus fiksacijos netinkama. Juolab, kad minėtų ENTP masė buvo apskaičiuota apytiksliai, pagal paties pareiškėjo pateiktus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas laikė ir net apdorojo ENTP ne tik sklype, kuriame buvo leista apdorojimo veikla, bet ir kituose gretimuose sklypuose. Pasak liudytojo V. D. (pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas), leistinas sklypas yra apie 30 a ploto, tuo tarpu ENTP buvo išdėstytos ir net apdorojamos apie 1,5 ha plote, ant grunto, o ne tam skirtoje patalpoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame kontekste pamini, kad ortofoto nuotraukose, esančiose bylos medžiagoje, itin matomas ENTP kiekio didėjimas (nuo 2012 m. iki 2020 m.).

45.  Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1037-492/2025). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, todėl nepažeidė nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjo pageidaujamas įrodinėjimo standartas, kuris numatytas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, yra per aukštas šioje administracinėje byloje, todėl nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikaltimo požymių pareiškėjo atžvilgiu, nėra aktualus šiai bylai. Kartu pažymėtina, kad tai, jog patys atsakovo atstovai nenurodė, kad Patikrinimo akto nepasirašė pareiškėjo atstovas, Patikrinimo akto neteisėtu nedaro, be to, vien netikslus nurodymas, kad ENTP buvo apdorojamos ne komercinės paskirties, o žemės ūkio paskirties žemėje, kai tuose sklypuose negalima buvo užsiimti apdorojimo veikla, taip pat neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės.

46.  Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kesandra Group“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                       Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė