2K-195-628/2023

Baudžiamoji byla Nr. 2K-195-628/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19784-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 21 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam R. Š., nuteistojo gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalies, kuria panaikintas Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu R. Š. taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu R. Š., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant laiduotojos E. Š. atsakomybėn, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. Š. priteista 80 Eur turtinės žalos, 200 Eur neturtinės žalos ir 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria R. Š. už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojos E. Š. atsakomybėn, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta, ir dėl šios dalies priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės atlikimą, žinios. Vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, R. Š. paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką jis privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Iš nuteistojo R. Š. nukentėjusiajam A. P. priteista 1150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo bei jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1.   R. Š. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 17 d. 17.35 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su A. P., prieš jį panaudojo fizinį smurtą – tyčia du kartus kumščiu bei šešis kartus delnu sudavė į galvos sritį, vieną kartą dešine koja spyrė į dešinį petį ir du kartus dešine koja spyrė į sėdmenų sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmą bei padarė sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.   Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. Š. taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytas sąlygas R. Š. taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, R. Š. kaltės pripažinimas nebuvo grindžiamas visišku prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, jį lėmė byloje surinkti ir neginčijamai jo kaltę patvirtinantys duomenys, siekis palengvinti savo teisinę padėtį, taigi nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką). Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nors R. Š. teistumas už anksčiau jo padarytą nusikalstamą veiką yra išnykęs, tačiau sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, svarbu įvertinti ir nusikaltimo, už kurį asmuo buvo teistas, pobūdį – šiuo atveju tai smurtinis, savo pobūdžiu panašus į šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą. Be to, galiojančių R. Š. administracinių nuobaudų buvimas taip pat leidžia teigti apie šioje byloje nagrinėjamą veiką ne kaip atsitiktinio pobūdžio, taigi nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų). Konstatavus, kad R. Š. neatitinka visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, jam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas netaikytas.

III. Kasacinio skundo argumentai

3.   Kasaciniu skundu nuteistojo R. Š. gynėjas advokatas K. Jonaitis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria R. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojos E. Š. atsakomybėn, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta, bei dėl šios dalies priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu, padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, nes nebuvo vertinti visi proceso metu reikšmingi įrodymai, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, tai lėmė neteisėtą sprendimą neatleisti R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos atleisti R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą. Pirmosios instancijos teisme R. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodė, kad galėjo sužaloti nukentėjusįjį taip, kaip nurodyta kaltinime, dėl įvykio gailisi, tačiau neturėjo galimybės atsiprašyti nukentėjusiojo. Savo kaltę jis pripažino bei gailėjosi dėl įvykio ir apeliacinės instancijos teisme, sutiko su kaltinime nurodytais faktais, jų neginčijo. Kaltės pripažinimą ir apgailestavimą dėl padarytos veikos patvirtina ir jo viešas atsiprašymas nukentėjusiojo jau pirmajame teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar teismo pateikiamu veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu, taigi tai, kad R. Š. kitaip nei teismas interpretavo kontakto su nukentėjusiuoju detales – suduotų smūgių skaičių, neturi reikšmės pripažįstant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. Š. taip pat nurodė, kad 2021 m. birželio 17 d. įvykis buvo išprovokuotas ilgai besitęsiančio proceso su jo buvusia sugyventine E. K. dėl pasimatymų su jų mažamete dukterimi įgyvendinimo. Įvykio vietoje tarp R. Š. ir E. K. dabartinio sugyventinio A. P. įvyko žodinis konfliktas, šio konflikto metu A. P. jį filmavo, provokavo, todėl R. Š. išmušė iš jo rankų telefoną. Per konfliktą R. Š. trenkė A. P. į veidą, galėjo kliudyti ir lūpą, taip pat spyrė į sėdmenis, pripažįsta, kad galėjo sužaloti nukentėjusįjį taip, kaip nurodyta kaltinime. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pavartota frazė „viskas buvo sufabrikuota“ teismo turėjo būti suprantama ne kaip nusikalstamų padarinių vengimas ir kaltės nepripažinimas, o situacijos paaiškinimas, atskleidžiant besitęsiančių asmeninių konfliktų turinį. Tai patvirtina ir prie kasacinio skundo pridėtas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad B. Š. (nuteistojo duktė) artimiausioje aplinkoje (motinos E. K. ir jos sugyventinio A. P. šeimoje) patiria poveikį, kuris formuoja ir palaiko jos neigiamas nuostatas dėl tėvo R. Š.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai pripažino, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos atleisti R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą. Išnykęs teistumas už anksčiau padarytos nusikalstamos veikos padarymą jokių neigiamų teisinių padarinių šioje byloje neturi sukelti.

3.5. Byloje nustatyta, kad R. Š. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nuobaudos nors ir galioja, tačiau skirtos ne už šiurkščius nusižengimus, yra dirbantis, apibūdinamas teigiamai, taigi byloje nustatytos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytos sąlygos. Abiejų instancijų teismai, vertindami E. Š. galimybes būti laiduotoja, pripažino ją tinkama laiduotoja BK 40 straipsnio 3 dalies aspektu. Pagal bylos duomenis, prieš pirmąjį teismo posėdį R. Š. pervedė nukentėjusiajam 300 Eur žalos atlyginimo, kartu su kasaciniu skundu yra pateikti įrodymai apie tai, kad, apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistasis sumokėjo nukentėjusiajam likusį teismo priteistą išlaidų atlyginimą (2022 m. gruodžio 3 d. pavedimu 850 Eur ir 2022 m. gruodžio 18 d. pavedimu – 1480 Eur). Taigi, byloje konstatuotas ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos buvimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, būtent pirmosios instancijos teismas, atleisdamas R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.   Nuteistojo R. Š. gynėjo advokato K. Jonaičio kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

5.   Nuteistojo R. Š. gynėjo advokato K. Jonaičio esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su BK 40 straipsnio nuteistajam R. Š., padariusiam BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, taikymo tinkamumu, t. y. sąlygų atleisti R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvimu.

6.   Pasisakydami dėl BK 40 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje teismai priėmė priešingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad egzistuoja visos būtinos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos tam, kad R. Š. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoja atitinka laiduotojui keliamus BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir atleido R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, panaikino R. Š. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytas sąlygas.

7.   Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma tam, kad asmeniui būtų taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, – bent vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų nebuvimas panaikina galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, be to, išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

8.   Iš pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai skirtingai vertino BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą būtiną sąlygą taikyti R. Š. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – visišką savo kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką.

9.   Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jau duodamas parodymus per pirmąją apklausą ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 23 d. R. Š. nors ir nurodė, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta, tačiau neneigė panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. P. (siekdamas išmušti iš rankų nukentėjusiojo mobilųjį telefoną, sudavė jam per ranką, galimai pataikė ir į lūpą, ši pradėjo kraujuoti, spyrė į sėdmenis). R. Š. taip pat parodė, kad vyksta civilinis procesas dėl bendravimo su jo ir E. K., nukentėjusiojo A. P. sugyventinės, dukterimi nustatymo, todėl mano, kad nukentėjusysis, pirmą kartą dalyvaudamas perduodant jam dukterį, filmuodamas jį, atliko provokuojančius veiksmus, dėl to kilo konfliktas (1 t., b. l. 127–128). 2021 m. lapkričio 30 d. vykusios apklausos ikiteisminio tyrimo stadijoje metu R. Š. teigė savo kaltę pripažįstantis iš dalies ir parodė, kad dėl to, jog su nukentėjusiuoju įvyko konfliktas, gailisi, išgyvena, kad tai vyko jo mažametės dukters akivaizdoje (1 t., b. l. 137–138). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. Š. parodė, kad prisipažįsta kaltas visiškai, tačiau išties nurodė, kad byla buvo „sufabrikuota – išprovokuota“. Tokius savo žodžius R. Š. paaiškino tuo, kad tarp jo ir dukters motinos E. K. yra susiklostę sudėtingi tarpusavio santykiai, vyksta civilinė byla dėl bendravimo su jų dukterimi tvarkos nustatymo, susitikimo su dukterimi metu jis buvo filmuojamas buvusios partnerės sugyventinio ir tai vertina kaip provokaciją.

11. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. P. ir jo atstovo advokato M. Vagonio apeliacinį skundą, papildomas įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Apeliacinės instancijos teismas analizavo ir vertino būtent pirmiau minėtus parodymus bei padarė išvadą, kad R. Š. prisipažinimas nebuvo visiškas ir nuoširdus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu R. Š. kaltės nepripažino, vėliau teigė kaltę pripažįstantis tik iš dalies, o teisme, nors ir teigė pripažįstantis kaltę visiškai, tačiau nuosekliai neišdėstė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis sudavė kaltinime nurodytą skaičių smūgių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog R. Š. pozicija proceso metu iš esmės nesikeitė – kaltininkas nuolat akcentavo, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis, o nuteistasis, netyčia suduodamas nukentėjusiajam per rankas ir išmušdamas telefoną, galėjo pataikyti ir į veidą; visose apklausose R. Š. tvirtino, kad konflikto iniciatorius buvo A. P. R. Š. savo veikos prieš nukentėjusįjį nevertino kritiškai.

12. Su šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, vertinant visą R. Š. duotų parodymų (ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme) turinį, nėra pagrindo sutikti. Iš pirmiau pateiktų parodymų matyti, kad R. Š. neneigė panaudojęs prieš A. P. fizinį smurtą – sudavęs jam, pataikęs ir į galvos sritį, galėjęs kliudyti lūpą, spyręs du kartus į sėdmenis. Jis pripažino smurtavęs prieš nukentėjusįjį, nurodė, kad galėjo provokuojamas susilaikyti, gailisi, kad sudavė.

13. Vertinant R. Š. poziciją dėl jam pateiktų kaltinimų šioje byloje, būtina atsižvelgti ir į tai, kad tarp R. Š. bei jo buvusios sugyventinės buvo kilęs civilinis ginčas dėl bendravimo su jų dukterimi nustatymo. Tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme R. Š. atskleidė savo nusikalstamos veikos motyvą: fizinio smurto panaudojimas reaguojant į, jo manymu, provokuojančius A. P. veiksmus. Iš apeliacinės instancijos teismo argumentacijos dėl BK 40 straipsnio netaikymo matyti, kad teismas būtent šio motyvo atskleidimą laikė kliūtimi konstatuoti visišką R. Š. savo kaltės pripažinimą. Tačiau toks vertinimas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos kontekstą, nėra teisingas.

14. Konstatuotina, kad R. Š. davė teisingus parodymus apie jam inkriminuotą veiką. Savo parodymais jis patvirtino BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažino nustatytus faktus. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos reiškėsi kritišku savo atliktų veiksmų vertinimu („gailiuosi dėl šios situacijos, reikėjo man kviesti policiją; gailiuosi, kad jam sudaviau“), dalies nukentėjusiojo patirtos žalos (300 Eur) atlyginimu pirmosios instancijos teisme (pažymėtina, kad R. Š. visiškai atlygino priteistą žalą po apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo). Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

15. Iš pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų taip pat matyti, kad teismai skirtingai vertino BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos būtinosios sąlygos taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. kad yra pagrindas manyti, jog R. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, buvimą. Pagal teismų praktiką sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

16. Iš baudžiamosios bylos medžiagos (1 t., b. l. 154) matyti, kad R. Š. Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų sveikatos sutrikdymą. Nekyla ginčo, kad ankstesnis R. Š. teistumas yra išnykęs, jis laikomas neteistu, todėl teisingai buvo nustatyta, jog jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kas patvirtina esant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą. Sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos buvimo, t. y. dėl to, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaip kaltinamąjį charakterizuojanti aplinkybė vertintinas ir jo ankstesnis neteisėtas elgesys. Akivaizdu, kad smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, taip pat administracinių nusižengimų padarymas praeityje, neigiamai charakterizuoja kaltininką, tačiau ankstesnis neteisėtas kaltininko elgesys nėra absoliuti aplinkybė, draudžianti konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą. Turi būti vertinamos visos reikšmingos kaltininko asmenybei įvertinti aplinkybės. Būtent didesnė ir svaresnė dalis teigiamai R. Š. asmenybę apibūdinančių duomenų leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad yra pagrindas manyti, jog R. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias teigiamai kaltininką charakterizuojančias aplinkybes: R. Š. dirba, kaip darbuotojas apibūdinamas išskirtinai teigiamai, lanko psichologo konsultacijas dėl su asmenybe susijusių problemų, siekia stiprinti socialinio elgesio ir emocijų valdymo įgūdžius, R. Š. sumokėjo 300 Eur nukentėjusiajam A. P. už padarytą žalą ir įsipareigojo sumokėti visą teismo priteistą žalos atlyginimą, iš į bylą pateiktų R. Š. charakteristikų matyti, kad jis yra apibūdinamas išskirtinai teigiamai, R. Š. yra teniso treneris, kuris dirba ne tik su suaugusiaisiais, bet ir su vaikais.

18. Taigi, atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad būtent pirmosios instancijos teismas, nustatydamas BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

19. R. Š. pirmą kartą (teistumas pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. baudžiamąjį įsakymą yra išnykęs) padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) – BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą nesunkų nusikaltimą (BK 40 straipsnio 1 dalis), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), atlygino savo nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiajam (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

20. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai                                                                                                              Rima Ažubalytė

Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė