eA-2535-575/2025

Administracinė byla Nr. eA-2535-575/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00973-2025-1 Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.       Pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2025 m. sausio 2 d. įsakymą Nr.10-TE-2 „Dėl  G. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2.       Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1.    Pareiškėja iki atleidimo ėjo Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės pareigas. Įsakymu ji atleista iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pareigūno vardo pažeminimas).

2.2.    Pareiškėja buvo supažindinta su Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 5-PR1-264 (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodytos jos galbūt neteisėtos veikos, t. y. kad: 1) 2024 m. spalio 1 d. nuo 23.00 val. stovėjimo aikštelėje, esančioje K. G. E. Manerheimo g. 8, Vilniuje, į kurią įvažiavimas draudžiamas (pažymėtas kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“), kartu su Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus darbuotojais E. U., A. K., N. B. ir J. A., taip pat A. K., galbūt vartojo alkoholinius gėrimus; 2) toleravo kolegų A. K. ir E. U. daromus viešosios tvarkos pažeidimus – šlapinimąsi viešoje vietoje; 3) 23.36 val., kartu su kitais penkiais kolegomis įsėdo į A. K. automobilį „BMW X6“, kurį pastarasis vairavo galbūt apsvaigęs nuo alkoholio; 4) minėtu automobiliu važiavo, kai jame buvo šeši asmenys; 5) 23.37 val. A. K. minėtu automobiliu sukėlus eismo įvykį – atsitrenkus į kelio ženklą ir pasišalinus iš įvykio vietos, į tai nesureagavo.

2.3.    Pareiškėja pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 23.00 val. aikštelėje su kitais minimais asmenimis alkoholinių gėrimų nevartojo ir nematė A. K. bei E. U. daromų viešosios tvarkos pažeidimų – šlapinimosi viešoje vietoje. Buvo tamsus paros laikas, prie jos jie nesišlapino. Kadangi A. K. automobilis gana didelis ir erdvus, niekas niekam ant kelių nesėdėjo, o pareiškėja keleivių skaičiaus automobilyje neįvertino kaip galimo pažeidimo. Pareiškėja nurodė nuoširdžiai besigailinti ir prašė jos nebausti. Dėl kilusio eismo įvykio ji nieko negalėjo paaiškinti, nes niekas iš salone buvusių asmenų nepastebėjo draudžiamo kelio ženklo ir nepajuto smūgio į jį. A. K. blaivumas abejonių nekėlė, nes pareiškėja nematė jo vartojant alkoholinius gėrimus.

2.4.    Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-176 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) į pareiškėjos paaiškinime nurodytas aplinkybes neatsižvelgta, jos kaltė individualiai nevertinta, dėl to nepagrįstai konstatuota, kad ji neteisėtais veiksmais pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo išvada, pareiškėjos vertinimu, grindžiama prielaidomis ir spėlionėmis, o Įsakymas atleisti ją iš tarnybos neparemtas neginčijamais įrodymais.

2.5.    Pareiškėja neneigė, kad prieš atvykdama į aikštelę, esančią K. G. E. Manerheimo g. 8, Vilniuje, vartojo alkoholį, nes šventė savo profesinę šventę kavinėje „Buga“. Pareiškėja pasivaišino saikingai.

2.6.    Pareiškėja nematė, kad A. K. būtų vartojęs alkoholį. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir medžiagoje, jos teigimu, nėra įrodymų, pagrindžiančių priešingai. A. K. yra patyręs ilgametis pareigūnas, iki tol niekada nebuvo pastebėtas vairavęs apsvaigęs nuo alkoholio ar turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl pareiškėja pasitikėjo jo atsakingumu. Be to, būdama pati išgėrusi alkoholio, ji negalėjo jausti ir nejautė nuo A. K. ar kitų kolegų sklindančio alkoholio kvapo. Pareiškėja nurodė su A. K. bendravusi nedaug, tačiau nepastebėjo, kad jo kalba būtų nerišli, ar kad jis šlitinėtų, eitų ne tiesiai, kliuvinėtų ar jo judesiai būtų nekoordinuoti, kas, anot atsakovo, liudytų neblaivumą.

2.7.    Detaliai išanalizavus vaizdo įrašą, kuriame veiksmas vyksta nuo 23.00 val. iki 23.37 val., matyti, kad pareiškėja nematė ir negalėjo matyti A. K. šlitinėjimo, netvirtos eisenos ar svirduliavimo, kas būtų galėję sukelti abejonių dėl jo blaivumo. Nuo 23.00 val. iki 23.13 val. pareiškėja sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, po to išlipo, atidarė galines automobilio duris, ten kurį laiką kažko ieškojo ir tuomet duris uždarė. Automobilyje ji sėdėjo todėl, kad ten buvo kraunamas jos mobilusis telefonas. Apie 30 sek. pabendravo su stovinčiais kolegomis, iš kurių nė vienas nešlitinėjo, tuomet atsitraukė nuo jų toliau, paeina už automobilio galinės dalies. 23.14.38 val. pro ją praėjo vienas kolega, po to – kitas; nė vienas jos matymo zonoje nešlitinėjo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jie patraukė link krūmų, į juos pareiškėja neatsisuko – jie buvo jai tiesiai už nugaros. Nuo 23.15.10 val. iki 23.16.55 val. pareiškėja vėl nuėjo prie automobilio ir sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, kol du kolegos, kaip vėliau paaiškėjo, prie krūmų šlapinosi. Taigi, priešingai nei teigiama Tarnybinio patikrinimo išvadoje, įrodyta, kad pareiškėja nematė ir negalėjo matyti, jog kolegos pažeidė viešąją tvarką šlapindamiesi viešoje vietoje. 23.16.55 val. pareiškėja išlipo iš automobilio ir su kolegomis ratelyje apie dvi minutes susikabinę lingavo pagal muziką; nė vienas iš jų nešlitinėjo. Po to ji nuo jų nusisuko, pasisuko į automobilį, pasitaisė plaukus ir vėl įsėdo į priekinę keleivio sėdynę. Priešingai nei nurodyta Tarnybinio patikrinimo išvadoje, vaizdo įraše matyti, kad jai niekas jokio butelio neperdavė. 23.19.14 val. kolegos ištraukė ją iš automobilio, kurį laiką jos vaizdo įraše nesimato. 23.23.33 val. matyti, kaip pareiškėja apeina automobilį iš galo, prieina prie vairuotojo pusės ir, paėmusi už rankos, iš automobilio ištraukia kolegą A. K.. Jis išlipa, pareiškėja mėgina jį išjudinti šokiui, tačiau jis yra nusiminęs, nenusiteikęs šokti, tačiau matyti, kad stovi tvirtai ant kojų, nešlitinėjo. Pareiškėja jį pakalbino, bet jis bendrauti nebuvo nusiteikęs, todėl kalbėjo daugiausia ji; visa tai truko apie 3 minutes. Nuo 23.26.50 val. iki 23.31.08 val. pareiškėja įsėdo į automobilio vairuotojo sėdynę ir ten sėdėjo, o A. K. pasiėmė telefoną iš automobilio. Pareiškėja negalėjo matyti A. K. šlitinėjant, nes jis buvo lauke už jos. 23.31.08 val. ji išlipo iš automobilio ir nuėjo link jo priekio, kurį laiką jos nesimato. Nuo 23.33.02 val. matyti, kad už automobilio, ties priekinėmis keleivio durelėmis, pareiškėja bendrauja su kolegomis, jai matant niekas nešlitinėja. 23.35.30 val. A. K. eina automobilio galo link, ties bagažine susverdėja, tačiau pareiškėja to negalėjo matyti, kadangi A. K. yra neaukšto ūgio ir jį užstojo visureigis. 23.35.30 val. A. K. įsėdo į vairuotojo sėdynę, po truputį susėda visi ir išvažiuoja iš aikštelės.

2.8.    Pareiškėja sėdėjo automobilyje, tikrino telefoną ir buvo atsisukusi nugara į aikštelės įvažiavimą, kai į aikštelę įsuko saugos automobilis (įrašo laikas – 23.27 val.). Jo ji nepastebėjo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir medžiagoje, jos teigimu, nėra įrodymų, pagrindžiančių priešingai. Pareiškėja taip pat nurodė neturėjusi galimybės teikti paaiškinimo dėl šio galimo nusižengimo, kadangi atitinkamas įtarimas Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo suformuluotas.

2.9.    Pareiškėja nematė, kad įvažiuoti į aikštelę buvo draudžiama. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir medžiagoje, jos teigimu, nėra įrodymų, pagrindžiančių priešingai. Prieš įvažiuojant į aikštelę ji išsitraukė mobilųjį telefoną ir pamatė, kad šis baigia išsikrauti, telefonas jai iškrito iš rankų ir ji pasilenkė jo ieškoti. Šalia jos sėdėjęs E. U. paklausė, ko ji ieško, pareiškėja paaiškino, kad telefonas nukrito ant žemės. Jis pasilenkė padėti telefoną surasti. Kai telefoną rado ir pakėlė galvą, automobilis jau buvo sustojęs aikštelėje. Šią aplinkybę E. U. patvirtino savo paaiškinime.

2.10.  Pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, kad A. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes nematė paties eismo įvykio. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir medžiagoje, jos teigimu, nėra įrodymų, pagrindžiančių priešingai. Kaip vėliau paaiškėjo, automobiliui išsukus iš aikštelės ir tik įvažiavus į kelią, automobiliu buvo užkliudytas ir nulenktas kelio ženklo stulpas. Tuo metu pareiškėja pajuto nežymų automobilio klestelėjimą. Pojūtis buvo toks, tarsi būtų užvažiuota ant žemo šaligatvio bortelio, nedidelio akmens arba įvažiuota į negilią duobę, nes užkliudytas stulpas net neprivertė automobilio sumažinti greičio, pristabdyti ar visiškai sustoti, kaip paprastai nutinka susidūrus su kliūtimi. Kadangi įprastų eismo įvykiui būdingų ženklų nebuvo, vairuotojas tuo momentu į tai nereagavo, taip pat nereagavo ir nė vienas iš kolegų, niekas net nepagalvojo, kad įvyko eismo įvykis. Pareiškėja nurodė nežinanti, ar ženklo užkliudymo metu buvo didelis garsas, kaip teigiama Tarnybinio patikrinimo išvadoje, tačiau pati jo negirdėjo, nes automobilyje garsiai grojo muzika. Faktines aplinkybes dėl garsiai leidžiamos muzikos ir to, kad įvykio metu pojūtis buvo tarsi automobilis klestelėjo dėl kelio nelygumo, savo paaiškinimuose patvirtino E. U. ir N. B.. Eismo įvykio aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše Nr. 75-LVK-17-2024-10-01 22-59-57-797 23.37.58 val. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad stulpo kliudymas automobiliui nesukėlė jokio smūgio, nesumažino automobilio greičio, nepristabdė ir nesustabdė jo – automobilis tik nežymiai kilstelėjo ir toliau nuvažiavo. Tai, pareiškėjos vertinimu, yra objektyvus įrodymas, patvirtinantis jos teiginius.

2.11.  Tarnybinio patikrinimo išvadoje, pareiškėjos teigimu, jos kaltė individualiai neanalizuojama, vertinama bendrai jos ir kolegų kaltė.

2.12.  Pareiškėjos vertinimu, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, ne visapusiškai ir tendencingai. Neužtenka Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti, kad jos paaiškinime išdėstytos aplinkybės vertintinos kaip „gynybinė taktika“, nes tokia formuluotė neatleidžia nuo pareigos pagrįsti pareigūno kaltę. Neįrodžius pareiškėjos kaltės ir nepagrindus Tarnybinio patikrinimo išvados teiginių neginčijamais įrodymais, Įsakymas negali būti laikomas pagrįstu.

3.    Atsakovas Vilniaus AVPK prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4.    Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad ne tarnybos metu ir neuniformuoti Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio pareigūnai – vyriausioji patrulė G. S., specialistai E. U., A. K. ir N. B. – kartu su A. K. bei kitais to paties skyriaus darbuotojais 2024 m. spalio 1 d. nuo 17.30 val. iki 22.00 val. kavinėje „Buga“, esančioje L. Asanavičiūtės g. 17, Vilniuje, šventė Kelių policijos dieną. Kavinėje tą dieną dirbusi K. S. patvirtino, kad minėti pareigūnai vartojo alkoholinius gėrimus; šią aplinkybę patvirtino ir J. A.. Nuo 23.00 val. G. S., E. U., A. K., N. B. ir A. K. buvo stovėjimo aikštelėje, esančioje K. G. E. Manerheimo g. 8, Vilniuje, į kurią įvažiavimas draudžiamas (pažymėtas kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“), prie A. K. automobilio „BMW X6“. Vaizdo įrašais nėra galimybės patvirtinti ar paneigti, ar pareigūnai aikštelėje vartojo alkoholį, tačiau iš jų elgesio – šlitinėjimo į šalis, mosikavimo rankomis, klupimo, prisilaikymo už automobilio kėbulo, įsikibimo vienas į kitą, glėbesčiavimosi, negebėjimo eiti tiesiai ir akivaizdžiai nekoordinuotų judesių (ant automobilio stogo taip pat matomas butelis, vizualiai panašus į viskio) – sprendžiama, kad asmenys buvo neblaivūs ar apsvaigę. Tokį įspūdį patvirtino ir pranešėjas O. P., kuris 2024 m. spalio 1 d. kelis kartus skambino numeriu 112 ir pranešė, kad aikštelėje Manerheimo g. 8 į automobilį susėdo, jo vertinimu, apsvaigusi jaunuolių grupė, ir jis baiminasi, kad apsvaigę asmenys gali vairuoti. 23.35 val. pranešta apie jų išvykimą, 23.39 val. – kad automobilis važiuoja link Taikos g. (PRĮR pranešimo (duomenys neskelbtini) duomenys).

4.2. Atsakovo teigimu, pareigūnai turėjo žinoti ir matyti, kad A. K. vairavo neblaivus. Tai patvirtina K. S. parodymai dėl alkoholio vartojimo kavinėje, vaizdo įrašai, kuriuose A. K. matomas šlitinėjantis į šalis, prisilaikantis automobilio kėbulo, negalintis eiti tiesiai, taip pat vėlesnė įvykių eiga: 2024 m. spalio 2 d. 0.40 val. A. K. neblaivumo nustatymo akte fiksuoti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nesugebėjimas eiti tiesia linija ir pataikyti pirštu į nosies galą. Dėl jo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Toks pareigūnų neveikimas – eilės administracinių nusižengimų toleravimas – rodo aplaidų požiūrį į tarnybą ir lėmė akivaizdžiai neigiamas pasekmes: buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. A. K. pripažintas pažeminęs pareigūno vardą, o minėti pareigūnai elgėsi priešingai Statuto 3 straipsnio 8 dalyje ir Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms pareigoms.

4.3. Atsakovo vertinimu, pareigūnų teiginiai, kad jie buvo įsitikinę A. K. blaivumu, nematė kelio ženklo, dėl erdvaus automobilio salono nefiksavo keleivių skaičiaus ir nesuprato, kad A. K. padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, vertintini kaip jų pasirinkta gynybinė taktika, siekiant išvengti galimos tarnybinės atsakomybės.

4.4. Atsakovas nurodė, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti aiškūs faktiniai duomenys apie apsvaigusių asmenų vaikščiojimą prie automobilio, šlapinimąsi netoliese ir galimą alkoholio vartojimą prie automobilio bei jo viduje. Iš vaizdo įrašų, atsakovo teigimu, akivaizdu, kad pareigūnai toleravo A. K. daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus – keleivių vežimo taisyklių pažeidimus (automobilyje „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4 sėdimos vietos), kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą, vairavimą esant neblaiviam, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, saugos įmonės darbuotojo daromą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir kolegų daromus viešosios tvarkos pažeidimus. Atsakovo teigimu, pareiškėja taip pat dalyvavo darant šiuos pažeidimus ir juos toleravo.

4.5. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, kad ji nieko nematė, neatitinka tikrovės. Jo teigimu, pareiškėja vaizdo įrašo aplinkybes interpretuoja šališkai, siekdama išvengti atsakomybės, o A. K. atliktų neteisėtų veiksmų visuma buvo pareiškėjai matoma ir suprantama.

4.6. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėja, būdama Kelių policijos pareigūnė ir turėdama Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą pareigą nuolat veikti kaip pareigūnas, šios pareigos nepaisė.

II.

5.    Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjos G. S. skundą atmetė.

6.    Teismas nustatė šias aplinkybes:

6.1. Pareiškėja ėjo Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės pareigas.

6.2. Pareiškėjai 2024 m. spalio 31 d. įteiktas Pranešimas, kuriame nurodyta, kad G. S. 2024 m. spalio 1 d. nuo 23.00 val., galbūt būdama neblaivi, stovėjimo aikštelėje, esančioje K. G. E. Manerheimo g. 8, Vilniuje, į kurią įvažiavimas draudžiamas (pažymėtas kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“), kartu su Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus darbuotojais E. U., A. K., A. K., N. B. ir J. A. galbūt vartojo alkoholinius gėrimus, toleravo kolegų A. K. ir E. U. 23.15 val. daromus viešosios tvarkos pažeidimus – šlapinimąsi viešoje vietoje, 23.36 val., kartu su kitais penkiais kolegomis įsėdo į A. K. automobilį „BMW X6“, kurį pastarasis vairavo galbūt apsvaigęs nuo alkoholio, minėtu automobiliu važiavo, kuomet jame buvo šeši asmenys, 23.37 val. A. K. minėtu automobiliu sukėlus eismo įvykį – atsitrenkus į kelio ženklą ir pasišalinus iš eismo įvykio vietos, į tai nereagavo, t. y. būdama Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiąja patrule, kurios pareigybė skirta vykdyti kelių eismo priežiūrą, užtikrinant viešąją tvarką, visuomenės saugumą, toleravo grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus: vairavimą neblaiviam, kelio ženklų nesilaikymą, keleivių vežimo taisyklių nesilaikymą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams bei apie teisės pažeidimus nustatyta tvarka nepranešė policijos įstaigai arba Bendrajam pagalbos centrui (BPC) ir tokiais veiksmais galbūt padarė tarnybinį nusižengimą ir pažemino pareigūno vardą.

6.3. Pareiškėja 2024 m. lapkričio 6 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog stovėjimo aikštelėje, esančioje K. G. E. Manerheimo g. 8, Vilniuje, su Pranešime nurodytais asmenimis alkoholinių gėrimų nevartojo, nematė, jog A. K. ir E. U. šlapinosi viešoje vietoje, kadangi buvo tamsu. A. K. automobilis gana didelis ir erdvus, todėl faktinio keleivių skaičiaus salone neįvertino kaip galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl nepatyrimo, o dėl padaryto eismo įvykio, nieko paaiškinti negali, nes nepajuto nei smūgio, nei matė minėtą kelio ženklą. Dėl A. K. blaivumo abejonių neturėjo, nes jo vartojant alkoholinius gėrimus nematė, todėl neturėjo pagrindo įtarti, jog jis buvo neblaivus. Minėta situacija jai nemaloni, su nurodytais asmenimis buvo aikštelėje, į kurią įvažiuoti draudžiama, tačiau tai buvo ne dėl jos kaltės ar tyčios.

6.4. 2024 m. gruodžio 31 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėja, kartu su kitais pareigūnais, pažemino pareigūno vardą, todėl atleistina iš vidaus tarnybos už tai, kad būdama ne tarnybos metu, neuniformuota, 2024 m. spalio 1 d. nuo 23 val. kartu su specialistais E. U., A. K. ir N. B., kartu su A. K., J. A. buvo stovėjimo aikštelėje, esančioje K. G. E. Manerheimo g. 8, Vilniuje, į kurią įvažiavimas draudžiamas (pažymėtas kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas”), šalia A. K. automobilio „BMW X6“, buvo neblaivūs ar apsvaigę, toleravo A. K. daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus: a) keleivių vežimo taisyklių pažeidimus (pagal VĮ „Regitra“ duomenis, A. K. automobilyje „BMW X6“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4 sėdimos vietos); b) kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą; c) A. K. važiavimą esant neblaiviam, esant akivaizdiems neblaivumo (girtumo) požymiams; d) pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; e) saugos įmonės darbuotojo daromą Kelių eismo taisyklių pažeidimą; f) kolegų daromus viešosios tvarkos pažeidimus – šlapinimąsi viešoje vietoje, tiek patys dalyvavo darant pakankamai grubų Kelių eismo taisyklių – keleivių vežimo taisyklių pažeidimą. Išvadoje tokie pareiškėjos veiksmai vertinami kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais, kaltais, tyčiniais, priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojančiais, nes toks veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, šie veiksmai nesuderinami su užimamomis pareigomis bei policijos pareigūno statusu.

6.5. Ginčijamu Įsakymu, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalimi ir tarnybinio patikrinimo išvada, pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos.

6.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-423-1201/2025 nuspręsta A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Nuosprendyje konstatuota, kad A. K. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent: jis 2024 m. spalio 1 d., apie 23.38 val., K. G. E. Manerheimo gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 8, vairavo automobilį „BMW X6“(valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o 2024 m. spalio 1 d., apie 23.58 val., pareigūnams atvykus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, kai pareigūnai nustatė neblaivumo požymius, t. y. iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus veiksmus, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

6.7. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad A. K. 2025 m. balandžio 29 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, (duomenys neskelbtini), pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024 m. spalio 1 d. nuo 21.38 val. iki 23.37 val. K. G. E. Manerheimo g. 25, Vilniuje vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimus bei vežė keleivių daugiau nei yra numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje (iš viso 6 keleiviai, kai leidžiama vežti 5 keleivius). Paskirta bauda sumokėta 2025 m. gegužės 8 d.

7.    Teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmai, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, pasireiškė neveikimu, t. y. savo pareigų neatlikimu, neužkertant kelio, toleruojant kolegų padarytus pažeidimus, o ne pačios pareiškėjos padarytais Kelių eismo taisyklių ar viešosios tvarkos pažeidimais.

8.    Pareiškėja iš esmės neginčijo reikšmingų faktinių aplinkybių, kad jos kolegos padarė Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptariamus Kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimus: keleivių vežimo taisyklių pažeidimą; kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą; vairavimą esant neblaiviam; pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; šlapinimąsi viešoje vietoje.

9.    Vaizdo įraše (failas – VLVK-03-2024-10-01 22-59-57-796.mp4) 23:39:24 val. matyti, kad įvažiavimą į aikštelę draudžia kelio ženklas Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, o priešingoje gatvės pusėje esantis kelio ženklas, kurį kliudė išvažiuodamas A. K., yra nulenktas, šalia jo matyti juodos spalvos nuolaužos. Nors šiame vaizdo įraše nematyti paties eismo įvykio, tačiau 23:38:36 val. matyti, kaip po išvažiavimo iš aikštelės automobilis sustojo prie šviesoforo, vairuotojas išlipo ir apžiūrėjo priekinį kairį automobilio kampą, grįžęs į savo vietą nuvažiavo į Justiniškių gatvę. Atitinkamai kito vaizdo įrašo, padaryto iš kitos kameros (failas LVK-17-2024-10-01 22-59-57-797.mp4), vaizdas patvirtina, kad 23:37:58 val. A. K. vairuojamas automobilis, išsukdamas iš aikštelės į gatvę, priekine kaire puse atsitrenkė į kelio ženklo stulpą, jį nulenkė ir nesustojęs nuvažiavo. Trečiame vaizdo įraše (failas export-0bpa1.mp4) 00:10:26 val. matyti, kad to paties automobilio priekio kairės pusės detalės yra apgadintos, sulaužytos.

10.  Taigi, faktas, kad į aikštelę įvažiuoti buvo draudžiama ir pats eismo įvykis, kurio metu A. K., veždamas pareiškėją ir kitus pareigūnus, atsitrenkė į kelio ženklą, jį nulenkė ir nesustojęs nuvažiavo, o šiek tiek toliau apžiūrėjęs savo automobilį galutinai pasišalino iš įvykio vietos, yra neginčytinai užfiksuotas vaizdo įrašais ir jokių abejonių nekelia. Juo labiau, kad jį patvirtino matęs ir pranešėjas, kuris paskambino į BPC, nes jis per vaizdo kameras šį įvykį taip pat matė.

11.  A. K. pripažino padaręs šį eismo įvykį, tai užfiksuota ir nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-423-1201/2025, kuriame nurodoma, kad teisme jis patvirtino, jog buvo pavartojęs alkoholio iki atsitrenkimo į kelio ženklą, suvokė, kad yra išgėręs.

12.  A. K. automobilyje „BMW X6“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra keturios sėdimos vietos, tuo tarpu vien tik galinėje sėdynėje pažeidimo padarymo metu sėdėjo keturi žmonės. Todėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai dėl to, kad A. K. pažeidė kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimus bei vežė keleivių daugiau nei yra numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje, taip pat jokių abejonių nekelia. A. K. šiuos pažeidimus taip pat pripažino ir 2025 m. balandžio 29 d. administracinio nusižengimo protokolu (duomenys neskelbtini) duotą administracinį nurodymą dėl šių pažeidimų įvykdė, baudą sumokėjo 2025 m. gegužės 8 d.

13.  Taip pat nustatyta, kad A. K. ir E. U. šlapinosi viešoje vietoje. Tai matosi ir vaizdo įraše (failas - VLVK-03 - 2024-10-01 22-59-57-796.mp4) 23:14 - 23:15 val., tą patvirtino ir patys pareigūnai A. K. ir E. U. savo paaiškinimuose.

14.  Teismas pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai ir teisingai buvo konstatuota, kad nurodomi Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir viešosios tvarkos pažeidimai buvo padaryti, jie buvo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kamerų ir juos matė bei apie juos pranešė pašalinis asmuo – apsaugos darbuotojas. Todėl teismas pripažino, kad atsakovas turėjo tiek pagrindą, tiek pareigą įvertinti pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimą, kadangi pareiškėja – policijos pareigūnė, turinti pareigą užkardyti, užfiksuoti, atskleisti ir išaiškinti pažeidimus, o šiuo atveju visi pažeidimai buvo padaryti pareiškėjos akivaizdoje, nors ji, teismo vertinimu, siekdama išvengti atsakomybės, akcentavo, kad didžiąją laiko dalį praleido automobilyje arba buvo nusisukusi, todėl negalėjo matyti kolegos daromų pažeidimų, nematė, kad A. K. vartoja alkoholį, nesuprato, kad jis išgėręs, o juo pasitikėjo, kaip sąžiningu pareigūnu. Tačiau teismo vertinimu, vaizdo įrašų visuma paneigia šiuos pareiškėjos argumentus.

15.  Pareiškėja su A. K. buvo kavinėje, sėdėjo prie vieno stalo, vakarėlio metu buvo vartojamas alkoholis ir ji, kaip policijos pareigūnė, neįsitikinusi, kad A. K. yra blaivus, sėdo į jo vairuojamą automobilį bei važiavo automobiliu, kai keleivių skaičius ženkliai viršijo leistinų vietų skaičių. Vaizdo įrašas patvirtina, kad A. K. vaikščiodamas prie automobilio šlitinėjo į šalis, eidamas klupo, rankomis prisilaikė prie automobilio, nesugebėjo eiti tiesiai, t. y. jo judesiai akivaizdžiai buvo nekoordinuoti ir būdingi neblaivaus asmens elgsenai ir nepaisant to, kad pareiškėjos skunde nurodytais laiko tarpais ji sėdėjo automobilyje, buvo momentų, kada ji akivaizdžiai turėjo būti įsitikinusi A. K. neblaivumu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėja A. K. išsitempė iš automobilio ir bandė su juo šokti, todėl nesuprasti, kad A. K. yra neblaivus, teismo vertinimu, buvo neįmanoma. Argumentas, kad ji nejautė pastarojo alkoholio kvapo, nes buvo pati išgėrusi, teismo neįtikino.

16.  Teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad pareiškėja visus vaizdo įrašo aprašymus dėsto šališkai, siekdama išvengti atsakomybės. Pareiškėja vertino tik tas įrašo dalis, kurios yra jai naudingos, tačiau nevertino įrašų visumos, kuri ir pagrindžia atsakomybės pagrindą.

17.  Pareiškėja, būdama kelių policijos pareigūne, dirbdama kelių patrule ir tarnyboje susidurdama su neblaiviais vairuotojais iš tokio kolegos elgesio ir tokios būsenos turėjo suvokti ir aiškiai suvokė, kad pastarasis gali būti apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuoti negali. Be to, faktą, kad visi policijos pareigūnai tą dieną kavinėje „Buga“ gėrė alkoholį, patvirtino tiek kavinės darbuotoja, tiek kartu šiuose įvykiuose dalyvavusi J. A., tiek pats A. K. baudžiamojoje byloje pripažinęs, kad jis vairavo išgėręs alkoholio. Net ir pranešėjas, kuris tik per vaizdo kamerą matė pareiškėjos ir jos kolegų elgesį prie automobilio, paskambinęs į BPC pranešė, kad vairuoti automobilio sėdo galbūt apsvaigęs vairuotojas.

18.  Teismo vertinimu, pareiškėja, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš asmeninės profesinės patirties, iš tą dieną vykusios profesinės šventės, iš bendravimo su A. K., turėjo suvokti ir suvokė, kad jos kolega sėdo vairuoti automobilį neblaivus, net jeigu asmeniškai ir nematė, kada ir kiek alkoholio A. K. išgėrė.

19.  Pareiškėja nurodė, kad nematė, jog A. K. pažeidė kelio ženklą Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas”, nes važiuodama automobilyje tuo metu buvo pasilenkusi, nes ieškojo iškritusio telefono, toje vietoje buvo pirmą kartą, tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėja yra kelių policijos pareigūnė ir net ne tarnybos metu, privalo būti budri ir veikti (Statuto 3 str. 1 d. 8 p.), todėl jos paaiškinimas, kad ji nematė kelio ženklo, draudžiančio įvažiuoti į aikštelę, nepaneigia šių aplinkybių ir vertinamas tik kaip bandymas išvengti atsakomybės.

20.  Teismas atmetė pareiškėjos paaiškinimus neva automobilis buvo gana didelis ir erdvus ir atsisėdusi į automobilį ji neužfiksavo, kiek jame yra keleiviams skirtų vietų, todėl nesuprato, kad juo važiuoja daugiau nei leistina žmonių. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja negalėjo nesuprasti, kad vairuotojas A. K. pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, veždamas keturis keleivius ant dviejų galinių automobilio sėdynių.

21.  Teismas taip pat kaip gynybinę poziciją vertino pareiškėjos paaiškinimus, kad savo kolegų šlapinimosi viešoje vietoje ji nematė dėl tamsos ir dėl to, kad stovėjo į juos nugara. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. K. ir E. U. šlapinosi vos keletos metrų atstumu nuo automobilio, prie kurio stovėjo pareiškėja. Nors pačioje aikštelėje nėra tiesioginio apšvietimo, tačiau gatvė, iš kurios yra įvažiavimas į aikštelę, yra gerai apšvieta. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilio žibintai beveik visą laiką buvo įjungti ir pareigūnų šlapinimosi metu nuo galinių žibintų sklido raudona šviesa į tą pusę, kur buvo A. K. ir E. U..

22.  Iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad eismo įvykio metu A. K. automobilis buvo gerokai apgadintas, tai teismui leido sutikti su atsakovo argumentais, kad smūgis į kelio ženklą buvo toks stiprus ir sukeliantis tokį garsą, kad automobilyje sėdėjusi pareiškėja negalėjo jo nepajausti ir nesuprasti, kad įvyko eismo įvykis. Tuo labiau, kad po eismo įvykio A. K. sustojo prie šviesoforo ir išlipęs apžiūrėjo automobilį. Šie A. K. veiksmai pareiškėjai, kaip policijos pareigūnei, kurios funkcijos tiesiogiai susijusios su eismo įvykių tyrimu, turėjo neabejotinai patvirtinti, kad buvo įvykęs eismo įvykis. A. K. įvertino eismo įvykio pasekmes, tačiau ir toliau tęsė kelionę, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.

23.  Tai, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje kiekvieno pareigūno veiksmai nebuvo atskirai aprašomi ir vertinami, o pateiktas apibendrinto pobūdžio visų pareigūnų veiksmų vertinimas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos atsakomybė nebuvo įvertinta individualiai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad visiems pareigūnams buvo įteikti analogiško turinio pranešimai dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo ir jų veiksmai buvo vienodi, todėl vienodai juos įvertinus nėra būtinybės kiekvieno pareigūno veiksmus aprašinėti ir vertinti atskirai, kelis kartus kartojant tą patį tekstą. Šiuo atveju iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pateiktas visų pareigūnų vienodų veiksmų vertinimas taikomas visiems pareigūnams vienodai, todėl pareiškėjos teisė gintis nebuvo suvaržyta. Tarnybinio patikrinimo išvada nesutrukdė pareiškėjai suprasti, kuo ji asmeniškai yra kaltinama.

24.  Statuto, Policijos įstatymo, Vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo normos įpareigoja pareiškėją, kaip policijos pareigūnę, savo pareigas atlikti ir ne tarnybos metu, todėl jos neveikimas, neužkertant kelio ir toleruojant matomus savo kolegų daromus teisės pažeidimus, yra nurodytų teisės normų pažeidimas, nevykdant savo pareigos, yra neteisėtas ir užtraukia tarnybinę atsakomybę.

25.  Teismas pripažino, kad atsakovas pareiškėjos neveikimą pagrįstai vertino kaip policijos pareigūno vardo pažeminimą bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymą, nes pareiškėjos elgesys nesuderinamas su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš policijos pareigūnų.

26.  Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju informacija apie netinkamus policijos pareigūno veiksmus, kuriuos toleravo pareiškėja, 2024 m. spalio 7 d. paskelbta internetinėse žiniasklaidos priemonėse ir tapo žinoma visuomenei (www.delfi.lt straipsnis „Kelių policijos dieną pareigūnas atšventė kaip reikiant: girtas sukėlė avariją ir spruko iš įvykio vietos“); www.lnk.lt straipsnis „Kelių policijos dieną pareigūnas atšventė kaip reikiant: girtas sukėlė avariją“). Be to, visus pareigūnų neteisėtus veiksmus matė ir pranešėjas, kuris ir informavo apie juos BPC. Tokiu būdu, šis atvejis, kuris turėjo atgarsį visuomenėje, neabejotinai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie visą policiją, todėl pareiškėjos neveikimo pasekmės neabejotinai menkina policijos autoritetą ne mažiau, nei paties pažeidimus padariusio pareigūno neteisėtas elgesys.

27.  Teismas pripažino, kad pareiškėjos elgesys, toleruojant savo kolegų daromus teisės pažeidimus, negali būti suderinamas su tarnyba policijoje ir su statutinio pareigūno priesaika. Pareiškėja pažeidė priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, nes nepateisino visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų kaip asmenų, turinčių užtikrinti, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi. Toks pareiškėjos elgesys didina visuomenės nepasitikėjimą visa policija, todėl ją kompromituoja.

28.  Apibendrinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog ne tarnybos metu pareiškėja savo neveikimu pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pritaikytai pareigūno atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėja pagrįstai ir teisėtai buvo atleista iš vidaus tarnybos ir naikinti Įsakymą nėra teisinio pagrindo.

29.  Nenustačius, kad atsakovo Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nėra pagrindo jį panaikinti ir grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas bei priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

30.  Pareiškėja G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

31.  Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja akcentuoja, kad jos kaltė nebuvo įvertinta individualiai. Pirmosios instancijos teismas palaikė išimtinai atsakovo poziciją.

32.  Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33.  Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos išsakyti argumentai apeliaciniame skunde grindžiami tik asmeniniu aplinkybių vertinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

34.  Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK 2025 m. sausio 2 d. įsakymo Nr.10-TE-2 „Dėl G. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (Įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

35.  Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog ne tarnybos metu pareiškėja savo neveikimu pažemino pareigūno vardą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą Įsakymą. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

36.  Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

37.  Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, papildomos sprendime padarytos išvados.

38.  Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkte reglamentuota, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai vidaus tarnybos sistemos pareigūno veika, padaryta dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Statuto 74 straipsnio 1 dalies 2–10, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (-ios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu (Statuto 78 str. 1 d.).

39.  Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad vienas iš vidaus tarnybos principų yra bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas; pareigūnas privalo atlikti Statute nustatytas bendrąsias pareigūno pareigas ir statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas pareigūno pareigas.

40.  Policijos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 23 d.) 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pareigūnas privalo atlikti ir kitas įstatymuose jam nustatytas pareigas.

41.  Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 „Dėl Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso patvirtinimo“ patvirtintame Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekse (toliau – ir Elgesio kodeksas) nustatyta, kad policijos darbuotojų tarnybinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo (Elgesio kodekso 5 p.). Policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (Elgesio kodekso 7.1 p.); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (Elgesio kodekso 7.2 p.). Kiekvienas policijos darbuotojo elgesio nukrypimas nuo etikos, moralės normų ar teisės aktų reikalavimų kelia grėsmę visų jo atliekamų funkcijų skaidrumui ir visuomenės pasitikėjimui policija, todėl kiekvienas policijos darbuotojas privalo vadovautis pateiktais pavyzdžiais kaip esminiais orientyrais (Elgesio kodekso 9 p.).

42.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016 ir kt.).

43.  Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Įsakymas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą.

44.  Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėja ne tarnybos metu, neuniformuota, 2024 m. spalio 1 d. nuo 23:00 val. kartu su kitais pareigūnais galbūt buvo neblaivi ar apsvaigusi, toleravo A. K. daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (keleivių vežimo taisyklių pažeidimus (pagal valstybės įmonės „Regitra“ duomenis, A. K. automobilyje „BMW X6“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra keturios sėdimos vietos, nors jame važiavo šeši asmenys); kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą (buvo stovėjimo aikštelėje, esančioje K. G. E. Manerheimo g. 8, Vilniuje), į kurią įvažiavimas draudžiamas (pažymėtas kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“); A. K. vairavimą esant neblaiviam, esant akivaizdiems neblaivumo (girtumo) požymiams; A. K. pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; saugos įmonės darbuotojo daromą Kelių eismo taisyklių pažeidimą; taip pat toleravo kolegų daromus viešosios tvarkos pažeidimus (šlapinimąsi viešoje vietoje). Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjos veiksmai vertinami kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas ir policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais, kaltais, tyčiniais priešingais teisės ir tarnybinės etikos reikalavimams veiksmais (tyčia), pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojančiais. Pareiškėjos veiksmų pobūdis Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertintas kaip akivaizdžiai besikertantis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, akivaizdžiai nesuderinamas su užimamomis pareigomis bei policijos pareigūno statusu.

45.  Įvertinus tarnybinio patikrinimo medžiagą ir Tarnybinio patikrinimo išvadą, atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad jos elgesys nebuvo individualizuotas (anot pareiškėjos, Tarnybinio patikrinimo išvadoje pasisakoma dėl visų įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmų bendrai). Pažymėtina, kad nors Tarnybinio patikrinimo išvada priimta dėl visų aptartame įvykyje dalyvavusių asmenų, tačiau joje detaliai pasisakoma dėl pareiškėjos individualios situacijos: išvardijamos nustatytos faktinės aplinkybės, surinkti įrodymai, pareiškėjai įteiktas tarnybinis pranešimas, kuriame prašoma pasiaiškinti, pareiškėjos paaiškinimas, pareiškėjos pareigybės aprašymas, priesaika, konkrečios teisės aktų nuostatos, vertinimas, kaltė, informacija apie pareiškėjos tarnybą ir t. t.

46.  Pareiškėjos argumentus, kad ji jokių pažeidimų nematė, teisėjų kolegija vertina kaip gynybinę poziciją, kurią paneigia byloje esančių įrodymų visuma (vaizdo įrašai, ginčo įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimai, pranešėjo, kuris informavo BPC apie neteisėtus pareigūnų veiksmus, pateikta informacija ir kt.). Minėti įrodymai yra detaliai aptarti Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja.

47.  Atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo nustatyti pareiškėjos neteisėti veiksmai ir kaltė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareigūno elgesys ne tarnybos metu nėra ir negali būti prilyginamas / vertinamas identiškai elgesiui vykdant tarnybą. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėja pažemino pareigūno vardą, kai kartu su kitais asmenimis, galbūt būdama neblaivi ar apsvaigusi, toleravo A. K. daromus pažeidimus, daugiau keleivių, nei leidžiama, vežimą, įvažiavimą į aikštelę, kur motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas, A. K. vairavimą neblaiviam, esant akivaizdiems neblaivumo (girtumo) požymiams (pareiškėja su A. K. buvo kartu kavinėje, kurioje buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, važiavo automobiliu, leido laiką aikštelėje), A. K. pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (pareiškėja buvo automobilyje, kuris atsitrenkė į kelio ženklo stulpą, jį apgadino (sulenkė), nesustojęs nuvažiavo, ant kelio važiuojamosios dalies liko juodos spalvos nuolaužų, prie šviesoforo A. K. išlipo iš savo vietos, nuėjo prie priekinės kairės automobilio pusės, trumpai apžiūrėjo ir grįžo į vairuotojo vietą), kolegų šlapinimąsi viešoje vietoje (pareiškėja buvo prie automobilio, kai du įvykyje dalyvavę asmenys nuėję apie 5–7 m nuo automobilio link krūmų šlapinosi). Pažymėtina, kad informacija apie netinkamus policijos pareigūno veiksmus, kuriuos pareiškėja toleravo, 2024 m. spalio 7 d. buvo paskelbta internete ir tapo žinoma visuomenei (www.delfi.lt straipsnis „Kelių policijos dieną pareigūnas atšventė kaip reikiant: girtas sukėlė avariją ir spruko iš įvykio vietos“; www.lnk.lt straipsnis „Kelių policijos dieną pareigūnas atšventė kaip reikiant: girtas sukėlė avariją“). Be to, visus pareigūnų neteisėtus veiksmus matė pranešėjas, kuris informavo apie juos Bendrąjį pagalbos centrą. Taigi, pareiškėjos elgesys ginčo situacijoje akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, todėl toks pareiškėjos elgesys akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, ją kompromituoja.

48.  Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose (dėl pareigūnų, dalyvavusių minėtame įvykyje, atleidimo iš vidaus tarnybos), išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinius skundus, priėjo prie išvados, jog pareiškėjai pagrįstai buvo atleisti iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2380-1047/2025, 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2456-629/2025). Nurodytose administracinėse bylose buvo vertinamos tapačios ginčo aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliaciniai skundai grindžiami iš esmės analogiškais argumentais.

49.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui nesuteikia diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris yra nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte (dabar – Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3746-968/2022; 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-916-1047/2024).

50.  Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. S. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan