eAS-258-1188/2025

Administracinė byla Nr. eAS-258-1188/2025 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01493-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 5 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei S. A. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl akto teisėtumo patvirtinimo, leidimo atlikti veiksmus ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą dydžio nustatymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2024 m. gegužės 6 d. aktą Nr. ŽVP-112-(1.4.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo (duomenys neskelbtini) km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ (toliau – ir Aktas) ir jo pagrindu:1.1) leisti pareiškėjui visuomenės poreikiams paimti atsakovei S. A. (toliau – ir atsakovė) nuosavybės teise priklausantį 0,1722 ha ploto žemės sklypą (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita; žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; žemės sklypo adresas – (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) ir jį įregistruoti valstybės vardu; 1.2) leisti pareiškėjui valstybės vardu įregistruoti atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinį – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1.3) leisti pareiškėjui naudoti Žemės sklypą visuomenės poreikiams, t. y. magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė– Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo (duomenys neskelbtini) km) rekonstrukcijai; 2) nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo nutarties patvirtinti Akto teisėtumą įsiteisėjimo momento atsakovei atlaisvinti visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą; 3) patvirtinti atsakovei kompensuojamų nuostolių dydį už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą bei kitą nekilnojamąjį turtą, t. y. 183 823 Eur (111 340 Eur už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą; 72 483 Eur – už kitus patirtus turtinius nuostolius). Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu Nr. XII-380 „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir 2013 m. birželio 18 d. Seimo nutarimas) pripažino „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (toliau – ir „Via Baltica“ projektas) ypatingos valstybinės svarbos projektu. Priimdamas minėtą nutarimą, Lietuvos Respublikos Seimas numatė pareiškėjui pareigą užtikrinti tinkamą „Via Baltica“ projekto įgyvendinimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruožas nuo 0 km iki 97 km yra „Via Baltica“ projekto sudėtinė dalis. 2023 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 189 „Dėl magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas – Prienai – Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius procedūros pradžios“ (toliau – ir 2023 m. kovo 22 d. Vyriausybės nutarimas). Minėtu nutarimu Vyriausybė patvirtino magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, kartu pradėdama „Via Baltica“ projekto įgyvendinimui, t. y. visuomenės poreikiams, reikalingos žemės paėmimo procedūrą. Įsiteisėjus 2023 m. kovo 22 d. Vyriausybės nutarimo nuostatoms, 2023 m. kovo 30 d. pareiškėjas raštu Nr. 2ZP-356 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ (toliau – ir 2023 m. kovo 30 d. raštas) kreipėsi į atsakovę, informuodamas apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Įvardytu raštu pareiškėjas informavo atsakovę apie pradedamą rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo dalių ribos, atliekamas Žemės sklypo bei su juo susijusio turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas, Įstatymas) nuostatose numatyti veiksmai. Parengęs žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo (duomenys neskelbtini) km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projektą (toliau – ir Projektas), 2023 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas raštu Nr. 2ZP-676 „Dėl supažindinimo su parengtu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštas) informavo atsakovę apie galimybę susipažinti su Projekto nuostatomis, nurodydamas, kad ji gali teikti siūlymus dėl Projekto sprendinių per 15 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos. Minėtu raštu pareiškėjas taip pat informavo atsakovę apie nepriklausomo turto vertintojo parengtą visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo ir su juo susijusio turto rinkos Vertinimo ataskaita Nr. LJ23/0510/69-2N (toliau – ir Vertinimo ataskaita). Pareiškėjas pabrėžė, kad, priimdamas šią ataskaitą, nepriklausomas turto vertintojas nustatė, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančio ir visuomenės poreikiams numatomo paimti Žemės sklypo (su gyvenamuoju namu) vertė bei kiti patiriami turtiniai netekimai (nuostoliai) prilygsta 183 823 Eur sumai. Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad informaciją apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros eigą jis išsiuntė pareiškėjai 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštą registruota pašto siunta. Atsakovė 2023 m. liepos 31 d. kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, prašydama patikslinti Vertinimo ataskaitos lyginamųjų objektų duomenis. Išnagrinėjęs atsakovės prašymą, nepriklausomas turto vertintojas patikslino minėtos ataskaitos lyginamųjų objektų lentelėje nurodytus duomenis ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. įteikė pareiškėjui Vertinimo ataskaitos tikslinimo dokumentą. 2024 m. sausio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. 1P-1-(1.2 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus iki Kauno rajono savivaldybės ribos (nuo (duomenys neskelbtini) km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje projekto patvirtinimo“, t. y. patvirtino Projekto nuostatas (toliau – ir 2024 m. sausio 18 d. įsakymas). Remdamasi patvirtinto Projekto nuostatomis, 2024 m. vasario 15 d. Nacionalinės žemės tarnyba priėmė sprendimą Nr. 1SK-2211-(10.1 E.), t. y. suformavo du atskirus žemės sklypus: projektinį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir projektinį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2024 m. vasario 15 d. sprendimas). Priėmusi minėtą sprendimą, Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – ir Registrų centras), prašydama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros eigą. Atsižvelgdama į 2024 m. vasario 15 d. sprendimo nuostatas, 2024 m. gegužės 6 d. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė Aktą, t. y. 1) paėmė Žemės sklypą ir su juo susijusį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą bei šulinį – visuomenės poreikiams; 2) numatė pareiškėjui pareigą išmokėti atsakovei kompensaciją dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. 183 823 Eur sumą. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovė Akto nepasirašė. Vykdydamas Akto reikalavimus, 2024 m. liepos 12 d. pareiškėjas pervedė Akte nurodytą sumą – 183 823 Eur – į notaro depozitinę sąskaitą. Apie pervestą pinigų sumą 2024 m. liepos 25 d. pareiškėjas raštu Nr. 2ZP-2512 pranešė atsakovei. Pareiškėjas pažymėjo, kad, rengdamas Projektą, jis inicijavo tiek Žemės sklype esančių statinių, t. y. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek kitų Žemės sklype esančių, tačiau neregistruotų, statinių rinkos vertės vertinimą. Pareiškėjo pavedimu atlikęs minėtų statinių rinkos vertės vertinimą, nustatytus duomenis nepriklausomas turto vertintojas įtraukė į Vertinimo ataskaita. Pareiškėjas akcentavo, kad, teikdamas parengtą ataskaitą tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai, jis taip pat pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus, patvirtinančius, jog Žemės sklype esantys statiniai anksčiau buvo registruoti. Vykdydama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, Nacionalinė žemės tarnyba pateikė pareiškėjo nurodytus duomenis Registrų centrui. Atsižvelgdamas į pareiškėjo surinktus duomenis, Registrų centras įregistravo duomenis apie Žemės sklype esančius statinius Nekilnojamojo turto registre, t. y. jau po Vertinimo ataskaitos parengimo ir Akto priėmimo. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybės, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad, nustatydamas atsakovei skirtinos kompensacijos dėl visuomenės poreikiams paimamo atsakovės turto dydį, jis pagrįstai rėmėsi Vertinimo ataskaitoje pateiktais duomenimis. Atsakovė S. A. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti. Atsakovė teigė, kad pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas. Taip pat atsakovė prašė teismo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki pradėto ikiteisminio tyrimo pabaigos. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl Akto teisėtumo tvirtinimo. Atsakovė paaiškino, kad, vykdydama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, 2024 m. vasario 15 d. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą Žemės sklypo vietoje suformuoti du atskirus žemės sklypus, t. y. projektinį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir projektinį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadovaudamasi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atsakovė nurodė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atliekanti (projektą įgyvendinanti) institucija įgyja teisę kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo tik po to, kai ji tinkamai informuoja apie tai visuomenės poreikiams paimamos žemės savininką ir (ar) naudotoją, ir šis per 30 dienų nuo pranešimo jam įteikimo nepasirašė žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto. Atsakovė akcentavo, kad pareiškėjas jos tinkamai neinformavo nei apie Projekto parengimą ir (ar) galimybę teikti dėl jo pasiūlymus, nei apie Vertinimo ataskaitos parengimą. Atsakovė pabrėžė, kad jos Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau – ir E. pristatymo sistema) elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi. Todėl informaciją, susijusią su jai priklausančio nekilnojamojo turto paėmimu visuomenės poreikiams, pareiškėjas privalėjo įteikti atsakovei registruota pašto siunta. Atsakovė pažymėjo, kad ji sužinojo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo turinį tik 2024 m. liepos 29 d., kai apie minėtą sprendimą ją informavo jos advokatė, peržiūrėjusi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje kaupiamus registro duomenis. Atsakovė nurodė, kad, susipažinusi su minėtais duomenimis, jos advokatė kreipėsi į akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Via Lietuva“ bei Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama pateikti visus dokumentus, patvirtinančius pranešimų (informacijos) apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų eigą įteikimo atsakovei faktą (įteikimo šakneles). Atsakydama į atsakovės advokatės prašymą, AB „Via Lietuva“ atsakovei nepateikė nė vieno dokumento, patvirtinančio minėtą faktą. Teikdama prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo, atsakovė teigė, kad, priimdama 2024 m. vasario 15 d. sprendimą, Nacionalinė žemės tarnyba tikėtinai vadovavosi suklastota dokumentacija. Nekilnojamojo turto registre registruodama Žemės sklypo vietoje jai nuosavybės teise priklausančius statinius, atsakovė sužinojo, kad 2023 m. balandžio 18 d. Registrų centras, remdamasis jam pateiktais duomenimis, įregistravo Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus. Susipažinusi su Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintais Žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentais, atsakovė pastebėjo, kad, registruodamas Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus, Registrų centras rėmėsi tikėtinai suklastoto Žemės sklypo plano duomenimis. Atsakovė nurodė, kad jokių Žemės sklypo planų ir (ar) jo korekcijų ji niekam neteikė ir jų nepasirašė. Atsakovė pabrėžė, kad, atsižvelgdama į paaiškėjusią aplinkybę, ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prašydama inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo. 2024 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyrius kreipėsi į atsakovę su pranešimu Nr. IBPS-S-462853-24, informuodamas, kad pagal jos pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32149-24 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytos nusikalstamos veikos. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti. Nacionalinė žemės tarnyba pažymėjo, kad, vykdydamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pareiškėjas įgyvendino visas būtinas žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas, t. y.: 1) pradėdamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pareiškėjas siekė įgyvendinti 2013 m. birželio 18 d. Seimo nutarimu patvirtintą ypatingos valstybinės svarbos projektą; 2) pradėdamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pareiškėjas siekė įgyvendinti 2023 m. kovo 22 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintą susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą; 3) išsiųsdamas atsakovei registruotas pašto siuntas, pareiškėjas tinkamai informavo atsakovę apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 4) pareiškėjas parengė Projektą ir Vertinimo ataskaita; 5) remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, Nacionalinė žemės tarnyba priėmė Aktą; 5) pareiškėjas pervedė atsakovei skirtą kompensaciją už jai nuosavybės teisei priklausančio nekilnojamojo turto paėmimą visuomenės poreikiams į notaro depozitinę sąskaitą. Pritardama pareiškėjo argumentams, Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad pareiškėjo iniciatyva parengta Vertinimo ataskaita atitinka Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 13 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir laikytina teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Remdamasi išdėstytais argumentais, Nacionalinė žemės tarnyba teigė, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 28 d. nutartimi tenkino pareiškėjo pareiškimą, t. y.: 1) patvirtino Aktą ir jo pagrindu: 1.1) leido pareiškėjui visuomenės poreikiams paimti Žemės sklypą ir jį įregistruoti valstybės vardu; 1.2) leido pareiškėjui valstybės vardu įregistruoti atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinį – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1.3) leido pareiškėjui naudoti Žemės sklypą visuomenės poreikiams, t. y. magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo (duomenys neskelbtini) km) rekonstrukcijai; 2) nustatė atsakovei 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo momento, atlaisvinti visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą; 3) atidėjo administracinės bylos dalies dėl pareiškėjo reikalavimo nustatyti atsakovei priteistino atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto nekilnojamojo turto dydį nagrinėjimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės S. A. atskirąjį skundą, 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi jį tenkino iš dalies: 1) panaikino pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria: 1) patvirtintas Akto teisėtumas ir leista valstybės vardu įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą S. A. nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą; leista valstybės vardu įregistruoti S. A. nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus – pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinį – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); leista pradėti Žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo (duomenys neskelbtini) km) rekonstruoti; nustatytas atsakovei S. A. 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą; 2) perdavė Akto teisėtumo tvirtinimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo; 3) nutraukė apeliacinį procesą pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog atsakovei jos gyvenamosios ar kitos institucijai žinomos jos buvimo vietos adresu siųsta registruotoji pašto siunta nebuvo įteikta jai asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su atsakove gyvenančių pilnamečių šeimos narių, pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti, ar pareiškėjo pranešimas buvo įteiktas atsakovei viešo paskelbimo institucijos interneto svetainėje būdu, kaip numatyta Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Apeliacines instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį dėl Akto teisėtumo patvirtinimo panaikino ir perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 28 d. nutartimi tenkino pareiškėjo pareiškimą t. y.: 1) patvirtino Aktą ir jo pagrindu: 1.1) leido pareiškėjui visuomenės poreikiams paimti Žemės sklypą ir jį įregistruoti valstybės vardu; 1.2) leido pareiškėjui valstybės vardu įregistruoti atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinį – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1.3) leido pareiškėjui naudoti Žemės sklypą visuomenės poreikiams, t. y. magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo (duomenys neskelbtini) km) rekonstrukcijai; 2) nustatė atsakovei 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo momento, atlaisvinti visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą; 3) atidėjo administracinės bylos dalies dėl pareiškėjo reikalavimo nustatyti atsakovei priteistino atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto nekilnojamojo turto dydį nagrinėjimą. Vadovaudamasis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir nustatęs, kad yra galiojantys 2013 m. birželio 18 d. Seimo nutarimas ir 2023 m. kovo 22 d. Vyriausybės nutarimas, teismas konstatavo, kad egzistuoja Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintos sąlygos. Teismas detalizavo būdus, kaip buvo skelbiama suinteresuotai visuomenei apie pradedamą rengti ir jau parengtą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Projektą. Buvo nustatyta, kad Ministerija parengė 2023 m. kovo 30 d. raštą Nr. 2ZP-356 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto“, kuriuo informavo atsakovę apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Teismo vertinimu, konkrečių duomenų apie šio rašto įteikimą atsakovei asmeniškai pasirašytinai byloje nėra, tačiau iš pareiškėjo papildomai pateiktų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Samus“ siuntų korespondencijos perdavimo-priėmimo aktų buvo matyti, kad registruota korespondencijos siunta, kurios siuntėjas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, gavėja – S. A., (duomenys neskelbtini), buvo pateikta išsiųsti 2023 m. balandžio 3 d., o įteikta – 2023 m. balandžio 6 d.  Teismas analizavo Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriame nustatyta informacijos ar pranešimų, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siuntimo tvarka. Kadangi buvo nustatyta, jog informacija apie rengiamą Projektą visuomenei buvo skelbiama viešai, o Ministerijos 2023 m. kovo 30 d. raštas atsakovei buvo įteiktas 2023 m. balandžio 6 d., teismas darė išvadą, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o Ministerija neturėjo pagrindo atsakovei skirto pranešimo papildomai skelbti viešai. Teismas nustatė, kad Ministerija 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 2ZP-676 „Dėl supažindinimo su parengtu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo atsakovę apie Projektą ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Iš byloje esančių AB „Lietuvos paštas“ duomenų teismas nustatė, kad registruota korespondencijos siunta, kurios gavėja – S. A., (duomenys neskelbtini), buvo pateikta išsiųsti 2023 m. rugsėjo 6 d., o pristatymas / įteikimas gavėjos adresu fiksuotas 2023 m. rugsėjo 7 d. Teismas taip pat nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Aktu be kita ko: 1) paėmė visuomenės poreikiams atsakovės S. A. nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą; 2) nustatė, kad nuostolių dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 183 823 Eur, iš jų: Žemės sklypo (ir jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 111 340 Eur; kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu, dydis – 72 483 Eur. Teismas pažymėjo, kad AB „Via Lietuva“ 2024 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 2-7137 atsakovė buvo informuota apie Aktą ir pakviesta per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos jį pasirašyti. Remdamasis byloje esančiais AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, teismas nurodė, kad registruota korespondencijos siunta, kurios gavėja – S. A., (duomenys neskelbtini), buvo pateikta išsiųsti 2024 m. gegužės 13 d., o įteikta – 2024 m. gegužės 15 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos duomenimis pati atsakovė elektroniniu paštu pareiškėjui 2023 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą visuomenės poreikiams paimti visą žemės sklypą su jame esančiais statiniais ir inžineriniais įrenginiais, taip pat atsakovė 2023 m. liepos 31 d. UAB „Kelprojektas” teikė prašymą dėl Vertinimo ataskaitos patikslinimo. Teismo įsitikinimu, buvo akivaizdu, kad atsakovei buvo žinoma apie jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atžvilgiu vykdomą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pažymėjęs, kad pagal parengtą Vertinimo ataskaitą visuomenės poreikiams paimamo nekilnojamojo turto rinkos vertė 183 823 Eur, pareiškėjas pervedė Akte nurodytą sumą (183 823 Eur) į Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės depozitinę sąskaitą, teismas konstatavo Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3–6 punktuose nustatytų sąlygų egzistavimą. Teismas, įvertinęs Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, sprendė, jog pareiškimas dėl Akto teisėtumo patvirtinimo yra pagrįstas, todėl patenkintinas, kadangi atitiko įstatymo reikalavimus. Teismas leido įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams Žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams. Teismas nurodė, kad atideda bylos dalies dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą ir jame esančius pastatus nagrinėjimą ir teismo posėdį skirs po to, kai įsiteisės ši nutartis.

III.

Atsakovė S. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo pareiškimą ir netvirtinti Akto teisėtumo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nesutikdama su skundžiamos nutarties argumentais, atsakovė akcentuoja Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 4–5 straipsniuose, 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą ir teigia, kad šiose nuostatose nustatyta sąlyga nėra tenkinama. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą dėl Akto teisėtumo tvirtinimo tik po to, kai apie tai tinkamai informavo žemės savininką ir (ar) kitą naudotoją, ir šis per 30 dienų nuo pranešimo jam įteikimo nepasirašė žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto. Vadovaudamasi Įstatymo 16 straipsniu, atsakovė pabrėžia, kaip ir buvo nurodyta atsiliepime ir konstatuota apeliacinės instancijos teismo nutartyje, atsakovės E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, taigi, pranešimai ir informacija, susijusi su atsakovės žemės paėmimu visuomenės poreikiams, privalėjo jai būti siunčiama bei įteikiama registruotąja pašto siunta, o pareiškėjas teigdamas, neva atsakovė buvo informuota apie reikiamas procedūras būtent šiuo būtu, privalėjo įrodyti, kad registruotosios pašto siuntos buvo įteiktos atsakovei asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Tokių duomenų byloje nebuvo ir nėra – grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jam ne tik nebuvo pateikti duomenys apie tai, jog visi reikiami pranešimai buvo įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu (kuo teismas privalėjo įsitikinti, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nutartį), bet nebuvo pateikti įrodymai ir apie tai, kad skundžiamoje nutartyje akcentuojamos registruotosios pašto siuntos buvo įteiktos atsakovei ar kartu su ja gyvenančiam pilnamečiam šeimos nariui. Atsakovė laikosi pozicijos, kad jai, visų pirma, privalėjo būti pranešta (aukščiau įvardintu būdu) apie Vyriausybės nutarimo patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimą, vėliau atsakovei turėjo būti pranešta apie paskesnius aptariamos procedūros veiksmus ir galiausiai – apie Akto priėmimą. Tik Įstatymo nustatyta tvarka informavus atsakovę apie Akto priėmimą bei šiai per įstatyme nustatytą terminą nepasirašius Akto, būtų atsiradęs pagrindas teikti teismui pareiškimą dėl Akto tvirtinimo. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1V-332 patvirtintų Pašto paslaugos teikimo taisyklių 17 punktą, kuriame nustatyta, kad pašto paslaugos teikėjas privalo registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui, nurodžius to asmens vardą, pavardę. Taigi, registruotosios pašto siuntos įteikimo gavėjui faktą patvirtina gavėjo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė ir parašas įteikimą patvirtinančiame dokumente. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjas nei iki 2024 m. spalio 28d. nutarties priėmimo, nei grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, į bylą nepateikė dokumentų, kuriuose būtų atsakovės ar jos įgalioto asmens vardas, pavardė, parašas bei pareiškime nurodomų siuntų įteikimo datos. Atsakovė pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime pabrėžė, jog siuntų sekimo duomenys, matomi elektroninėje pašto paslaugos teikėjo duomenų bazėje, nelaikytini pagrindžiančiais siuntų įteikimo faktą dokumentais ir pakankamais įrodymais, todėl prašė teismo atitinkamus duomenis išreikalauti, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Taigi, jokių registruotųjų pašto siuntų įteikimą atsakovei patvirtinančių dokumentų byloje nebuvo ir nėra, kas, beje, buvo pripažinta ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Atsakovė tvirtina, kad pareiškėjas privalėjo įrodyti, jog siuntos išties buvo įteiktos Įstatymo nustatyta tvarka, pateikdama teismui pašto siuntų įteikimą atsakovei patvirtinančius dokumentus su gavėjos vardu, pavarde bei parašu. Atsakovė patikslina, kad gavusi atitinkamą informaciją iš sūnaus, ji pasirašė 2023 m. gegužės 22 d. prašymą, kurį jos sūnus elektroniniu paštu persiuntė pareiškėjui ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai (dabar – AB „Via Lietuva“), tačiau tai jokiu būdu nesudaro pagrindo konstatuoti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimą. Atsakovė detalizuoja, kad nė vienas teismo nutartyje minimas raštas ir Projektas nebuvo jai įteikti pagal Įstatymo reikalavimus. Atsakovė neturėjo galimybės realiai dalyvauti Projekto sprendimų svarstyme bei teikti savo pasiūlymus. Priešingai nei nurodoma nutartyje, AB „Via Lietuva“ 2024 m. gegužės 10 d. raštu neinformavo atsakovės apie Akto priėmimą, nepateikė atsakovei šio akto kopijos ir nepakvietė atsakovės per 30 dienų pasirašyti Aktą – šis pranešimas atsakovei nebuvo įteiktas 2024 m. gegužės 15 d. Dėl to Aktas buvo pateiktas teismui tvirtinti anksčiau nei prasidėjo 30 dienų termino pasirašyti Aktą eiga. Atsakovė apibendrina, kad pareiškėjui neįrodžius pranešimų, būtinų įteikti atsakovei pagal Įstatymą, įteikimo fakto, teismas pakartotinai sprendė, kad tai nekliudo patvirtinti Akto, ignoruodamas apeliacinės instancijos teismo nutartyje suformuluotą įpareigojimą. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo, jog Nacionalinės žemės tarnybos administraciniai sprendimai ir pats Aktas buvo priimti tikėtina suklastotų dokumentų pagrindu. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad, Nekilnojamojo turto registre registruodama Žemės sklypo vietoje esančius statinius, ji pastebėjo, kad remdamasis jam pateiktais duomenimis, Registrų centras įregistravo Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus. Susipažinusi su Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintais Žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentais, atsakovė pastebėjo, kad, registruodamas Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus, Registrų centras rėmėsi tikėtina suklastoto Žemės sklypo plano duomenimis. Atsakovė nurodo, kad jokių Žemės sklypo planų ji nesudarinėjo ir jų nepasirašinėjo. Atsižvelgdama į paaiškėjusią aplinkybę, atsakovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, ikiteisminio tyrimo įstaiga pradėjo vykdyti tyrimą dėl Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Atsakovės vertinimu, minėtas Žemės sklypo planas yra neatsiejama Žemės sklypo ir su juo susijusio nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams dokumentacijos dalis, turinti esminę reikšmę Akto teisėtumo tvirtinimui. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas teigia, kad pirmos instancijos teismas įvertino ir pagrįstai nustatė, kad visos Įstatyme nurodytos sąlygos egzistuoja. Dėl atsakovės pozicijos, kad jai tinkamai nebuvo įteikti pranešimai, Ministerija pažymi, kad ji iš siuntos pristatymą atliekančios įmonės gavo patvirtinimą apie tinkamą pranešimų įteikimą atsakovei, todėl neturėjo įstatyminio pagrindo atsakovei skirtų pranešimų skelbti viešai (Ministerijos interneto svetainėje specialioje skiltyje „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai“). Ministerijos įsitikinimu, pirmos instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, ne tik įsitikino Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos egzistavimu, bet ir pagrįstai konstatavo, kad Ministerija tinkamai informavo atsakovę apie vykstančią žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, atsakovei buvo sudarytos visos įmanomos galimybės žinoti apie vykstančią žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir dalyvauti joje. Ministerija nurodo, kad nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. vasario 15 d. sprendimas bei Aktas buvo priimti galbūt suklastotų dokumentų pagrindu, kadangi teisės aktuose yra numatyta teisė derinti visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų planus ir be žemės savininkų parašų. Ministerija teigia, kad atsakovė buvo tinkamai informuojama (į bylą pateikti tai patvirtinantys įrodymai) ir žinojo bei turėjo galimybę dalyvauti ir dalyvavo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje, vis dar turi galimybę ginti savo interesus nagrinėjant bylą dėl atlyginimo dydžio nustatymo. Atsakovės dedamos pastangos dirbtinai vilkinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą stabdo viso ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog informacija apie rengiamą Projektą visuomenei buvo skelbiama viešai, o pareiškėjo 2023 m. kovo 30 d. raštas atsakovei buvo įteiktas 2023 m. balandžio 6 d., todėl atsakovė buvo tinkamai informuota apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Taigi, teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, ne tik įsitikino Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos egzistavimu, bet ir, remdamasis protingumo kriterijumi, įvertino, kad atsakovei buvo sudarytos visos įmanomos galimybės žinoti apie vykstančią paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumas ir leista pareiškėjui atlikti su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra susijusius veiksmus, pagrįstumas ir teisėtumas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat patikrina, ar nėra sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje. Vienas sprendimo negaliojimo pagrindų – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar egzistuoja aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas, įvertinama ir tai, ar bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija buvo sudaryta laikantis ABTĮ įtvirtintų taisyklių, be kita ko, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės (išskyrus nutartis, priimtas sprendžiant skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą), negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 43 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmą kartą administracinę bylą pagal pareiškėjo Susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei S. A. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba) dėl Akto teisėtumo patvirtinimo, leidimo atlikti veiksmus išnagrinėjo ir 2024 m. spalio 28 d. nutartį priėmė Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi minėtą nutartį (dalyje dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo tvirtinimo) panaikinus ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo tvirtinimo klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, administracinę bylą pagal pareiškėjo Susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei S. A. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba) dėl Akto teisėtumo patvirtinimo, leidimo atlikti veiksmus pakartotinai išnagrinėjo ir 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį priėmė Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 43 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas, egzistavo procesinės kliūtys, dėl kurių teisėjai Audriaus Grauželis, Ramūnas Šarka ir Asta Vailionė negalėjo pirmosios instancijos teisme pakartotinai nagrinėti administracinės bylos dėl Akto teisėtumo tvirtinimo. Bylą pirmosios instancijos teisme pakartotinai išnagrinėjus tos pačios sudėties teisėjų kolegijai, konstatuotina, kad teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Aptartos aplinkybės lemia, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo (šiuo atveju – nutarties) negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Akcentuotina, jog reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis proceso teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-662/2021, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, taigi skundžiama teismo nutartis privalo būti panaikinta (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p., 151 str.). Todėl atsakovės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies –  pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, todėl konstatuotina, kad atsakovė šioje proceso stadijoje neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės S. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti. Perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. gegužės 6 d. akto Nr. ŽVP-112-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo (duomenys neskelbtini) km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumo tvirtinimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                               Beata Martišienė

Egidijus Šileikis

Virginija Volskienė