2AT-14-489/2025

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-14-489/2025 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00177-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.8; 21.5.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 14 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. ir jo atstovo advokato Remigijaus Voliko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   G. N. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo specialisto 2024 m. sausio 19 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktus, 2022 m. rugsėjo 27 d. 12.17 val. Kaune, Raudondvario pl. 131, vairavo transporto priemonę „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 21 km/val., važiavo 71 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, G. N. už pažeidimus paskirta 650 Eur dydžio bauda.

2.   Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. skundas atmestas ir Institucijos 2024 m. sausio 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3.   Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. atstovo advokato R. Voliko apeliacinis skundas netenkintas ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis palikta nepakeista.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. ir jo atstovo advokato R.  Voliko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Pareiškėjai prašo panaikinti Institucijos 2024 m. sausio 19 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir G. N. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjai prašyme nurodo:

5.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. N. teigė, kad nusižengimų padarymo metu jis buvo išvykęs į Švedijos Karalystę ir automobilio Lietuvoje nevairavo. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai turėjo būti paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra, to nenurodė nei Institucija, nei apylinkės ir apygardos teismai.

5.2. Pareiškėjas G. N., susipažinęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu, nurodė, kad nuotraukoje užfiksuotas asmuo yra ne jis, jis niekada nedėvi tokios kepurės, o dėl prastos nuotraukos kokybės negali atpažinti asmens. Apygardos teismas, nurodydamas, kad užfiksuota pažeidėjo nuotrauka yra geros kokybės, to nepagrindė jokiais įrodymais. Taigi taip ir liko nenustatyta, ar Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole esanti nuotrauka yra tinkama asmeniui identifikuoti, be to, nebuvo atlikti proceso veiksmai asmeniui identifikuoti.

5.3. Apylinkės teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimą, nutartyje nepasisakė, ar šis teismas atliko nuotraukų, užfiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole, ir kitų byloje esančių asmenų nuotraukų palyginimą, jei taip, kurias nuotraukas palygino. Nuotraukų palyginimo veiksmas nėra fiksuotas apylinkės teismo posėdžių protokoluose. Taigi, pareiškėjų nuomone, toks veiksmas nebuvo atliktas. Tuo tarpu apygardos teismo teiginys, kad vizualiam nuotraukų sugretinimui specialių žinių nereikia, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą ir teisingo proceso principus. Išvadą dėl nuotraukų sugretinimo, pareiškėjų įsitikinimu, turi pateikti asmuo, turintis kvalifikaciją identifikuoti asmenį pagal veido bruožus. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės ir apygardos teismai nenagrinėjo, kokių procesinių veiksmų pagrindu atsirado asmens nuotraukos byloje ir koks asmuo jose užfiksuotas.

5.4. Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. teiginys, kad nuotraukoje pažeidimo padarymu metu yra užfiksuotas ne jis, nėra paneigtas, todėl tai turi būti vertinama pareiškėjo naudai.

5.5. Be to, apygardos teismas buvo šališkas, kadangi skirtingai aiškino ANK 611 straipsnio nuostatų galiojimą laiko atžvilgiu. Vienu atveju apygardos teismas nurodė, kad Institucija, 2023 m. gruodžio 5 d. G. N. surašydama administracinio nusižengimo protokolą, nepažeidė ANK 611 straipsnio 5 dalies (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 24 d.). Kitu atveju apygardos teismas, nepaneigdamas apylinkės teismo argumentų, pritarė, kad Institucijai G. N. surašant administracinio nusižengimo protokolą ANK 611 straipsnio 5  dalyje  numatytas  60 kalendorinių dienų terminas negaliojo. Taigi vienu atveju apygardos teismas konstatavo, kad ANK 611 straipsnis yra materialioji teisės norma, o kitu atveju – kad tai yra procesinė teisės norma.

5.6. Akivaizdu, kad jei ANK 611 straipsnis yra procesinė teisės norma, administracinio nusižengimo protokolas G. N. yra surašytas šiurkščiai ją pažeidžiant. O jei ANK 611  straipsnis yra materialioji teisės norma, G. N. negalėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimo, nurodyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jam nedalyvaujant.

5.7. Taigi toks apygardos teismo ANK 611 straipsnio nuostatų dviprasmiškas aiškinimas, kuris yra palankus Institucijai, rodo akivaizdų teismo palankumą Institucijai ir šio teismo šališkumą.

5.8. Be to, apygardos teismas, nurodydamas, kad Institucija nepažeidė ANK 611 straipsnio 5 dalies, rėmėsi Institucijos paaiškinimu, kad administracinio nusižengimo byloje buvo reikalingas papildomas tyrimas, siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl G. N. vairuotojo pažymėjimo negaliojimo priežasčių. Tai tik dar kartą patvirtina šio teismo šališkumą, nes remiamasi Institucijos teiginiais, kurių nepatvirtina bylos medžiaga. Byloje nėra duomenų apie jokius administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno veiksmus, t. y. iki surašant nusižengimo protokolą joks papildomas tyrimas nebuvo atliekamas, nėra jokių tyrimo veiksmų, vadovaujantis ANK 594 straipsniu, fiksavimo. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tyrimo veiksmai buvo atliekami tik po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Surašant administracinio nusižengimo protokolą poreikio atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir nebuvo, kadangi registro įrašai apie asmens teisės vairuoti transporto priemonę sustabdymą ir atėmimą yra aiškūs, su konkrečiomis datomis, ir nėra jokio poreikio tikrinti registro įrašų tikrumą. Taip pat neaišku, kaip Institucija galėtų patikrinti registro įrašų tikrumą.

6.   Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja Justina Višinskienė atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo Institucijos 2024 m. sausio 19 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Iš byloje esančios geros kokybės fotonuotraukos, užfiksuotos greičio matavimo prietaisu, yra akivaizdu, kad administracinį nusižengimą padarė G. N.. Institucijos pareigūnai, analizuodami, tikrindami ir vertindami G. N. pateiktą informaciją apie kitus asmenis, kurie, pasak pareiškėjo G. N., galimai įvykio dieną padarė administracinį nusižengimą, vizualiai ir kruopščiai atliko policijos naudojamuose registruose, viešai prieinamų socialinių tinklų puslapiuose surinktos vaizdinės informacijos vertinimą ir šių veiksmų pagrindu priėjo teisingą išvadą, kad administracinį nusižengimą padarė G. N.. Be to, apylinkės ir apygardos teismams, vertinant užfiksuotoje nuotraukoje vairuojančio asmens atvaizdą, nekilo jokios abejonės, kad įvykio dieną administracinį nusižengimą padarė G. N.. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo niekada nedėvi kepurės, kokia užfiksuota greičio matuoklio fotonuotraukoje, tačiau iš bylose esančių surinktų duomenų (fotonuotraukų ir G. N. socialinių viešai prieinamų paskyrų) akivaizdu, kad jis dėvi tokią pačią kepurę.

6.2. ANK 587 straipsnyje įtvirtinta, kad ekspertas skiriamas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios. Institucijos pareigūnai G. N. administracinių nusižengimų tyrimą teisėtai atliko nepasitelkę ekspertinių žinių turinčio asmens, kadangi tokios žinios nebuvo būtinos. Pažymėtina, kad užfiksuota greičio matavimo prietaisu fotonuotrauka yra labai geros kokybės. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis ir neturi vykti visais atvejais taip, kaip to reikalauja proceso šalys. Administracinių nusižengimų bylose vertinama surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas. Jeigu būtų vadovaujamasi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentais, kad asmeniui identifikuoti iš nuotraukos turi būti skiriama ekspertizė, tuomet darytina išvada, kad visais atvejais tokio pobūdžio bylose privalo būti į proceso šalį įtraukiamas ir ekspertas.

6.3. G. N. administracinis nusižengimas užfiksuotas 2022 m. rugsėjo 27 d. 12.17 val. ANK  611  straipsnio 5 dalies nuostatų pakeitimas, kai nustatytas 60 kalendorinių dienų terminas, per kurį turi būti automatiniu būdu proceso šalims išsiųsti procesiniai dokumentai, įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 24 d. Tad akivaizdu, kad ANK 611 straipsnio 5 dalis G. N. pažeidimų padarymo metu dar nebuvo įsigaliojusi, todėl administracinio nusižengimo teisena vyko bendra tvarka, vadovaujantis ANK 39 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad G. N. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ne automatinio proceso būdu, jį surašė Institucijos įgaliotas pareigūnas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad automatinis procesas negalimas užfiksuotiems administraciniams nusižengimams, nurodytiems ANK  424 straipsnyje, o dėl tokio nusižengimo padarymo G. N. buvo pripažintas kaltu, nes reikia atlikti papildomą tyrimą – nustatyti vairuotojo pažymėjimo negaliojimo priežastis.

6.4. Nesutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. atstovo teiginiu, kad byloje nėra jokių duomenų apie veiksmus, kurie reikalavo papildomo tyrimo. Byloje buvo atlikta daug papildomų tyrimų veiksmų: vaizdinės medžiagos rinkimas iš įvairių šaltinių, taip pat iš policijos naudojamų registrų apie pareiškėją G. N., taip pat kiti byloje esantys duomenys, G.  N. pateiktų duomenų vertinimas, atsakymų jam rengimas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. ir jo atstovo advokato R. Voliko prašymas netenkintinas.

8.   Pareiškėjai teigia, kad Institucija ir bylą nagrinėję teismai G. N. pripažino kaltu dėl ANK 416  straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų padarymo be jokių tai patvirtinančių įrodymų, vadovaudamiesi prielaidomis, pažeisdami ANK 611 straipsnio reikalavimus, neobjektyviai lygindami G. N. nuotraukas, pateiktas bylai.

9.   Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais bei paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu bei kitokiais dokumentais. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

10. Pažeidimai, susiję su įrodymų tyrimu ir jų vertinimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-2-303/2022).

11. Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti skundžiamus Institucijos ir teismų procesinius sprendimus, nenustatė.

12. Iš Institucijos nutarimo, skundžiamų teismų nutarčių turinio matyti, kad pareiškėjo G. N. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, patvirtinama administracinio nusižengimo protokolu, Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu, Administracinių nusižengimų registro išrašu, tinkamai paneigiant G. N. paaiškinimus, kad transporto priemonę „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo metu vairavo ne jis, o kitas asmuo.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai, neginčijant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-34-303/2019, 2AT- 23- 489/2020, 2AT-39-788/2021).

14. Pareiškėjo prašyme nurodomi teiginiai dėl neva šališkai, neobjektyviai įvertintų atskirų bylos duomenų yra grindžiami sava byloje nustatytų aplinkybių interpretacija ir deklaruojamu faktu, kad G. N. šio įvykio metu buvo Švedijos Karalystėje, daugiau šios aplinkybės jokiais dokumentais ar kitomis G. N. alibi patvirtinančiomis detalėmis niekaip nepagrindžiant. Iš bylos medžiagos ir teismų priimtų nutarčių turinio matyti, kad teismai laikėsi ir ANK nustatytų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų. Apygardos teismas, tikrindamas apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, motyvuotai atsakė į esminius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodydamas, kodėl prieita išvada, kad abu administracinius nusižengimus padarė būtent jis.

15. Pareiškėjai, nesutikdami su atliktu įrodymų vertinimu, taip pat teigia, kad asmens identifikavimas pagal Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo nuotrauką turėjo būti įformintas procesiniu veiksmu, tam turėjo būti pasitelktas specialių žinių turintis asmuo.

16. Kaip jau buvo pirmiau nutartyje minėta pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai be kita ko nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes. Metrologiškai patikrintu greičio matavimo prietaisu užfiksuotos pažeidžiančio leistiną greitį transporto priemonės vairuotojo nuotraukos atitinka tokių faktinių duomenų kriterijų ir gali būti naudojamos kaip įrodymas administracinio nusižengimo bylose.

17. Pagal ANK 593 straipsnio 1 dalį, administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti procesinius veiksmus, taip pat paskirti ekspertizę arba gauti specialisto paaiškinimus. Tačiau, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas turi ribas, specialieji tyrimai skirtini esant būtinumui, o teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-788/2023). Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad nuotrauka, kurioje greičio matavimo prietaisu užfiksuotas transporto priemonės „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo atvaizdas, yra geros kokybės. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole esančioje nuotraukoje (b. l. 38) užfiksuoto vairuotojo veidas nėra neįžiūrimas dėl kokių nors techninių (kokybinių) nuotraukos parametrų, kas apsunkintų nufotografuotą asmenį identifikuoti pagal veido bruožus. Taigi šiuo atveju nereikėjo pasitelkti jokių specialių žinių nustatant, kad nuotraukoje užfiksuotas transporto priemonės vairuotojas yra G. N..

18. Iš atnaujintos bylos medžiagos matyti, kad Institucija Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo nuotrauką lygino ir gretino su kitomis G. N. nuotraukomis, gautomis iš Gyventojų registro ir socialinių tinklų, taip pat šio asmens pateiktomis asmenų, kurie galėjo nusižengimo metu vairuoti jo transporto priemonę, nuotraukomis. Tokie veiksmai atitinka ANK 593  straipsnyje apibrėžtus pareigūnų įgaliojimus tiek išreikalauti atskirus dokumentus, tiek atlikti jų apžiūras ir vertinti tokių apžiūrų rezultatus. Tuos pačius veiksmus, nepažeisdami ANK nuostatų, pakartojo ir teismai, vertindami nuotrauką kartu su kitais bylos įrodymais ir nustatydami, kad, nekyla jokios abejonės, jog įvykio metu transporto priemonę vairavo pareiškėjas G. N..

Dėl ANK 611 straipsnio taikymo

19. Pareiškėjai nurodo, kad apygardos teismai neteisingai aiškino ANK 611 straipsnio atskiras nuostatas ir tinkamai neįvertino kaip esminio šio straipsnio 5 dalies reikalavimo pažeidimo.

20. ANK 611 straipsnis, reglamentuojantis administracinio nusižengimo protokolo, administracinio nurodymo ir nutarimo surašymą tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, yra straipsnis, kuriame nurodytos procesinės teisės normos, taikytinos tiriant administracinį nusižengimą. Taigi, vadovaujantis ANK 565 straipsniu, šios normos ir juose numatyti terminai  galioja ir turi būti taikomi tuo metu kai atliekami ANK 611 straipsnyje nurodyti procesiniai administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai.

21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad G. N. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo ir nusižengimo protokolas išties buvo surašytas praėjus daugiau nei metams po padaryto nusižengimo ir buvo surašytas 2023 m. gruodžio 5 d., t. y. tuo metu, kai nuo 2023 m. birželio 24  d. ANK 611 straipsnis buvo papildytas 5 dalimi, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad kai už ANK  416 straipsnyje, 424 straipsnio 3 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) ar pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre, administracinio nusižengimo protokolas ar pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti išsiųstas ne vėliau kaip per šešiasdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Tačiau šis terminas netaikomas tais atvejais, kai reikalingas papildomas tyrimas.

22. Apygardos teismas savo nutarties 9–12 punktuose išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu pasikeitusių proceso taisyklių įtaką G. N. atsakomybės taikymui ir 12 punkte išdėstė išvadas, kodėl dėl atlikto papildomo tyrimo naujai įvestas šešiasdešimties dienų procesinių dokumentų išsiuntimo terminas nagrinėjamoje situacijoje neprivalėjo būti taikomas.

23. Pasakytina ir tai, kad išties byloje yra duomenys apie nemažą skaičių G. N. administracinių nusižengimų, padarytų jam vairuojant transporto priemones 2022–2023 metais (b. l. 39–52). Dėl vieno iš savo padarytų nusižengimų, t. y. 2022 m. liepos 30 d. vairavus transporto priemonę neblaiviam, G. N. 2022 m. rugpjūčio 23 d. neteko teisės vairuoti transporto priemones 15 mėnesių. Taigi atnaujintoje byloje, tiriant kito vėlesnio administracinio nusižengimo aplinkybes, buvo kilęs būtinumas atlikti papildomus tyrimo veiksmus, susijusius su atimtos specialiosios teisės vairuoti vykdymo aplinkybėmis.

24. Darytina bendra išvada, kad G. N. administracinio nusižengimo bylą tyrusi Institucija ir ją nagrinėję teismai nepadarė esminių pareiškėjų nurodytų teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti jų priimtus nutarimą ir nutartis.

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyresniojo specialisto 2024 m. sausio 19 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai                                                                                                            Artūras Pažarskis

Algimantas Valantinas

Tomas Šeškauskas