eA-1807-624/2023

Administracinė byla Nr. eA-1807-624/2023 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00161-2023-0 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.  Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) 2023 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 23-IL-85-00006-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2.  Pareiškėjas nurodė, kad Tauragės AVPK išdavė jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 720 (toliau – ir Leidimas). Jo vardu yra įregistruoti ginklai: graižtvinis šautuvas CZ 550, Nr. (duomenys neskelbtini), 3006 Springfield kalibro; graižtvinis šautuvas Blaser R8, Nr. (duomenys neskelbtini), 308 Winchester kalibro; graižtvinis šautuvas Blaser R8, Nr. (duomenys neskelbtini), 223 Remington kalibro; lygiavamzdis šautuvas Fair Racing Sporting, Nr. (duomenys neskelbtini), 12x76 kalibro; lygiavamzdis šautuvas IZH 18 MM, Nr. (duomenys neskelbtini), 12x76 kalibro. Visus ginklus laiko faktinėje ir deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini).

3.  Pareiškėjas teigė, kad 2019 m. pradžioje buvo susitarta dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sodyba), pirkimo, tačiau dėl tam tikrų L. G. ir V. G. (toliau – ir savininkai) klausimų tvarkymo nebuvo galimybės sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties. 2021 m. spalio 1 d. jie sudarė nekilnojamojo turto panaudos sutartį, pagal kurią sodybos savininkai suteikė jam teisę naudotis ir prižiūrėti jiems priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkinės paskirties pastatus. Minėta sutartis buvo ir nekilnojamojo turto perdavimo naudotis aktas. 2021 m. spalio 1 d. jis persikėlė ten gyventi ir atsivežė savo daiktus, o 2022 m. vasario 9 d. sodybos savininkų sutikimu ten deklaravo savo gyvenamąją vietą. Nuo 2021 m. spalio 1 d. jis valdė, tvarkė ir prižiūrėjo sodybą. Sodybos savininkai turėjo raktus, tačiau atvažiuodavo tik tada, kai buvo jis, o jiems reikėdavo pasiimti savo likusius daiktus. 2022 m. lapkričio 14 d. sodybos savininkams sumokėjo avansą, o 2022 m. gruodžio 19 d. sudarė sodybos pirkimo–pardavimo sutartį.

4.  Pareiškėjas paaiškino, kad persikeldamas gyventi į sodybą, atsivežė du jo vardu registruotus ginklus ir šovinius, kuriuos padėjo saugoti į V. G. seifą, esantį gyvenamojo namo palėpėje. 2022 m. sausio 28 d. į sodybą atsivežė savo tėvui V. B. priklausantį graižtvinį šautuvą Anschutz Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam norėjo pakeisti įsigytą optinį taikiklį. Šį graižtvinį šautuvą paliko kambaryje nerakintoje medinėje dėžėje, nes žadėjo tai padaryti grįžęs iš darbo. Nei jam priklausantys du ginklai su šoviniais, nei jo tėvui priklausantis vienas graižtvinis šautuvas nebuvo palikti V. G. žinioje, kadangi jis nebegyveno šiame name. Taip pat jis nesudarė V. G. galimybės pasinaudoti jam ir jo tėvui priklausančiais šaunamaisiais ginklais. Visus šautuvus atsivežė ir teisėtai laikė savo žinioje toje sodyboje, kurioje tuo metu faktiškai gyveno.

5.  Pareiškėjas teigė, kad 2022 m. sausio 28 d. sodyboje atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė jam ir jo tėvui priklausančius 3 šaunamuosius ginklus ir šovinius. Jie nurodė, kad jis padarė pažeidimą, nes tuo metu gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota panaudos sutarties pagrindu naudojamoje sodyboje ir apie ginklų laikymo vietos pakeitimą nebuvo pranešta Tauragės AVPK. Tačiau pareiškėjas ginklus laikė saugiai, niekas prie jų patekti negalėjo, todėl ginklų turėjimas tomis sąlygomis tik formaliai atitiko Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 2 dalies požymius, bet jokio pavojaus nesukėlė.

6.  Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime nurodoma, jog jo atžvilgiu 2022 m. sausio 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03409-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 255 straipsnio 1 dalį ir pareikštas įtarimas. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2022 m. spalio 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu, nes nebuvo padaryta veika, turinti BK 255 straipsnio 1 dalies požymių. Taip pat Sprendime nurodoma, kad per penkerius metus jis yra baustas administracinėmis nuobaudomis dešimt kartų, aštuonis kartus – už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus. Paskirtas baudas savalaikiai sumokėjo, nuo septynių nusižengimų padarymo yra praėję metai laiko, todėl jis nelaikomas administracine tvarka baustu asmeniu. Šiuo metu turi tris galiojančias nuobaudas: dvi už KET pažeidimus (kalbėjimas telefonu ir automobilio be galiojančios techninės apžiūros vairavimas) ir už ginklų saugojimo ir laikymo taisyklių pažeidimą. Nei viena iš jau nebegaliojančių ar šiuo metu galiojančių nuobaudų nebuvo paskirtos už kokius nors administracinius nusižengimus, susijusius su grėsme kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, todėl jos neturėtų būti laikomos pažeidžiančiomis viešąją tvarką ar visuomenės saugumą, akivaizdžiai yra mažai pavojingos ir jokios realios jo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui neįrodo.

7.  Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei nurodė, kad Sprendimas priimtas po to, kai 2022 m. gruodžio mėn. Tauragės AVPK surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį ir priėmė administracinį nurodymą, paskirdamas 15 Eur piniginę baudą už formalų ginklų laikymo pažeidimą. Sprendimas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nemotyvuotas, priimtas nenagrinėjus ir nesiaiškinus faktinių aplinkybių, neobjektyviai ir šališkai įvertinus faktinius duomenis. Tauragės AVPK nesurinko pakankamai įrodymų ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jis gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Padaryti KET pažeidimai nėra reikšmingi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu. KET pažeidimai padaryti atsitiktinai, kai kurie dėl susiklosčiusių sudėtingų aplinkybių, labai gailisi. Teigė, kad dirba pagal dvi darbo sutartis, darbovietėse charakterizuojamas teigiamai.

8.  Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9.  Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas turėjo Tauragės AVPK 2008 m. lapkričio 21 d. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 720. Nuo 2013 m. lapkričio 7 d. nuolatinė ginklų laikymo vieta (duomenys neskelbtini). Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje 2022 m. gruodžio 29 d. gauta informacija, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą (duomenys neskelbtini): 2022 m. sausio mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, į V. G. priklausančią sodybą atvežė ir paliko savo registruotus ginklus – graižtvinį šautuvą BLASER R8, Nr. (duomenys neskelbtini), 223 Remington kalibras; graižtvinį šautuvą BLASER R8, Nr. (duomenys neskelbtini), 308 Winchester kalibras, su 99 vnt. medžioklinių šovinių, o 2022 m. sausio 28 d. laikotarpyje tarp 13.00 ir 14.00 val. į V. G. priklausančią sodybą atvežė ir paliko savo tėvo V. B. vardu registruotą ginklą – graižtvinį šautuvą ANSCHUTZ, Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Įstatymo numatytas teisėtai turimų šaunamųjų ginklų, šaudmenų laikymo taisykles, taip sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti. Už šį nusižengimą pareiškėjui skirta 15 Eur bauda, kuri sumokėta 2022 m. gruodžio 7 d. Tauragės AVPK 2022 m. sausio 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03409-22 pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 255 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai, kad jis, žinodamas, jog V. G. neturi leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus ir šaudmenis, paliko ginklus ir šaudmenis. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu konstatuojama, kad asmuo pagal BK 255 straipsnio 1 dalį atsako tik tais atvejais, kai numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. Tuo tarpu pareiškėjas tyčia pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas V. G. neteisėtai jais pasinaudoti, todėl tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas. Kadangi pareiškėjas pažeidė teisėtai įgytų ginklų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo tvarką, todėl turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį.

10.     Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas penkių metų laikotarpyje baustas 10 kartų. Kai kurie nusižengimai, susiję su KET, yra pasikartojantys, t. y. transporto priemonės vairavimas be techninės apžiūros, greičio viršijimas, vienas iš administracinių pažeidimų padarytas esant neblaiviu (ANK 484 straipsnio 1 dalis).

11.     Atsakovas Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos kontekste pažymėjo, kad pareiškėjas savo ir tėvo vardu registruotus šautuvus paliko pas V. G., kuriam 2019 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 19-IL-85-00098-e panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Graižtvinį šautuvą BLASER R8, Nr. (duomenys neskelbtini), 223 Remington kalibras ir graižtvinį šautuvą BLASER R8, Nr. (duomenys neskelbtini), 308 Winchester kalibras pareiškėjas 2019 m. birželio 10 d. įsigijo iš V. G.. Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 10 punkto nuostata, nuspręsta panaikinti pareiškėjo vardu išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 720.

12.     Atsakovas akcentavo, kad pagal Įstatymo nuostatas asmenų, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, skirtos prevencijai. Šaunamieji ginklai yra ypatingi civilinės apyvartos objektai, todėl jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

13.     Atsakovas pabrėžė, kad skundo teiginiai, jog pareiškėjas adresu: (duomenys neskelbtini), įsikėlė gyventi 2021 m. spalio 1 d., tada atsivežė ir savo vardu registruotus ginklus bei šaudmenis, sodybos savininkai į ją atvažiuodavo tik kai buvo jis, jie turėjo raktus nuo sodybos, patvirtina tai, kad pareiškėjas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas V. G. neteisėtai jais pasinaudoti. 2022 m. sausio 28 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03409-22 atliekant kratą sodyboje, minėtu adresu dalyvavo ir į patalpas, turėdamas raktus, pareigūnus įleido V. G.. Tai patvirtina, jog V. G. turėjo galimybę ir galėjo bet kuriuo metu patekti į jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančios sodybos patalpas. Kratos metu duomenų, kad sodyba priklauso kitam asmeniui, nebuvo pateikta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo išimti sodyboje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, iš kurių nustatyta, jog V. G. sodyboje lankydavosi ir tada, kai joje kitų asmenų, tame tarpe ir pareiškėjo, nebuvo. Šie duomenys yra baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-417/2023, teisminio proceso Nr. 1-01-1-03409-2022-5, kuri yra Klaipėdos apygardos teismo žinioje.

II.

14.  Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15.  Teismas nustatė, kad ginčijamu Sprendimu atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 720. Leidimas panaikintas, vadovaujantis Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu už tai, kad: 1) pareiškėjas 2022 m. sausio mėnesį padarė ANK 229 straipsnio 2 d. dalyje numatytą pažeidimą, susijusį su šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimu; 2) penkių metų laikotarpyje už administracinių nusižengimų padarymą pareiškėjas baustas 10 kartų, iš kurių vienas padarytas esant neblaiviam – 2019 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas, būdamas neblaivus, viešoje vietoje svirduliavo ir pan. (ANK 484 str. 1 d.), o kiti pažeidimai, susiję su kelių eismo taisyklėmis, yra pasikartojantys, t. y. transporto priemonės vairavimas be techninės apžiūros, greičio viršijimas.

16.  Teismas vadovavosi Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl leidimo panaikinimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti įvertinti duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs; svarbu tinkamai įvertinti individualią konkretaus asmens situaciją, įvertinus visas aplinkybes (nesvarbu, kuriuo laikotarpiu jos atsirado).

17.  Teismas nustatė, kad pareiškėjas už administracinių nusižengimų padarymą penkerių metų laikotarpyje baustas 10 kartų, iš kurių vienas pažeidimas, susijęs su ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimu (ANK 229 str. 2 d.), kitas pažeidimas padarytas, esant neblaiviam viešoje vietoje, dar kiti aštuoni pažeidimai susiję su saugaus eismo taisyklių reikalavimų pažeidimais (greičio viršijimas ir pan.). 2022 m. lapkričio 23 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. sausio mėnesį, pažeidimo tiksli data ir laikas nenustatyti, į V. G. priklausančią sodybą atvežė ir paliko savo registruotus ginklus – graižtvinį šautuvą BLASER R8. Nr. (duomenys neskelbtini), 223 Remington kalibras; graižtvinį šautuvą BLASER R8, Nr. (duomenys neskelbtini), .308 Winchester kalibras, su 99 vnt. medžioklinių šovinių, o 2022 m. sausio 28 d. laikotarpyje tarp 13 ir 14 val. į V. G. priklausančią sodybą atvežė ir paliko savo tėvo V. B. vardu registruotą ginklą – graižtvinį šautuvą ANSCHUTZ, Nr. (duomenys neskelbtini), tuo sudarydamas sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti.

18.  Teismas pažymėjo, kad nuobauda už nusižengimą, padarytą pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį, yra galiojanti ir teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyta. Dėl ko pareiškėjo skundo argumentai, kuriais keliamos abejonės dėl šios nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo, ar nurodomos ir atitinkamai kitaip vertinamos nusižengimo padarymo aplinkybės, nei tai nurodyta administracinio nusižengimo nutarime, yra nesudarantys šios bylos nagrinėjimo dalyko. Šiuo atveju pareiškėjui paskirta nuobauda pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį yra Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto sudėtį kvalifikuojanti aplinkybė, kuri turi būti vertinama visumoje su kitomis bylos aplinkybėmis – kitais padarytais nusižengimais, jų pobūdžiu ir pan.

19.  Teismas sprendė, kad byloje esantys pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (nusižengimų daugėtas, jų pobūdis bei sistemiškumas) atsakovui sudarė pagrindą atsirasti pagrįstoms prielaidoms išvadai, jog pareiškėjas, turėdamas leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Tai savo ruožtu lemia, kad atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, t. y., vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus.

20.  Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jo pažeidimai nebuvo tokio pavojingumo, kuris būtų pakankamas pagrindas taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, pažymėjo, kad pareiškėjo daromi pažeidimai, jų sistemiškumas leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas nepaklūsta pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, jo veiksmai liudija demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą.

21.  Teismas konstatavo, kad atsakovas priėmė pagrįstą, teisėtą bei teisingą Sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III.

22.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Sprendimą.

23.  Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateikė nuoseklų paaiškinimą apie ginklų laikymo ir pervežimo aplinkybes. Šias pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes pareiškėjas pakartotinai nurodo apeliaciniame skunde.

24.  Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendime nurodo, kad už administracinių nusižengimų padarymą penkerių metų laikotarpyje pareiškėjas baustas 10 kartų, tačiau nedetalizuoja už kokius pažeidimus. Pareiškėjas akcentuoja, kad tik kartą – 2019 m. rugpjūčio 25 d., buvo baustas už pasirodymą viešoje vietoje Palangos mieste esant neblaiviam, tačiau tuo metu ginklo su savimi neturėjo ir nesukėlė jokios grėsmės. Per penkerius metus buvo baustas 8 kartus už KET pažeidimus (transporto priemonės vairavimas be techninės apžiūros, neženklus greičio viršijimas, kalbėjimas telefonu, važiavimas nesusimokėjus kelių mokesčio).

25.  Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad automobilio vairavimas neapdraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei nedideli KET pažeidimai dėl jų mažareikšmiškumo negali būti siejami su Įstatyme nurodytos grėsmės atsiradimu. Tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada yra suderinama ir su tuo, kad administraciniai pažeidimai nuo nusikalstamų veikų yra atribojami būtent per jų pavojingumą, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad administraciniai nusižengimai pareiškėją charakterizuoja neigiamai. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo charakteristiką, biografiją bei veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma. Akivaizdu, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai iš esmės yra mažareikšmiai ir nesukėlė grėsmės visuomenei, žmonėms, jų saugumui. Teismo nurodytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 229 straipsnio 2 dalyje, nėra kriterijus, leidžiantis objektyviai spręsti apie pareiškėjo asmenybę ir grėsmės (ne)sukėlimą visuomenei ir saugumui. Pareiškėjas vertina, kad yra nepriekaištingos reputacijos asmuo, ką pagrindžia jo asmenį charakterizuojantys duomenys, sėkmingas darbas dviejuose darbovietėse.

26.  Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas priimtas neobjektyviai įvertinus jo padarytų administracinių nusižengimų sunkumo laipsnį ir padarius nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad yra Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto numatytas pagrindas.

27.  Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime pripažino, jog Įstatymo nuostatos, kuriose yra įtvirtintas neterminuotas draudimas už tam tikrus nusikaltimus nuteistiems asmenims įsigyti ir turėti tam tikrų kategorijų ginklus, jų šaudmenis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Aptariamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar išnykus asmens teistumui už konkrečias nusikalstamas veikas, toliau gali būti taikomi teisiniai apribojimai išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tačiau, pareiškėjo teigimu, jis nebuvo teistas ir Leidimas iš esmės panaikintas už vienintelį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 229 straipsnio 2 dalyje. Vien pagal sankciją, kokio dydžio piniginė bauda skiriama už tokio administracinio nusižengimo padarymą (30–60 Eur), rodo, kad tai nėra toks administracinis nusižengimas, kurį padarius turėtų būti taikomos tokios sankcijos, kaip Leidimo panaikinimas. Padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 229 straipsnio 2 dalyje, nesukėlė jokių teisinių pasekmių, niekas ginklais nepasinaudojo ir tokio nusižengimo padarymas nesudaro pakankamų pagrindų pareiškėją charakterizuoti neigiamai.

28.  Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29.  Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia analogiškais pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais. Akcentuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos. Vertina, kad Tauragės AVPK Sprendimas priimtas teisėtai, pagrįstas teisės aktų normomis, remiantis surinkta medžiaga bei vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Pareiškėjo nurodytos abejonės yra nepagrįstos. Teismas teisingai įvertino tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateiktus duomenis bei objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

30.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. 23-IL-85-00006-e, kuriuo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

31.  Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (nusižengimų daugetas, jų pobūdis bei sistemiškumas) sudarė pagrindą atsakovui padaryti išvadą, jog jis (pareiškėjas), turėdamas leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas), dėl ko Leidimas pareiškėjui panaikintas pagrįstai, pareiškėjo skundą atmetė.

32.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad jo padaryti KET pažeidimai dėl jų mažareikšmiškumo negali būti siejami su Įstatyme nurodytos grėsmės atsiradimu. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo charakteristiką, biografiją bei veiksmų pobūdį, neobjektyviai įvertino pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų sunkumo laipsnį. Teismo nurodytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 229 straipsnio 2 dalyje, nėra kriterijus, leidžiantis objektyviai spręsti apie pareiškėjo asmenybę ir grėsmės (ne)sukėlimą visuomenei ir saugumui. Pareiškėjo teigimu, jis yra nepriekaištingos reputacijos asmuo.

33.  Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34.  Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Pagal ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus.

35.  Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime pažymėjo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

36.  Kilęs ginčas yra susijęs su viešuoju interesu užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų naudotis ginklu kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių. Priimant sprendimą dėl leidimo panaikinimo (Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.), kaip ir priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo (Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p.), turi būti įvertinti duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, jog būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-503-629/2020; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-502/2020; kt.).

37.  Aiškindamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017).

38.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1956-415/2021, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo (taikytas Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.), analizavo pareiškėjo nuo 2000 metų iki 2020 metų padarytus teisėtvarkos pažeidimus, už kuriuos jis 29 kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, kurių dauguma dėl KET pažeidimų, ir konstatavo, kad šie pažeidimai nėra savarankiškais pagrindais leidimui nešioti ir laikyti ginklus ir šaudmenis panaikinimui, tačiau tai yra duomenys, charakterizuojantys asmenį, kurių, atliekant pareiškėjo veiksmų kvalifikavimą vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teisinis įvertinimas suponuoja bendrą teisinį įsitikinimą dėl asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, inter alia žvelgiant ir į teisinės tvarkos bei teisėtumo reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs šiuo aspektu pareiškėjo daromus pažeidimus, nurodė, kad jų sistemiškumas liudija asmens nenorą paklusti pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą.

39.  Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo atsakovo Sprendimo, Leidimas pareiškėjui panaikintas, įvertinus, kad jis: padarė ANK 229 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, t. y. 2022 m. sausio mėn., į V. G. priklausančią sodybą atvežė ir paliko savo registruotus ginklus – graižtvinį šautuvą BLASER R8, Nr. (duomenys neskelbtini), 223 Remington kalibras, graižtvinį šautuvą BLASER r8, Nr. (duomenys neskelbtini), 308 Winchester kalibras, su 99 medžiokliniais šoviniais, o 2022 m. sausio 28 d., laikotarpyje tarp 13.00 val. ir 14.00 val., į V. G. priklausančią sodybą atvežė ir paliko savo tėvo V. B. vardu registruotą ginklą – graižtvinį šautuvą ANSCHUTZ, Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Įstatymo nustatytas teisėtai turimų šaunamųjų ginklų, šaudmenų laikymo taisykles, taip sudarydamas sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, keldamas grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; penkerių metų laikotarpyje pareiškėjas yra viso 10 kartų baustas už administracinių nusižengimų padarytą. Dalis nusižengimų, susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidimu (transporto priemonės vairavimas be techninės apžiūros, greičio viršijimas), yra pasikartojantys, vienas – susijęs su pasirodymu viešoje vietose esant neblaiviu (ANK 484 str. 1 d.): pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 25 d., 6 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,26 prom. (įvertinus paklaidą - 1.23 prom.) girtumas), viešoje vietoje svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, tokiais savo veiksmais įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę.

40.   Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, sprendžia, kad aptarti duomenys (nutarties 39 p.) sudarė pakankamą pagrindą atsakovui spręsti, jog pareiškėjas dėl savo elgesio objektyviai gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, ir priimti ginčijamą Sprendimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo nustatytų duomenų visuma charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 dalies straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams.

41.  Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (kad pareiškėjo administraciniai pažeidimai nebuvo tokio pavojingumo, kuris būtų pakankamas pagrindas taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, ANK 229 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo aplinkybių) pažymėtina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino tiek atskirus pareiškėjo padarytus pažeidimus, tiek jų (pažeidimų) visumą, kiekį ir pobūdį ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepaklūsta pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, jo veiksmai liudija demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą, o aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas padarė šiuos pažeidimus, ir sprendimų, kuriais buvo patrauktas atsakomybėn ir kuriuos pareiškėjas galėjo ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

42.  Taip pat nėra reikšmingi apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos asmuo Įstatymo prasme, nes nagrinėjamu atveju Leidimas pareiškėjui panaikintas ne dėl to, kad yra Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytos sąlygos, kas yra savarankiškas pagrindas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p.).

43.  Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog, kaip teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas padarė bylos faktais nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

44.  Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan