2AT-23-719/2023

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-23-719/2023 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01797-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 1.5.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 17 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato Sauliaus Majausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.          Bylos esmė

1.   A. K. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės Dainoros Gintautaitės-Bačėnienės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu pagal ANK 303 straipsnio 1 dalį nubaustas 90 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. birželio 10 d. 20.00 val., nesilaikydamas gyvūnų laikymo nelaisvėje bendrųjų reikalavimų, nustatytų plėšriųjų žinduolių šeimos atstovams – katiniams (Felidae), įsigijo laikyti nelaisvėje, laikė katinių šeimos atstovo, laukinės Afrikos katės – servalo (Leptailurus serval) individus ir (ar) jų hibridus (iš viso 14 vnt.), taip pat neturėjo būtinų turėti įsigytų gyvūnų kilmės (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą bei teisėtą įvežimą iš kitų valstybių patvirtinančių dokumentų, neteikė ataskaitų apie laikomus gyvūnus, netvarkė registro, kuriame įrašomi duomenys apie laikomus gyvūnus (rūšis, laukinių gyvūnų skaičius, amžius, lytis, sveikata, gimimo ir gaišimo datos, įsigijimo šaltinis, informacija apie laukinių gyvūnų perkėlimą, pervežimą į kitą vietą). Taip A. K. pažeidė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 9 punkto, 12.2, 12.3, 12.4.2 papunkčių, 13, 31, 38, 39 punktų, 4 priedo, Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 7, 10, 11 punktų, Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 10 straipsnio, Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006 47 straipsnio reikalavimus. Taip pat A. K., neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui, vykdė Savannah (naminės katės (Feliscatus) ir plėšriosios laukinės Afrikos katės – servalo (Leptailurus serval) hibridų) kačių veisimą. Taip pažeidė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.3, 12.3.1, 12.3.2 papunkčių reikalavimus. Taip pat A. K. pagal ANK 303 straipsnio 4 dalį 165 Eur bauda ir keturiolikos gyvūnų konfiskacija nubaustas už tai, kad, neturėdamas leidimo prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų, viešajame internetiniame skelbimų portale https://www.skelbiu.lt/ ir viešai prieinamame interneto portale (duomenys neskelbtini) vykdė naminės katės (Feliscatus) ir plėšriosios laukinės Afrikos katės – servalo (Leptailurus serval) hibridų prekybą, t. y. minėtus gyvūnus, siekdamas gauti pajamų, viešai eksponavo, siūlė parduoti, pardavė. Taip A. K. pažeidė Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 6 punkto, 6.2 papunkčio, 6(3), 6(6), 6(7), 7, 8, 10 punktų reikalavimus. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. K. už ANK 303 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų administracinių nusižengimų padarymą paskirta galutinė nuobauda – 165 Eur bauda ir 14 gyvūnų konfiskavimas.

2.   Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės D. Gintautaitės-Bačėnienės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3.   Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartis ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės D. Gintautaitės-Bačėnienės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimas pakeisti, pašalinant iš A. K. pažeidimo veikos aprašymo aplinkybę, kad jis gyvūnus pardavė. Kita nutarties dalis palikta nepakeista.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato S. Majausko prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovas S. Majauskas prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. bei Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartis ir perduoti bylą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai esminiams protokolo trūkumams ištaisyti ir papildomiems tyrimo veiksmams atlikti. Pareiškėjas nurodo:

5.1. Teismai netinkamai aiškino Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių nuostatas šioje byloje. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis apibrėžia, kas yra laukinio gyvūno hibridas; tai gyvūnas, kurio ankstesnėse keturiose kartose buvo vienas ar daugiau kryžminimosi su kitos rūšies gyvūnu atvejų. Teismai kaltinimus šioje byloje dėl gyvūnų traktavimo kaip laukinių gyvūnų hibridų grindė Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros vedėjo A. Paulausko pažyma dėl rūšies ir hibridizacijos laipsnio bei specialisto, surašiusio protokolą, aiškinamuoju raštu. Pažymoje yra netikslumų, tos pačios vados Savannah kačiukai, kurių tėvai paskutinėse keturiose kartose neturėjo kryžminimosi su laukiniu gyvūnu atvejų, buvo priskirti skirtingoms hibrido kartoms, netgi ankstesnėms nei kačiukų tėvai, o tai objektyviai nėra įmanoma. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme pažymą pateikęs asmuo teigė, kad tyrimu buvo nustatomas hibridizacijos laipsnis, tų pačių tėvų kačiukų hibridizacijos laipsnis gali būti skirtingas, nes genų hibridizacijos lygis skiriasi, paveldima protėvių genų dalis gali skirtis, atliekant tyrimą buvo lyginama, kiek individo genų rinkinys atitinka vieną rūšį ir kiek – kitą rūšį, o palikuonių kartos po kryžminimosi su laukiniu gyvūnu nebuvo nustatomos, tam būtų reikėję kitų tyrimų. Taigi hibridizacijos laipsnis nesutampa su genealoginiu kartų skaičiumi nuo kryžminimosi su laukiniu gyvūnu. Teismai suteikė pažymoje nurodytiems duomenims visiškai kitokią prasmę, nei teismo posėdžio metu nurodė ją surašęs A. Paulauskas.

5.2. Gyvūnų hibridizacijos laipsnis nesudaro A. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėčių požymių ir nepagrindžia įstatyme apibrėžto „laukinio gyvūno hibrido“. Esminių aplinkybių – ar paimtos dvylika Savannah kačių paskutinėse keturiose kartose turėjo kryžminimosi su laukiniu gyvūnu atvejų – nei skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, nei teismai netyrė. Taigi teismai pažeidė Laukinės gyvūnijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, pakeisdami laukinio gyvūno hibrido apibrėžimą, neteisėtai pritaikydami hibridizacijos laipsnio sąvoką laukinio gyvūno hibridui identifikuoti. Be to, teismai net ir penktos bei šeštos kartos hibrido hibridizacijos laipsnio gyvūnus traktavo kaip laukinių gyvūnų hibridus šioje byloje.

5.3. Laukinių gyvūnų hibridų prekyba ir siūlymas parduoti laukinių gyvūnų hibridus A. K. buvo inkriminuoti deklaratyviai. Tiek skelbimų portale, tiek tinklalapiuose buvo skelbiama informacija apie parduodamus ir parduotus penktos ir vėlesnės kartos hibridus, kurie yra pagal įstatymą pripažįstami naminiais gyvūnais, o ne laukinio gyvūno hibridais ir nėra prilyginami laukiniams gyvūnams. A. K. turi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą leidimą, yra šios tarnybos tikrinamas bei kontroliuojamas vykdant naminių kačių veisimo veiklą, ją vykdo laikydamasis nustatytų teisės aktų reikalavimų. Žemesnės instancijos teismai, neteisingai aiškindami Laukinės gyvūnijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje esančią laukinio gyvūno hibridą apibrėžiančią teisės normą, nepagrįstai priskyrė dvylika Savannah kačių laukinių gyvūnų hibridams, o du servalai niekada nebuvo nei parduodami, nei siūlomi parduoti.

5.4. Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse nurodyta sąvoka „eksponavimas“ nėra bendrinio žodžio „rodyti“ sinonimas. Gyvūno atvaizdo naudojimas viešosios sklaidos priemonėse nėra gyvūno eksponavimas; tai yra gyvūno atvaizdo naudojimas. Laukinio gyvūno eksponavimas yra specifinė veikla, kuriai reikalingas leidimas, nes gyvūnas laikomas nelaisvėje, siekiant parodyti parodoje (zoologijos sode) ir gaunant pajamas už tokį gyvūno eksponavimą. A. K. turimų gyvūnų neeksponavo. Teismai, inkriminuodami A. K. gyvūnų eksponavimą, netinkamai taikė Prekybos laukiniais gyvūnais taisykles (jų 29 punktą).

5.5. 2021 m. lapkričio 3 d. Institucijos nutarimu dviejų servalų ir dvylikos Savannah kačių konfiskavimas, kaip administracinio poveikio priemonė, buvo pritaikytas pagal ANK 303 straipsnio 4 dalį, o pagal ANK 303 straipsnio 3 dalį turto konfiskavimas nebuvo taikomas. Paimti servalai nebuvo ANK 303 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo dalykas. Teismai deklaratyviai konstatavo, kad buvo pažeistos Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės, taikydami konfiskavimą. A. K. gyvūnus augina ilgą laiką, turi jų įsigijimą ir kilmę patvirtinančius dokumentus, veislyne gyvūnai įsigyti iki 2018 m., o vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, individų, kurių poravimasis įvyko iki 2018 m. kovo 1 d., palikuonis asmenys turi teisę laikyti nelaisvėje iki jų mirties, užtikrindami, kad jie toliau nesiveistų ir nesidaugintų. Atsižvelgiant į tai, A. K. neturėjo pareigos įgyti atskiro leidimo laikyti iki 2018 m. įgytus F1–F4 gyvūnus augintinius.

5.6. Administracinio nusižengimo protokolo turinys neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, nes kaltinimas yra nekonkretus ir neaiškus, grindžiamas prielaidomis, neištirtais ir objektyviai nepagrįstais teiginiais. Neaišku, kuriems gyvūnams įsigyti buvo reikalingas leidimas, kokių jų laikymo reikalavimų A. K. nesilaikė. Taip pat neaiškus inkriminuojamų pažeidimų padarymo laikas; pavyzdžiui, du servalai A. K. buvo įgyti daugiau nei prieš dvejus metus iki nutarimo šioje byloje surašymo, gyvūnų įgijimo aplinkybės praeityje buvo tikrintos, konstatuota, kad A. K. turėjo teisėto gyvūnų įgijimo dokumentus, tačiau dėl tų pačių gyvūnų buvo atliekamas tikrinimas iš naujo ir konstatuota, kad jis gyvūnus įgijo neteisėtai. A. K. yra pateikęs gyvūnų kilmę, įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

5.7. Inspekcija ir teismai nevertino gyvūnų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nevertino Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse bei Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse įtvirtintų išimčių, taikomų A. K. gyvūnams, individualiai netyrė paimtų gyvūnų kartų ir paskutinio kryžminimo su laukiniu gyvūnu, gyvūnų genealogijos ir nesivadovavo pateiktais gyvūnų kilmės dokumentais. Iš A. K. konfiskuotiems gyvūnams yra taikomos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.4 papunktyje įtvirtintos išimtys. Gyvūnai yra išveisti kontroliuojamoje aplinkoje, yra penktos ir vėlesnių kartų Savannah veislės katės, kurios yra veisiamos užtikrinant Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimus ir yra kontroliuojamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, o ne Institucijos, surašiusios protokolą šioje byloje. Inspekcija neužtikrino teisės žinoti, kuo A. K. yra kaltinamas, nesudarė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą nuo jam pareikšto kaltinimo, taip pažeidė ANK 566 ir 577 straipsnių reikalavimus.

5.8. Inspekcija bei teismai visiškai nevertino ir netyrė, tarp kurių kartų gyvūnų vyko poravimasis. Nebuvo vertinta tai, kad servalo Jamili gimimo data yra jo įsigijimo data, kad 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, 1 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, jog įsigijimo data – tai diena, kurią egzempliorius buvo paimtas iš natūralios aplinkos, gimė nelaisvėje arba buvo dirbtinai padaugintas. Jamili buvo įsigytas iš Vokietijoje esančio veislyno dar prieš jo gimimą, todėl servalo Jamili įsigijimo data yra laikoma 2009 m. liepos 31 d. Taigi teismai nepagrįstai netaikė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.2 papunktyje įtvirtintos išimties. Pati Inspekcija dar 2011 m. patikrino servalo Jamili įsigijimo dokumentus, nuskenavo šio gyvūno mikroschemos numerį ir nurodė, jog visi dokumentai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Nebuvo įvertinta, kad A. K. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą yra gavęs būtent dėl Savannah veislės kačių veisimo, jas laikė teisėtai.

5.9. A. K. neva atlikti Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių bei Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių pažeidimai, dėl kurių jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 303 straipsnio 1 dalį ir ANK 303 straipsnio 4 dalį, buvo konstatuoti pažeidžiant procesines ANK teisės normas, reglamentuojančias protokolo surašymą ir įrodymų vertinimo taisykles (ANK 563 straipsnis, 569 straipsnio 5 dalis, 609 straipsnis, 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5.10. Tiek Institucija, surašiusi protokolą ir priėmusi nutarimą, tiek ir teismai pažeidė A. K. nekaltumo prezumpciją, visas procesas buvo orientuotas į tai, kad A. K. turėjo paneigti savo kaltę; surašytas protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, nes suformuluotas neaiškiai, remiantis vien kaltinančiomis prielaidomis.

5.11. Visi gyvūnai, gyvenantys pas A. K., yra kliniškai sveiki, laiku vakcinuoti, prižiūrėti, socializuoti, išveisti kontroliuojamoje aplinkoje ir nuolat gyvenantys tik tarp žmonių. Net jei teismas nusprendžia, kad AAD leidimas yra reikalingas, administracinio poveikio priemonės – konfiskavimo taikymas yra akivaizdžiai neproporcingas, nes šis trūkumas yra vien tik formalus ir gali būti nedelsiant pašalintas.

6.   Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato S. Majausko prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas I. Kaluškevičius prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Administracinio nusižengimo teisena A. K. buvo pradėta po to, kai įsitikinta, kad iš jo paimti gyvūnai yra laukiniai ar aukšto hibridizacijos laipsnio (antros–šeštos kartos) hibridai. Apylinkės ir apygardos teismai pagrįstai vadovavosi Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros vedėjo profesoriaus A. Paulausko atliktais gyvūnų genetiniais tyrimais. A. K. nepateikė jokių kitų tyrimų išvadų, kurios galimai būtų paneigusios profesoriaus A. Paulausko atliktus gyvūnų rūšies ir hibridizacijos laipsnio nustatymo tyrimus. Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių tyrimo išvadą, teismui nėra pagrindo nesivadovauti A. Paulausko pateiktais paaiškinimais bei mokslinio tyrimo išvada. Laukinio gyvūno sąvoka teismų buvo aiškinama teisingai.

6.2. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. K. viešai eksponavo ir siūlė parduoti gyvūnų hibridus, tai patvirtina duomenys iš www.skelbiu.lt portalo, kuriame įdėtas skelbimas apie veislyne (duomenys neskelbtini) parduodamas Savannah veislės kates, o tinklalapyje (duomenys neskelbtini) matyti, kad eksponuojamos Savannah veislės katės, – šie įrodymai yra pakankami tam, kad būtų konstatuotas Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimas. Taip pat nesutiktina su pareiškėjo nuomone, kad tinklalapis nėra vieša vieta. Tinklalapis yra viešoje erdvėje, jį peržiūrėti gali žymiai didesnis skaičius žmonių. Iš byloje surinktų duomenų visumos akivaizdu, kad A. K. vykdė laukinės Afrikos katės ir naminės katės kryžminimą, siekdamas parduoti gyvūnų hibridus, o ne laikyti keturiolika gyvūnų estetikos tikslais.

6.3. A. K. pateikti gyvūnų kilmės ir įsigijimo dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, išduoti ne kompetentingų valstybės institucijų, o privačių asmenų ar veislynų, todėl jie negali būti laikomi teisėtą įsigijimą bei teisėtą įvežimą iš kitų valstybių patvirtinančiais dokumentais. Pagal Prekybos laukiniais gyvūnais taisykles, teisėtą gyvūnų įsigijimą Lietuvos Respublikoje bei jų kilmę patvirtinantys dokumentai yra leidimas naudoti laukinius gyvūnus, pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų gyvūnų kilme, rūšimis, požymiais ir skaičiumi, 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamente nustatyti dokumentai (leidimai, sertifikatai, etiketės), išduoti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje narėje. Tokių dokumentų nė vienam gyvūnui A. K. nepateikė, taigi gyvūnai įsigyti (pirkti) neteisėtai, pažeidžiant Prekybos laukiniais gyvūnais taisykles. Taip pat A. K. neteisėtai įsigytus gyvūnus kryžmino, veisė ir reklamavo, siūlė parduoti, neturėdamas atitinkamo leidimo. Be to, leidimo laikyti, kryžminti, veisti ar parduoti hibridus A. K. negali turėti, nes tokiai veiklai (išskyrus pardavimą) Aplinkos apsaugos agentūra leidimus išduoda tik mokslinius tyrimus atliekančioms įstaigoms.

6.4. Kauno apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, išanalizavo ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, tenkino visus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo S. Majausko prašymus – kaip specialistą apklausė profesorių A. Paulauską dėl atliktų gyvūnų genetinių tyrimų ir veterinarijos gydytoją A. Džiugą dėl gyvūnų domestikavimo. Kauno apygardos teismas pagrįstai pritarė apylinkės teismo išvadoms. A. K. teisėtai ir pagrįstai pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 303 straipsnio 1 dalyje, 303 straipsnio 4 dalyje. Prašyme nurodyti argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės pažeidimų laikytini subjektyvia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato S. Majausko pozicija siekiant atstovaujamajam A. K. padėti išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato S. Majausko prašymas tenkintinas iš dalies.

8.   A. K. šioje byloje nubaustas už veikų, nustatytų ANK 303 straipsnio 1 ir 4 dalyse, padarymą. Pagal ANK 303 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už neteisėtą laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą. Už šios veikos padarymą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo trisdešimt iki šimto penkiasdešimt eurų. Pagal ANK 303 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pažeidė Prekybos laukiniais gyvūnais taisykles. Šios veikos padarymas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki trijų šimtų eurų. A. K. veika dėl ANK 303 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo pasireiškė laukinės Afrikos katės (servalo) ir jos hibridų – 14 laukinių gyvūnų – neteisėtu įsigijimu ir laikymu (neturėjimas būtinų įsigytų gyvūnų kilmės bei teisėtą įvežimą iš kitų valstybių patvirtinančių dokumentų, taip pat neteikimas ataskaitų apie laikomus gyvūnus, netvarkymas registro, kuriame įrašomi duomenys apie laikomus gyvūnus, neturint Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui, naminės katės ir laukinės Afrikos katės hibridų kačių veisimas). A. K. veika dėl ANK 303 straipsnio 4 dalies pasireiškė naminės katės ir plėšriosios laukinės Afrikos katės hibridų viešu eksponavimu, siekiant gauti pajamų, ir jų siūlymu parduoti viešai prieinamame interneto portale ir viešajame internetiniame skelbimų portale.

9.   Iš prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą matyti, kad pareiškėjas apylinkės ir apygardos teismų procesinius sprendimus šioje byloje ginčija šiais pagrindiniais aspektais: 1) pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, laukinio gyvūno hibridas yra gyvūnas, kurio ankstesnėse keturiose kartose buvo vienas ar daugiau kryžminimosi su kitos rūšies gyvūnu atvejų, todėl, siekiant atriboti laukinio ir nelaukinio gyvūno hibridą, turi būti tiriama gyvūno genealogija, būtinas specialisto tyrimas. Byloje esanti specialisto išvada yra moksliškai nepagrįsta, ja atskleidžiamas gyvūnų hibridizacijos laipsnis, tačiau ne genealoginis kartų skaičius nuo kryžminimosi su laukiniu gyvūnu, taigi nenustatytas ANK 303 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytas administracinių nusižengimų dalykas; 2) nenustatyta ANK 303 straipsnio 4 dalyje nurodyta veika – laukinio gyvūno hibrido eksponavimas, nes gyvūno atvaizdo naudojimas viešosios sklaidos priemonėse nėra jo eksponavimas; 3) nagrinėjant bylą padaryti proceso pažeidimai – administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes kaltinimas yra nekonkretus ir neaiškus, nevertintos teisės aktuose nustatytos išimtys dėl gyvūnų laikymo, byloje pateikti gyvūnų teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai; individų, kurių poravimasis įvyko iki 2018 m. kovo 1 d., palikuonis pagal teisės aktų reikalavimus asmenys turi teisę laikyti nelaisvėje iki jų mirties, užtikrindami, kad jie toliau nesiveistų ir nesidaugintų. Atskiro leidimo laikyti iki 2018 m. kovo 1 d. įgytus F1–F4 augintinius A. K. įgyti neturėjo; 4) dviejų servalų (laukinių Afrikos kačių) konfiskavimas taikytas nepagrįstai, nes pagal ANK 303 straipsnio 4 dalį buvo inkriminuotas tik laukinių gyvūnų hibridų, tačiau ne dviejų servalų siūlymas parduoti ir jų eksponavimas, vadinasi, jų konfiskavimas neturi teisinio pagrindo, be to, turto konfiskavimas buvo taikomas visiems gyvūnams, neatsižvelgiant į jų kartų skaičių.

10. Remiantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirtos visos aplinkybės, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūno tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, nesantys pareigūnais, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ar pareiškimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vien tai, kad pareiškėjas ar jo atstovaujamasis nesutinka su apylinkės teismo atlikto įrodymų tyrimo apimtimi, bylą nagrinėjančių teismų išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų pagrindu byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, iš esmės pažeistos ANK nustatytos įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklės.

11. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylose turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-693/2019, 2AT-38-976/2020 ir kt.).

12. Pareiškėjas A. K. nubaudimą pagal ANK 303 straipsnio 1 ir 4 dalis ginčija pirmiausia administracinių nusižengimų sudėčių požymio – dalyko – nustatymo tinkamumu byloje, t. y. tuo, ar A. K. įgyti, laikyti ir siūlyti parduoti bei eksponuoti gyvūnai laikytini laukinių gyvūnų hibridais. Administracinių nusižengimų dalyko nustatymo tinkamumas ginčijamas analizuojant byloje surinktų įrodymų, ypač specialisto tyrimo, vertinimą.

13. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad A. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėčių dalykas nustatytas Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto tyrimo išvada, specialisto, atlikusio tyrimą, paaiškinimais bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Pagrįstų abejonių nei dėl specialisto kompetencijos, nei dėl jo taikytų tyrimo metodų teismams nekilo. Atliekant tyrimą, buvo naudojami genetinės analizės, gyvūnų identifikavimo, rūšies nustatymo, hibrido laipsnio įvertinimo metodai, vadovautasi mokslinių tyrimų suformuotomis rekomendacijomis. Iš 14 gyvūnų, paimtų iš A. K., 2 yra servalai (Afrikos laukinės katės), 1 – šeštos kartos Afrikos laukinės katės ir naminės katės hibridas, 2 – penktos kartos Afrikos laukinės katės ir naminės katės hibridai, 4 – ketvirtos kartos Afrikos laukinės katės ir naminės katės hibridai, 2 – trečios kartos Afrikos laukinės katės ir naminės katės hibridai, 3 – antros kartos Afrikos laukinės katės ir naminės katės hibridai. Teismai padarė išvadą, kad hibrido kartos nustatymas nepriklauso vien nuo to, kokiai kartai priskiriami jo tėvai, nes tos pačios kartos individai gali turėti skirtingą servalo genų skaičių, kryžminant hibridus galima grįžti ir į servalo genomą atgal. Sprendžiant ANK 303 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto nusižengimo dalyko nustatymo klausimą, specialiųjų žinių panaudojimas ir jo metu gautų duomenų vertinimas yra esminiai. Nagrinėjamu atveju specialisto tyrimo ir jo paaiškinimų kaip įrodymų tinkamumu, išsamumu nėra pagrindo abejoti.

14. Pagal ANK 303 straipsnio 4 dalį A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už dvylikos laukinių gyvūnų hibridų eksponavimą, siekiant gauti pajamų, ir jų siūlymą parduoti. Pareiškėjas prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pažymi, kad neteisėtas gyvūnų eksponavimas A. K. neturėtų būti inkriminuojamas, nes jo veika – įdedant gyvūnų nuotraukas į interneto puslapį – pagal savo esmę nėra eksponavimas. Pažymėtina, kad pagal Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 1.4 punktą Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės reglamentuoja <...> laukinių gyvūnų viešą eksponavimą, siekiant gauti pajamų, o 1.1 punktas – jų <...> siūlymą parduoti. Pagal Taisyklių 29 punktą leidimai įvežti (išvežti) ir (arba) prekiauti laukiniais gyvūnais, jų dalimis bei gaminiais iš jų ir (arba) teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai, nurodyti Taisyklių 3 punkte, yra būtini šiuos gyvūnus, jų dalis ir gaminius iš jų laikant, transportuojant, eksponuojant viešoje vietoje, kolekcionuojant, jais prekiaujant bei naudojant juos kitu būdu. Iš Institucijos nutarimo ir apylinkės bei apygardos teismų nutarčių matyti, kad A. K. veika pasireiškė pagal du teisinę reikšmę turinčius požymius: 1) siūlymu parduoti – www.skelbiu.lt portale įdėtas skelbimas apie veislyne (duomenys neskelbtini) parduodamas Savannah veislės kates; 2) laukinių gyvūnų hibridų viešu eksponavimu, siekiant gauti pajamų: tinklalapyje (duomenys neskelbtini) eksponuojamos Savannah veislės katės įkeliant laukinių gyvūnų hibridų atvaizdus. Tokiam Institucijos ir teismų A. K. veikos vertinimui pritartina: į tinklalapį (duomenys neskelbtini) įdedant Savannah kačių atvaizdus, jame taip pat nurodomi kontaktiniai duomenys, manytina, tai nėra siūlymo juos parduoti požymį atitinkanti veika, o jų viešo eksponavimo (eksponavimas nepriklauso nuo erdvės pobūdžio – tai gali būti ir fizinė, ir nefizinė erdvė), siekiant gauti pajamų, veika.

15. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas yra nekonkretus. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). Iš administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad A. K. buvo konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryti administraciniai nusižengimai, protokolo turinys niekaip nelėmė gynybos nuo kaltinimo suvaržymo.

16. Pažymėtina, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo byloje gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Viena iš teisingo sprendimo priėmimo garantijų administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas įrodymų ištyrimas. A. K. buvo suteikta galimybė ginčyti bylos įrodymus rungtyniško bylos nagrinėjimo metu ir pateikti dėl jų savo argumentus. A. K. kaltė buvo įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Vien tai, kad jo atstovo pozicijai nebuvo pritarta, nelemia pažeidimo byloje.

17. ANK 636 straipsnio nuostatos įtvirtina teismo nutarimo (nutarties) turiniui keliamus reikalavimus, o šio straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad nutarime (nutartyje) turi būti nurodyti įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai. Iš apygardos teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas tyrė ir pas A. K. rastų gyvūnų įsigijimą neva patvirtinančius dokumentus, vertino jų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams, darė įrodymais pagrįstą išvadą, kad gyvūnų įsigijimo dokumentų A. K. neturėjo. Ši išvada daryta remiantis teisės aktų, nustatančių gyvūnų įsigijimo dokumentų formą, reikalavimais, t. y. Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių atitinkamomis nuostatomis, kurių A. K. pateikti dokumentai, neva patvirtinantys kelių iš jo konfiskuotų gyvūnų įsigijimo teisėtumą, akivaizdžiai neatitiko. Taip pat kitaip, nei tai pabrėžiama prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, buvo vertinamos ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodytos gyvūnų laikymo išimtys, kurių A. K. neatitiko, taip pat atskleistas tiek ANK 303 straipsnio 1 dalies, tiek ANK 303 straipsnio 4 dalies veikų turinys.

18. Apylinkės ir apygardos teismų išvadų dėl A. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų kvalifikavimo nuoseklumu ir išsamumu nėra pagrindo abejoti, prašyme dėl administracinių nusižengimų bylos proceso atnaujinimo išdėstyti argumentai laikytini nepagrįstais.

19. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pagal ANK 29 straipsnio 3 dalį, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Pagal ANK 303 straipsnio 5 dalį už ANK 303 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių, priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimas; už šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą. Taigi būtinas turto konfiskavimas yra dėl ANK 303 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyto administracinio nusižengimo padarymo, o padarius ANK 303 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, įstatymas suteikia institucijai ir teismui diskreciją spręsti dėl turto konfiskavimo skyrimo tikslingumo.

20. Iš 2021 m. lapkričio 3 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimo matyti, kad A. K. pagal ANK 303 straipsnio 4 dalį nuspręsta skirti 165 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – visų iš jo paimtų gyvūnų konfiskavimą, pagal ANK 303 straipsnio 1 dalį – 90 Eur baudą. Taigi Institucija, nagrinėjusi bylą ne teismo tvarka ir priėmusi 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą, nusprendė, kad pagal ANK 303 straipsnio 1 dalį turto, priklausančio A. K., konfiskavimas yra netikslingas, o ANK 303 straipsnio 4 dalies aspektu ši administracinio poveikio priemonė skirta privaloma tvarka.

21. Kauno apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo S. Majausko skundą dėl minėto Institucijos nutarimo, dėl taikyto turto konfiskavimo, pasisakė ANK 34 straipsnio 6 dalies aspektu, t. y. galimybės neskirti administracinio poveikio priemonės, ir nusprendė, kad sąlygų neskirti šioje byloje 14 iš A. K. paimtų gyvūnų konfiskavimo šiuo atveju nėra; gyvūnų apyvarta yra ribota, jų laikymas yra galimas tik turint atitinkamą kompetentingos institucijos išduotą leidimą. Apygardos teismas šioje byloje, nagrinėdamas skundą dėl apylinkės teismo sprendimo, taip pat pasisakė tik dėl A. K. skirto gyvūnų konfiskavimo ANK 34 straipsnio 6 dalies aspektu.

22. Iš administracinio nusižengimo protokolo, Institucijos nutarimo bei apylinkės ir apygardos teismų nutarčių šioje administracinio nusižengimo byloje matyti, kad A. K. pagal ANK 303 straipsnio 1 dalį nubaustas už dviejų laukinių Afrikos kačių ir dvylikos naminių kačių ir laukinių Afrikos kačių hibridų neteisėtą įgijimą ir laikymą, o pagal ANK 303 straipsnio 4 dalį – už dvylikos naminių kačių ir laukinių Afrikos kačių hibridų neteisėtą eksponavimą ir ketinimą parduoti.

23. Pagal ANK 38 straipsnio 1 dalį, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Šio straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, nurodytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse nustatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

24. A. K. administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas – skirta tik už ANK 303 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą – naminės katės ir Afrikos laukinės katės hibridų neteisėtą eksponavimą ir siūlymą parduoti. Atkreiptinas dėmesys, kad turto konfiskacija buvo taikoma ne tik naminės katės ir Afrikos laukinės katės hibridams (12 vnt.), bet ir dviem laukinėms Afrikos katėms, rastoms pas A. K., už kurių neteisėtą įgijimą ir laikymą jis buvo nubaustas pagal ANK 303 straipsnio 1 dalį, tačiau administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas – jam nebuvo paskirta. Laikytina, kad du servalai – laukinės Afrikos katės (Leptailurus serval) – konfiskuoti nepagrįstai, todėl gyvūnų, kurių mikroschemos Nr. atitinkamai 276098102577206 (gyvūnas vardu Jamili) ir 99000000383273 (gyvūnas vardu Alendro), konfiskavimas naikintinas.

25. Prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo taip pat abejojama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės – dvylikos naminės katės ir Afrikos laukinės katės hibridų konfiskavimo teisėtumu. Šio A. K. priklausančio turto konfiskavimas ginčijamas pateikiant argumentus dėl ANK 303 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – dalyko nustatymo tinkamumo. Pirmiau minėta, kad, proceso šioje byloje metu panaudojus specialiąsias žinias, buvo nustatytas ANK 303 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų administracinių nusižengimų dalykas, specialisto tyrimo ir jo paaiškinimų kaip įrodymų tinkamumu, išsamumu nesuabejota. Taigi A. K. laikyti laukinių gyvūnų hibridai, kaip administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 303 straipsnio 1 ir 4 dalyse, dalykas, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti pagrįstai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį pakeisti: panaikinti A. K. paskirtą dviejų gyvūnų – laukinių Afrikos kačių (Leptailuris serval), kurių mikroschemų Nr. atitinkamai 276098102577206 (gyvūnas vardu Jamili) ir 99000000383273 (gyvūnas vardu Alendro), konfiskavimą. Kitą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties, Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Artūras Ridikas