A-1099-629/2022

Administracinė byla Nr. A-1099-629/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00880-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.    Pareiškėjas Z. Š. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 450 Eur neturtinę žalą.

2.    Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. balandžio 23 d. apie 13.10 val. Kauno AVPK tyrėjai E. M., Ž. A. ir B. J. garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atliko kontrolinį 10 senų nenaudotų rusiškų dujokaukių pirkimą iš pareiškėjo. Atliekant pirkimą Kauno AVPK pareigūnas E. M. neteisėtai įėjo į pareiškėjo sūnui M. Š. priklausančią patalpą – garažą Nr. (duomenys neskelbtini)  ir joje atliko daiktų apžiūrą. Tyrėjas tikrino patalpoje stovintį automobilį ir jame esančius daiktus, apžiūrėjo garaže esančius daiktus, kilnojo kuro talpas, tikrino ant galinės sienos lentynose esančius automobilio priežiūros skysčius. Apžiūros metu tyrėjas kalbėjo apie narkotines medžiagas ir kaltino pareiškėją narkotinių medžiagų platinimu nuteistiesiems.

3.    Pareiškėjo nuomone, Kauno AVPK tyrėjas E. M. tokiais veiksmais viršijo savo įgaliojimus. Be to, tyrėjas draudė pareiškėjui naudotis telefonu, neleido paskambinti sūnui M. Š., kaltino pareiškėją narkotikų platinimu, t. y. darė psichologinį spaudimą. 2020 m. birželio 17 d. pareiškėjui buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kuriuo jam buvo skirta nuobauda – 700 Eur bauda. Tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teisena Z. Š. atžvilgiu buvo nutraukta nustačius, kad nebuvo padaryti veiksmai, turintys nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalyje, požymių.

4.    Po 2020 m. balandžio 23 d. įvykio pareiškėjas buvo morališkai palaužtas, tai akivaizdžiai matėsi iš pareiškėjo impulsyvumo, kantrybės nebuvimo, be to, pareiškėjas pradėjo vartoti (duomenys neskelbtini). Visą laikotarpį, kol galiojo paskirta bauda, pareiškėjas jautėsi moraliai palaužtas, emociškai išsekęs, finansiškai sunkioje padėtyje. Dėl patirto psichologinio smurto ir įstatymais numatytų teisių apribojimo, būdamas senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini)  m.), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d., gyveno nežinioje, pažemintas, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą ir emocinį išsekimą. Kauno AVPK tyrėjo E. M. neteisėtais veiksmais, t. y. neteisėtu patekimu į patalpą ir jos apžiūrėjimu, pareiškėjo teisių apribojimu ir psichologinio smurto naudojimu, buvo padaryta neturtinė žala, kurią prašoma priteisti iš atsakovo.

5.    Atsakovo atstovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.    Atsakovo atstovas paaiškino, kad Kauno AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkės pavedimu 2020 m. balandžio 23 d. buvo atliktas kontrolinis patikrinimas garažų masyve. Tyrėjui E. M. buvo pavesta atlikti kontrolinį pirkimą pagal skelbimų portale www.skelbiu.lt patalpintą skelbimą ID Nr. (duomenys neskelbtini). Kontrolinio pirkimo metu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, garažų masyve Nr. (duomenys neskelbtini), Z. Š. pardavė 10 vnt. dujokaukių su priedais už 150 Eur sumą. Buvo nustatyta, kad Z. Š. neinformavo mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ar neįregistravo juridinio asmens komercinei-ūkinei veiklai vykdyti. Tą pačią dieną tyrėjas E. M. tarnybiniu pranešimu informavo tiesioginį vadovą apie atliktus veiksmus. Z. Š. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. 2020 m. birželio 17 d. Z. Š. buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda - 700 Eur bauda. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną Z. Š. atžvilgiu nutraukė. Teismas administracinio nusižengimo byloje konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, neginčytinų bei patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog Z. Š. vykdė mažmeninę prekybą dujokaukėmis, t. y. nebuvo pagrindo konstatuoti Z. Š. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Administracinio nusižengimo byla Z. Š. atžvilgiu buvo nutraukta teismui įvertinus surinktus įrodymus kitaip, nei juos vertino Kauno AVPK pareigūnai.

7.  Pareigūnai pas Z. Š. lankėsi tikrindami informaciją apie galimai neteisėtai vykdomą komercinę veiklą – prekybą dujokaukėmis. Z. Š. geranoriškai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, pareiškėjo atžvilgiu jokių necenzūrinių, įžeidžiančio pobūdžio žodžių ar grasinimų išsakyta nebuvo. Duomenų, kad pareigūnams būtų pavesta tikrinti garažus, siekiant surasti Pravieniškių pataisos namuose laikomiems asmenims tiekiamas narkotines medžiagas, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareigūnai pareiškėjui būtų reiškę įtarimus dėl narkotinių medžiagų perdavinėjimo nuteistiesiems. Vertinant pareiškėjui Z. Š. padarytą neturtinę žalą, svarbi aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikinus administracinę nuobaudą ir nutraukus administracinio nusižengimo bylą, pareiškėjas buvo visiškai reabilituotas. Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo apsinuodijęs vaistais, tačiau nėra aišku, kuo Kauno AVPK pareigūnų veiksmai susiję su šių vaistų vartojimu. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnai būtų piktnaudžiavę, iš anksto nusistatę prieš pareiškėją, ar kitaip siekę jam pakenkti, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II.

8.    Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9.    Teismas nustatė, kad M. Š. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kauno AVPK pareigūnai E. M., B. J. ir Ž. A., vykdydami 2020 m. balandžio 21 d. pavedimą atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 20-IL-14058, nuvyko prie garažų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur laukė dujokaukes parduodantis asmuo Z. Š. (M. Š. tėvas). Kontrolinio pirkimo metu Z. Š. pardavė pareigūnams 10 vienetų dujokaukių su priedais už 150 Eur sumą.

10.  Kauno AVPK tyrėjo E. D. 2020 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 65-ANR_N-695-2020 Z. Š. buvo nubaustas už tai, kad jis 2020 m. balandžio 23 d. 13.15 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, kontrolinio pirkimo metu pardavė 10 vienetų dujokaukių su priedais už 150 Eur sumą (b. l. 25). Nutarime nurodyta, kad Z. Š. nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ar įregistravęs juridinio asmens komercinei-ūkinei veiklai vykdyti, tai yra vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą. Nutarime konstatuota, kad Z. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, patvirtinto 2002 m. liepos 2 d., 35 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punktą. Už administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (tolau – ir ANK) 150 straipsnio 1 dalyje, Z. Š. buvo skirta nuobauda – 700 Eur bauda.

11.  Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo E. D. 2020 m. birželio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-695-2020 panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną Z. Š. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

12.  Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ANK 591 straipsnio 1 punktą.

13.  Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus Kauno AVPK pareigūnų veiksmus Z. Š. atžvilgiu, nepagrįstai pripažinus Z. Š. padarius administracinį nusižengimą ir nepagrįstai pradėjus administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu.

14.  Teismas nurodė ANK 617 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo, kad iš administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad Kauno AVPK pareigūnai nesiėmė visų priemonių dėl nusižengimo bylos aplinkybių nustatymo ir jų tyrimo, t. y. nesiaiškino, kam buvo skambinta dėl dujokaukių pardavimo ir su kuo buvo derintos pardavimo detalės, tai yra kaina, vienetai, laikas ir vieta, taip pat neišaiškintos dujokaukių įgijimo detalės – iš kur pas pareiškėją yra dujokaukės, kaip pastoviai pareiškėjas jas gauna ir parduoda. Tirdami administracinio nusižengimo bylą pareigūnai nesurinko duomenų, ar pareiškėjas iš tikrųjų nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pareigūnų minimą individualią veiklą, nepatikrino, ar pareiškėjas neturi įregistravęs juridinio asmens. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai netinkamai ir itin formaliai atliko aplinkybių nustatymą, deklaratyviai nurodydami numanomą informaciją. Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu pripažinta, kad byloje yra įrodytas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumas pareiškėjo Z. Š. atžvilgiu CK 6.271 straipsnio prasme, nepagrįstai pripažinus Z. Š. padarius administracinį nusižengimą ir jo atžvilgiu nepagrįstai pradėjus administracinio nusižengimo teiseną. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra abejonių dėl pirmosios sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų veiksmų, buvimo.

15.  Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus, kad Kauno AVPK pareigūnai 2020 m. balandžio 23 d. buvo įėję į garažą ir jį apžiūrėjo, ar kitaip netinkamai atliko savo pareigas, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuoti. Iš vyresniosios tyrėjos B. J. 2020 m. gegužės 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad garažo durys buvo atviros, patalpą (garažą) pareigūnai apžiūrėjo tik vizualiai, į ją nepatenkant (b. l. 88). Liudytojas E. M. paliudijo, kad į garažo vidų pareigūnai nebuvo įėję. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus, kad pareigūnai neteisėtai įėjo ir apžiūrėjo jam patikėtą patalpą – garažą, tokių duomenų savo argumentams patvirtinti nepateikė ir pats pareiškėjas, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 26 d. skundu kreipėsi į Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariatą dėl galimai neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų. Atlikus aplinkybių patikslinimą, Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus tyrėja tarnybiniu pranešimu „Dėl tarnybinio patikrinimo nepradėjimo“ informavo Imuniteto valdybos viršininką, kad nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų apie pareigūnų netinkamą elgesį ar įgaliojimų viršijimą.

16.  Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl pareigūnų netinkamo elgesio (kaltinant narkotikų platinimu nuteistiesiems, neleidžiant naudotis telefonu). Be to, jokių įrodymų savo argumentams dėl netinkamo pareigūnų elgesio pagrįsti nepateikė ir pats pareiškėjas, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

17.  Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie byloje konstatuotų Kauno AVPK neteisėtų veiksmų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, tokių įrodymų neteikė ir pats pareiškėjas. Vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis vartojo vaistus, nesudaro pagrindo išvadai, jog Kauno AVPK pareigūnų veiksmai yra susiję su šių vaistų vartojimu. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti neigiamas pasekmes, t. y. nepatogumus, suvaržymus ir išgyvenimus, dėl jo atžvilgiu nepagrįstai pradėtos administracinės teisenos. Pareiškėjas nebūtų patyręs minėtų nepatogumų ir išgyvenimų, jei Kauno AVPK pareigūnai būtų ėmęsi visų priemonių tinkamai ir išsamiai ištirti administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Taigi tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų neigiamų pasekmių egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi minėtos pasekmės kilo kaip atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų rezultatas.

18.  Atsižvelgęs į individualias bylų aplinkybes bei į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-800-1062/2021), teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl konstatuotų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų vertino 250 Eur suma. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad dėl byloje konstatuotų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjui būtų kilę kokie nors tiesioginiai sveikatos sutrikimai, kaip ir nenustatyta, jog Z. Š. teisių pažeidimas turėjo negrįžtamų pasekmių pareiškėjo teisėms ar pareigoms. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta – 250 Eur, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo.

III.

19.  Pareiškėjas Z. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi.

20.  Teismas objektyviai ir visapusiškai nenagrinėjo Kauno AVPK pareigūno E. M. veiksmų neteisėtumo, nevertino byloje pateiktų įrodymų visumos ir nepanaikino byloje esančių prieštaravimų. Teismas nepasiteiravo apie įrodymų (policijos automobiliuose yra įrengti vaizdo registratoriai) egzistavimą.

21.  Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo finansinę padėtį, todėl akivaizdžiai ir neteisėtai sumažino prašomos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad pareiškėjo pensija yra apie (duomenys neskelbtini) Eur, o paskirta bauda buvo 700 Eur, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui buvo ne tik nepatogumai ir išgyvenimai, bet ir sveikatos sutrikimai dėl ko ir pradėjo vartoti vaistus, todėl priežastinis ryšys yra daugiau nei akivaizdus.

22.  Atsakovo atstovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23.  Kauno AVPK nuomone, pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl atidarytų garažo vartų neturi reikšmės vertinant pareigūnų veiksmų teisėtumą. Net pripažinus, kad garažas buvo atvertas tik atvykus pareigūnam, ši aplinkybė negali būti pagrindu besąlygiškai konstatuoti, kad garažo duris liepė atidaryti pareigūnai, ar kad jie įėję į vidų, ieškojo narkotinių medžiagų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės neįvertino, kaip nekeliančios pagrįstų įtarimų, dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

24.  Kauno AVPK nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad teismas nepagrįstai nevertino jo veiksmų nuoseklumo. Pareiškėjo sūnus M. Š. 2020 m. balandžio 26 d. pateikė Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariatui skundą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, kuriuo skundė, jo nuomone, neteisėtus pareigūnų veiksmus. Skundo pagrindu buvo atliktas aplinkybių patikslinimas, kurio rezultatai aprašyti Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. 20-PR2-9155 „Dėl tarnybinio patikrinimo nepradėjimo“. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, kad buvo pasisakyta dėl pareigūnų teisės patekti į patalpas, nereiškia, kad šie veiksmai yra pripažinti, kaip įvykę.

25.  Šiuo atveju, byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareigūnų netinkamą elgesį, patekimą į garažo patalpas. Kaip nurodyta ankščiau, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su garažo atidarymo ir pareigūnų atvykimo laiku negali būti pagrindu pripažinti, kad į patalpas buvo einama. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė įrodymų prieštaringumų, kuriuos būtų būtina pašalinti.

26.  Atsakovo atstovas, remdamasis Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 42.1. ir 42.2. papunkčiais, pažymi, kad skundo teismui pateikimo dieną (2021 m. balandžio 26 d.) visi įvykiui aktualūs vaizdo duomenys buvo žuvę.

27.  Dėl pareiškėjo argumento, kad teismas selektyviai vertino įrodymus, atsakovo atstovas nurodo, jog pateiktų telefono skambučių išklotinės nepatvirtina, kad anksčiau nebuvo skambinta būtent dėl to, kad pareigūnai neleido Z. Š. naudotis telefonu. Pažymėtina, kad aplinkybės apie draudimą skambinti telefonu nebuvo minimos ir pareiškėjo sūnaus 2020 m. balandžio 26 d. skunde dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, teiktame Kauno AVPK, Kauno rajono policijos komisariatui.

28.  Atsakovo atstovo vertinimu, teismas, vertindamas neturtinę žalą laikėsi teisės aktų ir nenukrypo nuo teismų praktikos panašiose bylose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad yra priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo sveikatos. Pareiškėjas neturtinę žalą įrodinėjo pateiktu medicininiu dokumentu, kuriame konstatuota, kad Z. Š. buvo apsinuodijęs (duomenys neskelbtini) vaistais ir patyręs jų neigiamą poveikį. Iš šių duomenų nėra aišku, kuo Kauno AVPK pareigūnų veiksmai susiję su poreikiu Z. Š. vartoti (duomenys neskelbtini)  vaistus. Minėti vaistai skirti gydyti (duomenys neskelbtini) ligoms, kuriuos galimai Z. Š. paskyrė gydytojai, dėl sveikatos problemų, nesusijusių su šiai bylai aktualiais įvykiais. Todėl pareiškėjų nurodyta aplinkybė neturėtų būti laikoma Z. Š. patirtos neturtinės žalos, pasireiškusios sveikatos pablogėjimu, įrodymu. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, nepateikė kitų įrodymų, galinčių būti pagrindu daryti priešingą išvadą.

29.  Aplinkybė, kad paskirta piniginė bauda buvo didesnė nei priteistas neturtinės žalos atlyginimas, negali būti pagrindu kitaip skaičiuoti padarytos neturtinės žalos dydį. Z. Š. buvo visiškai reabilituotas, atleistas nuo paskirtos baudos mokėjimo. Patirtas nerimas, dėl paskirtos baudos buvo pirmosios instancijos teismo įvertintas, kaip neturtinė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

30.  Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, susidarė dėl neteisėtų atsakovo atstovo Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, atlyginimo.

31.  Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo atžvilgiu teismas nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties, konstatavo, kad byloje yra įrodytas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumas pareiškėjo Z. Š. atžvilgiu CK 6.271 straipsnio prasme, todėl priteisė pareiškėjui 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

32.  Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nepagrįstai nepripažino neteisėtais pareigūnų veiksmus, susijusius su patekimu į garažą ir mobilaus telefono naudojimu. Be to, teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgė į pareiškėjo finansinę situaciją.

33.  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

34.  Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

35.  Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

36.  Vertindama pareiškėjo argumentus, jog 2020 m. balandžio 23 d. vykusio patikrinimo metu pareiškėjas negalėjo naudotis telefonu ir jam buvo leista naudotis telefonu tik 14 val. 26 min., teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje esantys įrodymai paneigia šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius. M. Š. 2020 m. balandžio 26 d. skunde dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, adresuotame Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariatui, nurodyta, kad pareiškėjas M. Š. apie pareigūnų atvykimą informavo 13 val. 40 min. (b. l. 15). Be to, M. Š. 2020 m. balandžio 26 d. skunde nebuvo nurodęs, kad Z. Š. buvo draudžiama naudotis telefonu. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo aspektu pagrįstai neteisėti Kauno AVPK pareigūnų veiksmai nebuvo nustatyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina pareiškėjo teiginių, jog Kauno AVPK pareigūnas neteisėtai buvo įėjęs į garažą.

37.  Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, jog teismas turėjo išsireikalauti iš atsakovo atstovo papildomus įrodymus (policijos automobiliuose įrengtuose registratoriuose esančią informaciją). Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde neprašė teismo išreikalauti papildomus įrodymus iš atsakovo atstovo. Be to, kaip paaiškino Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą, duomenys iš vaizdo registratorių skundo padavimo metu jau buvo žuvę.

38.  Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju byloje nustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dalyje dėl to, kad atsakovo atstovas nepagrįstai pripažino pareiškėją padarius administracinį nusižengimą ir jo atžvilgiu nepagrįstai pradėjus administracinio nusižengimo teiseną.

39.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

40.  Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

41.  Vertinant dėl pareiškėjui priteistos neturtinės žalos dydžio, pažymėtina, kad kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad dėl byloje konstatuotų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjui būtų kilę kokie nors tiesioginiai sveikatos sutrikimai, kaip ir nenustatyta, jog Z. Š. teisių pažeidimas turėjo negrįžtamų pasekmių pareiškėjo teisėms ar pareigoms. Atsižvelgusi į tai, jog tik dalis pareiškėjo skundžiamų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų buvo pripažinti neteisėtais (dėl administracinės teisenos pradėjimo ir nepagrįstai paskirtos baudos) ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-800-1062/2021), vadovaudamasi teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padaryto pažeidimo pareiškėjo nurodytoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo amžiaus ir gaunamos pensijos dydžio nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju padidinti ir priteisti pareiškėjui visą jo prašomą 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumą.

42.  Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Z. Š. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                             Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė