AS-652-602/2023

Administracinė byla Nr. AS-652-602/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08334-2023-8 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 15 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Lietuvos probacijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos (toliau – ir Probacijos tarnyba) 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. S-522 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo paliktas nepakeistas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2023 m. birželio 24 d. Bausmės ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 2DN-1512 III skyriuje nurodytas sprendimas teismo paskirto įpareigojimo viso bausmės vykdymo metu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios B. P. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios B. P. 30 metrų atstumu, vykdymą kontroliuoti stebint elektroniniu monitoringu (toliau – ir Sprendimas).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos Sprendimą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 33 straipsnio 2 dalį veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, yra skundžiami apylinkės teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodomus argumentus dėl Probacijos tarnybos veiksmų, vykdant Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra teismingas apylinkės teismui, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas S. P. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai taikė Probacijos įstatymo nuostatas, nes jos pareiškėjo atveju nėra aktualios. Pareiškėjas nurodo, kad jis Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-363/2023 pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas viso bausmės vykdymo metu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios 30 metrų atstumu. Pareiškėjo teigimu, būtent su šio nuosprendžio vykdymu susijusius Probacijos tarnybos sprendimus jis ir skundė teismui. Pareiškėjas pažymi, kad jam, kaip laisvės apribojimo bausmę atliekančiam nuteistajam, yra aktualios ne Probacijos įstatymo, tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos, reglamentuojančios Probacijos tarnybos, kaip laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos, veiksmų apskundimą, o BVK 100 straipsnio 2 dalis nustato galimybę bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmus ir sprendimus apskųsti apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas akcentuoja, kad skirtingai nei probacijos vykdymo atveju, kuomet pagal Probacijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį Probacijos tarnybos direktoriaus veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, yra skundžiami apylinkės teismui BVK nustatyta tvarka, laisvės apribojimo bausmės vykdymo atveju Probacijos tarnybos direktoriaus veiksmų ir sprendimų, kad ir susijusių su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, apskundimas apylinkės teismui BVK nenustatytas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad pagal BVK 100 straipsnio 2 dalį jo skundas nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka ir priskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas Probacijos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. S-522 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo paliktas nepakeistas Probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2023 m. birželio 24 d. Bausmės ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 2DN-1512 III skyriuje nurodytas sprendimas teismo paskirto įpareigojimo viso bausmės vykdymo metu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios 30 metrų atstumu, vykdymą kontroliuoti stebint elektroniniu monitoringu, yra susijęs su Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje vykdymu, todėl turi būti skundžiamas apylinkės teismui BPK nustatyta tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad jo atveju yra aktualios BVK nuostatos, reglamentuojančios Probacijos tarnybos, kaip laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos, veiksmų apskundimą, o būtent – BVK 100 straipsnio 2 dalis, kuri nustato galimybę bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmus ir sprendimus apskųsti apygardos administraciniam teismui. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad administracinis teismas nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. ABTĮ 18 straipsnyje išvardytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, inter alia (be kita ko), valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (žr., pvz., 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-624/2017; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuota, jog skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl administracinio akto gali būti paduotas skundas administraciniam teismui, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2021; kt.). Specialiosios teisėjų kolegijos bylose dėl rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje yra išaiškinta, kad BVK 183 straipsnyje (ginčui aktualios BVK redakcijos 100 straipsnyje) numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla (žr., pvz., 2012 m. spalio 15 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-222/2012, 2013 m. liepos 16 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-80/2013). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Probacijos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. S-522  „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Probacijos tarnybos pareigūnės sprendimo nuosprendžio vykdymo metu, kuriuo paliktas nepakeistas Probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2023 m. birželio 24 d. Bausmės ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 2DN-1512 III skyriuje nurodytas sprendimas teismo paskirto įpareigojimo viso bausmės vykdymo metu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios 30 metrų atstumu, vykdymą kontroliuoti stebint elektroniniu monitoringu. Probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Probacijos įstatyme. Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 str. 5 d.); probacijos sąlygos – teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių visuma (Probacijos įstatymo 2 str. 6 d.). Probaciją vykdo Probacijos tarnyba (Probacijos įstatymo 5 str.). Probacijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog probuotojų veiksmai ir sprendimai skundžiami Probacijos tarnybos direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo Probacijos tarnyboje dienos, o kai dėl skundo atliekamas tarnybinis tyrimas, – per dešimt darbo dienų nuo tarnybinio tyrimo baigimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad Probacijos tarnybos direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, – apylinkės teismui Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ginčijamą Sprendimą, sprendžia, kad jis buvo priimtas vykdant Probacijos tarnybai priskirtas funkcijas probacijos procese (nuosprendžio vykdymo teisiniuose santykiuose), o ne atliekant viešąjį administravimą. Šiuo atveju pareiškėjas (probuojamasis) kelia ginčą dėl probacijos vykdymo teisinių aspektų baudžiamajame procese, taigi ginčijamas Probacijos tarnybos Sprendimas buvo priimtas nuosprendžio vykdymo, o ne viešojo administravimo, teisinių santykių srityje. Atsižvelgdama į tai, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.), o yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui pagal Probacijos įstatymo nuostatas ir vadovaujantis šiame įstatyme nustatyta sprendimų apskundimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan