2K-80-788/2024

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-80-788/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12779-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 3 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam P. B., viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžiu: P. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba gydymusi, taip pat uždraudžiant vartoti kanabinoidus bei kitas psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus išrašytas pagal gydytojo receptą; P. B. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (du kaltinimai), 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; P. B. baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutraukta, nustačius aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, – būtinąją gintį. Skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalis, kuria P. B. išteisintas dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 199 straipsnio 4 dalyje (du kaltinimai), 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir dėl šių kaltinimų priimtas naujas nuosprendis, kuriuo P. B. nuteistas: pagal BK 260(1) straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavus šią nusikalstamą veiką iš BK 199 straipsnio 4 dalies, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirta laisvės apribojimo vieneriems metams bausmė; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta laisvės apribojimo dešimčiai mėnesių bausmė; pagal BK 260(1) straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavus šią nusikalstamą veiką iš BK 199 straipsnio 4 dalies, jam paskirta laisvės apribojimo dešimčiai mėnesių bausmė; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, jam paskirta laisvės apribojimo šešiems mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, P. B. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant jam šiuo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus išrašytas pagal gydytojo receptą, ir įpareigojant jį nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Tuo pačiu nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalis, kuria baudžiamoji byla dėl kaltinimo P. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutraukta nustačius aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas, – būtinąją gintį, ir dėl šio kaltinimo priimtas naujas nuosprendis, kuriuo ši bylos dalis P. B. nutraukta atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje:

1.1. P. B. nuteistas pagal BK 260(1) straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad, išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno (siuntėsi) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną narkotinę medžiagą neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. ne vėliau kaip 2020 m. spalio 30 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Vokietijos Federacinėje Respublikoje, A. M. vardu neteisėtai užsisakė narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios masė yra 0,8249 g, nurodydamas šį kiekį narkotinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką savo gyvenamosios vietos adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Ši narkotinė medžiaga pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. MT701399504LT ir Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste per patikrinimą buvo sulaikyta muitinės pareigūnų.

1.2. P. B. nuteistas pagal BK 260(1) straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad, išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno (siuntėsi) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropinę medžiagą neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. ne vėliau kaip 2021 m. vasario 16 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai užsisakė psichotropinę medžiagą – 5 vnt. etizolamo tablečių, kurių masė yra 1,2858 g, B. M. vardu, nurodydamas šį kiekį psichotropinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką savo gyvenamosios vietos adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Ši psichotropinė medžiaga pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. MT701395048LT ir Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste per patikrinimą buvo sulaikyta muitinės pareigūnų.

1.3. P. B. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad iki 2021 m. kovo 23 d. 14 val. 10 min., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), smulkintuve, dėžutėje „Orbit“ ir joje esančiame plastikiniame maišelyje neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių bendra masė yra 1,6061 g, taip pat suktinę, kurioje buvo tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinys, kurio masė buvo 0,6713 g, kol šias medžiagas kratos metu paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. P. B. nuteisimas už minėtą nusikalstamą veiką kasaciniu skundu neskundžiamas.

1.4. P. B. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. kovo 30 d. apie 19.30 val. savo namuose, esančiuose Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio nesutarimui su šeimos nariu – tėvu A. B., tyčia prieš jį smurtavo ir sukėlė jam fizinį skausmą.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis P. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl kaltinimų, susijusių su narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, taip pat surašydamas nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, 44 straipsnio 6 dalį, 331 straipsnio 2 dalį.

2.2. Pagal teismų praktiką, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius įrodymus, tačiau įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, nes tiesioginiai įrodymai be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginių įrodymų atveju šie įrodymai iš pradžių patvirtina tarpinio fakto buvimą, o per jį – įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes; netiesioginių įrodymų atveju svarbu, kad nustatyti tarpiniai faktai būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus kaltę dėl kaltinimų padarius su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis susijusias veikas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas netiesioginius įrodymus, padarė išvadą, kad šių įrodymų pakanka tokiai išvadai pagrįsti. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes netiesioginiai įrodymai nepatvirtina faktų ir neleidžia padaryti išvadų, kurias sujungus nuoseklia ir logiška grandine būtų galima padaryti patikimą išvadą dėl kasatoriaus kaltės.

2.3. Spręsdamas dėl kasatoriaus kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos įsigijimas negali būti preziumuojamas, jis turi būti įrodytas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šioje byloje nėra nustatyta, kas siuntė medžiagas, kas jas užsakė, koks jų užsakymo laikas, vieta, taip pat kitos svarbios aplinkybės, kas už jas sumokėjo, nenustatyti asmenys, iš kurių medžiagos buvo įgytos. Šios kasatoriaus kaltę paneigiančios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui nebuvo pakankamai reikšmingos. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurias apibūdino kaip netiesioginius įrodymus: 1) kasatorius išsinuomojo butą tuo adresu, į kurį netrukus turėjo atkeliauti iš užsienio išsiųstos draudžiamos siuntos; 2) kasatorius turi tam tikrų informacinių technologijų įgūdžių, todėl panaudojo juos, kad panaikintų savo kompiuteryje visus duomenis, galinčius sukelti įtarimų dėl jo veikos; 3) kasatoriui gydytojo buvo paskirti psichotropiniai vaistai, kurių šis ir vėl galėjo norėti, todėl siuntėsi kiek kitokio poveikio vaisto; 4) kasatorius vartojo kanabinoidus, kurių dalis rasta jo namuose; 5) kasatorius susirašinėjo su mergina, kurios pavardė ir vardas yra panašūs į adresato, kuriam skirtos siuntos su narkotinėmis medžiagomis. Kaip mano kasatorius, šie duomenys jo kaltės nepagrindžia, nes jis neturėjo nei motyvo, nei tikslo siųstis iš užsienio narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kadangi žinojo, kur jos galima įsigyti Lietuvoje, ir būtent taip buvo įsigyta jo namuose rasta narkotinė medžiaga – kanapių antžeminės dalys. Kasatorius teigia, kad įsigyti psichotropinės medžiagos – etizolamo užsienyje jam taip pat nereikėjo, nes jis buvo gydomas psichiatro, todėl galėjo gauti jam reikalingų gydymui vaistų pagal gydytojo receptą. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti patikimą išvadą dėl kasatoriaus kaltės, vadovavosi abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu ir kasatorių išteisino, o apeliacinės instancijos teismas elgėsi priešingai ir, abejones išaiškinęs ne kaltinamojo naudai, jį pripažino kaltu, kartu surašydamas nemotyvuotą šį sprendimą įtvirtinantį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.

2.4. Padarydamas išvadą, kad kasatorius padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad jis gynė nuo agresyvaus tėvo savo motiną, todėl veikė esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Kasatorius nurodo, kad jis įsiterpė į tėvų konfliktą, iš patirties žinodamas, kad neblaivus tėvas gali smurtauti prieš motiną ir ją sužaloti, tėvą tik stumtelėjo tolyn nuo jos. Po tokio veiksmo įsižeidęs tėvas puolė kasatorių, todėl jis gynėsi nuo užpuolimo tol, kol išsivadavo ir išbėgo į laiptinę šauktis pagalbos. Kasatorius pažymi, kad jo įvykio versiją patvirtina ne tik motinos parodymai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai, konkrečiai – tai, kad įvykio metu tėvas A. B. buvo neblaivus, o būdamas neblaivus šis būna agresyvus (pradėti ir nutraukti ikiteisminiai tyrimai dėl smurtavimo prieš žmoną S. B.). Byloje nenustatyta, kad įvykio metu būtent kasatorius buvo agresyvus, o jo tėvas A. B. gynėsi. Priešinga išvada padaryta tik remiantis prokuroro samprotavimu apie vaisto olanzapino veikimą, bet ne ekspertų išvadomis.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo P. B. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo nustatant narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos aplinkybes

4. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

5. Pirmosios instancijos teismas dėl kaltinimo P. B. narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda konstatavo, kad byloje nėra surinktų įrodymų, pakankamų išvadai, kad Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytas siuntas su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai užsisakė, apmokėjo ir iš Vokietijos Federacinės Respublikos bei Nyderlandų Karalystės siuntėsi būtent P. B. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą, padarė priešingą išvadą, t. y. kad minėtiems faktams nustatyti įrodymų pakanka. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas pagrindė šiomis nustatytomis aplinkybėmis:

5.1. Pirma, siuntos su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis buvo užsakytos P. B. išsinuomoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, adresu. Šio buto nuomos sutartį P. B. pasirašė 2020 m. spalio 21 d. ir po kelių dienų pradėjo jame gyventi, o pirmoji siunta Vilniaus logistikos centre buvo sulaikyta 2020 m. spalio 30 d., t. y. netrukus po to, kai P. B. apsigyveno minėtu adresu. Antra siunta (sulaikyta 2021 m. vasario 16 d.) taip pat turėjo būti pristatyta tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno P. B.

5.2. Antra, iš AB Lietuvos pašto pateiktos informacijos yra žinoma, kad abiem atvejais siuntos buvo neregistruotosios, o tai reiškia, kad jos pašto darbuotojo būtų buvusios paliktos pašto dėžutėje ir P. B. nebūtų reikėję jų atsiimti pašto skyriuje, pateikiant asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pašto dėžutės raktas P. B. buvo perduotas tuo pat metu kaip ir buto raktas, pasirašius nuomos sutartį.

5.3. Trečia, P. B. yra baigęs „Code Academy“ programavimo kursus, turėjo elektroninę kriptovaliutos piniginę, taigi turėjo galimybę ir įgūdžių apmokėti užsakymus anonimiškai.

5.4. Ketvirta, siuntos iš Nyderlandų Karalystės gavėja buvo nurodyta B. M., o tai beveik visiškai sutampa su P. B. bendramokslės B. M., su kuria jis susirašinėjo, vardu ir pavarde.

5.5. Penkta, P. B. yra anksčiau vartojęs tokias pat narkotines ir psichotropines medžiagas, kurios buvo užsakytos ir atsisiųstos iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir Nyderlandų Karalystės.

6. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog P. B. pats užsisakė ir siuntėsi narkotines ir psichotropines medžiagas iš užsienio, pagrįsta byloje esančių netiesioginių ir pakankamų įrodymų visuma, išsamiai ir logiškai motyvuota. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Kasatoriaus teigimu, paminėti bylos duomenys jo kaltės nepagrindžia, tačiau įtikinamų teisinių argumentų šiam teiginiui pagrįsti kasaciniame skunde nenurodyta. Minėta, kad vien tik nesutikimu su byloje surinktų įrodymų vertinimu grindžiami teiginiai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

7. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, P. B. nusikalstamos veikos pagal BK 260(1) straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį (narkotinės medžiagos atsisiuntimas iš Vokietijos Federacinės Respublikos), taip pat pagal BK 260(1) straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį (psichotropinės medžiagos atsisiuntimas iš Nyderlandų Karalystės) kvalifikuotos tinkamai.

Dėl būtinosios ginties

8. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

9. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu ir akivaizdžiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, be to, yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-31-788/2015 ir kt.). Jeigu pavojingo kėsinimosi realiai nebuvo, tačiau, klaidingai įvertinęs aplinkybes, asmuo jį įžvelgia ir pradeda gintis, susidaro tariamosios ginties situacija. Tariamoji gintis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir traktuojama kaip būtinoji gintis tik pateisinamos klaidos atveju, t. y. kai susidariusios įvykio aplinkybės leido asmeniui pagrįstai manyti esant pavojingą kėsinimąsi ir kai jis neturėjo ir negalėjo suvokti, jog kėsinimosi iš tikrųjų nėra. Jeigu besiginantysis suklydo vertindamas kito asmens elgesį kaip pavojingą kėsinimąsi, nors galėjo ir turėjo išvengti tokios klaidos, jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip neatsargi nusikalstama veika. Tačiau tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo ir asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, tokia veika kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2009, 2K-602/2011, 2K-38-788/2020).

10. Pažymėtina ir tai, kad, esant konfliktinei muštynių ar grumtynių situacijai, kurioje abi pusės yra puolančiosios, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių savo veiksmus nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017, 2K-96-303/2020, 2K-296-719/2020 ir kt.).

11. Pirmosios instancijos teismas dėl kaltinimo P. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį konstatavo, kad kaltinamasis P. B., įsikišdamas į tėvo ir motinos konfliktą, siekė apginti motiną nuo pavojingo, akivaizdaus ir realaus tėvo kėsinimosi ir jo sukelti padariniai pastarojo sveikatai neperžengė būtinosios ginties ribų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą ir įvertinęs konflikto dalyvių parodymus proceso metu, padarė priešingą išvadą, t. y. kad vertinamoje situacijoje nebuvo esminės sąlygos teisei į būtinąją gintį atsirasti – pavojingo ir akivaizdaus kėsinimosi į P. B. ar jo motinos gyvybę ar sveikatą. Iš apeliacinės instancijos teismo atliktos įrodymų analizės matyti, kad buitinio konflikto metu P. B. tiesiog susigrūmė su tėvu ir fizinio pobūdžio veiksmus (stumti tėvą) pradėjo būtent jis. Prieš tai nukentėjusysis nepuolė ir nerodė jokių ketinimų pulti P. B. ar jo motiną. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kitaip vertinti situaciją. Bylos duomenys taip pat neleidžia daryti išvados, kad P. B. žalą tėvo sveikatai padarė tariamosios ginties sąlygomis, t. y. suklydęs dėl to, kad jam ar jo motinai gresia realus pavojus.

12. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nors P. B. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis buvo lygiaverčiai buitinio konflikto dalyviai ir abu patyrė nežymių sužalojimų, nukentėjusysis nuteistojo veiksmų nevertina kaip pavojingų, nusikalstama veika pripažintina mažareikšme.

13. Konstatuotina, kad pagal kasacinio skundo argumentus pagrindas naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo P. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas