2K-81-719/2024

Baudžiamoji byla Nr. 2K-81-719/2024 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00240-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 2.1.7.4.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, nuteistojo D. M. gynėjui advokatui Mariui Zabitai, teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu D. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) bei 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir R. J. bei J. L. (J. L.), tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalis dėl D. M. išteisinimo panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) devynių mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) – penkių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. M. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. M. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams; D. M. į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1.   D. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai (išvengdamas muitinės kontrolės) gabeno privalomus pateikti muitinei 250 MGL (12 500 Eur) vertę viršijančius daiktus: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu susitarė su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu R. J. ir J. L. bei Baltarusijos Respublikos teritorijoje esančiu nenustatytu asmeniu dėl bendro pasiskirsčius vaidmenimis akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) slapto gabenimo per Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusijos Respublika ruožą, saugomą VSAT pasienio užkardos pareigūnų. Įgyvendinant bendrininkų iš anksto suderintą planą, Baltarusijos Respublikos teritorijoje esantis nenustatytas asmuo, 2019 m. gruodžio 17 d. nuo 11.00 iki 17.20 val. mobiliojo ryšio telefonu programa „Telegram“ derindamas veiksmus su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu J. L., ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 17 d. 17.40 val. per valstybės sienos liniją žyminčius inžinerinius įrenginius slapta permetė į Lietuvos Respublikos teritoriją 14 dėžių su 24 510 Eur bendros muitinės vertės įvykio metu, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 7000 vienetų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais pažymėtų pakelių su cigaretėmis „Fest“. D. M. kartu su J. L., veikdami pagal planą ir pasinaudodami R. J. mobiliojo ryšio telefonu programėlėje „Telegram“ nuo 16.57 iki 17.38 val. J. L. teikta tarnybos pagrindu turima konfidencialia, pirmiau aprašyto nusikalstamo sumanymo netrukdomą įvykdymą turinčia užtikrinti informacija apie aktualų pasienio ruožą saugančių VSAT pajėgų išsidėstymą ir judėjimo maršrutus, J. L. priklausančiu automobiliu „Volvo 850“ (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 17 d. apie 17.20 val. atvyko prie Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje esančios sodybos ir pirmiau nurodytas dėžes nuo valstybės sienos dviese nešė ir krovė į minėtą automobilį iki 18.00 val., kai prie minėto automobilio pasalą surengusių Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos pareigūnų J. L. buvo sulaikytas, o D. M. iš įvykio vietos pavyko pasišalinti.

2.   D. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe pasikėsino neteisėtai (pažeisdamas nustatytą tvarką) įgyti ir gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu susitarė su VSAT Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu R. J. ir J. L. dėl bendro, pasiskirsčius vaidmenimis, kontrabandos būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją patekusių akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) slapto gabenimo nuo Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje esančios sodybos į tyrimo metu nenustatytą vietą. Įgyvendindami bendrininkų iš anksto suderintą planą, D. M. kartu su J. L., pasinaudodami R. J. mobiliojo ryšio telefonu programėlėje „Telegram“ nuo 16.57 iki 17.38 val. J. L. teikta tarnybos pagrindu turima konfidencialia pirmiau aprašyto nusikalstamo sumanymo netrukdomą įvykdymą turinčia užtikrinti informacija apie aktualų pasienio ruožą saugančių VSAT pajėgų išsidėstymą ir judėjimo maršrutus, J. L. priklausančiu automobiliu „Volvo 850“ (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 17 d. apie 17.20 val. atvyko prie Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje esančios sodybos ir, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, nustatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 punkto pakeitimo (įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 10 d.) reikalavimą, nustatantį, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, kai iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką įvežtų tabako gaminių skaičius vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, laikotarpiu nuo 17.30 iki 18.00 val. nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika iki pirmiau nurodytos sodybos dviese nešė ir krovė į minėtą automobilį 14 dėžių, kuriose iš viso buvo 7000 vienetų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais pažymėtų pakelių su cigaretėmis „Fest“, kurių bendra muitinė vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) įvykio metu buvo lygi 24 510 Eur, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 18.00 val. prie minėto automobilio pasalą surengusių Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos pareigūnų J. L. buvo sulaikytas, o D. M. iš įvykio vietos pavyko pasišalinti.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka ir atlikęs papildomą įrodymų tyrimą byloje (odorologinį tyrimą, nuteistojo J. L. ir išteisintojo D. M. apklausas), įvertinęs visus bylos įrodymus kaip visumą, nusprendė, kad D. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, panaikino jam išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat, kadangi nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK redakcija, švelninanti D. M. teisinę atsakomybę, jo veika perkvalifikuota iš BK 199 straipsnio 3 dalies į BK 199 straipsnio 2 dalį ir jo veiksmai perkvalifikuoti pagal naujos redakcijos BK 1992 straipsnio 2 dalį.

III. Kasacinio skundo argumentai

4.   Kasaciniu skundu nuteistojo D. M. gynėjas advokatas M. Zabita prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Byloje nenustatyta, kokiu būdu buvo įvykdytas kontrabandos gabenimas: J. L. parodė, kad jis kontrabandos dalyką – 14 dėžių su Baltarusijos banderolėmis paženklintomis cigaretėmis „Fest“ susitarė įgyti, kai jos jau bus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jam nežinoma, kokiu būdu tai bus atliekama. Iš J. L. per sulaikymą paimto mobiliojo ryšio telefono duomenų matyti, kad buvo susisiekiama su asmeniu, įvardytu kaip „Andrew“, dėl kontrabandos gabenimo (2019 m. gruodžio 13 d. pokalbis), kuris yra susijęs tik su šiais dviem asmenimis, taigi jei kuris nors vienas iš jų negali dalyvauti, kontrabanda neįvyks. Įvykdžius susitarimą tarp nenustatyto asmens Andrew ir J. L. bei pergabenus cigaretes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kontrabanda buvo baigta, o tolesni veiksmai sietini su BK 1992 straipsnyje nustatyta veika.

4.2. D. M. nepagrįstai inkriminuoti BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 1992 straipsnio 2 dalyje nustatyti nusikaltimai, nes jis nei darant kontrabandą, nei pasikėsinant įgyti ir gabenti akcizais apmokestinamas prekes, pažeidžiant nustatytą tvarką, nedalyvavo. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė jo kaltės turinio padarant nusikalstamas veikas organizuota grupe, nes objektyviai nebuvo įmanoma nustatyti susitarimo jas daryti. Bylos duomenys nepatvirtina, kad nuteistasis D. M. buvo pažįstamas su J. L., R. J. ar nenustatytu asmeniu, įvardytu kaip „Andrew“. Informacijos apsikeitimas mobiliuoju ryšiu vyko tik tarp šių trijų asmenų, D. M. jame nedalyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas priešingą pirmosios instancijos teismui nuosprendį, nuteistojo D. M. kaltę grindė tik duomenimis apie įvykio vietoje rastą kepurę-kaukę, ant kurios tarp dviejų susimaišiusių DNR profilių dominuojančiu nustatytas D. M. priskiriamas atitikmuo, bei tikėtina odorologine specialisto išvada, atlikta daugiau nei po ketverių metų.

4.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pagrįstai nurodė, kad nors ant įvykio vietoje rastos kepurės-kaukės yra D. M. DNR, tačiau nesant kitų jo buvimą įvykio vietoje patvirtinančių duomenų spręsti, jog būtent D. M. buvo atitinkamoje vietoje ir vykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo. Iš specialisto išvados matyti, kad ant kepurės-kaukės rasta ir kito asmens DNR priemaiša, tai suteikia pagrindo daryti išvadą, jog ją dėvėjo ne tik D. M. Apeliacinės instancijos teismas perkėlė įrodinėjimo naštą pačiam D. M., nes iš jo buvo reikalaujama paneigti aplinkybę, jog jis įvykio vietoje šios kepurės-kaukės nedėvėjo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad D. M. įtarimas dėl jam inkriminuotų veikų įteiktas tik po pusantrų metų nuo J. L. sulaikymo ir įvykio vietoje rastos kepurės-kaukės radimo momento, be to, nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nematė nei antrojo su J. L. buvusio asmens, nei to, jog šis asmuo pametė kepurę. Apeliacinės instancijos teismas šališkai įrodymus vertina kaip kaltinančius D. M. įrodymus jo nenaudai.

4.4. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas odorologinis tyrimas, šio tyrimo metu gauta išvada, kad tikėtina, jog kvapo pėdsake, paimtame 2019 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini), iš automobilio „Volvo 850“ (duomenys neskelbtini), nuo priekinės keleivio sėdynės, yra D. M. kvapas. Tikėtina išvada reiškia, kad pateiktuose tiriamojo asmens kvapų mėginiuose šunų biodetektorių signalinė reakcija į tiriamus kvapų objektus nėra pastovi arba silpnai išreiškiama. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015, nes nagrinėjamos situacijos yra skirtingos. Odorologinis tyrimas ir įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme buvo atlikti teismo, o ne proceso šalių iniciatyva, tai paneigia rungimosi principą, prieštarauja BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

4.5. Taip pat liko nepaneigta aplinkybė, kad D. M. jam inkriminuotuose veiksmuose nedalyvavo, nes 2019 m. gruodžio 17 d. buvo Vilniuje prekybos centre „Ozas“ ir pirko televizorių, dėl kurio 14.42 val. buvo sudaryta draudimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas nevertino visų aplinkybių, galimai turėjusių įtakos inkriminuojamu laiku D. M. atsidurti įvykio vietoje (tai lemia ne tik laiko ir atstumo analizė, bet ir eismo apkrova, metų laikas (žiema), tai, kad reikėjo nusinešti televizorių į automobilį ir išvažiuoti iš prekybos centro, parvykti namo ir pan.). Be to, D. M. turėjo būti informuotas, kada nuvykti pas J. L., kad tariamai kartu galėtų vykti į nusikaltimo vietą. D. M. iš anksto negalėjo žinoti nusikaltimo laiko, nes J. L. tą pačią dieną, laikotarpiu, kada D. M. pirko televizorių, ir po to, dar tik susirašinėjo su asmeniu vardu „Andrew“ ir derino kontrabandos detales. Iš bylos duomenų matyti, kad nebuvo nustatyta, jog kas nors D. M. būtų perspėjęs, kur ir kada jam būti. J. L. apie tai, kada ir kur bus vykdoma kontrabanda, D. M. neinformavo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.   Nuteistojo D. M. gynėjo advokato M. Zabitos kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų

6.   Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-31/2021 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-7-82-699/2018).

7.   Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

8.   Didžiąja dalimi kasacinio skundo argumentų ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ar keliamas klausimas dėl įrodymų pakankamumo konstatuoti, jog nuteistasis padarė jam pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 1992 straipsnio 2 dalį inkriminuojamas nusikalstamas veikas, iš esmės tik neigiant patį dalyvavimą padarant šiuos nusikaltimus. Kaip jau buvo paminėta, tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Taigi, kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, remsis teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nagrinės tik tuos kasacinių skundų argumentus, kurie yra susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl skunde nurodytų BPK pažeidimų

9.   Nors kasaciniame skunde paminėta kasacinės instancijos teismo praktika, apibrėžianti, kokie pažeidimai gali būti laikomi esminiais pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau praktikos paminėjimas yra deklaratyvus, nesusiejant jos su nagrinėjamos bylos situacija. Vis dėlto iš kasacinio skundo turinio galima suprasti, jog šioje byloje kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Be to, keliamas apeliacinės instancijos teismo šališkumo klausimas ir teigiama, kad buvo pažeisti BPK 7 straipsnio reikalavimai (rungimosi principas) dėl to, jog apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų apeliacijos ribų, savo, o ne proceso dalyvių iniciatyva skyrė odorologinę ekspertizę. Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

10. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Iš aptarto reguliavimo matyti, kad tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimų rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys nėra reikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo.

11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam tiesiogiai ir kruopščiai išnagrinėjus bei atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, susiejant visus įrodymus į vieną loginę grandinę. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

12. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai dėl esminių BPK pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują – apkaltinamąjį nuosprendį, laikėsi BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių ir teismų praktikos išaiškinimų, šio teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio turinys atitinka BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

13. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal vieno iš nuteistųjų bei jo gynėjo, taip pat ir pagal prokuroro apeliacinį skundą – dėl D. M. išteisinimo, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą – skyrė odorologinę teismo ekspertizę ir gavo tikėtiną išvadą, kad kvapo pėdsake, paimtame įvykio dieną ir vietoje nuo kitam nuteistajam – J. L. priklausančio automobilio priekinės keleivio sėdynės, yra nuteistojo D. M. kvapas.

14. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, teismų praktikoje odorologinė išvada yra leistinas įrodymas, tiriamas ir vertinamas kaip ir kiti duomenų šaltiniai. Odorologinio kvapų tyrimo išvada pripažįstama tinkamu duomenų šaltiniu (įrodymu), jeigu ją patvirtina ir kiti byloje išnagrinėti įrodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-699/2017). Tai, kad išvada tikėtina, taip pat nesuteikia pagrindo teigti, kad būtų pažeisti BPK reikalavimai. Teismų praktikoje, vertinant ekspertizės akto išvadų formuluotes dėl žodžio „tikėtina“ vartojimo, pažymima, kad nuosprendžių pagrindimas ekspertizės aktais, kuriuose daromos tikėtinos išvados, nėra pagrindas teigti, kad BPK nuostatos buvo pažeistos ir kad byloje yra remtasi neleistinais įrodymais. Tikėtinos išvados įrodomoji reikšmė yra mažesnė, tačiau teismas tokia išvada gali grįsti byloje daromas išvadas, jei eksperto išvadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).

15. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad odorologinio kvapų tyrimo rezultatas nebuvo vienintelis ir svarbiausias įrodymas, patvirtinantis, kad nuteistasis D. M. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad nuteistojo kaltę grindžia ne vien odorologine specialisto išvada, bet ir specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad ant įvykio vietoje rastos kaukės-kepurės yra išteisintojo DNR, taip pat vadovavosi ir liudytojų – pasienio pareigūnų – parodymais bei vertino minėtų įrodymų visumą, jų tarpusavio sąsajas, todėl toks odorologinės išvados vertinimas atitinka teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių kvapo pavyzdžių paėmimo ir saugojimo pažeidimų, nukrypimų nuo patvirtintos metodikos, todėl neturėjo pagrindo abejoti pateikta specialisto išvada. Įvertinęs įrodymų visumą, šis teismas konstatavo, kad tos aplinkybės, jog pasienio pareigūnai vienodai parodė matę prie valstybės sienos atvykusius du asmenis, kurie nešė dėžes su cigaretėmis, tai, kad liudytojas R. P. teigė, jog asmuo, kuris pabėgo, galėjo būti būtent D. M., tai, kad šalia numestų dėžių su cigaretėmis buvo rasta kaukė-kepurė, iki kurios, liudytojo teigimu, atvedė šuo, sekdamas pabėgusio asmens pėdsakais, ir ant kurios buvo rastas D. M. DNR, ir tai, kad ant automobilio priekinės sėdynės, kur sėdėjo su J. L. atvykęs kitas cigaretes gabenęs asmuo, rastas kvapo pėdsakas, kuris, vadovaujantis odorologine specialisto išvada, tikėtina, yra D. M., leidžia daryti išvadą, jog D. M. atlikti veiksmai atitinka kontrabandos ir pasikėsinimo neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis sudėčių požymius.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, visi įrodymai išsamiai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje taip pat įvertinta ir motyvuotai pasisakyta dėl nuteistojo galimybės atvykti iš Vilniaus iki įvykio vietos. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai tada, kai jų negalima pašalinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais veiksmais, o šioje byloje jos buvo pašalintos išnagrinėjus iš skirtingų šaltinių gautus įrodymus ir palyginus juos tarpusavyje, todėl kasatoriaus teiginiai, kad abejonės nebuvo aiškinamos kaltinamojo naudai, nepagrįsti.

17. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, savo, o ne proceso dalyvių iniciatyva skyręs odorologinę ekspertizę, nesilaikė apeliacijos ribų ir pažeidė rungimosi principą, taip pat visiškai nepagrįsti. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal šio kodekso XXI skyriuje nustatytas taisykles. Prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį. Teismų praktikoje akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų), tirti tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2014, 2K-240/2014, 2K-67-746/2015, 2K-126-511/2019). Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-507/2017). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas skyrė odorologinį tyrimą, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme įvykio vietos apžiūros metu paimtas kvapo pėdsakas nebuvo tirtas, taigi, yra pagrindas teigti, kad tyrimas nebuvo išsamus ir tai suponavo apeliacinės instancijos teismo pareigą būti aktyviam procese ir atlikti įrodymų tyrimą, nepaisant to, kad nė vienas proceso dalyvis to neprašė. Kasatorius, savo kasaciniame skunde teigdamas, kad taip buvo pažeistas rungimosi principas, neteisingai interpretuoja šio principo turinį.

18. BPK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti. Bylos duomenys patvirtina, kad, apeliacinės instancijos teismui nutarus skirti odorologinį kvapų tyrimą, buvo išklausoma proceso dalyvių nuomonė. Tiek prokuroras, tiek nuteistasis ir jo gynėjas pritarė teismo pozicijai. Teismas pasiūlė ir sudarė galimybes pateikti klausimų specialistams, tačiau klausimų pateikė tik prokuroras. Gavus specialisto išvadą, apeliacinės instancijos teisme papildomai buvo apklausti J. L. ir D. M. Šie ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo ir jo gynėjo teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti, nebuvo suvaržytos. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoti pirmiau nurodytus kasatoriaus akcentuojamus procesinius pažeidimus neturi teisinio pagrindo. Nuteistojo teisė į nešališką apeliacinės instancijos teismą, teisingą procesą, teisė į gynybą nebuvo pažeistos.

Dėl BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo

19. Kasaciniame skunde nesutinkama su teismo nustatyta nuteistųjų bendrininkavimo forma ir teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nuteistajam D. M. inkriminuotas dalyvavimas organizuotoje grupėje niekuo nepagrįstas, bendrininkų susitarimo turinys neatskleistas, nes objektyviai jo ir negalima buvo nustatyti. Tokie skundo argumentai nepagrįsti.

20. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

21. Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar yra organizuota grupė, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą, siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2013, 2K-301-924/2015 ir kt.). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, 2K-78-648/2020). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020).

22. Organizuotos grupės požymiai šioje byloje atskleisti analizuojant nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes, kiekvieno organizuotos grupės nario atliktus konkrečius veiksmus, vaidmenų pasiskirstymą ir kitas aplinkybes. Byloje konstatuota, kad J. L. susitarė nusikalstamas veikas atlikti su kitais asmenimis – nenustatytais asmenimis iš Baltarusijos, R. J., taip pat ir D. M. J. L. buvo atsakingas už bendrininkų telkimą, bendrų veiksmų derinimą ir jų koordinavimą, nenustatytas asmuo Baltarusijoje – už neteisėtą cigarečių gabenimą iš Baltarusijos į Lietuvą, R. J. buvo atsakingas už teikimą informacijos apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, sienos apsaugos pareigūnų buvimą ar nebuvimą netoli nusikalstamos veikos darymo vietos, pamainų keitimąsi. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog D. M. kartu su J. L. buvo atsakingas už sutartu laiku ir sutartoje vietoje per valstybės sieną permestų dėžių paėmimą ir gabenimą iki J. L. automobilio. Įvertinus visas bylos aplinkybes, padaryta išvada, kad visų veikose dalyvavusių asmenų organizuotumo lygis, nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas ir intensyvumas buvo aukštesnio lygio, kuris atitinka organizuotos grupės požymius. Susirašinėjimas tarp J. L. ir nenustatyto asmens patvirtina, kad buvo laikomasi išankstinio susitarimo dėl cigarečių gabenimo laiko, sutartos konspiracijos dėl cigarečių perdavimo per valstybės sieną vietos, o susirašinėjimas su R. J. rodo pastarajam paskirtą ir su juo suderintą atskirą vaidmenį, kuris pasireiškė ne pasyviu informavimu, o aktyviu domėjimusi aplinkybėmis, kurios užtikrintų veikų realizavimo sėkmę.

23. Sutiktina, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog visi organizuotos grupės nariai pažinojo vienas kitą. Nuteistasis J. L. parodė, kad pažinojo tik R. J., o D. M. tik žinojo iš matymo, D. M. parodė, kad su J. L. nebendrauja, R. J. nepažįsta, R. J. parodė, kad J. L. pažįsta tik kaip buvusį bendradarbį, D. M. jis nepažįsta. Tačiau pagal teismų praktiką nėra būtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). Taigi tai, kad asmuo nepažinojo kiekvieno grupės nario, nėra teisinė kliūtis pripažinti tokio asmens dalyvavimo organizuotoje grupėje faktą. Be to, aplinkybę, kad J. L. ir R. J. pažinojo vienas kitą tik kaip buvę bendradarbiai, paneigia bylos duomenys. Nustatyta, kad nuteistieji derino veiksmus, susijusius su cigarečių pergabenimu per valstybės sieną ir jų išgabenimu iš pasienio zonos, žinojo apie vienas kito veiksmus ir vykdė bendras su tuo susijusias užduotis – J. L. dėl to susitarė su Baltarusijoje esančiais asmenimis (tai patvirtina J. L. ir asmens, įvardyto kaip „Andrew“, susirašinėjimas 2019 m. gruodžio 8–17 d., paties nuteistojo J. L. parodymai), o R. J. veikų darymo metu teikė informaciją J. L. apie galimybę jiems nekliudomiems privažiuoti prie Lietuvos Respublikos sienos, perimti cigaretes iš Baltarusijos ir nekliudomiems pasišalinti. Nors byloje nėra duomenų, paneigiančių D. M. ir R. J. parodymus, kad jie vienas kito nepažinojo, tačiau byloje nustatyta, kad D. M. veikė kartu su J. L. – kartu nuvyko prie valstybės sienos paimti cigarečių, jas nešė į automobilį, kai tuo tarpu R. J. teikė informaciją J. L. apie pareigūnų buvimą ar nebuvimą netoli nusikalstamos veikos darymo vietos, pamainų keitimąsi, todėl nors nuteistieji D. M. ir R. J. galėjo ir nepažinoti vienas kito, tačiau suvokė, jog veikia dėl bendro tikslo. Taip pat nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji pažinojo asmenis, kurie permetė dėžes su cigaretėmis per valstybės sieną, tačiau bylos duomenys (tai, kad J. L. su jais susirašinėjo, derino veiksmus dėl cigarečių permetimo, tai, kad D. M. kartu su J. L. sutartu laiku atvyko prie valstybės sienos, tai, kad R. J. tuo metu, kai kiti nuteistieji nuvyko prie valstybės sienos, teikė J. L. informaciją) patvirtina, jog visi nuteistieji žinojo, kad sutartu laiku ir sutartoje vietoje Baltarusijoje esantys asmenys permes per valstybės sieną cigaretes, taigi suvokė, kad su šiais asmenimis jie veikė dėl bendro tikslo. Kiekvieno iš šių asmenų veiksmai buvo svarbūs ir tarpusavyje susiję, siekiant bendro nusikalstamo tikslo – atlikti akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių kontrabandą ir jomis neteisėtai disponuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Veiksmai tarp organizuotos grupės narių nebuvo atsitiktiniai, o kiekvieno grupės nario jam paskirto vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis D. M. nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis).

24. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamoje byloje buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai arba netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. M. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                              Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas