Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartis

2AT-7-719/2024

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-tar.lt); tekstas iš TAR atvirųjų duomenų (data.gov.lt, CC BY 4.0). Nuorodos į straipsnius nustatytos automatiškai ir patikrintos pagal taisykles; žmogus jų neperžiūrėjo. Rodomos tik vienareikšmės nuorodos.

Cituojamos nuostatos

Nuoroda į dabartinę straipsnio redakciją — teismas galėjo taikyti kitą redakciją.

Sprendimo tekstas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-719/2024 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00052-2023-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.3.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.          Bylos esmė

1.   Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas, Institucija) 2023 m. kovo 14 d. nutarimu A. J. nubausta pagal ANK 247 straipsnio 32 dalį 600 Eur bauda už tai, kad atlikus neplaninį UAB (duomenys neskelbtini) įmonės patikrinimą nustatyta, jog įmonė ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, t. y. iki 2022 m. lapkričio 17 d., Aplinkos apsaugos departamentui turėjo pateikti naują ar pratęstą prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, tačiau to nepadarė, o UAB (duomenys neskelbtini) direktorė A. J. laiku nesiėmė būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. Laiku nepateikus prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento Aplinkos apsaugos departamentui, buvo pažeisti 2022 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-265 „Dėl atliekas naudojančių ir šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo“ 13 punkto reikalavimai.

2.   Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu A. J. skundas tenkintas iš dalies ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirta bauda sumažinta iki 200 Eur, argumentuojant tuo, kad A. J. padarytas formalus administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bendradarbiavo su Institucija, siekiant išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją ir šalinti trūkumus, – šie buvo pašalinti kiek įmanoma greičiau, – niekaip nebuvo sutrikdyta UAB (duomenys neskelbtini), užtikrinančios atliekų naudojimą ir šalinimą, veikla ir nepadaryta žalos gamtai.

3.   Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir A. J. apeliacinis skundas netenkintas.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4.   Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J. pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą bei Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 14 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškime nurodoma:

4.1. 2022 m. gruodžio 12 d. Institucija, priėmusi nutarimą, pradėjo neplaninį UAB (duomenys neskelbtini) tyrimą, kuriuo buvo siekiama patikrinti, ar bendrovė turi galiojantį laidavimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. 2022 m. gruodžio 13 d. A. J. pateikė paaiškinimą, kad UAB (duomenys neskelbtini) naują, galiojantį laidavimo prievolių užtikrinimo dokumentą pateikė anksčiau, nei buvo pradėtas neplaninis patikrinimas, taigi pažeidimas atitiko 2015 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-3322 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11.2 punktą ir juridiniam asmeniui netaikyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 851 straipsnyje nustatyta sankcija. A. J., kaip bendrovės vadovė, nors dėl jos Institucijos tyrimas nebuvo atliekamas, patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 32 dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. J. buvo inkriminuojama ANK 247 straipsnio 32 dalis, taigi susiklostė tokie teisiniai santykiai, kurie reguliuojami administracinių nusižengimų teisės normomis, vadinasi, remtis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nustatančiu kitokias procedūras, nėra teisinio pagrindo.

4.2. Teismas nemotyvavo, kodėl dėl formalaus A. J. pažeidimo negali būti taikoma Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis, nurodanti, kad „nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba“. Atsižvelgiant į tai, kad jokio savarankiško teisės pažeidimo pareiškėja nepadarė, nustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, A. J. jokia atsakomybė, kaip ir bendrovei, neturėjo būti taikoma. Įstatymai, pasak pareiškėjos, sukonstruoti taip, kad nustačius mažareikšmį pažeidimą, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi, jokių sankcijų, išskyrus žodinę pastabą, negali kilti, todėl ANK 12 straipsnyje ir nėra nustatyta, kad ANK 247 straipsnio 32 dalis gali būti priskiriama mažai pavojingai veikai, nes tai nustatoma Viešojo administravimo įstatyme. Šiame įstatyme tiesiogiai nenustatyta, kad jis taikomas tik juridiniams asmenims ir netaikomas fiziniams asmenims; atsižvelgiant į tai, teismo išvada, kad Viešojo administravimo įstatymas A. J. kaip fiziniam asmeniui netaikomas, yra nepagrįsta. Apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas, kad A. J. apskritai neturi kilti jokia atsakomybė, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi, taigi apygardos teismo pasisakymas dėl ANK 12 straipsnio nepagrįstas.

5.   Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Kęstutis Dičius atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo prašo Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma:

5.1. ANK 12 straipsnio 1 dalyje pateikiamas baigtinis administracinių nusižengimų požymių turinčių veikų, kurios galėtų būti pripažįstamos mažai pavojingomis, sąrašas ir jame ANK 247 straipsnio 32 dalyje nustatytos veikos nėra. Atsižvelgiant į tai ir nesant kitų ANK nustatytų administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo ar nutraukimo sąlygų, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ar ją nutraukti. Iš Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies matyti, kad poveikio priemonės, nustačius mažareikšmį teisės aktų pažeidimą, neskiriamos ir žodinė pastaba pareiškiama tik tikrinamam ūkio subjektui (šiuo atveju – juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini), o šioje byloje pagal ANK administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra ūkio subjektas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6.   Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. prašymas atmestinas.

Dėl administracinio nusižengimo pripažinimo mažai pavojinga veika (ANK 12 straipsnis)

7.   Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – A. J. – prašyme atnaujinti jos administracinio nusižengimo bylą teigia, kad pagal ANK 247 straipsnio 32 dalį ji nubausta nepagrįstai, kadangi įmonė dėl Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimo nebuvo traukiama administracinėn atsakomybėn, nustačius veikos mažareikšmiškumą. A. J., kaip fizinis asmuo, taip pat neturi būti traukiama administracinėn atsakomybėn, konstatavus jos veikos mažareikšmiškumą, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi. Tokie prašymo argumentai nepagrįsti.

8.   Nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžiant klausimą dėl ūkio subjektų ir fizinių asmenų atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų taikymo, svarbu paminėti, kad už Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimus juridiniams asmenims yra įtvirtinta atsakomybė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 851 straipsnyje, o fiziniams asmenims – ANK 247 straipsnio 32 dalyje. Taip pat skirtingi teisės aktai nustato sąlygas ir tvarką, kada pažeidimai laikomi mažareikšmiais.

9.   Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų nurodytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 punktą, ūkio subjektas – tai fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą, kurią prižiūri viešojo administravimo subjektai. Taigi, Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio nuostatos taikomos ūkio subjektui. Nagrinėjamu atveju ūkio subjektas yra UAB (duomenys neskelbtini), o ne šios įmonės direktorė A. J. Todėl A. J., kaip to prašoma pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis netaikytina.

10. Fizinis asmuo atsako pagal ANK, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Byloje nekyla ginčo dėl A. J. inkriminuotų faktinių aplinkybių, kad ji laiku nepateikė prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento Aplinkos apsaugos departamentui, pažeisdama 2022 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-265 Dėl atliekas naudojančių ir šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo 13 punkto reikalavimus (Įmonė turi Aplinkos apsaugos departamentui pateikti naują ar pratęstą prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, parengtą pagal Apskaičiavimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos). A. J. veika atitinka ANK 247 straipsnio 32 dalį, todėl jai, kaip fiziniam asmeniui, taikytinos ne Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, o ANK, kuriame nustatytos tiek administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės (ANK VI skyrius), tiek ir aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn arba atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės (ANK IV skyrius).

11. ANK 12 straipsnyje nustatyta aplinkybė, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn arba atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, – jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn. Tokiu atveju teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.

12. Pagal ANK 12 straipsnio 2 dalį, kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. Tačiau ANK 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas veikų, kurių požymių turinčias veikas atlikęs fizinis asmuo gali būti netraukiamas administracinėn atsakomybėn arba atleidžiamas nuo jos. A. J. padaryto administracinio nusižengimo (ANK 247 straipsnio 32 dalis) paminėtame sąraše nėra. Taigi, nežiūrint to, kad UAB (duomenys neskelbtini) dėl analogiško Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimo nebuvo traukiama atsakomybėn, nustačius veikos mažareikšmiškumą, nei Institucijai, nei apylinkės ar apygardos teismui svarstyti A. J. atleidimo nuo administracinės atsakomybės klausimo dėl mažai pavojingos veikos padarymo, remiantis poįstatyminiame akte nustatytais kriterijais, nebuvo teisinio pagrindo.

13. Pažymėtina ir tai, kad žemesnės instancijos teismai atsižvelgė ir įvertino tas aplinkybes, kurios minimos ir pareiškėjos prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, kaip suteikiančios pagrindą jos padarytą veiką vertinti kaip mažiau pavojingą. Panevėžio apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, A. J. pritaikė švelnesnę, nei įstatyme nustatyta, administracinę nuobaudą, Institucijos paskirtą baudą sumažindamas nuo 600 Eur iki 200 Eur. Priimdamas tokį sprendimą, šis teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas formalus administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, neturėjo jokių neigiamų pasekmių, kilę trūkumai pašalinti kiek įmanoma greičiau, A. J. bendradarbiavo su Institucija, aiškinantis susiklosčiusią situaciją ir šalinant trūkumus, nebuvo sutrikdyta įmonės veikla ir nepadaryta žalos gamtai. Apygardos teismas savo nutarties 9 punkte pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą, su kuriuo jis sutinka, o 14 punkte pažymėjo, kad apylinkės teismo paskirta nuobauda A. J. individualizuota tinkamai.

14. Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kaip tai nurodoma pareiškėjos prašyme, ir kad dėl šio pažeidimo buvo suvaržytos jos teisės. Teismai tinkamai vadovavosi ANK nuostatomis, spręsdami dėl A. J. administracinės atsakomybės, todėl naikinti ar keisti skundžiamus sprendimus prašyme nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai                                                                                                                 Albinas Antanaitis

Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas