2K-271-1073/2022

Baudžiamoji byla Nr. 2K-271-1073/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20477-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.3.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nutarties. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu V. Š. (V. Š.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant laiduotojos J. Š. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. V. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams ir automobilio „Mercedes-Benz GL 450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, t. y. 6000 Eur, konfiskavimas. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio nutraukti bylą dėl V. Š. mirties, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   V. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad 2021 m. birželio 22 d. apie 22.20 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) plente, ties (duomenys neskelbtini) gatve, vairavo automobilį „Mercedes-Benz GL 450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius, jis atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

II. Kasacinio skundo argumentai

2.   Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. Matulionis prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nutartį pakeisti, taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį ir V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mercedes-Benz GL 450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Kasatorius skunde nurodo:

2.1.   Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir priėmė neteisingą sprendimą nekonfiskuoti V. Š. automobilio.

2.2.   BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315- 303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Konstatuodami, kad konkrečiu atveju turto konfiskavimas nėra tikslingas, teismai savo sprendimuose turi motyvuoti, nurodydami konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatytos imperatyvios taisyklės, t. y. kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

2.3.   Kasatoriaus nuomone, teismai skundžiamuose sprendimuose nenurodė motyvuotų argumentų, išskirtinių aplinkybių ar kitų objektyviai egzistuojančių priežasčių, pagrindžiančių BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų normų taikymą, t. y. kodėl kaltininkui priklausančios nusikalstamos veikos priemonės (automobilio) konfiskavimas būtų netikslingas ar perteklinis, o dalies turto vertės konfiskavimas būtų proporcingas.

2.4.   Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Kasatoriaus nuomone, visos teismų sprendimuose išskirtos aplinkybės, pagrindžiančios netikslingą automobilio konfiskavimą, yra išimtinai susijusios su V. Š. asmenybe ir jo materialine (turtine) padėtimi bei numanoma automobilio verte, jos šiuo nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nėra išskirtinės ar patvirtinančios, kad 11 310 Eur vertės transporto priemonės konfiskavimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina, ar būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui. Skundžiamuose sprendimuose minimos aplinkybės yra tipinės, įprastinio pobūdžio ir būdingos daugeliui žmonių, todėl vien tik konfiskuotino turto vertė, V. Š. turtinė padėtis, jo šeimos interesai negali lemti formalaus sprendimo priėmimo. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, kaltininko asmenybė ar automobilio vertė nėra laikoma išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278-1073/2018, 2K-77-648/2019).

2.5.   Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju, byloje netaikius automobilio konfiskavimo, susidarė ydinga situacija, nes kaltininkas akivaizdžiai ir nepagrįstai yra diferencijuojamas tik pagal turtinę padėtį, t. y. šiuo atveju, jei V. Š. vairuojamos transporto priemonės vertė būtų mažesnė, būtų taikomas automobilio konfiskavimas. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju, t. y. nekonfiskavus automobilio dėl jo vertės dydžio, bus pažeista visuomenės ir V. Š. interesų pusiausvyra, formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, nebus užtikrintas ir prevencinis baudžiamojo poveikio priemonės tikslas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3.   Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Matulionio kasacinis skundas paliekamas nenagrinėtas.

Dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo

4.   Kasacinės instancijos teisme prieš paskirtą teismo posėdį, kuriame kasacine žodinio proceso tvarka turėjo būti nagrinėjama baudžiamoji byla pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Matulionio kasacinį skundą, iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros gauta patvirtinta informacija apie V. Š. mirtį 2022 m. kovo 4 d.

5.   Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Viena tokių aplinkybių, įtvirtintų BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, yra asmens, dėl kurio baudžiamasis procesas turėjo būti pradėtas ar jau vykdomas, mirtis. Iš šios bendros taisyklės numatytos dvi išimtys. Mirus asmeniui, baudžiamasis procesas gali būti pradėtas ir (ar) tęsiamas, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

6.   Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje minėtų aplinkybių, kurioms esant baudžiamasis procesas dėl mirusio asmens galėtų būti tęsiamas kasacinės instancijos teisme, nenustatė. Taigi, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prokuroro kasacinis skundas dėl, jo nuomone, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo paliekamas nenagrinėtas, o baudžiamasis procesas mirusiam asmeniui – V. Š. – nutraukiamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio kasacinį skundą palikti nenagrinėtą. Baudžiamąjį procesą V. Š. (V. Š.) nutraukti, jam mirus.

Teisėjai                                                                                           Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė