eA-138-415/2023

Administracinė byla Nr. eA-138-415/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01476-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija 21.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėja I. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2021 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. TE-74 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. M.“ (toliau – ir Įsakymas).

2.  Pareiškėja nurodė, kad jai inkriminuoto pažeidimo nepadarė. Sutiko, kad 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 29 d. šaukimuose padarė spausdinimo techninę klaidą, nes asmenį kvietė į apklausą kaip liudytoją (kitokios valios ir ketinimų pareiškėja tuo metu neturėjo), o įrašė žodį „įtariamoji“. Pareiškėja pabrėžė, kad šaukiamam asmeniui neatvykus nė viena apklausa neįvyko, todėl jos veiksmai nesudaro tarnybinio nusižengimo sudėties, jie nesukėlė jokių pasekmių.

3.  Pareiškėja paaiškino, kad po 2021 m. sausio 19 d. įvykusios (duomenys neskelbtini) pareigūnės liudytojos apklausos, pareiškėja žinojo, kad liudytoja yra (duomenys neskelbtini) pareigūnė, tačiau, ar ji yra žvalgybos pareigūnė pareiškėjai nebuvo žinoma, nes apklausos metu liudytoja pareigų neatskleidė. Pareiškėja teigė, kad ji tik galėjo numanyti, jog liudytoja galbūt gali turėti „specialaus subjekto statusą“.

4.  Pareiškėja teigė nežinojusi apie viršininko R. U. pokalbį su (duomenys neskelbtini) atstovu 2021 m. sausio 20 d. R. U. patvirtino, kad su juo liudytojos statuso pakeitimas iš liudytojos į įtariamąją nederintas. Pareiškėja, vykdydama pareigas, laikosi įstatymų, nieko neatlieka savavališkai, yra lojali tarnybai, o šaukime padarytas neteisingas įrašas yra tiesiog techninė klaida.

5.     Pareiškėjos vertinimu, motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą, neteisingai buvo vertinti surinkti duomenys, todėl nepagrįstai buvo nuspręsta, jog pareiškėjos veiksmai atitinka visus tarnybinio nusižengimo požymius. Pareiškėja teigė, kad nėra jos kaltės. Be to, Išvadoje yra daug klaidų, ne tik spausdinimo, bet ir aprašant tyrimo duomenis, kas įrodo, jog vykdydami pareigas asmenys daro technines klaidas.

6.     Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7.     Atsakovas paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų procedūrų ir terminų, išvada yra teisėta ir pagrįsta, surašyta įvertinus visas aplinkybes, yra išsami ir pagrįsta tarnybinio patikrinimo metu nustatytais faktiniais duomenimis, motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjos veiksmuose atskleista, nuobaudos skyrimo terminai ir tvarka atitinka esamą teisinį reglamentavimą, todėl naikinti Įsakymą pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išsamiai išnagrinėtos visos aplinkybės ir nustatyta, kad I. M. nevykdė savo pareigos, t. y. nesivadovavo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) ir Žvalgybos įstatymo (toliau – ir ŽĮ) reikalavimais ir netinkamai atliko savo pareigą, t. y. neturėdama jokio faktinio pagrindo prieš Ž. M. pradėti baudžiamąjį procesą, kadangi nebuvo surinkta pakankamai duomenų dėl Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių, neturėdama teisinio pagrindo, kadangi pagal ŽĮ 41 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl žvalgybos pareigūno padarytos nusikalstamos veikos priima generalinis prokuroras, liudytojai Ž. M. savavališkai išsiuntė 2021 m. sausio 22 d. šaukimą ir 2021 m. sausio 29 d. šaukimą, nurodžiusi šaukiamo asmens (Ž. M.) procesinę padėtį – įtariamoji. Dėl to kilo neigiamos pasekmės – buvo pažeistos ŽĮ įtvirtintos nuostatos, t. y. pamintos žvalgybos tarnybų tarnautojams garantuojamos socialinės bei specialiosios garantijos taip pat pažeistos BPK nuostatos.

8.     Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja iki ginčo veiksmų šaukimus atvykti Ž. M. kaip liudytojai siuntė tris kartus (2020 m. rugsėjo 18 d., 2021 m. sausio 13 d., 2021 m. sausio 14 d.). 2021 m. sausio 19 d. pareiškėja I. M., atlikdama (duomenys neskelbtini) pareigūnės Ž. M. kaip liudytojos apklausą, žinojo, kad liudytoja yra žvalgybos pareigūnė, galimai turinti „specialaus subjekto statusą“, todėl, norėdama keisti jos statusą, privalėjo būti aktyvi bei sistemingai surinkti ir surašyti duomenis, pagrindžiančius (duomenys neskelbtini) pareigūnės statuso pakeitimą iš liudytojos į įtariamąją. Tokį pareiškėjos ketinimą patvirtina 2021 m. sausio 20 d. įvykęs pokalbis tarp Kauno apygardos valdybos viršininko R. U. ir (duomenys neskelbtini) atstovo, kuriame R. U. užsiminė, kad (duomenys neskelbtini) darbuotoja Ž. M. buvo apklausta kaip liudytoja, tačiau, turimais duomenimis, jai turbūt reikės įteikti pranešimą apie įtarimą. Įvykių seka rodo, kad po šio pokalbio 2021 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo išsiųstas pirmas šaukimas, kuriame (duomenys neskelbtini) pareigūnė buvo šaukiama atvykti į apklausą kaip įtariamoji. Antras šaukimas (duomenys neskelbtini) pareigūnei Ž. M. buvo išsiųstas 2021 m. sausio 29 d. Pareiškėja, prieš rašydama šaukimą įtariamajai, privalėjo surašyti įtarimą Ž. M. ir su šiuo tarnybiniu pranešimu kreiptis į prokurorą V. L. dėl Ž. M. statuso pakeitimo. Pareiškėja ėmėsi veiksmų surašyti tarnybinį pranešimą dėl statuso pakeitimo tik tuomet, kai Ž. M. advokatas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorą V. L. su prašymu nurodyti, ar gautas generalinio prokuroro sprendimas pradėti baudžiamąjį procesą Ž. M. atžvilgiu. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. L., atsakydamas į šį advokato raštą, pranešė, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga ikiteisminiame tyrime nesikreipė į generalinį prokurorą, kad gautų sprendimą pradėti baudžiamąjį procesą Ž. M. atžvilgiu, ir kreipėsi į Kauno apygardos valdybos viršininką R. U., prašydamas informuoti, ar tai jis (R. U.), ar kitas Tarnyboje dirbantis pareigūnas atskleidė ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis (duomenys neskelbtini) pareigūnams. Ir tik po šių raštų pareiškėja 2021 m. vasario 4 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl Ž. M. statuso pakeitimo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad nustatytos kilusios neigiamos pasekmės – pamintos žvalgybos tarnybų tarnautojams garantuojamos socialinės bei specialios garantijos. Priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų pasekmių – tiesioginis, t. y. dėl pareigūno neatsargumo / nerūpestingumo pažeisti teisės aktai. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos paaiškinimus įvertino kaip jos gynybinę versiją, atsižvelgė į visus tarnybinio patikrinimo metu surinktus įrodymus. Pareiškėjai paskirta švelniausia nuobauda, kuri atitinka jos padaryto tarnybinio nusižengimo laipsnį, yra proporcinga padarytam pažeidimui.

II.

9.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjos I. M. skundą.

10.  Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. sausio 29 d. pareiškėja išsiuntė šaukimą Ž. M., kuriame nurodytas statusas – įtariamoji. 2021 m. vasario 3 d. (tarnyboje gauta 2021 m. vasario 4 d.) Ž. M. advokatas raštu kreipėsi į Tarnybos direktorių A. M. dėl R. U. ar kito tarnybos pareigūno galimų neteisėtų veiksmų. 2021 m. vasario 3 d. prokuroras V. L. raštu kreipėsi į Kauno apygardos valdybos viršininką R. U. „Dėl informacijos pateikimo“. 2021 m. vasario 4 d. prokuroras V. L. raštu kreipėsi į Kauno apygardos valdybos viršininką R. U. „Dėl paaiškinimo pateikimo“. 2021 m. vasario 4 d. pareiškėja surašė tarnybinį pranešimą Kauno apygardos valdybos viršininkui R. U. „Dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriuo siūlė Ž. M. atžvilgiu pradėti baudžiamąjį procesą. 2021 m. vasario 5 d. Kauno apygardos valdybos viršininkas R. U. atsakė prokurorui V. L., kad ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo rodyta ar atskleista. 2021 m. vasario 10 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą prokurorui V. L., kad Ž. M. nebuvo surašytas pranešimas apie įtarimą, dėl sprendimo kreiptasi į kontroliuojantį prokurorą, tiesiogiai į Generalinę prokuratūrą nesikreipta. 2021 m. vasario 12 d. Tarnybos direktorius A. M. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą raštu „Dėl informacijos apie pareigūnų veiksmų vertinimą pateikimo“. 2021 m. vasario 15 d. prokuroras V. L. priėmė nutarimą iškelti drausmės bylą Tarnybos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniajai tyrėjai I. M. Nr. RD-3. 2021 m. vasario 26 d. Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyrius pareiškėjai surašė Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo. 2021 m. kovo 19 d. pareiškėja pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, šaukimuose padarė techninę klaidą, kuri jokių pasekmių nesukėlė. 2021 m. kovo 29 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl I. M. veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Išvada), kurioje siūloma pareiškėjai skirti drausminę nuobaudą – pastabą už tai, kad pareiškėja, eidama tarnybos Kauno apygardos valdybos vyresniojo tyrėjo pareigas, nevykdė savo pareigos vadovautis teisės aktų reikalavimais, BPK, ŽĮ bei netinkamai atliko savo pareigą, t. y. neturėdama jokio faktinio ir teisinio pagrindo prieš Ž. M. pradėti baudžiamąjį procesą, liudytojai savavališkai išsiuntė 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 29 d. šaukimą, nurodžiusi šaukiamo asmens procesinę padėtį – įtariamoji. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė už Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, BPK 3² straipsnio, ŽĮ 41 straipsnio 2 dalies, BPK 21 straipsnio, BPK 187 straipsnio, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų tvirtinimo“ (nauja redakcija, išdėstyta 2015 m. birželio 2 d.) 22 punkto, Rekomendacijų dėl įtarimo parengimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 „Dėl Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 25 d.) 5.1 ir 5.3 papunkčių, Etikos kodekso 6.1 papunkčio, Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-96, 6.1 papunkčio nuostatas. Tarnybos  direktorius 2021 m. kovo 30 d. priėmė įsakymą Nr. TE-74 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. M.“, kuriuo pareiškėjai, vadovaujantis Išvada, paskirta pastaba.

11.  Teismas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (vadovautasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 13 d.) (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalimi, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 38 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 12 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), BPK 3² straipsniu, 21 straipsniu, 187 straipsniu, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. I-139 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. I-40 „dėl rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 22 punktu, Rekomendacijų dėl įtarimo parengimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 „Dėl Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 25 d.) (toliau – ir Rekomendacijos dėl įtarimo) 5 punktu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto 2004 m. gegužės 10 d. tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 34V (toliau – ir Etikos kodeksas), 6.1 papunkčiu, Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-96 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 6.1 papunkčiu, įvertinęs faktines bylos aplinkybes konstatavo, kad išsiųsdama 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 29 d. šaukimus Ž. M. su statusu „įtariamoji“ pareiškėja padarė neteisėtą veiką. Teismas pabrėžė, kad nustatyta tik ši pareiškėjos veika, t. y. Ž. M. traukimas baudžiamajam persekiojimui ne pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog vėliau prokuroras V. L. nesutiko partraukti Ž. M. įtariamąja, neturi teisinės reikšmės, nes su tarnybiniu pranešimu kreiptis į prokurorą V. L. dėl Ž. M. statuso pakeitimo pareiškėja turi teisę, tačiau tai turi daryti laikydamasi teisės aktuose nustatytos procedūros.

12.   Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad šaukime dėl techninės klaidos buvo supainioti žodžiai (vietoj „liudytoja“ nurodyta „įtariamoji“) kaip gynybinę versiją. Teismas pritarė atsakovo vertinimui, kad pareiškėja nevykdė savo pareigos vadovautis teisės aktų reikalavimais bei netinkamai atliko savo pareigą, t. y. rašydama šaukimą įtariamajai privalėjo surašyti įtarimą Ž. M. ir su šiuo tarnybiniu pranešimu kreiptis į prokurorą V. L. dėl Ž. M. statuso pakeitimo, tačiau to nepadarė. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs byloje esančių įrodymų ir paaiškinimų, nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Pirma, tokį teismo įsitikinimą suformavo faktas, kad šaukimai Ž. M. su „įtariamosios“ statusu siųsti ne vieną kartą, o du. Be to, iki tol siųsti šaukimai buvo teisingi. Teismas atmetė pareiškėjos paaiškinimus, kad šįkart ji neformavo šaukimų IBPS, o surašė ant lapo, todėl įsivėlė klaida, kaip gynybinę versiją. Šis faktas (atskiro dokumento, o ne IBPS formavimas) savaime nepatvirtina, kad tai tikrai tik techninė klaida. Antra, pareiškėjos veiksmai ginčo ikiteisminiame tyrime (2021 m. vasario 4 d. kreipėsi į prokurorą dėl Ž. M. statuso pakeitimo) patvirtina, kad pareiškėja turėjo valią liudytojos statusą turinčią Ž. M. traukti įtariamąja. Pareiškėja tą neigė ir sakė, kad nusprendė tą padaryti vėliau, nei išsiuntė šaukimus, tačiau teismo posėdyje nesugebėjo įvardinti, kokie įvykiai pagal jos versiją privertė pareiškėją iki 2021 m. sausio 29 d. Ž. M. siekti apklausti liudytoja, o jau 2021 m. vasario 4 d. kreiptis į prokurorą dėl jos statuso pakeitimo. Teismas pažymėjo, kad Ž. M. sutuoktinio apklausa buvo 2021 m. sausio 25 d., todėl siunčiant 2021 m. sausio 29 d. šaukimą ši aplinkybė buvo žinoma pareiškėjai. Teismas darė išvadą, kad išsiųsdama šaukimus (2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 29 d.) pareiškėja suklydo ne dėl techninės klaidos (vietoj „liudytoja“ per klaidą įrašė „įtariamoji“), o suklydo dėl tvarkos, kaip traukti (duomenys neskelbtini) pareigūną įtariamuoju. Trečia, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji nežinojo Ž. M. statuso, nes Ž. M. galėjo nebūti žvalgybos pareigūnė, kuriai taikomos specialios taisyklės. Teismo vertinimu, turint informacijos, kad Ž. M. dirba (duomenys neskelbtini), o tokią informaciją pareiškėja turėjo, jai pirmiausia kilo pareiga išsiaiškinti, koks Ž. M. statusas. Vien fakto, kad dirba (duomenys neskelbtini), pakako, kad atsirastų pareiga pareiškėjai aiškintis, ar ji gali reikšti įtarimus bendra tvarka, ar reikia naudotis specialiąja. Ketvirta, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad byloje nėra įrodymų, jog Ž. M. yra specialų statusą turinti pareigūnė. Teismo vertinimu, pagal skunde suformuluotą ginčo dalyką tarp šalių nėra ginčo, kad Ž. M. yra specialų statusą turinti pareigūnė. Be to, pareiškėja, sužinojusi, kad Ž. M. dirba (duomenys neskelbtini), turėjo pareigą aiškintis, koks jos statusas prieš išsiųsdama šaukimus su statusu „įtariamoji“.

13.   Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad nėra jos kaltės. Teismas sprendė, kad pareiškėja galėjo ir turėjo ginčo situacijoje veikti pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau taip nesielgė. Jokių kitų asmenų valios ar prisidėjimo, techninių priežasčių, trikdžių ir pan. byloje nenustatyta. Pareiškėja neatsargiai išsiuntė šaukimus kviesti Ž. M. į apklausą įtariamąja, nesilaikydama teisės aktų nustatytų taisyklių prieš tai su tarnybiniu pranešimu kreiptis į prokurorą V. L. dėl Ž. M. statuso pakeitimo.

14.   Teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentus, kad dėl jos veikos nekilo neigiamų pasekmių: Ž. M. nebuvo apklausta kaip įtariamoji, nes į apklausas neatvyko. Teismas pažymėjo, kad tarnybinis nusižengimas pagal Vidaus tarnybos statutą yra, kai nustatomi pareigūno neteisėti veiksmai ir kaltė. Pasekmės nėra būtinos. Tai pabrėžiama ir teismų praktikoje: tarnybinio nusižengimo konstatavimui nereikalinga nustatyti jo sukeliamas neigiamas pasekmes bei, atitinkamai, priežastinį ryšį tarp pareiškėjos neveikimo ir sukeliamų pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1426-968/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad neigiamų pasekmių kilo: kilo grėsmė žvalgybos pareigūnės Ž. M. garantuojamoms socialinėms bei specialiosioms garantijoms, pažeistos BPK nuostatos. Teismas pažymėjo, kad niekas neinkriminuoja pareiškėjai pasekmių, kad Ž. M. buvo apklausta kaip įtariamoji. Pareiškėjos veika sukėlė kitokias pagal savo pobūdį pasekmes (grėsmė garantijoms). Tą įrodo Ž. M. advokato kreipimaisi, prokuroro raštai Tarnybai, atliekami tyrimai.

15.   Teismas kritiškai vertino Išvados netikslumus, tačiau šį pažeidimą laikė techniniu, o ne esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris nesudaro pagrindo pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą naikinti Įsakymą. Tokią išvadą teismas darė, nes panešime apie tarnybinį nusižengimą ir Išvadoje detaliai ir aiškiai nurodomi pareiškėjai inkriminuojami neteisėti veiksmai, nurodomos teisės normos. Pareiškėja suprato kaltinimo esmę ir galėjo ginti savo teises, teikti paaiškinimus.

16.   Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad jos padaryta veika yra mažareikšmė.

17.   Teismas vertino, kad pareiškėjos veika nebuvo vien formali techninė klaida, ji nevykdė savo pareigos vadovautis teisės aktų reikalavimais bei netinkamai atliko savo pareigą, t. y. rašydama šaukimą įtariamajai privalėjo surašyti įtarimą Ž. M. ir su šiuo tarnybiniu pranešimu kreiptis į prokurorą V. L. dėl Ž. M. statuso pakeitimo, tačiau to nepadarė, liudytojai savavališkai išsiuntė 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 29 d. šaukimus, nurodžiusi šaukiamo asmens procesinę padėtį – įtariamoji. Dėl šios veikos kilo neigiamos pasekmės ne tik Tarnybai, bet ir Ž. M., t. y. kitam asmeniui, kuris kreipėsi savo teisių gynybos.

18.   Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėja dėl neatsargumo padarė tarnybinį nusižengimą, dėl jo kilo pasekmių. Pareiškėjai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Išvadoje nurodyta, kad atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, aprašyta jos gerai vertinama darbinė veikla, nurodyta, kad drausminių nuobaudų neturi, yra skatinta.

19.   Teismas atsižvelgė į visas nustatytas pareiškėjos atsakomybei reikšmingas aplinkybes (tarnybinio nusižengimo faktą, kaltę ir kilusias pasekmes) ir konstatavo, kad pareiškėjai pagrįstai už tarnybinį nusižengimą dėl kaltės paskirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjos kaltės forma (neatsargumas), byloje esanti pareiškėjos charakteristika (vertinama gerai), teismo posėdyje duoti liudytojo parodymai, kad pareiškėja dirba gerai, kilusių pasekmių pobūdis (grėsmė Ž. M. garantijoms, bet Ž. M. neapklausta įtariamąja) lemia, kad skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri yra proporcinga ir adekvati padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui.

20.   Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas panaikinti skundžiamą Įsakymą netenkintas. Teismas nustatė, kad Įsakymu pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda, kuri yra proporcinga, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

III.

21.  Pareiškėja I. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą.

22.  Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais:

22.1.  Pirmosios instancijos teismas neteisingai pareiškėjos paaiškinimus palaikė tik gynybine versija ir jais nesivadovavo, nes pareiškėjo paaiškinimai yra vienas iš įrodymų šaltinių ir tarnybinio nusižengimo nepripažinimas savaime nereiškia tik gynybinės versijos ir nesudaro pagrindo tokiais paaiškinimais netikėti. Tarnybinio patikrinimo metu surinktoje medžiagoje nėra jokių įrodymų, jog šaukimų parengimo ir išsiuntimo momentu buvo teisinis ir faktinis pagrindas Ž. M. patraukti įtariamąja, tačiau šių aplinkybių teismas nesiaiškino, nevertino, ir savo sprendime tik nurašė tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovo konstatuotas aplinkybes, kurias pareiškėja ginčijo byloje.

22.2.  Teismo išvada, kad pareiškėjos veiksmai 2021 m. vasario 4 d., kuomet su tarnybiniu pranešimu kreipėsi į prokurorą dėl Ž. M. statuso pakeitimo, tik patvirtina, kad pareiškėja turėjo valią liudytojos statusą turinčią Ž. M. traukti įtariamąja, yra neteisinga, kadangi atliekant ikiteisminį tyrimą įvykiai ar nustatytos aplinkybės nuolat kinta, todėl kiekviena tyrimo diena įpareigoja priimti vis kitus sprendimus. Pareiškėja šaukimus išsiuntė 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 29 d. dieną, kuomet ikiteisminio tyrimo metu buvo aktualios vienos aplinkybes, o 2021 m. vasario 4 d. dieną jau buvo svarbūs ir vertintini kiti įvykiai. Teismo išvada, jog pareiškėja posėdžio metu nesugebėjo įvardinti, kokie įvykiai, pagal jos versiją, privertė pareiškėją iki 2021 m. sausio 29 d. Ž. M. siekti apklausti liudytoja, o jau 2021 m. vasario 4 d. kreiptis į prokurorą dėl jos statuso pakeitimo, tik dar kartą įrodo, jog byla nebuvo išsamiai išnagrinėta, teismas visiškai neįsigilino į pareiškėjos paaiškinimus net ir duotus teismo posėdžių salėje, kur pareiškėja išdėstė teismui priežastis, kodėl iki 2021 m. sausio 29 d. dienos neturėjo ne tik valios, bet ir teisinio pagrindo pakeisti Ž .M. statuso į įtariamąją. Pareiškėja nurodo, kad siunčiant 2021 m. sausio 22 d.  šaukimą į 2021 m. sausio 25 d. dienos apklausą, šaukimo rengimo ir išsiuntimo metu Ž. M. sutuoktinis dar nebuvo apklaustas, nes jo kaip įtariamojo apklausa vyko tik 2021 m. sausio 25 d. dieną, todėl Ž. M. sutuoktinio apklausos rezultatas niekaip negalėjo daryti įtakos pareiškėjos 2021 m. sausio 22 d. dienos veiksmams. Ž. M. sutuoktinis 2021 m. sausio 25 d. įtariamojo apklausos metu (duomenys neskelbtini), be to, tuo metu buvo pateikti užklausimai bankui ir gauti nauji dokumentai, dėl ko ir atsirado tyrimo metu poreikis 2021 m. sausio 29 d. dieną išsiųsti Ž. M. šaukimą atvykti dar kartą į apklausą kaip liudytojai ir paaiškinti papildomai tyrimo metu nustatytas naujas aplinkybes. Teismo išvadai, kad pareiškėja suklydo ne dėl techninės klaidos (vietoj „liudytoja“ per klaidą įrašė „įtariamoji“), o suklydo dėl tvarkos, kaip traukti (duomenys neskelbtini) pareigūną įtariamuoju, pagrįsti byloje nėra jokių įrodymų, tai tik teismo padaryta prielaida, kuriai prieštarauja ir pats 2021 m. vasario 4 d. tarnybinio pranešimo turinys, kuriame nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai buvo žinoma tvarka, kaip traukti atsakomybėn (duomenys neskelbtini) pareigūną.

22.3.  Pirmosios instancijos teismas neteisingai atmetė pareiškėjos argumentą, kad byloje nebuvo neginčijamų įrodymų, be to, kad Ž.M. darbovietė yra (duomenys neskelbtini), o jos pareigos pareigūnė, kad Ž. M. turėjo būti taikomas „specialus“ statusas ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu, tol kol pareiškėja nebuvo nušalinta nuo tyrimo, tokių tiesioginių įrodymų byloje nebuvo. Pareiškėja 2021 m. sausio 19 d. apklausos metu aiškinosi, koks yra Ž.M. statusas, tačiau pati liudytoja atsisakė nurodyti informaciją, kad ji yra žvalgybos pareigūnė, o pareiškėja, kaip tyrėja, neturėjo teisinio pagrindo versti liudytoją detaliau nurodyti savo pareigas, nes tai yra tik asmens teisė, todėl teismo išvada, jog pareiškėja tokių aplinkybių nesiaiškino, yra neteisinga ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Po 2021 m. sausio 19 d. Ž. M. kaip liudytojos apklausos pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo savarankiškai rinkti įrodymų ikiteisminio tyrimo metu apie liudytoja apklaustos Ž. M. tikslias pareigas, todėl Ž. M. neatvykus į 2021 m. vasario 4 d. dienos apklausą, pareiškėja, turėdama tik bendrą informaciją, 2021 m. vasario 4 d.  pateikė bylą kontroliuojančiam prokurorui tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad yra tikslinga spręsti dėl proceso pagal Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį.

22.4.  Nei patikrinimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad pareiškėjai atliekant ikiteisminį tyrimą Ž. M. buvo surašytas pranešimas apie įtarimą, ji buvo apklausta įtariamąja ar buvo suimta, ar kitaip suvaržyta jos laisvė. Šaukimų parengimas ir išsiuntimas negali būti laikomas BPK 32 straipsnio pažeidimu.

22.5.  Šaukimų parengimas ir išsiuntimas su statusu „įtariamoji“ savaime nereiškia teismo išvados, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė BPK 21, 187 straipsnius. Nei tarnybinio patikrinimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo surinkta ir gauta jokių įrodymų, kad šaukimų rengimo ir išsiuntimo metu pareiškėja buvo surašiusi BPK 187 straipsnyje numatytą pranešimą apie įtarimą, bylos medžiaga patvirtina, kad toks dokumentas surašytas nebuvo, o tai reiškia, jog BPK 21 straipsnio ir BPK 187 straipsnio normų pareiškėja nepažeidė. Ž. M. įtariamosios statusas nebuvo suteiktas, formalus žodžio nurodymas šaukime atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną nereiškia įtariamojo statuso suteikimo ir jokių pasekmių tai nesukėlė.

22.6.  Atliekant ginčo ikiteisminį tyrimą šaukimų parengimo ir išsiuntimo momentu pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo vertinti, kad Ž. M. yra įvykdžiusi nusikalstamą veiką, nes asmuo, atvykęs į 2021 m. sausio 25 d. ir 2021 m. vasario 4 d. apklausas, turėjo galimybę papildomai paaiškinti tyrimui aktualias aplinkybes, teikti paaiškinimus dėl naujai į bylą gautų rašytinių įrodymų ir tik po tokių paaiškinimų gavimo būtų buvusi galimybė vertinti Ž. M. procesinę padėtį byloje. Tačiau kadangi Ž. M. į 2021 m. sausio 25 d. ir 2021 m. vasario 4 d. apklausas neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, buvo pagrindas vertinti, jog ji vengia duoti tyrimui reikšmingus paaiškinimus, nebendradarbiauja, todėl 2021 m. vasario 4 d.  pareiškėja pateikė prokurorui tarnybinį pranešimą ir apie tai informavo įstaigos padalinio vadovą, kas įrodo, jog Rekomendacijų 22 punkto pareiškėja nepažeidė.

22.7.  Atsižvelgiant į tai, kad šaukimų rengimo ir išsiuntimo metu pareiškėja neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo parengti teisėto pranešimo apie įtarimą, nes tuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo jokių duomenų, kad Ž. M. gali būti įvykdžiusi nusikalstamą veiką, teismo išvada, jog pareiškėja savo veiksmais (šaukimų parengimu ir išsiuntimu) pažeidė Rekomendacijų dėl įtarimo parengimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-153 „Dėl Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 25 d.) 5.1 ir 5.3. punktų nuostatas, taip pat yra neteisinga. Teismas paminėtų teisės aktų pažeidimus galėjo konstatuoti tik tuo atveju, jei būtų vertinęs iki 2021 m. vasario 4 d. dienos ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tačiau tokio vertinimo teismas neatliko, todėl nepagrįstai konstatavo, kokius veiksmus pareiškėja turėjo atlikti ir neatliko, o tai nuspręsdamas tik apsiribojo tarnybinio patikrinimo išvados motyvų perrašymu į teismo sprendimą.

22.8.  Teismas netyrė ir nevertino skunde pateiktų argumentų ir be atsakovo tarnybinio patikrinimo išvados motyvų perrašymo nemotyvavo, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima tik atsakovo pateiktą poziciją. Teismas sprendime tik apsiribojo konstatavimu, kad Išvadoje nustatyti pažeidimai pasitvirtino, todėl darytina išvada, kad teismas savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko.

22.9.  Teismas, nenustatęs, kad 2021 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti įrodymai, jog Ž. M. galimai padarė nusikalstamą veiką, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktų nustatytų taisyklių ir nesikreipė su tarnybiniu pranešimu į prokurorą V. L. dėl Ž. M. statuso pakeitimo.

22.10. Teismo sprendimo neobjektyvumą ir neteisingumą įrodo tai, jog Išvados netikslumus ir klaidas teismas vertino, kaip techninius, o ne esminius procedūrinius pažeidimus, kurie nesudaro pagrindo naikinti Įsakymą. Tačiau 2021 m. kovo 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta Tarnybos direktoriaus A. M. 2021 m. kovo 26 d. dieną, t. y. trimis dienomis ankščiau nei parengta ir pateikta tvirtinimui pati Išvada. 2021 m. kovo 29 d. dokumento tvirtinimas 2021 m. kovo 26 d. dieną yra neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, nes drausminės nuobaudos skyrimo tvarka detaliai numato, jog pirma turi būti parengtas dokumentas ir pateiktas tvirtinimui ir tik atlikus šiuos veiksmus atsakingas asmuo gali dokumentą patvirtinti. Bylos nagrinėjimo metu po teismo nustatytos pertraukos atsakovas pateikė teismui paaiškinimus raštu, kuriuose pripažino, kad Tarnybos direktorius A. M., tvirtindamas Išvadą, padarė techninę klaidą ir įrašė ne tą datą. Nors atsakovas klaidą pripažino, tačiau jos neištaisė. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus ginčą, darytina išvada, jog prieš įstatymą nėra visi asmenys lygūs, nes pareiškėjos klaida yra tarnybinis nusižengimas, o kitais atvejais tai yra tik techninis suklydimas.

22.11. Teismas vertino tik atsakovo procesiniuose dokumentuose, teisme ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus argumentus, t. y. buvo vertinama tik pareiškėją kaltinantys įrodymai. Pareiškėjos pateikti įrodymai, paaiškinimai, neteisėtai buvo įvertinti tik kaip gynybinė versija ir jais nebuvo vadovautasi, nors jie nebuvo teismo logiškai bei teisingai paneigti, kas įrodo rungimosi principo pažeidimą bylos nagrinėjimo teisme metu. Byloje liudytoju apklausus Kauno apygardos valdybos viršininką R. U. paaiškėjo, jog jo kaip viršininko pareiškėja nebuvo informavusi apie ketinimą 2021 m. sausio 25 d. ir 2021 m. vasario 4 d. apklausų metu Ž. M. apklausti įtariamąja. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad techninių klaidų pasitaiko ne tik kitų tyrėjų darbe, bet ir teismo procesiniuose dokumentuose, ir pats kaip pareiškėjos vadovas tiki, kad pareiškėja padarė techninę klaidą. Teismas visiškai nevertino šio liudytojo parodymų, nors byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog liudytojas melavo, ar kad yra suinteresuotas bylos pabaiga.

22.12. Šaukimo turinio parengimas ir šaukimo išsiuntimas per griežtai buvo įvertintas, kaip drausmės pažeidimas. Teismui formaliai nustatant (perrašant tarnybinio patikrinimo išvadą) tarnybinio nusižengimo sudėties elementus dėl pareiškėjos padarytos klaidos šaukime ir tokio dokumento išsiuntimo, pasekmės, nurodytos tarnybinio patikrinimo išvadoje ir vėliau teismo sprendime, nebuvo nustatytos, todėl liko neatskleistas ir priežastinis ryšys tarp pasekmių ir veikos, kas teismo sprendimą daro neteisėtu ir naikintinu.

23.  Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

24.  Atsakovo tvirtinimu, remdamasis byloje esančių įrodymų ir paaiškinimų, nustatytų faktinių aplinkybių visuma, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja suklydo ne dėl techninės klaidos (vietoj „liudytoja“ per klaidą įrašė „įtariamoji“), o suklydo dėl tvarkos, kaip traukti (duomenys neskelbtini) pareigūną įtariamuoju.

25.  Atsakovas pažymėjo, kad 2021 m. kovo 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-11-2066 buvo konstatuota, jog 2021 m. sausio 19 d. liudytojai Ž. M. atvykus į apklausą pareiškėja pati pildė pažymą apie proceso dalyvio Ž. M. asmens duomenis ir nurodė „(duomenys neskelbtini), pareigūnė“. Vien iš tokio aprašymo akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) pareigos, jei jos nebūtų įslaptintos, būtų nurodytos išsamiai apibūdinant valdybą, skyrių ir pareigybę, o ne apsiribojant nurodymu „pareigūnė“. Teismas, aptardamas pareiškėjos veiksmus, padarė tinkamą išvadą, kad pareiškėja, sužinojusi, kad Ž. M. dirba (duomenys neskelbtini), įgijo pareigą aiškintis, koks jos statusas, prieš siųsdama šaukimus su statusu „įtariamoji“.

26.  Atsakovo vertinimu, 2021 m. kovo 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-11-2066 buvo nustatyti ir konstatuoti visi tarnybinės atsakomybės subjekto – pareigūnės I. M. tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, susiję su jos ketinimu įtariamosios statusu apklausti (duomenys neskelbtini) dirbančią bei žvalgybos funkcijas vykdančią pareigūnę Ž. M., dėl kurios sprendimą pradėti baudžiamąjį procesą priima generalinis prokuroras. Subjektas – tarnybinį nusižengimą padaręs asmuo I. M., objektas – vidaus tarnybos tvarka, „specialaus subjekto“ statusą, jo teises, socialines garantijas ir pareigas reglamentuojantys teisės aktai. Tarnybinį nusižengimą padariusios pareigūnės I. M. kaltė – neatsargumas (nerūpestingumas), pasireiškęs tuo, kad ji klaidingai įvertino savo poelgio socialinę reikšmę ir, atlikdama konkretų veiksmą (neįvertinusi Baudžiamojo kodekso 235 str. pradėjimo faktinių pagrindų ir jų pakankamumo, negavusi generalinio prokuroro leidimo, du kartus išsiuntė šaukimus (duomenys neskelbtini) pareigūnei Ž. M., atliekančiai žvalgybos funkcijas, su nurodyta jos procesine padėtimi – įtariamoji), nenumatė galimų tokių neteisėtų veiksmų neigiamų padarinių, nors pagal atliekamą darbo pobūdį, turimą išsilavinimą ir darbo patirtį galėjo ir turėjo realią galimybę numatyti, kad šitoks elgesys sukels neigiamas pasekmes. Vertinant Žvalgybos įstatyme įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, kad pagal šį įstatymą žvalgybos pareigūnui nustatytos garantijos yra sietinos ne su sąlygomis galimai padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės, o su žvalgybos pareigūno lūkesčiais, kurie yra garantuojami šio įstatymo nuostatomis. Teismas, priimdamas sprendimą, vertino visus faktinius duomenis, kuriuos pateikė pareiškėja ir atsakovas.

27.  Teismas tinkamai įvertino atsakovo veiksmus, kad tvirtinant tarnybinio patikrinimo išvadą, buvo padaryta techninė klaida įrašant kitą datą ir dėl šių veiksmų pareiškėjai nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo kitaip suvaržytos jos teisės.

28.  Teismas, priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje, nustatė ir sprendime išanalizavo konkrečius teisės aktus, kuriuos pareiškėja pažeidė, įvertino jos kaltę, kilusias neigiamas pasekmes, parinktos tarnybinės nuobaudos proporcingumą padarytam pažeidimui. Teismas nustatė, kad Įsakymu pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui. Teismas pareiškėjos argumentus dėl mažareikšmiškumo įvertino ir juos atmetė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Atsakovo nuomone, pareiškėjos skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas išsamiai išnagrinėjus visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai motyvuotas, atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir paliktinas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

29.     Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 29 d. išsiuntė šaukimus Ž. M., be teisėto pagrindo nurodžiusi šaukiamo asmens procesinę padėtį – įtariamoji. 2021 m. kovo 29 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl I. M. veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurioje siūloma pareiškėjai skirti drausminę nuobaudą – pastabą už tai, kad pareiškėja, eidama tarnybos Kauno apygardos valdybos vyresniojo tyrėjo pareigas, nevykdė savo pareigos vadovautis teisės aktų reikalavimais, BPK, ŽĮ bei netinkamai atliko savo pareigą, t. y. neturėdama jokio faktinio ir teisinio pagrindo prieš Ž. M. pradėti baudžiamąjį procesą, liudytojai savavališkai išsiuntė 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 29 d. šaukimus, nurodžiusi šaukiamo asmens procesinę padėtį – įtariamoji. Išvadoje konstatuota, kad Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti visi tarnybinės atsakomybės subjekto – pareigūnės I. M. tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, susiję su jos ketinimu įtariamosios statusu apklausti (duomenys neskelbtini) dirbančią bei vykdančią žvalgybos funkcijas pareigūnę Ž. M., dėl kurios sprendimą pradėti baudžiamąjį procesą priima generalinis prokuroras. Išvadoje taip pat konstatuojama, kad tarnybinį nusižengimą padariusios pareigūnės I. M. kaltė — neatsargumas (nerūpestingumas), išreikštas tuo, kad ji klaidingai įvertino savo poelgio socialinę reikšmę ir atlikdama konkretų veiksmą (neįvertinusi BK 235 str. pradėjimo faktinių pagrindų ir jų pakankamumo, negavusi generalinio prokuroro leidimo, išsiuntė du kartus šaukimus (duomenys neskelbtini) pareigūnei Ž. M., atliekančiai žvalgybos funkcijas, su nurodyta jos procesine padėtimi – įtariamoji) nenumatė galimų tokių neteisėtų veiksmų neigiamų padalinių, nors pagal atliekamą darbo pobūdį, turimą išsilavinimą ir darbo patirtį galėjo ir turėjo realią galimybę numatyti, kad šitoks elgesys sukels neigiamas pasekmes. Nurodyta, kad pareiškėja tokiais veiksmai pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, BPK 3² straipsnio, ŽĮ 41 straipsnio 2 dalies, BPK 21 straipsnio, BPK 187 straipsnio, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų tvirtinimo“ (nauja redakcija, išdėstyta 2015 m. birželio 2 d.) 22 punkto, Rekomendacijų dėl įtarimo parengimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 „Dėl Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 25 d.) 5.1 ir 5.3 papunkčių, Etikos kodekso 6.1 papunkčio, Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-96, 6.1 papunkčio nuostatas.

30.     Tarnybos  direktorius 2021 m. kovo 30 d. priėmė įsakymą Nr. TE-74 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. M.“, kuriuo pareiškėjai, vadovaujantis Išvada, paskirta pastaba.

31.     Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka ginčijamame sprendime priėjo prie išvados, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį pagrįstai ir teisėtai nubausta tarnybine nuobauda.

32.     Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos neteisėti veiksmai yra nerūpestingas pareigų vykdymas liudytojos procesinę teisinę padėtį ikiteisminiame tyrime turinčiam asmeniui išsiunčiant šaukimą, kuriame klaidingai nurodyta to asmens procesinė padėtis – įtariamoji. Todėl neteisėtų veiksmų – tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės požymių apimtis yra siaurinama. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėja, nesilaikydama BPK ir ŽĮ reikalavimų, būtų ketinusi pakeisti ar pakeitusi liudytojos procesinę teisinę padėtį į įtariamosios, nėra duomenų apie jokius pareiškėjos atliktus procesinius veiksmus, leidžiančius pripažinti, kad be teisėto pagrindo Ž. M. teisinė padėtis būtų pakeista iš liudytojos į įtariamąją ir apklausų, į kurias ji kviesta šaukimais, tikslas būtų Ž. M. apklausti būtent kaip įtariamąją.

33.     Atsižvelgdama į šios Nutarties 32 punkte nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas paneigti pareiškėjos argumentus, kad šaukimuose nurodydama Ž. M. procesinę teisinę padėtį ne liudytoja, o įtariamoji ji suklydo (padarė klaidą) (ABTĮ 56 str. 7 d.).

34.     Dėl nurodytų argumentų yra teisinis pagrindas pripažinti, jog pareiškėjos netyčiniais neteisėtais veiksmai, kuriais padarytas tarnybinis nusižengimas, yra klaidingas šaukime nurodomų privalomų duomenų įrašymas, pažeidžiant BPK 182 straipsnio 1 dalies reikalavimus.  Pažymėtina, kad tokio pažeidimo sudėtis yra formalioji, taigi pažeidimo pasekmės nėra būtinas sudėties požymis. Pasekmės tokiu atveju turi reikšmę sprendžiant, kokia nuobauda skirtina konkrečioje faktinėje situacijoje, o jei jų nėra, ar nėra pagrindo veiką pripažinti mažareikšme (Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 ir 2 dalys, 39 str. 1 ir 2 dalys).

35.     Teisėjų kolegija, susiaurinusi pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės sudėtį sudarančių neteisėtų veiksmų apimtį iki nurodytų šios Nutarties 33 punkte, tuo pačiu tikslina veikos teisinį kvalifikavimą:  panaikinamas veikos teisinis kvalifikavimas pagal BPK 3² straipsnį, ŽĮ 41 straipsnio 2 dalį, BPK 21 straipsnį, BPK 187 straipsnį, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų tvirtinimo“ (nauja redakcija, išdėstyta 2015 m. birželio 2 d.) 22 punktą, Rekomendacijų dėl įtarimo parengimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 „Dėl Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 25 d.) 5.1 ir 5.3 papunkčius;  veika kvalifikuojama pagal Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Etikos kodekso 6.1 papunkčio, Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-96, 6.1 papunkčio nuostatas. Netyčinis netinkamas BPK 182 straipsnio 1 dalies taikymas yra pareigų, kylančių nurodytų teisės aktų pagrindu, netinkamas vykdymas.

36.     Paminėtų teisinių vertinimų kontekste pasisakydama dėl pareiškėjai taikytos tarnybinės atsakomybės apskritai, turint galvoje Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą nuostatą, kad pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami, bei skirtos tarnybinės nuobaudos atitikties padaryto pažeidimo pobūdžiui, jo sunkumui, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Ž. M., gavusi šaukimus, kuriuose nurodyta jos teisinė padėtis įtariamoji, patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus. Tokia išvada daroma pripažįstant šias aplinkybes visiems žinomomis ir neįrodinėtinomis (ABTĮ 57 str. 1 d.), nes įtariamojo teisinės padėties nurodymas oficialiame dokumente kiekvienam protingam ir atsakingam asmeniui bet kuriuo atveju yra emocinis sukrėtimas. Taigi, pareiškėja savo netyčiniais teisę pažeidžiančiais veiksmais sukėlė neigiamus teisinius padarinius ir vien dėl to veika nepripažįstama mažareikšme. Ginčijamu įsakymu pareiškėjai paskirta švelniausia iš Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalyje numatytų tarnybinių nuobaudų – pastaba. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia nuobauda yra pagrįsta bei teisėta.

37.     Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai keičiami, tačiau iš esmės sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

38.     Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas nebuvo patenkintas ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis