eA-2705-442/2021

Administracinė byla Nr. eA-2705-442/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03419-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 8.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.    Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13826 (toliau – ir Nutarimas).

2.    Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija Nutarimu pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 62 straipsnio 11 punkto, 62 straipsnio 7 punkto ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punkto nuostatas ir padarė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą. Dėl padarytų pažeidimų Inspekcija UAB „(duomenys neskelbtini)” skyrė 4 340 Eur dydžio baudą.

3.    Pareiškėjas pažymėjo, jog Inspekcija Nutarime konstatavo, kad Bendrovė pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką, nes Bendrovė neįsigaliojus rašytinėms darbo sutartims ir nustatyta tvarka nepranešus apie Lietuvos Respublikoje dirbančius A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L. ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną, nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 19 d. leido užsieniečiams Bendrovės naudai vykdyti namo šiltinimo darbus.

4.    Pareiškėjas su skundžiamu Nutarimu nesutinka, nes darbuotojai A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L. dirbo pagal galiojančias darbo sutartis, apie jų įdarbinimo faktą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra, ir VSDFV), tuo tarpu aplinkybė, kad Sodrai nebuvo pateiktas Lietuvos Respublikoje dirbančių užsieniečių pranešimas vertintina kaip klaida, kuri buvo sąlygota Sodros atsakingų asmenų netinkamu pareigų vykdymu arba techninės sistemos klaidos.

5.    Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė su darbuotojais A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L. sudarė rašytinės formos sutartis, kurių 7 punkte nurodė, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo Lietuvos Respublikos daugkartinės nacionalinės vizos gavimo dienos. Darbo sutarčių 11 punkte numatė, kad darbo sutartis gali būti pakeista arba papildyta raštišku šalių susitarimu.

6.    Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teigė, kad cituojama teismų praktika objektyviai pagrindžia, kad atitinkama rašytinės darbo sutarties sąlyga gali būti pakeista abiejų šalių konkliudentiniais veiksmais, kas šiuo konkrečiu atveju ir įvyko. Pasiūlius minėtiems darbuotojams darbą pradėti anksčiau nei numatyta darbo sutarčių 7 punkte, darbuotojai su tokiu pasiūlymu sutiko, patvirtinant, kad darbuotojai dirbo statybos objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Faktas, kad Bendrovės atsakingas asmuo siuntė darbuotojus į statybos objektą, o darbuotojai su tuo sutiko, vykdė statybos objekte statybos rangos darbus nuo 2020 m. birželio 1 d., įrodo, kad visos šalys susitarė pakeisti darbo sutarčių 7 punkte numatytą darbo funkcijų vykdymo pradžios terminą. Todėl, pareiškėjo nuomone, tokie Bendrovės ir darbuotojų veiksmai, jų elgesys įrodo visų šalių suderintą ir išreikštą sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties pakeitimo. Todėl šie argumentai paneigia Inspekcijos Nutarimo teiginius, kad darbuotojai dirbo neįsigaliojus darbo sutartims.

7.    Pareiškėjas paaiškino, kad darbuotojai į Lietuvos Respubliką atvyko pakviesti Bendrovės dirbti tinkuotojais. Tinkuotojo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) patvirtintų profesijų, kurių profesijų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonomines veiklos rūšis. Iš to seka, kad minėti darbuotojai atitiko Įstatymo 58 straipsnio 11 straipsnio reikalavimus, todėl teisėto buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu turėjo teisę dirbti. Pareiškėjo teigimu, minėti darbuotojai į Lietuvą atvyko turėdami galiojančias Lenkijoje išduotas Šengeno vizas, kurios galiojo iki 2020 m. birželio 3 d. Darbuotojai, 2020 m. birželio 3 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriui pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalines vizas, kurios buvo išduotos 2020 m. liepos 17 d. ir 2020 m. liepos 20 d. Taigi, minėti asmenys nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento iki nacionalinės vizos išdavimo momento Lietuvos buvo teisėtai.

8.    Pareiškėjo nuomone, šalims konkliudentiniais veiksmais pakeitus darbo sutarčių įsigaliojimo ir darbo funkcijų vykdymo pradžios terminą, darbuotojai teisėtai pagal galiojančias darbo sutartis nuo 2020 m. birželio 1 d. dirbo tinkuotojais statybos objekte. Todėl Inspekcija skundžiamu Nutarimu nepagrįstai konstatavo, kad darbuotojai dirbo pagal neįsigaliojusias darbo sutartis.

9.    Pareiškėjas iš esmės neginčijo Nutarime išdėstytų faktinių aplinkybių dėl pranešimo Sodrai nepateikimo, tačiau pažymėjo, kad Nutarime nėra nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios sąlygojo pranešimo nepateikimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais, t. y. pranešimas nebuvo pateiktas Sodrai dėl klaidos, nepriklausiusios nuo Bendrovės valios. Pareiškėjas patikino, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad teisės aktai jam, kaip darbdaviui, numato pareigą papildomai pateikti Sodrai per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau – ir EDAS) pranešimus. Ši aplinkybė tapo žinoma tik Inspekcijai pradėjus patikrinimą dėl Bendrovėje dirbančių užsieniečių. Patikrinimą atlikusiai inspektorei telefonu susisiekus su Sodros darbuotojais, šie patvirtino, kad Bendrovei sugeneruotas pranešimas dėl užsieniečių įdarbinimo nebuvo, t. y. Bendrovė nebuvo informuota apie būtinybę užpildyti ir pateikti Sodrai per EDAS sistemą pranešimus.

10.  Pareiškėjo tvirtinimu, jis tinkamai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų pranešė Sodrai apie minėtų asmenų socialinio draudimo pradžią, pateikė duomenis, kad šie asmenys yra užsienio valstybės piliečiai, todėl būdamas tinkamai informuotas apie pareigą papildomai pateikti pranešimus, šią pareigą būtų tinkamai ir laiku įvykdęs. Pareiškėjo įsitikinimu, jis šiuo atveju nėra kaltas dėl padaryto administracinio nusižengimo, nes pranešimo nepateikimą nustatyta tvarka ir terminais sąlygojo objektyvios nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės. Todėl jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas yra formalus, o Bendrovės patraukimas administracinėn atsakomybėn prieštarauja pamatiniams – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

11.  Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

12.  Atsakovas nurodė, kad laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 43 straipsnio nuostatų, Bendrovės darbuotojų darbo sutartys parengtos pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. Al-343 patvirtintą pavyzdinę darbo sutarties formą. Bendrovė darbuotojų 2020 m. gegužės 27 d. rašytinių darbo sutarčių 11 punkte nustatė, kad darbo sutartys šalių gali būti pakeistos ar papildytos raštišku šalių susitarimu. Darbo sutarties turinį apibrėžiančio DK 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl šiame kodekse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Tokiems susitarimams taikomos darbo teisės normos. Atsakovo teigimu, pareiškėjos teiginiai, kad darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais galėjo būti pakeistos konkliudentiniais veiksmais, atsakovo nuomone, iš esmės keičia UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą ir kiekvienas su darbdaviu sutaręs ir pradėjęs dirbti asmuo laikantis šios nuostatos būtų sudaręs darbo sutartį konkliudentiniais veiksmais. Atsakovas paaiškino, kad pripažinus galimybę keisti ar sudaryti darbo sutartis konkliudentiniais veiksmais būtų sudaroma galimybė darbdaviams išvengti atsakomybės už nelegalų darbą bei padidinti ekonomikos šešėlį. Maža to, tokiu sprendimu būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos darbuotojų konstitucinės teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Atsakovo nuomone, Bendrovės darbuotojai pagal rašytines darbo sutartis galėjo pradėti dirbti tik joms įsigaliojus nuo nacionalinės daugkartinės vizos gavimo momento, todėl pareiškėjas neturėjo teisės leisti minėtiems darbuotojams atlikti darbo.

13.  Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai neįpareigoja kiekvienu atveju sugeneruoti darbdaviui pranešimo apie pareigą pateikti informaciją apie įdarbintą užsienietį. Įstatymas sudaro sąlygas darbdaviams pasinaudoti lengvata, t. y. priimti be Užimtumo tarnybos leidimo asmenis, įtrauktus į trūkstamų profesijų sąrašą, tačiau ir šiuo atveju darbdavys, kuris pasinaudoja šia lengvata, privalo pranešti apie įdarbintus užsieniečius minėta tvarka. Atsakovas akcentavo, kad Įstatymo nežinojimas neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės, t. y. asmuo turi žinoti įstatymus, elgtis taip, kad jų nepažeistų ir negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu.

14.  Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu aiškinantis pažeidimo faktines aplinkybes, joks Inspekcijos inspektorius nenurodė pareiškėjui, kad susisiekus su Sodra darbuotojais telefonu, buvo patvirtintas faktas, kad pareiškėjui toks pranešimas nesugeneruotas. Pareiškėjas nei patikrinimo metu, nei Nutarimo priėmimo metu nepateikė duomenų ar dokumentų, patvirtinančių skundo teiginius apie nesugeneruotą pranešimą, priešingai pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi, ketinimų pažeisti įstatymus neturėjo, todėl prašo išdalinti baudą.

15.  Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo padarytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą be jo atstovo pripažinimo, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, pvz., protokole užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės, atstovo paaiškinimas, jog su pažeidimu sutinka, gailisi, nelegalaus darbo tyrimo aktas, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 24 d. raštas Nr. (15/18-67) S-21-10531, darbo sutarčių kopijos, 2020 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija, kvitų kopijos, pranešimai apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU forma). Taigi, pradėjus minėtų darbuotojų įdarbinimo procedūrą, pagal kurią sudarytos darbo sutartys įsigaliojo tik nuo vizų (D) gavimo, bei nepateikus pranešimų apie įdarbintus užsieniečius, pareiškėjas neturėjo teisės leisti šiems darbuotojams atlikti darbo. Todėl atsakovas Nutarimu konstatavo, kad darbuotojai dirbo nelegaliai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.

II.

16.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė.

17.  Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai, vykdydami Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 4 d. pavedimą Nr. 1000, atliko planinį patikrinimą nelegalaus ar nedeklaruoto darbo kontrolės klausimais adresu: (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 15 d. apie 14.00 val. patikrino statybvietę adresu: (duomenys neskelbtini). Statybos objekte buvo rasti pastato šiltinimo darbus atliekantys A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L.. VSDFV informacinėje sistemoje nustatyta, kad asmenys nuo 2020 m. gegužės 28 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Inspekcija, surinkusi informaciją apie objekte dirbančius užsieniečius ir jų paaiškinimus, konstatavo, kad                      2020 m. birželio 15 d. apie 14.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini), kad minėti užsieniečiai statybos objekte atliko pastato šiltinimo darbus, dirbo sukurdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudą – savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendro produkto kūrimo – atliko tinkuotojo darbą, siekiant gauti pelno.

18.  Byloje buvo nustatyta, kad minėti darbuotojai dirbo sudarę darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 1 d.–2020 m. birželio 19 d. vykdė darbuotojų darbo laiko apskaitą į statybos objektą darbuotojai buvo siųsti įmonės vadovo; apie A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L. įdarbinimą buvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui; 2020 m. gegužės 27 d. sudarytos darbo sutartys patikrinimo metu buvo neįsigaliojusios, nes sutarčių 7 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo Lietuvos Respublikos nacionalinės daugkartinės vizos (D) gavimo dienos, o Migracijos departamento Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 24 d. rašte Nr. (15/18-67) S-21-10580 nurodyta, kad A. K. nacionalinė D viza Nr. 004351096 galioja nuo 2020 m. liepos 20 d., M. K. nacionalinė D viza Nr. 004351077 galioja nuo 2020 m. liepos 17 d., D. K. nacionalinė D viza Nr. 004351095 galioja nuo 2020 m. liepos 20 d., I. nacionalinė D viza Nr. 004351078 galioja nuo 2020 m. liepos 17 d., S. L. nacionalinė D viza Nr. 004351079 galioja nuo 2020 m. liepos 17 d. Darbuotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kviesti dirbti tinkuotojais, t. y. jų profesija yra įtraukta į sąrašą, todėl jie turėjo teisę dirbti Lietuvos Respublikoje nuo vizų išdavimo dienos 2020 m. liepos 17 d. ir 2020 m. liepos 20 d. Inspekcija padarė išvadą, kad Bendrovė, atstovaujama A. K., pažeidė UĮ ir Įstatymo nuostatas, nesilaikydama norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, o būtent neįsigaliojus rašytinėms darbo sutartims ir nustatyta tvarka nepranešus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną, ir nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 19 d. leido Bendrovės naudai adresu (duomenys neskelbtini)vykdyti namo šiltinimo darbus.

19.  Teismas, cituodamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Įstatymo 62 straipsnio 11, 7 punktus ir remdamasis bylos medžiaga konstatavo, kad pareiškėjas padarė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą. Prie šios išvados teismas priėjo įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus.

20.  Teismas pažymėjo, kad UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos yra formalios ir tam, kad būtų nustatytas šių nuostatų pažeidimas, pakanka nustatyti, kad nebuvo įvykdyti minėtų teisės normų dispozicijoje nurodyti reikalavimai. Teismas nenustatė, kad Inspekcijos patikrinimo metu Bendrovė turėjo įstatymų nustatyta tvarka raštu sudarytas darbo sutartis su minėtais darbuotojais ir apie tokias sutartis būtų pranešusi VSDFV teritoriniam skyriui, todėl teismas nevertino Nutarimo kaip neteisėto.

21.  Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo ir yra atsakingas už teisės aktų laikymąsi. Jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama, arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra atliekami Bendrovės, kaip atitinkamo ekonominio vieneto, naudai. Todėl teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad teisės aktai Bendrovei, kaip darbdaviui, numato pareigą papildomai pateikti Sodrai per EDAS sistemą pranešimus apie užsieniečių įdarbinimą, laikė nereikšmingais. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas jokiais įtikinamais įrodymais nepaneigė atsakovo išvadų, kad patikrinimo metu adresu: (duomenys neskelbtini), statybų objekte, rasti minėti darbuotojai nebuvo įdarbinti įstatymų nustatyta tvarka.

22.  Apibendrindamas teismas konstatavo, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, tinkamai įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo kaltę padarius nustatytą pažeidimą. Teismas vertino, kad skundžiamas Nutarimas yra tinkamai pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis, priimtas nepažeidus pagrindinių procedūrų, paskirta bauda atitinka įstatymo reikalavimus, todėl nenustatė pagrindo Nutarimą naikinti.

III.

23.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Inspekcijos                       2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

24.  Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, paaiškina, kad minėti darbuotojai į Lietuvą atvyko pakviesti pareiškėjo dirbti tinkuotojais. Tinkuotojo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos patvirtintų profesijų, kurių profesijų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonomines veiklos rūšis. Tarp pareiškėjo ir darbuotojų 2020 m. gegužės 27 d. buvo sudarytos darbo sutartys. Minėti darbuotojai į Lietuvą atvyko turėdami Lenkijoje jiems išduotas vizas, vėliau Lietuvoje kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydami išduoti jiems nacionalinę vizą, šios vizos darbuotojams išduotos 2020 m. liepos 17 d. ir 2020 m. liepos 20 d.

25.  Pareiškėjas, cituodamas Įstatymo 11 straipsnio 5 punktą, vertina, kad minėti darbuotojai į Lietuvą atvyko kviečiami pareiškėjo, turėjo galiojančią Lenkijoje jiems išduotą vizą, o Lietuvos nacionalinė viza buvo išduota 90 dienų laikotarpiui, todėl galima daryti išvadą, kad darbuotojai nuo atvykimo į Lietuvą momento iki nacionalinės vizos išdavimo momento Lietuvoje buvo teisėtai. Remdamasis Įstatymo 62 straipsnio 11 dalimi, 11 straipsnio 2–5 dalimis, Įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktais, pareiškėjas teigia, kad darbuotojai atitiko Įstatymo 58 straipsnio 11 straipsnio reikalavimus, todėl teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje teritorijoje laikotarpiu turėjo teisę dirbti, tačiau pirmosios instancijos teismas šių argumentų visiškai nevertino, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad darbuotojai iki nacionalinių vizų gavimo negalėjo dirbti.

26.  Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nenagrinėjo pareiškėjo argumentų, jog darbo sutarčių 7 punktas buvo pakeistas šalių konkliudentiniais veiksmais. Pažymi, jog skunde buvo išdėstyti išsamūs motyvai ir argumentai, pagrindžiantys, kad ši darbo sutarčių nuostata buvo pakeista šalių konkliudentiniais veiksmais, susitarus darbą pradėti anksčiau nei numatyta darbo sutarčių 7 punkte, tačiau teismas šių argumentų neįvertino ir nenagrinėjo juos ignoruodamas. Cituodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnio 1 dalies, 6.154 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atitinkama rašytinės darbo sutarties sąlyga gali būti pakeista abiejų šalių konkliudetiniais veiksmais, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta, todėl pareiškėjo nuomone, Nutarimo išvada, kad darbuotojai dirbo pagal neįsigaliojusias darbo sutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

27.  Pareiškėjo nuomone, Bendrovės vadovui paskirta bauda yra neteisėta, nes patraukus jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK, negalėjo būti skiriama pakartotinė bauda pagal UĮ 56 straipsnio 4 dalį.

28.  Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo teiginių dėl jo nesamos kaltės dėl VSDVF nepateiktų pranešimų apie užsieniečių įdarbinimą. Pareiškėjas paaiškina, kad niekada prieš tai nėra sudarinėjęs darbo sutarčių su užsieniečiais, todėl nebuvo susidūręs su tokių asmenų įdarbinimo faktą patvirtinančių duomenų pranešimų specifika, nes Sodra paprastai esant nepilnai ar netiksliai pateiktiems duomenims, susiekdavo su Bendrovės buhaltere ir geranoriškai pasiūlydavo ištaisyti neatitikimus ar klaidas. Tokio elgesio pareiškėjas tikėjosi ir įdarbindamas užsieniečius. Pareiškėjo vertinimu, skunde išdėstyti argumentai objektyviai pagrindžia, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo tyčios, o pranešimo nepateikimą nustatyta tvarka ir terminais sąlygojo klaida, neapsižiūrėjimas bei tai, kad pareiškėjui nebuvo sugeneruotas ir įteiktas pranešimas apie pareigą pateikti tokio pobūdžio pranešimą. Pareiškėjas, įvertinęs tai, kad pranešė Sodra apie minėtų darbuotojų socialinio draudimo pradžią, sumokėjo visus privalomus mokesčius, mano, kad jam inkriminuojamas pažeidimas yra formalus, todėl jo patraukimas atsakomybėn esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms prieštarauja pamatiniams teisės principams.

29.  Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30.  Atsakovas pažymi, kad neginčija fakto, jog minėti darbuotojai, vadovaujantis Įstatymo 58 straipsnio 11 punkto nuostatomis turėjo teisę dirbti, tačiau pagal DK 43 straipsnio 1 dalį, Įstatymo 62 straipsnio 11 punktą, 62 straipsnio 7 punktą, pranešimai apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius turėjo būti pateikti per EDAS ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną. Nurodo, kad Inspekcija atlikto patikrinimo metu nustatė, kad darbuotojai dirbo neįsigaliojus rašytinėms darbo sutartims, o pranešimai pateikti tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kadangi darbo sutartys įsigalioja tik nuo vizų (D) gavimo, todėl pareiškėjas neturėjo teisės leisti minėtiems darbuotojams atlikti darbo, o tai reiškia, kad darbuotojai dirbo nelegaliai.

31.  Atsakovas teigia, kad Įstatymas sudaro sąlygas darbdaviams pasinaudoti lengvata, t. y. priimti be Užimtumo tarnybos leidimo asmenis, įtrauktus į trūkstamų profesijų sąrašą. Tačiau ir šiuo atveju darbdavys, kuris pasinaudoja šia lengvata, privalo pranešti apie įdarbintus užsieniečius minėta tvarka.

32.  Inspekcija pažymi, kad asmuo turi žinoti įstatymus, elgtis taip, kad jų nepažeistų, ir negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje visi įstatymai yra skelbiami. Galiojant teisės principui, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, norminių teisės aktų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo pareigos juo tinkamai vykdyti ir laikytis nustatytų reikalavimų. Aiškindamasi pažeidimo faktines aplinkybes ir priimdama nutarimą dėl nelegalaus minėtų darbuotojų darbo, Inspekcija nustatė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ar dokumentų, pagrindžiančių skundo teiginius apie nesugeneruotą pranešimą apie pareigą pateikti pranešimą, priešingai nurodė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi, ketinimų pažeisti įstatymus neturėjo, prašo išdalinti baudos sumą.

33.  Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo argumentus, jog pareiškėjo padarytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą be jo atstovo pripažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Inspekcijos nuomone, nustačius Bendrovės vadovo padarytą pažeidimą 2020 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-2656-1035/2020, spręstina, kad pareiškėjo veiksmai įdarbinant užsieniečius tokiu būdu laikomi nelegaliu darbu pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

34.     Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo konstatuota, kad Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

35.     Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36.     Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimus apie tai, kad užsieniečiai (pareiškėjo darbuotojai) buvo Lietuvos Respublikoje teisėtai, todėl turėjo teisę dirbti Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, nebuvo įvertinti ir argumentai, kad darbo sutartys su darbuotojais (užsieniečiais) buvo pakeistos konkliudentiniais veiksmais, pareiškėjas nepranešė apie užsieniečių įdarbinimą dėl Sodros kaltės (nebuvo suformuotas pranešimas (priminimas) apie tai, jog Bendrovė privalo pranešti apie pradėjusius dirbti užsieniečius). Bendrovė negali būti baudžiama už pažeidimą, už ką jau administracine tvarka nubaustas jos vadovas.

37.     Byloje buvo nustatyta, kad ginčijamu Nutarimu Bendrovė pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

38.     Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Įstatymo  58 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 571straipsnį.

39.     Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams užsieniečiams nebuvo taikomas reikalavimas įsigyti leidimą dirbti, kadangi jų profesija buvo įtraukta trūkstamų profesijų sąrašą, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad Įstatymo 62 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Jeigu šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 11 punktą, darbdavys apie tokio užsieniečio įdarbinimą turi būti pranešęs Užimtumo tarnybai šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Inspekcijai ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

40.     Byloje buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai užsieniečiai faktiškai pradėjo dirbti (atlikti darbo funkcijas) šioje bendrovėje neįsigaliojus su darbdaviu sudarytoms darbo sutartims, t. y. iki nacionalinių vizų D išdavimo. Apeliacinio skundo teiginiai, jog ginčo darbo sutarčių sąlyga dėl įsigaliojimo momento buvo pakeista konkliudentiniais veiksmais, neatitinka Darbo kodekso 43 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, kuriame aiškiai įtvirtinta, kad darbo sutarties pakeitimai taip pat sudaromi raštu. Byloje taip pat nenustatyta, kad užsieniečiams pradėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai atlikti darbo funkcijas, minėta bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka informavo Užimtumo tarybą ir kitas institucijas – pareiškėjas Sodrai ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną neteikė pranešimo apie užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje (LDU formą) per EDAS, minėtas pranešimas nebuvo pateiktas ir darbo sutarčių įsigaliojimo dienomis. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas gali būti laikomas nepažeidęs Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi aplinkybės, jog Bendrovė apie minėtų asmenų darbo pradžią informavo VSDFV bendra tvarka, kadangi tokie veiksmai nešalina darbdavio pareigos Inspekcijai ir Užimtumo tarnybai pateikti nustatytos formos pranešimą apie užsieniečių įdarbinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodo jokio teisės akto, kuriame būtų nustatyta Sodros pareiga per informacinę sistemą suformuoti darbdaviui, įdarbinusiam užsienietį, priminimą apie pareigą pateikti pranešimą apie užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje (LDU formą).

41.     Dėl apeliacinio skundo argumento, kad Bendrovei neturėtų būti taikoma atsakomybė, kadangi administracinė atsakomybė jau pritaikyta Bendrovės vadovui, teisėjų kolegija pažymi, jog Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata, atsižvelgiant į jos tikslą, aiškintina neatsiejamai nuo non bis in idem principo. Minėtoje nuostatoje nurodyta, kad šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Iš ginčijamo Nutarimo matyti, kad pareiškėjui bauda skirta, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu.

42.     Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, konstatuota, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis aiškintina taip, kad bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ar Baudžiamąjį kodeksą ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal Užimtumo įstatymo nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1712-575/2021). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-2656-1035/2020, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, Bendrovės vadovui paskyrė nuobaudą – 250 Eur baudą, o Nutarimu pareiškėjui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskirta 4 340 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pažeidimą.

43.     Taigi, nagrinėjamu atveju, pakartotinai nėra baudžiamas tas pats asmuo, t. y., nebuvo nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Bauda pagal Užimtumo įstatymo nuostatas skirta juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui (Bendrovės vadovui A.(A.) K.).

44.     Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Stasys Gagys

                                                Dainius Raižys

                                                Virginija Volskienė