TA-7-492/2024

Administracinė byla Nr. TA-7-492/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08162-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 14 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.    Pareiškėjas R. S. su skundu, kurį šalindamas teismo nustatytus trūkumus patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (1.34Mr)7R-5023 „Dėl R. S. skundo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022-10-04 sprendimo Nr. (1.34Mr)7R-4499“ (toliau ir – Sprendimas).

2.    Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-795-900/2022 jam buvo priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. R. S. kreipėsi į atsakovą ir prašė teismo priteistą žalą kompensuoti. Šis pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, motyvuojant tuo, kad žala buvo padaryta ne smurtiniu nusikaltimu, tačiau R. S. su tuo nesutiko. Atsižvelgęs į tai, dėl minėto sprendimo jis kreipėsi į Teisingumo ministeriją. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nusprendė jo netenkinti ir Teisingumo ministerijos priimtą sprendimą nekompensuoti teismo priteistos žalos paliko nepakeistą.

3.    Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.    Atsakovas paaiškino, kad smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą reguliuoja Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (toliau ir – Įstatymas). Teisingumo ministerija pažymėjo, kad Įstatymas, įtvirtindamas asmenų teisę į žalos kompensavimą, nustato ir tam tikrus suvaržymus bei papildomas sąlygas, kurios apriboja kompensaciją galinčių gauti asmenų skaičių. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad smurtinis nusikaltimas – Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika. Taigi, kad nusikaltimas atitiktų smurtinio nusikaltimo sąvoką pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, jog dėl nusikaltimo asmuo patyrė nelengvesnį nei nesunkų sveikatos sutrikdymą arba padaryta veika turi apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei (Baudžiamojo kodekso 146–1481 str.), seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui (Baudžiamojo kodekso 149–153 str.).

5.    Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą“ jis buvo įgaliotas įgyvendinti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojo funkcijas, tarp kurių yra ir Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo (toliau – ir Smurtinių nusikaltimų sąrašas) tvirtinimas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1R-292 „Dėl Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo įgyvendinimo“ 1.2 papunkčiu buvo patvirtintas Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas.

6.    Teisingumo ministerija pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą, buvo nustatyta, jog jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalsta veika, kuri nepatenka į Smurtinių nusikaltimų sąrašą, dėl kurios žala gali būti kompensuota pagal Įstatymą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-795-900/2022, buvo nustatyta, kad R. S. patyrė žalą dėl nusikalstamų veikų, nustatytų Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Nusikalstama veika, nustatyta Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje, nepatenka į Smurtinių nusikaltimų sąrašą, dėl kurių žala gali būti kompensuota pagal Įstatymą. Pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastas buvo įvertintas baudžiamajame procese ir, kadangi sužalojimai nepasiekė nesunkaus sveikatos sutrikdymo lygio, remdamasis Įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, atsakovas atsisakė tenkinti jo prašymą dėl žalos kompensavimo.

II.

7.    Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo R. S. skundą atmetė.

8.    Aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias pareiškėjui Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-795-900/2022 priteistu neturtinės žalos atlyginimu ir Teisingumo ministerijai pareiškėjo pateikto prašymo kompensuoti jam padarytą žalą nagrinėjimu, bei priimtus sprendimus ir pacitavęs Įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalių bei 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą“ Teisingumo ministerija buvo įgaliota įgyvendinti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojos funkcijas, tarp kurių yra ir Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo tvirtinimas. Teisingumo ministro 2019 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1R-292 „Dėl Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo įgyvendinimo“ 1.2 papunkčiu buvo patvirtintas Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas.

9.    Susipažinęs su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-795-900/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-0-00607-2021-0), teismas nustatė, kad pareiškėjas patyrė žalą dėl nusikalstamų veikų, nustatytų Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).

10.  Teismas pažymėjo, kad į teisingumo ministro 2019 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1R-292 „Dėl Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo įgyvendinimo“ 1.2 papunkčiu patvirtintą Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą nėra įtrauktos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos, kurios nepatenka į Smurtinių nusikaltimų sąrašą, dėl kurių padaryta žala gali būti kompensuojama pagal Įstatymą.

11.  Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad R. S. sveikatos sutrikdymo mastas buvo įvertintas baudžiamajame procese, o sužalojimai nepasiekė nesunkaus sveikatos sutrikdymo lygio. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Teisingumo ministerija, kaip Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytoja, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir jam kompensuoti teismo priteistą neturtinę žalą.

12.  Teismas sprendė, kad atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, veikė pagal savo kompetenciją ir Įstatymo nuostatų nepažeidė.

13.  Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti remiantis R. S. skunde nurodytais argumentais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str.).

III.

14.  Pareiškėjas R. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti.

15.  Pareiškėjas paaiškina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-795-900/2022 jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir jam buvo priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Įsiteisėjus nuosprendžiui, pareiškėjas kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo, tačiau ši institucija 2022 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (1.34Mr)7R-4499 R. S. prašymo netenkino, kadangi jo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika nepatenka į Smurtinių nusikaltimų sąrašą, dėl kurios žala gali būti kompensuota. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir prašė jį panaikinti. Teisingumo ministerija Sprendime nurodė, kad neturi pagrindo kompensuoti teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų, kadangi padaryta veika nepatenka į Smurtinių nusikaltimų sąrašą. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė jį panaikinti, tačiau R. S. skundas buvo atmestas. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

16.  Pareiškėjas pažymi, kad jam buvo padaryta trauma, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo prašymus. R. S. nurodo, kad jam buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių teko kreiptis į medikus. Pareiškėjas teigia, kad įkalinimo įstaigoje jo veidas ir kitos kūno dalys buvo apipiltos karštu vandeniu, tačiau į jo prašymus kompensuoti patirtą 3 000 Eur neturtinę žalą nėra reaguojama.

17.  Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

18.  Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas; teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ar keisti. Savo poziciją Teisingumo ministerija iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai atsakovas pažymi, kad jis, kaip viešojo administravimo institucija, savo veikloje yra saistomas viešosios teisės principo „leidžiama tik tai, kas numatyta teisės aktuose“, todėl nagrinėdama pareiškėjo prašymą, negalėjo veikti kitaip, nei nustato Įstatymas. Teisingumo ministerija teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal įrodymų vertinimo taisykles vertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes bei, atmesdamas R. S. skundą, savo išvadas išsamiai motyvavo. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu ginčo situacijos teisiniu įvertinimu, skundžiamo sprendimo nepagrįstu ar nemotyvuotu nedaro, tuo labiau, kad R. S. net nenurodė jokių naujų argumentų dėl ginčo situacijos, o iš esmės atkartojo teismo jau išanalizuotus teiginius. Teisingumo ministerija pažymi, kad pareiškėjo išsakyti argumentai yra subjektyvūs, paremti jo patirtais išgyvenimais dėl įvykio ir klaidingai suvokiamais lūkesčiais, todėl negali būti pagrindu kitaip aiškinti ir taikyti Įstatymo normas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau R. S., nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog teismas jas vertino netinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

19.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. (1.34Mr)7R-5023, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui iš Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondo programos lėšų kompensuoti jam teismo nuosprendžiu dėl padarytos nusikalstamos veikos priteistą neturtinę žalą.

20.  Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-795-900/2022 R. S. iš žalą padariusio asmens buvo priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Pareiškėjas su 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir pašė kompensuoti smurtiniu nusikaltimu jam padarytą žalą. Atsakovas, išnagrinėjęs šį R. S. prašymą, 2022 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (1.34Mr)7R-4499 „Dėl žalos kompensavimo iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos (teisminio proceso Nr. 1-01-0-00607-2021-0)“ nusprendė pareiškėjo prašymo dėl neturtinės žalos kompensavimo netenkinti, kadangi jo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika nepatenka į Smurtinių nusikaltimų sąrašą, dėl kurios žala gali būti kompensuota pagal Įstatymą. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir prašė kompensuoti jam teismo priteistą žalą. Išnagrinėjusi R. S. 2022 m. spalio 12 d. skundą, Teisingumo ministerija 2022 m. lapkričio 9 d. sprendime Nr. (1.34Mr)7R-5023 „Dėl R. S. skundo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022-10-04 sprendimo Nr. (1.34Mr)7R-4499“ konstatavo, kad atsakovas, kaip Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojas, neturi teisinio pagrindo pareiškėjui kompensuoti teismo priteistos neturtinės žalos iš šio fondo programos lėšų, kadangi R. S. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, kuri nepatenka į Smurtinių nusikaltimų sąrašą, dėl kurio žala gali būti kompensuota pagal Įstatymą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas dėl atsakovo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (1.34Mr)7R-4499 buvo atmestas.

21.  Padaręs išvadą, kad Teisingumo ministerija, kaip Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytoja, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir jam kompensuoti teismo priteistą neturtinę žalą, o šios institucijos priimtas ir pareiškėjo ginčijamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 24 d. sprendimu R. S. skundą atmetė. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti. R. S. nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo prašymus. Nurodo, kad nors pareiškėjui buvo padaryta trauma, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, o dėl patirtų sužalojimo teko kreiptis į medikus, tačiau į jo prašymus kompensuoti patirtą 3 000 Eur neturtinę žalą nėra reaguojama.

22.  Teisėjų kolegija pažymi, kad Baudžiamasis kodeksas nepateikia smurtinio nusikaltimo sąvokos apibrėžimo, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 46 straipsnio 2 dalis ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą įpareigoja iš karto po asmens pripažinimo nukentėjusiuoju informuoti apie teisę gauti kompensaciją pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą. Taigi, vertindama baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažinto pareiškėjo teisę į teismo nuosprendžiu priteistos, tačiau neatlygintos neturtinės žalos kompensavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo tvarką nustato specialusis įstatymas (lex specialis) – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas. Įstatyme vartojamų sąvokų išaiškinimai yra įtvirtinti šio įstatymo 2 straipsnyje.

23.  Įstatymų leidėjas Įstatyme nurodė, kad smurtiniu nusikaltimu padaryta žala nuo tokio nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui atlyginama, kai toks nusikaltimas atitinka būtent šiame Įstatyme įtvirtintą smurtinio nusikaltimo sąvoką – Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika; Smurtinių nusikaltimų sąrašą tvirtina Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojas (Įstatymo 2 str. 4 d.). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimas – tai smurtiniu nusikaltimu padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų, kai yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina teismo sprendimu priteistos žalos. Aptartos Įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad valstybė pasirinko kompensuoti ne visais nusikaltimais ir ne visais, kurie padaryti panaudojant smurtą, nusikaltimais padarytą žalą, o tik tais, kurie įtraukti į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sąrašą. Įstatymu Vyriausybės įgaliotai institucijai buvo pavesta nustatyti smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą (Įstatymo 2 str. 1 d.). Teisingumo ministras, vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą“, 2019 m. spalio 28 d. Nr. 1R-292 įsakymo 1.2 papunkčiu patvirtino Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą.

24.  Pažymėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Pagal šį įstatymą taip pat kompensuojamos nukentėjusio asmens patirtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos, kurias priteisė teismas, ir vykdymo išlaidos. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais (1 p.); 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta (2 p.); 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleisto šioje dalyje nurodyto termino atnaujinimo klausimą sprendžia teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (3 p.).

25.  Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-795-900/2022, buvo pripažinta, jog kaltinamasis R. S. metaliniu strypu sudavė vieną smūgį į dešinę akį ir taip jam padarė poakinės srities žaizdą, o tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis R. S. apipylė karštu vandeniu ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąraše fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Baudžiamojo kodekso 140 str.) nėra nurodytas, taigi, pareiškėjo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, nustatyta Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje, nepatenka į Smurtinių nusikaltimų sąrašą, dėl kurių žala gali būti kompensuota pagal Įstatymą. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pirmosios Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kuriai esant smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, kitų Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų vertinimas nėra tikslingas, kadangi tam, jog smurtiniais nusikaltimais padaryta žala būtų kompensuojama, turi būti nustatytos visos Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

26.  Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, R. S. sveikatos sutrikdymo mastas buvo įvertintas baudžiamajame procese. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo patirti sužalojimai nepasiekė nesunkaus sveikatos sutrikdymo lygio, remdamasis Įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą dėl žalos kompensavimo. Akcentuotina, kad smurtiniu nusikaltimu Įstatymo prasme nelaikoma Baudžiamajame kodekse nustatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas, o siekiant smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, nusikaltimo priskyrimas smurtiniam turi būti vertinamas pagal Įstatyme įtvirtintą sąvoką, o ne pagal tai, kaip šią sąvoką supranta pareiškėjas. Nors R. S. nurodo, kad jam buvo padaryta trauma, pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, o dėl patirtų sužalojimo teko kreiptis į medikus, tačiau tai savaime nereiškia, jog jis turi teisę į teismo priteistos žalos kompensavimą.

27.  Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo R. S. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino prašomą panaikinti Teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (1.34Mr)7R-5023 bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo pareiga nurodyti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos, nereiškia, kad turi būti atsakoma į kiekvieną skundo argumentą, o vien aplinkybė, kad apeliantas su teismo nustatytomis aplinkybėmis ar įrodymų vertinimu nesutinka, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė