e2AT-87-976/2022

Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-87-976/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03151-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 14.14 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. atstovo advokato Mariaus Grucės ir neįtrauktos į administracinio nusižengimo teiseną R. U. atstovės advokatės Linos Alksnienės prašymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento (toliau – ir Institucija) 2020 m. spalio 15 d. nutarimu A. U. buvo nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį, 346 straipsnio 16 dalį 625 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – 43 šunų konfiskavimu už tai, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. ir 2020 m. rugsėjo 7 d. patikrinimų metu buvo nustatyta, jog jis, būdamas gyvūnų augintinių (šunų) veisėjas, tinkamai nesirūpino laikomais gyvūnais: neregistravo vienos iš šunų laikymo vietos, nepakankamai juos šėrė ir girdė, neatsižvelgdamas į gyvūnų rūšį, amžių, fiziologiją, laikė juos netinkamomis sąlygomis, laikė be apšvietimo, nesiėmė priemonių, kad būtų suteikta profesionali veterinarinė pagalba sužalotiems gyvūnams, nesilaikė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams (toliau – Reikalavimai veisėjams), patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508, netinkamai tvarkė šuniukų gaišenas. Tokiais veiksmais A. U. neužtikrino gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos reikalavimų, žiauriai elgėsi su gyvūnais ir pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir GGAĮ) 4 straipsnio 2 dalies 2, 9, 15, 17, 24 punktus, 6 straipsnį, 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 4 dalį, 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus.

2.   Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi, iš dalies patenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. skundą, Institucijos 2020 m. spalio 15 d.  nutarimas pakeistas: A. U. už ANK 346 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą paskirta 230 Eur dydžio bauda; panaikinta Institucijos nutarimo dalis dėl A. U. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį ir administracinio nusižengimo teisena dėl šios dalies nutraukta; panaikinta Institucijos nutarimo dalis dėl A. U. taikytos administracinio poveikio priemonės – 43 šunų konfiskavimo. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

3.   Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarimu, patenkinus Institucijos atstovės skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartis pakeista: panaikinta nutarties dalis, kuria buvo panaikinta Institucijos nutarimo dalis dėl A. U. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį ir administracinio poveikio priemonės – 43 šunų konfiskavimo taikymo; A. U. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje, ir jam skirta 625 Eur dydžio bauda. Paskirtas baudas subendrinus, A. U. nustatyta galutinė subendrinta nuobauda – 625 Eur dydžio bauda. A. U. taip pat paskirtas 2020 m. rugsėjo 7 d. patikrinimų metu paimtų 42 šunų ir vieno iš jų (mišrūnės patelės vardu P., čipo Nr. (duomenys neskelbtini)) po paėmimo atsivestų 3 jauniklių konfiskavimas. Kita nutarties dalis palikta nepakeista.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. balandžio 27 d. nutartimis administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. atstovo advokato M. Grucės ir neįtrauktos į administracinio nusižengimo teiseną R. U. atstovės advokatės L. Alksnienės prašymai priimti ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į juos argumentai

5.   Administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. atstovas advokatas M. Grucė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartį. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Apygardos teismas pažeidė ANK 652 straipsnio 1 dalį, nustatančią apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, ir ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisingo proceso principą. Antai apygardos teismas ne patikrino apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kaip tai nustatyta ANK 652 straipsnio 1 dalyje, o iš esmės pakartotinai išnagrinėjo bylą ir ištyrė Institucijos pateiktus naujus įrodymus, kurie nebuvo tirti apylinkės teisme: 3 vaizdo įrašus, 173 lapus rašytinės bei vaizdinės medžiagos, įskaitant 81 fotonuotrauką, apklausė 8 naujus liudytojus. Šiais naujais įrodymais apygardos teismas grindė skundžiamo nutarimo išvadas, o apylinkės teismo ištirti įrodymai apygardos teismo nutarime minimi tik tiek, kiek jie patvirtina apeliacinio proceso metu ištirtus įrodymus. Pareiškėjas pažymi, kad Institucija turėjo visas galimybes pateikti apylinkės teismui visus įrodymus, kuriuos pateikė kartu su apeliaciniu skundu, ir prašyti apylinkės teismo apklausti visus liudytojus, kuriuos prašė apklausti apygardos teisme. Taigi, susiklostė situacija, kad iš esmės vyko du atskiri prieš A. U. nukreipti teismo procesai su skirtingais įrodymais, ir tai visiškai nesuderinama su administracinių nusižengimų teisenos esme. Taip buvo pažeista ne tik A. U. teisė kreiptis į teismą, nes jis, skųsdamas Institucijos 2020 m. spalio 15 d. nutarimą, tikėjosi operatyvaus, koncentruoto, vieno proceso apylinkės teisme, tačiau nenumanė, jog jam apygardos teisme teks iš naujo gintis nuo kaltinimų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais (jų kankinimo), atsikirtinėti į pateiktus naujus įrodymus, pažeista ir teisė į apeliaciją, nes, apygardos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais (jų kankinimo) pagal naujus įrodymus, A. U. iš esmės neteko teisės apskųsti tokį sprendimą.

5.2. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį gali būti konfiskuotas tik pažeidėjo nuosavybe esantis turtas, o išimtys iš bendrosios taisyklės išvardytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje. Apygardos teismas netinkamai aiškino bei taikė turto konfiskavimo institutą ir pažeidė ANK 29 straipsnio 1 ir 4 dalis, nes nutarė konfiskuoti ne tik administracinėn atsakomybėn patrauktam A. U., bet ir kitam asmeniui – R. U. priklausantį turtą – šunis, neįtraukęs jos į bylą ir nesant ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų. Apygardos teismo nutarimas dalies šunų savininkei R. U. sukelia tiesiogines pasekmes, tačiau ji nebuvo įtraukta į administracinio nusižengimo teiseną, nors pagal teismų praktiką toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Apygardos teismas iš esmės nemotyvavo ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų bendrosios taisyklės išimčių taikymo ir jokiais įrodymais nepagrindė išvados, kad R. U. paliko (patikėjo) šunis A. U. (jo priežiūrai). Byloje liko nepaneigtos aplinkybės, kad R. U. gyvena tame pačiame, kaip ir A. U., name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur yra ir jos deklaruota gyvenamoji vieta; A. U. yra minėto gyvenamojo namo bendraturtis, jam priklauso 1/2 namo dalis, o likusi namo dalis priklauso R. U. motinai S. U., šioje dalyje ir gyvena R. U.. Institucija, nesigilindama į pateiktus įrodymus, iš minėto gyvenamojo namo paėmė jo viduje rastus R. U. priklausančius 4 šunis ir nutarė juos konfiskuoti. Apygardos teismas, pasikliaudamas niekuo neparemta Institucijos nuomone, nepagrįstai nusprendė, kad R. U. paliko (patikėjo) šunis A. U.. Be to, tam, kad būtų taikomas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas, neužtenka vien turto perleidimo fakto. Tokiu atveju turi būti nustatyta, kad asmuo, perleisdamas turtą, žinojo, jog jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Iš apygardos teismo nutarimo nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė kategorišką išvadą, kad R. U. žinojo ir matė šunų laikymo sąlygas bei suprato, kad A. U. daro administracinį nusižengimą.

5.3. Apygardos teismas pažeidė ir ANK 29 straipsnio 2 dalį, nes nutarė konfiskuoti turtą, kuris nėra administracinio nusižengimo dalykas. Pripažįstant pažeidėją kaltu dėl žiauraus elgesio su gyvūnais (jų kankinimo), iš jo gali būti konfiskuoti tik tie gyvūnai, kurie buvo administracinio nusižengimo dalykas. Šiuo atveju nėra aišku, kuo remdamasis apygardos teismas taikė visų pas A. U. rastų (tiek lauke, tiek namo viduje) šunų, net ir tų, kurie nebuvo administracinio nusižengimo dalykas, konfiskavimą. Bylą nagrinėjęs teismas turėjo analizuoti  kiekvieno iš 45 šunų situaciją, tiksliai ištirti ir nustatyti, su kuriais šunimis buvo elgtasi žiauriai (jie kankinti), ir tik tuos šunis galėjo konfiskuoti. To nepadarius buvo pažeista A. U. teisė į teisingą procesą, taip pat teisingą bei proporcingą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę).

5.4. Apygardos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas: ANK 567 straipsnio 1 ir 3 dalis, 569 straipsnio 5 dalį, taip pat in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Šie pažeidimai lėmė tai, kad apygardos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl A. U. atliktų neteisėtų (kaltų) veiksmų, neva patvirtinančių žiaurų elgesį su gyvūnais (jų kankinimą). Pareiškėjas, pasisakydamas dėl A. U. inkriminuotų GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies  2, 15, 17 punktų reikalavimų pažeidimų, plačiai aptaria byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, susijusius su pas A. U. rastų šunų sveikata ir išvaizda, jų laikymo sąlygomis, ir teigia, kad bylos įrodymų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl A. U. tariamai žiauraus elgesio su gyvūnais (jų kankinimo), juos nepakankamai šeriant ir (ar) girdant, nesuteikiant jiems būtinosios veterinarinės pagalbos, laikant juos gyvūnų rūšies, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis sąlygomis. Apygardos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, patikrinimo aktais rėmėsi tik tiek, kiek jie pagrindžia tariamus A. U. pažeidimus, nepašalino prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų (jų šaltinių), pirmenybę suteikė ne objektyviems rašytiniams įrodymams, o apygardos teisme apklaustų liudytojų parodymams. Pareiškėjo teigimu, žiauraus elgesio su gyvūnu (jo kankinimo) administracinio nusižengimo sudėties požymiu turėtų būti laikomi tyčiniai pažeidėjo veiksmai, kuriais jis siekia žiauriai elgtis su gyvūnu (jį kankinti) (tiesioginė tyčia), arba nors to ir nesiekia, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Nustatant neteisėtus veiksmus, esminę reikšmę turi ne faktas, kad gyvūnas serga ar yra sužalotas, o faktas, kad jis tyčia negydomas. Iš apygardos teismo nutarimo matyti, kad teismo išvados yra prieštaringos, A. U. neteisėtais veiksmais teismas laikė ne būtinosios veterinarinės pagalbos gyvūnams nesuteikimą, o tai, kad jo veiksmai buvo nepakankami (nepakankamas gydymas). Tačiau svarbu pažymėti, kad pagalba gyvūnui turi būti ne bet kokia, o būtinoji. Apygardos teismas pagal analogiją nesivadovavo teisės aktais dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo žmogui apibrėžimo, rėmėsi teisme apklaustų liudytojų nuomone ir nepagrįstai visus A. U. šunų negalavimus prilygino būtinajai pagalbai. Tačiau byloje nebuvo įrodyta, kad visiems šunims buvo reikalinga būtinoji pagalba, kurios A. U. būtų tyčia nesuteikęs. Apygardos teismas išvadą dėl daugumos šunų emocinės būklės taip pat padarė remdamasis tik apygardos teisme apklaustų liudytojų parodymais, nors patikrinimo aktuose gyvūnų elgsena aprašyta kaip normali, o Institucijos nutarime apie blogą emocinę šunų būklę apskritai nenurodoma.

5.5. Apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi A. U. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 3 dalyje, t. y. pažeidęs GGAĮ ir kitus gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus. Nei A. U., nei Institucija šios nutarties dalies neskundė. Apylinkės teismas nustatė, kad A. U. padarė tam tikrus pažeidimus, susijusius su gyvūnų laikymo patalpų priežiūra, gyvūnų apžiūrėjimu, tuštinimosi vietų tvarkymu. Taigi teismas įvertino visas aplinkybes dėl nešienautos žolės, neplaunamų laikymo vietų, netvarkingos teritorijos, telkšančių balų ir purvo, ir t. t. Nors apygardos teismas tas pačias aplinkybes vertino kaip žiaurų elgesį su gyvūnais (jų kankinimą), tačiau nenurodė jokių tai pagrindžiančių teisinių argumentų. Be to, nešienauta žolė, neišvalyti ekskrementai ir t. t. nereiškia, kad gyvūnai laikomi jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

6.   Neįtrauktos į administracinio nusižengimo teiseną R. U. atstovė advokatė L. Alksnienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui. Pareiškėja prašyme nurodo:

6.1. Apygardos teismo nutarimu buvo nepagrįstai konfiskuoti į administracinio nusižengimo teiseną neįtrauktai R. U. priklausantys 4 šunys, taip buvo padaryti esminiai ANK 29 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Šios taisyklės išimtis nustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodytos ir tokios išimties taikymo sąlygos. ANK 346 straipsnio 16 dalyje nustatytas nusižengimas yra nurodytas ANK 29 straipsnio 4 dalies sąraše, tačiau vien to nepakanka, kad būtų konfiskuotas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, būtina, kad egzistuotų bent vienas iš ANK 29 straipsnio 1–5 punkte nustatytų pagrindų. Šiuo atveju nė vienas iš nurodytų pagrindų neegzistavo. Apygardos teismas nepagrįstai nustatė, kad R. U. patikėjo (paliko) savo šunis administracinėn atsakomybėn patrauktam A. U., ir neteisėtai konfiskavo jai nuosavybės teise priklausantį turtą.

6.2. Apygardos teismas teisingai nustatė, kad dalis šunų nuosavybės teise priklausė R. U., tačiau jos įtraukimo dalyvauti administracinio nusižengimo bylos procese klausimo nesprendė, R. U. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nepranešė, A. U. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir administracinio poveikio priemonę – tiek A. U., tiek R. U. šunų konfiskavimą paskyrė R. U. nedalyvaujant. Pareiškėja pažymi, kad R. U. rodė iniciatyvą dalyvauti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tiek Institucijoje, tiek ir apylinkės teisme, prašė teismo įtraukti ją į administracinio nusižengimo teiseną, tačiau jos prašymai buvo netenkinti. R. U. byloje dalyvavo kaip liudytoja, tačiau apygardos teisme ji apklausta nebuvo. Apygardos teismui neabejotinai buvo žinomas R. U. siekis dalyvauti teisminiame procese, todėl teismas turėjo pareigą įtraukti ją į administracinio nusižengimo teiseną, siekdamas tinkamai išsiaiškinti aplinkybę, ar ji buvo patikėjusi (palikusi) savo šunis A. U., nes ši aplinkybė ir turėjo lemiamą įtaką jų konfiskavimui.

6.3. Teismų praktikoje (bylose, kur taikomas turto konfiskavimas) asmenimis, kurių teises ar teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėjęs nutarimas ar nutartis, laikomi turto savininkai, kai jie nebuvo įtraukti į procesą. Tokiais atvejais, kai yra duomenų, patvirtinančių, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2A-1-2012, 2AT-18-2012, 2AT-82-303/2016, 2AT-55-699/2017, 2AT-40-495/2019). Šioje byloje nusprendus dėl neįtrauktos į administracinio nusižengimo teiseną R. U. teisių ir pareigų, buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, šis pažeidimas sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą, suvaržė neįtrauktos į administracinio nusižengimo teiseną R. U. teisę dalyvauti nagrinėjant bylą, būti išklausytai, teikti įrodymus ar paaiškinimus, susijusius su šioje byloje nutartu konfiskuoti turtu, nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas, suvaržyta galimybė ginti nuosavybės teises, ir tai turėjo įtakos neteisėto apygardos teismo nutarimo priėmimui.

7.   Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento atstovė advokatė Eglė Akelė atsiliepimuose į pareiškėjų administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. atstovo advokato M. Grucės ir neįtrauktos į administracinio nusižengimo teiseną R. U. atstovės advokatės L. Alksnienės prašymus prašo pareiškėjų prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepimuose į prašymus nurodoma:

7.1. ANK nuostatos atskirai nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, teisių ir pareigų administracinio nusižengimo byloje. Nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokiam asmeniui turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, tai nereiškia, kad tokio asmens neįtraukimas į administracinio nusižengimo teiseną savaime reiškia teismo priimto nutarimo neteisėtumą. Šiuo atveju R. U. neįtraukimas į administracinio nusižengimo teiseną nelaikytinas esminiu materialiosios ar proceso teisės pažeidimu, nes neturėjo įtakos teismo nutarimo ar nutarties A. U. administracinio nusižengimo byloje priėmimui (analogiškai situacija spręsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-489/2022). Byloje nustatyta, kad R. U. turėjo galimybę ir naudojosi teisinėmis priemonėmis savo nuosavybei ginti: teikė prašymą Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl jai priklausančių šunų, paimtų iš A. U., grąžinimo; teikė prašymą  apylinkės teismui įtraukti ją į bylą kaip suinteresuotą asmenį, įrodymus, patvirtinančius, kad 4 šunys priklauso jai, ir prašė juos grąžinti; nagrinėjant bylą apylinkės teisme R. U. dalyvavo kaip liudytoja, apklausos metu teikė duomenis tiek apie jos pateiktą prašymą Institucijai dėl šunų grąžinimo, tiek apie kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Apylinkės ir apygardos teismui R. U. suinteresuotumas atgauti pas jos tėvą A. U. patikrinimo metu rastus ir paimtus 4 jai priklausančius šunis buvo žinomas, ir apygardos teismui pakartotinai sprendžiant administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą R. U. turto konfiskavimo klausimai buvo aptarti.

7.2. Priešingai nei teigia pareiškėjai, apygardos teismas tinkamai taikė turto konfiskavimą reglamentuojančias ANK 29 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies 1 punkto nuostatas ir pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas konfiskuoti iš A. U. paimtus 42 šunis ir vieno iš jų susilauktus 3 jauniklius, įskaitant ir 4 šunis, kurie nuosavybės teise priklauso R. U.. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų ir aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad R. U. buvo palikusi (patikėjusi) jai priklausančius šunis A. U. ir neabejotinai matė bei žinojo, kokiomis sąlygomis yra laikomi šunys ir kaip jie yra (ne)prižiūrimi, tai sudaro pagrindą šunis konfiskuoti vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis. Aplinkybę, kad R. U. jai priklausančius 4 šunis buvo perdavusi (patikėjusi) laikyti ir prižiūrėti A. U., patvirtina ne tik tai, kad šie šunys buvo rasti laikomi tomis pačiomis sąlygomis kartu su kitais A. U. šunimis, bet ir šių šunų būklė, kuri iš esmės nesiskyrė nuo kitų iš A. U. paimtų šunų. Be to, pats A. U. patikrinimo metu laikėsi pozicijos, kad visi pas jį rasti šunys yra jo, ir nepateikė informacijos, kad dalis šunų priklauso R. U.. Apygardos teismas ANK 29 straipsnio nuostatas pritaikė išlaikydamas pusiausvyrą tarp turto savininkės R. U. interesų ir siekio apriboti ar atimti galimybę kitiems asmenims daryti naujus administracinius nusižengimus.

7.3. Priešingai nei nurodo pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. atstovas advokatas M. Grucė, vien ta aplinkybė, kad apygardos teismas nusprendė konfiskuoti didelį skaičių šunų ir be išimties visus iš A. U. paimtus šunis, savaime nereiškia, kad teismas neištyrė ir neįvertino, ar kiekvieno iš šių šunų atžvilgiu buvo nustatytas toks A. U. elgesys, kuris teisės aktų pripažįstamas žiauriu elgesiu su gyvūnu, gyvūno kankinimu. Apygardos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagoje užfiksuotą kiekvieno šuns būklę bei visų šunų laikymo sąlygas, visų šių šunų atžvilgiu pripažino A. U. elgesį atitinkančiu ANK 345 straipsnio 16 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, tai sudarė pagrindą pripažinti, jog paimti šunys atitinka turto, kuris pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį gali būti konfiskuojamas, požymius. Pažymėtina, kad patikrinimo metu nenustatyta, kad dalis paimtų šunų būtų laikoma A. U. gyvenamosiose patalpose ar kažkur kitur kokiomis nors geresnėmis sąlygomis, negu buvo nustatytos.

7.4. Pareiškėjo argumentai dėl ANK 652 straipsnio ir teisingo proceso principo pažeidimų yra nepagrįsti. Pareiškėjas ANK 652 straipsnio nuostatas interpretuoja netinkamai. Sisteminė ANK nuostatų analizė patvirtina, kad apeliaciniame procese gali būti tiriamos naujai paaiškėjusios aplinkybės, apklausiami liudytojai ir vertinami nauji įrodymai, tačiau tokiu atveju byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šioje byloje apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, taigi nėra pagrindo pripažinti, kad apygardos teismas, vertindamas naujus įrodymus, šaukdamas ir apklausdamas naujus liudytojus, kurie apylinkės teisme nebuvo apklausti, pažeidė ANK 658 straipsnį ir teisingo proceso principą. Be to, priešingai nei nurodo pareiškėjas, didžioji dalis kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų pagal savo turinį iš esmės nelaikytini naujais įrodymais. Apeliacinio proceso metu papildomai pateiktais įrodymais ir liudytojų parodymais nebuvo grindžiamos ir įrodinėjamos kokios nors naujai paaiškėjusios aplinkybės, apygardos teismas savo sprendimą pripažinti A. U. padariusiu administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje, ir taikyti iš jo paimtų gyvūnų konfiskavimą iš esmės grindė įrodymais, kurie pateikti dar bylą nagrinėjant apylinkės teisme, taip pat šio teismo posėdyje apklaustos veterinarijos gydytojos J. A. parodymais. Apeliacinio proceso metu duoti liudytojų parodymai apygardos teismo buvo įvertinti kaip patvirtinantys administracinio nusižengimo byloje esančiuose ir apylinkės teismo vertintuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes.

7.5. Nėra pagrindo pripažinti, kad apygardos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė ANK 567 ir 569 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Apygardos teismo nutarime teismo išvados yra motyvuotos ir neprieštaringos, pagrįstos įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Vien tai, kad apygardos teismo nutarime padarytos išvados yra ne tokios, kokių tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas A. U., savaime nereiškia esminių ANK normų pažeidimų. Be to, pareiškėjo prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teiginiai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo, jų pagrindu – kitokių teismo išvadų dėl A. U. kaltės padarius ANK 346 straipsnio 16 dalyje nurodytą nusižengimą, negali būti laikomi atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalyku.

7.6. Pareiškėjo prašyme nepagrįstai teigiama ir tai, kad GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama būtinosios veterinarinės pagalbos sąvoka apygardos teismo turėjo būti aiškinama ir vertinama vadovaujantis teisės analogija, t. y. teisės aktais, reglamentuojančiais būtinąją medicinos pagalbą. Šioje byloje yra aktualus veterinarinės, o ne medicinos pagalbos klausimas, o teismų praktikoje, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, teismai yra ne kartą pateikę būtinosios veterinarinės pagalbos sąvokos išaiškinimą, nuo šio išaiškinimo šioje byloje apygardos teismas nenukrypo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8.   Administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. atstovo advokato M. Grucės, neįtrauktos į administracinio nusižengimo teiseną R. U. atstovės advokatės L. Alksnienės prašymai atmestini.

Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų

9.   Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal nustatytas teismų aplinkybes sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-13-976/2019, 2AT-23-489/2020, 2AT-39-788/2021 ir kt.).

10. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. atstovo advokato M. Grucės prašymo, dalis argumentų yra skirta apygardos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms (dėl šunų laikymo pas A. U. sąlygų, gyvūnų sveikatos būklės) ginčyti, nesutinkant su apygardos teismo atliktu liudytojų parodymų, rašytinių bylos duomenų vertinimu ir pateikiant savą, palankų A. U. šių įrodymų vertinimą. Tačiau tokie argumentai nėra atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad skundžiamas apygardos teismo nutarimas vertinamas tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar buvo padaryta esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti.

Dėl prašymuose nurodytų proceso teisės pažeidimų

11. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. atstovo advokato M. Grucės prašyme teigiama, kad apygardos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes, tikrindamas apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tyrė naujus įrodymus, taip iš esmės iš naujo išnagrinėjo bylą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atnaujintą bylą, daro išvadą, kad šie argumentai nepagrįsti.

12. Teismų praktikoje pažymėta, kad teisėtas, pagrįstas ir kartu teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-9-976/2020). Taigi, viena iš teisingo sprendimo priėmimo garantijų administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas įrodymų ištyrimas.

13. Teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020). Teismų praktikoje nurodyta, kad aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimą, be kita ko, užtikrina ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostata, leidžianti bylą nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją įrodymus pateikti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022).

14. ANK 645 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis procesas (dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų) vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

15. Taigi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, nustatęs, kad bylos apylinkės teisme išnagrinėtos neišsamiai arba nepakankamai išsamiai, ne tik gali, bet ir privalo būti aktyvus ir pats atlikti įrodymų tyrimą.

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju apygardos teismas, nustatęs bylos išnagrinėjimo apylinkės teisme trūkumų, administracinio nusižengimo bylą dėl apeliacinio skundo išnagrinėjo žodinio proceso tvarka ir, tikrindamas apskųstos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal Institucijos atstovės apeliacinį skundą, pats aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus bei nustatant turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti aplinkybes. Šis teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, jo metu pridėjo prie bylos ir teismo posėdyje ištyrė Institucijos atstovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus papildomus įrodymus: vaizdo įrašus, išrašus iš šunų ligos istorijos, kitus rašytinius įrodymus, apklausė liudytojus veterinarijos gydytojus ir gyvūnų prieglaudų darbuotojus, gautus duomenis priimtame nutarime detaliai aptarė ir įvertino. Priešingai nei teigia pareiškėjas, apygardos teismas, šioje byloje atlikdamas įrodymų tyrimą, bylos nagrinėjimo ribų neperžengė (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

17. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. atstovo advokato M. Grucės prašyme taip pat nurodoma, kad teismas pažeidė ANK 567 straipsnio 1 ir 3 dalių, 569 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nes neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų (jų šaltinių), pirmenybę teikė ne objektyviems rašytiniams įrodymams, o apygardos teisme apklaustų liudytojų parodymams, nepašalintų abejonių nevertino administracinėn atsakomybėn patrauko asmens naudai. Šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

18. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.).

19. Skundžiamo apygardos teismo nutarimo turinys patvirtina, kad šio teismo atliktas bylos įrodymų vertinimas tokių esminių trūkumų neturi. Apygardos teismas visas turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti aplinkybes nustatė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktų duomenų, teismų pripažintų įrodymais, visuma (Institucijos 2020 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akte Nr. 69GGP-146, 2020 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo aktuose Nr. 69GGP-147 ir 69GGP-148, Institucijos 2020 m. spalio 15 d. nutarime, iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. paimtus šunis laikiusių gyvūnus globojančių organizacijų Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondo, VšĮ „Klajūnas“, VšĮ „SOS gyvūnai“, veterinarijos gydytojų pateiktoje informacijoje, išrašuose iš šunų ligos istorijų, kituose dokumentuose užfiksuotomis ir nustatytomis aplinkybėmis, taip pat liudytojų VšĮ „Klajūnas“, VšĮ „SOS gyvūnai“ vadovų, šunis apžiūrėjusių veterinarijos gydytojų, gyvūnų prieglaudų darbuotojų ir kitų liudytojų paaiškinimais ir kt.), juos tinkamai įvertino ir padarė įrodymų visuma pagrįstas, motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto (žiauraus elgesio su gyvūnais, jų kankinimo) ir dėl šį nusižengimą padariusio asmens A. U. kaltės. Taigi, konstatuotina, kad apygardos teismas nepažeidė ANK 567, 569 straipsnių reikalavimų, keliamų įrodinėjimo procesui.

20. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. atstovo advokato M. Grucės ir neįtrauktos į administracinio nusižengimo teiseną R. U. atstovės advokatės L. Alksnienės prašymuose teigiama, kad apygardos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, nes neįtraukė į procesą R. U., kuriai nuosavybės teise priklauso dalis iš A. U. konfiskuotų šunų, nepranešė jai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir A. U. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo bei administracinio poveikio priemonę – šunų konfiskavimą paskyrė R. U. nedalyvaujant. Šie argumentai iš dalies pagrįsti.

21. Teismų praktikoje administracinių nusižengimų bylose, kuriose taikomas turto konfiskavimas, asmenimis, kurių turtines teises ar teisėtus interesus apriboja įsiteisėję nutarimas ar nutartis, laikomi tokio turto savininkai. Tokiais atvejais, esant duomenų, patvirtinančių, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir kai byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-82-303/2016, 2AT-55-699/2017, 2AT-44-976/2019 ir kt.). Pripažinus tokį pažeidimą esminiu proceso teisės pažeidimu, jo sukeltos teisinės pasekmės paprastai taisomos iš naujo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. ir 2020 m. rugsėjo 7 d. atliktų neplaninių A. U. vykdomos gyvūnų augintinių (šunų) veisimo veiklos patikrinimų metu buvo rasti ir paimti 43 šunys, iš kurių 3 šunys yra registruoti R. U. vardu. Taigi, nustatę, kad dalis šunų nuosavybės teise priklauso ne A. U., o R. U., teismai privalėjo spręsti klausimą dėl jos įtraukimo į procesą, suteikdami galimybę ginti savo turtines teises kaip asmeniui, kurio teises ar teisėtus interesus gali apriboti teismų sprendimai. R. U. šioje administracinio nusižengimo byloje išties nebuvo atskirai pripažinta asmeniu, kurio teises ar teisėtus interesus gali apriboti (pažeisti) sprendimas konfiskuoti pas A. U. rastą jos turtą (šunis), ir jai apie A. U. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą apygardos teisme pagal Institucijos atstovės apeliacinį skundą nebuvo pranešta.

23. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepripažintina esminiu proceso teisės pažeidimu. Iš bylos medžiagos matyti (tai nurodyta ir neįtrauktos į administracinio nusižengimo teiseną R. U. atstovės advokatės L. Alksnienės prašyme), kad R. U. turėjo galimybę ir naudojosi teisinėmis priemonėmis ginti savo teisę į nuosavybę, t. y. teikė prašymus Institucijai ir teismui tiek grąžinti jai nuosavybės teise priklausančius šunis, tiek ir įtraukti ją į administracinio nusižengimo bylą kaip suinteresuotą asmenį. Nors R. U. abiejų bylą nagrinėjusių teismų į bylą atskiru sprendimu įtraukta nebuvo, tačiau ji apylinkės teisme bylos nagrinėjime dalyvavo kaip liudytoja ir teikė duomenis tiek apie šunų jai priklausomybę, tiek ir apie kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Taigi abiejų instancijų teismams R. U. suinteresuotumas atgauti pas jos tėvą A. U. laikytus ir iš jo paimtus šunis buvo žinomas. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nusprendė netaikyti A. U. turto (šunų) konfiskavimo, todėl R. U. prašymo grąžinti jai priklausančius šunis priimtoje nutartyje detaliau nesvarstė. O apygardos teismui pakartotinai sprendžiant administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą, R. U. turto (šunų) konfiskavimo klausimas buvo aptartas ir padaryta išvada, kad aplinkybė, jog dalis iš A. U. paimtų šunų yra registruota R. U. vardu, nesudaro pagrindo netaikyti jų konfiskavimo. Šis apygardos teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, priimtas įvertinus visus byloje esančius duomenis, taip pat ir R. U. poziciją.

24. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje vykusio proceso metu nebuvo užtikrinta neįtrauktos į administracinio nusižengimo teiseną R. U., kaip dalies konfiskuotino turto savininkės, teisių gynyba, nevyko teisingas teismo procesas ir taip buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam apygardos teismo nutarimui priimti. Tai atitinka ir teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-489/2022).

Dėl ANK 346 straipsnio 16 dalies taikymo

25. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. atstovo advokato M. Grucės prašyme teigiama, kad apygardos teismas, pripažindamas A. U. padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje, nesant jo veikoje šio nusižengimo požymių, padarė materialiosios teisės taikymo pažeidimą. Šie argumentai nepagrįsti.

26. Nagrinėjamoje byloje A. U. Institucijos 2020 m. spalio 15 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs ANK 346 straipsnio 3 dalyje ir 16 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus, kurių esmė ta, kad jis, būdamas gyvūnų augintinių (šunų) veisėjas, pažeisdamas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Reikalavimų veisėjams nuostatas, tinkamai nesirūpino laikomais šunimis, neužtikrino jų gerovės ir apsaugos reikalavimų ir taip žiauriai elgėsi su gyvūnais.

27. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 28 d. priimtoje nutartyje pripažino, kad A. U. pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį už GGAĮ 6 straipsnyje, 10 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų dėl gyvūnų veisimo ir specialiųjų reikalavimų veisėjams pažeidimus. Tačiau nusprendė, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog jis sukėlė šunims skausmą, kančią, ir nevertino A. U. elgesio (veikimo ir neveikimo) kaip žiauraus elgesio su gyvūnu, jo kankinimo, užtraukiančio atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį.

28. Apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 14 d. nutarime konstatavo, kad A. U., būdamas šunų augintinių veisėjas, savininkas, laikytojas, tinkamai nesirūpino laikomais gyvūnais: nepakankamai juos šėrė ir girdė, neatsižvelgdamas į gyvūnų rūšį, amžių, fiziologiją laikė juos netinkamomis sąlygomis, nesudarė tinkamų auginimo sąlygų, laikė be apšvietimo, nesiėmė priemonių, kad būtų suteikta profesionali veterinarinė pagalba gyvūnams, taip savo veiksmais lėmė žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, ir pripažino A. U. pažeidus GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 2, 15 ir 17 punktų nuostatas bei padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje.

29. Patikrinusi skundžiamą apygardos teismo nutarimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą ir spręsdamas A. U. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį klausimą, pagal nustatytas aplinkybes įstatymą pritaikė teisingai.

30. ANK 346 straipsnio 16 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas išsamus sąrašas veiksmų, kurie yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal GGAĮ 4 straipsnio 2 dalį žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, be kita ko, laikoma veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina (2 punktas); gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis (15 punktas); nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas (17 punktas). Šias nuostatas atliepia ir GGAĮ 6 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

31. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas nustatė ir priimtame nutarime nurodė, kad daugumai iš A. U. paimtų šunų buvo nustatyti įvairūs susirgimai, šunų oda ir kailis buvo pažeisti, šunys turėjo žaizdų, parazitų, tai kėlė gyvūnams nepatogumo jausmą, skausmą ir kančias, be kita ko, galėjo lemti gyvūno žūtį, po šunų paėmimo ir medikamentų paskyrimo gyvūnų sveikatos būklė pagerėjo ir problemos neatsinaujino. Apygardos teismas tinkamai aiškino būtinosios veterinarinės pagalbos sampratą ir teisingai nurodė, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes gyvūnams veterinarinė pagalba buvo būtina ir A. U. jos laiku nesuteikė. Nustatyta ir tai, kad patikrinimų metu gyvūnai pas A. U. buvo laikomi netinkamomis sąlygomis: šunys buvo laikomi mažuose, nevalytuose voljeruose, kuriuose buvo pilna išmatų; kai kurių šunų bėgiojimo teritorijoje telkšojo balos, purvas ir nevalytas mėšlas; du šunys, kurie buvo laikomi palaidi aptvertoje teritorijoje, neturėjo normalių guolių ir tinkamos vietos pasislėpti; vienas šuo buvo laikomas rūsyje, nuolatinėje tamsoje, be apšvietimo; gyvūnų laikymo patalpose nebuvo ventiliacijos, paklotų ar kraiko, šunys buvo laikomi ant grindų ar būdose; laikymo patalpose buvo daug pašalinių daiktų, šiukšlių, panaudotų švirkštų, vaistų, jų taros ir pan. Be to, daugumos šunų emocinė būklė juos paėmus buvo labai sunki, šunys jautėsi netvirtai, pritūpdavo nuo staigesnio judesio, išsigąsdavo nuo didesnio garso, nemokėjo vaikščioti su pavadžiu, o juos paėmus iš A. U. ir skyrus jiems dėmesio, jų emocinė būklė pagerėjo. Be nurodytų aplinkybių, taip pat nustatyta, kad pas A. U. laikomi šunys nebuvo pakankamai šeriami ar girdomi, patikrinimų A. U. veiklos vietoje metu šunys neturėjo vandens arba jis buvo labai nešvarus ir netinkamas gerti, šunys neturėjo ir pašaro, o apžiūrėjus šunis nustatyta, kad vienai kalytei trūko skysčių, kai kurių gyvūnų svoris buvo per mažas, šunys buvo išliesėję, matėsi jų kaulai, šunys po jų paėmimo ilgainiui priaugo svorio. Pažymėtina, kad šios ir kitos su netinkamomis šunų laikymo pas A. U. sąlygomis, gyvūnų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, gyvūnų sveikatos būkle ir būtinosios veterinarinės pagalbos jiems nesuteikimu susijusios aplinkybės nustatytos įvertinus visumą byloje surinktų, teismų ištirtų, skundžiamo apygardos teismo nutarimo 19–26, 38–41, 46–47 punktuose išsamiai aptartų ir išanalizuotų įrodymų.

32. Byloje patikimai nustačius, kad A. U. jo laikomiems šunims nesuteikė veterinarinės pagalbos, nors šiems tokia pagalba buvo būtina, gyvūnus laikė jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, laikomus šunis nepakankamai šėrė ar girdė, tokie A. U. veiksmai (neveikimas) tinkamai kvalifikuoti kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas (GGAĮ 4 straipsnio 2 dalis).

33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes apygardos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog A. U. veika atitinka ANK 346 straipsnio 16 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, ir nubausdamas jį pagal šį straipsnį teisės taikymo klaidos nepadarė.

Dėl ANK 29 straipsnio taikymo

34. Abiejuose prašymuose atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nesutinkama su A. U. taikyta administracinio poveikio priemone – tiek jam pačiam, tiek ir R. U. priklausančių šunų konfiskavimu, iš esmės teigiant, kad nenustatyta ANK 29 straipsnyje įtvirtintų turto konfiskavimo pagrindų. Šie argumentai nepagrįsti.

35. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

36. Šioje byloje administracinių nusižengimų padarymo metu galiojusi ANK 346 straipsnio 20 dalies redakcija, be kita ko, nustatė, kad už ANK 346 straipsnio 16 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Taigi gyvūnų konfiskavimas šioje įstatymo normoje buvo nustatytas kaip papildoma administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui ar bylą neteismine tvarka nagrinėjančiai institucijai diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-648/2022).

37. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. U. vykdytos teisės aktus pažeidžiančios gyvūnų augintinių (šunų) veisimo veiklos pobūdis nulemia tai, jog visi iš A. U. paimti veisimui naudoti šunys ir jų palikuonys atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje aprašyto konfiskuotino turto požymius ir pagrįstai buvo konfiskuoti.

39. Iš skundžiamo apygardos teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas A. U. administracinio poveikio priemonę – 2020 m. rugsėjo 7 d. patikrinimų metu paimtų 42 šunų ir vieno iš jų (mišrūnės patelės vardu P., čipo Nr. (duomenys neskelbtini)) po paėmimo atvestų 3 jauniklių konfiskavimą, pagrindė jų konfiskavimo būtinumą ir proporcingumą. Teismas savo sprendimą motyvavo visų pirma tuo, kad A. U. žiauriai elgėsi su gyvūnais, juos kankino. Kartu teismas atsižvelgė į iš A. U. paimtų šunų skaičių, sąlygas, kuriomis buvo laikomi gyvūnai ir kurios kėlė grėsmę jų sveikatai ir gyvybei, į šunims nustatytų susirgimų pobūdį, kiekį bei paties A. U. nekritišką savo veiksmų vertinimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apygardos teismo išvadomis.

40. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalį už ANK 346 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu, be kita ko, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, ar turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Teismų praktikoje pažymėta, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte nurodytų sąlygų, taip pat kad turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo iš minėtų punktų remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-489/2022).

41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. U. yra A. U. duktė, kuri, kaip pati nurodė, kartu su tėvu augina šunis, tai yra jos hobis, savo šunis veda į parodas, be to, padeda A. U. rūpintis šunimis, juos šeria ir girdo, išleidžia pabėgioti. Įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. U. žinojo apie netinkamas gyvūnų laikymo pas A. U. sąlygas, tačiau, nepaisydama to, savo šunis patikėjo A. U.. Taigi apygardos teismas iš esmės nustatė aplinkybes, nurodytas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Dėl to šis teismas padarė motyvuotą išvadą, kad R. U. nuosavybės teise priklausantys šunys taip pat atitinka konfiskuotino turto požymius pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį ir turi būti konfiskuoti. Taigi, konstatuotina, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes apygardos teismas ANK 29 straipsnio nuostatas pritaikė tinkamai.

42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų. Nenustačius teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti apygardos teismo nutarimą, prašymai netenkinami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                       Olegas Fedosiukas

Alenas Piesliakas

Rima Ažubalytė