eA-929-442/2023

Administracinė byla Nr. eA-929-442/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03511-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 12.6.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 24 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. RNA-32956 įtvirtintą sprendimą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nepriemokos pripažinimo beviltiška.

2.  Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/01323 valstybės, atstovaujamos VMI, naudai vykdo išieškojimą iš pareiškėjo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-9292-793/2012. Vykdomasis raštas išduotas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria pareiškėjui (tuo metu – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vlakosta importeks“ vadovui) skirta 300 Lt (86,89 Eur) bauda už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti sprendimą dieną. Pareiškėjui paskirta bauda buvo skaičiuojama nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d., kuomet darbuotojo K. M. kreditorius informavo, jog K. M. skolą padengė. Bauda skaičiuota 445 dienas, o jos bendra suma yra 38 666,05 Eur. Nurodytos baudos išieškojimas vyksta darant išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir gaunamos valstybinio socialinio draudimo išmokos. Šiuo metu išieškomos baudos likutis sudaro daugiau nei 36 000 Eur.

2.2. Pareiškėjo atstovas 2021 m. liepos 29 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 113 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-92 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos ir neišieškotos baudos už administracinį nusižengimą ar jos dalies pripažinimo beviltiškomis, jų revizavimo bei apskaitos taisyklių, Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodikos ir fizinių asmenų anketos FR0283 formos patvirtinimo“ (VMI viršininko 2017 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. VA-17 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) per Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pateikė prašymą pripažinti išieškomą mokestinę nepriemoką beviltiška. VMI 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. RNA-32956 nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 638 straipsnio 2 dalį, kai pagal teismo išduotus vykdomuosius raštus išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Siekdama į valstybės biudžetą išieškoti vykdomuosiuose raštuose nurodytas lėšas, VMI vykdomuosius raštus pateikia vykdyti antstoliams, apskaito valstybės naudai priteistas lėšas, paskirsto biudžetams ir fondams į VMI surenkamąją sąskaitą pervestų įmokų, neadministruojamų pagal MAĮ 13 straipsnį, sumas, tačiau kitų mokesčių administravimo veiksmų, susijusių su teismo išduotais vykdomaisiais raštais, neatlieka. Taigi iš esmės VMI atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška.

2.3. MAĮ 113 straipsnio 1 dalis numato mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška sąlygas, to paties straipsnio 2 dalis numato galimybę pripažinti beviltiška baudą, skirtą už administracinį nusižengimą. Vertinant formaliai, pareiškėjui skirtos baudos pripažinimo beviltiška klausimas MAĮ 113 straipsnio nustatyta tvarka nespręstinas, tačiau tai visiškai neatitinka MAĮ 6, 8 straipsnio 3 dalies įtvirtintų teisingumo, mokesčių mokėtojų lygybės principų. CPK numatytos teismo skiriamos baudos nors skiriamos ne pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, savo paskirtimi artimos administracinėms nuobaudoms: turi tuos pačius tikslus – nubausti asmenį ir paskatinti laikytis įstatymo. CPK nustatyta tvarka skiriamos baudos taip pat turi panašumų ir su mokestine nepriemoka: nors šios baudos skiriamos ne mokestinių įstatymų ar lydimųjų teisės aktų nustatyta tvarka, teisė jas išieškoti priklauso VMI, jos yra išieškomos į valstybės biudžetą. Mokesčių administratoriaus veikla neapsiriboja veikla, susijusia su siauriai suprantamomis mokestinėmis nepriemokomis, o apima ir kitus veiksmus, kuriais įgyvendinamos teisės bei vykdomos pareigos. MAĮ 113 straipsnio 1 dalis sudaro sąlygas įgyvendinti teisingumo principą – nutraukti socialiniu požiūriu nepateisinamą išieškojimą iš asmens turto. Tuo metu tokia galimybė eliminuota CPK numatytų baudų atžvilgiu.

3.  Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-9292-793/2012 yra vykdomas CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka, o pareiškėjas ir atsakovas yra šio vykdymo proceso dalyviai, kurių teisės ir pareigos numatytos CPK 639, 640, 643 ir 644 straipsniuose. MAĮ 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad mokestinė nepriemoka – tai mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos. Mokestinė nepriemoka yra laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos: apskaičiuoti delspinigiai, paskirta bauda, palūkanos, mokamos pagal mokestinės paskolos sutartį, taip pat palūkanų delspinigiai, kurios nebuvo sumokėtos į biudžetą mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir terminais (MAĮ 2 str. 30 d.).

3.2. MAĮ 113 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriuos atitikus mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka ar administracinė bauda paskirta už administracinius nusižengimus gali būti pripažinta beviltiška. Pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalį, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu. Pagal MAĮ 113 straipsnio 2 dalį, jeigu vykdant priverstinį išieškojimą nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda už administracinį nusižengimą, neišieškota bauda ar jos dalis pripažįstama beviltiška, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas. Iš pareiškėjo išieškoma bauda neatitinka MAĮ 2 straipsnio 19 dalyje ir 2 straipsnio 30 dalyje pateiktos mokestinės nepriemokos sąvokos, taip pat bauda pareiškėjui nėra paskirta už administracinius nusižengimus. Be to, atsakovas neturi duomenų, kad antstolis būtų gražinęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. išduotą vykdomąją raštą Nr. 2-9292-793/2012 su išieškojimo negalimumo aktu. Pareiškėjas neatitinka nei vienos iš sąlygų, įtvirtintų MAĮ 113 straipsnio 1 ir 2 dalių punktuose, todėl pareiškėjui paskirta bauda negali būti pripažinta beviltiška pagal MAĮ 113 straipsnio 1 ar 2 dalis. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-9292-793/2012, pagal kurią vykdomas išieškojimas, yra įsiteisėjusi ir vykdytina.

II.

4.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.  Teismas nustatė, kad:

5.1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9292-793/2012 pareiškėjui kaip UAB „Vlakosta importeks“ vadovui paskyrė 86,89 Eur (300 Lt) baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną.

5.2. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė paaiškinimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo ir kartu prašymą skirti vienkartinę baudą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą skirti vienkartinę baudą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties neapskundė, nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo naikinti 2012 m. birželio 13 d. nutarties, taip pat nurodė, jog pareiškėjas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi paskirtos baudos padidėjimo gali išvengti nedelsiant vykdydamas antstolio reikalavimus.

5.3. Antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/12/01323, pradėtą vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9292-793/2012 dėl 38 666,05 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo, išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai.

5.4. Pareiškėjas atsakovui 2021 m. liepos 29 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė pareiškėjui paskirtą baudą valstybės biudžetui pripažinti beviltiška. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. RNA-32956 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą.

6.  Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl VMI Sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl skolos mokestinės pripažinimo beviltiška.

7.  Teismas nurodė, kad MAĮ 13 straipsnyje įtvirtintas mokesčių sąrašas, kurie administruojami pagal MAĮ. Šiuo atveju akivaizdu, kad bauda, skirta pagal CPK, nėra mokestis ar su juo susijusi suma, taip pat ji nėra nurodyta MAĮ 13 straipsnio sąraše. MAĮ 14 straipsnio 8 dalyje dėl pagal CPK vykdomų vykdomųjų dokumentų, kai vykdymo procese valstybei atstovauja VMI, pasisakyta, kad sumų įskaitymui iki vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti mutatis mutandis taikomos MAĮ 87 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taigi nėra pasisakyta dėl MAĮ taikymo pripažįstant tokias sumas beviltiškomis. MAĮ 113 straipsnis reguliuoja mokestinių nepriemokų pripažinimą beviltiškomis. Šio straipsnio 2 dalyje specialiai pasisakyta dėl neišieškotos baudos už administracinį nusižengimą galimybės pripažinti beviltiška, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas (kas yra skirtingas pagrindas nei numatyta MAĮ 113 straipsnio 1 dalyje). Taigi šiuo atveju įstatymų leidėjas specialiai pasisakė dėl galimybės baudą už administracinį nusižengimą pripažinti beviltiška pagal MAĮ nuostatas. Tuo metu dėl pagal CPK paskirtų baudų ar vykdomųjų dokumentų, kai vykdymo procese valstybei atstovauja VMI, tokios nuostatos nėra numatytos. Iš esmės su tokiu vertinimu sutiko ir pareiškėjas, skunde nurodydamas, kad toks vertinimas galimas „formaliai“ interpretuojant MAĮ nuostatas.

8.  Teismas priėjo prie išvados, kad VMI pagrįstai atsisakė taikyti MAĮ mokestinėms nepriemokoms nustatytas procedūras, nes pareiškėjo skola nėra mokestinė nepriemoka ir nėra bauda už administracinį nusižengimą ir jos išieškojimui taikomas reguliavimas, nustatytas CPK, todėl nėra pagrindo panaikinti VMI Sprendimo.

III.

9.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas skundžiamame sprendime iš esmės pakartojo tuos motyvus, kurie dėstomi ir atsakovo sprendime, jog bauda, skirta civilinėje byloje, negali būti pripažinta mokestine nepriemoka, dėl kurios galimas pripažinimo beviltiška procesas.

9.2. Nepriklausomai nuo to, kad MAĮ 113 straipsnyje nėra nurodoma galimybė pripažinti beviltiška pagal CPK skirtą baudą, tokia (pagal CPK normas skirta bauda) iš esmės nesiskiria nei nuo baudos už administracinį nusižengimą, nei bendrai nuo mokestinės nepriemokos, kurios, esant kitoms sąlygoms, pripažįstamos beviltiškomis. Teismas iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, o tik pakartoto atsakovo argumentus, kad pareiškėjo skolos pripažinimas beviltiška mokestine nepriemoka negalimas dėl vienos priežasties – dėl to, kad tokios skolos pripažinimas beviltiška nenumatytas MAĮ 113 straipsnyje. Teismas neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, teisės normų, galiausiai ir pačios MAĮ 113 straipsnio paskirties.

9.3. MAĮ 2 straipsnio 19 dalis numato, kad mokestinė nepriemoka – mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos. Vertinant formaliai, pareiškėjui skirtos baudos pripažinimo beviltiška klausimas MAĮ 113 straipsnio nustatyta tvarka nespręstinas, tačiau tai visiškai neatitinka MAĮ 6, 8 straipsnio 3 dalies įtvirtintų teisingumo, mokesčių mokėtojų lygybės principų. Civilines bylas nagrinėjančių teismų teisę skirti proceso dalyviams baudas numato keletas CPK normų – 126, 145, 585 straipsniai, ir kitos. Šios baudos, nors skiriamos pagal CPK, o ne pagal Administracinių nusižengimų (iki 2016 m. sausio 1 d. – Administracinių teisės pažeidimų) kodeksą, savo paskirtimi  artimos administracinėms nuobaudoms: turi tuos pačius tikslus – nubausti asmenį ir paskatinti laikytis įstatymo. CPK nustatyta tvarka skiriamos baudos turi panašumų ir su mokestine nepriemoka: nors šios baudos skiriamos ne mokestinių įstatymų ar lydimųjų teisės aktų nustatyta tvarka, teisė jas išieškoti priklauso VMI, jos yra išieškomos į valstybės biudžetą.

9.4. MAĮ 2 straipsnio 15 dalis numato, kad mokesčių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas. Taigi, mokesčių administratoriaus veikla neapsiriboja veikla, susijusia su siauriai suprantamomis mokestinėmis nepriemokomis, o apima ir kitus veiksmus, kuriais įgyvendinamos teisės bei vykdomos pareigos. Vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalimi, mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Teisingumo principo, įtvirtinto ne tik MAĮ 6, 8 straipsniuose, tačiau ir pačioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, visiškai neatitinka formalus sprendimas nenagrinėti pareiškėjo prašymo dėl valstybės naudai išieškomos skolos pripažinimo beviltiška, kuomet minėtais požymiais ši skola panaši tiek į MAĮ 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžtą mokestinę nepriemoką, tiek į baudą, skiriamą už administracinius nusižengimus.

9.5. Teisingumo principui prieštarauja ir tai, kad atsakovas arba teritoriniai VMI skyriai turi teisę imtis visų priemonių išieškoti tiek mokestines nepriemokas, tiek baudas už administracinius nusižengimus, tiek ir CPK nustatyta tvarka skirtas baudas, tačiau MAĮ numatytos lengvatos (taip pat teisė prašyti pripažinti skolą beviltiška) vienai iš skolų rūšių netaikoma. MAĮ 113 straipsnio 1 dalis sudaro sąlygas įgyvendinti teisingumo principą – nutraukti socialiniu požiūriu nepateisinamą išieškojimą iš asmens turto. Pareiškėjo situacija aiškiai atitinka socialinio skolos neišieškojimo tikslingumo požymius – šiuo metu iš pareiškėjo gaunamų lėšų išieškoma mažiau nei po 100 Eur kas mėnesį ir, net jei tokia suma kas mėnesį būtų išieškoma, galutiniam visos skolos padengimui prireiktų 360 mėnesių (arba 30 metų). Tai reiškia, kad įsipareigojimą dėl baudos mokėjimo pareiškėjas turės iki pat kol jam sueis pensinis amžius, o gal ir dar ilgiau. Negalėjimas padengti skolos ženklia apimtimi yra susijęs ne su pareiškėjo vengimu vykdyti įsipareigojimą, o su objektyviomis priežastimis – žlugo pareiškėjo vykdytas verslas, be to, pačiam pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis siekia tik 40 procentų. Šios aplinkybės pareiškėjo prašyme buvo nurodytos, tačiau, atsakovui atsisakius spręsti nepriemokos pripažinimo beviltiška klausimą, liko neišnagrinėtos.

9.6. Nors atsakovo rašte tai tiesiogiai nenurodoma, iš rašto teiginių galima spręsti, jog klausimo dėl nepriemokos pripažinimo beviltiška nagrinėjimas priskirtas kito subjekto – antstolio kompetencijai. Nei CPK, nei kitų teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės antstoliui pripažinti skolą beviltiška, ar kitokiu būdu nuspręsti nebevykdyti socialiai netikslingo išieškojimo – visas CPK numatytas teises vykdant tokio pobūdžio vykdomuosius raštus įgyvendina mokesčių administratorius (VMI).

9.7. Teismas dėl didžiosios dalies skundo argumentų apskritai nepasisakė, nurodydamas tik, kad ir pareiškėjas sutinka, jog formaliai taikant MAĮ normas pareiškėjo skola valstybei negali būti pripažinta beviltiška. Nei MAĮ, nei kiti įstatymai negali ir neturi būti taikomi formaliai. Pareiškėjo skola valstybei iš esmės nesiskiria nei nuo baudos, skirtos už administracinį nusižengimą, nei nuo mokestinės nepriemokos apskritai. Kiti mokesčių mokėtojai, turintys mokesčių nepriemoką ir atitinkantys MAĮ 113 straipsnio bei Taisyklių sąlygas, gali būti atleisti nuo tolimesnio nepriemokos išieškojimo, pripažinus nepriemoką beviltiška. Kadangi nesama esminio skirtumo tarp mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą ir pareiškėjui skirtos baudos, nesama ir jokio logiško ir teisingumo principą atitinkančio paaiškinimo, kodėl pareiškėjo skola valstybei negali būti pripažinta beviltiška (jau nekalbant apie tai, kad pareiškėjas visiškai atitinka MAĮ 113 straipsnyje ir Taisyklėse numatytas sąlygas).

10.  Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

11.  Atsakovas atsiliepime nurodo, kad šiuo atveju apelianto 38 066,05 Eur bauda pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9292-793/2012 nėra nei mokestinė nepriemoka, nei administracinė bauda, todėl apelianto baudai negali būti taikomos MAĮ 113 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Taisyklių nuostatos. VMI nuomone, teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasis MAĮ nuostatomis, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad VMI pagrįstai atsisakė nagrinėti apelianto prašymą dėl paskirtos baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą pripažinimo beviltiška, kadangi apelianto bauda nėra nei mokestinė nepriemoka, nei bauda už administracinį nusižengimą, o jos išieškojimui taikomas reguliavimas nustatytas CPK.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

12.  Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VMI Sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška.

13.  Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9292-793/2012, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 585 straipsniu, pareiškėjui kaip UAB „Vlakosta importeks“ vadovui paskyrė 300 Lt baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną.

14.  Dėl šios baudos išieškojimo Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 22 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-9292-793/2012 (išieškotojas: valstybė, atstovaujama VMI, skolininkas: V. T.). Šios baudos išieškojimą vykdo antstolis.

15.  Pareiškėjas 2021 m. liepos 29 d. pateikė atsakovui prašymą, kuriuo prašė jam paskirtą baudą pripažinti beviltiška.

16.  VMI  2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (23.1-08 Mr) RNA-32956 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą.

17.  Jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: 1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); 2) priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; 3) netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis (Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 113 str. 1 d.).

18.  Jeigu vykdant priverstinį išieškojimą nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda už administracinį nusižengimą, neišieškota bauda ar jos dalis pripažįstama beviltiška, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas (MAĮ 113 str. 2 d.).

19.  Mokestinė nepriemoka – mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (MAĮ 2 str. 19 d.).

20.  Baudų už administracinius nusižengimus administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų, susijusių su nutarimų ir (ar) administracinių nurodymų skirti baudas už administracinius nusižengimus vykdymu, įgyvendinimas atliekant šių baudų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą, priverstinio išieškojimo priežiūrą, priverstinio išieškojimo sustabdymą, priverstinai išieškotų baudų paskirstymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (MAĮ 2 str. 4 d.).

21.  CPK 585 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šio straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

22.  CPK 585 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.

23.  CPK 616 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo procese nustatytais atvejais kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda arba areštu šio Kodekso 106, 108 straipsniuose nustatyta tvarka.

24.  Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017). Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2008; 2015 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015).

25.  Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

26.  Bauda yra administracinė nuobauda, skiriama asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą (ANK 23 str. 1 d. 2 p.).

27.  Taigi skola, kuri yra išieškoma iš pareiškėjo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9292-793/2012 ir dėl kurios pripažinimo beviltiška jis kreipėsi į atsakovą, nėra mokestinė nepriemoka ar administracinė bauda už administracinį nusižengimą.

28.  Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1211-629/2022).

29.  Pagal paminėtą Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą mokesčių administratorius turi teisę pripažinti beviltiška tik mokestinę nepriemoką arba už administracinį nusižengimą paskirtą ir neišieškotą baudą ar jos dalį. Todėl atsakovas ginčijamu administraciniu sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl skolos, išieškomos pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-9292-793/2012, pripažinimo beviltiška, nes tokio prašymo nagrinėjimas nėra Mokesčių administravimo įstatymu priskirtas mokesčių administratoriaus kompetencijai.

30.  Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                  Gintaras Kryževičius

                        Dainius Raižys

                        Egidijus Šileikis