eA-785-624/2023

Administracinė byla Nr. eA-785-624/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00244-2022-0 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.    Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 21-IL-20-03445-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neperregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.    Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamas Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, t. y. atsakovas laiko, jog pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokią išvadą atsakovas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-22481-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažinus, jog padaryta mažareikšmė nusikalstama veika ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas. Taip pat Sprendime nurodyta, kad administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus ir registro archyviniais duomenimis nuo 2001 m. iki 2021 m. pareiškėjas 20 kartų baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų 12 kartų baustas už nustatyto greičio viršijimą nuo 2001 m. iki 2018 m. (nustatytas greitis viršytas 22 km/h), nuo 2020 m. iki 2021 m. (nustatytą greitį viršijo 35 km/h), 2021 m. liepos 18 d. greitį viršijo 22 km/h, vieną kartą už vairuotojų kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą ir kt.

3.    Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu ir teigė, kad jo prašymas buvo išnagrinėtas formaliai, formaliai vertintos ir svarbios aplinkybės, minimos Sprendime (ikiteisminio tyrimo nutraukimas ir kt.), negavus pareiškėjo rašytinių ar žodinių paaiškinimų svarbiais klausimais, kurie ir nulėmė neteisingo Sprendimo priėmimą. Be to, pareiškėjo nuomone, atsakovas neteisingai vertino faktus ir faktines aplinkybes, nevertino, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio nuostatas, jis laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, o Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos jam taikytos nepagrįstai, t. y. neproporcingai.

4.    Pareiškėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai, neišsiaiškinę visų faktinių aplinkybių, pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau tyrimo metu tiesa buvo nustatyta ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Be to, ankstesni minimi pažeidimai ar nusižengimai yra padaryti seniai, baudos yra sumokėtos, pažeidimai nepriskiriami prie grubių kategorijos, todėl atsižvelgiant į jų padarymo laikotarpį, laiko intervalą, aktualumą šiai dienai, nesudaro pagrindo apie pareiškėją suponuoti neigiamos nuomonės. Pareiškėjas teigė, kad automobiliais leido naudotis savo pilnamečiams vaikams, o pastarieji būtent ir yra padarę kai kuriuos administracinės teisės pažeidimus. Pareiškėjas neskundė policijos nutarimų, jų neginčijo (formaliai pripažindamas juos) ir už savo vaikus, kuriais rūpinasi ir su kuriais gyvena, sumokėjo paskirtas baudas. Taigi formaliai pareiškėjas pripažino svetimą, t. y. trečiųjų asmenų veiksmais atsiradusią kaltę, kuri negali būti vertinama kaip pareiškėjo padaryti sistemingi teisės pažeidimai.

5.    Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nėra baustas už netinkamą ginklo laikymą ar jo panaudojimą civilinėje apyvartoje, tad vertinimas, jog per 21 metus baustas 20 kartų už KET pažeidimus, dėl ko yra nepatikimas, yra nelogiškas. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepateikė nei vieno fakto, kuris pagrįstai leistų teigti, kad pareiškėjas kelia akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad duomenys apie asmenį turi būti pakankamai informatyvūs ir akivaizdūs, jog galima būtų padaryti išvadą, kad asmuo realiai kelia grėsmę nurodytoms vertybėms.

6.    Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis nepriklausomybės atkūrimo metu saugojo parlamentą ir kitus objektus kaip savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT) narys, jau beveik 2 metai yra aktyvus Šaulių sąjungos narys. Jis yra ilgametis (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) narys. Šiose veiklose jis ne tik aktyviai dalyvauja, tačiau yra mėgstamas, teigiamai charakterizuojamas ir niekas negali pasakyti, kad yra konfliktiškas ar keliantis grėsmę kitiems asmuo. Veikloms vykdyti, pareiškėjui reikalingi ginklai medžioti ir šaulio tarnybai. Nors medžioklė medžiotojams (privatiems asmenims) paprastai yra laisvalaikio veikla, tačiau ši teisė turėti ir įgyti ginklus, juos naudoti pagal paskirtį ir tam gauti leidimą negali būti ribojama be svarbių ar objektyvių priežasčių.

7.    Atsakovas Kauno AVPK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8.    Atsakovas nurodė, kad 2021 m. vasario 4 d. Kauno AVPK VTV Licencijavimo skyriuje užregistruotas pareiškėjo prašymas Nr. 21-G-20-09118-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimo. Atlikus patikrinimus pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus, nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22481-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje nutrauktas, pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, pripažinus, kad nusikalstama veika yra mažareikšmė. Nutarime nustatyta, kad konfliktas, kurio metu pareiškėjas smurtavo prieš nukentėjusįjį uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patalpose, prasidėjo įvykus įtemptam pokalbiui dėl darbinių pareigų atlikimo. Tiek pareiškėjas, tiek nukentėjusysis, suprasdami, kad jų santykiai įtempti, elgdamiesi ne visiškai adekvačiai, provokavo vienas kito neigiamus jausmus, dėl ko žodinis konfliktas perėjo į fizinius veiksmus.

9.    Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuo 2001 m. iki 2021 m. pareiškėjas 20 kartų baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų: 12 kartų  - už nustatyto greičio viršijimą 2001 m. kovo 6 d., 2003 m. vasario 1 d., 2003 m. lapkričio 20 d., 2007 m. liepos 19 d., 2008 m. liepos 31 d., 2011 m. kovo 21 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d., 2018 m. vasario 21 d. (nustatytą greitį viršijo 22 km/h), 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2021 m. balandžio 13 d. (nustatytą greitį viršijo 35 km/h), 2021 m. liepos 18 d. (nustatytą greitį viršijo 22 km/h); vieną kartą – už vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); 2004 m. rugpjūčio 25 d. – už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams; 2004 m. gruodžio 11 d. – už pėsčiųjų padalytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus; 2005 m. rugsėjo 22 d. – už ginklo, kuriam įsigyti ir laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, registravimo (perregistravimo) terminų pažeidimą; 2011 m. rugsėjo 5 d. – už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą; 2017 m. gruodžio 18 d., 2018 m. rugsėjo 3 d. – už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų; 2021 m. kovo 30 d. – už vairuotojų nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles; 2021 m. kovo 30 d. – už vairuotojų, nevežančių keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui.

10.  Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarime išdėstytos aplinkybės, policijos registruose fiksuoti pareiškėjo nusižengimai, taikytos administracinės atsakomybės neefektyvumas, paties pareiškėjo požiūris į pažeidimus ir savo atsakomybę, charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, pareiškėjo veiksmai vertinami Įstatymo nuostatomis, nepriklausomai nuo pareiškėjo kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu. Be to, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui minėtame įstatyme nėra įtvirtinta prievolė nesivadovauti informacija apie padarytus nusikaltimus ir administracinius nusižengimus (pažeidimus) vien dėl to, kad teistumo ar nuobaudų galiojimo terminai pasibaigę ar kad veikos yra mažareikšmės. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai padaryti gali būti ir turi būti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Taip pat akcentavo, kad po ginčijamo policijos sprendimo priėmimo pareiškėjas padarė dar du administracinius nusižengimus. Taigi, pareiškėjas toleruoja įstatymo nesilaikymą kaip jam priimtiną elgesį, už kurį tiesiog papildomai sumoka jam skiriamas baudas ir toliau pažeidinėja įstatymus.

II.

11.  Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. D. skundą kaip nepagrįstą.

12.  Teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 9 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą. Atsakovas skundžiamu Sprendimu nusprendė neperregistruoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, išduoto A. D., vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu – ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

13.  Teismas taip pat nustatė, jog iki prašymo pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą pateikimo, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22481-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas ir A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atleistas pripažinus, kad nusikalstama veika yra mažareikšmė. Nutarime nurodyta, kad konfliktas, kurio metu pareiškėjas smurtavo prieš nukentėjusįjį UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), prasidėjo įvykus įtemptam pokalbiui dėl darbinių pareigų atlikimo. Tiek pareiškėjas, tiek nukentėjusysis, suprasdami, kad jų santykiai įtempti, elgdamiesi ne visiškai adekvačiai, provokavo vienas kito neigiamus jausmus, dėl ko žodinis konfliktas perėjo į fizinius veiksmus.

14.  Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas nuo 2001 m. iki 2021 m. 20 kartų baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų: 12 kartų – už nustatyto greičio viršijimą (2001 m. kovo 6 d., 2003 m. vasario 1 d., 2003 m. lapkričio 20 d., 2007 m. liepos 19 d., 2008 m. liepos 31 d., 2011 m. kovo 21 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d., 2018 m. vasario 21 d. (nustatytą greitį viršijo 22 km/h), 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2021 m. balandžio 14 d. (nustatytą greitį viršijo 35 km/h), 2021 m. liepos 18 d. (nustatytą greitį viršijo 22 km/h)); vieną kartą - už vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); 2004 m. rugpjūčio 25 d.  – už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams; 2004 m. gruodžio 11 d. – už pėsčiųjų padalytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus; 2005 m. rugsėjo 22 d. - už ginklo, kuriam įsigyti ir laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, registravimo (perregistravimo) terminų pažeidimą; 2011 m. rugsėjo 5 d. - už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą; 2017 m. gruodžio 18 d., 2018 m. rugsėjo 3 d. – už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų; 2021 m. kovo 30 d. – už vairuotojų nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles; 2021 m. kovo 30 d. – už vairuotojų, nevežančių keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui.

15.  Aptaręs teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto aiškinimo, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Teismas akcentavo, kad transporto priemonių vairavimas, viršijant leistiną greitį (pareiškėjas baustas 12 kartų už šios rūšies pažeidimus), yra vienas iš pavojingiausių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

16.  Vertindamas bylos faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, jog yra reikšmingas ir padarytų pažeidimų atsiradimo laike aspektas. Teismas atkreipė dėmesį, kad kaip matyti pareiškėjas 2021 m. liepos 2 d. tyčia, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (šiuo atveju, kad A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pripažinus, jog nusikalstama veika yra mažareikšmė, nereiškia, kad jis nepadarė nusikaltimo), o tais pačiais – 2021 metais buvo nubaustas keturis kartus už administracinius nusižengimus (2021 m. kovo 30 d., 2021 m. kovo 30 d., 2021 m. balandžio 13 d., 2021 m. liepos 18 d.), todėl negalima teigti, kad visi padaryti teisės pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Teismo vertinimu, praėjo per mažai laiko po paskutinių teisės pažeidimų padarymo, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas savo elgesiu jau nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

17.  Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi argumentai, jog šaunamasis ginklas jam reikalingas medžioklei, šaulio tarnybai, kad jis yra charakterizuojamas tik teigiamai, nėra svarbūs bylos nagrinėjimui, nes Įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti apribojimai taikomi fiziniams asmenims, norintiems įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, neskirstant jų pagal paskirtį. Pareiškėjo nurodytos šios aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo Įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir netaikyti Įstatyme įtvirtintų teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų.

18.  Taip pat, teismo nuomone, atmestini pareiškėjo argumentai dėl to, kad jis prisiėmė kaltę už kitų asmenų (jo pilnamečių vaikų) padarytus administracinius nusižengimus, kadangi priimti policijos nutarimai dėl pareiškėjo nubaudimo, yra nenuginčyti ir galiojantys. Be to, kaltės prisiėmimas už kitą asmenį tik patvirtintų pareiškėjo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms.

19.  Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į nurodytus pareiškėjo padarytus pažeidimus, padarytų veikų pobūdį, teismas darė išvadą, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir atsisakė pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

III.

20.  Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

21.  Pareiškėjas manė, kad teismas formaliai vertino tiek jo pateiktus įrodymus ar ribojo jų rinkimą (apskritai atsisakė tenkinti jo prašymą apklausti liudytojus, galinčius patvirtinti reikšmingas byloje aplinkybes), tiek jo paaiškinimus (paaiškinimai susiję su ikiteisminio tyrimo duomenimis), nors teismo sprendime remiamasi ikiteisminio tyrimo duomenimis. Pareiškėjas pabrėžia, kad tam tikros faktinės aplinkybės nurodytos klaidingai ar tik iš bendros įrodymų visumos atrenkant detales, kurias teismas vertino apelianto nenaudai. Anot pareiškėjo, teismo sprendime pažeista nekaltumo prezumpcija, nukrypta nuo formuojamos teisminės praktikos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų ir kt.

22.  Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai vertino jo asmenybę kaip linkusią nuolatos pažeidinėti teisinius gėrius ir visiškai nevertino jo nurodytų faktinių aplinkybių apie viršytą greitį. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą apklausti liudytojais jo sūnus, kurie turėtų paliudyti reikšmingas faktines aplinkybes apie nustatytus Kelių eismo taisyklių nusižengimus. Pareiškėjo nuomone, priešingai nei nurodė teismas, vertindamas pareiškėjo poelgį kaip neatsakingą formaliai prisiimant atsakomybę už jo sūnų padarytus pažeidimus, jis yra geras ir rūpestingas tėvas, rūpinasi sūnų gerove.

23.  Pareiškėjas akcentuoja, kad 2016 m. leidimas ginklui jam jau buvo pratęstas, tuo metu dalis Sprendime nurodytų pažeidimų jau egzistavo. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis nėra teistas, ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, veikų, panaudojant šaunamąjį ginklą jis nėra padaręs, ginklo laikymo taisyklių nėra pažeidęs, nors leidimą ginklui turi jau 15 metų.

24.  Pareiškėjo nuomone, vertinant pažeidimus per „kokybinio“ kriterijaus ir aktualumo prizmę, jie nėra pakankami tam, kad pareiškėjui būtų galima taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

25.  Pareiškėjas mano, kad jei nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, visiškai tikėtina, kad leidimas būtų pratęstas. Pareiškėjas teismui ketino paaiškinti svarbias aplinkybes (konflikto esmę), t. y. kad jis reikalavo iš M. G. atlikti jam vadovybės pavestą darbą, o dėl šios priežasties jis pareiškėją pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais, todėl jis M. G. sugriebė ir perspėjo taip nesielgti viešoje vietoje. Pareiškėjas pažymi, kad M. G. jį taip pat sugriebė už rankos. Pareiškėjas teigia, kad visa tai matyti vaizdo įraše. M. G., vedinas savanaudiškų tikslų ir slapčia gavęs įmonės vaizdo įrašą, kreipėsi į policiją, o policija neišsiaiškinusi pradėjo ikiteisminį tyrimą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas norėjo paaiškinti visas šias aplinkybes, tačiau teismas nutraukė šias kalbas nurodydamas, kad jos neturi reikšmės bylai. Pareiškėjo nuomone, jis suklydo neinformavęs advokatės apie tai, kad turi leidimą ginklui, kuri būtų apskundusi nutarimą dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo. Pareiškėjo įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjo manymu, jis nekelia grėsmės sau ir kitiems, nėra linkęs pažeidinėti įstatymus, nekelia akivaizdžios grėsmės kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui, nėra pagrindo manyti, kad jo pažeidimai yra nuolat pasikartojantys. Taip pat pareiškėjas mano, kad nebuvo pagrindo atmesti jo pateiktas charakteristikas iš darbovietės, medžiotojų klubo, realių ir teismo nepatikrintų duomenų apie neva pareiškėjo padarytus administracinės teisės pažeidimus.

26.  Pareiškėjas akcentuoja proporcingumo principo taikymą. Anot pareiškėjo, teismas vertino 2021 m. padarytų pažeidimų skaičių, už kuriuos buvo baustas 4 kartus, tačiau neanalizavo taikytų nuobaudų skaičių ir laikotarpių apskritai (per 21 metus padaryti 20 pažeidimų). Kol sūnūs buvo nepilnamečiai, pažeidimų buvo nedaug arba visai nebuvo. Be kita ko, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal darbo pobūdį jam per metus tenka pravažiuoti iki 50 000 km, todėl net ir teismui nesutikus su pareiškėjo teiginiais, kad pažeidimus padarė jo sūnūs, vis tiek pažeidimų skaičius neturėtų vertinamas kaip neigiamai charakterizuojantis.

27.  Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad jis prisiėmė kaltę už trečiuosius asmenis, kadangi jis tik neskundė priimtų sprendimų ir sumokėjo baudas už savo pilnamečius sūnus. Pareiškėjas teigia, kad su vaikais buvo pravesti pokalbiai. Pareiškėjas nurodo, kad gyvena dorai ir siekia, jog ir vaikai taip elgtųsi. Teismo padarytos išvados neatitinka jo asmenybės apibūdinimo, nes pareiškėjas yra atsakingas, ilgus metus dirba tose pačiose darbovietėse, niekada nėra turėjęs problemų, nebuvo baustas drausmine tvarka.

28.  Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29.  Atsakovas nurodo, jog Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, pareiškėjo veiksmai vertinami Įstatymo nuostatomis, nepriklausomai nuo pareiškėjo kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu. Be to, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui minėtame įstatyme nėra įtvirtinta prievolė nesivadovauti informacija apie padarytus nusikaltimus ir administracinius nusižengimus (pažeidimus) vien dėl to, kad teistumo ar nuobaudų galiojimo terminai pasibaigę ar kad veikos yra mažareikšmės. Taip pat nėra numatyta apribojimų vertinti tik tokius pažeidimus, kurie susiję su šaunamųjų ginklų apyvarta. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai padaryti gali būti ir turi būti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

30.  Dėl pareiškėjo teiginių, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, atsakovas nurodo, jog kaltumo prezumpcija yra pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, tuo tarpu ginčijamos Įstatymo ir Aprašo nuostatos reguliuoja santykius, susijusius su leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo sąlygomis ir tvarka.

31.  Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl to, kad administraciniai nusižengimai nebeaktualūs laiko aspektu, ir citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri vertino įvykius kai nuo paskutinio pažeidimo padarymo dar nėra praėję 10 metų ir dar daugiau. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pareiškėjas yra aktyvus Šaulių sąjungos narys, medžiotojas, teigiamai charakterizuojamas.

32.  Atsakovas pabrėžia, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytų veikų pobūdį, negalima spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai yra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

33.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta neperregistruoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

34.  Įstatymas, reglamentuojantis, be kita ko, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įsigijimą ir turėjimą, nustato ne tik pagrindus ir tvarką, kuria išduodami arba atsisakoma išduoti leidimus įsigyti, laikyti ir nešiotis ginklus, bet ir pagrindus ir tvarką, kuria tokie pratęsiami / atsisakoma juos pratęsti, panaikinami: leidimų įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išdavimo / atsisakymo išduoti tvarka ir pagrindai nustatyti Įstatymo 12-18 straipsniuose; leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimo ir pratęsimo / nepratęsimo pagrindai ir tvarka, nustatyta Įstatymo 40 straipsnyje. Pažymėtina, kad šios tvarkos yra detalizuotos Apraše, kuriame vartojamų sąvokų prasme leidimo laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimas – nustatyta tvarka atliekami veiksmai, susiję su leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimu (ginklų perregistravimu) (Aprašo 2.2 p.).

35.  Bylos duomenimis, pareiškėjas, kuriam leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo išduotas 2006 metais, 2021 m. gruodžio 9 d. į atsakovą kreipėsi su prašymu pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą. Atsakovas byloje ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė neperregistruoti pareiškėjui išduoto leidimo laikyti (nešioti) ginklus. Taigi, aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus vien aplinkybę, kad 2021 m. gruodžio 9 d. prašymu pareiškėjas prašė ne išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, o pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą, ginčijamas atsakovo sprendimas, priimtas vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nustatančiu vieną iš teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų pagrindų, neperregistruoti (nepratęsti) pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo, yra priimtas taikant materialinės teisės normą, kuri ginčo teisinių santykių nereglamentuoja, dėl ko negali būti laikomas teisėtu (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

36.  Nors pareiškėjo savo skundo tokia aplinkybe negrindė, pažymėtina, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 80 str. 2 d.). Kadangi sprendimai dėl leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimo ir nepratęsimo savo esme aktai dėl poveikio priemonės, kuria naikinama ar nepratęsiama įgyta teisė, taikymo, teismas, kilus ginčui dėl tokio akto, ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti (jo) akto teisėtumą ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymo tinkamumo aspektais, net kai jais skundas ir nėra grindžiamas.

37.  Nors Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu numatytas teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų pagrindas (Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) savo turiniu yra iš esmės analogiškas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytam leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimo pagrindui (leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui), kuris, atsižvelgiant į Įstatymo 40 straipsnio 10 dalį ir ginčijamo Sprendimo motyvaciją, gali būti ir sprendimo nepratęsti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo pagrindas nagrinėjamoje situacijoje, teisėjų kolegija nemano, kad byloje ginčijamo Sprendimo teisinio pagrindo pakeitimas galimas ginčą nagrinėjant teisme, juo labiau – apeliacinės instancijos teisme, kadangi priimant tokius sprendimus, t. y. dėl atsisakymo išduoti leidimą ir dėl leidimo galiojimo nepratęsimo, visgi skiriasi ir reikšmingų faktinių aplinkybių visuma, atitinkamai – ir motyvacija, kuri yra patikros teisme dalykas.

38.  Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas netenkintas, yra naikinamas (ABTĮ 147 str.) ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra tenkinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

39.  Dėl to, kad atsakovo Sprendimas yra naikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą, kiti pareiškėjo  procesiniuose dokumentuose argumentai nurodyti argumentai nėra reikšmingi ir dėl jų nėra pasisakoma.

40.  Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, pareiškėjas įgijo teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

41.  Pareiškėjas su patikslintu skundu pateikė 2022 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymą Nr. 3, patvirtinantį 23 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, o su apeliaciniu skundu 2022 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymą Nr. 24, patvirtinantį 15 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas nepateikė.

42.  Kadangi pareiškėjas skundą ir apeliacinį skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, vadovaujantis ABTĮ 35 straipsnio 3 dalimi, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui grąžintina 4,25 Eur (23+15-22,50-11,25) žyminio mokesčio paduodant skundą ir apeliacinį skundą permoka. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 38 straipsnio 3 dalis).

43.  Pareiškėjui iš atsakovo priteisiamas sumokėtas 33,75 Eur žyminis mokestis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia :

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą tenkinti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti. Pareiškėjo A. D. skundą tenkinti. Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 21-IL-20-03445-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neperregistravimo“ panaikinti ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. D. prašymą pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui A. D. 33,75 Eur žyminį mokestį. Grąžinti pareiškėjui A. D. 4,25 Eur žyminio mokesčio permoką. Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                                Arūnas Dirvonas

             Veslava Ruskan

             Arūnas Sutkevičius