TA-311-789/2023

Administracinė byla Nr. TA-311-789/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00706-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S) (N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. (R. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. (R. R.) patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.    Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba) (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriuo yra nutraukiama jo apsauga nuo nusikalstamų veikų ir atšaukiamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas (duomenys neskelbtini)skirti priemones apsaugai nuo nusikalstamų veikų ir pareiškėjui nutraukiama apsauga nuo nusikalstamų veikų (toliau – ir Sprendimas).

2.    Pareiškėjo patikslintas skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas yra kaltinamasis. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pareiškėjui taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, jis yra laikomas (duomenys neskelbtini).

2.2. (duomenys neskelbtini) administracija pareiškėjui įteikė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kalėjimų skyriaus 2021 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas), kuriuo pareiškėjas informuotas, kad Sprendimu yra nutraukiama pareiškėjo apsauga nuo nusikalstamų veikų ir atšaukiamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) taikyti apsaugą nuo nusikalstamų veikų, taip pat atšaukiamas Kalėjimų departamento prie direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) skirti priemones apsaugai nuo nusikalstamų veikų ir nutraukiama pareiškėjo apsauga nuo nusikalstamo poveikio.

2.3. Sprendime nurodoma, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nepripažino jam keliamų (inkriminuojamų) kaltinimų, vengė teikti parodymus, iš esmės naudojosi savo, kaip kaltinamojo, teise tylėti ir neliudyti, neatsakinėti į užduodamus klausimus ir taip atsisakė bendradarbiauti su teisingumo ir teisėsaugos įstaigų pareigūnais, t. y. atsisakė pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad, priimant Sprendimą, netinkamai taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas (2008 m. gegužės 15 d. įstatymo redakcija Nr. X-1542) (toliau – ir Įstatymas), buvo pažeistos pareiškėjo, kaip kaltinamojo, teisės, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK).

2.4. Sprendimo argumentai, kad pareiškėjas nepripažino jam inkriminuojamų veikų, vengė teikti parodymus, yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintomis asmens teisėmis, be to, jie neatitinka tikrovės. Pareiškėjas teigė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. vykusiame teismo posėdyje jis neatsisakė duoti parodymų ir juos davė, nedavė melagingų parodymų ir nesuteikė jokios kitos melagingos informacijos, jo duoti parodymai nesudarė jokio pagrindo nutraukti apsaugą nuo galimų nusikalstamų veikų.

2.5. Aplinkybė, kad pareiškėjas, teisme duodamas parodymus, tik iš dalies pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, negali būti pagrindas taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto normą, kadangi ir ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjo pozicija dėl inkriminuojamų kaltinimų buvo ta pati, t. y. jis pripažino savo kaltę tik iš dalies, nes nesutiko ir šiuo metu nesutinka su jam inkriminuojamais kaltinimais, įvykdžius (duomenys neskelbtini).

2.6. Atsisakymas bendradarbiauti nepatenka į Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatytas apsaugos nutraukimo sąlygas. 2018 metais tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta dvišalė sutartis (toliau – ir Sutartis), kurios turinys ir sąlygos nėra žinomos pareiškėjui, jam nebuvo pateiktas šios Sutarties nuorašas, nors jis daug kartų prašė jį pateikti, jis tik buvo informuotas apie Sutarties nutraukimą.

2.7. Pradinėje ikiteisminio tyrimo bylos stadijoje buvo šiurkščiai pažeistos pareiškėjo teisės, kriminalinės policijos pareigūnai vykdė apklausas, nedalyvaujant advokatui ir vertėjui, darė psichologinį spaudimą, kad pareiškėjas atsisakytų tuo metu gynusio advokato (pareiškėjas tai ir padarė), vertė duoti parodymus prieš save ir kitus asmenis.

3.    Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas papildomai pažymėjo, kad Sutartis su vertimu į latvių kalbą pareiškėjui buvo įteikta tik šios bylos nagrinėjimo metu, jam nebuvo žinomos Sutarties sąlygos. Atsakovai, neįteikdami Sutarties su vertimu į jam suprantamą latvių kalbą, šiurkščiai pažeidė jo teises.

4.    Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą ir nurodė šiuos argumentus:

4.1. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko 2021 m. vasario 22 d. teikime (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teikimas) buvo įvertinta, kad Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. gruodžio 2 d. vykusiame viešame teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nepripažino jam pateiktų kaltinimų, vengė duoti parodymus, iš esmės pasinaudojo kaltinamojo teise tylėti ir neduoti parodymų, neatsakyti į užduotus klausimus, taip jis savo iniciatyva atsisakė tolesnio bendradarbiavimo su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, teikiant informaciją apie padarytas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, kuriuo nutraukta pareiškėjo apsauga nuo nusikalstamo poveikio.

4.2.    Iš Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. gruodžio 2 d. vykusio viešo teismo posėdžio protokolo nagrinėjant baudžiamąją bylą (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas, davęs parodymus apie tam tikras aplinkybes, pareiškė, jog toliau bylos nagrinėjimo metu naudosis savo, kaip kaltinamojo, teise neteikti parodymų prieš save, neatsakinėti į užduodamus klausimus, tačiau pareiškė, kad galbūt vėliau norės pasisakyti.

4.3.    Pareiškėjo, kaip kaltinamojo, teisė neduoti parodymų (įskaitant parodymus prieš save) nėra kvestionuojama nei Teikime, nei ginčijamame Sprendime. Atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. gruodžio 2 d. vykusio viešo teismo posėdžio protokole užfiksuotų pareiškėjo parodymų turinį, pareiškėjo procesinę poziciją, ši aplinkybė Teikime ir ginčijamame Sprendime buvo pagrįstai įvertinta kaip pareiškėjo vengimas teisme duoti parodymus (atsakinėti į klausimus). Teikime buvo įvertinta ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (duomenys neskelbtini) Kalėjimų departamentui pateikta informacija apie grėsmes pareiškėjo gyvybei ir (ar) sveikatai ir turtui.

5.    Teismo posėdyje Generalinės prokuratūros atstovas pažymėjo, kad bylos duomenys aiškiai patvirtina, jog pareiškėjas aktyviai nebendradarbiavo su teisėsauga, todėl jam pagrįstai buvo nutraukta taikyta apsauga nuo nusikalstamo poveikio. Antras Sutarties egzempliorius pareiškėjui nebuvo įteiktas dėl šio dokumento slaptumo, bet su Sutartimi jis buvo supažindintas ir pasirašė ją.

6.    Atsakovas Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo patikslintu skundu, prašė atmesti jį bei nurodė šiuos argumentus:

6.1. Kalėjimų departamente buvo gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2021 m. sausio 11 d. raštas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad pareiškėjas savo iniciatyva atsisakė duoti parodymus: atsisakė toliau bendradarbiauti su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais ir atsirado Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatyti pagrindai nutraukti taikomas apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones.

6.2. Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad, išnykus šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytiems pagrindams arba esant šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytų aplinkybių, apsaugą nuo nusikalstamo poveikio paskyręs pareigūnas (pareigūnai) panaikina savo ankstesnį sprendimą paskirti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones.

6.3. Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) Teikime įvertino tai, kad, 2020 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apygardos teisme vykusiame viešame teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas (kaltinamasis) nepripažino jam pateiktų kaltinimų, vengė duoti parodymus, iš esmės pasinaudojo kaltinamojo teise tylėti ir neduoti parodymų, neatsakyti į užduotus klausimus, taip kaltinamasis savo iniciatyva atsisakė tolesnio bendradarbiavimo su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, teikiant informaciją apie padarytas (duomenys neskelbtini). Teikime taip pat įvertinta ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2021 m. vasario 18 d. rašte (duomenys neskelbtini) Kalėjimų departamentui pateikta informacija apie grėsmes pareiškėjo gyvybei ir (ar) sveikatai ir turtui (tokios grėsmės nenustatytos). Atsižvelgdami į tai, Generalinė prokurorė ir Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. vasario 23 d. priėmė ginčijamą Sprendimą nutraukti pareiškėjo apsaugą nuo nusikalstamo poveikio.

7.    Teismo posėdyje Kalėjimų departamento atstovas papildomai nurodė, kas Sutartis su pareiškėju buvo sudaryta, jis buvo supažindintas su Sutartimi ir pasirašė ją. Sutartis iš Kalėjimo departamento pusės buvo vykdoma, visą Sutarties vykdymo laikotarpį pareiškėjas nekėlė pretenzijų dėl jos vykdymo.

II.

8.    Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

9.       Teismas nustatė šias aplinkybes:

9.1.    Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2021 m. vasario 18 d. rašte (duomenys neskelbtini), kurio kopija pateikta Kalėjimų departamentui, nurodyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2021 m. sausio 11 d. raštu (duomenys neskelbtini) pateikė Kalėjimų departamentui turimą informaciją dėl kaltinamojo R. R., kuriam taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio. Pažymėta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-oji valdyba neturi duomenų apie šiuo metu galimas grėsmes pareiškėjui.

9.2.    Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos viršininkas 2021 m. vasario 22 d. teikime (duomenys neskelbtini), adresuotame Generalinei prokuratūrai ir Kalėjimų departamentui, nurodė, kad, 2020 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apygardos teisme vykusiame viešame teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą (duomenys neskelbtini), R. R. nepripažino jam pateiktų kaltinimų, vengė duoti parodymus, iš esmės pasinaudojo kaltinamojo teise tylėti ir neduoti parodymų, neatsakyti į užduotus klausimus, taip kaltinamasis savo iniciatyva atsisakė tolesnio bendradarbiavimo su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, teikiant informaciją apie padarytas (duomenys neskelbtini). Teikime įvertinta Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2021 m. vasario 18 d. rašte (duomenys neskelbtini) Kalėjimų departamentui pateikta informacija apie grėsmes pareiškėjo gyvybei ir (ar) sveikatai ir turtui, pažymėta, kad tokios grėsmės nenustatytos.

9.3.    Generalinė prokuratūra ir Kalėjimų departamentas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) nusprendė panaikinti pareiškėjui apsaugą nuo nusikalstamo poveikio nuo (duomenys neskelbtini).Sprendime pažymėta, kad, 2020 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nepripažino jam pateiktų kaltinimų, vengė duoti parodymus, iš esmės pasinaudojo kaltinamojo teise tylėti ir neduoti parodymų, neatsakyti į užduotus klausimus, taip kaltinamasis savo iniciatyva atsisakė tolesnio bendradarbiavimo su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais teikiant informaciją apie padarytas (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad pareiškėjas savo iniciatyva atsisakė duoti parodymus, t. y. toliau bendrauti su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, todėl atsirado Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas nutraukti taikomas apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones.

9.4.    Kalėjimų departamentas 2021 m. kovo 1 d. raštu (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad Sprendimu atšaukiamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimas (duomenys neskelbtini), taip pat atšauktas Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) skirti priemones apsaugai nuo nusikalstamų veikų ir nutraukiama apsauga nuo nusikalstamų veikų, bei nurodė šio Sprendimo priėmimo motyvus ir teisinį pagrindą.

10.     Teismas iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini) (toliau – ir baudžiamoji byla), kurioje vienas iš kaltinamųjų buvo R. R., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (duomenys neskelbtini). Generalinė prokuratūra pateikė į bylą baudžiamojoje byloje vykusių 2020 m. gruodžio 2 d., 2021 m. sausio 13 d. ir 2021 m. kovo 16 d. teismo posėdžių protokolų kopijas.

11.     Teismas iš Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos 2020 m. gruodžio 2 d. teisiamojo posėdžio protokolo nustatė, kad R. R. teisme išdėstė parodymų fragmentus ir atsisakė atsakyti į proceso dalyvių klausimus. 2021 m. sausio 13 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. taip pat nurodė, kad pasirenka poziciją tylėti. 2021 m. kovo 16 d. teisiamojo teismo posėdžio metu R. R. nurodė, kad prašo remtis jo parodymais, duotais teismo posėdyje.

12.     Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 18 d., 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybą su pareiškimu, kuriame prašė pateikti dvišalės Sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir Kalėjimų departamento, dublikatą, tačiau ši Sutartis jam nebuvo pateikta, kadangi joje pateikiama informacija sudaro valstybės paslaptį.

13.     Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6 straipsnio, 17 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio nuostatomis.

14.     Teismas nustatė, kad įtariamajam R. R. Kalėjimų departamento 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo taikyta apsauga nuo nusikalstamų veikų. Generalinės prokuratūros 2018 m. lapkričio 7 d. rašte (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad įtariamasis R. R. bendradarbiauja su policijos pareigūnais ir padeda atskleisti labai sunkių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu gautas įtariamojo prašymas skirti apsaugą, nes jo gyvybei gresia realus pavojus. Pareiškėjui ginčijamu Sprendimu apsauga nuo nusikalstamo poveikio nutraukta dėl to, kad jis Klaipėdos apygardos teisme baudžiamojoje byloje vykusiame 2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje nepripažino jam pateiktų kaltinimų, vengė duoti parodymus, iš esmės pasinaudojo kaltinamojo teise tylėti ir neduoti parodymų, neatsakyti į užduodamus klausimus.

15.     Teismas, įvertinęs į bylą pateikto baudžiamosios bylos 2020 m. gruodžio 2 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinį ir jame esančius pareiškėjo parodymus, padarė išvadą, kad ginčijamame Sprendime tinkamai įvertinta situacija ir pagrįstai padaryta išvada, kad kaltinamasis savo iniciatyva atsisakė duoti parodymus ir taip atsisakė tolesnio bendradarbiavimo su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, teikiant informaciją apie padarytas (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nėra informacijos apie grėsmes pareiškėjo gyvybei ir (ar) sveikatai ir turtui. Sprendime pagrįstai konstatuota, jog atsirado Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatytas pagrindas nutraukti pareiškėjui taikomas apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones.

16.     Teismas sutiko su pareiškėju, kad atitinkamos Baudžiamojo proceso kodekso normos nustato įtariamojo ir kaltinamojo teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu, taip pat atsisakyti duoti parodymus, nepripažinti pareikštų kaltinimų, tačiau akcentavo, kad šios kaltinamojo teisės ginčijamame Sprendime nėra kvestionuojamos, nes šios bylos ginčo atveju svarbu tai, kad pareiškėjui buvo taikyta apsauga nuo nusikalstamo poveikio vadovaujantis specialiu Įstatymu, kuris būtent ir reglamentuoja apsaugos nuo nusikalstamos poveikio skyrimo pagrindus, sąlygas ir panaikinimo pagrindus. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto nuostatas, į apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nutraukimo pagrindus patenka ir asmens atsisakymas, vengimas duoti parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.

17.     Teismas nesutiko, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 2 d. teisiamajame teismo posėdyje iš dalies davė parodymus, nes iš baudžiamosios bylos posėdžių protokolų nustatė aiškią R. R. poziciją neduoti parodymų, nepripažinti pareikštų kaltinimų, ir sprendė, kad tokią poziciją atsakovai teisėtai ir pagrįstai įvertino kaip apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nutraukimo pagrindą, nustatytą Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte.

18.     Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl Sutarties įteikimo ir jos sąlygų atskleidimo pareiškėjui nėra susiję su ginčijamo Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nes ginčijamu Sprendimu pareiškėjui apsauga nuo nusikalstamo poveikio nutraukta vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu, o ne dėl Sutarties sąlygų nesilaikymo. Teismas nustatė, jog pareiškėjui buvo taikyta apsauga nuo nusikalstamo poveikio nuo 2018 m. gruodžio 12 d. pagal jo paties pasirašytą dvišalę Sutartį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad per visą apsaugos nuo nusikalstamo poveikio laikotarpį saugomas asmuo būtų skundęs Kalėjimo departamento veiksmus (ar neveikimą) dėl Sutarties sąlygų neišaiškinimo, jų nežinojimo ar jų neišvertimo į latvių kalbą.

19.     Teismas konstatavo, kad atsakovų Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikius teisės aktų nuostatas, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, todėl atmetė pareiškėjo skundą.

III.

20.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriuo yra nutraukiama R. R. apsauga nuo nusikalstamų veikų ir atšaukiamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) taikyti apsaugą nuo nusikalstamų veikų, taip pat atšaukiamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) skirti priemones apsaugai nuo nusikalstamų veikų ir nutraukiama apsauga nuo nusikalstamų veikų; arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21.  Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.  Teismas neįvykdė savo pareigos ir neišnagrinėjo pareiškėjo skundo ir visos bylos medžiagos išsamiai, objektyviai ir nešališkai, kaip reikalauja norminiai aktai. Be to, buvo neteisingai aiškinamos ir taikomos materialinės teisės normos, nebuvo atsižvelgta į visas reikšmingas bylos aplinkybes, jos nebuvo išnagrinėtos, teismas tik iš dalies išnagrinėjo pareiškėjo skundo dalį dėl jo, kaip įtariamojo ir kaltinamojo, teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu galimo pažeidimo, tačiau visiškai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo dalies dėl to, kad pareiškėjo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai dėl jam inkriminuotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nesikeitė, R. R. nepripažino savo kaltės dėl šios kaltinimų dalies, tačiau tai nesutrukdė skirti ir taikyti apsaugą nuo galimo nusikalstamo poveikio. Teismas sprendime nepateikė jokių argumentų šiuo klausimu, pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas tik formaliai, nebuvo nustatytos esminės bylos aplinkybės ir nebuvo atskleista bylos esmė.

21.2.  Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2020 m. gruodžio 2 d. vykusiame baudžiamosios bylos teismo posėdyje pareiškėjas nepripažino pateiktų kaltinimų, vengė duoti parodymus, nes tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėjas iš esmės naudojosi savo, kaip kaltinamojo, teise tylėti ir neliudyti, neatsakinėti į užduodamus klausimus, todėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados nesuderinamos su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintomis asmens teisėmis, BPK 21, 22, 44 straipsniuose numatyta įtariamojo ir kaltinamojo teisių apsauga baudžiamojo proceso metu, taip pat Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

21.3.  Byloje pateikti 2021 m. sausio 13 d. ir 2021 m. kovo 16 d. teismo posėdžių baudžiamojoje byloje protokolai nebuvo pagrindas priimti ginčijamą Sprendimą, todėl teismas neturėjo vadovautis šiais atsakovo pateiktais dokumentais. Teismas sprendime nurodė papildomą aplinkybę (kuria nebuvo remiamasi Sprendime), jog bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nėra informacijos apie grėsmes pareiškėjo gyvybei ir (ar) sveikatai ir turtui.

21.4.  2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio baudžiamojoje byloje protokolas patvirtina, jog pareiškėjas neatsisakė duoti parodymus ir davė juos teisme, nedavė melagingų parodymų ir nesuteikė jokios kitos melagingos informacijos, šie pareiškėjo teisme duoti parodymai nesudarė jokio pagrindo taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą ir nutraukti pareiškėjo apsaugą nuo galimų nusikalstamų veikų šioje baudžiamosios bylos stadijoje.

21.5.  Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas atsisakė toliau bendradarbiauti su teisingumo ir teisėsaugos įstaigų pareigūnais, teikiant informaciją apie (duomenys neskelbtini), todėl buvo pagrindas taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą ir nutraukti apsaugą nuo galimų nusikalstamų veikų, kadangi atsisakymas bendradarbiauti nepatenka į Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytas apsaugos nutraukimo sąlygas, be to, sąvoka „atsisakymas bendradarbiauti“ yra įrodinėtina aplinkybė, kurią turėjo įrodyti atsakovai, tačiau atsakovai nepateikė į bylą tokių duomenų (kad pareiškėjas atsisako bendradarbiauti).

21.6.  Pareiškėjo pozicija dėl inkriminuojamų kaltinimų ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu ir ikiteisminio tyrimo metu buvo ta pati, t. y. pareiškėjas pripažino savo kaltę tik iš dalies, nes visiškai pripažino faktines bylos aplinkybes ir kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, tačiau nesutiko su jo atliktų veiksmų teisiniu kvalifikavimu, ir tai nebuvo faktinė ir teisinė kliūtis taikyti / netaikyti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių įstatymo. Ar pareiškėjo teisme duoti parodymai yra teisingi, ar jie atitinka byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumą, bus galima vertinti tik teismui / teismams išnagrinėjus baudžiamąją bylą, priėmus sprendimą (nuosprendį) ir jam įsiteisėjus.

21.7.  Teismas neteisingai vertino Įstatymo nuostatą, kad į apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nutraukimo pagrindus patenka ir asmens atsisakymas, vengimas duoti parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, kadangi šios teisės normos nevertino Įstatyme numatytų kitų teisės normų kontekste.

21.8.  2018 m. gruodžio 23 d. sudarytos dvišalės sutarties tarp R. R. ir (duomenys neskelbtini) dėl paskirtų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo turinys pareiškėjui tapo žinomas tik 2022 m. sausio mėn., o, nežinant Sutarties turinio, negalima pažeisti Įstatymo nuostatų, taigi negali kilti ir atsakomybė už jo nesilaikymą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties turinys ir pareiškėjo supažindinimo su ja aplinkybės nėra susiję su ginčijamo Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, prieštarauja Įstatymui ir Lietuvos policijos generalinio komisaro, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 5-V-532/V- 237/1-123 patvirtintiems Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nuostatams (2017 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 5-V-272/V-117/I-88 redakcija) (toliau – ir Nuostatai). Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti Sutarties turinį, sąlygas, nes tai yra vieningas pareiškėjui paskirtų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo bei nutraukimo procesas, tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku.

22.  2023 m. kovo 22 d. pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol visose teisminėse instancijose bus išnagrinėta Baudžiamoji byla ir įsiteisės nuosprendis bei prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 6 str. 2 p.), kuriuo rėmėsi atsakovai, priimdami skundžiamą Sprendimą, ir kuriuo Vilniaus apygardos administracinis teismas grindė savo sprendimą, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, bei kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas taip pat teikė prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo bei ištyrimo.

23.  Atsakovas Generalinė prokuratūra pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir nurodė šiuos atsiliepimo argumentus:

23.1.  Atsakovas Generalinė prokuratūra nekvestionuoja pareiškėjo teisių, numatytų Konstitucijos 31 straipsnyje ir BPK. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta apsaugos nuo nusikalstamo poveikio asmeniui taikymo sąlyga, t. y. apsaugos priemonės taikomos, jei saugotinas asmuo aktyviai bendradarbiauja su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, padeda atskleisti nusikalstamų veiką ar suteikia kitos vertingos informacijos teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnams. Poziciją aktyviai bendradarbiauti su pareigūnais, padėti jiems atskleisti nusikalstamą veiką, suteikti kitokią vertingą informaciją asmuo (įtariamasis / kaltinamasis) pasirenka savarankiškai ir laisva valia. Reali grėsmė saugotino asmens gyvybei, sveikatai ir / ar turtui kyla (gali kilti) tik jam aktyviai bendradarbiaujant su pareigūnais ir apie tokį bendradarbiavimą (bei jo procesinę reikšmę) žinant (numanant) priešingą poziciją pasirinkusiems baudžiamojo proceso dalyviams. Nurodytas reglamentavimas ir teismo vertinimas skundžiamame sprendime nepaneigia nei Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintų asmens teisių, nei Baudžiamojo proceso kodekso 21, 22 44 straipsniuose numatytų įtariamojo ir kaltinamojo teisių baudžiamojo proceso metu.

23.2.  Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. gruodžio 2 d. nagrinėjant Baudžiamąją bylą pareiškėjui (kaltinamajam) pasirinkus poziciją tylėti, taip pat neatsakinėti į užduodamus klausimus (teismo posėdžio protokolo 5, 6 l.), skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatuotas įstatymo 6 straipsnio 2 punkte numatytas apsaugos priemonių nutraukimo pagrindas, atsakovai neturėjo teisinio pagrindo įrodinėti, kad pareiškėjas kokiais nors kitais veiksmais atsisakė bendradarbiauti su teisingumo institucijos pareigūnais, teismu.

23.3.  Atsakovas sutinka, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 13 ir kovo 16 d. posėdžių protokolai nebuvo pagrindas priimti Sprendimą, bei pažymi, kad šie duomenys buvo pateikti teismo reikalavimu, be to, jie patvirtina, jog pareiškėjo pozicija neatsakinėti į klausimus nesikeitė ir po 2020 m. gruodžio 2 d. posėdžio.

23.4.  Atsakovas sutinka, kad teismas skundžiamame sprendime nurodė ir papildomą aplinkybę (kuria Sprendime nebuvo vadovaujamasi), jog bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nėra informacijos apie grėsmes pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, ir pažymi, kad ši aplinkybė buvo nurodyta Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2021 m. vasario 18 d. rašte (duomenys neskelbtini) bei Teikime, o tai, kad ši aplinkybė Sprendime nenurodyta kaip savarankiškas Įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nustatytas pagrindas, nepatvirtina, jog ji nebuvo žinoma Sprendimą priėmusiems subjektams, be to, ši aplinkybė aptarta ir įvertinta bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

23.5.  Nors bendras sprendimas nutraukti pareiškėjo apsaugą nuo nusikalstamo poveikio buvo grindžiamas ne 2018 m. gruodžio 23 d. sutarties atitinkamų sąlygų pažeidimu, pareiškėjui ir jo atstovui prašant, Sutartis buvo pateikta į bylą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

24.     Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimo (duomenys neskelbtini), kuriuo yra nutraukiama pareiškėjo apsauga nuo nusikalstamų veikų ir atšaukiamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) skirti priemones apsaugai nuo nusikalstamų veikų, teisėtumo ir pagrįstumo.

25.     Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje baudžiamojoje byloje nusprendė neduoti parodymų, nepripažinti pareikštų kaltinimų, atsakovai teisėtai ir pagrįstai įvertino šią pareiškėjo poziciją kaip apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nutraukimo pagrindą, nustatytą Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

26.     Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, teigia, kad jis nebuvo objektyvus ir nešališkas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevertino, kokia apimtimi pareiškėjas įsipareigojo duoti paaiškinimus priimant sprendimą taikyti pareiškėjui apsaugą nuo nusikalstamos veikos. Be to, buvo neteisingai aiškinamos ir taikomos materialinės teisės normos, nebuvo atsižvelgta į visas reikšmingas bylos aplinkybes, teismas tik iš dalies išnagrinėjo pareiškėjo skundo dalį dėl jo, kaip įtariamojo ir kaltinamojo, teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu galimo pažeidimo, nevertino aplinkybių dėl jo parodymų atliekant ikiteisminį tyrimą, nepasisakė dėl Sutarties turinio, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

27.     Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

28.     Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.); teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.); teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

29.     Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kalėjimų skyriaus 2021 m. kovo 1 d. rašto (duomenys neskelbtini) (el. b. I t., b. l. 10-11) nustatyta, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius priėmė 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjui taikyti priemones apsaugai nuo nusikalstamos veikos poveikio, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo skirtos priemonės apsaugai nuo nusikalstamų veikų, 2018 m. gruodžio 23 d. tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta dvišalė sutartis (duomenys neskelbtini).

30.     Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 22 d. teikimą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2021 m. vasario 23 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) nutraukė pareiškėjo apsaugą nuo nusikalstamų veikų ir atšaukė Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui buvo skirtos priemonės apsaugai nuo nusikalstamų veikų. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nurodytu pagrindu, konstatavus, jog pareiškėjas Klaipėdos apygardos teisme baudžiamojoje byloje vykusiame 2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje nepripažino jam pateiktų kaltinimų, vengė duoti parodymus, t. y. nebendradarbiavo su teismu.

31.     Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nustato, jog apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, dalyvaujantiems baudžiamajame procese: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir gynėjams (atstovams), atstovams pagal įstatymą, įtariamiesiems, kaltinamiesiems, nuteistiesiems, išteisintiesiems, asmenims, kuriems byla (ikiteisminis tyrimas) nutraukta. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali būti taikomos, jei atliekant kriminalinę žvalgybą ar ikiteisminį tyrimą arba nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl labai sunkių ar sunkių nusikaltimų, taip pat dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba pasibaigus kriminalinei žvalgybai ar baudžiamajam procesui buvo gauta patikrintų duomenų iš viešų ar konfidencialių šaltinių, kad: 1) asmenų gyvybei ar sveikatai gresia realus pavojus; 2) gali būti sunaikintas ar sugadintas asmenų turtas. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims, išskyrus ekspertus, specialistus ir gynėjus (atstovus), apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės taikomos, jeigu šie asmenys aktyviai bendradarbiauja su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką ar suteikė kitos vertingos informacijos teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnams.

32.     Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, jog apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės netaikomos, o jau pradėtos taikyti nutraukiamos, jei: asmuo nesutinka su pasiūlymu taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones (1 d.); šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyti asmenys, išskyrus ekspertus, specialistus ir gynėjus (atstovus), po apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių paskyrimo kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme atsisakė, vengė duoti ar davė melagingus parodymus ar suteikė kitą melagingą informaciją (2 d.); saugomas asmuo atsisako jam paskirtų apsaugos priemonių (3 d.); saugomas asmuo nesilaiko šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytos sutarties sąlygų (4 d.); išnyko šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (5 d.). Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog su saugotinu asmeniu sudaroma sutartis dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo. Sutarties turinį ir formą nustato Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nuostatai.

33.     Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 5-V-532/V-237/I-123 (2017 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 5-V-272/V-117/I-88 redakcija, toliau – ir Nuostatai) 10.1 punkte (Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) nustatyta, jog saugotinas asmuo privalo pateikti apsaugą nuo nusikalstamo poveikio įgyvendinantiems pareigūnams reikalingą informaciją, 12.1 punkte įtvirtinta, kad jis privalo laikytis sutartyje dėl paskirtų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo (5 priedas) nustatytų sąlygų.

34.     Į bylą pateikta išslaptinta Sutarties dalis, kurios (duomenys neskelbtini).

35.     Teisėjų kolegija, įvertinusi išslaptintos Sutarties dalies nuostatas Įstatymo ir Nuostatų teisinio reguliavimo kontekste, pažymi, jog nei paminėtuose teisės aktuose, nei Sutartyje nėra apibrėžta aktyvaus bendradarbiavimo su teisingumo ir teisėsaugos pareigūnais sąvoka ir turinys, t. y. nėra apibrėžta, kada ir kokiu būdu asmuo turi teikti informaciją minėtiems pareigūnams, kokia teikiamos informacijos / bendradarbiavimo apimtis, teikimo trukmė ir pan.

36.     Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apygardos teisme vykusio viešo teismo posėdžio metu kaltinamasis R. R. nepripažino jam pateiktų kaltinimų, vengė duoti parodymus, iš esmės pasinaudojo kaltinamojo teise tylėti ir neduoti parodymų, neatsakyti į užduodamus klausimus, tokiu būdu kaltinamasis savo iniciatyva atsisakė tolesnio bendradarbiavimo su teisingumo ir teisėsaugos pareigūnais, teikiant informaciją apie padarytas (duomenys neskelbtini). Atsakovas vertino šiuos pareiškėjo veiksmus (neveikimą), t. y. atsisakymą duoti parodymus teisme, kaip Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą pagrindą nutraukti pareiškėjui taikomas apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones.

37.     Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pareiškėjui nebuvo žinoma jo teisių ir pareigų, vykdant Sutartį, apimtis, trukmė, kadangi jam nebuvo pateiktas Sutarties nuorašas, į bylą nebuvo išreikalautas pareiškėjo pasirašytas Sutarties originalas, nebuvo įvertintas sprendimo taikyti apsaugą nuo nusikalstamo poveikio turinys, nenustatytos apsaugos taikymo sąlygos, trukmė ir kt., todėl byloje nebuvo galimybės įvertinti, ar skundžiamu Sprendimu pagrįstai panaikintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas (duomenys neskelbtini), kuriuo taikyta apsauga nuo nusikalstamo poveikio. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismo posėdžio baudžiamojoje byloje metu jis naudojosi savo, kaip kaltinamojo, teise tylėti ir neliudyti, neatsakinėti į užduodamus klausimus, o Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paneigia pareiškėjo teisę tylėti bei yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintomis asmens teisėmis, BPK 21, 22, 44 straipsniuose numatyta įtariamojo ir kaltinamojo teisių apsauga baudžiamojo proceso metu, taip pat Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Pareiškėjas teigia, kad jo pozicija dėl jam inkriminuojamų kaltinimų buvo tokia pati ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme duodant parodymus, t. y. pareiškėjas pripažino savo kaltę tik iš dalies, jis nesutiko ir nesutinka su jam inkriminuojamais kaltinimais įvykdžius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

38.     Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, paaiškinimus, taip pat atsižvelgdama į pareiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktus prašymus išreikalauti į bylą naujus įrodymus – Teikimą dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio taikymo, Sprendimą taikyti apsaugą nuo nusikalstamų veikų, Sutarties originalą, ištirti juos apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, neišreikalavęs pareiškėjo nurodytų įrodymų ir jų neištyręs, nenustatęs, kokia apimtimi pareiškėjas įsipareigojo bendradarbiauti su teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnais, kokio pobūdžio / apimties informaciją teikti, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai ir objektyviai.

39.     Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo ABTĮ suteikiamomis galimybėmis išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, ištirti visus byloje esančius įrodymus, be kita ko, susijusius su pareiškėjo apsaugos nuo nusikalstamo poveikio apimtimi ir pareiškėjo įsipareigojimais, susijusiais su apsaugos nuo nusikalstamo poveikio jam skyrimu. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesurinkęs reikiamų įrodymų, dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.).

40.     Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar asmens, pateikusio skundą, teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020 ir kt.).

41.     Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

42.     Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, konstatavus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, kitos pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės apeliacine tvarka nevertinamos.

43.     Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui šiuos prašymus: 2023 m. kovo 16 d. prašymą (gautas 2023 m. kovo 20 d., reg. Nr. 02-03-1352) dėl 2023 m. kovo 29 d. teismo posėdžio atidėjimo; 2023 m. kovo 20 d. prašymą (gautas 2023 m. kovo 22 d., reg. Nr. 02-03-1397) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo konstitucingumo, kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą; 2023 m. kovo 20 d. prašymą (gautas 2023 m. kovo 22 d., reg. Nr. 02-03-1396) sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki kol visų instancijų teismuose bus išnagrinėta baudžiamoji byla, bei pridėti prie bylos naują dokumentą – Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje protokolą; 2023 m. rugsėjo 29 d. prašymą (gautas 2023 m. spalio 2 d., reg. Nr. 02-03-3999) išreikalauti iš atsakovų Sutarties originalą su pareiškėjo parašu bei pridėti prie bylos pareiškėjo teikiamą dokumentą (Kalėjimų departamento 2020 m. balandžio 15 d. raštą Nr. 2S-1390); 2023 m. rugsėjo 29 d. prašymą (gautas 2023 m. spalio 2 d., reg. Nr. 02-03-4000) išreikalauti iš atsakovų Teikimą dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio taikymo (su priedais) ir Sprendimą taikyti apsaugą nuo nusikalstamo poveikio; 2023 m. rugsėjo 29 d. prašymą (gautas 2023 m. spalio 2 d., reg. Nr. 02-03-4001) atidėti arba sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki to momento, kai bus prieinama visa baudžiamosios bylos medžiaga.

44.     Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymų atidėti arba sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, iki kol visose teisminėse instancijose bus išnagrinėta baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini) ir šios baudžiamosios bylos nuosprendis bus įsiteisėjęs, pažymi, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalį, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (3 p.). Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. gruodžio 2 d. vykusiame viešame teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą pareiškėjas nepripažino jam pateiktų kaltinimų, vengė duoti parodymus, iš esmės pasinaudojo kaltinamojo teise tylėti ir neduoti parodymų, neatsakyti į užduotus klausimus, ir padarius išvadą, kad jis savo iniciatyva atsisakė tolesnio bendradarbiavimo su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, teikiant informaciją apie padarytas (duomenys neskelbtini). Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto pagrindu (kai asmuo po apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių paskyrimo kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme atsisakė, vengė duoti ar davė melagingus parodymus ar suteikė kitą melagingą informaciją). Atsižvelgdama į tai, jog Sprendimas buvo priimtas, įvertinus tik pareiškėjo veiksmus (neveikimą) 2020 m. gruodžio 2 d. vykusio baudžiamosios bylos nagrinėjimo viešo teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymų stabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki kol visose teisminėse instancijose bus išnagrinėta baudžiamoji byla ir įsiteisės nuosprendis.

45.     Atsižvelgdama į šios nutarties 44 punkte nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat netenkina pareiškėjo 2023 m. kovo 20 d. prašymo pridėti prie bylos naują dokumentą – Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje protokolą, kadangi šis protokolas nebuvo vertinamas priimant skundžiamą Sprendimą.

46.     Dėl pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 29 d. prašymo (reg. Nr. 02-03-3999) dalies pridėti prie bylos Kalėjimų departamento 2020 m. balandžio 15 d. raštą Nr. 2S-1390, taip pat dėl jo 2023 m. rugsėjo 29 d. prašymų (reg. Nr. 02-03-3999 ir reg. Nr. 02-03-4000) išreikalauti iš atsakovų Sutarties originalą su pareiškėjo parašu, Teikimą dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio taikymo (su priedais) ir Sprendimą taikyti apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, teisėjų kolegija pažymi, kad, grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šie pareiškėjo prašymai spręstini pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nesprendžia.

47.     Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje taip pat nesprendžia pareiškėjo 2023 m. kovo 20 d. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo konstitucingumo, kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą ir sustabdyti bylos nagrinėjimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. (R. R.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis