Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartis

2K-160-719/2023

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-tar.lt); tekstas iš TAR atvirųjų duomenų (data.gov.lt, CC BY 4.0). Nuorodos į straipsnius nustatytos automatiškai ir patikrintos pagal taisykles; žmogus jų neperžiūrėjo. Rodomos tik vienareikšmės nuorodos.

Cituojamos nuostatos

Nuoroda į dabartinę straipsnio redakciją — teismas galėjo taikyti kitą redakciją.

Sprendimo tekstas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-160-719/2023     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27073-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1;

2.4.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, jam dirbant UAB „K“) laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, jam dirbant UAB „S“) laisvės atėmimu ketveriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir G. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi, kuria subendrintos Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d., Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. ir Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirtos neatliktos bausmės, ir G. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu išspręsti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai bei proceso išlaidų atlyginimo priteisimo klausimai. Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 18 d. nutartis, kuria G. R. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   G. R. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „K“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini) direktorius, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. gruodžio 9 d., pasinaudodamas UAB „K“ vardu, turėdamas tikslą neatlikti statybos rangos sutartyse nurodytų darbų, nenupirkti statybinių medžiagų bei neatsiskaityti už gautas statybos darbų paslaugas ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, melagingai žadėdamas atlikti sutartyse nurodytus darbus, atstovaudamas UAB „K“ pasirašė rašytines bei sudarė žodines statybos rangos sutartis su užsakovais, pagal sutartis sulygtų darbų neatliko ar neatliko iki galo, nenupirko statybinių medžiagų bei neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, taip apgaule savo naudai įgijo bendros didelės – 29 745,30 Eur – vertės svetimą turtą, t. y.:

1.1. 2017 m. kovo 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas J. A. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „K“ ir melagingai žadėdamas už 52 705 Eur atlikti gyvenamojo namo statybos darbus pagal užsakovo pasirinktą žemės sklypą Lietuvos Respublikos teritorijoje, darbų pradžią ir pabaigą nustatant atskiru rašytiniu susitarimu, kai užsakovas išsirinks, o rangovas nupirks žemės sklypą, su J. A. sudarė statybos rangos sutartį Nr. KES-2017/04 iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, ir 2017 m. kovo 20 d. išrašė sąskaitą faktūrą, serija KES-AV, Nr. 003, dėl avansinio 5200 Eur sumos mokėjimo. J. A. 2017 m. kovo 20 d. ir kovo 24 d. per du kartus sumokėjus grynaisiais pinigais po 1200 Eur, išrašė du kasos pajamų orderio kvitus ir gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „K“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „K“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti gyvenamojo namo statybos darbus pagal užsakovo pasirinktą žemės sklypą Lietuvos Respublikos teritorijoje neįvykdė, o gavęs iš užsakovo J. A. iš viso 2400 Eur, juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – J. A. priklausantį 2400 Eur turtą (lėšas);

1.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. balandžio 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas R. B. į sodą adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „K“ ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. atlikti gyvenamojo namo fasado rekonstrukcijos darbus už 4500 Eur, su R. B. sudarė statybos rangos sutartį Nr. KES-2017/05, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, 2017 m. balandžio 24 d. išrašė sąskaitą faktūrą dėl avansinio 800 Eur sumos apmokėjimo, 2017 m. balandžio 25 d. N. B. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į UAB „K“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, per du kartus pervedus 800 Eur, 2017 m. balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, sudarė papildomai žodinę sutartį dėl fibrocementinių dailylenčių „Cedra“ nupirkimo ir pristatymo ir 2017 m. balandžio 28 d. išrašė 780 Eur sumos sąskaitą faktūrą, serija KES, Nr. 2017-03, R. B. 2017 m. balandžio 28 d. grynaisiais pinigais sumokėjus 780 Eur ir 2017 m. gegužės 24 d. sumokėjus 643 Eur, išrašė du kasos pajamų orderius bei gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „K“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „K“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti gyvenamojo namo fasado rekonstrukcijos darbus bei nupirkti fibrocementinių dailylenčių „Cedra“ neįvykdė, o gavęs iš užsakovo R. B. 2223 Eur, juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – R. B. priklausantį 2223 Eur turtą (lėšas);

1.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 22 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas V. J. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „K“ ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. atlikti gyvenamojo namo fasado ir pamatų šiltinimo darbus, t. y. pamatų nuvalymo, padengimo hidroizoliacija, pamatų šiltinimo ekstruziniu polistirenu (50 mm), pamatų armavimo ir padengimo dekoratyviniu tinku „Kreisel“, fasado sienų gruntavimo, fasado sienų šiltinimo polistirenu EPS70/100, fasado sienų armavimo ir padengimo dekoratyviniu tinku „Kreisel“, iš viso atlikti 6150 Eur vertės darbų, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su V. J. sudarė statybos rangos sutartį Nr. KES-2017/06; V. J. tą pačią dieną grynaisiais pinigais sumokėjus 800 Eur ir 2017 m. birželio 2 d. sumokėjus 300 Eur, išrašė du kasos pajamų orderius, o 2017 m. liepos 14 d. išrašė sąskaitą faktūrą dėl mokėjimo pagal statybos rangos sutartį Nr. KES-2017/06, po to, V. J. 2017 m. liepos 28 d. grynaisiais pinigais papildomai sumokėjus 600 Eur ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. sumokėjus 730 Eur, išrašė du kasos pajamų orderius ir visus gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „K“ kasoje, atlikęs ne daugiau nei 100 Eur vertės darbų, likusių pinigų UAB „K“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. KES-2017/06 dėl gyvenamojo namo fasado ir pamatų šiltinimo darbų iki galo neįvykdė, o gautus iš užsakovės V. J. iš viso 2330 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. J. priklausantį 2330 Eur turtą (lėšas);

1.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 22 d. Panevėžyje, prie parduotuvės „Maxima“, esančios Statybininkų g. 50, atstovaudamas UAB „K“ ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. liepos 1 d. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado sienų gruntavimo, fasado sienų šiltinimo EPS70/100, fasado sienų armavimo ir namo fasado padengimo dekoratyviniu tinku „Kreisel“ darbus už 4500 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su I. B. sudarė statybos rangos sutartį Nr. KES-2017/07 ir tą pačią dieną išrašė sąskaitą faktūrą KES-AV Nr. 006 dėl 1000 Eur sumos avansinio mokėjimo, I. B. tą pačią dieną grynaisiais pinigais sumokėjus 1000 Eur, gegužės 30 d. sumokėjus 900 Eur, išrašė du kasos pajamų orderius ir gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „K“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „K“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. KES-2017/07 atlikti gyvenamojo namo fasado šiltinimo darbus neįvykdė, o gavęs iš užsakovės I. B. iš viso 1900 Eur, juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – I. B. priklausantį 1900 Eur turtą (lėšas);

1.5. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas R. M. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „K“ ir melagingai žadėdamas pigiau nupirkti lauko dailylentes, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su R. M. sudarė žodinę statybos rangos sutartį ir tą pačią dieną išrašė 540 Eur sumos sąskaitą faktūrą, KES-AV, Nr. 008, bei, R. M. grynaisiais pinigais sumokėjus 540 Eur, išrašė kasos pajamų orderį, gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „K“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „K“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų nupirkti lauko dailylentes neįvykdė, o gavęs iš užsakovės R. M. 540 Eur, juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – R. M. priklausantį 540 Eur turtą (lėšas);

1.6. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 16 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas A. G. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „K“ ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. liepos 10 d. atlikti 4700 Eur vertės gyvenamojo namo fasado ir pamatų šiltinimo darbus, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su A. G. sudarė statybos rangos sutartį Nr. KES-2017/10 ir išrašė sąskaitą faktūrą, serija KES-AV, Nr. 010, dėl avansinio 2000 Eur sumos mokėjimo. A. G. tą pačią dieną sumokėjus grynaisiais pinigais 2000 Eur, išrašė kasos pajamų orderį ir gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „K“ kasoje. Atlikęs darbų bei nupirkęs medžiagų ne daugiau nei už 300 Eur sumą, likusių pinigų UAB „K“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. KES-2017/10 atlikti gyvenamojo namo fasado ir pamatų šiltinimo darbus iki galo neįvykdė, o gautus iš užsakovo A. G. 1700 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. G. priklausantį 1700 Eur turtą (lėšas);

1.7. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. liepos 8 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas J. V. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „K“ ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 21 d. atlikti 2200 Eur vertės gyvenamojo namo fasado šiltinimo darbus, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su J. V. sudarė statybos rangos sutartį Nr. KES-2017/14 ir išrašė sąskaitą faktūrą, serija KES-AV, Nr. 014, dėl avansinio 1100 Eur sumos mokėjimo, tą pačią dieną J. V. sumokėjus grynaisiais pinigais 1100 Eur, išrašė kasos pajamų orderį ir gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „K“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „K“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. KES-2017/14 atlikti gyvenamojo namo fasado šiltinimo darbus neįvykdė, o gavęs iš užsakovo J. V. iš viso 1100 Eur, juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – J. V. priklausantį 1100 Eur turtą (lėšas);

1.8. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. liepos 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas D. Č. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „K“ ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. atlikti gyvenamojo namo fasado ir pamatų šiltinimo darbus, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su D. Č. sudarė statybos rangos sutartį Nr. KES-2017/18 ir išrašė 1145 Eur sumos sąskaitą faktūrą, serija KES-AV, Nr. 017. Tą pačią dieną D. Č. sumokėjus grynaisiais pinigais 1145 Eur, išrašė kasos pajamų orderį ir gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „K“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „K“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. KES-2017/18 atlikti gyvenamojo namo fasado ir pamatų šiltinimo darbus neįvykdė, o gautus iš užsakovo D. Č. 1145 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. Č. priklausantį 1145 Eur turtą (lėšas);

1.9. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, atstovaudamas UAB „K“ ir melagingai žadėdamas atlikti gyvenamojo namo projektą, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su L. K. sudarė projektavimo sutartį Nr. KES-2017/20 ir išrašė 1300 Eur sumos sąskaitą faktūrą, serija KES, Nr. 011, tą pačią dieną L. K. sumokėjus grynaisiais pinigais 1300 Eur, išrašė kasos pajamų orderį ir gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „K“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „K“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti gyvenamojo namo projektą neįvykdė, o gavęs iš užsakovo L. K. 1300 Eur, juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – L. K. priklausantį 1300 Eur turtą (lėšas);

1.10. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, statybos objekte, esančiame Širvintų autobusų stotyje adresu: Plento g. 27, Širvintos, kuriame UAB „K“ pagal 2017 m. liepos 25 d. statybos subrangos sutartį Nr. KES-2017/17 su užsakove UAB „Hausera“ vykdė statybų subrangos sutartyje nurodytus Širvintų autobusų stoties aplinkos įrengimo bei stoginės remonto darbus, atstovaudamas UAB „K“ ir melagingai žadėdamas atsiskaityti už atliktus Širvintų autobusų stoties aplinkos įrengimo darbus, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės iki galo neįvykdys, su G. D. 2017 m. rugpjūčio 18 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. KES-2017/22 dėl Širvintų autobusų stoties aplinkos įrengimo darbų ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. AB Lietuvos pašte atliko G. D. grynųjų pinigų – 495 Eur perlaidą. G. D. tą pačią dieną išrašius sąskaitą faktūrą GD Nr. 0001 ir kasos pajamų orderį UAB „K“ vardu už atliktus laikotarpio nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. darbus pagal sutartį Nr. KES-2017/22, šią ūkinę operaciją fiksavo UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje. Po to 2017 m. spalio 20 d., spalio 26 d. AB Lietuvos pašte atliko G. D. dvi grynųjų pinigų perlaidas po 200 Eur, tačiau šių ūkinių operacijų nefiksavo UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje. G. D. atlikus statybos subrangos sutartyje Nr. KES-2017/22 nurodytus darbus ir 2017 m. rugsėjo 25 d. išrašius sąskaitą faktūrą bei atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą dėl 5676 Eur sumos, 2017 m. spalio 25 d. išrašius sąskaitą faktūrą bei 2017 m. spalio 26 d. išrašius atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą dėl 1187,80 Eur sumos, su G. D. pagal statybos subrangos sutartį Nr. KES-2017/22 už Širvintų autobusų stoties aplinkos įrengimo darbus neatsiskaitė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – G. D. priklausantį 5968,80 Eur turtą (lėšas);

1.11. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, statybos objekte, esančiame Širvintų autobusų stotyje adresu: Plento g. 27, Širvintos, kuriame UAB „K“ pagal 2017 m. liepos 25 d. statybos subrangos sutartį Nr. KES-2017/17 su užsakove UAB „Hausera“ vykdė statybų subrangos sutartyje nurodytus Širvintų autobusų stoties aplinkos įrengimo bei stoginės remonto darbus, atstovaudamas UAB „K“ ir melagingai žadėdamas atsiskaityti už atliktus Širvintų autobusų stoties stoginės remonto darbus, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su G. D. 2017 m. rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, sudarė statybos subrangos sutartį Nr. KES-2017/26 dėl Širvintų autobusų stoties stoginės remonto darbų. G. D. atlikus statybos subrangos sutartyje Nr. KES-2017/26 nurodytus darbus ir 2017 m. rugsėjo 27 d. išrašius sąskaitą faktūrą bei atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą dėl 2500 Eur sumos, 2017 m. spalio 24 d. išrašius sąskaitą faktūrą bei 2017 m. spalio 26 d. išrašius atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą dėl 4500 Eur sumos, su G. D. pagal statybos subrangos sutartį Nr. KES-2017/26 už Širvintų autobusų stoties stoginės remonto darbus neatsiskaitė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – G. D. priklausantį 7000 Eur turtą (lėšas);

1.12. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. rugsėjo 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku bei vietoje, atstovaudamas UAB „K“ ir melagingai žadėdamas atlikti sutartus statybos darbus, nupirkti ir pristatyti į sutartą vietą lietaus nutekėjimo sistemas, skardines palanges, 50 kg silikoninio tinko „Caparol“, 20 kg gruntinių dažų „Caparol“, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės iki galo neįvykdys, su V. L. sudarė žodinę statybos rangos sutartį ir 2017 m. spalio 3 d. išrašė sąskaitą faktūrą KES-AV Nr. 024. 2017 m. spalio 3 d. V. L. per keturis kartus iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso B. R., pervedus 1748,50 Eur, gautų pinigų neįtraukė į apskaitą UAB „K“ kasoje, šių pinigų UAB „K“ veikloje nepanaudojo ir, pristatęs prekių tik už 110 Eur, likusius 1638,50 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. L. priklausantį 1638,50 Eur turtą (lėšas);

1.13. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. lapkričio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas A. N. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „K“ ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 9 d. atlikti gyvenamojo namo vidaus sienų apdailos darbus už 1500 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su A. N. sudarė statybos rangos sutartį Nr. KES-2017/29 ir išrašė sąskaitą faktūrą, serija KES, Nr. 028. Tą pačią dieną A. N. sumokėjus grynaisiais pinigais 500 Eur, išrašė kasos pajamų orderį ir gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „K“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „K“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. KES-2017/29 atlikti gyvenamojo namo vidaus sienų apdailos darbus neįvykdė, o gavęs iš užsakovės A. N. 500 Eur, juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. N. priklausantį 500 Eur turtą (lėšas).

2.   G. R. taip pat nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „S“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) projektų direktorius ir turėdamas UAB „S“ 2018 m. vasario 6 d. direktorės B. R. įgaliojimą Nr. ĮG-18-01 savo nuožiūra vykdyti visą bendrovės veiklą: sudaryti ir pasirašyti įmonės vardu sutartis su būsimais bendrovės tiekėjais ir pirkėjais, pirkti, parduoti, atsiskaityti su klientais, t. y. gauti ir atlikti mokėjimus per bankus ir grynaisiais pinigais, pasirašyti sąskaitas, pasinaudodamas UAB „S“ vardu bei veikdamas kaip fizinis asmuo, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., turėdamas tikslą neatlikti statybos rangos sutartyse nurodytų darbų, nenupirkti statybinių medžiagų bei neatsiskaityti už gautas statybos darbų paslaugas, išsinuomotus įrenginius ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, melagingai žadėdamas atlikti sutartyse nurodytus darbus, atstovaudamas UAB „S“ ir kai kuriais atvejais sau kaip fiziniam asmeniui, pasirašė rašytines bei sudarė žodines statybos rangos sutartis su užsakovais, pagal sutartis sulygtų darbų neatliko ar neatliko iki galo, nenupirko statybinių medžiagų bei neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, išsinuomotus įrenginius, taip apgaule savo naudai įgijo bendros didelės – 30 114,56 Eur – vertės svetimą turtą, t. y.:

2.1. 2018 m. kovo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas A. T. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „S“ ir melagingai žadėdamas atlikti vejos bortų įrengimo darbus laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. už 528 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, pateikė pasirašyti A. T. UAB „S“ direktorės B. R. pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. SAL-2018/01 bei įteikė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, serija Sal, Nr. 002, dėl 228 Eur mokėjimo už vejos bortelius „JB 3-25 (1000 x 80 x 250)“. Po to, A. T. 2018 m. kovo 19 d. sumokėjus grynaisiais pinigais 228 Eur, įteikė UAB „S“ direktorės B. R. pasirašytą kasos pajamų orderį. Gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „S“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti vejos bortų įrengimo darbus neįvykdė, o gautus iš užsakovo A. T. 228 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. T. priklausantį 228 Eur turtą (lėšas);

2.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo 20 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, atstovaudamas UAB „S“ ir melagingai žadėdamas nupirkti akytojo betono blokelius ir juos pristatyti į sutartą vietą iki 2018 m. balandžio mėn. pabaigos, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su V. G. sudarė žodinę statybos rangos sutartį ir tą pačią dieną iš UAB „S“ elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini)@gmail.com į V. G. elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)@gmail.com atsiuntė 2018 m. kovo 20 d. išrašytą išankstinę sąskaitą faktūrą, serija SAL, Nr. 003, dėl 41,4 kub. m „Roclite“ akytojo betono blokelių (250 x 200 x 600S) nupirkimo už 2107,26 Eur. Po to, V. G. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į UAB „S“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, 2018 m. kovo 21 d. pervedus 2000 Eur ir 2018 m. kovo 22 d. pervedus 107,26 Eur, gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „S“ veikloje nepanaudojo, savo įsipareigojimų nupirkti akytojo betono blokelių ir juos pristatyti į sutartą vietą neįvykdė, o gavęs iš užsakovo V. G. iš viso 2107,26 Eur, juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. G. priklausantį 2107,26 Eur turtą (lėšas);

2.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas S. R. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „S“ ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. atlikti gyvenamojo namo fasado apdailos darbus už 1400 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, pateikė pasirašyti S. R. UAB „S“ direktorės B. R. pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. SAL-2018/03 ir įteikė išankstinę sąskaitą faktūrą, serija Sal, Nr. 005, pasirašytą UAB „S“ direktorės B. R.. Po to, S. R. 2018 m. kovo 28 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, į UAB „S“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, pervedus 600 Eur, gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „S“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti gyvenamojo namo fasado apdailos darbus neįvykdė, o gautus iš užsakovo S. R. 600 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – S. R. priklausantį 600 Eur turtą (lėšas);

2.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo 27 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, atstovaudamas UAB „S“ ir melagingai žadėdamas nupirkti 58 kub. m blokelių ir 50 vnt. pakuočių klijų ir juos pristatyti į sutartą vietą, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su M. D. telefonu sudarė žodinę statybos rangos sutartį ir tą pačią dieną iš UAB „S“ elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini)@gmail.com į M. D. elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)@msn.com atsiuntė 2018 m. kovo 27 d. išrašytą išankstinę 3200,20 Eur sumos sąskaitą faktūrą, serija Sal, Nr. 004, dėl 58 kub. m blokelių ir 50 vnt. pakuočių klijų įsigijimo. Po to, tą pačią dieną, M. D. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į UAB „S“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 3200,20 Eur, gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „S“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų nupirkti 58 kub. m blokelių ir 50 vnt. pakuočių klijų ir juos pristatyti į sutartą vietą neįvykdė, o gavęs iš užsakovo M. D. 3200,20 Eur, juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – M. D. priklausantį 3200,20 Eur turtą (lėšas);

2.5. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo 28 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas V. F. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „S“ ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. birželio 11 d. atlikti gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), išorinių ir vidinių pertvarinių sienų mūrijimo, sąramų, monolitinio žiedo įrengimo darbus už 5500 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, pateikė pasirašyti V. F. UAB „S“ direktorės B. R. pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. SAL-2018/04 ir įteikė 2018 m. kovo 28 d. išankstinę sąskaitą faktūrą, serija Sal, Nr. 007, pasirašytą UAB „S“ direktorės B. R., dėl avansinio apmokėjimo. O. F. (O. F.) iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į UAB „S“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, tą pačią dieną pervedus 3030,20 Eur, gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „S“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti gyvenamojo namo išorinių ir vidinių pertvarinių sienų mūrijimo, sąramų, monolitinio žiedo įrengimo darbus neįvykdė, o gavęs iš užsakovės sutuoktinio O. F. 3030,20 Eur, juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. F. ir O. F. priklausantį 3030,20 Eur turtą (lėšas);

2.6. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas V. F. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „S“ ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. liepos 6 d. atlikti gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), projektavimo, statybų priežiūros, statybų leidimo, namo perdavimo eksploatuoti ir visus kitus su namo projektu susijusius darbus, namo stogo santvarų, stogo dangos, skardinimo montavimo darbus už 9206,94 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, pateikė pasirašyti V. F. UAB „S“ direktorės B. R. pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. SAL-2018/06 ir tą pačią dieną įteikė išankstines sąskaitas faktūras, serija Sal, Nr. 008; serija Sal, Nr. 009, pasirašytas UAB „S“ direktorės B. R., dėl avansinio mokėjimo už stogo santvaras ir stogo dangą „Origami“, stogo priedus. O. F. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į UAB „S“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, 2018 m. balandžio 12 d. per du kartus pervedus 2613,60 Eur ir 2993,34 Eur, gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „S“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti gyvenamojo namo projektavimo, statybų priežiūros, statybų leidimo, namo perdavimo eksploatuoti ir visus kitus su namo projektu susijusius darbus, namo stogo santvarų, stogo dangos, skardinimo montavimo darbus neįvykdė, o gavęs iš užsakovės V. F. sutuoktinio O. F. 5606,94 Eur, juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. F. ir O. F. priklausantį 5606,94 Eur turtą (lėšas);

2.7. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2018 m. balandžio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, atstovaudamas UAB „S“ ir melagingai žadėdamas nupirkti 140 kv. m trinkelių ir jas iki 2018 m. balandžio 17–18 d. pristatyti į sutartą vietą, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su R. A. sudarė žodinę statybos rangos sutartį ir 2018 m. balandžio 12 d. iš UAB „S“ elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini)@gmail.com į R. A. elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)@gmail.com atsiuntė išankstinę sąskaitą faktūrą, serija Sal, Nr. 010, dėl 779,80 Eur sumos mokėjimo už betonines trinkeles „GT 2-5 (200 x 100 x 50)“. Tą pačią dieną R. A. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į UAB „S“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, pervedus 779,80 Eur, gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „S“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų nupirkti trinkeles ir jas pristatyti į sutartą vietą neįvykdė, o gavęs iš užsakovo R. A. 779,80 Eur, juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – R. A. priklausantį 779,80 Eur turtą (lėšas);

2.8. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 16 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas S. U. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „S“ ir melagingai žadėdamas atlikti įvažiavimo į garažą išklojimo trinkelėmis darbus už 1000 Eur, su S. U. sudarė žodinę statybos rangos sutartį. 2018 m. balandžio 19–20 d., vykdydamas pagal žodinį susitarimą numatytus darbus adresu: (duomenys neskelbtini), atliko grunto iškasimo ir išvežimo bei pagrindo paruošimo darbus ir 2018 m. balandžio 20 d. žodžiu pareikalavo 660 Eur. S. U. 2018 m. balandžio 20 d. sumokėjus grynaisiais pinigais 660 Eur, gautų pinigų neįtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje, toliau jokių sutartų darbų nebevykdė, o 2018 m. gegužės 9 d. atstovaudamas UAB „S“ pateikė S. U. UAB „S“ direktorės B. R. pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. SAL-2018/08, kurios pagrindu buvo įsipareigota laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. atlikti vejos bortų įrengimo, trinkelių klojimo su pagrindų paruošimu darbus adresu: Teatro g. 15, Panevėžys, kurių dalis jau buvo atlikta 2018 m. balandžio 19–20 d. Po to 2018 m. gegužės 18 d. išrašė 804,65 Eur sumos atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą bei sąskaitą faktūrą, serija Sal, Nr. 017. Gavęs iš užsakovo S. U. 660 Eur ir atlikęs ne daugiau nei 300 Eur vertės darbų, likusių 360 Eur UAB „S“ veikloje nepanaudojo ir juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – S. U. priklausantį 360 Eur turtą (lėšas);

2.9. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas M. K. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „S“ ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. atlikti gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos darbus už 4246,51 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, pateikė pasirašyti M. K. statybos rangos sutartį Nr. SAL-2018/07, pasirašytą UAB „S“ direktorės B. R., ir 2018 m. balandžio 30 d. įteikė UAB „S“ direktorės B. R. pasirašytą išankstinę sąskaitą faktūrą, serija Sal, Nr. 013, dėl 1800 Eur avansinio apmokėjimo. M. K. 2018 m. balandžio 30 d. sumokėjus grynaisiais pinigais 1500 Eur ir 2018 m. gegužės 2 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Luminor bank AS“, į UAB „S“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, pervedus 300 Eur, gautus visus pinigus (1800 Eur) įtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „S“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos darbus neįvykdė, o gavęs iš užsakovės M. K. 1800 Eur, juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – M. K. priklausantį 1800 Eur turtą (lėšas);

2.10. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, atstovaudamas UAB „S“ ir melagingai žadėdamas atsiskaityti už suteiktas paslaugas – statybinės technikos nuomą, su UAB Biotechnologijos grupės direktoriumi J. M. sudarė žodinę statybos rangos sutartį dėl vikšrinio krautuvo „Cat-259“ nuomos, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad žodinėje sutartyje sutartų prievolių neįvykdys, 2018 m. gegužės 22 d. UAB Biotechnologijos grupei už vikšrinio krautuvo „CAT-259“ nuomą išrašius 1391,50 Eur sumos sąskaitą faktūrą BIO Nr. 2018/85, kuri elektroniniu paštu buvo išsiųsta UAB „S“ elektroninio pašto adresu uabS@gmail.com, UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje nefiksavo šios ūkinės operacijos, neatsiskaitė už suteiktas paslaugas pagal 2018 m. gegužės 22 d. sąskaitą faktūrą BIO Nr. 2018/85, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB Biotechnologijos grupei priklausantį 1391,50 Eur turtą (lėšas);

2.11. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės 31 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas T. J. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „S“ ir melagingai žadėdamas nupirkti 153 kv. m trinkelių ir jas pristatyti į sutartą vietą, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su T. J. sudarė žodinę sutartį ir T. J. tą pačią dieną sumokėjus grynaisiais pinigais 1770,66 Eur pasišalino. 2018 m. birželio mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, atvykęs pas T. J. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), pateikė T. J. 2018 m. gegužės 30 d. statybos rangos sutartį Nr. SAL-2018/10, kurios pagrindu įsipareigojo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 22 d. atlikti važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų tako pagrindų įrengimo, betoninių trinkelių klojimo, vejos bordiūrų įrengimo darbus adresu: (duomenys neskelbtini), už 3970 Eur. T. J. nesutikus, grasindamas negrąžinti T. J. 1770,66 Eur, taip naudodamas psichologinį smurtą, privertė T. J. pasirašyti 2018 m. gegužės 30 d. statybos rangos sutartį Nr. SAL-2018/10 ir įteikė 2018 m. gegužės 30 d. sąskaitą faktūrą, serija Sal, Nr. 018, dėl 1770,66 Eur sumos bei kasos pajamų orderį. Gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje, tačiau šių pinigų UAB „S“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų tako pagrindų įrengimo, betoninių trinkelių klojimo, vejos bordiūrų įrengimo darbus bei nupirkti 153 kv. m trinkelių neįvykdė, o gavęs iš užsakovo T. J. 1770,66 Eur, juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – T. J. priklausantį 1770,66 Eur turtą (lėšas);

2.12. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs į UAB „Avestris“ biurą, esantį Panevėžyje, Šermukšnių g. 31A, su UAB „Avestris“ direktoriumi D. C. sudarė nuomos paslaugų sutartį Nr. 18/7 dėl 50 kv. m fasadinių pastolių nuomos, sutartyje klaidingai nurodydamas savo gyvenamosios vietos adresą, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad paslaugų teikimo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d. sutartyje nurodytos prievolės nevykdys, t. y. negrąžins išsinuomotų pastolių ir neatsiskaitys už suteiktas paslaugas. Tą pačią dieną pagal prekių perdavimo–priėmimo aktą prie sutarties Nr. 18/7 ir pagal 2018 m. birželio 27 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą prie sutarties Nr. 18/7 papildymo išsinuomojo fasadinių pastolių turėklų horizontales (34 vnt.), inkarines jungtis (3 vnt.), įstrižaines pastoliams sutvirtinti (5 vnt.), sukamąsias jungtis (4 vnt.), L formos rėmus (3 vnt.), šoninius apsauginius turėklus (2 vnt.), pastolių vertikalius rėmus (16 vnt.), viršutinius šoninius apsauginius rėmus (2 vnt.), aliuminines platformas su kopėčiomis (2 vnt.), metalines platformas (8 vnt.), apsauginius galinius bortelius (4 vnt.), apsauginius išilginius bortelius (8 vnt.) ir atramines reguliuojamas kojas (14 vnt.), bendros 1210 Eur vertės, kurių iki šiol negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „Avestris“ priklausantį 1210 Eur vertės turtą;

2.13. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas A. Š. į sodų bendriją „P“ adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „S“ ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. liepos 9 d. atlikti važiuojamosios dalies (26 kv. m) ir pėsčiųjų tako (6 kv. m) pagrindų įrengimo, betoninių trinkelių klojimo, vejos bordiūrų įrengimo darbus, betoninių laiptų demontavimo ir naujų laiptų betonavimo, apklijavimo betoninėmis trinkelėmis darbus už 1500 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su A. Š. sudarė statybos rangos sutartį Nr. SAL-2018/12 ir išrašė 800 Eur sumos sąskaitą faktūrą, serija Sal, Nr. 023, dėl avansinio mokėjimo. Tą pačią dieną A. Š. sumokėjus grynaisiais pinigais 800 Eur išrašė kasos pajamų orderį ir gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje. Po to A. Š. 2018 m. birželio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, papildomai sumokėjus grynaisiais pinigais 300 Eur, šių grynųjų pinigų neįtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje ir, atlikęs ne daugiau nei 300 Eur vertės darbų, likusių 800 Eur UAB „S“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal 2019 m. birželio 19 d. statybos rangos sutartį Nr. SAL-2018/12 neįvykdė, o gautus iš užsakovo A. Š. 800 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. Š. priklausantį 800 Eur turtą (lėšas);

2.14. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas A. R. P. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „S“ ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 13 d. atlikti ant jau esamų užsakovo paruoštų pagrindų betoninių trinkelių klojimo (75 kv. m), vejos bordiūrų (20 m) įrengimo ir gyvenamojo namo pamatų šiltinimo darbus (16 kv. m) už 2400 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su A. R. P. sudarė statybos rangos sutartį Nr. SAL-2018/14 ir išrašė sąskaitą faktūrą, serija Sal, Nr. 026, dėl 900 Eur avansinio apmokėjimo. A. R. P. tą pačią dieną sumokėjus grynaisiais pinigais 900 Eur, išrašė kasos pajamų orderį. 2018 m. birželio 29 d. išrašė sąskaitą faktūrą, serija Sal, Nr. 029, dėl kelio pagrindų įrengimo darbų už 364 Eur, A. R. P. tą pačią dieną sumokėjus grynaisiais pinigais 364 Eur, išrašė kasos pajamų orderį. Visus gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje. 2018 m. birželio 29 d. A. R. P. už atvežtas medžiagas bei suteiktas paslaugas grynaisiais pinigais sumokėjus 1084,92 Eur ir 2018 m. liepos 21 d. sumokėjus grynaisiais pinigais 100 Eur, gautų grynųjų pinigų neįtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje. Iš užsakovo A. R. P. iš viso paėmęs 2448,92 Eur, atliko darbų bei atvežė medžiagų ne daugiau nei už 1448,92 Eur sumą, tačiau likusių pinigų 1000,00 Eur UAB „S“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. SAL-2018/14 iki galo neįvykdė, o šiuos pinigus pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. R. P. priklausantį 1000 Eur turtą (lėšas);

2.15. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas J. D. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „S“ ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 13 d. atlikti paruošimo darbus, betoninių trinkelių klojimo, vejos bordiūrų ir įvažiavimo bortų įrengimo darbus adresu: (duomenys neskelbtini), už 950 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su J. D. sudarė statybos rangos sutartį Nr. SAL-2018/15 ir išrašė 650 Eur sumos sąskaitą faktūrą Sal Nr. 027 dėl avansinio mokėjimo. J. D. tą pačią dieną sumokėjus grynaisiais pinigais 650 Eur, išrašė kasos pajamų orderį ir gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje. Po to 2018 m. birželio–liepos mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, J. D. papildomai sumokėjus grynaisiais pinigais 600 Eur už trinkelių nupirkimą, gautų grynųjų pinigų neįtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje ir, atlikęs ne daugiau nei 350 Eur vertės darbų, likusių 900 Eur UAB „S“ veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal 2019 m. birželio 19 d. statybos rangos sutartį Nr. SAL-2018/15 neįvykdė, o gautus iš užsakovės J. D. 900 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – J. D. priklausantį 900 Eur turtą (lėšas);

2.16. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. liepos 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs į UAB „Avestris“ biurą, esantį Panevėžyje, Šermukšnių g. 31A, su UAB „Avestris“ direktoriumi D. C. sudarė paslaugų sutartį Nr. 18/8 dėl 30 kv. m mūrininko pastolių nuomos, sutartyje klaidingai nurodydamas savo gyvenamosios vietos adresą, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad paslaugų teikimo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. sutartyje nurodytos prievolės nevykdys, t. y. negrąžins išsinuomotų pastolių ir neatsiskaitys už suteiktas paslaugas. Tą pačią dieną pagal prekių perdavimo–priėmimo aktą prie sutarties Nr. 18/8 išsinuomojo mūrininko pastolių turėklų horizontales (13 vnt.), sutvirtinimo detales (100 cm, 13 vnt.), įstrižaines pastoliams sutvirtinti (4 vnt.), ilgus 2,2 m pastolių stovus (11 vnt.), trumpus pastolių stovus (6 vnt.), skersinius (100 cm, 4 vnt.), metalines siauras platformas (30 vnt.), bendros 726 Eur vertės, kurių iki šiol negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Avestris“ priklausantį 726 Eur vertės turtą;

2.17. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. rugpjūčio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas J. B. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „S“ ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. atlikti gyvenamojo namo nuogrindos atnaujinimo darbus už 4500 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininku J. B. sudarė statybos rangos sutartį Nr. SAL-2018/17 ir išrašė sąskaitą faktūrą, serija Sal, Nr. 030, dėl 2800 Eur avansinio apmokėjimo. Tą pačią dieną J. B. iš (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, į UAB „S“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, pervedus avansinį mokėjimą – 2800 Eur, gautus pinigus įtraukė į apskaitą UAB „S“ kasoje, tačiau savo įsipareigojimų atlikti gyvenamojo namo nuogrindos atnaujinimo darbus neįvykdė ir šių pinigų UAB „S“ veikloje nepanaudojo, o gavęs iš užsakovo Statybininkų g. 14 namo bendrijos 2800 Eur, juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – Statybininkų g. 14 namo bendrijai priklausantį 2800 Eur turtą (lėšas);

2.18. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. rugpjūčio 16 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, statybų objekte adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame UAB „S“ pagal 2018 m. birželio 21 d. statybos rangos sutartį Nr. SAL-2018/06/21 su užsakove UAB „Ąžuolo statyba“ vykdė statybų rangos sutartyje nurodytus gyvenamųjų namų išorinių ir vidinių pertvarinių sienų mūrijimo, sąramų ir monolitinio žiedo įrengimo bei perdangos montavimo darbus, atstovaudamas UAB „S“ ir melagingai žadėdamas atsiskaityti už atliktus gyvenamojo namo išorinių ir vidinių pertvarinių sienų mūrijimo bei sąramų montavimo darbus, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės iki galo neįvykdys, su T. P. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. SAL-2018/08/16 ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. iš UAB „S“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB Medicinos banke, pervedė 500 Eur dydžio avansą bei šią ūkinę operaciją fiksavo UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje. T. P. atlikus statybos subrangos sutartyje Nr. SAL-2018/08/16 nurodytus darbus ir 2018 m. rugsėjo 4 d. išrašius sąskaitą faktūrą bei atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą dėl 2304 Eur sumos, už atliktas 1804 Eur vertės statybos darbų paslaugas neatsiskaitė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – T. P. priklausantį 1804 Eur turtą (lėšas).

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.   Kasaciniu skundu nuteistasis G. R. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 18 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bei iš esmės pažeistų kaltinamojo teisių, todėl nuosprendis ir vėlesnė nutartis naikintini, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.2. Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltinamasis G. R. reiškė nušalinimą teisėjai R. D. nurodydamas, kad teisėja gyvena santuokoje su A. D., kuris yra D. Š. (buvusios G. R. sugyventinės) pusbrolis, jis kartu su A. D. susitikdavo, praleisdavo bendrą laiką šeiminiuose susitikimuose pas D. Š. tėvus; ryšys su D. Š. nutrūko jiems susipykus, todėl gali būti išankstinis jos artimųjų ir giminų šališkumas bei priešiškumas G. R. atžvilgiu, tai gali turėti reikšmės ir teisėjos R. D. asmeniniam požiūriui į G. R. ir lemti jo atitinkamą išankstinį bei neobjektyviai neigiamą vertinimą. Teisėja, neišeidama į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, teismo posėdžių salėje priimdama protokolinę nutartį, kuria atmetė jai pareikštą nušalinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 59 straipsnio 2 dalies 4 punktą, todėl laikytina, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, atitinkamai pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti naikinamas, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepriėmė ir sugrąžino G. R. teikiamas fotonuotraukas, įrodančias bendravimą, susitikimus, taip pat išsaugotas žinutes, iš kurių turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo atskirų asmenų bendrauta su teisėja R. D. dėl G. R. bylos eigos. Taip buvo iš esmės pažeistos kaltinamojo teisės tiek į nešališką teismą, tiek teikti jo gynybai reikšmingus duomenis bei pažeistas rungimosi procesas, kadangi buvo atimta galimybė apeliantui teikti jo skundą pagrindžiančius įrodymus.

3.3. Tirdamas ir vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir nekaltumo prezumpciją. Šis teismas vertino tik įrodymus, pagrindžiančius nuteistojo kaltę, tačiau visiškai ignoravo jo nekaltumą įrodančius duomenis, neištyrė ir neįvertino visų faktinių įvykio aplinkybių, nepagrįstai atmetė G. R. duotus parodymus, o nukentėjusiųjų prieštaringus parodymus vertino kaip nuoseklius, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai kriminalizavo tarp UAB „K“, UAB „S“ ir nukentėjusiųjų susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Iš bylos medžiagos matyti, kad visus nukentėjusiuosius ir UAB „K“ siejo sutartiniai santykiai. Sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant iš sutarčių kylančių pareigų arba šias pareigas netinkamai vykdant, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. Šiuo atveju jau net iš kaltinimo formuluotės matyti, kad dalį įsipareigojimų G. R. (UAB „K“) įvykdė, todėl yra nelogiška teigti, kad, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, jis neketino vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekė suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą.

3.4. Be to, nuosprendyje niekaip nemotyvuota aplinkybė „pasinaudodamas UAB „K“ vardu“. Bylos duomenys patvirtina, kad: 1) UAB „K“ buvo veikianti bendrovė; 2) sutartis nukentėjusieji sudarė ne tiesiogiai su G. R., o su bendrove, pinigų gavimas iš nukentėjusiųjų buvo įformintas UAB „K“ vardu, t. y. tie pinigai tapo ne G. R., o bendrovės turtu; 3) G. R. nebuvo kaltinamas ir pripažintas kaltu pasisavinęs ar iššvaistęs bendrovės turtą, vadinasi, pinigai buvo panaudoti bendrovės veikloje. UAB „K“ dokumentų, banko dokumentų, 2017 m. pirkimų ir pardavimų sąskaitų faktūrų, suvestinių registrų ir 2017 m. avanso apyskaitų apžiūros metu nustatyta, kad bendrovė 2017 m. vasario–lapkričio mėn. išrašė 24 pardavimo sąskaitas faktūras, iš jų 20 išrašyta fiziniams asmenims, 4 išrašytos juridiniams asmenims; taip pat išrašytos 26 išankstinės sąskaitos faktūros arba avansinio mokėjimo sąskaitos faktūros, iš jų 24 fiziniams ir 2 juridiniams asmenims, tačiau šios sąskaitos faktūros pardavimo operacijų žurnale nefiksuotos; pagal pateiktą avanso apyskaitą 2017 m. gruodžio 31 d. fiksuota 7750,05 Eur bendrovės skola atskaitingam asmeniui, pagal kasos registrą 2017 m. lapkričio 13 d. fiksuotas 43 086,21 Eur kasos likutis. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kur konkrečiai buvo panaudoti fizinių asmenų UAB „K“ sumokėti pinigai, tačiau nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė pirko statybines medžiagas, statybinius įrankius, nuomojosi statybinę įrangą, mokėjo mokesčius, pirko degalus, nuomojosi automobilius, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, pirko įvairių prekių ir paslaugų (skelbimų, ryšio paslaugų, kanceliarinių prekių ir kt.); pirkimai ir mokėjimai užfiksuoti atskaitingo asmens avanso apyskaitose bei kasos registre (7 t., b. l. 175–178).

3.5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra jokių motyvų, kodėl išimtinai civiliniai teisiniai santykiai tarp nukentėjusiųjų ir UAB „K“ įvertinti kaip sukčiavimas. G. R. jokių netikrų duomenų nei apie save, nei apie atstovaujamą įmonę nukentėjusiesiems nepateikė, rangos sutartis įmonės vardu pasirašė jis kaip direktorius, t. y. asmuo, įgaliotas atstovauti įmonei, sutartyje nurodyti visi rekvizitai yra teisingi. Sprendžiant dėl G. R. veikos atitikties BK 182 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėčiai svarbu ir tai, kad sukčiavimo atveju kaltininkas neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų. Šiuo atveju nukentėjusysis J. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagal sutartį buvo ieškoma sklypo namo statybai (G. R. su nukentėjusiuoju važiavo kelis kartus žiūrėti sklypo), kad jis dar gavo namo projektą ir vizualizaciją, bet nebuvo sutartyje nurodyta, kad už namo projektą reikėjo mokėti, viskas įėjo į sutarties kainą; nukentėjusysis R. B. patvirtino, kad sudarius sutartį atvažiavo darbininkai, pradėjo darbus, reikėjo dailylenčių, pirmą sykį atvežė ne tokios spalvos, grąžino, kol laukė lentelių, tuo laiku padarė terasą ir išliejo laiptus, dirbo 4–5 darbuotojai, už atliktus darbus jis G. R. atsiskaitė, 2223 Eur buvo medžiagoms, kurios negautos; nukentėjusioji V. J. pripažino, kad darbai buvo atlikti ta apimtimi, kurią nurodo G. R.; nukentėjusioji I. B. parodė, kad buvo atlikti paruošiamieji darbai (langai uždengti plėvele, atvežti darbams atlikti reikalingi pastoliai); nukentėjusioji R. M. patvirtino, kad sutartis buvo sudaryta su UAB „K“, dalis darbų buvo padaryta – išlieti pamatai, tačiau nepristatytos dailylentės namo fasadui apkalti; dėl A. G. epizodo G. R. nurodė, kad buvo apšiltinta beveik pusė namo, o po to A. G. atsisakė toliau mokėti, todėl toliau darbų nebevykdė; dėl D. Č. epizodo G. R. nurodė, kad darbai nebuvo atlikti, tačiau buvo nupirktos medžiagos, o dalis pinigų (600 Eur) grąžinta. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad prieš J. A. ir kitus nukentėjusiuosius buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika, nes tarp UAB „K“ ir J. A. (R. B., V. J., I. B., R. M., A. G., D. Č., L. K., V. L., A. N., M. D., R. A., T. J., J. D. ir kt.) buvo susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, jie buvo išspręsti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas J. A. ieškinį, elgėsi šališkai, nes dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu iš kito atsakovo priteisė analogišką pinigų sumą, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimas nepanaikintas.

3.6. Teismas šališkai vertino G. R. parodymus, susijusius su atliktų darbų vertės nustatymu, rėmėsi vien nukentėjusiųjų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, nuomone apie tai, kaip jie vertina atliktų darbų apimtį, nors jie (A. G., A. Š.) neturi specialių žinių, kad galėtų įvertinti tiek atliktus darbus, tiek sunaudotų medžiagų vertę. Šių aplinkybių nei teismas, nei ikiteisminis tyrimas netyrė. Taigi teismas išvadas, kad UAB „K“ A. G. atliko 300 Eur vertės darbų, grindė tik nekonkrečiais nukentėjusiojo parodymais, taip pažeidė ne tik BPK 20 straipsnio nuostatas, bet ir nekaltumo prezumpciją, nes kaltinimą grindė prielaidomis, o nepašalintas abejones dėl atliktų darbų apimties ir vertės vertino kaip G. R. kaltės įrodymą.

3.7.  Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. R. kaltu apgaule įgijus J. V. priklausančius pinigus, nenurodė jokių motyvų, todėl toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. G. R. parodymus dėl V. G., Pakruojo policijos viršininko, skambinimo jam, patvirtino ir pats J. V.. G. R. parodymus dėl atliktų darbų patvirtino liudytojas S. R., kuris atliko (tęsė) statybos rangos (šiltinimo ir apdailos) darbus pas J. V.. Įvertinus šiuos įrodymus matyti, kad teismas juos vertino netinkamai (šališkai), nuosprendį priėmė nepašalinęs prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, nesurašęs motyvų, kokie bylos duomenys patvirtina G. R. kaltę neteisėtai įgijus J. V. priklausančius pinigus. Šiuo atveju tarp užsakovo ir rangovo kilę nesutarimai dėl sutarties įvykdymo galėjo būti sprendžiami tik civilinio proceso tvarka.

3.8.  Dėl UAB „K“ neatsiskaitymo su G. D. pagal 2017 m. rugpjūčio 18 d. statybos subrangos sutartį Nr. KES-2017/22 dėl Širvintų autobusų stoties aplinkos įrengimo darbų (5968,80 Eur) ir statybos subrangos sutartį Nr. KES-2017/26 dėl Širvintų autobusų stoties stoginės remonto darbų (7000 Eur) apklausiamas teisme G. R. nurodė, kad su G. D. neatsiskaitė, nes pastarasis neįvykdė sutarties sąlygų – atlikęs darbus nesutvarkė atliktų statybos darbų dokumentacijos, nepateikė paslėptų darbų akto, be to, atsiuntė sąskaitą faktūrą nurodydamas ne savo atsiskaitomąją sąskaitą banke. Jis UAB „Hausera“ nuo savo įmonės pateikė paslėptų darbų aktą, darbų aktą, galutinį darbų aktą, sąskaitas faktūras, pagal kurias jie jam apmokėjo, 495 Eur buvo pervesta G. D. už bortelių statymą. Medžiagas tiekė UAB „Hausera“ kaip gen. rangovai, G. R. buvo rangovas, o G. D. – jo subrangovas. Taigi UAB „K“ ir G. D. siejo civiliniai teisiniai santykiai. Byloje nėra duomenų, kad G. R., kaip UAB „K“ atstovas, sudarydamas sutartį su G. D., turėjo tikslą su juo neatsiskaityti ar kad sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Nenustačius apgaulės ar esminio nukentėjusiųjų teisių suvaržymo, civiliniai santykiai nepagrįstai kvalifikuoti kaip baudžiamieji, o G. R. nepagrįstai pripažintas kaltu apgaule išvengęs atsiskaitymo už G. D. atliktus darbus.

3.9.  Pažymėtina, kad apkaltinamajame nuosprendyje (epizode dėl A. T.) ydingai nurodoma, jog gautus iš užsakovo A. T. 228 Eur G. R. pasisavino. Tai neatitinka tikrovės, nes jeigu pinigai buvo įtraukti į įmonės apskaitą (į UAB „S“ kasą), tai šie pinigai tapo įmonės (juridinio asmens) nuosavybe, ir dėl tos priežasties įmonės samdomas darbuotojas G. R. nebeturėjo jokios galimybės pasisavinti fizinio asmens A. T. pinigų. Analogiškai ir V. G., S. R., V. F. ir O. F., A. Š., A. R. P. atvejais G. R. nėra BK 182 straipsnyje nurodytos veikos subjektas, nes jis negali pasisavinti pinigų, pervestų kitam (šiuo atveju – juridiniam asmeniui), o G. R. nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už juridinio asmens turto neteisėtą užvaldymą. Dėl tos priežasties laikytina, kad yra netinkamai surašytas kaltinamasis aktas ir tai trukdo tinkamai nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 218 straipsnis).

3.10. Dėl kaltinimo epizodo, susijusio su S. U., byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie atitiktų BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą principą dėl galimybės patikrinti S. U. parodymus apie 660 Eur įmoką grynaisiais pinigais, kadangi netgi nuosprendyje nenurodytas pinigų sumokėjimo laikas ir vieta. Priešingai, S. U. įmonė atliko darbus – iškasė negerą gruntą, atvežė ir pripylė skaldos, suvibravo (darbams naudota tiek fizinė darbinė jėga, tiek technika). Nuosprendis nėra pagrįstas įrodymais, kokie duomenys patvirtina, jog buvo atlikta „darbų ne daugiau nei už 300 Eur sumą“. Kad būtų nustatytos tokios aplinkybės, turi būti remiamasi statybų srities specialistų, ekspertų ir (ar) kitų kompetentingų atliekamų statybos darbų vertintojų išvadomis. UAB „S“ kreipėsi į teismą ir iš skolininko S. U. buvo prisiteistos lėšos už atliktus darbus. S. U. neginčijo civilinio proceso tvarka UAB „S“ turtinio reikalavimo, neteikė priešieškinio. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išimtinai civilinius teisinius santykius vertino baudžiamojo įstatymo taikymo kontekste.

3.11. Dėl kaltinimo epizodo, susijusio su M. K., pažymėtina, kad šie statybos rangos santykiai su užsakove M. K. nebuvo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių – nebuvo galima atlikti darbų per nustatytą laikotarpį dėl blogų, lietingų orų, nes reikėjo nuimti ir sumontuoti stogą, o vėliau įvyko konfliktinė situacija su M. K. drauge V. F., tai ir M. K. ėmėsi pastangų nutraukti sudarytą sutartį. Dalis gautų pinigų kaip įmokėtas avansas buvo panaudota įsigyjant medžiagas. G. R. nėra atsakingas už juridinio asmens UAB „S“ statybos rangos iki galo neįvykdytus santykius su užsakove M. K..

3.12. Dėl veikos, susijusios su UAB Biotechnologijos grupe, pažymėtina, kad UAB „S“ jokių paslaugų iš UAB Biotechnologijos grupės neužsakinėjo, smėlio nepirko, sutarties su ta įmone nebuvo sudariusi. Viskas buvo atliekama V. F. sklype ir ji turėjo atsiskaityti su UAB Biotechnologijos grupe. Be to, nuosprendis šiame epizode ydingas savo neaiškumu, nekonkretumu ir esminių civilinių teisinių santykių painiojimu, pagal kaltinimo esmę neaišku, kokiu teisiniu pagrindu tarp fizinio asmens G. R. ir (ar) jo atstovaujamos UAB „S“ buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis dėl vikšrinio krautuvo „Cat-259“ nuomos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Visiškai nesuprantama, kaip rangos sutarties samprata koreliuoja su nurodomomis veikos pasekmėmis – „apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB Biotechnologijos grupei priklausantį 1391,50 Eur turtą (lėšas)“. Jeigu UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuota 2018 m. gegužės 22 d. UAB Biotechnologijos grupės už vikšrinio krautuvo „CAT-259“ nuomą išrašyta 1391,50 Eur sumos sąskaita faktūra BIO Nr. 2018/85, kyla klausimas, kokiu būdu galima pasisavinti neįmokėtas į kasą lėšas. Samdomas UAB „S“ darbuotojas gali pasisavinti tik neįnešamas į jo atstovaujamos įmonės kasą lėšas, padarydamas turtinę žalą savo atstovaujamai įmonei, arba pasisavinti, užvaldyti įneštas į kasą savo atstovaujamos įmonės lėšas, tačiau žala analogiškai daroma savo atstovaujamai įmonei. Šiuo atveju iš UAB Biotechnologijos grupės lėšos nėra gautos, todėl neįmanoma jų pasisavinti ar užvaldyti sukčiavimo būdu.

3.13. Dėl kaltinimo epizodų, susijusių su UAB „Avestris“, G. R. parodė, kad vieni fasadiniai pastoliai, paimti iš UAB „Avestris“, buvo nuvežti į objektą Anykščių r., ten buvo pasamdyta įmonė subrangos pagrindu atlikti fasado šiltinimo darbų. Subrangovo darbai buvo atlikti nekokybiškai, neištaisę darbų broko ir atitinkamai negavę mokėjimo už šiuos darbus, subrangovai pavogė tuos pastolius. G. R. pats asmeniškai kreipėsi į policiją dėl pastolių vagystės, bet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (nepradėtas) ir pastoliai iki šios dienos negrąžinti. Taigi šiuo atveju nėra jokios tiesioginės G. R. tyčios pasisavinti svetimą UAB „Avestris“ turtą – pastolius.

3.14. Kiti iš UAB „Avestris“ išsinuomoti mūrininko pastoliai buvo reikalingi vykdant statybos darbus UAB „Ąžuolo statyba“, dalį pastolių laikė konteineryje. Tuos pastolius su visu konteineriu pasisavino UAB „Ąžuolo statyba“. Nuomos mokesčiai UAB „Avestris“ nesumokėti, nes įmonė tuo metu neturėjo pinigų. Šiuo atveju yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai tarp juridinio asmens UAB „Avestris“ ir fizinio asmens G. R. dėl mūrininko pastolių nuomos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad G. R. būtų pasisavinęs UAB „Avestris“ priklausančius mūrininko pastolius. Akivaizdu, jog jie dingo visiškai kitomis aplinkybėmis ir tai nėra baudžiamosios bylos dalykas.

3.15. Kaltinimo epizodas, susijęs su (duomenys neskelbtini) namo bendrija, yra civilinių teisinių santykių objektas, susijęs su užsakovo savavališkai, ne pagal sutartį pakeista darbų apimtimi, o UAB „S“ atstovaujančiam G. R. perskaičiavus pirmines darbų apimtis su pasikeitusia užsakovo pozicija ir nurodžius kitas vertes, įvyko konfliktinė situacija, užsakovo atstovai trukdė, nebeleido rangovui dirbti pagal sudarytą galiojančią, nepakeistą, nenutrauktą rangos sutartį. Konfliktinės situacijos faktą, trukdymą dirbti pagal sudarytą sutartį patvirtina byloje apklaustas liudytojas E. A.. Nuosprendis ydingas ir dėl galimybės kaltinamajam gintis: G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už Statybininkų g. 14 namo savininkų bendrijos lėšų pasisavinimą, nors šios lėšos nebuvo patikėtos fiziniam asmeniui G. R., o pervestos į juridinio asmens – UAB „S“ sąskaitą banke. Todėl ginčas dėl statybos darbų, jų apimties, kainos ir (ar) sudarytos statybos rangos sutarties modifikavimo, pakeitimo ir (ar) nutraukimo neturi būti perkeliamas į baudžiamąjį procesą.

3.16. Veikos epizode, susijusiame su T. P., nepagrįstai jo kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens interesai ginami baudžiamo proceso normomis. Akivaizdu, jog tarp T. P. ir UAB „S“ buvo susiklostę statybos subrangos santykiai. UAB „S“ pavedė atlikti mūrijimo darbus T. P., tačiau pagal statybos rangos sutartį užsakovė UAB „Ąžuolų statyba“ liko nepatenkinta atliktų darbų kokybe, tai patvirtina vėlesnis tarpusavio sutarties nutraukimas su kilusiomis pasekmėmis, pvz., buvo sulaikytas išsinuomotas konteineris, kuriame sandėliuoti mūrininko pastoliai. Todėl UAB „S“ įgijo teisę užlaikyti sutartą atlygį subrangovui T. P., iki bus pašalintas darbo brokas ir (ar) kitu būdu bus išspręsta esama situacija. Todėl pirmosios instancijos teismas absoliučiai šališkai – per baudžiamojo įstatymo taikymą – vertino G. R., atstovaujančio UAB „S“, santykius su subrangovu T. P..

3.17. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nusikalstamos veikos (sukčiavimo) sudėties buvimo G. R. veiksmuose, akivaizdu, kad tarp G. R. ir asmenų, kaltinime nurodytų kaip nukentėjusieji, susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie, kaip patvirtina byloje pateikti įrodymai, buvo efektyviai išspręsti civilinio proceso teisės normomis, o G. R. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl tų pačių aplinkybių ne tik akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo reikalavimą taikyti konkrečioje situacijoje adekvačias priemones ir nevaržyti asmens teisių daugiau, nei tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti, bet ir sukuria situaciją, kai dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu iš kito atsakovo yra priteisiama analogiška pinigų suma, nors teismo sprendimai civilinėse bylose nėra panaikinti. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi išdėstyti pritarimai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui nėra tinkamas bylos išnagrinėjimas.

3.18. G. R. nuteistas už dviejų juridinių asmenų ne iki galo atliktus statybos darbus objektuose bei už nepristatytus blokelius užsakovams ir pan.; ir kartu jis kaip fizinis asmuo – už neišsaugotus pagal nuomos sutartis prisiimtus stelažus ir pan. Akivaizdu, jog inkriminuotos veikos skiriasi savo pobūdžiu ir jų bendrinimas, sutapatinimas, siekiant įrodyti veiką kvalifikuojantį požymį ir visiškai ignoruojant tinkamai atliktą įmonių, kuriose dirbo G. R., darbą ir veiklą, tik parodo teismų ir prokuratūros suinteresuotą šališkumą (pvz., prokuroras skambina nukentėjusiajam ir siūlo reikšti pretenzijas G. R. – nukentėjusiojo R. A. parodymai), o ne visapusišką, išsamų ir objektyvų tyrimą baudžiamojoje byloje.

3.19. Byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų – nusikalstamų veikų aprašymai neatitinka svarbių ir reikšmingų aplinkybių: prioritetas suteiktas juridinių asmenų, gavusių iš užsakovų lėšas, neatliktų darbų kvalifikavimui kaip fizinio asmens nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, įvykdymui. Taip pat neišskiriant bei sutapatinant ir fizinio asmens G. R. pasirašytas sutartis dėl stelažų nuomos, jų neišsaugojimo analogiškam teisiniam vertinimui kaip kvalifikuoto sukčiavimo. Dėl tos priežasties vertintina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės neatitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimų kaltinamasis aktas ir tai trukdė nagrinėti bylą, todėl nuosprendis turėjo būti panaikintas ir byla perduotina prokurorui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

3.20. Pirmosios instancijos teismo šališkumą patvirtina ir parinktos laisvės atėmimo bausmės dydis, kuris nėra adekvatus inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumui, grėsmei visuomenės saugumui. Nebuvo atsižvelgiama į kitas reikšmingas G. R. charakterizuojančias aplinkybes, į teigiamą jo asmenybės vertinimą, tai patvirtina prie skundo pridedami dokumentai.

4.   Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsisakyti patenkinti nuteistojo G. R. kasacinį skundą. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Vertinant kasacinio skundo prašymus manytina, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga ir surinktų įrodymų išsamus nagrinėjimas bei vertinimas skundžiamuose teismų sprendimuose paneigia kasaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl jų panaikinimo.

4.2. Visų pirma nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos nuteistojo teiginius kaip nepagrįstus. Bylą nagrinėjusi teisėja paneigė G. R. teiginius, kad jis galėjo bendrauti su teisėjos sutuoktiniu ar jo motina, nurodė, kad apie G. R. santykius su D. Š. ji nieko nežino. Byloje nėra jokių šiuos teisėjos paaiškinimus paneigiančių duomenų, todėl teisėjų kolegija jais neabejojo. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu G. R., reikšdamas teisėjai nušalinimą, negalėjo tiksliai nurodyti, ar bendravo su jos vyru ir jo motina, kėlė tik tokią prielaidą, nors apeliaciniame skunde jau užtikrintai teigė, jog kartu su A. D. leido laiką kartu. Toks šių jo teiginių nenuoseklumas kelia abejonių jų patikimumu. Be to, jis į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo ir teisėjos R. D. sutuoktinio A. D. tiesioginį bendravimą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas manė, kad G. R., reikšdamas nušalinimus apylinkės teismo teisėjai, tiesiog stengėsi lėtinti vykstantį procesą. Šiuo atveju nėra nustatyta priežasčių, dėl kurių teisėja R. D. negalėjo dalyvauti šiame procese. Be kita ko, pabrėžtina, kad, nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio nepalankumu, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiu teismo procesinio sprendimo surašymo ydingumu.

4.3. Kasacinio skundo argumentai dėl neva prieštaringos kaltinimo formuluotės yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad G. R., sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, nė neketino jų vykdyti, o panaudodamas apgaulę, įtraukė nukentėjusiuosius į jiems nenaudingus sandorius ir įgijo jiems priklausantį turtą. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutiko su tokia apylinkės teismo išvada. Teismas nustatė, kad, įgydamas svetimą turtą, G. R. apgaulę maskavo už gaunamas paslaugas kai kuriems nukentėjusiesiems sumokėtomis pinigų dalimis, pradėtais vykdyti darbais, taip sudarydamas įspūdį, kad prisiimtus įsipareigojimus jis vykdo, gautus pinigus naudoja pagal paskirtį. Teismo vidinį įsitikinimą, kad G. R. veikė nusikalstamai, sustiprina ir tai, jog jis UAB „K“ ir UAB „S“ vardu sudarė ir neįvykdė net 31 sutarties. Jo veiksmai šiuo atveju nebuvo atsitiktiniai, kai dėl nuo asmens nepriklausančių priežasčių nepavyksta įgyvendinti vienos ar kitos pasirašytos sutarties. G. R. tikslingai, neįvykdydamas jau prisiimtų įsipareigojimų, sudarinėjo naujas sutartis, iš anksto žinodamas, kad jų nevykdys, taip siekdamas įgyti iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kuo daugiau pinigų ir kito turto. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai pažymėta, kad G. R. sudarytų sutarčių nėra įvykdęs iki priimant skundžiamą nutartį, pinigai nukentėjusiesiems nebuvo grąžinti, o už gautas paslaugas jis taip pat neatsiskaitė. Be to, pažymėtina, jog, gavęs pinigus, jis nebesirūpindavo sutarčių vykdymu, užsakovams aiškindavo apie vėlavimo priežastis, nukeldamas įvykdymo terminus, o kartu sudarinėdavo naujas sutartis, kur užsakovai jam vėl mokėdavo avansus. Byloje apklausti nukentėjusieji ir civilinių ieškovų atstovai patvirtino, jog G. R. į objektus nebeatvažiuodavo, visuomet sugalvodavo pasiteisinimų, kodėl darbai nėra vykdomi, su juo tapo sudėtinga arba visiškai neįmanoma susisiekti, jis tiesiog dingdavo. O tai dar kartą patvirtina, jog G. R. tikslas ir buvo tiesiog pasisavinti svetimą turtą, o šiam tikslui įgyvendinti panaudojo apgaulę.

4.4. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad bylą išnagrinėję teismai nepagrįstai kriminalizavo tarp UAB „K“, UAB „S“ ir nukentėjusiųjų susiklosčiusius civilinės teisės normomis reguliuojamus santykius. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti, jog tarp G. R. ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų susiklostė civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, negalima. Nors tokie santykiai atsirado sudarant žodines ir rašytines sutartis, tačiau akivaizdu, jog jais siekta išvilioti ir pasisavinti svetimą, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priklausantį turtą. Įgydamas svetimą turtą, G. R. apgaulę maskavo už gaunamas paslaugas kai kuriems nukentėjusiesiems sumokėtomis pinigų dalimis, pradėtais vykdyti darbais, taip sudarydamas įspūdį, kad prisiimtus įsipareigojimus jis vykdo, gautus pinigus naudoja pagal paskirtį. Teismo vidinį įsitikinimą, kad G. R. veikė nusikalstamai, sustiprina ir tai, jog jis UAB „K“ ir UAB „S“ vardu sudarė ir neįvykdė net 31 sutarties. Jo veiksmai šiuo atveju nebuvo atsitiktiniai, kai dėl vienokių ar kitokių nuo asmens nepriklausančių priežasčių nepavyksta įgyvendinti vienos ar kitos pasirašytos sutarties. G. R. tikslingai, neįvykdydamas jau prisiimtų įsipareigojimų, sudarinėjo vis naujas sutartis, iš anksto žinodamas, kad jų nevykdys, taip siekdamas įgyti iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kuo daugiau pinigų ir kito turto. Abi jam inkriminuotos BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos buvo padarytos jam veikiant tiesiogine tyčia. Vien tai, kad dalis statybos darbų buvo atlikta, buvo nupirktos statybinės medžiagos ar sumokėta dalis pinigų už gautas paslaugas, nepaneigia G. R. veiksmuose sukčiavimo požymių buvimo.

4.5. Kasaciniame skunde nepagrįstai iškeltos abejonės dėl įrodymų patikimumo bei jų pakankamumo, BPK 20 straipsnio nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, todėl kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas šioje byloje esančių įrodymų vertinimas (taip pat ir siekiant padidinti ar sumenkinti tam tikrų įrodymų įrodomąją reikšmę) ir pateikiamas savas jų vertinimas bei interpretavimas, prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, nenagrinėtini.

4.6. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien tai, jog G. R. nesutinka su jo veiksmų vertinimu, teigdamas, kad buvo stengiamasi dirbtinai įrodyti veiką kvalifikuojantį požymį (didelės vertės svetimo turto pasisavinimą), nereiškia, kad prieš jį buvo surašytas BPK reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir dėl to priimtas neteisingas nuosprendis. Šiuo atveju G. R. padarė du tęstinius, BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus nusikaltimus – vieną veikdamas UAB „K“ vardu, o kitą – UAB „S“ vardu, kadangi nebuvo nustatyta, kad pradėjęs nusikalstamus veiksmus, pasinaudodamas UAB „K“, G. R. jau žinojo ir buvo suplanavęs, jog vėliau analogiškai veiks prisidengdamas UAB „S“. Atitinkamai veiksmai, atlikti pasinaudojant UAB „K“ ir UAB „S“, buvo jungiami bendro sumanymo bei tyčios. O tai, kad pasikartojantys veiksmai nebuvo visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tęstinės veikos sampratai neprieštarauja. Esmė yra tai, jog buvo įgyvendinamas tas pats veikos požymis.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.   Nuteistojo G. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo, įrodymų vertinimo ir bylos apeliacinio nagrinėjimo

6.   Sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina (BK 182 straipsnis). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158-303/2021, 2K-71-976/2022). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019). Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, šis nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263-696/2016, 2K-215-303/2017, 2K-158-303/2021).

7.   Šioje byloje G. R. nuteistas už tai, kad veikdamas UAB „K“ vardu kaip šios įmonės direktorius, melagingai žadėdamas atlikti sutartyse nurodytus darbus, sudarinėjo įvairias statybos rangos, statybinių medžiagų pardavimo, statybos darbų įsigijimo sutartis su įvairiais fiziniais ir juridiniais asmenimis, tačiau pagal sutartis sulygtų darbų neatliko ar neatliko iki galo, nenupirko statybinių medžiagų bei neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, taip apgaule savo naudai įgijo bendros didelės – 29 745,30 Eur – vertės svetimą turtą; taip pat už tai, kad, būdamas UAB „S“ projektų direktorius ir turėdamas UAB „S“ 2018 m. vasario 6 d. direktorės B. R. įgaliojimą savo nuožiūra vykdyti visą bendrovės veiklą, pasinaudodamas UAB „S“ vardu bei veikdamas kaip fizinis asmuo, melagingai žadėdamas atlikti sutartyse nurodytus darbus, atstovaudamas UAB „S“ ir kai kuriais atvejais sau kaip fiziniam asmeniui, pasirašė rašytines bei sudarė žodines statybos rangos sutartis su užsakovais, pagal sutartis sulygtų darbų neatliko ar neatliko iki galo, nenupirko statybinių medžiagų bei neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, išsinuomotus įrenginius, taip apgaule savo naudai įgijo bendros didelės – 30 114,56 Eur – vertės svetimą turtą.

8.   Teismai abstrakčiai konstatavo, kad apgaulė šiuo atveju pasireiškė piktnaudžiaujant pasitikėjimu ir nukentėjusiuosius bei civilinius ieškovus įtraukiant į jiems nenaudingus sandorius, neturint ketinimų juos vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 15 punkte nurodė, kad G. R. nukentėjusiesiems UAB „K“ ir UAB „S“ pateikė kaip sėkmingai ir operatyviai dirbančias įmones, tačiau šio punkto papunkčiuose cituojamuose nukentėjusiųjų parodymuose tokios aplinkybės ir jų įtaka nukentėjusiųjų apsisprendimui sudaryti sandorius apskritai nenurodomos (pavyzdžiui, dėstant nukentėjusiųjų J. A., V. J., I. B., G. D. parodymus neaprašytos jo susipažinimo su G. R. aplinkybės; nukentėjusieji R. B., R. M., A. G., D. Č., A. N. laikraštyje (internete) rado UAB „K“ skelbimą apie atliekamus statybos darbus; nukentėjusieji A. T., V. G. laikraštyje (internete) rado UAB „S“ skelbimą apie atliekamus trinkelių klojimo darbus, parduodamus betono blokelius) arba nurodomos priešingos (pavyzdžiui, nukentėjusiajai M. K. UAB „S“ rekomendavo dukters pažįstami). Kaip pažymėjo teismas, G. R. apgaulę maskavo pradėtais atlikti darbais, tačiau pagal bylos duomenis matyti, kad pinigai pagal sudarytas sutartis buvo gauti dar prieš pradedant darbus, be to, nukentėjusieji tarp savęs nebuvo pažįstami, todėl tai, kad darbai buvo atliekami pas vieną užsakovą, nepagrindžia įtakos kitų užsakovų apsisprendimui sudaryti sutartį su G. R.. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji tarp savęs nebuvo pažįstami (tokių duomenų byloje nėra) ir su jais sudaryti sandoriai nebuvo tarpusavyje susiję, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakankama abstrakti išvada dėl apgaulės prieš visus nukentėjusiuosius ir civilinius ieškovus panaudojimo. Būtina nustatyti ir byloje esančiais duomenimis pagrįsti, ar kiekvienu atveju asmenys, sudarantys sutartis su G. R., buvo suklaidinti ir kokiu būdu tai padaryta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje neleistinai visi neįvykdyti UAB „K“ ir UAB „S“ prisiimti įsipareigojimai (sutartys) buvo įvertinti kaip siekis apgaule įgyti svetimą turtą, neatsižvelgiant į konkrečias kiekvienos sutarties sudarymo aplinkybes. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad sudaryti sandoriai (teikiamos paslaugos) nebuvo identiški (gyvenamojo namo statybos darbai, žemės sklypo įgijimas, gyvenamojo namo fasado rekonstrukcijos, fasado ir pamatų šiltinimo, fasado apdailos, stogo rekonstrukcijos, projektavimo darbai, dailylenčių pardavimas, statybinių medžiagų nupirkimas ir pristatymas ir kt.), t. y. nebuvo veikiama pagal kažkokią vieną susiplanuotą schemą, o keli sandoriai (pastolių nuomos, technikos nuomos, sutartys su nukentėjusiaisiais G. D., T. P. dėl statybos subrangos) apskritai neatitinka bendro konteksto, nes kaip tik ir buvo sudaryti siekiant įvykdyti kitus prisiimtus užsakymus. Iš bylos duomenų matyti, kad didžioji dalis kaltinime nurodytų sandorių buvo pradėta vykdyti, o dalis sutarčių buvo neįvykdyta ne dėl nuo paties G. R. priklausančių aplinkybių (nukentėjusysis J. A. ir liudytoja R. A. patvirtino, kad G. R. ieškojo jiems sklypo, tačiau tinkamų sklypų savininkai atsisakė parduoti juos G. R.; nukentėjusiojo A. T. objekte darbai nebuvo tęsiami dėl per kieto grunto ir pan.), tačiau tai teismų išskirta nebuvo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, bylą išnagrinėję teismai neatskleidė apgaulės, panaudotos prieš kiekvieną nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą, turinio, susiejant ją su šių asmenų valia perduoti nuteistajam G. R. savo turtą. Teisėjų kolegija skundžiamuose teismų sprendimuose pasigenda konkrečių epizodų įvertinimo BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių kontekste.

9.   Be to, nagrinėjamoje byloje nuteistasis G. R. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Esminiai nuteistojo G. R. apeliacinio skundo argumentai yra susiję su įrodymų (paties nuteistojo ir liudytojų parodymų) analize ir vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu (dėl atliktų darbų apimties įvertinimo), jo veiksmų teisiniu vertinimu (dėl sukčiavimo sudėties požymių buvimo, dėl civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo) ir nusikalstamų veikų (kaltinimo) aprašymu (dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimo). Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, skundžiamoje nutartyje atskirų G. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodų neanalizavo, juos patvirtinančių (ar paneigiančių) įrodymų nevertino, tik išdėstė su kiekvienu iš epizodų susijusių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų parodymų turinį ir atkartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas išvadas dėl G. R. sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, dėl apgaulės turinio, dėl veikos kvalifikavimo. Esant tokiam skundžiamos nutarties turiniui, didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegijos vertinimu, taip ir liko neišnagrinėta (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10. Remdamasis nukentėjusiųjų parodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dalį sutarčių, išvardytų skundžiamos nutarties 17 punkte, G. R. pradėjo vykdyti, tačiau nesiaiškino (plačiau neaptarė) apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad jis įvykdė daugiau prisiimtų įsipareigojimų – J. A. pateikė namo projekto vizualizaciją, I. B. atliko paruošiamuosius darbus, D. Č. nupirko medžiagas, A. N. atliko griovimo, lentelių nuėmimo darbus, atliko matavimus ir skaičiavimus, A. T. atliko matavimus, skaičiavimus, samdė techniką, S. R. ir J. V. taip pat buvo padaryta dalis darbų. Šiame kontekste pažymėtina, kad pats nukentėjusysis J. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad iš G. R. gavo namo projektą ir vizualizaciją, tačiau ši dalis nukentėjusiojo parodymų į skundžiamą nutartį nebuvo perkelta ir atitinkamai įvertinta. Niekaip neįvertinti ir nukentėjusiojo A. T. parodymai, kad po sutarties sudarymo pas jį buvo atvažiavęs traktorius „Bobcat“, tačiau darbų atlikti negalėjo, nes kieme buvo per kietas gruntas. Taip pat neįvertinti ir liudytojo S. R., tęsusio darbus nukentėjusiojo J. V. objekte, parodymai, kad jį susirado J. V. dėl šiltinimo ir apdailos darbų, nuvykęs į objektą matė, kad dalis darbų buvo atlikta, t. y. dalis namo buvo apšiltinta. Neįvertinus nurodytų byloje esančių duomenų, toks abstraktus apeliacinio skundo argumentų atmetimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl apeliacinio skundo, o bylos patikrinimas – išsamiu, atitinkančiu BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apelianto argumentus dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimo, visiškai nepasisakė dėl kaltinimo formuluotės. Apeliaciniame skunde buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad sutartys su nukentėjusiaisiais buvo sudaromos įmonių vardu ir dauguma atvejų pinigų gavimas buvo įtrauktas į apskaitą šių įmonių kasoje, todėl iš kaltinimo neaišku, kieno – įmonių ar nukentėjusiųjų – pinigai buvo įgyti apgaulės būdu. Taip pat aprašant nusikalstamą veiką, susijusią su UAB „S“, į kaltinimą buvo įtraukta ir G. R., kaip fizinio asmens, sudaryta ir neįvykdyta pastolių nuomos sutartis su UAB „Avestris“. Į šiuos apeliaciniame skunde keliamus klausimus atsakyta nebuvo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aprašant atskirus nusikalstamų veikų epizodus vartojama formuluotė „šių pinigų nepanaudojo bendrovės veikloje, įsipareigojimų neatliko, o gautus pinigus pasisavino“ iš tiesų yra klaidinanti, labiau atitinkanti BK 183 straipsnyje nurodytos veikos aprašymą. Pagal tokias G. R. inkriminuotų veikų aplinkybes nėra aišku, ar tuo atveju, jeigu iš nukentėjusiųjų gauti pinigai būtų panaudoti bendrovių reikmėms, G. R. nebūtų apgaule įgijęs nukentėjusiesiems priklausančio turto. Taip pat viename iš epizodų yra nuoroda į G. R. panaudotą psichologinį smurtą (grasinimus), kuris nėra teisiškai įvertintas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą tikrina remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, tuo tarpu pagal šioje byloje nustatytas ir skundžiamuose teismų sprendimuose aprašytas faktines aplinkybes nėra galimybės nustatyti, koks baudžiamasis įstatymas šiuo konkrečiu atveju taikytinas.

12. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015). Nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (BPK 44 straipsnio 8 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242-495/2019, 2K-174-511/2020).

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neatskleidė ir tinkamai nemotyvavo nuteistajam G. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių, o apeliacinės instancijos teismas nurodytų klaidų neištaisė, be to, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Priėmus tokį sprendimą, kasacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo paliktini nenagrinėti.

14. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes, ištirti ir įvertinti įrodymus kaip visumą ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas dėl apgaulės panaudojimo kiekvienu atskiru atveju ir G. R. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                                                       Audronė Kartanienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas