eA-1387-821/2023

Administracinė byla Nr. eA-1387-821/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03926-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.    Pareiškėjas V. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VSAT) 2022 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. TE-1364 (toliau – ir Įsakymas)  pakeisti: už Įsakyme numatytą pažeidimą paskirtą nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, pakeisti į griežtą papeikimą; 2) gražinti pareiškėją į Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) (statutinis valstybės tarnautojas, (duomenys neskelbtini) pareigybių grupė, pareiginės algos koeficientas – (duomenys neskelbtini)) pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.    Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. dirbo Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) (statutinis valstybės tarnautojas, (duomenys neskelbtini) pareigybių grupė, pareiginės algos koeficientas – (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas Įsakymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą: už tai, kad ne tarnybos metu, 2022 m. liepos 24 d. 12 val. 36 min., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (0,55 promilių girtumas) vairavo automobilį, dėl ko jo atžvilgiu už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, pradėta administracinio nusižengimo teisena.

2.2. Pareiškėjas neneigė, kad vairavo automobilį neblaivus. Už šį administracinį nusižengimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.50-ANR_N-4813-2022 Pareiškėjui paskyrė 800 Eur baudą, administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 min, pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą dėl paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimo.

2.3. Skundžiamas Įsakymas priimtas Atsakovo 2022 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr.27-78 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) V. P. transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam” pagrindu (toliau – ir Išvada). Išvada surašyta neobjektyviai, atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, jos neindividualizavo, neatsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, jo nuopelnus Lietuvos Respublikai ir vidaus tarnybai, į kitus svarbius klausimus, į tai, kad pareiškėjo veiksmuose buvo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (pareiškėjas iš karto informavo tiesioginį vadovą apie įvykį, nuoširdžiai gailisi). Išvadoje nebuvo vertinamas pareiškėjo paaiškinimas dėl padaryto administracinio nusižengimo, kuriame nurodė, kad jis pripažįsta, jog padarė administracinį nusižengimą, paaiškino aplinkybes kad 2022 m. liepos 24 d. iš namų važiavo į Vilnių, į (duomenys neskelbtini), kur buvo užsisakęs procedūras. Alkoholį vartojo 2022 m. liepos 23 d. (išvakarėse) tarp 19 – 20 val., o apie 21 val. jau buvo namuose. 2022 m. liepos 24 d. ryte atsikėlė, jautėsi blaivus, iš ryto jokio alkoholio nevartojo, iš namų išvažiavo 12 val., t. y. tarp automobilio vairavimo ir alkoholio vartojimo praėjo apie 16 val. Kartu su jo vyko sutuoktinė, jei jis (pareiškėjas) būtų jautęsis neblaivus, tai automobilį vairuotų žmona. Įvykio metu jokios žalos tretiesiems asmenims nebuvo padaryta. Jam nustatytas girtumas buvo 0,56 alkoholio promilės (t. y. artimas minimaliam – lengvas girtumas laikomas nuo 0,41 iki 1,50 promilių). Dėl patirto streso, kad alkotesteris užfiksavo alkoholio vartojimo faktą, gailisi kad nepasinaudojo galimybe vykti į gydymo įstaigą ir ištirti kraują, manė, kad viskas būtų normos ribose. Per 33 vairavimo metus jokių KET pažeidimų pareiškėjas nebuvo padaręs, kad yra atsidavęs tarnybai, kad nebuvo pažeidęs Etikos kodekso, prašė pagal galimybes pažeminti pareigas. Pareiškėjas, įvykio dieną iš karto, kai buvo patikrintas alkotesteriu, apie padarytą nusižengimą telefonu informavo Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) vadą, bet tyrimo metu ši aplinkybė nebuvo nustatinėjama, todėl nebuvo ištirta faktinė aplinkybė, kad Pareiškėjo veiksmuose yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnyje.

2.4. Išvadoje nepagrįstai nurodyti drausminės nuobaudos, kurios skirtos daugiau nei prieš dvidešimt metų. Pareiškėjas, vadovaudamasis Statuto 41 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad atsakovas neįvertino, kad pareiškėjas ne tik „daug kartų skatintas vienkartinėmis piniginėmis išmokomis bei padėkomis“, bet turi valstybinius ir žinybinius apdovanojimus (visi šie dokumentai yra pareiškėjo tarnybos byloje). Pareiškėjas stojo į atkuriamą Lietuvos kariuomenę, gynė Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę iki Rusijos Federacijos ginkluotojų pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos 1993-08-31, turi daugybę kitų apdovanojimų.

2.5. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas (duomenys neskelbtini) (reorganizacijos metu, ir sulaukęs Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pensinio amžiaus). Bet, kuomet 2018 metais Valstybės sienos apsaugos tarnybai labai buvo reikalingi pareigūnai, būdamas neabejingas situacijai, pareiškėjas atsiliepė į VSAT visuotinį kvietimą grįžti į vidaus tarnybą, atsisakė gaunamos pensijos, nuo 2018 m. sausio 5 d. vėl sugrįžo į vidaus tarnybą ir iki skundžiamo Įsakymo priėmimo dienos sąžiningai tarnavo Lietuvos valstybei.

2.6. Statutas nenustato atsakovui pareigos atleisti pareiškėją iš tarnybos už tai, kad pastarasis būdamas neblaivus (0,56 pr.), ne tarnybos metu vairavo transporto priemonę. Priešingai, atsakovas turėjo diskrecijos teisę – ar taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, ar, vis dėl to, skirti vieną iš Statuto 39 straipsnyje nurodytų tarnybinių nuobaudų. Atsakovas pasirinko neproporcingą priemonę.

3.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

3.1.    Tarnyba nurodė Statuto 2 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019).

3.2.    Tarnyba, vadovaudamasi Pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 24 punktu, nurodė, kad Išvadoje buvo nurodytos visos aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo padarytą nusižengimą, tame tarpe sekančios. 2022 m. liepos 24 d. 12.15 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) km. buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo pareiškėjas. Įtarus, kad vairuotojas neblaivus, bekontakčiu alkotesteriu „Alkotes7510“ buvo patikrintas jo blaivumas. Pirmo bandymo metu (12.17 val.) V. P. buvo nustatytas 0,65+- 0,01 promilių neblaivumas. Antro bandymo metu (12.36 val.) buvo nustatytas 0,55+-0,01 promilių neblaivumas. Su neblaivumo patikrinimo rezultatais V. P. sutiko ir tai užfiksuota pažeidimo vietoje surašytame ir jo paties bei tikrinančio policijos pareigūno pasirašytame Neblaivumo nustatymo akte. Prie policijos pareigūno tarnybinio pranešimo pridėtose nuotraukose užfiksuotas alkoholio nustatymo iškvepiamajame ore alkotesterio rezultatas - 0,65 prom. (pirmu bandymu) ir 0,55 prom. (antru bandymu). Už pareiškėjo veiką buvo paskirta administracinė nuobauda.

3.3.    Iš to padaryta išvada, kad pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos pareigūnas ir žinodamas, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam, yra šiurkštus teisės pažeidimas, netiesiogine tyčia, nepaisydamas teisės aktų reikalavimų, sąmoningai atliko veiksmus, kuriems užkirsti kelią yra jo profesinė pareiga. Pareigūnas veikė priešingai nei turi elgtis kiekvienas vairuotojas pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Tai parodo jo nepagarbą įstatymams, ypatingą neatsakingumą, nes automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis net ir tada, kai jį vairuoja blaivus asmuo. Tarnybos pareigūno elgesys, kai jis akivaizdžiai ignoruoja teisės aktais nustatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir taip elgdamasis kelia pavojų eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui, negali būti suderinamas su tarnyba. Tokie pareigūno neteisėti veiksmai priešingi įstatyme apibrėžtiems tiek VSAT, tiek vidaus tarnybos bei pareigūnų tikslams ir uždaviniams, akivaizdžiai susikirto su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, bei akivaizdžiai diskreditavo VSAT autoritetą. Todėl tokie veiksmai traktuotini kaip priešingi teisei ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas) 8.1, 8.2, 8.4 papunkčiuose ir 81 punkte nurodytų imperatyviųjų normų pažeidimas, VSAT pareigūno vardo, o taip pat autoriteto institucijos, kurioje jis dirba, pažeminimas.

3.4.    Atsakovas nurodė Etikos kodekso 8.1, 8.2, 8.4 papunkčius, 18 ir 81 punktus.

3.5.    Atsižvelgiant į vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos specifiką, pareigūnams suteiktas teises ir nustatytas pareigas, keliamus itin aukštus elgesio standartus, įstatymu nustatyta, kad prieš pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, pareigūnas Statuto 13 straipsnio (dab. 17 str. - aut. pastaba) nustatyta tvarka prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei, t. y. būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Statute įtvirtintas nuolatinis bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principas ir reikalavimas visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą reiškia, kad šie elgesio standartai galioja ne tik tada kai pareigūnas atlieka tarnybos funkcijas, bet ir ne darbo laiku, neprikalstomai nuo pareigūno buvimo vietos ir aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2016 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3376-146/2016).

3.6.    Pareiškėjo argumentas dėl tarnybinių nuobaudų vertintinas kritiškai, paneigtas tarnybinio patikrinimo metu, nes Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas baustas drausmine tvarka 6 kartus, tačiau šios nuobaudos nebuvo traktuojamos kaip pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Išvadoje pažymėta, kad V. P. galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Pareiškėjas skunde tvirtina, kad nebuvo atsižvelgta į lengvinančią aplinkybę - po pažeidimo jis apie tai iškarto pranešė vadovybei telefonu. Atsakovas, vadovaudamasis Etikos kodekso 8-1 punktu, Statuto 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo inkriminuojamas pareigūno vardo pažeminimas, o ne tarnybinis nusižengimas, kadangi neblaivaus V. P. vairavimas buvo užfiksuotas ne tarnybos metu. Atsižvelgiant j tai V. P. pranešimas apie pažeidimą vadovybei negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

3.7.    Atsakovas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT nutartys administracinėse bylose: 2012 m. spalio 4 d. Nr. A438-2659/2012, 2014 m. spalio 16 d. Nr.A146-1449/2014, 2019 m. rugpjūčio 14 d. Nr. A-5159-968/2019, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018, 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3190-415/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A7-247/2004, A4-274/2004, A2- 447/2005).

3.8.    Pareigūnų, kurių profesinė pareiga – užkirsti kelią teisės pažeidimams, daromi nusižengimai, formuoja negatyvų visuomenės požiūrį į VSAT pareigūnus, kaip valstybės tarnautojus, turinčius viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, bei į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kaip valstybės sienos saugumą bei viešąją tvarką užtikrinančią įstaigą. VSAT pareigūnas, kurio viena iš funkcijų, pagal kompetenciją reikalauti, kad kiti asmenys laikytųsi įstatymų, pats jų nesilaikydamas pažeidžia valstybei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

3.9.    Pareigūno vardą žeminančių kaltų veiksmų paviešinimas ar paviešinimo mastas nėra būtinos sąlygos pripažinti, kad atitinkami nustatyti kalti pareigūno veiksmai žemina pareigūno vardą, nes akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo atitinkama vidaus reikalų sistemos įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas yra sietinas su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems įstatymu suteikti valdingi įgaliojimai, be kita ko, reikalauti iš kitų asmenų, kad jie laikytųsi įstatymų, patys nepažeis įstatymų ir laikysis nepriekaištingo elgesio standartų.

3.10.  VSAT pareigūnai yra valdžios atstovai, todėl bet koks VSAT pareigūno netinkamas elgesys daro žalą ne tik VSAT interesams, bet ir valstybei apskritai. VSAT pareigūnams keliami griežtesni reikalavimai ir dėl viešo intereso apsaugos, nes VSAT paskirtis, be kita ko, yra užtikrinti viešąją tvarką ir atlikti teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože. Taigi VSAT pareigūnų elgesiui turi būti taikomi tokie standartai, kurie leistų VSAT tinkamai įvykdyti jai Lietuvos Respublikos įstatymų priskirtas funkcijas.

3.11.  VSAT priimdama sprendimą dėl V. P. atleidimo iš vidaus tarnybos atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, kuriam Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, jo teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, padarė teisei priešingą veiką ir jo pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su VSAT pareigūnų veiklos principais.

3.12.  Išvada, kurios pagrindu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, patvirtina, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų - tarnybinio patikrinimo išvadoje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, įvertinti pareiškėjo paaiškinimai bei argumentai dėl nagrinėto pareiškėjo nusižengimo, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodytas nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, nusižengimo padariniai.

3.13.  Per 2022 m. 9 mėnesius VSAT buvo nustatyta 10 neblaivių VSAT pareigūnų padaryti tarnybiniai nusižengimai. Iš jų 5 statutiniai valstybės tarnautojai vairavo transporto priemones būdami neblaivūs. Visi jie vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.

II.

4.    Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Įsakymo dalį, kuria skiriama tarnybinė nuobauda pareiškėjui, pripažino pareiškėjo atleidimą neteisėtu, grąžino pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas, priteisė pareiškėjui vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.    Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. 2022 m. liepos 24 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas surašė V. P. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 50-ANRJM690-2022 (toliau – ir Protokolas) dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies pažeidimo, už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,55 promilių girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau - ir KET), 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

5.2. Protokole užfiksuota, kad 2022 m. liepos 24 d. 12.15 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) km. buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) rajono sav. Įtarus, kad vairuotojas neblaivus, bekontakčiu alkotesteriu „Alkotes7510“ buvo patikrintas jo blaivumas. Pirmo bandymo metu (12.17 val.) V. P. buvo nustatytas 0,65+- 0,01 promilių neblaivumas. Antro bandymo metu (12.36 val.) buvo nustatytas 0,55+-0,01 promilių neblaivumas. Su neblaivumo patikrinimo rezultatais V. P. sutiko ir tai užfiksuota pažeidimo vietoje surašytame ir jo paties bei tikrinančio policijos pareigūno pasirašytame Neblaivumo nustatymo akte. Prie policijos pareigūno tarnybinio pranešimo pridėtose nuotraukose užfiksuotas alkoholio nustatymo iškvepiamajame ore alkotesterio rezultatas - 0,65 prom. (pirmu bandymu) ir 0,55 prom. (antru bandymu).

5.3. 2022 m. liepos 28 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą Nr. 13VR- 9916 „Dėl įvykio ne tarnybos metu“ (toliau – ir Paaiškinimas), kuriame sutiko su tuo, kad 2022 m. liepos 24 d. vairavo asmeninę transporto priemonę neblaivus ir dėl to jam buvo pradėta administracinė teisena. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. liepos 23 d. švęsdamas draugų vestuves apie 19.00-20.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nurodė, kad įvykio dieną alkoholinių gėrimų nevartojo, alkoholio poveikio nejautė, jautėsi gerai. Dėl pareigūno vardą žeminančio poelgio jis nuoširdžiai gailisi. Paaiškinime, be kita ko pažymėjo, kad yra atsidavęs tarnybai ir per ilgus tarnybos metus nebuvo trauktas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pažeidęs VSAT pareigūnų etikos kodekso.

5.4. VSAT vado pavaduotojo 2022 m. liepos 25 d. pavedimu (pritarimu), VSAT Teisės skyriuje atliktas tarnybinis patikrinimas dėl VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) V. P. asmeninės transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio 2022 m. liepos 24 d. aplinkybių.

5.5. 2022 m. rugpjūčio 24 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr.27-78 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) V. P. transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam”, kuria pasiūlyta atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą (Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad 2022 m. liepos 24 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas surašė V. P. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 50-ANR_P-4690-2022 (toliau – protokolas) dėl Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalies pažeidimo, už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,55 promilių girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d. Protokole užfiksuota, kad 2022 m. liepos 24 d. 12.15 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) km. buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) rajono sav., (duomenys neskelbtini). Įtarus, kad vairuotojas neblaivus, bekontakčiu alkotesteriu „Alkotes7510“ buvo patikrintas jo blaivumas. Pirmo bandymo metu (12.17 val.) V. P. buvo nustatytas 0,65+-0,01 promilių neblaivumas. Antro bandymo metu (12.36 val.) buvo nustatytas 0,55+-0,01 promilių neblaivumas. Su neblaivumo patikrinimo rezultatais V. P. sutiko ir tai užfiksuota. 2022 m. rugpjūčio 8 d. Panevėžio apskrities AVPK priėmė nutarimą Nr. 50-ANR_N-4813-2022, kuriuo V. P. už pažeidimą, numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskyrė baudą – 800 Eur. Tuo pačiu V. P. pritaikytos administracinio poveikio priemonės: 1. Specialios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) - 6 mėn.; 2. Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – 12 mėn. Lengvinanti aplinkybė yra tai, kad V. P. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išaiškinti. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

5.6. VSAT 2022 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. TE-1364 „Dėl V. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. Šį įsakymą pasirašė VSAT Vilniaus pasienio rinktinės vadas, veikiantis pagal VSAT vado 2022 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 4-15 „Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių veiklos organizavimo“ 3.32.1.1 papunktyje suteiktą įgaliojimą.

5.7. Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi pakeitė Panevėžio AVPK 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir paskirtą administracini poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams pakeitė į teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 4 mėnesiams.

6.    Teismas išanalizavo Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

7.    Teismas pastebėjo, kad byloje nėra ginčo dėl procedūros teisėtumo. Bylos medžiaga rodo, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, surašyta Išvada, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus. Taigi šiuo aspektu nėra pagrindo Įsakymą laikyti neteisėtu.

8.    Teismas nurodė, kad nors tiesiogiai nėra taikoma, tačiau šios bylos kontekste negali būti ignoruojama kitų valstybės pareigūnų vardo pažeminimo bylų praktika. Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte, analogiškai kaip ir Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte, vardo pažeminimas nurodytas kaip pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų. Taigi teismų savivaldos institucijų išaiškinimai, susiję su teisėjo vardo pažeminimo klausimais, gali būti laikomi racionalaus argumentavimu pavyzdžiu, kuriuo gali sekti teismas ir šioje byloje. Teismas nurodė Teisėjų garbės teismo 2021 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 21P-3, Teisėjų tarybos 2021 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 13P-85-(7.1.2), kuriuo Teisėjų taryba atsakė į Lietuvos Respublikos Prezidento prašymą patarti dėl teisėjo atleidimo iš teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą (Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. gegužės 25 d. dekretas Nr. 1K-292). Teismas darė išvadą, kad vertinant, ar teisingai buvo pasirinkta priemonė, kuria reaguojama į pareigūno padarytą pažeidimą ir kvalifikuojant jį kaip pareigūno vardo pažeminimą, vertintinas tokios priemonės proporcingumas.

9.    Teismas pažymėjo, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą. Ne kiekvienas teisės pažeidimas, nors ir nėra suderinamas su pareigūno etika, gali būti laikomas pareigūno vardo pažeminimu Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme. Tokia priemonė vidaus tarnybos reguliuojamoje srityje yra kraštutinė priemonė (lotyniškai ultima ratio) išspręsti situacijai, kuri susidaro dėl netinkamo (teisės aktus pažeidžiančio) pareigūno elgesio. Tai reiškia, kad pareigūno vardo pažeminimo mastas ir laipsnis turi būti toks, kad atitiktų pareigūno vardo pažeminimo sampratą kaip tai suprantama Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme, t. y. taikytina tik tais atvejais, kai yra  būtina, t. y. taikytinas proporcingumo kriterijus.

10.  Teismas nurodė, kad šiuo atveju svarbūs šie aspektai:

10.1.  Pareiškėjas vairavo neblaivus ne tarnybos metu. Institucijos, kurioje tarnavo pareiškėjas, VSAT, funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su eismo dalyvių ir eismo saugumo kontrole, taigi jos veikla nėra susijusi su teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrole visuomeninių santykių srityje, kurioje Pareiškėjas padarė pažeidimą. Dėl to mažėja pareiškėjo padaryto pažeidimo įtaka pasitikėjimui institucija, kurioje jis dirba.

10.2.  Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų vartojęs alkoholį tą pačią dieną ar prieš pradėdamas vairuoti. Taigi negalima konstatuoti, kad pareiškėjas akivaizdžiai ir sąmoningai ignoravo visuomenėje priimtas taisykles vairuoti blaiviam. Pareiškėjui nustatytas neblaivumas laipsnis (0,55 promilės) yra artimas leistinam (0,4 promilės).

10.3.  VSAT pareigūnams taikytini reikalavimai vertinant, kokio elgesio tikisi iš jų visuomenė, atsižvelgiant į jų statusą, niekaip negali būti aukštesni nei reikalavimai teisėjams. Be to, vertinant to, kokio elgesio standarto tikisi visuomenė ir reputacijos pasekmių institucijai atžvilgiu, svarbu ir tai, kokią poziciją pareigūnas užima institucijos struktūroje. Pareiškėjo pareigos nėra vadovaujančios, jis yra (duomenys neskelbtini).

10.4.  Pareiškėjas charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Tarnybą pasienio apsaugos tarnyboje, kuri tuo metu buvo priskirta krašto apsaugos institucijų sričiai, pradėjo 1990 m., t. y. iškart po Nepriklausomybės atkūrimo. Per pastaruosius metus, kai grįžo į tarnybą 2018 metais, drausminių nuobaudų neturėjo. Kaip pažymima Išvadoje, per savo tarnybą daug kartų skatintas vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, bei padėkomis, iš asmens byloje esančių duomenų, tai pat pareiškėjo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad jis ne kartą yra apdovanotas, tame tarpe ir už pavyzdingą tarnybą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2014 metų tarnauja ir krašto apsaugos savanorių pajėgose, už tarnybą joje 2021 m. jam taip pat pareikšta padėka. Pareiškėjas pripažino padarytą pažeidimą, pranešė vadovybei apie tai, kad buvo sulaikytas neblaivus (tai patvirtino ir atsakovės atstovas 2022 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu), gailisi dėl padaryto pažeidimo. Nėra duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiautų alkoholiu. Pažymėtina, kad Išvadoje nurodytos drausminės nuobaudos nėra reikšmingos, nes nuo paskutinės iš jų paskyrimo iki to momento, kai buvo skiriama ginčo nuobauda, buvo praėję beveik 20 metų. Nors atsakovas remiasi tuo, kad aplinkybė, kad pareiškėjas informavo vadovus apie pažeidimą negali būti vertinama kaip lengvinanti, nes tokia pareiga numatyta Etikos kodekso 8-1 punkte, tai nepaneigia tokio elgesio palankesnio vertinimo, nes įstatymų leidėjas Statuto 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte ją aiškiai nurodė kaip lengvinančią aplinkybę.

11.  Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas ir taip patiria neigiamas pasekmes dėl padaryto pažeidimo – jam buvo atimta teisė vairuoti, skirta bauda, jis traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, faktas, kad nustatytas tokio pobūdžio pažeidimas neišvengiamai turės įtakos Pareiškėjo reputacijai ir vertinimui tarnyboje. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo poelgis buvo vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio, pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakomybės tikslai bus pasiekti ir netaikant pačios griežčiausios tarnybinės atsakomybės priemonės – atleidimo iš pareigų. Tai reiškia, kad šioje situacijoje atleidimas iš pareigų nėra būtinas ir dėl to neproporcingas.

12.  Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė bendrųjų pareigų nuolatinio privalomumo principą (Statuto straipsnio 1 dalies 8 punktas, 21 straipsnis), Etikos kodekso 8.1 punktą (saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų pareigūno vardo ir nemenkintų VSAT autoriteto), 8.2 punktą (visada atminti, kad pareigūnui keliami aukščiausią standartą atitinkantys reikalavimai paisyti teisės ir moralės, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį, ir pagal jo elgesį ir įvaizdį sprendžiama apie visą VSAT), 8.4 punktą (privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų VSAT interesai, VSAT prestižas ir pareigūno reputacija). Pareiškėjas neginčija tokių pažeidimų (nei objektyviosios, nei subjektyviosios pusės elementų), todėl teismas plačiau dėl jų ir nepasisakė. Pareiškėjas formulavo reikalavimą pakeisti nuobaudą į griežtą papeikimą.

13.  Teismas, išanalizavęs Statuto 39 straipsnio 2 dalį ir įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad šiuo atveju taikytina antra griežčiausia po atleidimo iš pareigų einanti nuobauda -  perkėlimas į žemesnes pareigas. Taigi Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, pakeičiamas švelnesne tarnyboje nuobauda – perkėlimu į žemesnes pareigas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad reikalavimas dėl nuobaudos pakeitimo tenkinamas tik iš dalies.

14.  Kadangi teismas negali perimti vidaus administravimo funkcijų iš Tarnybos, negali nurodyti kaip konkrečiai būtų įvykdyta tokia nuobauda, t. y. į kokias konkrečias pareigas perkeltinas Pareiškėjas. Todėl teismas grąžino pareiškėją į pareigas, kurias jis ėjo iki neteisėto atleidimo, o Tarnyba, grąžinus į šias pareigas, turi spręsti dėl to, į kokias žemesnes pareigas perkelti pareiškėją.

15.  Teismas, išanalizavęs 79 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 3 dalį, Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį, priteisė pareiškėjui kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, t. y. vidutinis darbo užmokestis už šį laiką. Pareiškėjas atleistas 2022 m. rugpjūčio 22 d., taigi Pareiškėjui priklauso vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pagal į bylą pateiktą pažymą, pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis iki atleidimo sudarė 96,96 Eur už darbo dieną ir 2 026,46 Eur už mėnesį. Už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos pareiškėjui priteistina nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. gruodžio 26 d., t. y. už 4 mėnesius 8 105,54 Eur (2 026,46 Eur x 4) ir už 13 darbo dienų (nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 m. sausio 12 d.) 1 260,48 Eur (96,96 Eur x 13), t. y. iš viso 9 366,02 Eur kompensacijos už priverstinę pravaikštą. Teismas taip pat kompensaciją priteisė ir už laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

16.  Teismas, įvertinęs tai, jog pareiškėjo advokatui sumokėtas atlyginimas 500,00 Eur nesiekia maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą, taigi teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad sumokėtos atstovavimo išlaidos būtų per didelės, todėl priteisė pareiškėjui 500 Eur.

III.

17.  Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

18.  Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

18.1.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama praktika, kad pagal Statuto normas vidaus reikalų įstaigos vadovui nenumatyta alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Tai reiškia, kad atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu - imperatyvi Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir kurios taikymui (atsiradimui) ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos.

18.2.  Teismas klaidingai konstatavo, jog pareiškėjo funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su eismo dalyvių ir eismo saugumo kontrole. Atsakovas nurodo ANK 589 straipsnio 1 dalies 55 punktą.

18.3.  Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos.

18.4.  Sprendime teismas klaidingai vadovavosi Statuto 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu vertinant aplinkybę, jog pareigūnas informavo vadovus apie pažeidimą, kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinančią, nes to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad - šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos pareigūno veikoje nustačius pareigūno vardo pažeminimą, kas ir buvo neginčijamai nustatyta tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo veikoje.

18.5.  Teisiniam padaryto pažeidimo vertinimui neturi įtakos ir tai, ar V. P. vartojo alkoholį tą pačią dieną ar išvakarėse. Taip pat neturi įtakos ir tai, kad jo neblaivumo laipsnis yra artimas leistinam, kaip tai akcentuojama teismo sprendime.

19.  Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

19.1.  Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nekvestionavo praktikos, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, bet atkreipė dėmesį, kad šioje byloje nebuvo ginčo dėl procedūros teisėtumo ir šiuo aspektu nebuvo pagrindo skundžiamą Įsakymą laikyti neteisėtu. Bet nustatė, kad pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos buvo neproporcingas, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pasekmes, pareiškėjo asmenybę bei į kitų valstybės pareigūnų vardo pažeminimo bylų praktiką.

19.2.  Bylos nagrinėjimo metu buvo pareikalauta, kad atsakovas pateiktų duomenis, apie jo pateis taikytą praktiką dėl atleidimų iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Ir atsakovas pripažino faktines aplinkybes, kad per 2021 metus iš 10 tokių atvejų, vienu atveju padalinio vadovas (užkardos vadas) nebuvo atleistas iš tarnybos, nors darbo metu buvo aptiktas neblaivus. Vadinasi, atsakovas, nors nuosekliai bando įtikinti apeliacinės instancijos teismą, kad visais atvejais, kuomet pareigūnai pažeminą pareigūno vardą (net pagaunami girti tarnybos metu) atleidžiami iš tarnybos neigiamais motyvais, pats tokiose situacijose daro išimtis, taiko švelnesnes poveikio priemones (skiria kitas tarnybines nuobaudas).

19.3.  Pareiškėjo tiesioginės funkcijos buvo sienos stebėjimas ir pasienio tikrinimai, o kitos funkcijos – ir bendro, ne tiesioginio pobūdžio.

19.4.  Skiriasi bylų faktinės aplinkybės atsakovo nurodytose bylose ir šioje nagrinėjamoje byloje, todėl atsakovo nurodytose bylose teismo padarytos išvados negali būti laikomos precedentu šioje byloje.

19.5.  Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

20.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSAT Įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

21.  Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teigiamą pareiškėjo charakteristiką, konstatavo, kad atleidimas iš darbo yra kraštutinė ir neproporcinga tarnybinės atsakomybės priemonė, todėl atsakovo Įsakymą pakeitė ir grąžino pareiškėją į pareigas, kurias jis ėjo iki neteisėto atleidimo. Teismas nurodė, kad VSAT turi spręsti, į kokias žemesnes pareigas perkelti pareiškėją. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22.  Atsakovas VSAT, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, jog pagal Statuto normas vidaus reikalų įstaigos vadovui nenumatyta alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas.

23.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, atsižvelgusi į tai, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

24.  Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti (Statuto 2 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai taip pat nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018). Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.).

25.  Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014; kt.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas.

26.  Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iki Įsakymo priėmimo dirbo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 24 d. Panevėžio AVPK Kelių policijos skyriaus specialistas surašė V. P. administracinio nusižengimo Protokolą dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies pažeidimo, už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,55 promilių girtumo laipsnis, tuo pažeidė KET 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą. 2022 m. liepos 28 d. pareiškėjas pateikė Paaiškinimą, kuriame sutiko su tuo, kad 2022 m. liepos 24 d. vairavo asmeninę transporto priemonę neblaivus ir dėl to jam buvo pradėta administracinė teisena. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. liepos 23 d. švęsdamas draugų vestuves apie 19.00-20.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nurodė, kad įvykio dieną alkoholinių gėrimų nevartojo, alkoholio poveikio nejautė, jautėsi gerai. Dėl pareigūno vardą žeminančio poelgio jis nuoširdžiai gailisi. Paaiškinime, be kita ko pažymėjo, kad yra atsidavęs tarnybai ir per ilgus tarnybos metus nebuvo trauktas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pažeidęs VSAT pareigūnų etikos kodekso. VSAT vado pavaduotojo 2022 m. liepos 25 d. pavedimu (pritarimu), VSAT Teisės skyriuje atliktas tarnybinis patikrinimas dėl VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) V. P. asmeninės transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio 2022 m. liepos 24 d. aplinkybių. 2022 m. rugpjūčio 24 d. surašyta tarnybinio patikrinimo Išvada, kuria pasiūlyta atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą (Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Skundžiamu Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių neginčija.

27.  Administracinių teismų praktikoje, iš esmės analogiškose bylose, kuriose buvo sprendžiami statutinių valstybės tarnautojų atsakomybės klausimai dėl pažeidimų, susijusių su pareigūno vardo „pažeminimu“ ar „diskreditavimu“, padarymo, konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Atsakomybė už šią veiką galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtas bylas Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007,Nr. A438-1561/2008 ). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-4545-438/2018, spręsdamas ar pagrįstai statutinis valstybės tarnautojas buvo atleistas iš tarnybos už tai, kad ne tarnybos metu neblaivus vairavo transporto priemonę, pabrėžė, kad sąvoka „elgesys, diskredituojantis valstybės institucijos autoritetą“ yra vertinamojo pobūdžio bei sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų ir valstybės tarnautojų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų ir valstybės tarnautojų.

28.  Pagal Etikos kodekso (galiojusio iki 2022 m. gruodžio 29 d.) 8 punktą pareigūnas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: 8.1 saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų pareigūno vardo ir nemenkintų VSAT autoriteto; 8.2. visada atminti, kad pareigūnui keliami aukščiausią standartą atitinkantys reikalavimai paisyti teisės ir moralės, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį, ir pagal jo elgesį ir įvaizdį sprendžiama apie visą VSAT; 8.4. privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų VSAT interesai, VSAT prestižas ir pareigūno reputacija. VSAT pareigūnai, kurie yra įtariamieji, kaltinamieji ar teisiamieji baudžiamosiose bylose, taip pat patekę į situaciją, dėl kurios gali būti akivaizdžiai žeminamas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas VSAT ar ji kompromituojama, privalo nedelsdami raštu apie tai informuoti savo tiesioginį ar aukštesnes pareigas einantį vadovą (Etikos kodekso 81 punktas). Laikytis šio Kodekso reikalavimų – kiekvieno pareigūno pareiga, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia tarnybinę atsakomybę (Etikos kodekso 18 punktas).

29.  Bylos medžiaga patvirtina, kad 2022 m. liepos 23 d. vakare švęsdamas draugų vestuves pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus, o 2022 m. liepos 24 d. apie 12.15 val. vairavo automobilį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimus neigiamus padarinius, tačiau nebuvo pakankamai rūpestingas, nedėjo pastangų neigiamoms pasekmėms išvengti. Taigi, pareiškėjo pažeidimas, dėl kurio jam taikyta tarnybinė atsakomybė, yra padarytas neatsargia kaltės forma. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo, kuris yra vidaus tarnybos pareigūnas, padarytas pažeidimas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam – vertintinas žeminančiu pareigūno vardą, be to, pareiškėjo padarytas ANK pažeidimas akivaizdžiai neatitinka visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei visuomenės teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų ir valstybės tarnautojų.

30.  Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nustatytas lengvas neblaivumas, dėl to jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyto neblaivumo laipsnis neturi įtakos atleidimo pagrindui, pakanka tik nustatyti faktą, kad pareigūnas vairavo transporto priemonę neblaivus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2502-789/2022). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pareigūno vairavimas esant neblaiviam Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto (minėtos nuostatos atitinka ginčui aktualios redakcijos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą) taikymo prasme vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012; 2009 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-352/2009; 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-236/2010; 2010 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-272/2010; 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1110/2010; 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008; 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012; 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1250-261/2015; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4230-575-2019;  2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-915-556/2022).

31.  Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas – vidaus tarnybos pareigūnas – vairavo automobilį būdamas neblaivus, teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo padarytas ANK pažeidimas laikytinas žeminančiu pareigūno vardą. Pareiškėjas savo veiksmais diskreditavo VSAT autoritetą, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos yra adekvati drausminės atsakomybės poveikio priemonė.

32.  Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje teismas, aiškindamas teisės nuostatas dėl pareigūnų pažeminimo vardo, rėmėsi Teisėjų garbės teismo 2021 m. liepos 17 d. sprendimu, pažymi, kad Teisėjų garbės teismo praktika nėra laikoma bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnis). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Teismų įstatyme (2002 m. sausio 24 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) vartojama formuluotė „Teisėjų garbės teismas“ negali būti aiškinama vien pažodžiui, kaip leidžianti teigti, esą Teisėjų garbės teismas yra teismas, t. y. teisingumą vykdanti institucija, numatyta Konstitucijoje. Vien tai, kad minėtoje formuluotėje yra vartojama sąvoka „teismas“, jokiu būdu nereiškia, kad ši institucija yra teismas. Tai, kad minėta institucija susideda tik iš teisėjų, taip pat nėra pagrindas teigti, jog ji yra teismas. Pagal Konstituciją teismas yra tik tokia valstybės institucija, kuri būtent kaip teismas, t. y. teisingumą vykdanti institucija, yra įvardyta Konstitucijoje. Teisėjų garbės teismas pagal Konstituciją nėra ir negali būti laikomas teismu, t. y. teisingumą vykdančia institucija: Teismų įstatyme numatytas Teisėjų garbės teismas ­– tai viena iš teismų savivaldos institucijų, turinti įgaliojimus nagrinėti teisėjų padarytus nusižengimus ir skirti jiems drausmines nuobaudas. Pabrėžtina ir tai, kad Teismų įstatyme numatytas Teisėjų garbės teismas nėra konstitucinė institucija – pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi įgaliojimus spręsti, ar Teismų įstatyme numatyti tokią instituciją, ar jos nenumatyti (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).

33.  Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

34.  Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, dėl to priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmetamas.

35.  Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. P. skundą atmesti. Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                               Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė