2K-4-387/2023

Baudžiamoji byla Nr. 2K-4-387/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10465-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 24 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžių. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant E. B. bausmės atlikimo metu dirbti ir uždraudžiant be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Priteista iš E. B. nukentėjusiajam A. R. (A. R.) 9285 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai S. R. 2900 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiesiems A. R. ir S. R. 400 Eur teismo išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, skiriant įpareigojimus. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio E. B. sulaikymo dienos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   E. B. nuteistas už tai, kad, pagal 2019 m. kovo 1 d. terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį turėdamas teisę laikinai valdyti pastato – gyvenamojo namo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini), priklausančio A. R., patalpas ir jomis naudotis, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 4 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš patalpų slapta pagrobė nukentėjusiajam A. R. priklausančius 9285 Eur vertės daiktus: vejapjovę „Husqvarna LB 253S“ Nr. 20174900551, kirvį „Fiskars“, kastuvą, lenktą pjūklą „Fiskars“, gyvatvorių žirkles „Fiskars“, grėblį, sunkvežimio starterį, karutį, motociklininko aprangą, batus, apsaugas, akinius, šalmą, kelių apsaugas, marškinėlius, kelnes, vaikišką lovą, televizorių „Sony Bravia“, 40 colių HX75 LED, dvi televizoriaus garso kolonėles, stiprintuvą, odinę kėdę, ąžuolinę lovą, dvi spinteles, čiužinį, antistresinį čiužinį, šviestuvą, klarnetą, dušo galvą, dulkių siurblį „Philips“, 6 vnt. durų specialaus grūdinimo stiklų, ąžuolinę komodą, taip pat nukentėjusiajai S. R. priklausančius 2900 Eur vertės daiktus: gintarinį paveikslą, du gintaro grynuolio gabalus, porcelianinį kavos servizą, porcelianinį pietų valgymo servizą, taip nukentėjusiesiems padarė bendrą – 12 185 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.   Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam E. B. taikymo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą atidėti E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą motyvavo tik tuo, jog nuteistasis gali pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ankstesnius nuteistojo teistumus, kitus jo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis, neįvertino praeityje jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, jų ryšio su inkriminuota nusikalstama veika, nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo, jo elgesio po veikos padarymo, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam realiai paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.   Kasaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas advokatas G. A. Perednis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai kvalifikavo nuteistojo E. B. veiksmus. Byloje nustatyta, kad E. B. pagal 2019 m. kovo 1 d. terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį buvo patikėtas nukentėjusiajam A. R. priklausantis gyvenamasis namas Kauno r., (duomenys neskelbtini), ir jame esantys daiktai: baldai, buitinė technika ir kt. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kada konkrečiai nukentėjusiojo daiktai buvo paimti iš jų buvimo vietos. Namas su jame esančiais daiktais E. B. buvo išnuomotas nuo 2019 m. kovo 1 d., o pagal teismo sprendimą nuteistasis nuo 2020 m. kovo 1 d. turėjo būti iš namo iškraustytas. Taigi paskutinė turto patikėjimo E. B. diena buvo 2020 m. vasario 29 d. Todėl jeigu nuteistasis visus daiktus būtų pasisavinęs laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip turto pasisavinimas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, o jeigu nuo 2020 m. kovo 1 d. – kaip vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Tačiau, nenustačius tikslaus nusikalstamos veikos padarymo laiko, nėra ir galimybės spręsti, kokią nusikalstamą veiką padarė E. B., kartu nėra pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti nei pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nei pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Dėl to, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, abejonės turi būti aiškinamos E. B. naudai ir byla jam nutrauktina arba turi būti atliktas tyrimas, siekiant nustatyti, kada minėti daiktai buvo paimti iš namo ir kas tai padarė.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikė BK 75 straipsnį ir nepagrįstai nusprendė E. B. netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nusprendė, kad nuteistasis gali pateisinti teismo pasitikėjimą, ir taip sudarė jam pagrindą pasitaisyti, kad daugiau nedarytų nusikalstamų veikų. Toks požiūris neprieštarauja jokiems teisės aktams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymą E. B., nuosprendyje akivaizdžiai apsiriko, nes konstatavo, jog nuteistajam paskirta net devynerių metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, nors iš tikrųjų nuteistajam pirmosios instancijos teismas paskyrė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę apeliacinės instancijos teismas paliko galioti. Toks apsirikimas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimui.

4.   Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl netinkamo nuteistojo veikos kvalifikavimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu svetimą turtą pasisavina arba iššvaisto asmuo, turintis priėjimą prie to turto dėl savo darbo pareigų atlikimo, tačiau šis turtas nebuvo jam patikėtas ar nebuvo jo žinioje, jo veika kvalifikuojama kaip vagystė. Kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu ar atlikti su juo tik technines operacijas (pasaugoti, panešti ir pan.) ir neteisėtai jį pasisavina. Šiuo atveju kaltinime išvardyti daiktai tokie ir buvo. Pagal 2019 m. kovo 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį E. B. išsinuomojo gyvenamąjį namą, bet ne kaltinime išvardytus nukentėjusiajam priklausančius daiktus. Šie daiktai nuteistajam buvo svetimi ir jis tai suvokė. Kartu nuteistasis suvokė ir tai, kad nukentėjusysis šių daiktų neteks ir jam bus padaryta turtinė žala, o jis šį turtą turės kaip nuosavą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad iki 2020 m. kovo 4 d. nuomojamu namu naudojosi nuteistasis, o kasaciniame skunde nurodytas teismo sprendimas, įpareigojantis iki 2020 m. kovo 1 d. išsikelti iš nuomojamo namo, jo veikos kvalifikavimui, nusikalstamos veikos laikui neturi jokios įtakos.

4.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padaryta techninė klaida, nurodant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, neturi įtakos nuosprendžio rezoliucinei daliai. Tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, teismas nurodė ne pagrįsdamas sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą, bet atsakydamas į nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistajam paskirtos per švelnios bausmės.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.   Nuteistojo E. B. gynėjo advokato G. A. Perednio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalies taikymo

6.   Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, kvalifikuodami nuteistojo E. B. veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7.   Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Veika kaip vagystė kvalifikuojama tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-699/2018, 2K-183-511/2019). Teismų praktikoje kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti ir pan.) ar atlikti su juo tik technines operacijas (prižiūrėti, panešti ir pan.) ir neteisėtai jį pasiima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-696/2016). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

8.   E. B. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, pagal 2019 m. kovo 1 d. terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį turėdamas teisę laikinai valdyti pastato – gyvenamojo namo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini), priklausančio A. R., patalpas ir jomis naudotis, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 4 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš patalpų slapta pagrobė nukentėjusiajam A. R. priklausančius 9285 Eur vertės daiktus, taip pat nukentėjusiajai S. R. priklausančius 2900 Eur vertės daiktus, taip nukentėjusiesiems padarė bendrą – 12 185 Eur turtinę žalą.

9.   Kaip teigia kasatorius, pagal 2019 m. kovo 1 d. terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nukentėjusiajam priklausantis turtas – gyvenamasis namas Kauno r., (duomenys neskelbtini), ir jame esantys daiktai – nuteistajam E. B. buvo patikėtas iki 2020 m. kovo 1 d. Todėl tik nustačius, kada šie daiktai buvo paimti iš namo, nuteistojo veika galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kaip turto pasisavinimas arba pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip vagystė. Kadangi tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas nenustatytas, nėra ir galimybės spręsti, kokią nusikalstamą veiką padarė E. B.. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad šie argumentai yra nepagrįsti.

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą už turto pasisavinimą atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 183 straipsnio 1 dalis). Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322-1073/2019, 2K-162-648/2021). Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žinion. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269-648/2017, 2K-169-976/2022).

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti (CK 4.106 straipsnio 1 dalis). Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būti: įstatymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas, teismo sprendimas (CK 4.108 straipsnis). Juridiniai ir fiziniai asmenys valdo, naudoja patikėtojo jiems perduotą turtą ir disponuoja juo tiek, tokia tvarka bei sąlygomis, kaip nustatyta turto perdavimo patikėjimo teise sutartyje, testamente, teismo sprendime ar įstatyme (CK 4.109 straipsnio 2 dalis).

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2019 m. kovo 1 d. sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nukentėjusysis A. R. (nuomotojas) įsipareigojo leisti nuteistajam E. B. (nuomininkui) laikinai valdyti namo patalpas, esančias Kauno r., (duomenys neskelbtini), ir jomis naudotis, o E. B. įsipareigojo tinkamai valdyti šias patalpas ir jomis naudotis bei mokėti nuomos mokestį. Šios sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad kartu su patalpomis nuomotojas perduos nuomininkui baldus ir buitinę techniką, išvardytą priede Nr. 1. Tačiau, kaip teisingai atkreipė dėmesį apeliacinės instancijos teismas, sutarties priede Nr. 1 „Patalpų perdavimo–priėmimo aktas“ nei jokių baldų, nei buitinės technikos nėra išvardyta, nurodyta tik tai, kad nuomotojas perdavė nuomininkui 2 komplektus raktų ir 2 pultelius nuo vartų. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu nuteistajam nebuvo patikėti kaltinime išvardyti nukentėjusiesiems A. R. ir S. R. priklausantys baldai, buitinė technika ir kiti daiktai. Duomenų apie šių daiktų patikėjimą nuteistajam kitu nei minėta sutartis pagrindu byloje nėra. Nuteistasis E. B. dėl kaltinime nurodytų daiktų neturėjo jokių teisiškai apibrėžtų įgaliojimų, šie daiktai jam nebuvo patikėti ar perduoti jo žinion, todėl jis negali atsakyti pagal BK 183 straipsnį. Pažymėtina, kad šiuo atveju aplinkybė dėl byloje nenustatyto tikslaus nusikalstamos veikos padarymo (daiktų pagrobimo) laiko nuteistojo veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismai, kvalifikuodami nuteistojo veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, netinkamai pritaikė BK 75 straipsnį.

15. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020 ir kt.).

16. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. B., nuosprendyje nurodė, kad jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, dirba, turi neįgalumą, ir sprendimą atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš esmės motyvavo tuo, kad nuteistasis gali pateisinti teismo pasitikėjimą. Apeliacinės instancijos teismas tokiam vertinimui nepritarė ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam realiai paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Šis teismas pažymėjo, kad E. B. praeityje buvo teistas penkis kartus, taip pat už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, be to, bausmės vykdymas jam jau buvo atidėtas; šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą; nenustatyta nė vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad E. B. anksčiau paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat taikant bausmės vykdymo atidėjimą paskirti įpareigojimai nuteistojo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl ir šiuo atveju negalima tikėtis, kad teismo pasitikėjimas nuteistuoju bus rezultatyvus.

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, tokioms apeliacinės instancijos teismo išvadoms pritaria. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti situaciją ir daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam E. B., neteisingai vertino bylos duomenis ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

18. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.).

19. Minėta, kad E. B. anksčiau yra net penkis kartus teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, ir šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo nepripažino, savo veiksmų kritiškai nevertino ir nesigailėjo, nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytos žalos neatlygino. Taigi naujo tyčinio nusikaltimo padarymas rodo, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, anksčiau nuteistajam taikytos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės siekiamo rezultato nedavė ir nesulaikė jo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo. Šios ir kitos – apeliacinės instancijos teismo aptartos aplinkybės paneigia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nuteistajam nagrinėjamoje byloje galimybę.

20. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, pagrįstai panaikino bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam.

21. Darytina bendra išvada, kad pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. B. gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                          Albinas Antanaitis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas