2K-108-387/2023

Baudžiamoji byla Nr. 2K-108-387/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06610-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos:  1.2.22.1.1; 2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 11 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Algimanto Valantino (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal 259 straipsnio 2 dalį trisdešimčiai parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė bausmė A. T. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8, 10 punktais, A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant jam pareigas: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. A. T. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 23 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo A. T. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestas; prokurorės Jurgitos Mastauskienės apeliacinis skundas tenkintas: A. T. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, A. T. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu ir jam skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, A. T. paskirta subendrinta bausmė už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą dalinio sudėjimo būdu subendrinta su jam skirta bausme pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir A. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   A. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m., laikotarpiu nuo vasario 24 d. apie 18 val. iki kovo 2 d. apie 9 val., tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į saugomą – aptvertą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Neveronių k., Neveronių sen., Kauno r. sav., iš joje stovinčio nukentėjusiajam G. P. priklausančio neužrakinto automobilio „Renault Master“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vidaus tyčia slapta pagrobė G. P. priklausančius daiktus: įrankių dėžę – 200 Eur vertės, automobilio „Renault Master“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užvedimo spynelės raktą – 200 Eur vertės, taip pat atsuko ir nuėmė automobilio „Renault Master“ duslintuvo dalį su jame esančiu katalizatoriumi, kurių bendra vertė 500 Eur. Tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. P. bendrą 900 Eur turtinę žalą.

2.   Be to, A. T. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 5 d., neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą: automobilyje „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinėje keleivio pusėje prie oro pagalvės polietileniniame maišelyje – 0,1434 g – bei garaže, esančiame garažų masyve už namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, stiklainyje dviejuose polietileniniuose maišeliuose – 0,0316 g, kol 2021 m. kovo 5 d. apie 16.30 val. policijos pareigūnai atliko kratą ir jos metu rado bei paėmė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, jos bendras kiekis – 0,175 g.

3.   Taip pat A. T. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 5 d. 16.25 val., garaže, esančiame garažų masyve už namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir neturėdamas leidimo tyčia laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro lygiavamzdį pistoletą „Ekol Special 99“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti P. A. tipo dujiniais ir signaliniais (garsiniais) centrinio įskėlimo pistoletiniais šoviniais, kol 2021 m. kovo 5 d. 16.25 val. kratos metu šaunamąjį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. T. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad, išteisindamas A. T., pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad pas A. T. rastas šaunamasis ginklas yra tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tai, jog specialiam tyrimui pistoletas buvo pateiktas be grąžinamojo mechanizmo, užrakto laikiklio ir fiksatoriaus, nuleistuko traukės, nepaneigia šaunamojo ginklo apibrėžimo, nurodyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, bei jo tinkamumo naudoti pagal paskirtį, t. y. šaudyti. A. T. disponavo pagrindinėmis šaunamojo ginklo dalimis, neturėdamas reikiamo leidimo, dėl to jo veikoje yra objektyvieji nusikaltimo, nurodyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

5.   Kasaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį ir perduoti šią baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas ne iki galo išnagrinėjo gynėjo pateikto apeliacinio skundo argumentus, atskirus iš jų iš viso ignoravo, taip padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų, įpareigojančių išnagrinėti visus apelianto esminius argumentus, pažeidimą, netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, nuosprendį grindė prielaidomis. Nepaisant ilgoko šios bylos proceso, joje taip ir liko abejonių dėl pareikštų įtarimų, kaltinimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės tik pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, o į gynėjo apeliacinio skundo motyvus neatsižvelgė, dalį tų argumentų atmetė, iškraipydamas jų esmę ir prasmę.

5.2. Kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį A. T. neįrodytas; nuteistojo parodymai (kad kratos metu rastus įrankius įsigijo iš vaikino, kurio asmens konkretesnių duomenų nežino, įgydamas tuos daiktus nežinojo, kad jie vogti) nepaneigti, byloje nepašalintos abejonės. A. T. kaltės niekaip neįrodo nukentėjusiojo G. P. parodymai, nes jis teismui parodė tik tai, kad buvo pavogtas jo turtas, o kas tą vagystę padarė, jam nežinoma. Taip pat A. T. kaltės dėl dalyvavimo minėtoje vagystėje nepatvirtina liudytojų E. K. bei V. T. parodymai. Kiti bylos duomenys patvirtina, jog A. T. užsiima privačiu automobilių remontu ir jį vykdo nurodytame garaže, kuriame pareigūnai aptiko kaltinime nurodomus keletą iš nukentėjusiojo pavogtų daiktų. Todėl yra visiškai įtikinama, kad vogtus daiktus kaltinamajam galėjo atnešti ir perleisti kitas asmuo, kaip parodė teismui nuteistasis. Aplinkybės, kad kasatoriaus naudotame garaže aptikta keletas iš nukentėjusiojo pavogtų daiktų (įrankių dėžė ir automobilio „Renault Master“ raktelis su „Volvo“ metaliniu pakabuku), taip pat tai, kad nukentėjusysis juos atpažino kaip savo, ir tai, kad A. T. buvo pridavęs kažkokį metalo laužą (kuris su kaltinime tariama vagyste nesusietas), nepatvirtina A. T. kaltės vykdžius ir įvykdžius kaltinime nurodytą vagystę.

5.3. Tiesioginiai bylos duomenys kaip tik paneigia A. T. kaltę. Byloje esantys vagystės vietos vaizdo įrašai patvirtina kitas aplinkybes, nei nurodoma kaltinime, t. y. iš jo išplaukia, jog tą vagystę vykdė keli asmenys. Byloje nė vienas iš jų niekaip nesusietas su A. T.– nei pagal išvaizdą, nei pagal aprangą; A. T. ir nebuvo kaltinamas įvykdęs vagystę su kokiu nors kitu asmeniu ir kt. Atmesdamas šiuos gynėjo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiuo įrodymu pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio ir negrindžia. Taip apeliacinės instancijos teismas visiškai iškraipė vieno iš pagrindinių gynybos argumentų esmę ir prasmę: šiuo objektyviu įrodymu (vaizdo įrašu) grįsdamas savo gynybą, A. T. ir jo gynėjas nemotyvavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tuo įrašu rėmėsi. Kasatoriaus gynyba nuosekliai teigė, kad šis objektyvus įrodymas paneigia kaltinimą dėl vagystės, nes iš įrašo matosi, jog iš tiesų iš kaltinime nurodytos vietos nukentėjusiojo turtą vogė kiti asmenys, t. y. ne A. T..

5.4. Apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai bandoma pagrįsti įeinančių ir išeinančių žinučių bei skambučių išklotinės analize. Priešingai nuosprendžio teiginiams, ta analizė nepatvirtina A. T. buvus kaltinime nurodomos vagystės vietovėje dieną – 2021 m. vasario 24 d. O dėl kitų dienų (kuriomis, pasak kaltinimo versijos, taip pat galėjo būti vykdoma ta vagystė) A. T. įtikinamai paaiškino, kad toje vietovėje yra jo tėvų sodo namas, kuriame kasatorius dažnai būna. Prie apeliacinio skundo gynėjas pateikė VĮ Registrų centro išrašą, kuris patvirtina šią aplinkybę. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad toje vietovėje A. T. mobiliojo telefoninio ryšio abonentas komunikavo daug dienų, o kaltinamajame akte nurodytos vagystės metu kažkokie du asmenys vieną konkrečią dieną pavogė gana nedidelį kiekį turto (t. y. tai pagal mastą gana nedidelei vagystei įvykdyti kaltininkams nereikėjo daug dienų ar naktų).

5.5. Dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį A. T. kaltė taip pat neįrodyta. Nėra paneigti A. T. parodymai, kad jis turėjo automobilį „VW Golf“, tačiau nežino, kokiomis aplinkybėmis ten pateko jame rastos psichotropinės medžiagos, mano, kad jos buvusio automobilio savininko, nes tą automobilį buvo įsigijęs neseniai; jo naudotame garaže, stiklainyje pareigūnų rastos psichotropinės medžiagos taip pat ne jo; mano, kad jas kažkas paliko, nes priimdavo tame garaže pašalinius.

5.6. Nuosprendyje nurodyti įrodymai (pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie A. T. sulaikymą prie minėto garažo, apie galimų narkotinių medžiagų aptikimą ir kt.) sudarė tik pagrindą pradėti A. T. baudžiamąjį persekiojimą dėl šio kaltinime nurodomo baudžiamojo nusižengimo. Išnagrinėjus šią bylą teisme kaltinimas A. T. liko neįrodytas. Nuosprendyje nepagrįstai sureikšmintos aplinkybės, kad minėtu garažu ir automobiliu tą dieną, kai pareigūnai su tarnybiniu šunimi aptiko narkotinę medžiagą, naudojosi A. T.. Net ir iš nuosprendyje cituojamo antro tarnybinio pranešimo matyti, kad, sulaikant A. T. prie garažo, jame buvo pašalinių asmenų (Ž. B., P. S.). Ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnai, bet ir pirmosios instancijos teismas išsamiau nesigilino į tas iš bylos medžiagos ir A. T. parodymų išplaukusias aplinkybes, kad garaže, be jo paties, būdavo daug kitų asmenų, kurie vienu ar kitu būdu taip pat naudojosi tuo garažu. Be to, visiškai nesigilinta ir į tai, kam priklausė minėtas automobilis, kuriame gana slaptoje vietoje (oro pagalvių įrengimo vietoje) pareigūnai su tarnybiniu šunimi aptiko neženklų kiekį narkotinės medžiagos.

5.7. Pagrindo nuteisti A. T. dėl šios veikos nesudaro ir ta nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad viename iš pareigūnų tarnybinių pranešimų nurodoma, jog esą A. T. teigė, kad tai amfetaminas, aiškino, kad šie rasti daiktai ir medžiagos priklauso jam. Tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas teismo posėdyje nebuvo apklaustas, o A. T. paneigė pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų minėto tarnybinio pranešimo turinį.

5.8. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų ne tik neteisėtą narkotinių medžiagų (kaip rastų automobilyje ir garaže) įgijimą, bet ir tai, kad A. T. būtų kaip nors kontaktavęs su tomis narkotinėmis medžiagomis, – nėra jo pirštų ar DNR pėdsakų ant polietileninių maišelių, kuriuose buvo aptiktos tos medžiagos, ir pan. Pareigūnai patys aptiko tas medžiagas ne atvirose, visiškai matomose vietose; tai reiškia, kad ir kasatorius galėjo nematyti ir nežinoti apie tas medžiagas, paslėptas automobilyje (kurį kasatorius buvo neseniai įsigijęs) ir neatviroje vietoje garaže (kuriame, be kasatoriaus, lankėsi ir kiti asmenys). Taigi, kasatoriaus parodymai nėra paneigti kitais neginčijamais įrodymais.

5.9.  Kiti nuosprendyje nurodomi įrodymai taip pat nepanaikina abejonės dėl kasatoriaus kaltės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Tai, kad A. T. organizme rasta būtent tokios pačios psichotropinės medžiagos – amfetamino – požymių, kad jis praeityje buvo teistas pagal BK 259 straipsnį, sudarė tik pagrindą įtarti A. T. neteisėtai laikius neženklų kiekį narkotinės medžiagos (0,1434 g + 0,0316 g = 0,175 g). Tačiau išnagrinėjus bylą teisme, išklausius jo parodymus, kuriuose jis kategoriškai ir argumentuotai paneigė kaltinimą, ir nesurinkus įrodymų, paneigiančių šiuos jo parodymus, A. T. turėjo būti išteisintas.

5.10. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas gynėjo apeliacinį skundą dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos, motyvavo, jog „nuteistasis nurodo, kad nežino, iš kur ir kaip atsirado psichotropinė medžiaga jo garaže ir automobilyje“. Taip apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į minėtus gynybos argumentus, kad garaže, kuriame rastos narkotinės medžiagos, būdavo daug kitų asmenų; nebuvo tirta, kam priklausė minėtas automobilis, kuriame gana slaptoje vietoje pareigūnai su tarnybinio šuns pagalba aptiko neženklų kiekį narkotinės medžiagos. Iš šių kasatoriaus parodymų ir gynėjo apeliacinio skundo aiškiai išplaukia gynybos pozicija, jog tas narkotines medžiagas buvo padėję, pasidėję vietose, kuriose pareigūnai jas rado, kiti asmenys, tas medžiagas ten palikę be kasatoriaus žinios.

5.11. Taip apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje iškraipius nuteistojo gynėjo apeliacijos motyvų esmę ir prasmę negalima teigti, kad visiškai ir teisingai išnagrinėtas apeliacinis skundas. Teismas padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies, 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, šie pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atmestas gynėjo apeliacinis skundas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

5.12. Apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs nepagrįstą prokurorės apeliacinį skundą, taip pat neteisingai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, t. y. nepagrįstai A. T. nuteisė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

5.13. Kasatorius nurodo, kad ginklą rado žvejodamas, Kapitoniškėse prie Kauno marių, krūmuose; kadangi buvo tik pistoleto griaučiai, tai pasiėmė juos ir naudojo garaže kaip alaus butelių atidarytuvą. Jei ginklas būtų buvęs visas, kasatorius jo nebūtų ėmęs.

5.14. Remdamasis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2021 m. kovo 26 d. specialisto išvada bei specialisto paaiškinimu, kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai duomenų, jog rastas „šaunamasis ginklas“ yra tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Šaunamojo ginklo (jo pagrindinių dalių) tinkamumas naudoti pagal tiesioginę paskirtį – taip pat šaudyti (sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleisti kulkas, sviedinius arba kenksmingąsias, dirginamąsias medžiagas) – yra būtinasis nusikaltimo, įtvirtinto BK 253 straipsnyje, sudėties požymis. Tuo atveju, kai disponuojama netinkamu naudoti šaunamuoju ginklu, nekeliamas pavojus BK 253 straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektui – visuomenės saugumui. Taigi kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 253 straipsnį šaunamojo ginklo, kuriuo buvo neteisėtai disponuojama, tinkamumas naudoti turi būti nustatytas taip, kad dėl šios aplinkybės nekiltų pagrįstų abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-689/2021).

5.15. Tiek specialisto išvadoje, tiek jo paaiškinimų protokole daroma sąlyginė išvada, kad tirti pateiktas pistoletas nėra pripažintinas visiškai netinkamu naudoti, nes sudėjus trūkstamas dalis, tikėtina, jis šaudyti tiktų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017), tačiau nagrinėjamu atveju jokių kitų duomenų, pagrindžiančių tinkamumą šaudyti, baudžiamojoje byloje nesurinkta. Nesurinkus pakankamai duomenų, kad ginklas yra tinkamas naudoti, negalima daryti išvados, kad A. T. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymiai, kadangi nėra nusikaltimo dalyko.

5.16. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokurorės apeliacinį skundą, akivaizdžiai pažeidė baudžiamuosius įstatymus (BK 2 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį), nes pagal juos atsakomybė tenka asmeniui, kuris be leidimo laiko būtent šaunamąjį ginklą, o ne ginklo dalis (nors ir pagrindines). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į šiuos nuteistojo gynėjo argumentus, kuriais buvo atsikertama į prokurorės apeliacinį skundą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.   Nuteistojo A. T. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų

7.   Vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, kasacinės instancijos teismas tikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.).

8.   Kasaciniame skunde nuteistasis A. T. nurodo, kad jo bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė daug Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų, t. y. nuosprendį grindė prielaidomis, nepašalino abejonių dėl pareikštų kaltinimų pagrįstumo, neišnagrinėjo visų gynėjo apeliacinio skundo argumentų, be to, netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus. Didelė dalis šių teiginių grindžiama nuteistojo pateikiamomis bylos duomenų interpretacijomis, nesutikimu su teismo išvadomis dėl nustatytų faktinių aplinkybių, menkinant byloje surinktų duomenų įrodomąją reikšmę. Įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimai siejami su nuteistojo pateikiamomis versijomis. Iš esmės tokiais argumentais kasacinės instancijos teismo prašoma dar kartą vertinti byloje esančius duomenis ir nustatyti kitokias (nuteistajam palankias) faktines aplinkybes. Kaip minėta, tokie argumentai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl nuteistojo A. T. kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, nenagrinėjant fakto klausimų.

Dėl įrodymų, susijusių su BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamomis veikomis, vertinimo ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

9.   Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatas, nuosprendį grindė prielaidomis, nepašalino abejonių dėl A. T. kaltės, neatsakė į esminius jo gynėjo pateikto apeliacinio skundo argumentus.

10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018).

11. Esminiai nuteistojo A. T. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, atkartoti ir kasaciniame skunde, teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas į juos tinkamai neatsakė, yra susiję su teismų atliktu įrodymų vertinimu. Kasatoriaus teigimu, byloje surinkti duomenys jo kaltės dėl inkriminuotų veikų nepatvirtina. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta.

12. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šioje normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019).‏‏‎ ‎Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-303/2020).

13. Patikrinus šią bylą teisės taikymo aspektu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus ir jų pagrindu darydami išvadas dėl A. T. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, padarė pažeidimų, kurie pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pripažįstami esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais (darydamas išvadas teismas nesiėmė įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nevertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, vertindamas įrodymus darė klaidų dėl jų turinio, rėmėsi duomenimis, kurie negalėjo būti pripažinti įrodymais, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ar kt.). Taigi, nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kuriais kritikuojamos teismų išvados dėl kai kurių bylos duomenų vertinimo kaip patvirtinančių A. T. kaltę dėl minėtų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (2021 m. balandžio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl įeinančių ir išeinančių žinučių ir skambučių išklotinės analizės; 2021 m. vasario 25 d. metalo laužo pirkimo–pardavimo sutarties; 2021 m. kovo 5 d. tarnybinio pranešimo dėl sulaikytų asmenų; 2021 m. kovo 5 d. kratos protokolo ir kt.).

14. Kasatoriaus teiginių, kad garaže daiktus galėjo pasidėti ir kiti asmenys jam nieko apie tai nežinant, nepatvirtina jokie bylos duomenys, o teiginiai, kad teismai netikrino, kam priklauso garažas, kuriame buvo rasti vogti daiktai bei narkotinės medžiagos, prieštarauja bylos duomenims. Byloje nustatyta, kad garažas nuosavybės teise priklauso E. K., kuri jį žodiniu susitarimu perdavė naudotis V. T., o šis vėliau taip pat žodiniu susitarimu garažą perleido naudotis nuteistajam A. T.. Tiek E. K., tiek V. T. patvirtino, kad kai garažas buvo perleidžiamas A. T., jis buvo tuščias, jokių šiems liudytojams priklausančių daiktų jame nebuvo.

15. Taip pat atmestini kasatoriaus teiginiai, kad byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota teritorijoje ((duomenys neskelbtini), Neveronių k., Neveronių sen., Kauno r. sav.) vykdoma vagystė, paneigia nuteistojo A. T. kaltę dėl dalyvavimo šioje vagystėje (t. y., kaip teigia kasatorius, įrašas įrodo, kad vagystę vykdė kiti asmenys, o ne jis). Kaip teisingai pažymėta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje A. T. kaltė dėl vagystės šiuo įrašu nėra grindžiama. Minėtame vaizdo įraše užfiksuoti vagystę vykdantys asmenys nebuvo identifikuoti. Taigi, šis įrašas A. T. kaltės nei patvirtina, nei paneigia. Teismų sprendimas nesiremti šiuo įrašu kaip įrodymu byloje atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo nuostatas.

16. Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad vien tai, jog apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo nuteistasis ir jo gynėjas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir (ar) in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-628/2021), o tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į apelianto skundo argumentus ne taip, kaip, proceso dalyvio nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-697/2020).

17. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų nuosprendžių turinio matyti, kad išvados dėl A. T. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas pagrįstos išsamiu visų bylos duomenų vertinimu, nuosprendžiuose pasisakant, kokias aplinkybes šie duomenys paneigia arba patvirtina, ir šias aplinkybes susiejant į nuoseklią grandinę. Šių duomenų kontekste teismai įvertino ir nuteistojo pateiktas įvykių bei bylos duomenų vertinimo versijas, atmesdami jas kaip gynybinę poziciją. Toks įrodymų vertinimas ir nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatyme suformuluotas taisykles, o kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, grindžiami subjektyvia kasatoriaus nuomone dėl bylos duomenų vertinimo, nepaneigia teismų išvadų dėl šių duomenų įrodomosios reikšmės ir pakankamumo A. T. kaltei pagrįsti.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia, jog šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas tinkamai atliko BPK įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą, surašė įstatymų reikalavimus atitinkantį nuosprendį, atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo

19. A. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 5 d. 16.25 val., garaže, esančiame garažų masyve už namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir neturėdamas leidimo laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro lygiavamzdį pistoletą „Ekol Special 99“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti P. A. tipo dujiniais ir signaliniais (garsiniais) centrinio įskėlimo pistoletiniais šoviniais, kol 2021 m. kovo 5 d. 16.25 val. kratos metu šaunamąjį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2019, 2K-71-628/2023). Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 66 dalį, šaunamojo ginklo dalis – tai šaunamojo ginklo sudėtinis elementas, būtinas tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių.

21. Šaunamojo ginklo (jo pagrindinių dalių) tinkamumas naudoti pagal tiesioginę paskirtį – taip pat šaudyti (sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleisti kulkas, sviedinius arba kenksmingąsias, dirginamąsias medžiagas) – yra būtinasis nusikaltimo, įtvirtinto BK 253 straipsnyje, sudėties požymis. Kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 253 straipsnį, šaunamojo ginklo, kuriuo buvo neteisėtai disponuojama, tinkamumas naudoti turi būti nustatytas, nes ši aplinkybė svarbi vertinant veikos pavojingumą.

22. 2021 m. kovo 26 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl tam tikrų dalių (grąžinamojo mechanizmo, užrakto laikiklio ir fiksatoriaus, nuleistuko traukės) trūkumo pistoletas šaudyti netinkamas. Tačiau duodamas parodymus išvadą pateikęs specialistas nurodė, kad sudėjus trūkstamas dalis tikėtina, jog šaudyti pistoletas būtų tinkamas, nes pagrindinės ginklo dalys nebuvo deformuotos.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. T. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nesurinkus pakankamai duomenų, jog pas kaltinamąjį A. T. rastas šaunamasis ginklas yra tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį, nes šaunamajam ginklui prilyginamos ir pagrindinės jo dalys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, nepakankamai įvertino veikos pavojingumą.

24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarytą nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu, jeigu veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018). Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas svarstyti BK 37 straipsnio taikymą.

25. Vertinant šioje byloje nustatyto nusikaltimo dalyką ir jo požymių ypatumus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad: 1) pagal galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą toks ginklas, net ir esantis visos komplektacijos, priskiriamas prie mažiau pavojingų – C kategorijos ginklų. Pistoletas nėra draudžiamas civilinėje apyvartoje, nors jo apyvarta ir ribojama; 2) dėl tam tikrų dalių (grąžinamojo mechanizmo, užrakto laikiklio ir fiksatoriaus, nuleistuko traukės) trūkumo pistoletas šaudyti netinkamas; 3) byloje nepaneigta, kad A. T. šaunamąjį ginklą rado žvejyboje ir jį laikė garaže, naudodamas kaip butelių atidarytuvą; 4) ginklas nebuvo paslėptas, buvo laikomas be šaudmenų, nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi pagal bylos aplinkybes dėl nustatyto laikymo nebuvo sukurtas realus pavojus visuomenės saugumui.

26. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės leidžia teigti, jog A. T. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) taikymas. Todėl šis asmuo atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai dėl A. T. išteisinimo (nuteisimo) pagal BK 253 straipsnio 1 dalį naikintini, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 383 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. T. kasacinį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. T. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria A. T. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas. Pritaikius BK 37 straipsnį, A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleisti ir bylą nutraukti. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Kitas Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Tomas Šeškauskas       Alvydas Pikelis       Algimantas Valantinas