eA-158-789/2023

Administracinė byla Nr. eA-158-789/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02670-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.    Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. P-225 „Dėl tarnybinės nuobaudos“ (toliau – ir Įsakymas).

2.    Departamento Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

3.    Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. ji ėjo Departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas. Pareiškėja Įsakymu buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, nustačius, kad ji nesilaikė Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. I-391 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos), 61 punkte nustatytų reikalavimų ir savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – ir Pareigūnų veiklos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 4 punkto, Imuniteto skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-41 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo”, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.1 papunktį. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas pasireiškė neatsargumu, kad ji, 2021 m. sausio mėn. galbūt 18 dieną gavusi iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) direktoriaus pavaduotojos R. Š. informaciją telefonu apie Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau – ir LTPF) filialo Šiaulių TI profesinės sąjungos pirmininko P. Ž. neteisėtus veiksmus, reikalaujant I. B. „pasidalinti“ gauta jai paskirta premija, iš karto nesurašė tarnybinio pranešimo bei neperdavė šios informacijos Kalėjimų departamento direktoriui nei dokumentų valdymo sistemos DOCLOGIX, nei IBPS priemonėmis, neorganizavo šios informacijos patikrinimo, surašė tarnybinį pranešimą Kalėjimų departamento direktoriui tik 2021 m. vasario 18 d.

4.    Pareiškėja pažymėjo, jog, pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55, (toliau – ir Aprašas) 23 punktą, tikrintojas gali tirti tarnybinį nusižengimą ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Tarnybinis patikrinimas dėl šio įvykio buvo pradėtas 2021 m. gegužės 6 d., todėl turėjo būti baigtas 2021 m. birželio 5 d., bet jis buvo pratęstas 30 dienų. Svarbia priežastimi, dėl kurios buvo pratęstas tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu, atsakovas laikė aplinkybę, kad nebuvo gautas pareiškėjos paaiškinimas. Pareiškėja nurodė, kad tai nelaikytina svarbia priežastimi, nes, pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 91 dalį, pareigūnas ir iš vidaus tarnybos atleistas pareigūnas, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas, be kita ko, turi teisę (bet ne pareigą) teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ar kitą informaciją dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjai buvo išsiųstas 2021 m. gegužės 14 d., jai pasiūlyta pateikti paaiškinimą per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo. Pareiškėja buvo atleista iš tarnybos nuo                 2021 m. gegužės 19 d., todėl atsakovas, nesulaukęs pareiškėjos paaiškinimo, galėjo ir turėjo baigti patikrinimą nustatytu terminu – iki 2021 m. birželio 4 d. Pareiškėjos paaiškinimo nebuvimas arba pavėluotas pateikimas atsakovui nelaikytina svarbia priežastimi tęsti tarnybinio patikrinimo terminą.

5.    Pareiškėja nesutiko, kad savo veiksmais ji pažeidė Rekomendacijų 61 punktą, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir  9 straipsnio 4 punktą, Pareigybės aprašymo 5.1 papunktį. Šios teisės aktų normos yra definicinės, bendro pobūdžio, jos nebuvo pažeistos.

6.    Pareiškėja teigė, kad ji gavo informaciją apie tai, jog profesinės sąjungos atstovai pasiūlė (pareikalavo) jos narei padalinti iš atsakovo gautą pašalpą kitiems profesinės sąjungos nariams, ne iš pašalinio asmens, o iš Šiaulių TI viršininko pavaduotojos, ir ne kaip pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką, bet kaip tarnybinio pobūdžio informaciją, kaip tarnybinį prašymą paaiškinti, ką tokiais atvejais juridinis asmuo, t. y. Šiaulių TI, turi daryti ir kaip elgtis. Ši informacija buvo tikrinama Šiaulių TI, iš karto buvo užkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, todėl klausimas buvo išspręstas prevenciškai, nes baudžiamoji atsakomybė, kaip kraštutinė priemonė, taikoma tik esant pakankamam įstatyminiam pagrindui. Vėliau Departamentas vis dėlto paprašė surašyti tarnybinį pranešimą, pareiškėja tai padarė 2021 m. vasario 18 d. Departamentas nereiškė pretenzijų dėl pavėluotai pateikto rašto, sutiko su jo rezultatais, todėl vien tik formalūs argumentai, kad pareiškėja ne iš karto surašė tarnybinį pranešimą, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.

7.    Pareiškėjos nuomone, atsakovas siekė su ja susidoroti, nes per pakankamai trumpą laikotarpį buvo pradėti penki tarnybiniai patikrinimai, pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų, tokiu būdu buvo daromas psichologinis spaudimas, atsakovo valdžios (jėgos) demonstravimas, gąsdinant, įtakojant karjerą, veiklos vertinimus bei darbo sąlygas.

8.    Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

9.    Atsakovas paaiškino, kad Departamente, kaip ir kitose teisėsaugos institucijose, gauta informacija apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką tikrinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – ir BPK), o visi baudžiamojo proceso veiksmai atliekami Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – ir IBPS). Nurodė, kad Departamentas yra IBPS naudotojas, todėl pareigūnams, atliekantiems ikiteisminius tyrimus bei kitus BPK numatytus procesinius veiksmus, yra suteiktos prieigos teisės prie IBPS. Pažymėjo, kad pareiškėja, 2021 m. sausio mėnesį galbūt 18 dieną gavusi iš Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojos R. Š. informaciją apie galimai vykdomą neteisėtą LTPF filialo Šiaulių TI profesinės sąjungos pirmininko P. Ž. veiką, iš karto nesurašė tarnybinio pranešimo, neperdavė šios informacijos Departamento direktoriui nei Departamento naudojamos dokumentų valdymo sistemos Doclogix, nei IBPS priemonėmis bei neorganizavo neatidėliotino šios informacijos patikrinimo. Pareiškėja surašė tarnybinį pranešimą Departamento direktoriui, praėjus mėnesiui nuo informacijos gavimo, tačiau pareiškėjos 2021 m. vasario 18 d. surašytuose tarnybiniuose pranešimuose Nr. LV-709 ir Nr. IBPS-V-8-21 nenurodoma, dėl kokių priežasčių tarnybinis pranešimas surašytas praėjus mėnesiui. Tokiais savo veiksmais pareiškėja elgėsi neatsargiai, pagal savo asmenines ir dalykines savybes akivaizdžiai turėdama suprasti tokios savo veikos (neveikimo) priešingumą Vidaus tarnybos statuto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo ir kitiems teisės aktams, be kita ko, Pareigybės aprašymui, numatė galinčius kilti žalingus padarinius, tačiau neatsargiai tikėjosi jų išvengti.

10.  Atsakovas nurodė, kad kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, ikiteisminio tyrimo įstaiga kiekvienu atveju privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymuose numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Tai bendro pobūdžio principinės nuostatos, reiškiančios, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras turi reaguoti į kiekvieną informaciją apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Šios nuostatos taikytinos kiekvienam ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui ne tik pradėjus ar atliekant ikiteisminį tyrimą, bet ir gavus informaciją dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos ir sprendžiant dėl jos panaudojimo.

11.  Atsakovas pažymėjo, kad pažeidimo padarymo metu pareiškėja ėjo Departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas. Pareiškėjos eitos pareigos suponuoja aukštesnį nei kitų statutinių pareigūnų atsakomybės laipsnį už pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pareiškėja, būdama Departamento Imuniteto skyriaus viršininke, vadovavo skyriui, kuriam priskirta atlikti ikiteisminius tyrimus.

12.  Atsakovas paaiškino, jog Departamento Komisija galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti (toliau – ir Komisija) surašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo ir išsiuntė jį pareiškėjai registruotu paštu pagal jos paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą. Komisija, nesulaukusi pareiškėjos paaiškinimo, tikslino duomenis dėl siuntos įteikimo tikrinamam asmeniui. Iš Lietuvos pašto buvo gauti duomenys, patvirtinantys, kad siunta yra saugoma Lietuvos pašto skyriuje, ir pareiškėjai ši siunta yra neįteikta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, kaip tikrinamas asmuo, turi teisę pateikti Komisijai rašytinį paaiškinimą, Komisija išsiuntė jos elektroniniu paštu informacinį pranešimą, nurodydama, kad pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo yra jai atsiųstas ir saugomas artimiausiame pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą pašto skyriuje, taip pat priminė, kad ji turi teisę pateikti paaiškinimą per nurodytą terminą. Dėl to buvo pratęstas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas.

13.  Departamentas nurodė, kad jis sužinojo apie praleistą terminą iš Šiaulių apygardos prokuratūros rašto, nes atliekant įvykio aplinkybių patikslinimą liudytoja apklausta Šiaulių TI direktoriaus pavaduotoja nurodė, kad informacija apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką jai tapo žinoma 2021 m. sausio mėn. galbūt 18 d., ji nedelsdama apie tai telefonu informavo Departamento Imuniteto skyriaus viršininkę. Departamentui pateiktame tarnybiniame pranešime pareiškėja nenurodė, kada, kokiu būdu ir iš ko ji gavo informaciją.

14.  Departamentas pažymėjo, kad skundžiamame Įsakyme įsivėlė techninė klaida, t. y. pareiškėjos paskutinė darbo diena nurodoma ne 2021 m. gegužės 19 d., o 2021 m. gegužės 18 d., tačiau, atsakovo vertinimu, tokia nežymi formali techninė klaida neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui.

II.

15.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjos J. M. skundą.

16.  Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

16.1.  Pareiškėja ėjo Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gegužės 19 d.

16.2.  2021 m. vasario 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-709 pareiškėja informavo Kalėjimų departamento direktorių, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriuje gauta informacija, jog LTFP atstovas Šiaulių TI P. Ž. išmokas (premijas) gavusiems darbuotojams žodžiu nurodė gautus pinigus atiduoti profesinei sąjungai, kurie vėliau bus po lygiai padalinti visiems LTFP nariams, dirbantiems Šiaulių TI, arba panaudoti bendriems LTPF reikalams. Pažymėjo, kad įžvelgtini nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnyje (savavaldžiavimas), požymiai, todėl siūlo atlikti patikrinimą baudžiamojo proceso nustatyta tvarka.

16.3.  2021 m. kovo 1 d. Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2021 m. kovo 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras pripažino 2021 m. kovo 1 d. priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtu ir pagrįstu.

16.4.  2021 m. gegužės 5 d. Kalėjimų departamentas gavo Šiaulių apygardos prokuratūros 2021 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 5S-746, kuriame nurodoma, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo patikrintas Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūno 2021 m. kovo 1 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje teisėtumas ir pagrįstumas. Rašte nurodoma, kad iš medžiagos Nr. M-0-01-00131-21 duomenų ir surinktos informacijos bei dokumentų matyti, jog                   2021 m. vasario 18 d. J. M. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 1BPS-V-373988-21. Rašte, be kita ko, nurodoma, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas ėjusios J. M. 2021 m. vasario 18 d. surašytas tarnybinis pranešimas Nr. IBPS-V-373988- 21 turi esminių trūkumų – nėra nurodytas asmuo (šaltinis), pateikęs informaciją apie galimą teisės pažeidimą, šios informacijos gavimo data ir kuris Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnas priėmė šią informaciją.

16.5.  Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-151 inicijuotas tarnybinis patikrinimas, sudarytai Komisijai pavesta įvertinti Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmus.

16.6.  2021 m. birželio 29 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą, kad 2021 m. vasario 18 d. analogiško turinio Imuniteto skyriaus viršininkės tarnybinis pranešimas buvo registruotas Kalėjimų departamento naudojamoje dokumentų valdymo sistemoje Doclogix ir pateiktas Kalėjimų departamento direktoriui. Atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktorius, surašydamas rezoliuciją, nepateikė jokių pastabų dėl dokumento turinyje esančių trūkumų. Medžiaga, susijusi su informacijos patikslinimu ir procesinio sprendimo IBPS priėmimu, buvo perduota Imuniteto skyriaus vyriausiajam tyrėjui S. A. įvertinti, kuris, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, išsiaiškino visas šios situacijos aplinkybes ir apie jas informavo Kalėjimų departamento direktorių bei Imuniteto skyriaus viršininkę. IBPS medžiagoje priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, Šiaulių apygardos vadovybės raštas Nr. 51-746 dėl galbūt netinkamo tarnybinio pranešimo surašymo gautas tik 2021 m. gegužės mėn.

16.7.  2021 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Komisija nustatė, kad Šiaulių TI direktoriaus pavaduotoja R. Š., 2021 m. sausio mėn. galbūt 18 dieną ryte užėjusi į Turto valdymo skyriaus kabinetą, kuriame buvo ūkvedė I. B. ir vyriausioji specialistė D. E., sužinojo, kad LTPF filialo Šiaulių TI profesinės sąjungos pirmininkas P. Ž. prašė I. B. „pasidalinti“ jai paskirta premija. R. Š. pasiūlė I. B. kreiptis į Kalėjimų departamento Imuniteto skyrių, tačiau I. B. atsisakė tai daryti. R. Š. nurodė I. B. neatiduoti pinigų, o pati nuėjo pas direktorių S. R. ir papasakojo apie įvykį. Direktorius paprašė pakalbėti su darbuotojais, kad kreiptųsi į Imuniteto skyrių. Tos pačios dienos vakarą po darbo valandų R. Š. paskambino tuo metu Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas ėjusiai J. M. ir papasakojo apie susidariusią situaciją. R. Š. informavo, kad darbuotojai bijo kreiptis į Imuniteto skyrių, J. M. pasakė, kad išsiaiškins. Taigi Komisija nustatė, kad pareiškėja gavo informaciją telefonu 2021 m. sausio mėnesį galbūt 18 dieną iš Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojos R. Š., tačiau iš karto nesurašė tarnybinio pranešimo apie šios informacijos gavimą, neperdavė šios informacijos Kalėjimų departamento direktoriui nei dokumentų valdymo sistemos Doclogix, nei IBPS priemonėmis bei nesiėmė veiksmų, kad neatidėliotinai būtų pradėtas informacijos patikrinimas. Pareiškėja surašė tarnybinį pranešimą Kalėjimų departamento direktoriui tik 2021 m. vasario 18 d., t. y. po mėnesio nuo informacijos gavimo, tačiau pareiškėjos 2021 m. vasario 18 d. surašytuose tarnybiniuose pranešimuose Nr. LV-709 ir Nr. IBPS-V-8-21 nenurodoma, dėl kokių priežasčių tarnybinis pranešimas surašytas praėjus mėnesiui. 2021 m. birželio 29 d. paaiškinime (reg. Nr. 7G-131) Komisijai pareiškėja taip pat nepateikė bei nenurodė šių aplinkybių, taip pat nenurodė, ar ši informacija buvo gauta iš Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojos R. Š., ar iš kito šaltinio. Todėl Komisija pasiūlė pripažinti, kad J. M., nesilaikydama Rekomendacijų 61 punkte nustatytų reikalavimų, padarė tarnybinį nusižengimą ir savo veiksmais pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 4 punkto, Pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pasiūlyta pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

16.8.  Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. P-225 „Dėl tarnybinės nuobaudos“ pripažino, kad pareiškėja, nesilaikydama Rekomendacijų 61 punkte nustatytų reikalavimų, padarė tarnybinį nusižengimą, savo veiksmais pažeidė Vidaus tarnybos statuto                        3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 4 punkto, Pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio reikalavimus, skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

17.     Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2021 m. gegužės 6 d., todėl turėjo būti baigtas 2021 m. birželio 7 d. (2021 m. birželio 5 d. buvo šeštadienis, todėl termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena). Teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. birželio 3 d. atsakovas gavo informaciją, jog siunta, kuria siųstas pareiškėjai pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. LV- 2611, yra neįteikta.                                2021 m. birželio 4 d. Komisija išsiuntė pareiškėjos elektroniniu paštu informacinį pranešimą, informuodama, kad pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo yra saugomas artimiausiame pašto skyriuje, priminė, kad ji turi teisę pateikti paaiškinimą per nurodytą terminą. Kadangi pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo įteiktas pareiškėjai, pareiškėja nebuvo pateikusi paaiškinimo, atsakovas pagrįstai pripažino šias aplinkybes svarbiomis ir pratęsė tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą.

18.     Teismas pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta už tai, kad ji, nesilaikydama Rekomendacijų 61 punkto reikalavimų, pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 4 punkto, Pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio reikalavimus. Rekomendacijos nustato reikalavimus, kuriais vadovaujamasi prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant ar atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą ir registruojant jo pradžią.

19.     Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, darė išvadą, kad Tarnybinėje patikrinimo išvadoje, kuri yra neatsiejama Įsakymo dalis, atsakovas detaliai nustatė pareiškėjos tarnybinį nusižengimą. Teismas sutiko su Tarnybinio patikrinimo išvadoje padaryta išvada, jog pareiškėjos tarnybinis nusižengimas pasireiškė neatsargumu. Teismas vertino, jog pareiškėja savo neveikimu pažeidė Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme nurodytų teisės aktų reikalavimus. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad telefonu ji gavo ne pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką, bet tarnybinio pobūdžio informaciją, nes pareiškėja, būdama Departamento Imuniteto skyriaus viršininkė, turėjo suprasti apie pranešamą galbūt nusikalstamą veiką, užregistruoti nustatyta tvarka ir organizuoti patikrinimą.

20.     Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjai buvo paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda (pastaba), ir atsižvelgęs į bylos aplinkybes, darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti pareiškėjai paskirtą nuobaudą. Teismas pripažino, kad pastaba yra proporcinga ir adekvati nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminius procedūrinius pažeidimus, lemiančius paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Teismas, pripažinęs, jog skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atmetė pareiškėjos skundą.

III.

21.  Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos skundą.

22.  Pareiškėja nurodo, kad jai inkriminuojamo pažeidimo tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2021 m. gegužės 6 d., o turėjo būti užbaigtas 2021 m. birželio 5 d. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad jis buvo pratęstas dar 30 dienų. Atsakovo delsimas (laukimas), kol pareiškėja pateiks paaiškinimą, nelaikytina svarbia priežastimi tęsti tarnybinį patikrinimą.

23.  Pareiškėja teigia, jog jai buvo inkriminuotas formalaus pobūdžio teisės pažeidimas. Pareiškėja nepažeidė Rekomendacijų, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 4 punkto, Pareigybių aprašymo 5.1 papunkčio reikalavimų. Pareiškėja paaiškino, kad ji gavo informaciją apie galbūt daromą nusikalstamą veiką ne iš pašalinio asmens, o iš Šiaulių TI viršininko pavaduotojos, ir ne kaip pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką, bet kaip tarnybinio pobūdžio informaciją, kaip tarnybinį prašymą paaiškinti, ką tokiais atvejais Šiaulių TI turi daryti ir kaip elgtis. Be to, aplinkybė, kad pareiškėja ne iš karto surašė tarnybinį pranešimą, o vėliau, nesudaro pagrindo teigti, kad yra padarytas tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjos teigimu, paminėtos teisės aktų nuostatos yra definicinės, bendrojo pobūdžio formuluotės pažeidimas savaime negali būti laikomas pareigūno netinkamu pareigų vykdymu arba jų nevykdymu. Cituodama Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 punktą, kurioje nurodoma, kad pareigūnai, gavę pranešimą apie galimai daromą nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą arba būdami galimos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo liudininkai, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui ir apie tai pranešti, pažymėjo, kad ji gavo informaciją ne iš eilinio piliečio, tai buvo tarnybinio pobūdžio konsultacija, ką konkrečiu atveju juridinis asmuo – Šiaulių TI – turi daryti, o problema buvo išspręsta prevenciškai ir iš karto. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsakė į pagrindinius pareiškėjos skundo argumentus, o tai, pareiškėjos vertinimu, yra svarbios aplinkybės, turinčios įtakos padaryto pažeidimo konstatavimui.

24.     Atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą atsakovas Departamentas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25.     Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, įvertino šiuos įrodymus, laikydamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsakovas teigia, kad apeliaciniame skunde pareiškėja nenurodo aplinkybių, pagrindžiančių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei priėmė neteisėtą sprendimą. Atsakovo vertinimu, tai, kad skundžiamas sprendimas netenkina pareiškėjos, nesudaro pagrindo jį panaikinti, nes pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra negaliojantis ir turi būti panaikinamas. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir mano, kad pareiškėjai pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

26.     Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėja, būdama Departamento Imuniteto skyriaus viršininkė, kuriai taikomi aukštesni atsakomybės standartai, turėjo suprasti apie pranešamą galbūt nusikalstamą veiką ir nedelsdama reaguoti taip, kaip nustatyta teisės aktuose, t. y. nedelsiant užregistruoti gautą informaciją nustatyta tvarka ir organizuoti patikrinimą.

27.     Atsakovas nurodo, kad Komisija, turėdama pareigą išsamiai įvertinti tarnybinio pažeidimo aplinkybes, surinkti visą informaciją, reikalingą teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui, siekdama užtikrinti objektyvų ir visapusišką tarnybinį patikrinimą, turi teisę pratęsti terminą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad kadangi pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo įteiktas pareiškėjai, pareiškėja nebuvo pateikusi paaiškinimo, Departamentas pagrįstai šias aplinkybes pripažino svarbiomis ir pratęsė tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą.

28.     Atsakovas teigia, kad pareiškėja, gavusi pranešimą apie galbūt įvykdytą nusikalstamą veiką, nesiėmė jokių veiksmų. Ji užregistravo minėtą informaciją ir organizavo šios informacijos patikrinimą tik 2021 m. vasario 18 d. Pati pareiškėja neginčija, kad jau 2021 m. sausio mėn. turėjo pareigą atlikti šiuos veiksmus, ir nors nurodo, kad problema buvo išspręsta prevenciškai ir iš karto, tačiau byloje esantys duomenys paneigia šiuos pareiškėjos argumentus. Atsakovas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Departamentas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs procedūrinius pažeidimus, galinčius lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą, be to, pabrėžė, kad atsakovas detaliai nustatė pareiškėjos tarnybinį nusižengimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

29.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. P-225 „Dėl tarnybinės nuobaudos“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

30.  Bylos duomenimis nustatyta, kad:

30.1.    Pareiškėja nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. ėjo Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas.

30.2.    2021 m. vasario 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-709 pareiškėja informavo Departamento direktorių, kad Departamento Imuniteto skyriuje gauta informacija, jog LTFP atstovas Šiaulių TI P. Ž. išmokas (premijas) gavusiems darbuotojams žodžiu nurodė gautus pinigus atiduoti profesinei sąjungai, kurie vėliau bus po lygiai padalinti visiems LTFP nariams, dirbantiems Šiaulių TI arba panaudoti bendriems LTPF reikalams. Pažymėjo, kad įžvelgtini nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnyje (savavaldžiavimas) požymiai, siūlė atlikti patikrinimą baudžiamojo proceso nustatyta tvarka.

30.3.    2021 m. kovo 1 d. Departamento Imuniteto skyriaus pareigūnas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-0-01-00131-21. 2021 m. kovo 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras pripažino 2021 m. kovo 1 d. priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-456999-21 teisėtu ir pagrįstu.

30.4.    2021 m. gegužės 5 d. Departamentas gavo Šiaulių apygardos prokuratūros 2021 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 5S-746, kuriame nurodyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo patikrintas Departamento Imuniteto skyriaus pareigūno 2021 m. kovo 1 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-0-01-00131-21 teisėtumas ir pagrįstumas. Rašte buvo nurodyta, kad iš medžiagos Nr. M-0-01-00131-21 duomenų ir surinktos informacijos bei dokumentų matyti, jog 2021 m. vasario 18 d. J. M. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 1BPS-V-373988-21, kuris turi esminių trūkumų – nėra nurodytas asmuo (šaltinis), pateikęs informaciją apie galimą teisės pažeidimą, šios informacijos gavimo data, Departamento Imuniteto skyriaus pareigūnas, priėmęs šią informaciją.

30.5.    Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-151 inicijuotas tarnybinis patikrinimas bei sudaryta Komisija, kuriai buvo pavesta įvertinti Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmus.

30.6.    2021 m. birželio 29 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2021 m. vasario 18 d. analogiško turinio Imuniteto skyriaus viršininkės tarnybinis pranešimas buvo registruotas Departamento naudojamoje dokumentų valdymo sistemoje Doclogix ir pateiktas Departamento direktoriui dėl rezoliucijos. Atkreipė dėmesį, kad Departamento direktorius, surašydamas rezoliuciją, nepateikė jokių pastabų dėl dokumento turinyje esančių trūkumų; medžiaga, susijusi su informacijos patikslinimu ir procesinio sprendimo IBPS priėmimu, buvo perduota įvertinti Imuniteto skyriaus vyriausiajam tyrėjui S. A., kuris, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, išsiaiškino visas šios situacijos aplinkybes ir apie jas informavo Kalėjimų departamento direktorių bei Imuniteto skyriaus viršininkę; visa tyrimo eiga buvo žinoma Departamento direktoriui; IBPS medžiagoje priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, o Šiaulių apygardos vadovybės raštas Nr. 51-746 dėl galbūt netinkamo tarnybinio pranešimo surašymo gautas tik 2021 m. gegužės mėn.

30.7.    2021 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Komisija nustatė, kad Šiaulių TI direktoriaus pavaduotoja R. Š., 2021 metų sausio mėn. galbūt 18 d. ryte užėjusi į Turto valdymo skyriaus kabinetą, kuriame buvo ūkvedė I. B. ir vyriausioji specialistė D. E., sužinojo, kad LTPF filialo Šiaulių TI profesinės sąjungos pirmininkas P. Ž. prašė I. B. „pasidalinti“ jai anksčiau paskirta premija. R. Š. pasiūlė I. B. kreiptis į Departamento Imuniteto skyrių, tačiau I. B. atsisakė tai daryti. R. Š. nurodė I. B. neatiduoti pinigų, o pati nuėjo pas direktorių S. R. ir papasakojo apie sužinotą įvykį. Direktorius paprašė pakalbėti su darbuotojais, kad kreiptųsi į Imuniteto skyrių. Tos pačios dienos vakare po darbo R. Š. paskambino tuo metu Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas ėjusiai J. M. ir papasakojo situaciją. R. Š. pasakė, kad darbuotojai bijo kreiptis į Imuniteto skyrių. J. M. pasakė, kad išsiaiškins. Taigi Komisija nustatė, kad J. M. gavo informaciją telefonu 2021 m. sausio mėnesį galbūt 18 d. iš Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojos R. Š., tačiau iš karto nesurašė tarnybinio pranešimo apie šios informacijos gavimą, neperdavė šios informacijos Kalėjimų departamento direktoriui nei dokumentų valdymo sistemos Doclogix, nei IBPS priemonėmis bei nesiėmė veiksmų, kad neatidėliotinai būtų pradėtas informacijos tikslinimas. Tik 2021 m. vasario 18 d., t. y. po mėnesio nuo informacijos gavimo, ji surašė tarnybinį pranešimą Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau pareiškėjos 2021 m. vasario 18 d. surašytuose tarnybiniuose pranešimuose Nr. LV-709 ir Nr. IBPS-V-8-21 nenurodyta, dėl kokių priežasčių tarnybinis pranešimas surašytas praėjus mėnesiui. 2021 m. birželio 29 d. paaiškinime (reg. Nr. 7G-131) J. M. nenurodė, ar 2021 m. vasario 18 d. informacija buvo gauta iš Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojos R. Š., ar iš kito šaltinio. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia neatsargumu. Komisija pasiūlė pripažinti, kad J. M., nesilaikydama Rekomendacijų 61 punkte nustatytų reikalavimų, padarė tarnybinį nusižengimą ir savo veiksmais pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 4 punkto, Pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio reikalavimus bei pasiūlė skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

30.8.    Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. P-225 „Dėl tarnybinės nuobaudos“ pripažino, kad pareiškėja, nesilaikydama Rekomendacijų 61 punkte nustatytų reikalavimų, padarė tarnybinį nusižengimą ir savo veiksmais pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 4 punkto, Pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio reikalavimus, skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

30.9.    Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Įsakymu, apskundė jį pirmosios instancijos teismui, kuris, konstatavęs, jog skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, o paskirta nuobauda – pastaba – yra proporcinga ir motyvuota, adekvati padarytam pažeidimui, 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

31.  Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtina, kad jai inkriminuotas formalaus pobūdžio teisės pažeidimas. Pareiškėja teigia, kad priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ji gavo informaciją apie galbūt daromą nusikalstamą veiką ne iš pašalinio asmens, o iš Šiaulių TI viršininko pavaduotojos, ir ne kaip pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką, bet kaip tarnybinio pobūdžio informaciją, kaip tarnybinį prašymą paaiškinti, ką tokiais atvejais Šiaulių TI turi daryti ir kaip elgtis. Tai, kad pareiškėja ne iš karto surašė tarnybinį pranešimą, o vėliau, nesudaro pagrindo teigti, kad padarytas tarnybinis nusižengimas. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsakė į pagrindinius pareiškėjos skundo argumentus.

32.  Teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

33.  Byloje nustatyta, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjai tarnybinė nuobauda – pastaba –  paskirta už tai, kad pareiškėja, 2021 m. sausio mėn. gavusi informaciją žodžiu (telefonu) apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką Šiaulių TI, neužregistravo jos, neįformino ir neorganizavo jos neatidėliotino patikrinimo. Skundžiamu Įsakymu pripažinta, kad pareiškėja nesilaikė Rekomendacijų 61 punkte nustatytų reikalavimų ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 4 punkto, Imuniteto skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-41 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo”, 5.1 papunkčio reikalavimus.

34.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6 (16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011).

35.  Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas                  2021 m. gegužės 6 d., o turėjo būti užbaigtas 2021 m. birželio 5 d., tačiau iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad jis buvo pratęstas dar 30 dienų. Pareiškėjos nuomone, atsakovo delsimas (laukimas), kol pareiškėja pateiks paaiškinimą, šiuo atveju nelaikytinas svarbia priežastimi tęsti tarnybinį patikrinimą.

36.  Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal šio Aprašo 23 punktą, tikrintojas gali tirti tarnybinį nusižengimą ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2021 m. gegužės 6 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. birželio 3 d. atsakovas gavo informaciją, kad siunta, kuria pareiškėjai siųstas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. LV- 2611, neįteikta pareiškėjai. 2021 m. birželio 4 d. Komisija išsiuntė pareiškėjos elektroniniu paštu informacinį pranešimą, informuodama, kad pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo yra saugomas artimiausiame pašto skyriuje ir kad ji turi teisę pateikti paaiškinimą per nurodytą terminą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kadangi pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjai nebuvo įteiktas laiku, pareiškėja nebuvo pateikusi paaiškinimo, atsakovas pagrįstai šias aplinkybes laikė svarbiomis ir pagrįstai pratęsė tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą.

37.  Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad jai buvo inkriminuotas formalaus pobūdžio teisės pažeidimas. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog ji laikėsi Rekomendacijų 61 punkto reikalavimų, nepažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 4 punkto, Pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio nuostatų.

38.  Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomi pareiškėjos neteisėti veiksmai – 2021 m. sausio mėn. galbūt 18 dieną gavusi informaciją iš Šiaulių TĮ direktoriaus pavaduotojos apie galbūt vykdomą neteisėtą LTPF Šiaulių TI profesinės sąjungos pirmininko veiklą, iš karto nesurašė tarnybinio pranešimo bei neperdavė šios informacijos Departamento direktoriui. Pareiškėja surašė tarybinį pranešimą tik 2021 m. vasario 18 d.

39.  Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad ji gavo informaciją ne iš pašalinio asmens, o iš Šiaulių TI viršininko pavaduotojos, ši informacija buvo gauta ne kaip pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet kaip tarnybinio pobūdžio informacija ir kaip prašymas paaiškinti, kaip elgtis tokiu atveju. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ši informacija buvo tikrinama Šiaulių TI, kuriame iš karto buvo užkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, klausimas buvo išspręstas prevenciškai. Pareiškėja pažymi, kad, atsakovui paprašius surašyti tarnybinį pranešimą, pareiškėja jį surašė 2021 m. vasario 18 d., negavo jokių pretenzijų dėl pavėluoto rašto, pareiškėjos vadovaujamam Imuniteto skyriui pavesta atlikti tyrimą, atlikus tyrimą, pritarta jo rezultatams (atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą). Pareiškėjos nuomone, vien tik formalūs teiginiai, kad pareiškėja ne iš karto surašė tarnybinį pranešimą, nesudaro pagrindo teigti, kad yra padarytas tarnybinis nusižengimas. Be to, kaip nurodo pareiškėja, nebuvo nustatyti nei nusikaltimas, nei kokios nors kitos neigiamos pasekmės.

40.  Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) 9 straipsnio 4 punktą, pataisos pareigūnai, gavę pranešimą apie galimai daromą nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą arba būdami galimos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo liudininkai, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui ir apie tai pranešti tokius pažeidimus kompetentingiems tirti pareigūnams ir (ar) institucijoms. Šios įstatymo nuostatos suponuoja visų pataisos pareigūnų, įskaitant ir pareiškėją, pareigą imtis priemonių užkirsti kelią bet kokiam daromam pažeidimui ir apie tai pranešti tokius pažeidimus kompetentingiems tirti subjektams. Ši pareiga kyla ne tik tuo atveju, kai informacija apie galbūt daromą nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą gaunama iš trečiųjų asmenų, bet ir iš pataisos įstaigoje dirbančių asmenų.

41.  Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2021 m. vasario 18 d. pareiškėjai pateikus tarnybinį pranešimą Departamento direktoriui, Departamento direktorius pavedė Imuniteto skyriui atlikti tyrimą. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. (galbūt 18 d.), kai pareiškėja gavo informaciją, iki 2021 m. vasario 18 d., kai buvo pateiktas tarnybinis pranešimas, pareiškėja būtų atlikusi kokius nors veiksmus, kurie būtų susiję su gauta informacija, su šia informacija susijusių aplinkybių aiškinimusi ar pareiškėjos domėjimųsi, kokie veiksmai yra atliekami, ar ši informacija jau yra tikrinama pagal kitų pataisos pareigūnų tarnybinius pranešimus ir pan. Tai, kad apie galbūt daromus teisės pažeidimus žinojo ir kiti pataisos pareigūnai, be kita ko, Šiaulių TI direktoriaus pavaduotoja, Šiaulių TI direktorius, nereiškia, kad pareiškėja, eidama Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas, neprivalėjo atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus, kuriuos, kaip minėta, privalo atlikti visi pataisos pareigūnai. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamų bylos aplinkybių kontekste pareiškėja neatliko veiksmų, numatytų Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 punkte.

42.  Dėl skundžiamu Įsakymu pripažinto Rekomendacijų 61 punkto pažeidimo teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje remiamasi Rekomendacijų 61 punkto redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2021 m. kovo 16 d., t. y. tarnybinio patikrinimo išvadoje yra cituojamos nuo 2021 m. kovo 16 d. įsigaliojusios Rekomendacijų 61 punkto nuostatos („<...> darbuotojas gautą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką užregistruoja ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka ir organizuoja neatidėliotiną jos patikrinimą“). Tačiau pareiškėja atliko veiksmus 2021 m. sausio mėn. Rekomendacijų 61 punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. kovo 16 d., buvo nustatyta, kad jei prieš pradedant ikiteisminį tyrimą pirminiai veiksmai atlikti vadovaujantis ANK ar ikiteisminio tyrimo įstaigos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, gauti duomenys fiksuojami ir pridedami prie pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagos. Pareiškėjos atlikti veiksmai nebuvo vertinami remiantis Rekomendacijų 61 punkto redakcijos, kuri galiojo nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. kovo 16 d., nuostatomis. Taigi tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Rekomendacijų 61 punktą. Byloje nėra duomenų, kad Departamento direktorius, priimdamas skundžiamą Įsakymą, būtų atlikęs kokius nors papildomus veiksmus, įvertinant pareiškėjos veiksmų teisėtumą remiantis Rekomendacijų 61 punkto redakcijos, kuri galiojo nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. kovo 16 d., nuostatomis. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Įsakymo dalis, kuria pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Rekomendacijų 61 punkto reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta.

43.  Skundžiamame Įsakyme taip pat nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, Pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio reikalavimus. Pažymėtina, kad šiose teisės normose yra įtvirtintos bendro pobūdžio nuostatos, kurių pažeidimas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečius neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju konstatavus Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto pažeidimą, darytina išvada, kad pareiškėja pažeidė ir Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, Pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio reikalavimus. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad atsakovas Įsakymu pagrįstai nustatė minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimus, yra pagrįsta ir teisėta.

44.  Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, kad jai buvo inkriminuotas formalaus pobūdžio teisės pažeidimas, pažymėtina, kad, pagal Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalį, pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn; pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui (Vidaus tarnybos statyto 38 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad, pareiškėjai pateikus 2021 m. vasario 18 d. tarnybinį pranešimą, buvo inicijuotas tyrimas, kurio rezultatas – ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Taigi nagrinėjamu atveju tarnybinio pranešimo pateikimas, praėjus mėnesiui po informacijos gavimo, nesukėlė realių neigiamų teisinių pasekmių. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad informacija, kurią gavo pareiškėja, disponavo ir kiti pataisos pareigūnai, kuriems taip pat kyla Pataisos pareigūnų veiklos įstatyme nustatytos pareigos. Apie Šiaulių TI susidariusią situaciją žinojo platus pareigūnų ratas, taigi ne tik pareiškėjos veiksmai, bet ir kitų pareigūnų veiksmai lėmė, kad aplinkybės pagal gautą informaciją nebuvo pradėtos tirti anksčiau,  t. y. iki pareiškėjos tarnybinio pranešimo pateikimo. Pareiškėjos veiksmai, pateikus tarnybinį pranešimą praėjus mėnesiui nuo informacijos gavimo, nesutrukdė atlikti tyrimo, jo atlikimo metu nebuvo nustatyta, kad dėl to, kad tyrimas pradėtas praėjus vienam mėnesiui, nebuvo įmanoma gauti tam tikrą informaciją, atlikti tam tikrus veiksmus ir pan. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju pareiškėjos padaryti Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, Pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio pažeidimai vertintini kaip mažareikšmiai, todėl tarnybinė nuobauda už šiuos pažeidimus jai neskirtina. Atsižvelgiant į tai, Įsakymo dalis, kuria pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, panaikinama, taip pat panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ši Įsakymo dalis pripažinta teisėta ir pagrįsta.

45.  Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas patenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinant iš dalies, panaikinant Įsakymo dalį, kuria nustatytas Rekomendacijų 61 punkto pažeidimas ir kuria pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą. Pareiškėjos J. M. skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos                     2021 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. P-225 „Dėl tarnybinės nuobaudos“ dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. I-391 redakcija), 61 punktą ir kuria pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Kitą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. P-225 „Dėl tarnybinės nuobaudos“ dalį palikti nepakeistą. Kitą pareiškėjos J. M. skundo dalį atmesti. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis